Civilinė byla Nr. e2A-1566-479/2016

                                 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05977-2015-7

                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                          2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.2.; 3.3.1.21.     

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. K., F. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. K., F. K. ir V. K. ieškinį atsakovui Klaipėdos lopšeliui – darželiui „(duomenys neskelbtini)“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – R. C., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

1. Ginčo esmė

1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Klaipėdos lopšeliui – darželiui „(duomenys neskelbtini)“ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovė F. K. su atsakovu      2013-09-26 sudarė mokymo sutartį Nr. 256 dėl dukros K. K. ugdymo pagal atsakovo ugdymo programą ir sąlygų pagal galimybes tenkinti jos saviraiškos poreikius sudarymo. Pagal sutarties 2.1. p. ir 2.8 p. nuostatas atsakovas įsipareigojo užtikrinti vaikui tinkamas ugdymo sąlygas, saugumą ugdymo procese bei vaiko sveikatos priežiūros vykdymą. Ieškinyje nurodoma, kad 2014-11-21 darželio teritorijoje K. K. patyrė kirstinę kaktos traumą ir smegenų sukrėtimą. Ieškovai paaiškino, kad darželio auklėtoja R. C. įvykio nematė, tačiau kiti įvykį matę vaikai pasakojo, jog vaikas susižalojo į darželio teritorijoje esančią betoninę gėlių klombą. Ieškovai pažymėjo, kad darželio direktorei buvo ne kartą siūlyta teritorijoje esančias 8 gėlių klombas pašalinti kaip nesaugias, tačiau į tai nebuvo sureaguota. Ieškovai nurodė ir tai, kad 2015-01-29 ieškovė patyrė analogišką galvos traumą, kai žaisdama darželio grupėje užvirto ant plastikinio žaislo. Ieškinyje nurodoma, kad abu kartus K. K. buvo prižiūrima darželio auklėtojos R. C.. Ieškovai teigė, kad nei darželio auklėtoja, nei įstaigos sveikatos priežiūros specialistas, nei darželio administracija nepašalino galimybių vaikui susižaloti, nesiėmė prevencinių veiksmų žalos atsiradimui išvengti, po pirmojo susižalojimo nesiėmė priemonių, kurios užtikrintų vaikui saugią aplinką. Ieškovų teigimu, atsakovas netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei šalių sudarytoje sutartyje nustatytas pareigas, todėl privalo atlyginti ieškovams jų patirtą neturtinę žalą. Ieškovai paaiškino, kad dėl sužalojimų K. K. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, sukrėtimą, iki šiol patiria nemalonių išgyvenimų, bijo eiti į darželį. Be to, dėl sužalojimų matomoje veido dalyje vaikui likęs didelis randas ir nėra aišku, ar sužalojimų pasekmes bus įmanoma pašalinti plastinės chirurgijos būdu. Ieškovai F. K. ir V. K. taip pat patyrė neturtinę žalą dėl to, kad jų dukra susižalojo, ilgą laiką buvo gydoma namie, tėvai privalėjo keisti gyvenimo ir darbo ritmą, kilo sunkumų dėl dukters priežiūros darbo metu. Dėl to ieškovai teismo prašė priteisti ieškovei                      K. K. iš atsakovo 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti ieškovams F. K. ir V. K. iš atsakovo po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti ieškovams iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-17 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė F. K. ir atsakovas 2013-09-26 sudarė mokymo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ugdyti ieškovę K. K. pagal atsakovo ugdymo programą ir sudaryti sąlygas pagal galimybes tenkinti jos saviraiškos poreikius, užtikrinti tinkamas ugdymo sąlygas, saugumą ugdymo procese, taip pat užtikrinti vaiko sveikatos priežiūros vykdymą. Teismas taip pat nustatė, kad 2014-11-21 11.00 val. pasivaikščiojimo lauke metu Klaipėdos lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje žaisdama judriuosius žaidimus ieškovė virto ir susitrenkė kaktą į mūrinį gėlių klombos kraštą, jai nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad 2015-01-29 11.40 val. Klaipėdos lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje žaidimų metu žaisdama su žaisliniu šuniuku ieškovė virto ir susižeidė kaktą į žaislą, jai nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad 2014-11-21 įvykio metu auklėtoja R. C. buvo šalia K. K., ją tinkamai prižiūrėjo, o atliekant su vaikais pratimus lauke aplink nebuvo jokių vaikų saugumui grėsmę keliančių prietaisų ar įrenginių. Be to, po įvykio R. C. atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus pagalbai suteikti. Teismas atsižvelgė į byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadą, kad 2015-01-29 ieškovė susižalojo užvirtusi ant žaislo, su kuriuo žaidė darželio grupėje. Teismas pripažino, kad trečiasis asmuo R. C. tinkamai atliko auklėtojos pareigas, nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir jos elgesys atitiko protingo, atidaus, rūpestingo, dėmesingo bei atsargaus asmens elgesį. Spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės, teismas atsižvelgė į tai, kad aplink gėlių klombą, į kurią susižalojo ieškovė, nėra medžių šaknų ar nelygių plytelių, kurios galėjo nulemti ieškovės kritimą ir susižalojimą, o atsakovo veiklos trūkumus Klaipėdos visuomenės sveikatos centras nustatė praėjus ilgam laikotarpiui po 2014-11-21 įvykio. Teismas pripažino, kad byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovas netinkamai vykdė pareigą užtikrinti saugią aplinką ieškovei. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodytos visos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, todėl ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

