Civilinė byla Nr.  e2A-2372-936/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05187-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.1; 2.6.18.2; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 2 d.

Vilnius

 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jorūnės Pukinskienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės RND GROUP apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės RND GROUP ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos bei delspinigių priteisimo ir atsakovės R. J. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei RND GROUP dėl darbų trūkumų išlaidų ir nuostolių priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) RND GROUP kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. J. 2 872,48 Eur skolą, 9 100 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškinyje nurodė, kad su atsakove 2023 m. kovo 20 d. sudarė statybos darbų sutartį (toliau – ir Sutartis) dėl buto apdailos darbų atlikimo. Atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi už atliktus darbus pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. RD-347, neapmokėta dalis – 2 782,48 Eur, kurią ieškovė prašo priteisti.

1.2.                      Sutarties 5.2.1 papunktyje numatyta, kad užsakovas įsipareigoja už atliktus darbus apmokėti pagal sutartyje numatytus terminus. Pagal sutarties 3.2 papunktį atsiskaitymas po priimto atliktų darbų akto per penkias darbo dienas (pasirašyto darbų atlikimo akto). Laiku nesumokėjus, bus skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną 50 Eur. Atsakovei darbų aktas išsiųstas kartu su sąskaita. Taigi apmokėjimas turėjo būti atliktas ne vėliau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 26 d. Vadovaujantis sutartimi, ieškovė paskaičiavo už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 29 d. (182 dienos) 9100 Eur delspinigių.

1.3.                      Ieškovė 2023 m. gruodžio 4 d. gavo atsakovės pretenziją dėl darbų kokybės, su kuria ieškovė nesutiko. Pažymėjo, kad darbai užsitęsė ne dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo, o dėl to, kad nepabaigus atlikti statybos darbų buvo kviečiami kiti vykdytojai (pvz., grindų klojėjai) atlikti tam tikrus kitus darbus. Be to, atsakovės elektrikas ir santechnikas laiku neparuošdavo darbų fronto ieškovei. Nurodo, kad atsakovei pateikti 2023 m. balandžio 11 d. ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. atliktų darbų aktai; aktuoti tarpiniai darbai, todėl šioje stadijoje negalima kalbėti apie defektus, kuomet darbai nėra užbaigti ir nėra galutinio darbų rezultato. Be to, 2023 m. rugpjūčio 21 d. akte nurodomos dalinės kainos, o ne pagal sutarties priede nurodomą kainą.

1.4.                      Pažymėjo, kad iki darbų pradžios informavo atsakovę, kad jos įsigyti dažai sienoms netinkami, taigi defektai atsirado ne dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų, o dėl atsakovės netinkamai pasirinktų medžiagų ir reikalavimų tik su jomis atlikti darbus, t. y. nudažyti konkretų kambarį; kiti kambariai išdažyti kitais dažais ir pretenzijos dėl jų nereikštos. Taigi atsakovė prisiėmė riziką dėl darbų, atliekamų netinkamomis jos pasirinktomis medžiagomis, kokybės. Nurodo, kad atsakovės pretenzijos dėl neva netinkamai atliktų darbų yra nepagrįstos, dalį atsakovės defektiniame akte nurodytų darbų atliko ne ieškovė ir ne jos samdytas subrangovas, o kiti pačios atsakovės samdyti asmenys, todėl ieškovė už tai neatsakinga.

2.       Atsakovė R. J. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Nurodė, kad šalių sutartis laikytina vartojimo rangos sutartimi. Ieškovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, nes darbus atliko nekokybiškai, nustatytų darbų defektų neištaisė, nepagrįstai juos neigia, atsisakė toliau vykdyti sutartį.

2.2.                      Pažymėjo, kad nors ieškovė teigia, kad buvo pateikti netinkami dažai, tačiau pati tinkamai neparuošė sienų dažymui; įvertinusi dažus ir įspėjusi atsakovę turėjo nevykdyti dažymo darbų; priešingai nei teigia ieškovė, dažai buvo tinkami sienų dažymui. Atsakovė kreipėsi į atestuotą statybos techninės priežiūros vadovą G. K., kuris 2024 m. sausio 19 d. parengė nebaigtų darbų ir defektų aktą, kuriame konstatuoti esminiai ieškovės darbų defektai. Ieškovė nepagrįstai neigia nustatytus trūkumus, jų neištaisė, todėl atsakovei nekyla pareiga priimti ir apmokėti už darbus.

2.3.                      Atsakovė nepasirašė nei vieno iš ieškovės nurodytų atliktų darbų akto, atitinkamai nekyla pareiga apmokėti į šiuos aktus įtrauktų darbų. Nurodo, kad ieškovė į atliktų darbų aktus nepagrįstai įtraukė neužbaigtus darbus, taikydama vienašališkai sugalvotus įkainius, nors sutartyje nenumatytas tarpinių darbų aktavimas ir įkainiai. Reikalavimas priteisti 2 872,48 Eur skolą, kuris reiškiamas neištaisius darbų defektų ir darbų neperdavus atsakovei pagal pasirašytus aktus, visiškai nepagrįstas.

2.4.                      Ieškovė neturi teisės į skolos sumą įtraukti ir reikalauti priteisti 1 913,01 Eur skolą už sutartyje nenumatytus papildomus darbus. Nurodo, kad atlikdama avansinius mokėjimus (iš viso 10 807,89 Eur) yra faktiškai sumokėjusi daugiau, nei ieškovė yra atlikusi darbų. Neegzistuoja sutartyje numatytos sąlygos, kurioms esant gali kilti atsakovės pareiga mokėti delspinigius, be to, jų dydis neprotingai didelis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad patyrė nuostolius, galinčius pateisinti tokį netesybų dydį.

3.       Ieškovė UAB RND GROUP pateiktame dublike palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, kad:

3.1.                      Aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė atliktų darbų aktų neatleidžia nuo atsakomybės ir pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Pažymi, kad atsakovė pretenzijas reiškė ne dėl visų aktuose įvardijamų darbų atlikimo, už dalį darbų yra apmokėjusi, kiti kambariai išdažyti tinkamais dažais ir dėl jų pretenzijų atsakovė nereiškė.

3.2.                      Nesutinka, kad darbai buvo vykdomi netinkamai. Nėra pagrindo konstatuoti defektų, kai darbai nebuvo užbaigti ir nebuvo galutinio darbų rezultato (tarpiniai darbai). Ieškovė neatsisakė toliau vykdyti sutartį, būtent atsakovė neleido jos vykdyti. Atsakovei visgi nusprendus nutraukti sutartį (nors ir nėra užbaigti darbai, todėl negalima vertinti jų rezultato), ieškovė reikalauja padengti 2 872,48 Eur susidariusį įsiskolinimą. Galutinis dažymo darbų rezultatas nepasiektas dėl atsakovės veiksmų – neišspręsto papildomo apmokėjimo už darbus; paviršiai buvo įrengti tinkamai.

3.3.                      Atsakovei pateikti 2023 m. balandžio 11 d. ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. atliktų darbų aktai; aktuojama yra dalis darbų (tarpiniai darbai), tai nėra galutinai užbaigti darbai, tarpiniai aktai, todėl šioje stadijoje negalima kalbėti apie defektus, kuomet darbai nėra užbaigti ir nėra galutinio darbų rezultato. Be to, akte nurodomos mažesnės kainos nei pagal sutartį (glaistymas dažymas 14 Eur už kv. m, sutartyje numatyta – 18 Eur už kv. m (dalinė kaina galutinai neužbaigus)). Į pateiktus atkliktų darbų aktus įtraukti darbai (tarpiniai darbai) yra pilnai užbaigti; visi darbai nebuvo užbaigti ir nepasiektas galutinis rezultatas, kadangi atsakovė atsisakė mokėti už darbus ir elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad nutraukia sutartį – būtent dėl šios priežasties darbų nebuvo galimybės užbaigti. Už atliktus darbus, netgi jei tai nėra galutinai užbaigti darbai, atsakovei kyla pareiga sumokėti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.673 straipsnio 2 dalį.

3.4.                      Nurodė, kad nors papildomi darbai nebuvo numatyti sutartyje (išskyrus šiukšlių išvežimą), tačiau visi jie buvo suderinti su atsakove ir privalomai atliktini, t. y. sudėtinė darbų, numatytų sutarties priede, dalis. Dėl delspinigių nurodė, kad teisėtai sudaryta sutartis yra galiojanti ir privaloma sutarties šalims, 2024 m. sausio 25 d. atsakyme į pretenziją delspinigių sumokėti nereikalavo, tačiau nurodė, kad atsakovei vengiant atsiskaityti ieškovė pažeistus interesus ketina ginti teisme bei papildomai reikšti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Delspinigių reikalaujama už 6 mėnesius. Ieškovė nuostolių patyrė, kadangi turėjo atsiskaityti su subrangovu.

