Civilinė byla Nr. e2-101-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00864-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.6.2; 3.3.2.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 7 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta įtraukti ją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Lukra“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Iris“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“ dėl patento LT 7001 B „Kompozitinė apdailos plytelė, jos gamybos būdas ir panaudojimas vėdinamam fasadui“ pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lemora“ ir UAB „Lukra“ kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti patentą LT 7001 B „Kompozitinė apdailos plytelė, jos gamybos būdas ir panaudojimas vėdinamam fasadui“ (toliau – ir patentas) negaliojančiu ir priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja prašė įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje. Pareiškėja nurodė, kad atsakovės – ginčo patento savininkės. Jos turi išimtines teises į išradimą, todėl gali uždrausti kitiems asmenims (taip pat ir pareiškėjai) be atsakovių leidimo siūlyti parduoti, importuoti, eksportuoti apdailos plyteles ar atitinkamu būdu pagamintas apdailos plyteles, kuriomis pareiškėja prekiauja. Dėl veiklos pobūdžio pareiškėją ir atsakoves sieja materialusis teisinis santykis, nes pastarosios turi įstatyme nustatytą teisę apriboti pareiškėjos teises ir nustatyti draudimus vykdyti didmeninę ir mažmeninę prekybą kompozicinėmis akmens masės apdailos plytelėmis su priklijuotu metalo lakštu, taip pat prekybą vėdinamų fasadų su plytelėmis sprendimais, metalinėmis tvirtinimo sistemomis ar jų komponentais. Nenuginčijus pirmiau nurodyto patento, atsakovės gali riboti pareiškėjos galimybę užsiimti planuojama ūkine komercine veikla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjos UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prašymo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje.

4.       Teismas įvertino, kad bylos ginčo objektas – patento LT 7001 B „Kompozitinė apdailos plytelė, jos gamybos būdas ir panaudojimas vėdinamam fasadui“ galiojimas. Prekybininkas, prekiaujantis konkrečiomis prekėmis, neturi tiesioginio teisinio materialiojo ryšio su ginču dėl patento (ne)galiojimo. Pareiškėjas suinteresuotumą byloje grindžia ne santykiu su bylos dalyku, bet ekonominiu suinteresuotumu – patento nenuginčijimas gali turtėti įtakos veiklos apimtims. Toks suinteresuotumas pernelyg nutolęs nuo ginčo dalyko, nelaikomas pakankamu materialiuoju teisiniu suinteresuotumu. Sutikimas su pareiškėjos argumentais reikštų, kad iš esmės visi prekybininkai, prekiaujantys nurodytomis plytelėmis, turėtų būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, konstatuojant jų pakankamą ne materialųjį teisinį, bet ekonominį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepakanka glaudžiam nagrinėjamos bylos teisiniam ryšiui su jos materialiosiomis teisėmis ir pareigomis konstatuoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5.       Pareiškėja UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį ir grąžinti iš naujo nagrinėti prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1.                      Teismas nurodė teismų praktiką, bet nenurodė motyvų, dėl kurių jos netaikė pareiškėjos prašymui išnagrinėti. Teismo išvada neatitinka nurodytos teismų praktikos, kad procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018, 24 punktas).

5.2.                      Pareiškėja atitinka proceso įstatyme nustatytas sąlygas įstoti į bylą trečiuoju asmeniu. Pareiškėjos veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba statybos ir apdailos medžiagomis, taip pat ir įvairiomis apdailos plytelėmis. Byloje kilo ginčas dėl patento galiojimo. Atsakovės – patento savininkės. Jos turi išskirtines teises į išradimą, taip pat ir teisę uždrausti kitiems asmenims, taip pat ir pareiškėjai, be jų leidimo siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti atitinkamas apdailos plyteles arba atitinkamu būdu pagamintas apdailos plyteles.

5.3.                      Teismas neteisingai įvertino patento registracijos teisinę reikšmę ir pasekmes tretiesiems asmenims, neteisingai nurodė, kad pareiškėja turi ekonominį, bet ne teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad vien potencialaus ekonominio suinteresuotumo faktas pakankamas teisiniam suinteresuotumui konstatuoti, suinteresuotumui patvirtinti pakanka potencialaus veikimo toje pačioje rinkoje. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-570-407/2016).

5.4.                      Byla nepradėta nagrinėti iš esmės. Tenkinus pareiškėjos prašymą, nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, bus užtikrintos pareiškėjos teisės.

6.       Atsakovės UAB „Iris“ ir UAB „Serfas“ atsiliepime prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1.                      Pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CPK), teismų praktikoje nustatytų sąlygų, kurioms esant, galėtų būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų.

6.2.                      Pareiškėja, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, dėl kurių netaikė kasacinio teismo praktikos, prieštarauja sau, nes toliau nurodė, kad teismas rėmėsi teismų praktika.

6.3.                      Pareiškėja neįrodė savo ir proceso šalių materialiojo teisinio santykio ir teisinio procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne atsakovių teisių pažeidimo į patentą klausimas, bet ginčijamas patento registracijos teisėtumas. Patentas išduotas plytelėms, skirtoms ventiliuojamiems fasadams, kokiomis pareiškėja dar neprekiauja. Teismas teisingai nustatė, kad pareiškėja turi ne materialųjį teisinį, bet ekonominį suinteresuotumą.

