Civilinė byla Nr. e2A-1778-273/2020
Proceso Nr. 2-13-3-01644-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos:; 3.3.1.20.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5205-470/2020 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo G. K..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 1 448,10 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal 2013 m. lapkričio 2 d. skolos raštelį ieškovė atsakovui paskolino 1448,10 Eur (5000,00 Lt) sumą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2014 m. kovo mėnesio.
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
4. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė priimtą preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad savo prievolę grąžinti 1448,10 Eur (5000 Lt) sumą ieškovei įvykdė iki 2014 m. sausio 20 d., kuomet Alytaus apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti raštelyje nurodytas bendrosios jungtinės nuosavybės valdomas pinigines lėšas, kurių grąžinimo klausimas buvo išspręstas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl atsakovas yra neskolingas ieškovei.
5. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovė nurodė, kad iki santuokos nutraukimo šalys daugiau kaip du metus netvarkė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo, todėl jų asmeninės lėšos ar kitas turtas, įgytas nuo 2011 m. spalio mėn. buvo kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė. 1448,10 Eur sumą ieškovė atsakovui paskolino iš asmeninių lėšų, todėl jas atsakovas turi jas grąžinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. galutiniu sprendimu panaikino 2020 m. liepos 13 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė savo reikalavimą dėl 1448,10 Eur skolos priteisimo iš atsakovo kildina iš 2013 m. lapkričio 2 d. skolos raštelio. Šalių santuokos nutraukimo byla iškelta 2013 m. lapkričio mėnesį, santuoka nutraukta Alytaus apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Skolos raštelis surašytas dar iki šalių santuokos nutraukimo.
8. Teismas nurodė, kad dėl ieškinyje nurodytos skolos priteisimo turėjo būti sprendžiama santuokos nutraukimo byloje, kurioje nustatytas ir esminę reikšmę turintis prejudicinis faktas – santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalims atsiradimo momentas. Nurodė, kad teisingai išspręsti ieškiniu keliamus reikalavimus, nerevizuojant ir nekvestionuojant anksčiau teismo priimto sprendimo, nėra objektyvios galimybės. Be to, naikinamasis terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje nėra pasibaigęs. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kad būtų susiklostęs išskirtinis atvejis, kuriam esant galėtų būti taikoma taisyklės, jog turto padalijimo ir kiti turtiniai klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, išimtis. Teismo vertinimu dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovės ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.
9. Teismas bylinėjimosi išlaidas skirstė remdamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog bylinėjimosi išlaidos būtų susidariusios dėl atsakovo procesinių veiksmų, elgesio. Kadangi ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikšti tokius reikalavimus, kokius ji pareiškė byloje, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas turi būti atmestas. Teismas nustatė, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jų nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti pilnai bei priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas;
1.2. Teismas neįvertino, kad šalys dėl santuokos nutraukimo su prašymu kreipėsi į teismą 2013 m. spalio 29 d., kuriame nurodė, kad jie daugiau kaip 2 metus iki kreipimosi į teismą dienos netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Teismui pateiktoje 2013 m. spalio 29 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punkte nurodyta, kad banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai valdomos kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos, t. y. šalys sutartimi pakeitė savo turto teisinį režimą. Šalių paskolos sutartis sudaryta jau po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kurią patvirtino teismas, sudarymo – 2013 m. lapkričio 2 d.;
1.3. Po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo ieškovė turėjo asmeninės nuosavybės teise grynųjų pinigų, kuriuos ieškovei padovanojo jos motina;
1.4. Teismo cituotose Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) bylose nebuvo vertinama tokia ar panaši situacija, kokia susidarė šioje byloje - t. y. sandoris sudarytas iš asmeninėn nuosavybėn gautų lėšų, jau po to, kai šalys susitarė dėl viso turto teisinio režimo. Teismas, nors konkrečiai ir nenurodė, vadovavosi LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, kuri buvo iškelta dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šioje byloje ginčas yra dėl asmeninės nuosavybės teise įgyto turto skolinimo. Be to, minėtoje LAT byloje pažymėta, kad išskirtinė susiklosčiusi situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas ir dėl kurios galėtų būti taikoma bendrosios taisyklės (santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje) išimtis, yra vertinamojo pobūdžio. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nenurodo tokios išskirtinės situacijos vertinimo kriterijų. Dėl tokios situacijos svarbos ir išskirtinumo teismas turėtų spręsti kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai. Šioje byloje aiškiai nurodyta, koks turtas ir kada buvo įgytas bei buvo panaudotas sandorio sudarymui, taip pat nurodytos priežastys, dėl kurių šis turtas nebuvo nurodytas santuokos nutraukimo byloje ir kodėl nebuvo siekiama jo padalyti;
1.5. Naikinamasis terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje (CPK 368 str. 2 d.) jau yra suėjęs kreipimosi į teismą metu.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė Alytaus apylinkės teismo 2020m. rugsėjo 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, prašė priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurią Alytaus apylinkės teismas patvirtino 2014 m. sausio 20 d. sprendimu, nebuvo įtrauktas susitarimas nustatyti, jog dalijamas šalių turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium;