3. Apeliaciniu skundu ieškovai K. K., F. K., V. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas tinkamai vykdė savo pareigas užtikrinti saugią aplinką ieškovei K. K. Apeliantai pažymėjo, kad atsakovas pažeidė tiek teisės aktuose, tiek šalių 2013-09-26 sudarytoje sutartyje nustatytas pareigas garantuoti vaiko fizinį saugumą, saugią aplinką bei kitas ugdymo įstaigos pareigas, taip pat nepašalino įstaigoje nustatytų saugos pažeidimų.
2. Teismas netinkamai vertino vaiko auklėtojos R. C. veiksmus ir nevertino jos veiksmų pagal profesionalaus ir atidaus asmens standartą. Apeliantų teigimu, trečiasis asmuo, būdama tiesiogiai atsakinga už vaiko priežiūrą, netinkamai atliko savo pareigas, todėl atsakovui kyla atsakomybė už jo darbuotojos neteisėtus veiksmus.
3. Teismas netinkamai nustatė 2015-01-29 įvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovė, aplinkybes. Apeliantų teigimu, užkritusi ant plastikinio žaislo ieškovė negalėjo patirti analogiškus sužeidimus kaip 2014-11-21 įvykio metu, kai ieškovė atsitrenkė į betoninę gėlių klombą. Apeliantų nuomone, atsakovas siekia nuslėpti jo įstaigoje esančius saugos trūkumus.
4. Teismas nesilaikė analogiškose bylose šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Apeliantai pažymėjo, kad nagrinėdamas analogiškas bylas Panevėžio apygardos teismas civilinėse bylose Nr. 2A-760-212/2011, 2A-290-278/2015 pripažino, jog dėl vaiko sužalojimo darželyje yra atsakinga ugdymo įstaiga.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos lopšelis – darželis „(duomenys neskelbtini)“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog 2014-11-21 ir 2015-01-29 įvykių metu darželio auklėtoja R. C. tinkamai atliko savo pareigas bei jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Atsakovas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas neužtikrino saugios aplinkos ieškovei. Atsakovas pažymėjo, kad vaiko kritimą ir susižalojimą galėjo lemti jai nustatyti sveikatos sutrikimai, kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti. Atsiliepime teigiama, kad teismas pagrįstai pripažino, jog byloje nebuvo įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovų reikalavimai buvo atmesti pagrįstai.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. C. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomos analogiškos aplinkybės kaip ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodė, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo R. C. savo pareigas vykdė tinkamai, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

8. LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, taip pat ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

9. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas tinkamai vykdė savo pareigas užtikrinti saugią aplinką ieškovei K. K. Apeliantai pažymėjo, kad atsakovas pažeidė tiek teisės aktuose, tiek 2013-09-26 sutartyje nustatytas pareigas garantuoti vaiko fizinį saugumą, saugią aplinką bei kitas ugdymo įstaigos pareigas, taip pat nepašalino įstaigoje nustatytų saugos pažeidimų. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti. LR CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (LR CK 6.283 str. 1 d.). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (LR CK 6.246–6.249 str.), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą (LR CPK 178 str.). Šioje byloje ieškovai įrodinėjo, kad atsakovas neužtikrino saugios aplinkos ieškovei ir tuo pažeidė tiek teisės aktų, tiek šalių sudarytos sutarties reikalavimus. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė                       F. K. ir atsakovas 2013-09-26 sudarė mokymo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ugdyti ieškovę K. K. pagal atsakovo ugdymo programą ir sudaryti sąlygas pagal galimybes tenkinti jos saviraiškos poreikius. Sutarties 2.1. p. atsakovas įsipareigojo užtikrinti vaikui tinkamas ugdymo sąlygas, saugumą ugdymo procese, o pagal sutarties 2.8. p. įsipareigojo užtikrinti vaiko sveikatos priežiūros vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovo pareigą užtikrinti tinkamas ir saugias ieškovės ugdymo sąlygas nustatė ne tik 2013-09-26 mokymo sutarties nuostatos, bet ir galiojantys teisės aktai. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str. 1 p. numatyta, kad vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Šio įstatymo 57 str. 2 d. nuostatos numato, kad mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, pažeidę vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka. LR sveikatos apsaugos ministro 2010-04-22 įsakymu Nr. V-313 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (laikotarpiu nuo 2014-06-12 iki 2016-01-01 galiojusi redakcija) nustatė, kad visi ikimokyklinės ar priešmokyklinės ugdymo įstaigos sklype/teritorijoje esantys įrenginiai turi būti saugūs, tai yra patikimai pritvirtinti, išdėstyti saugiu atstumu, turi atitikti vaikų amžių ir ūgį, ugdymo poreikius (23 p.), įstaigoje visi įrenginiai ir baldai turi būti saugūs, tvarkingi, pritaikyti vaikams pagal jų ūgį, amžiaus ypatumus (39 p.).

10. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014-11-21 užsiėmimų lauke metu, atsakovo teritorijoje žaisdama judriuosius žaidimus, ieškovė K. K. virto ir susitrenkė galvą į betoninį gėlių klombos kraštą. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje dėl patirtos traumos ieškovei buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Atsakovo įstaigoje sudaryta nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija atliko nelaimingo atsitikimo ugdymo procese tyrimą ir 2014-11-28 konstatavo, kad nelaimingą atsitikimą lėmė nesėkmingas kritimas ir atsitrenkimas į mūrinį gėlių klombos kraštą, teisės aktų reikalavimus pažeidusių asmenų nenustatyta (t. 1, b. l. 29-30). Iš Klaipėdos lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ Vaiko gerovės komisijos 2015-04-14 posėdžio protokolo Nr. 2 matyti, kad dalyvaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus atstovei buvo svarstomas klausimas dėl gėlių klombų pašalinimo. Šio posėdžio metu buvo nutarta, kad gėlių klombas pašalinti nėra būtinybės, nes įstaigoje yra žymiai nesaugesnių įrengimų ir vietų, pavyzdžiui, laiptai, sienų, stalų, pavėsinių kampai, nelygi kiemo danga, tvoros, išsikilnojusios plytelės, medžių šaknys, per aukštai iškelti šulinių dangčiai, karuselės, sūpynės, čiuožyklos ir kt. (t. 1, b. l. 72-73). Tokios pozicijos atsakovas laikėsi ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovo teritorijoje yra nesaugesnių daiktų ir vietų už betonines gėlių klombas, savaime nereiškia, jog šios klombos gali būti vertinamos kaip nepavojingos ir nekeliančios grėsmės vaikų saugumui ir sveikatai. Šių klombų pavojingumą tiesiogiai patvirtina 2014-11-21 įvykio aplinkybės ir ieškovės patirtos traumos pobūdis. Iš bylos duomenų matyti, kad laikydamas betonines gėlių klombas savo teritorijoje atsakovas neužtikrino, kad šie daiktai nekeltų grėsmės įstaigos vaikų sveikatai ir saugumui, tai yra nesiėmė priemonių, kad šios klombos būtų atitinkamai aptvertos, neturėtų aštrių briaunų ir pan. Be to, byloje esantis Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-09-21 patikrinimo aktas Nr. K3-431 taip pat patvirtina, kad atsakovas iš dalies netinkamai vykdė savo pareigą užtikrinti saugią aplinką vaikams. Šiame akte konstatuota, kad ikimokyklinio ugdymo veiklą atsakovas vykdė pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 9, 22, 25, 42, 57 p. reikalavimus. Vienas iš nustatytų pažeidimų – įstaigos teritorijoje vaikų žaidimų aikštelės ir šalia jų esantys takai padengti nesaugia danga (nelygios plytelės) ir, išvedus vaikus į lauką, neužtikrinama vaikų sauga, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (kritimo ir pan.) (HN 75:2010 25 p. pažeidimas). Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pažeidimai dėl žaidimų aikštelių ir takų nesaugios dangos buvo nustatyti tik 2015-09-18, tačiau pagal byloje esančius duomenis negalima daryti išvados, kad 2014-11-21 įvykio metu atsakovo teritorija ir joje esantys daiktai atitiko visus saugumo reikalavimus. Kolegijos vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas tinkamai neužtikrino jo teritorijoje esančių įrenginių saugumo ir tuo pažeidė 2013-09-26 mokymo sutarties 2.1. p. nuostatas, taip pat Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 23 p. reikalavimus.