4.       Atsakovė triplike prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neištaisė 2024 m. sausio 19 d. defektiniame akte nustatytų trūkumų ir nepagrįstai juos neigia. Pagal atsakovės užsakymą eksperto S. Z. parengtas 2024 m. gegužės 29 d. Ekspertinio tyrimo aktas patvirtina, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, nustatytų defektų neištaisė; taikant sąmatoje numatytus įkainius atliktų darbų vertė 11 511,76 Eur su PVM, tačiau ieškovės aktuose atliktų darbų kaina 13 590,37 Eur su PVM; ieškovės atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaina – 5 495,30 Eur su PVM. Atsakovė ieškovei faktiškai yra sumokėjusi 10 807,89 Eur, tai mokėtinos sumos likutis būtų 703,87 Eur, tačiau tai nėra pradelsta skola, nes nepasirašyti atliktų darbų aktai. Laikosi pozicijos, kad 1 913,01 Eur už papildomus darbus ieškovė reikalauja nepagrįstai, nenurodydama, kada ir kaip buvo suderinti papildomi darbai. Teigiant, kad jie sudėtinė sutartyje numatytų darbų dalis – nurodė, kad tai nėra papildomi darbai, jie turėjo būti įtraukti į sutartyje numatytų darbų įkainius.

5.       Atsakovė R. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 5 495,30 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų; 1 140 Eur išlaidų už 2024 m. gegužės 29 d. Ekspertinio tyrimo akto parengimą; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

5.1.                      Teismo eksperto S. Z. parengtame 2024 m. gegužės 29 d. Ekspertinio tyrimo akte, nustatyta, kad ieškovės atliktų darbų defektų ištaisymui reikalinga 5 495,30 Eur su PVM, kuriuos prašoma priteisti iš ieškovės.

5.2.                      Atsakovė ekspertui sumokėjo 1 140 Eur už tyrimo akto parengimą, todėl šios išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovės, jos buvo būtinos siekiant nustatyti defektus ir ištaisymo kaštus.

6.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka su Ekspertinio tyrimo akte pateiktomis išvadomis, kadangi dalį jame nurodytų darbų atliko ne ieškovė, o kiti atsakovės samdyti meistrai, atitinkamai defektų taisymo kaina apskaičiuota netinkamai, įtraukus defektus darbų, kurių ieškovė neatliko. Pažymėjo, kad sienas dažė atsakovės norima technologija ir dažais, atsakovė buvo informuota, kad tokiu būdu jos norimo rezultato gauti nepavyks, tačiau vis tiek reikalavo atlikti darbus. Dalis darbų neužbaigti ir ieškovė nereikalavo apmokėjimo už nebaigtus darbus, jų neįtraukė į atliktų darbų aktus. Dalis defektų atsiradę dėl atsakovės netinkamų dažų ar papildomų reikalavimų. Ekspertinio tyrimo aktas subjektyvus, neatsižvelgiantis į ieškovės paaiškinimus ir suformuluotus klausimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškovės UAB RND GROUP ieškinį atmetė, atsakovės R. J. priešieškinį tenkino, t. y. priteisė iš ieškovės atsakovei 6 635,30 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme, 2024 m. birželio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 460,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei valstybei 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog šalis siejo vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, kuriuose ieškovė – rangovė, laikytina verslininke, atliekančia statybos (vidaus apdailos) darbus, o atsakovė – užsakovė – vartotoja, paslaugas (darbus) įsigijusi asmeniniams poreikiams tenkinti.

7.2.                      Nustatė, kad atliktų darbų perdavimą ieškovė formino atliktų darbų aktais, pagal bylos duomenis abu atliktų darbų aktai nėra pasirašyti. Sutarties nuostatos neteikia pagrindo spręsti buvus šalių susitarimą apie tarpinį (etapinį) darbų perdavimą. Sutartyje apibrėžiant užsakovo pareigas nurodoma, kad užsakovas įsipareigojo priimti vykdytojo pagal sutartį atliktą darbą, apžiūrėti jį ir, pastebėjus jame nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitokių trūkumų, nedelsiant pareikšti apie juos vykdytojui; už atliktus darbus apmokėti pagal sutartyje numatytus terminus (Sutarties 5.2, 5.2.1 papunkčiai). Sutartimi nustatytas atsiskaitymas, po priimto atliktų darbų akto per penkias darbo dienas (pasirašyto darbų atlikimo akto) (Sutarties 3.2 papunktis).

7.3.                      Darbų kaina ir kiekiai nurodomi Sutarties prieduose Nr. 1 (Sutarties 2.1 papunktis). Visi kiekiai tikslinami pagal faktą (Sutarties 2.2 papunktis). Sutarties 9.1 papunktyje įtvirtinta, kad atsiradus šioje sutartyje nenumatytų darbų ar kitų pataisymų pagal užsakovo pageidavimus, darbų apimtys, terminai ir apmokėjimai fiksuojami atskirais raštiškais susitarimais. Šiuo atveju duomenų, jog šalys būtų raštu susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo bei jų apmokėjimo, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

7.4.                      Ieškovė 2023 m. balandžio 11 d. išrašė atsakovei 7 807,89 Eur sumos (su PVM) PVM sąskaitą faktūrą Nr. RD-289 pagal atliktų darbų aktą Nr. 2023-04-11. Atsakovė šią sąskaitą visiškai apmokėjo, nors į ją įtraukti ir Sutartyje nenumatyti darbai (šviestuvų montavimas; difuzorių montavimas; palangės permontavimas; durų angos suformavimas; durų angos patraukimas; šviestuvo kablio tvirtinimas), be to, vėliau kilo ir abejonių dėl tam tikrų darbų kokybės. Duomenų apie rašytinį šalių susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo nepateikta, kita vertus, šioje dalyje ginčas nekyla dėl susitarimo formos dėl šiame atliktų darbų akte nurodytų papildomų darbų (atskirai neaptartų Sutartyje) atlikimo ir apmokėjimo.

7.5.                      Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 21 d. išrašė atsakovei 5 782,48 Eur sumos (su PVM) PVM sąskaitą faktūrą Nr. RD-347 pagal atliktų darbų aktą Nr. 2023-08-21, atsakovė pagal ją yra sumokėjusi 3 000 Eur. Ieškovės pateiktame 2023 m. rugpjūčio 21 d. atliktų darbų akte Nr. 2023-08-21 nurodyta 10 pozicijų atliktų darbų (lubų glaistymas dažymas; sienų glaistymas dažymas; kampų montavimas; sienų lyginimas; glaistymo dažymas bėginiai metrai; priglaistomų difuzorių apdirbimas; tapetuojamų patalpų glaistymas; GK bėginiai; šiukšlių išvežimas; transportas). Šiuo atveju atsakovė iš karto nesutiko su dalimi darbų dėl difuzorių montavimo / apdirbimo, transporto ir šiukšlių išvežimo. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad šiukšlių išvežimas buvo numatytas Sutarties priede Nr. 1 kaip atliktinas darbas; pagal Sutartį konkretus kiekis tikslinamas pagal faktą (Sutarties 2.2 papunktis). Ieškovės į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas programėlėje Viber patvirtina 2023 m. birželio 2 d. tarimąsi apie šiukšlių išvežimo dienos pakeitimą iš pirmadienio į antradienį; pati atsakovė 2024 m. vasario 6 d. el. laiške ieškovei nurodė, kad rangovė šiukšles išvežė 2023 m. birželio 6 d. Ieškovei paaiškinus transporto išlaidų reikšmę – patirtos transporto išlaidos, susidariusios dėl vykdomo pavedimo paimti ir atgabenti į objektą užsakovės užsakytus dažus bei tris kartus prieš atvykstant į objektą ir išvykstant iš jo perduoti objekto raktus nurodytam asmeniui juos tiesiogiai pristatant kitu adresu, atsakovė papildomai dėl to klausimų nebekėlė. Todėl teismo vertinimu, šiukšlių išvežimo išlaidos nelaikytinos papildomais neaptartais darbais, atsakovei nebekvestionuojant transporto išlaidų, taip pat kyla pareiga jas apmokėti. Tačiau teismas nesutiko su ieškovės argumentais dėl atliktų priglaistomų difuzorių apdirbimo darbų kainos įtraukimo į sąskaitą. Tokie darbai Sutartyje (jos priede Nr. 1) atskirai nenumatyti, bei į atliktų darbų aktą Nr. 2023-04-11, už kuriame nurodytus darbus atsakovė yra atsiskaičiusi, 9 punkte įtrauktas difuzorių montavimas; pati ieškovė aiškina, kad šie darbai atliekami lubose ir atliekami privalomai pagal atliekamų darbų technologijas. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą spręsti, kad atlikdama difuzorių montavimo darbus ir žinodama apie difuzorių apdirbimo (priglaistymo) darbų atlikimo būtinumą, ieškovė juos turėjo įtraukti (įtraukė) į difuzorių montavimo darbų apimtį (už juos atsakovė yra atsiskaičiusi), arba turėjo pateikti duomenis apie buvusį atskirą rašytinį šalių susitarimą, juolab, kad, kaip nustatyta, ieškovės sutartyje su subrangove MB „Spalvoti“ į darbų sąrašą difuzorių priglaistymas įtrauktas (CPK 178 straipsnis).