2.2. Paskolos sutartis buvo sudaryta 2013 m. lapkričio 2 d., o teismo sprendimas buvo priimtas 2014 m. sausio 20 d., todėl ieškovė turėjo pakankamai laiko patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir papildomai įtraukti 2013 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį, tikslinti dalintino turto balansą ir į dalintiną turtą neįtraukti turto vertės, kiek tai būtina jos, kaip kreditorės, reikalavimams padengti. Kadangi ieškovė paskolos sutarties į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį neįtraukė, todėl tokiais savo veiksmais ji pripažino, kad atsakovas jokių skolinių įsipareigojimų ieškovei neturi;
2.3. 2014 m. sausio 20 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimas turi res judicata galią, todėl ieškovė neturėjo teisinio pagrindo pradėti naują procesą spręsti ginčui, kuris turėjo būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje;
2.4. Teismų praktikoje laikomas nuostatos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010);
12. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo paliktas nenagrinėtu – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 1448,10 Eur skolą, ieškinio reikalavimą grindė 2013 m. lapkričio 2 d. skolos rašteliu, pagal kurį ieškovė atsakovui paskolino 1448,10 Eur (5000,00 Lt), kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2014 m. kovo mėnesio. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Atsakovui A. K. pateikus prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad atsakovas prievolę grąžinti 1448,10 Eur (5000 Lt) sumą ieškovei įvykdė iki 2014 m. sausio 20 d., kuomet Alytaus apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. galutiniu sprendimu panaikino 2020 m. liepos 13 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
16. Apeliantė V. K., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Ieškovė teigia, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sudaryta 2013 m. spalio 29 d., o šalių paskolos sutartis sudaryta jau po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, t. y. 2013 m. lapkričio 2 d. Be to, 2013 m. spalio 29 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punkte nurodyta, kad banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai valdomos kiekvieno iš pareiškėjų piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos, todėl, apeliantės nuomone, šiuo sutarties punktu šalys pakeitė savo turto teisinį režimą. Apeliantės teigimu, atsakovui paskolintos piniginės lėšos buvo jos asmeninės, todėl teismas privalėjo jos ieškinio reikalavimą patenkinti.
Dėl santuokos metu atsiradusio skolinio įsipareigojimo ieškovei
17. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką vieno sutuoktinio prašymu, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas ir CPK 385 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo skolą, kuri susidarė iki šalių santuokos nutraukimo. Ieškovė reikalavimą grindė paskolos rašteliu, pagal kurį paskolinti atsakovui pinigai ieškovei nebuvo sugrąžinti. Taigi, byloje kilo ginčas dėl santuokos metu atsiradusio atsakovo skolinio įsipareigojimo ieškovei.
19. Kasacinio teismo praktikoje dėl galimybės kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje reikšti savarankišką reikalavimą, susijusį su santuokos metu įgytu turtu, yra išaiškinta, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių. Šios taisyklės (santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje) išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 22, 26 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad šalys, prašydamos nutraukti santuoką kreipėsi į teismą 2013 m. spalio 29 d., o paskolos sutartis buvo sudaryta 2013 m. lapkričio 2 d. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo nurodyta minėta paskolos sutartis. Šalys iki Alytaus apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimo priėmimo dienos netikslino santuokos nutraukimo pasekmių sutarties ir papildomai paskolos sutarties nenurodė, nors CK 3.126 straipsnis įpareigojo šalis nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Esant šiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ginčas dėl ieškinyje nurodytos skolos priteisimo turi būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje, kurioje nustatytas esminę reikšmę turintis prejudicinis faktas – santuokos nutraukimo teisnių pasekmių atsiradimo momentas. Teisingai išspręsti ieškiniu keliamus reikalavimus, nerevizuojant ir nekvestionuojant Alytaus apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimo, nėra objektyvios galimybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas turtas, neišspręsti visi turtiniai klausimai, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2018 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 ir kt.)
21. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau nei po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai – naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad, pirma, sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje; antra, tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).
22. Kaip minėta, šalių santuoka nutraukta Alytaus apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimu, todėl penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra pasibaigęs. Pirmosios instancijos teismas esant įsiteisėjusiam sprendimui dėl santuokos nutraukimo privalėjo ieškinio pareiškimą atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o priėmęs – bylos nagrinėjimą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas panaikinti ir bylos nagrinėjimą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Iš 2020 m. spalio 5 d. atstovavimo sutarties, 2020 m. spalio 12 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 1084854 matosi, kad atsakovas A. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 250 Eur išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, iš ieškovės atsakovui priteisiamos jo turėtos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. galutinio sprendimo dalį, kuria V. K. ieškinys paliktas nenagrinėtas panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinio pareiškimą atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo nutraukti.
Priteisti iš V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Izolda Nėnienė