11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovų nuostata, kad atsakovas savo veikloje naudojo nesaugius žaislus ir dėl to 2015-01-29 ieškovė patyrė dar vieną galvos traumą, nes byloje esantys įrodymai šių ieškovų argumentų nepatvirtina. Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 78 p. nuostatos numato, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigoje esantys žaislai neturi kelti pavojaus vaikų sveikatai ar rizikos juos nuryti, įkvėpti ar susižeisti jais palietus odą, gleivinę, akis. Žaislai turi atitikti vaikų amžių, būti švarūs. Iš byloje esančių atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimų ir kitų įrodymų apie įvykio aplinkybes matyti, kad 2015-01-29 atsakovo patalpose žaidimo metu bandydama paglostyti traukiamą žaislinį šuniuką ieškovė virto ir susitrenkė galvą į šį žaislą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žaislas „Tomy“ yra skirtas vaikams nuo 12 mėnesių. Iš byloje esančių analogiško žaislo nuotraukų matyti, jog išoriškai žaislas neatrodo kaip galintis kelti pavojų vaikų sveikatai. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad šis žaislas neatitinka Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 78 p. reikalavimų. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, galinčius lemti jo civilinę atsakomybę dėl 2015-01-29 ieškovės patirtų sužalojimų.

12. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai nustatė 2015-01-29 vaiko susižalojimo aplinkybes. Apeliantų teigimu, užkritusi ant plastikinio žaislo ieškovė negalėjo patirti analogiškus sužeidimus kaip 2014-11-21 įvykio metu, kai ieškovė atsitrenkė į betoninę gėlių klombą. Apeliantų nuomone, atsakovas siekia nuslėpti jo įstaigoje esančius saugos trūkumus. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Kolegija pažymi, kad vertindamas šalių pateiktus įrodymus teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2011, 3K-3-94/2012 ir kt.). Kolegija atsižvelgia į tai, kad 2015-01-29 ieškovės patirtos traumos aplinkybes patvirtina byloje esantys atsakovo, trečiojo asmens R. C., liudytojos A. K. paaiškinimai. Nors atsakovas ir trečiasis asmuo yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nereiškia, kad jų paaiškinimais negalima remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Nagrinėjamu atveju tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens paaiškinimai yra nuoseklūs ir detalūs. Be to, jų nurodytas aplinkybes dėl 2015-01-29 įvykio patvirtina byloje esančios 2015-02-02 nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos išvados, 2015-04-14 vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantai išreiškė abejones dėl įvykio aplinkybių, tačiau jokių objektyvių savo argumentus patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad 2015-01-29 ieškovė patyrė sužalojimus užvirtusi ant plastikinio žaislo.