7.6.                      Nustačius, kad ieškovė atliko papildomus transporto ir sutartyje aptartus šiukšlių išvežimo darbus (Sutarties 2.2 papunktis), nesant ginčo dėl jų kokybės, atsakovei kyla pareiga už juos atsiskaityti. Bendra šių darbų suma – 150 Eur. Nustačius, kad pagal ieškovės 2023 m. rugpjūčio 21 d. išrašytą 5 782,48 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. RD-347, pagal atliktų darbų aktą Nr. 2023-08-21, atsakovė yra sumokėjusi 3 000 Eur, su dalies darbų kokybe nesutinka, ieškovė aiškiai neįvardija, už kokius konkrečiai atliktų darbų akte nurodytus darbus nėra atsiskaityta, teismas laikė, kad už nurodytus šiukšlių išvežimo ir transporto darbus atsakovė yra atsiskaičiusi.

7.7.                      Byloje nustatyta ir šių aplinkybių ieškovė iš esmės neginčijo, kad ne visi sulygti darbai, nurodyti Sutarties priede Nr. 1, buvo atlikti. Kaip nustatyta 2024 m. gegužės 29 d. ekspertinio tyrimo akte, nėra atlikti darbai: esamo GK persukimas; tapetavimas; plytelių klijavimas; hidroizoliacija; skylių išpjovimas. Jie nėra įtraukti į eksperto suskaičiuotą ir atsakovės prašomą priteisti nuostolių sumą.

7.8.                      Dėl atliktų darbų trūkumų tarp šalių kilo esminis ginčas dėl sienų bei lubų dažymo (ir su tuo susijusių paruošiamųjų darbų) blizgiais dažais. Teismo vertinimu, į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina, kad dar iki rašytinių defektų aktų pateikimo, ieškovė iš esmės pripažino netinkamą darbų atlikimą, kadangi, kaip matyti iš susirašinėjimo el. paštu, pateikto susirašinėjimo Viber programėlėje, nuotraukų, ieškovė iki 2023 m. lapkričio 12 d. turėjo atlikti defektų šalinimo darbus. Pati ieškovė nuosekliai teigė, tą patvirtino ir liudytojas D. B., kad buvo bandyta perdaryti dažymo blizgiais dažais darbus, tačiau nesėkmingai, atsakovei neleidus jų pabaigti. Pateiktas susirašinėjimas rodo, kad apie užsakovės išreikštą norą kambarius 3.4 (taip nurodyta pasiūlyme ieškovei, laukiant paskaičiavimų) dažyti trimis sluoksniais High gloss dažų. Byloje ginčo nėra, kad blizgius dažus atsakovė atsivežė iš Anglijos ir pateikė rangovei. Taigi atsakovės pageidavimas dėl dalies patalpų dažymo blizgiais dažais buvo išreikštas dar iki Sutarties sudarymo. Tokiu atveju ieškovė, prieš sudarydama Sutartį turėjo įsivertinti galimybę tinkamai atlikti darbus blizgiais dažais.

7.9.                      Pagal šalių sudarytą Sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti sienų, lubų įrengimo, glaistymo dažymo darbus ir 2023 m. balandžio 10 d. su MB „Spalvoti“ (vykdytojas) pasirašė statybos darbų sutartį Nr. 20230410/01RD dėl glaistymo dažymo darbų, tarp kurių be kita ko: lubų paruošimas – dažymas; sienų paruošimas – dažymas. Taigi faktiškai lubų ir sienų paruošimo dažymui ir dažymo darbus atliko subrangovė, kuri taip pat turėjo įsivertinti galimybę tinkamai atlikti sutartus darbus.

7.10.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2023 m. gruodžio 1 d. ir 2024 m. sausio 27 d. iš oficialaus dažų Farrow-ball atstovo atsakymus, 2024 m. sausio 9 d. Nebaigtų darbų ir defektų aktą ir 2024 m. gegužės 29 d. ekspertinio tyrimo aktą, sprendė, kad atsakovei negali būti perkelta atsakomybė už darbų, atliktų jos parinktais dažais, nepasiektą norimą rezultatą. Ieškovė (o ir subrangovė) kaip savo srities profesionalė dar iki Sutarties sudarymo žinojusi apie atsakovės siekį atlikti dalies patalpų dažymą blizgiais dažais turėjo įsivertinti technologines galimybes, tačiau to neatliko, todėl veikė savo rizika ir turi prisiimti atsakomybę už atliktų darbų trūkumus bei neturi pagrindo reikalauti užmokesčio už nekokybiškai atliktus darbus. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad pagal atsakovės pateiktas nuotraukas (2025 m. sausio 30 d. pateikti papildomi įrodymai), atliekant trūkumų šalinimo darbus, buvo išgautas atsakovės norėtas blizgumas tais pačiais dažais.

7.11.                      Ieškovė su atsakovės reikalavimu priteisti 5 495,30 Eur dydžio nuostolių atlyginimą nesutiko, tačiau priešingų paskaičiavimų nepateikė, žalos dydžio neįrodinėjo. Iš esmės kaip pagrindinį nesutiko motyvą nurodė vien tai, kad darbus ji atliko tinkamai, be defektų, tačiau neužbaigė. Tačiau teismas sprendė, kad atsakovė įrodė ieškovės atliktų darbų trūkumus ir pagrindė jų šalinimo išlaidų pagrįstumą, todėl atsakovės reikalavimą dėl 5 495,30 Eur priteisimo tenkino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė pagal 2023 m. rugpjūčio 21 d. išrašytą 5 782,48 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. RD-347, pagal atliktų darbų aktą Nr. 2023-08-21, yra tinkamai atsiskaičiusi.

7.12.                      Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 1 140 Eur, sumokėtų ekspertui už ekspertinio tyrimo akto parengimą. Atsakovės pateikti įrodymai, t. y.: sąskaita faktūra serija KMS Nr. 24052901 – 1 140 Eur sumai, 2024 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymas, pagrindžia turėtas išlaidas. Teismo vertinimu, siekdama kuo tiksliau nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumus, atsakovė pagrįstai užsakė nepriklausomą ekspertizę. Ekspertizės akte pateiktų išvadų ieškovė nepaneigė, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ekspertizė buvo atlikta netinkamai, joje padarytos išvados neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Aptartas išlaidas teismas pripažįsta būtinomis (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas), todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 1 140 Eur (nuostolių).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

8.       Ieškovė UAB RND GROUP pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį atmesti, o ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė dar iki rašytinių defektų aktų pateikimo pripažino netinkamą darbų atlikimą, kad ieškovė iki 2023 m. lapkričio 12 d. turėjo atlikti defektų šalinimo darbus. Pirmojo dažymo metu darbai buvo atlikti tinkamai ir jokių defektų šalinimo darbų atliekama nebuvo, tokius argumentus pagrindžiančių įrodymų nėra. Buvo nudažyta atsakovės reikalaujama technologija ir už tai pagrįstai prašoma apmokėjimo – dažymo darbai užbaigti. Ieškovė atsakovės reikalavimu mėgino iš naujo išgauti tokią paviršiaus tekstūrą, kokios norėjo atsakovė, tačiau šie darbai nebuvo įtraukti į darbų aktus ir už juos neprašyta apmokėti. Teismas nepakankamą sienų blizgumą po jų nudažymo vertino kaip defektą, nors tai ne defektas, o atsakovės reikalavimas atlikti darbus tokiomis priemonėmis (dažais), su kuriomis jos tikimasis rezultatas objektyviai neįmanomas pasiekti.

8.2.                      Teismas, konstatuodamas atliktų darbų defektus, nepagrįstai rėmėsi Ekspertinio tyrimo išvadomis, nes Ekspertinio tyrimo akte buvo vertinamos antrą kartą perdažytos sienos, tačiau šis dažymas nebaigtas nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių – atsakovė baigti darbų ieškovei neleido. Pažymėjo, kad atsakovė nutraukė sutartį, nesprendė papildomo apmokėjimo klausimo už papildomus atsakovės reikalaujamus atlikti darbus, todėl turėjo padengti susidariusį 2871,48 Eur įsiskolinimą. Galutinis darbų rezultatas nepasiektas būtent dėl atsakovės veiksmų, todėl darbų negalima defektuoti.