7.       Ieškovės UAB „Lemora“ ir UAB „Lukra“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo klausimą dėl pareiškėjos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje spręsti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas neįtraukė pareiškėjos į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje ar ne.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl įtraukimo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų

10.       Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinį statusą byloje, jų procesines teises ir pareigas bei įtraukimo į bylą procesines taisykles nustato atitinkamai CPK 37 ir 47 straipsniai. CPK 37 straipsnio tikslas – pateikti byloje dalyvaujančių asmenų sampratą ir jų sąrašą. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi šioje dalyje nustatyta apibendrinta byloje dalyvaujančių asmenų samprata, kuri apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis – materialusis ir procesinis arba tik procesinis – suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 18, 19 punktai).

11.       Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

12.       CPK nenustato asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

13.       Kasacinio teismo konstatuota, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad jis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Taigi, kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 25 punktas).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad apeliantė suinteresuotumą byloje grindžia ne materialiuoju teisiniu santykiu su bylos dalyku, bet ekonominiu suinteresuotumu – patento nenuginčijimas gali turtėti reikšmės jos veiklos apimtims.

15.       Ieškovės nagrinėjamoje byloje pareiškė teismui ieškinį, kuriuo siekia pripažinti atsakovių patento registraciją negaliojančia. Patentu yra saugoma kompozicinė apdailos plytelė, jos gamybos būdas ir panaudojimas.

16.       Apeliantė teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje grindžia tuo, kad jos veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba statybos ir apdailos medžiagomis. Atsakovės turi išskirtines teises į išradimą, taip pat ir teisę uždrausti kitiems asmenims, taip pat ir apeliantei, be jų leidimo siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti atitinkamas apdailos plyteles arba atitinkamu būdu pagamintas apdailos plyteles. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė būsimo teismo sprendimo įtaką jos teisėms aiškina itin plačiai. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji – atsakovių konkurentė, verčiasi statybos ir apdailos medžiagų prekyba savaime nėra pagrindas į traukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

17.       Apeliantė nepateikė duomenų, kad ji – tiesioginio šalis (ieškoves ir atsakoves) siejančio materialiojo teisinio santykio subjektas ar kad ji susijusi su viena iš šalių tokiais materialiaisiais teisiniais santykiais, dėl kurių kilęs šalių ginčas, todėl jo išsprendimas turės įtakos apeliantės teisėms ar pareigoms. Atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad patento savininkės turi išimtinę teisę drausti kitiems asmenims be jų leidimo gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tą gaminį. Vis dėlto ši aplinkybė savaime nereiškia, kad apeliantės verslo apimtys sumažės. Be to, byloje nesprendžiami klausimai, susiję su patento savininkių teisių įgyvendinimu ar apeliantės teisių, susijusių su atsakovių patentu, pažeidimu. Ieškovės ginčija patento registracijos teisėtumą.

18.       Apeliantės nurodytose Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti atsakovės patento galiojimą (civilinės bylos Nr.: e2-4999-823/2015, e2A-570-407/2016). Nagrinėjamoje byloje apeliantė nepareiškė materialiųjų reikalavimų atsakovėms, todėl jos nurodyta praktika netaikytina.

19.       Byloje priimtas sprendimas neturės tiesioginės įtakos apeliantės teisėms ir pareigoms. Teismui patenkinus ar atmetus ieškinį, šalys negalės nukreipti reikalavimo į apeliantę. Priimtas teismo sprendimas nesukels apeliantei tiesioginių teisinių padarinių. Byloje nėra duomenų, kad apeliantę ir bylos šalis sietų sutartiniai teisiniai santykiai. Apeliantės ir atsakovių veiklos sričių vienodumas savaime nėra pakankamas pagrindas įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimu, nes tokiu atveju taip pat reiktų įtraukti visus asmenis, kurie verčiasi ar norėtų verstis veikla, susijusia su plytelių gamyba, panaudojimu ar prekyba.

11.       Pagal pirmiau aptartus teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus teismas gali įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad apeliantė neįrodė suinteresuotumo bylos baigtimi CPK 47 straipsnio prasme. Nagrinėjamos bylos ir apeliantės materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nėra pakankamas byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jos prašymą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

20.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylą, vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

21.       CPK 93 straipsnyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

22.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nurodytoje nuostatoje taip pat įtvirtintas draudimas priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

23.       Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus atlyginti maksimalius dydžius ir kriterijus (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijose rekomenduoti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – biudžetinė įstaiga Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (7 punktas).

24.       Atsakovės UAB „Iris“ ir UAB „Serfas“ pateikė į bylą duomenis, kad patyrė po 544,50 Eur už atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą parengimą, iš viso – 1 089 Eur. Atsakovės nurodytas bylinėjimosi išlaidas grindė PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimų nurodymais. Atsakovės nurodytas išlaidas patyrė 2024 metų I ketvirtį

25.       Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2023 metų III ketvirtį – 2 018,20 Eur. Taigi maksimalus atlygintinas dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 807,28 Eur (2 018,20 x 0,4 = 807,28) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis). Teismas, įvertindamas atsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų dydį, atsižvelgia į tai, kad atsakovėms atstovaujantis advokatas parengė bendrą vieną atsiliepimą, į priežastis, dėl kurių jos patyrė bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, advokato sugaištą laiką ir daro išvadą, jog prašomų priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis per didelis, todėl mažinamas iki 800 Eur (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 7, 8.11 papunkčiai). Atsakovėms iš pareiškėjos priteisiama po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Iris“ (juridinio asmens kodas 149587593) ir uždarajai akcinei bendrovei „Lukra“ (juridinio asmens kodas 302495528) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ (juridinio asmens kodas 234376520) po 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.