13. Apeliantai skunde nurodė ir tai, kad teismas netinkamai vertino darželio auklėtojos R. C. veiksmus ir nevertino jos veiksmų pagal profesionalaus ir atidaus asmens standartą. Apeliantų teigimu, trečiasis asmuo, būdama tiesiogiai atsakinga už vaiko priežiūrą, netinkamai atliko savo pareigas, todėl atsakovui kyla atsakomybė už jo darbuotojos neteisėtus veiksmus. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Nagrinėjamoje byloje ieškovai savo reikalavimus atsakovui grindė ir netiesiogine atsakovo civiline atsakomybe už jo darbuotojos R. C. netinkamai atliktas darbines pareigas. Pažymėtina, kad darbdavio atsakomybę už jo darbuotojo padarytą žalą lemia LR CK 6.264 str. 1 d. nuostatos, kurios numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Taigi šioje byloje ieškovai turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad vykdydama savo darbo pareigas R. C. jas atliko netinkamai ir pažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Klaipėdos lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ vidaus ir darbo tvarkos taisyklių 4 p. numato, kad darbuotojai, vykdydami savo funkcijas, vadovaujasi LR įstatymais, VR Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Atsakovo įstaigos auklėtojos pareigybės aprašymo 8.3 p. nustatyta, kad auklėtojas privalo saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, garantuoti fizinį ir psichologinį vaikų saugumą grupėje, salėje, kitose įstaigos erdvėse. Įvertinusi byloje esančią medžiagą kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo būtų netinkamai atlikusi savo pareigas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014-11-21 įvykio metu trečiasis asmuo buvo kartu su ieškove ir kitais vaikais. Užsiėmimai vyko atsakovo lauko teritorijoje, į kurią patekimas nebuvo draudžiamas. Akivaizdu, kad dėl auklėjamų vaikų skaičiaus objektyviai nėra įmanoma būti šalia kiekvieno vaiko, todėl vien tai, kad įvykio metu trečiasis asmuo nebuvo greta ieškovės savaime nepatvirtina, kad mergaitė buvo prižiūrima netinkamai. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad ieškovės kritimą ir sužalojimą lėmė netinkama jos priežiūra. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo būtų netinkamai prižiūrėjusi ieškovę ar naudojusi nesaugias ugdymo priemones 2015-01-29 įvykio metu, kai ieškovė susižalojo nuvirtusi ant plastikinio žaislo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, po 2014-11-21 ir 2015-01-29 ieškovės patirtų sužalojimų auklėtoja atliko visus reikiamus veiksmus, numatytus atsakovo direktoriaus 2014-03-29 įsakymu Nr. VI-16 patvirtintame „Klaipėdos lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų veiksmų vaikui susirgus ar patyrus traumą įstaigoje ir teisėtų vaiko atstovų informavimo apie patirtą traumą ar ūmų sveikatos sutrikimą ir pirmosios pagalbos organizavimo tvarkos apraše“. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog byloje nėra įrodyta, kad trečiasis asmuo būtų netinkamai atlikusi savo darbines pareigas, todėl atsakovo civilinė atsakomybė dėl atsiradusios žalos LR CK 6.264 str. 1 d. pagrindu negalima.

14. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nesilaikė analogiškose bylose šiuo klausimu suformuotos apygardos teismų praktikos. Apeliantai pažymėjo, kad nagrinėdamas analogiškas bylas Panevėžio apygardos teismas civilinėse bylose Nr. 2A-760-212/2011, 2A-290-278/2015 pripažino, jog dėl vaiko sužalojimo darželyje yra atsakinga ugdymo įstaiga. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti. LR Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime išaiškino, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas). Taigi nagrinėjant civilines bylas turi būti atsižvelgiama į analogiškose bylose apygardos teismų priimtus sprendimus. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytų Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtų civilinių bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, tai yra kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Dėl to nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika yra reikšminga sprendžiant dėl ugdymo įstaigos teisių ir pareigų turinio, jos atsakomybės už netinkamą šių pareigų atlikimą, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, todėl priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, jog neužtikrinus tinkamų vaikui sąlygų ikimokyklinėje įstaigoje turi būti sprendžiamas klausimas dėl įstaigos civilinės atsakomybės.

15. LR CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai neužtikrino jo teritorijoje esančių įrenginių (gėlių klombų) saugumo ir dėl to ieškovė               K. K. 2014-11-21 patyrė galvos sužalojimus, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuo 2014-11-21 iki 2014-11-24 buvo gydyta VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos – ortopedijos skyriuje. Akivaizdu, kad tai vaikui neabejotinai sukėlė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, todėl galima sutikti su ieškovų nuostata, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio vaikui, kai sužalojama vaiko sveikata, yra išaiškinęs, kad asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ieškovės veido srityje virš antakio yra likęs randas. Kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė dar yra mažametė, todėl tai objektyviai lemia mažesnius jos dvasinius išgyvenimus dėl veido srityje matomo rando. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog šis randas negali būti pašalintas atliekant specialias medicinines procedūras, todėl laikytina, kad traumos pasekmės nėra ilgalaikės. Be to, ieškovės patirti sužalojimai šiuo metu neriboja jos įprasto gyvenimo sąlygų ir nesukelia papildomų nepatogumų. Įvertinusi ieškovės sužalojimo aplinkybes, patirtos traumos pobūdį ir pasekmės, gydymo laikotarpį, teisėjų kolegija sprendžia, jog siekiant kompensuoti ieškovės patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, ieškovei K. K. iš atsakovo tikslinga priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (LR CK 6.250 str. 1 d.).

16. Šioje byloje ieškovai F. K. ir V. K. taip pat pareiškė reikalavimą atlyginti jų patirtą neturtinę žalą dėl dukros sužalojimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu. Ar padaryta tokio pobūdžio žala, t. y. ar tėvų išgyvenimai yra išimtinio pobūdžio dėl jų vaikui padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių, turi būti sprendžiama pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad vaiko patirta trauma lėmė tam tikrus ieškovų dvasinius išgyvenimus, taip pat papildomus vaiko priežiūros nepatogumus. Kartu kolegija pažymi ir tai, jog atsižvelgus į vaiko sužalojimo pobūdį, jo pasekmes, gydymo laikotarpį, ieškovų F. K. ir V. K. patirti dvasiniai išgyvenimai negali būti vertinami kaip nepaprastai dideli ir išimtiniai dvasiniai sukrėtimai, dėl kurių ieškovai būtų įgiję teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija konstatuoja, kad ieškovų F. K. ir V. K. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmesti pagrįstai.

17. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei K. K. iš atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

18. LR CPK 93 str. 5 d. nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovai patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat sumokėjo 436,16 Eur už ekspertizės atlikimą. Ieškovai taip pat patyrė 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Iš viso ieškovai byloje patyrė 1 736,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovų vardu už advokato pagalbą ir ekspertizės atlikimą sumokėjo ieškovė                          F. K. Įvertinus tai, kad ieškovė K. K. yra mažametė, o F. K. yra jos įstatyminė atstovė, laikytina, kad ieškovų patirtos išlaidos apima ir ieškovės K. K. patirtas išlaidas. Įrodymų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, patenkinta 20 proc. ieškinio reikalavimų. Dėl to ieškovei K. K. iš atsakovo priteistina 347 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (LR CPK 93 str. 2 d.).

Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

n  u  s  p  r  e  n d  ž  i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti ieškovei K. K. iš atsakovo Klaipėdos lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 1 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2015 m. gegužės 14 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 347 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                         Žydrūnas Bertašius

Kolegijos teisėjos                                                                                             Irma Čuchraj                   

                   Erika Misiūnienė