8.3.                      Teismas, remdamasis Ekspertinio tyrimo aktu, jo visiškai nevertino ieškovės išsakytų argumentų kontekste, kad darbus iš esmės atliko tik antrajame aukšte, todėl tyrimo akte visiškai nepagrįstai įtraukti ir 2.07 pav., 2.08 pav., 2.09 pav., 2.10 pav., kur darbus atliko kiti atsakovės samdyti meistrai. Tai kartu reiškia ir tai, kad defektų taisymo kaina paskaičiuota klaidingai.

8.4.                      Dažymo darbų defektai atsirado ne dėl nekvalifikuoto darbo ar kitų priežasčių, o būtent dėl atsakovės netinkamų dažų, su kuriais norimo rezultato ant objekto sienų pasiekti objektyviai nepavyks. Subrangovas paaiškino, kad atsakovė buvo informuota dėl dažų netikimo, tačiau vis tiek reikalavo dažyti jos duotais dažais. Ieškovė sienas dažymui paruošė tinkamai. Ieškovės atstovas iš karto pastebėjo, kad dažai yra angliški, skirti medžiui ir metalui. Į ieškovės paaiškinimus, kad tokiais dažais įprastai dažomi kitokie paviršiai ploto ir medžiagiškumo prasme ir kad tokie dažai gali būti skystesni nei įprasti dažai, gali nesigauti norimas rezultatas, atsakovė nereagavo. Atsakovė nesutiko pakeisti nei dažų, nei dažymo technologijos. Darbai buvo atlikti, tačiau atsakovei nepatiko rezultatas. Antrą kartą perdažant sienas, atsakovė šiuos ieškovo darbus nutraukė, neleido užbaigti. Nurodo, kad už antrąjį dažymą ieškovė mokėjimo nereikalavo. Prieš pasirašydama Sutartį, ieškovė negalėjo įvertinti galimybės atlikti dažymo darbus blizgiais dažais, kurie neskirti sienoms dažyti.

8.5.                      Dėl Tyrimo akto 2.14 ir 2.20 pav. paaiškino, kad atsakovė buvo informuota, jog šešėlinės siūlės tarpas bus nelygus dėl esamo mūro nelygumų, tačiau atsakovė reikalavo jas įrengti. Šešėlinės siūlės rengtos, tačiau nebuvo atliekamas užglaistymas, kas vėlgi reiškia, kad tai nėra galutinis rezultatas ir negali būti defektuojamas. Maža to, už šešėlines siūles nebuvo prašoma apmokėjimo, jos buvo įrenginėjamos atsakovės prašymu vėliau ir šie darbai netgi neįtraukti į Atliktų darbų aktus. Dėl Tyrimo akto 2.16 pav. paaiškino, kad atsakovė nesutiko pakeisti nei dažų, nei dažymo technologijos, o tokie dažai nėra iš viso tinkami tokiems darbams atlikti. Pasisakydama dėl Tyrimo akto 2.17 pav., ieškovė teigia, kad iš naujo, dėl netinkamų dažų ir atsakovės pageidavimo reikėjo atlikti dažymą, ko pasėkoje atliktas gruntavimas, glaistymas, įrengtos šešėlinės siūlės, tačiau darbai nebuvo užbaigti, nes neišspręstas apmokėjimo klausimas. Defektai yra atsiradę papildomų darbų metu dėl netinkamų atsakovės dažų ar papildomai įrengiamų šešėlinių siūlių, kurių vienodumo išgauti objektyviai negalima dėl pastato plytų nevienodumo.

8.6.                      Dėl Tyrimo akto 2.26 pav. paaiškino, kad atsakovės objekte po ieškovės atliktų darbų dirbo ir kiti meistrai, po atliktų darbų dalies buvo klojamas parketas, taigi ir nuo kitų darbų galėjo atsirasti dulkių ar statybinių šiukšlių. Pažymėjo, kad lango sugadinimo faktas nėra fiksuotas anksčiau, todėl teigti, kad darbų pradėjimo metu jis buvo be pažeidimų – negalima. Taigi duomenų ar pagrindo teigti, kad stoglangio rėmą apgadino būtent ieškovė, nėra – objekte dirbo daug atsakovės samdytų kitų meistrų.

8.7.                      Sutarties priede Nr. 1 pateikiami kiekiai buvo tikslinami po atliktų darbų pagal faktinius kiekius. Kaip matyti, darbų įkainiai nepasikeitė, tačiau pasikeitė darbų kiekiai. Teikiamas Sutarties priedas Nr. 1 yra tik pasiūlymas su orientaciniais kvadratais. Pažymėjo, kad pagal 2023 m. balandžio 11 d. Atliktų darbų aktą atsakovė apmokėjo pilnai, patvirtino šį aktą ir jame nurodytus darbus. Nei vienas iš išvardintų darbų Tyrimo akte nėra defektuotas. 2023 m. rugpjūčio 21 d. Atliktų darbų akte nurodytų darbų dalis (lubų glaistymas, dažymas, sienų glaistymas, dažymas) įtraukti į Tyrimo aktą kaip netinkamai atlikti darbai, tačiau neatsižvelgta, kad sienos, lubos buvo dažymui ruošiamos du kartus (dėl netinkamų dažų ir atsakovės reikalavimo atlikti dažymą iš naujo) bei kad antrasis dažymas nebuvo užbaigtas. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovė defektavo paruošimo dažymui ir dažymo darbus, tačiau nebuvo defektuoti gipso kartono plokščių įrengimo darbai bei kiti susiję darbai.

8.8.                      Priešingai nei nurodo teismas, atsakovei nepagrįstai atsisakius pasirašyti aktus, ji nėra atleidžiama nuo pareigos sumokėti už aktuose nurodomus darbus. Atsakovė, nepriimdama darbų rezultato (nepasirašiusi aktuose) ir nesumokėjusi už atliktus darbus, pažeidė tarp šalių sudarytą Sutartį. 2023 m. balandžio 11 d. ieškovės išrašyta ir atsakovei pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. RD-289 7807,89 Eur sumai pagal atliktų darbų aktą Nr. 2023-04-11. Ši sąskaita buvo pilnai apmokėta, taigi atsakovė atliktus darbus, numatytus 2023 m. balandžio 11 d. akte, faktiškai priėmė. Netgi iš dalies buvo apmokėta ir pagal 2023 m. rugpjūčio 31 d. aktą (3000 Eur suma), o likusi neapmokėta suma sudaro 2782,48 Eur sumą, kurią atsakovė vengia sumokėti. Įvertinus faktiškai priimtus darbus, negalima daryti išvados, kad atsakovei nepasirašius atliktų darbų aktuose, jai nekyla pareiga sumokėti už atliktus darbus. Į atsakovei pateiktus Atliktų darbų aktus įtraukti darbai buvo užbaigti, o už antrąjį sienų paruošimą ir dažymą nebuvo prašoma sumokėti. Nors viskas buvo atlikta tinkamai, atsakovės pageidavimu pradėtas iš naujo sienų paruošimas ir dažymas ne dėl defektų, o dėl to, kad jos netenkino sienų blizgumas. Ieškovė, atlikusi sienų paruošimą ir dažymą, prieš tai informavusi atsakovę, kad sienos nebus idealiai blizgios, pagrįstai pateikė už atliktus darbus PVM sąskaitą faktūrą dėl ko prašo priteisti skolą. Taip pat prašoma priteisti delspinigius pagal Sutarties 3.2 punktą už 182 dienas.

9.       Atsakovė R. J. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės (rangovės) darbų kokybės, trūkumų ir trūkumų ištaisymo kaštų, pagrįstai vadovavosi ne subjektyviais ieškovės paaiškinimais ir jos pasitelkto subrangovo - liudytojo D. B.  parodymais (kurių nepagrindžia jokie rašytiniai įrodymai), o rašytiniais bylos įrodymais - Statybos techninės priežiūros vadovo G. K. parengtu 2024 m. sausio 9 d. Nebaigtų darbų ir defektų aktu (parengtu dar darbų atlikimo metu iki Sutarties nutraukimo) ir bylos nagrinėjimo metu (dar iki tol, kol darbai buvo perdaryti atsakovei pasamdant kitus rangovus) pagal atsakovės užsakymą teismo eksperto S. Z. parengtu Ekspertinio tyrimo aktu, kuriame nustatyti ieškovės darbų trūkumai ir jų ištaisymo kaštai. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės rangos darbai atlikti su esminiais defektais, taip pat pagrįstai nustatė, kad rangos darbų defektams pašalinti atsakovė pasamdė kitus rangovus, kurie perdarė ieškovės nekokybiškus darbus.

9.2.                      Teismas taip pat pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad ji negalėjo pasiekti tinkamo darbo rezultato dėl atsakovės pateiktų blizgių dažų, nes šie dažai tinkami sienoms dažyti. Rangovė, kaip savo srities profesionalė, verslininkė, nepagrįstai siekia atsakomybę perkelti vartotojai – atsakovei. Teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą, kuriuo buvo prašoma priteisti skolą už nekokybiškai atliktus darbus, kurių rezultatu atsakovė negalėjo naudotis ir darbai buvo perdaryti.

9.3.                      Pagrindinis ieškovės darbų trūkumas yra tai, kad ji netinkamai atliko sienų paruošimo darbus dažymui ir atliko pirmą dažymą ant netinkamai paruoštų sienų, dėl ko darbų kokybė ir dažymo rezultatai buvo netinkami ir netenkino atsakovės, kas yra konstatuota tiek 2024 m. sausio 9 d. Nebaigtų darbų ir defektų akte, tiek eksperto S. Z. parengtame Ekspertinio tyrimo akte. Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi, jeigu pirmą kartą būtų tinkamai paruoštos sienos ir tinkamai atlikti dažymo darbai, ieškovė šių darbų nebūtų perdarinėjusi. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad pirminiai glaistymo ir dažymo darbai buvo atlikti tinkamai, o tas faktas, kad šie darbai buvo perdaromi, akivaizdžiai parodo pirmą kartą atliktų darbų defektus. Po pirmo glaistymo ir dažymo ieškovei ant viršaus atlikus glaistymo ir dažymo darbus, pirmo glaistymo ir dažymo rezultatas buvo sunaikintas ir nėra nei objektyvios galimybės, nei poreikio vertinti pirminių darbų rezultatą. Turėjo būti vertinamas ieškovės darbų rezultatas po pakartotinio glaistymo ir pirminio dažymo. Ieškovė nepaneigė nustatytų ieškovės darbų trūkumų, o procesinė pareiga paneigti nustatytus darbų defektus tenka ieškovei.

9.4.                      Ieškovė nepagrįstai į atliktų darbų aktus, kurių pagrindu ji prašė priteisti skolą, įtraukė tarpinius neužbaigtus darbus, taikant ieškovės vienašališkai sugalvotus tarpinių darbų įkainius, nors Sutartyje nenumatytas tarpinių darbų aktavimas ir nenumatyti tarpinių darbų įkainiai. Tarpinis darbų aktavimas yra nesuderintas su atsakove ir atsakovei nepriimtinas, nes atsakovei buvo / yra svarbus tik galutinio darbo (išdažytų sienų, ištapetuotų sienų) rezultatas, kurį objektyviai galima matyti ir patikrinti, o ne tarpinis darbų rezultatas. Ieškovė nepagrįstai į sudarytus atliktų darbų aktus įtraukė didesnius įkainius, nei buvo numatyta sąmatoje, taip pat didesnius darbų kiekius, kurie nėra suderinti ir patvirtinti.

9.5.                      Ieškovė nepagrįstai į atliktų darbų aktus įtraukė papildomus darbus: į 2023 m. balandžio 11 d. atliktų darbų aktą - difuzorių montavimas (210,00 Eur be PVM), palangės permontavimas (60,00 Eur be PVM), durų angos suformavimas (80,00 Eur be PVM), durų angos patraukimas (120,00 Eur be PVM), šviestuvo kablio tvirtinimas (30,00 Eur be PVM); į 2023 m. rugpjūčio 21 d. atliktų darbų aktą - kampų montavimas (686 Eur be PVM), sienų lyginimas (70,00 Eur be PVM), priglaistomų difuzorių apdirbimas (175 Eur be PVM), šiukšlių išvežimas (100 Eur be PVM), transportas (50 Eur be PVM). Nepateikti įrodymai, kad papildomi darbai buvo suderinti. Ieškovė, suderindama darbų įkainius, galimai neįsivertino tam tikrų darbų, reikalingų Sutarčiai įvykdyti. Tačiau tai ieškovei nesuteikė teisės reikalauti, kad atsakovė apmokėtų šiuos neįsivertintus (praleistus) darbus kaip papildomus darbus. Tiek pagal bendrąsias rangos sutarties sąlygas (CK 6.653 str. 4 d.), tiek pagal specialiąsias vartojimo rangos sutarties sąlygas (CK 6.673 str.), tiek pagal Sutarties 9.1 punktą ieškovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovė apmokėtų papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti Sutartyje ir nebuvo sudarytas atskiras rašytinis susitarimas, kuriais šie darbai būtų suderinti ir atsakovė būtų sutikusi apmokėti šiuos darbus kaip papildomus darbus.

9.6.                      Kadangi ieškovė atliko darbus su trūkumais, o nustatytų darbų trūkumų neištaisė, be to, nebuvo pasirašyti atliktų darbų aktai, ieškovė neįgijo teisės iš atsakovės reikalauti atlikti mokėjimą už darbus ir nebuvo pradelstos skolos, nuo kurios galėtų būti skaičiuojami delspinigiai pagal Sutarties 3.2 punktą. Be to, ieškovės prašomų priteisti netesybų dydis yra neprotingai didelis. Šiuo atveju ieškovės prašomos priteisti 9 100, 00 Eur netesybos net 3,17 karto viršija prašomą priteisti 2 872,48 Eur skolos sumą (tuo labiau, kad skola yra nepagrįsta), kas akivaizdžiai įrodo, kad netesybos yra neprotingai didelės. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji patyrė nuostolius, kurie galėtų pateisinti tokį didelį netesybų dydį.

9.7.                      Ieškovės darbų defektai ir jų ištaisymo kaina nustatyta teismo eksperto S. Z. parengtame 2024 m. gegužės 29 d. Ekspertinio tyrimo akte ir ji byloje nebuvo užginčyta. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų nustatytus darbų defektus ar jų šalinimo vertę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės priteisė 5495,30 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas bei 1140,00 Eur išlaidas už ekspertinio tyrimo akto parengimą.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl užsakovo teisių gynimo, esant vartojimo statybos rangos darbų trūkumams

13.       Pirmosios instancijos teismas byloje tenkino visiškai atsakovės priešieškinį, kadangi sprendė, jog buvo nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai, kurie fiksuoti 2024 m. sausio 9 d. Nebaigtų darbų ir defektų akte ir 2024 m. gegužės 29 d. ekspertinio tyrimo akte, todėl priteisė atsakovės prašytus 5 495,30 Eur, kurie padengia trūkumų šalinimą, bei 1 140,00 Eur išlaidas už ekspertinio tyrimo atlikimą. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu bei teigia, kad darbus atliko tinkamai, dalis aktuose nustatytų trūkumų sietini su pirmuoju aukštu, kur ieškovė beveik darbų neatlikinėjo, aktas nėra išsamus ir neatsakyti esminiai klausimai, o nebaigtų darbų nebuvo galima vertinti kaip darbų trūkumų.

14.       Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių yra susiklostę vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai.

15.       Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai užsakovo interesus, sudaryti. Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai jų turimą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Vartojimo rangą reglamentuojančiose teisės normose taip pat įtvirtinta ši pareiga ir atsakomybė už jos netinkamą įvykdymą – rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, o jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį neapmokėdamas atliktų darbų ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnis).

16.       Užsakovo, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, teisės vartojimo rangos teisiniuose santykiuose yra ginamos ne tik ankstesniame punkte nurodytomis priemonėmis, bet ir suteikiant jam didelę pažeistų teisių gynimo būdų pasirinkimo galimybę tuo atveju, kai darbai pagal rangos sutartį neatlikti ar atlikti su trūkumais. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nustatytą darbą, užsakovas taip pat turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo teisėmis.

17.       Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo taikyti jos, kaip užsakovo, teisių gyvinimo būdą - atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas ir tokiems trūkumams nustatyti patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad taikant šį pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021, 56 punktas).

18.       Pažymėtina, kad užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 38 punktą).

19.       Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

20.       Apeliantei nesutinkant su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

21.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

22.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė (rangovė) ir atsakovė (užsakovė) 2023 m. kovo 20 d. sudarė statybos darbų sutartį Nr. 20230320/01RD. Sutarties objektas – buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (Sutarties 1.1 papunktis) apdailos darbai. Darbų kaina ir kiekiai nurodomi Sutarties prieduose Nr. 1 (Sutarties 2.1 papunktis). Sutarties priede Nr. 1 aptarti tokie darbai: GK (gipso kartono) lubų ir sienų įrengimas; GK lubų ir sienų įrengimas (bėginiai metrai); sienų ir lubų glaistymas dažymas; glaistymas dažymas bėginių metrų; mažesnių stoglangių apdirbimas GKP; didžiųjų stoglangių apdirbimas GKP; GK esamo karkaso patikrinimas visame bute; GK pertvarų įrengimas; esamų šiukšlių išvežimas; esamo GK persukimas; tapetavimas; plytelių klijavimas; hidroizoliacijos ištepimas, skylių gręžimas plyteležėje, bendra kaina – 16 227,79 Eur su PVM. Paminėtina, kad dar prieš sudarant sutartį, t. y. 2023 m. kovo 10 d. atsakovė informavo ieškovę, kad kambariai 3 ir 4 bus dažomi trimis sluoksniais High gloss dažais. Atsakovė perdavė tokius dažus, kurie įsigyti Jungtinėje Karalystėje, ieškovei, ir su šiais dažais turėjo būti išdažyti kambariai.

23.       Šalys sutartimi nebuvo susitarusios dėl tarpinių darbų priėmimo perdavimo aktų sudarymo, o tik dėl galutinio priėmimo perdavimo akto pasirašymo (Sutarties 3.1 punktas), tačiau ieškovė atsakovei 2023 m. balandžio 11 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RD-289 pagal atliktų darbų aktą Nr. 2023-04-11, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 7 807,89 Eur su PVM, bei 2023 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RD-347 pagal atliktų darbų aktą Nr. 2023-08-21, –5 782,48 Eur su PVM. Byloje nėra ginčo, kad 2023 m. balandžio 11 d. PVM sąskaita faktūra apmokėta, taip pat atsakovė sumokėjo 3 000 Eur pagal 2023 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atliktų darbų aktai šalių nepasirašyti.

24.       Atsakovė 2023 m. gruodžio 4 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovei pretenziją, kuria nurodė, kad dėl neatliktų darbų, o taip pat nekokybiškų darbų, atsakovė pareiškė nutraukianti Sutartį ir pareikalavo grąžinti 2 493,79 Eur, siūlė pasinaudoti nepriklausomo eksperto paslaugomis. Teigė, kad darbai atlikti dalinai ir nekokybiškai, pagal technologiją sienos neparuoštos dažymui, neišlygintos, nuglaistytos nekokybiškai (matosi švitrinio popieriaus rievės). Pirmos vonios siena (prie durų) nesutvirtinta – juda. LD aprėminimas nepabaigtas; antroje vonioje lubos nenugruntuotos – neparuoštos dažymui, nenudažytos. Koridoriaus patalpoje darbai išvis nepradėti, gipskartonio plokštės sumontuotos nelygiai, vietomis 2-5 cm paklaida. Taip pat nurodoma į 854,75 svarų vertės dažų sugadinimą, o sienos paruošimas dažymui turės būti iš pagrindų perdarytas, perdaryta gipso kartono siena koridoriuje. Paminėta, kad pažadėta klaidas ištaisyti iki 2023 m. lapkričio 12 d. Ieškovė 2024 m. sausio 25 d. atsakyme su šia pretenzija nesutiko.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, sprendžia, kad byloje esantys įrodymai, t. y. 2024 m. sausio 9 d. Nebaigtų darbų ir defektų aktas ir 2024 m. gegužės 29 d. ekspertinio tyrimo aktas, patvirtina, kad darbai atlikti su trūkumais, t. y. atsakovė įrodė vartojimo statybos rangos darbų trūkumų faktą.

26.       2024 m. sausio 9 d. Nebaigtų darbų ir defektų akte nurodyta, kad rangovė atliko gipso kartono montavimo, glaistymo ir dažymo darbus. Sienų lygumas nebuvo tikrinamas su gulsčiuku, buvo matomi akivaizdūs sienų nelygumai. Rangovė prieš pradedant apdailos darbus buvo informuota, kad bus dažoma glazūriniais (blizgiais) dažais. Vadovaujantis dažų technologine kortele, prieš dažymo darbus turi būti tinkamai (preciziškai lygiai ir glotniai) paruoštas dažomas paviršius. Padarytos išvados: 1) rangovė technologiškai neparuošė visų patalpų sienų paviršių pirmajam dažymui, dažymas negalėjo būti atliktas ant tokių paviršių; 2) norint atlikti pirmąjį ir antrąjį kokybišką dažymą, būtina pirmoj eilėj ištaisyti glaistymo defektus; 3) esamoj situacijoj, kad ištaisyti defektus ir pasiekti idealią kokybę, rangovė privalo atlikti esamų sienų paviršių šlifavimą, nušlifuoti visus nelygumus bei šlifuojant pašalinti dažus, kad padidinti paviršiaus sukibimą, tuomet atlikti gruntavimo darbus, paskui atlikti glaistymo darbus tol, kol idealiai bus išlygintas paviršius, tuomet vėl nušlifuoti paviršius ir dar kartą nugruntuoti ir tik tuomet atlikti pirmąjį dažymą. Dažymo darbus galima atlikti tik tuomet, kai bus atliktas idealus sienų glaistymas. Ant esamų dažų jokie pataisymai negalimi, nes dažai yra blizgūs ir slidūs, o tai įtakoja glaisto nesukibimą; 4) gipso kartono plokščių klijavimas atliktas nesilaikant technologijos; 5) armavimo, glaistymo ir dažymo darbai atlikti nesilaikant technologijos; 6) gipso kartono pertvara vonioje įrengta nesilaikant pertvarų montavimo technologijos; 7) galutiniame miegamajame atlikti glaistymo darbai, neatlikti šlifavimo darbai; 8) vonia Nr. 2 nuglaistytos lubos ir neatlikti šlifavimo darbai, dažymo darbai nepradėti; 9) užfiksuota, kad sugadintas lango rėmas. 

27.       2024 m. gegužės 29 d. Ekspertinio tyrimo akte nurodyta, kad vidaus apdailos darbai atlikti su tokiais nepriimtinais (taisytinais) defektais: apdailos darbų rangovas nesugebėjo profesionaliai (tinkamai) paruošti sienų ir lubų paviršius baigiamajam apdailos sluoksniui (t. y. dažymui / tapetavimui); neišsprendė (neapgalvojo) gipso kartono plokščių jungimo su masyviąja (plytų mūro) siena problemos, t. y. tinkamai nepadarė šešėlinės siūlės (šešėlinį tarpą) arba kito, estetiškai atrodančio, mazgo; neatsižvelgė (neįgyvendino) į reikalavimus, taikomus statybiniam paviršiui bei jo kokybei ir pradėjo dažymo darbus, tokiu būdu tik sugadino dažus, nes esant šoniniam apšvietimui aiškiai matosi dažytų paviršių nelygumai bei dažų faktūros nevienodumas (t. y. netolygus blizgesys, vietomis matosi labai rauplėta danga, kitaip dar vadinama „apelsino žievelė“, apvalios įdubos, dulkės / nešvarumai ir pan.). Ekspertinio tyrimo akte pažymėta, kad nors UAB RND GROUP atliko tik dalį iš sutartyje numatytų glaistymo – dažymo darbų, o daugiausia – tik glaistymo darbus, tačiau faktiškai visus šios darbus reikės taisyti pagal defektų taisymo lokalinę sąmatą.

28.       Taigi pateikti įrodymai, kad ieškovė netinkamai paruošė lubas ir sienas, kad būtų galima tinkamai atlikti dažymo darbus, bei ant netinkamai paruoštų paviršių buvo pradėti dažymo darbai, dėl ko nepasiektas sutartyje numatytas rezultatas.

29.       Apeliantė, nesutikdama su pateiktais rašytiniais įrodymais, teigia, kad su atsakovės pateiktais dažais nebuvo galima pasiekti atsakovės norimos rezultato, kadangi jie nebuvo tinkami dažyti ginčo atveju, bei teigia, kad apie tokias aplinkybes informavo atsakovę, tačiau ji reikalavo dažyti su pateiktais dažais. Visgi apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

30.       Pirmiausia paminėtina, kad rangovas, vykdydamas statybos rangos sutartyje nurodytus darbus, turi imtis visų reikalingų priemonių tam, kad šie statybos darbai būtų atlikti tinkamai ir būtų pasiektas statybos rangos sutartyje nurodytas darbų rezultatas. Pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalį rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai, be kita ko: užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui ar yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, neįspėjęs užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir per protingą terminą nepakeičia netinkamos ar blogos kokybės medžiagų, kito turto ar dokumentų, nepakeičia savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Jeigu užsakovas nevykdo rangovo prašymų pakeisti medžiagas, detales, konstrukcijas ar nurodymus, dėl kurių gali kilti grėsmė aplinkiniams ar būtų iš esmės pažeisti statybos dokumentuose nurodyti normatyvai, rangovas ne tik turi teisę, bet privalo sutartį nutraukti (CK 6.682 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

31.       CK 6.686 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalis, kuri privalo aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų ar įrengimų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu defektai, nustatyti šio straipsnio 2 dalyje, yra nustatyti užsakovo pateiktose medžiagose ar įrengimuose ir užsakovas atsisako juos pakeisti, rangovas privalo nutraukti sutartį ir pareikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

32.       Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdantis savo verslą, todėl įstatyme jam yra nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, už jos netinkamą įvykdymą atsako be kaltės, taigi, žinoti apie statybos rangos sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti tinkamus ir netinkamus darbų atlikimo būdus, medžiagas, kt. ir turėti atitinkamus darbo įgūdžius yra jo pareiga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl to būtent rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų aplinkybių.

33.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek rangovei (ieškovei), tiek subrangovei MB „Spalvoti“, kuri faktiškai atliko sienų ir lubų paruošimo ir dažymo darbus, pagal 2023 m. balandžio 10 d. Statybų darbų sutartį Nr. 20230410/01RD, buvo žinoma / turėjo būti žinoma, kad atsakovė pageidauja dažyti dažais Full Gloss (blizgiais dažais), kadangi tokį reikalavimą atsakovė išreiškė ieškovei dar prieš sudaranti Sutartį. Todėl ieškovė, būdama šios srities profesionale, turėjo įsivertinti dažymo galimybes minėtais dažais. Nors ieškovė teigė, kad su atsakovės pateiktais darbais nebuvo galima pasiekti norimo blizgumo (rezultato), tačiau informavusi atsakovę, toliau tęsė darbus, neveikė pagal CK 6.686 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir nenutraukė sutarties, bet atlikdama statybos darbus, naudojo, jos nuomone, netinkamas medžiagas, pati prisiimdama riziką dėl galimų darbų trūkumų atsiradimo. 

34.       Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, atmeta apeliantės argumentus, kad  dažais - „Farrow & Ball“ Full Gloss nebuvo galima dažyti ginčo atveju. Nors ieškovė pateikė byloje dažų gamintojo atstovo atsakymą, tačiau tą pačią, t. y. 2023 m. gruodžio 1 d. buvo gauti du atsakymai: 1) 11:56 val. laiške buvo nurodyta, kad dažyti nurodytais dažais sienas galima ir pateiktas procesas kaip pasiekti veidrodinį paviršių; 2) 13:41 val. laiške jau nurodoma, kad „Visiškai blizgūs (Full Gloss) dažai skirti naudoti ant medžio ir metalo. Nebandėme jų naudoti ant sienų ir lubų. Nesu tikra, ar, atsižvelgiant į tinko įgeriamumą, galėtumėte išgauti visiškai blizgų sienų paviršių“. Tačiau atsakovė taip pat kreipėsi į oficialų dažų atstovą, kuris 2024 m. sausio 26 – 27 d. el. laiškais patvirtino, kad dažymas ant gipso / sauso lygaus paviršiaus yra galimas, bei pateikė instrukciją kaip tai atlikti. 2024 m. gegužės 29 d. Ekspertinio tyrimo akte nurodyta, kad „Farrow & Ball“ Full Gloss dažų informaciniame lape 30/06/2021, pateikta informacija, kaip teisingai ir be klaidų padengti tokio tipo (gipso kartono plokščių) paviršių konkrečiais dažais. Šie įrodymai patvirtina, kad šiais dažais buvo galima dažyti ant gipso kartono plokščių, tačiau nagrinėjamu atveju dažymas buvo nesėkmingas dėl to, kad nebuvo tinkamai paruoštos sienos ir lubos dažymui. 

35.       2024 m. gegužės 29 d. Ekspertinio tyrimo akte nurodyta, kad norint kokybiškai atlikti dažymo ir / ar tapetavimo darbus, pirmiausia reikia ištaisyti paviršių paruošimo (t. y. glaistymo) defektus, t. y. atlikti šių paviršių (sienų / lubų) šlifavimą, kad nušlifuoti visus nelygumus, paskui (kad padidinti paviršiaus sukibimą) atlikti gruntavimo darbus, toliau, laikantis tokio tipo paviršių paruošimo metodikos / taisyklių / rekomendacijų, atlikti paviršių ištisinio glaistymo darbus tikslu išlyginti paviršius iki reikiamos kokybės, toliau, esant reikalui, lengvai nušlifuoti, kad paviršiai būtų idealiai lygūs ir be šešėlių ir tik tuomet atlikti baigiamojo apdailos sluoksnio (dažymo / tapetavimo) įrengimo darbus pagal medžiagų (dažų / tapetų) gamintojų rekomendacijas. UAB RND GROUP atliktų darbų taisytinų defektų šalinimo kaina, skaičiuojant normatyviniu kainos nustatymo metodu vidutinėmis rinkos kainomis, galiojančiomis ekspertinio tyrimo akto parengimo dienai yra 5 495,30 Eur, kurią sudaro tokie darbai: anksčiau dažytų lubų paruošimas dažymui „Farrow & Ball“ Full Gloss dažais, nuvalant senus dažus glaistant ir gruntuojant; lubų dažymas „Farrow & Ball“ Full Gloss dažais; vidaus sienų paviršių šlifavimas; sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas; sienų vidinių paviršių glaistymas gipsiniu glaistu, kai yra pirmas 1,5 mm storio sluoksnis ir 1 kartotinis 1 mm storio sluoksnis; lubų paviršių šlifavimas; lubų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas; lubų paviršių glaistymas gipsiniu glaistu, kai yra pirmas 1,5 mm storio sluoksnis ir 1 kartotinis 1 mm storio sluoksnis; dulkių nuvalymas.

36.       Iš 35 punkte paminėtų darbų, kuriuos reikia atlikti šalinant ieškovės atliktų darbų trūkumus, matyti, kad jokie darbai, kurie buvo fiksuoti akte iš pirmojo aukšto, į šią trūkumų šalinimo išlaidų sumą nėra įskaičiuoti, todėl apeliacinės instancijos teismas, atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad į sąmatą buvo įtraukti tie darbai, kurių apeliantė neatliko. Taip pat apeliantės argumentai dėl šešėlinės siūlės įrengimo, dulkių ir statybinių šiukšlių atsiradimo galimų priežasčių, lango sugadinimo nėra teisiškai reikšmingi, kadangi tokie trūkumai neįtraukti į minėtą trūkumų šalinimo paskaičiavimą.

37.       Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių paskaičiavimų, įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pateiktus įrodymus dėl trūkumų šalinimo kainos (CPK 178 straipsnis). Deklaratyvus teiginys, kad ieškovė darbus atliko tinkamai, nepaneigia atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų dėl darbų trūkumų bei jų šalinimo kainos. Ieškovei atsakovė siūlė pasisamdyti nepriklausomą ekspertą įvertinti trūkumus, tačiau ieškovė tokia galimybe nesinaudojo, taip pat ir teismo neprašė skirti ekspertizę, taigi ieškovė galėjo paneigti atsakovės teiktus rašytinius įrodymus, tačiau to nedarė.

38.       Pažymėtina, kad apeliantė jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priteistų atsakovei 1 140 Eur, sumokėtų ekspertui už ekspertinio tyrimo akto parengimą, nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl jų nepasisako, pritardamas pirmosios instancijos teismui, kad šios išlaidos buvo būtinos nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumus (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

39.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog ieškovės atlikti vartojimo statybos rangos darbai buvo atlikti su trūkumais ir šiems trūkumams pašalinti reikalinga 5 495,30 Eur suma, kuri nurodyta 2024 m. gegužės 29 d. Ekspertinio tyrimo akte. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingai išvadai.

Dėl atsiskaitymo už faktiškai atliktus vartojimo statybos rangos darbus

40.       Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio, kadangi laikė, kad atsakovė pagal 2023 m. rugpjūčio 21 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. RD-347, pagal atliktų darbų aktą Nr. 2023-08-21, už faktiškai atliktus darbus yra atsiskaičiusi, o už darbus su defektais atsakovei nekyla pareiga už juos atsiskaityti. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais teigia, kad: 1) vien tai jog atsakovė nepasirašė darbų priėmimo perdavimo aktų, neatleidžia jos nuo pareigos atsiskaityti; 2) atsakovė nereiškė pretenzijų dėl aktuose nurodytų darbų atlikimo; 3) į atliktų darbų aktus įtraukti tik darbai, kurie buvo užbaigti, o neužbaigti darbai nebuvo įtraukti, t. y. antras sienų paruošimas ir dažymas; 4) visi atlikti darbai buvo sutarti su atsakove iš anksto.

41.       CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

42.       Tiek CK 6.694 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą, tiek rangos bendrųjų nuostatų CK 6.662 straipsnyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą, jeigu pagal rangos sutartį nenustatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, atsiranda po to, kai yra priimtas darbų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009, 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2023).

43.       Nustatyta, kad šalys Sutartimi nustatė, jog darbų kaina ir kiekiai nurodomi Sutarties prieduose Nr. 1 (Sutarties 2.1 papunktis). Visi kiekiai tikslinami pagal faktą (Sutarties 2.2 papunktis). Pagal Sutarties 3.1 papunktį prieš pradedant darbus užsakovas sumoka 2 000 Eur avansą, kuris vėliau bus išskaičiuotas iš atliktų darbų sumos. Atsiskaitymas po priimto atliktų darbų akto per penkias darbo dienas (pasirašyto darbų atlikimo akto). Laiku nesumokėjus, bus skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną 50 Eur (Sutarties 3.2 papunktis). Sutarties 9.1 papunktyje įtvirtinta, kad atsiradus šioje sutartyje nenumatytų darbų ar kitų pataisymų pagal užsakovo pageidavimus, darbų apimtys, terminai ir apmokėjimai fiksuojami atskirais raštiškais susitarimais.

44.       Nepaisant Sutartimi nesant nustatyto tarpinio darbų perdavimo, ieškovė surašė atliktų darbų aktus, kurie nepasirašyti nei ieškovės, nei atsakovės, bei atsakovei išrašė sąskaitas už tarpinius atliktus darbus:

44.1.                      2023 m. balandžio 11 d. išrašė atsakovei 7 807,89 Eur sumos (su PVM) PVM sąskaitą faktūrą Nr. RD-289 pagal atliktų darbų aktą Nr. 2023-04-11. 2023 m. balandžio 11 d. atliktų darbų akte Nr. 2023-04-11 nurodyti tokie darbai: GK lubos ir sienos; GK pertvaros; GK bėginiai; stoglangių apdirbimas GK (mažieji); GK esamo karkaso patikrinimas visame bute; esamų šiukšlių išvežimas; stoglangių apdirbimas GK (didieji); šviestuvų montavimas; difuzorių montavimas; palangės permontavimas; durų angos suformavimas; durų angos patraukimas; šviestuvo kablio tvirtinimas.

44.2.                      2023 m. rugpjūčio 21 d. išrašė atsakovei 5 782,48 Eur sumos (su PVM) PVM sąskaitą faktūrą Nr. RD-347 pagal atliktų darbų aktą Nr. 2023-08-21. 2023 m. rugpjūčio 21 d. atliktų darbų akte Nr. 2023-08-21 nurodyti tokie darbai: lubų glaistymas dažymas; sienų glaistymas dažymas; kampų montavimas; sienų lyginimas; glaistymo dažymas bėginiai metrai; priglaistomų difuzorių apdirbimas; tapetuojamų patalpų glaistymas; GK bėginiai; šiukšlių išvežimas; transportas.

45.       Byloje nėra ginčo, kad 2023 m. balandžio 11 d. 7 807,89 Eur sumos sąskaitą atsakovė visiškai apmokėjo, bei sumokėjo 3 000 Eur pagal 2023 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitą.

46.       Vertindamas apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatleido atsakovės nuo pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus vien todėl, kad atsakovė nebuvo pasirašiusi darbų aktų, tačiau sprendė, kad atsakovė yra atsiskaičiusi pagal ieškovės pateiktas sąskaitas, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pirmosios instancijos detaliai pasisakė dėl šiukšlių išvežimo, transporto išlaidų kompensavimo ir priglaistomų difuzorių apdirbimo, nurodytų 2023 m. rugpjūčio 21 d. atliktų darbų akte, apeliaciniame skunde nėra pateikta iš esmės jokių argumentų dėl teismo motyvų, susijusių su šiais ieškovės atliktais darbais. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, kad šiukšlių išvežimas buvo numatytas sutartyje (Sutarties priedo Nr. 1 9 eilutė, Sutarties 2.2 punktai), byloje pateiktas susirašinėjimas, kuriame šalys susitarė dėl raktų perdavimo ne objekte, bei buvo reikalinga paimti ir atsivežti dažus, atsakovė šių atliktų darbų (transportavimo) neginčija, Sutarties priede nėra įtraukti difuzorių montavimas, apdirbimas, nėra pateikta įrodymų, kad šalys būtų sudarę papildomą susitarimą dėl tokių darbų atlikimo, be to, atsakovei teigiant, kad tokie darbai privalomi technologiškai, priglaistymo darbai turėjo būti / buvo įskaičiuoti į jau atsakovės apmokėtą 2023 m. balandžio 11 d. sąskaitą, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, detaliau dėl šių aplinkybių nepasisako. Paminėtina, kad esant situacijai kuomet ne tik užsakovas, bet ir rangovas nėra pasirašęs darbų perdavimo – priėmimo akto, toks aktas iš esmės neįgyja įstatyme ir teismų praktikoje apibrėžto vienašalio darbų perdavimo – priėmimo akto teisinės galios, įtvirtintos CK 6.694 straipsnyje. 

47.       Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, negalima daryti išvados, kad ieškovė atliko visus 2023 m. rugpjūčio 21 d. atliktų darbų akte nurodytus darbus, t. y. pasiekė sutartimi susitartą rezultatą – tinkamą sienų ir lubų glaistymą ir dažymą. Kaip minėta, tiek 2024 m. sausio 9 d. Nebaigtų darbų ir defektų akte, tiek 2024 m. gegužės 29 d. ekspertinio tyrimo akte šie darbai nustatyti, kaip atlikti netinkamai ir iš esmės juos reikės iš pagrindų perdaryti – atlikti paviršių (sienų / lubų) šlifavimą, kad nušlifuoti visus nelygumus, paskui (kad padidinti paviršiaus sukibimą) atlikti gruntavimo darbus, toliau, laikantis tokio tipo paviršių paruošimo metodikos / taisyklių / rekomendacijų, atlikti paviršių ištisinio glaistymo darbus tikslu išlyginti paviršius iki reikiamos kokybės, toliau, esant reikalui, lengvai nušlifuoti, kad paviršiai būtų idealiai lygūs ir be šešėlių ir tik tuomet atlikti baigiamojo apdailos sluoksnio (dažymo) įrengimo darbus pagal medžiagų (dažų) gamintojų rekomendacija. Detaliau dėl nustatytų darbų trūkumų pasisakyta sprendžiant dėl priešieškinio reikalavimo. Todėl apeliantės argumentai, kad į 2023 m. rugpjūčio 21 d. atliktų darbų aktą įtraukti tik darbai, kurie buvo užbaigti, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovei (užsakovei) nutraukus Sutartį, ieškovė įgijo teisę gauti apmokėjimą už faktiškai atliktus rangos darbus, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė atsiskaitė už faktiškai atliktus darbus, ieškovė neįrodinėjo už kokius darbus konkrečiai atsakovė liko tariamai skolinga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovė sumokėjo už rangos darbus pagal 2023 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą.

48.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentai, kad atsakovė reikalavo iš naujo paruošti sienas ir perdažyti ne dėl defektų, bet todėl, kad netenkino sienų blizgumas, stokoja logikos, kadangi užsakovė iš karto siekė, kad sienos būtų blizgios ir atitiktų jos pateiktas nuotraukas, t. y. darbų rezultatas turėjo būti blizgios (veidrodinės) sienos ir lubos, o tokioms nebūnant, atsakovė reikalavo atlikti darbus tinkamai. Tačiau ieškovė šių darbų tinkamai neatliko, nepasiekė sutartyje sulygto rezultato, taigi ir neatliko sienų ir lubų glaistymo ir dažymo, dėl ko atsakovei nekyla pareiga už juos sumokėti. Pateikti įrodymai, o būtent R. R. 2023 m. rugsėjo 19 d. el. laiškas, patvirtina, kad atsakovė reiškė pretenzijas dėl atliktų darbų pagal 2023 m. rugpjūčio 21 d. atliktų darbų aktą bei buvo įsipareigota pabandyti perdaryti atliktų darbų trūkumus, tačiau trūkumai nepašalinti.

49.       Apibendrinant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė yra atsiskaičiusi pagal 2023 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RD-347, todėl pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

 Dėl bylos baigties

50.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl ginčo esmės, todėl tenkindamas atsakovės priešieškinį dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo ir atmesdamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51.       Kadangi, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). 

53.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos priteistinas atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 2 420 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti atsakovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės RND GROUP, juridinio asmens kodas 304711519, 2 420,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai                                         Jorūnė Pukinskienė

Urmila Valiukienė

Linas Zinkevičius