ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-129-1037/2017 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams N. S. ir E. S. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – B. P. ir notaras G. P..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. I. V. V. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams N. S. ir E. S. prašydama: 1) pripažinti 2015 m. birželio 30 d. sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos negaliojančia bei taikyti restituciją; 2) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. birželio 30 d. tarp jos motinos Z. J. (mirusios (duomenys neskelbtini) ir atsakovų sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra negaliojanti, prieštaraujanti Z. J. (ir jos įpėdinių) interesams, kadangi ši sutartis buvo sudaryta apgaule, pasinaudojant itin prasta motinos sveikatos būkle, jos pasitikėjimu, iš esmės suklystant dėl atsakovų ketinimų vykdyti sutartį, suklystant dėl sutarties esmės. Pažymėjo, kad sudarytoji sutartis neatitiko Z. J. interesų, kadangi jai jokio išlaikymo nereikėjo, sutartis nebuvo vykdoma, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnyje ir 1.91 straipsnyje numatytais pagrindais.

3. Atsiliepimu į pareikštą ieškinį atsakovai N. S. ir E. S. prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės teiginiai apie Z. J. tariamai iškreiptą valią, apgaulę ir esminį suklydimą dėl susitarimo sąlygų išlaikyti ją iki gyvos galvos neparemti jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad iniciatyvą sudaryti sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos ir perleisti sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, rodė pati palikėja ir rentos gavėja Z. J.; sutarties sąlygos buvo aptartos ir palikėjai žinomos, ji jas suprato ir su jomis sutiko; sutartis buvo vykdoma tinkamai. Akcentavo, kad teisei į išlaikymą iki gyvos galvos yra būdingas asmeninis pobūdis ir jos ieškovė nepaveldėjo, o įsipareigojimai pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį yra įvykdyti.

4. Trečiasis asmuo B. P., atsiliepdama į pareikštą ieškinį, nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka ir prašė pripažinti 2015 m. birželio 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi, nusprendė panaikinti; priteisė iš ieškovės V. V. 11,30 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, kokiais konkrečiais tyčiniais veiksmais pasireiškė atsakovų apgaulė, neįrodė nei apgaulės turinio, nei jos išraiškos. Pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai apie sunkią fizinę velionės sveikatos būklę taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad prieš velionę buvo panaudota apgaulė arba ji sandorio sudarymo metu buvo nesąmoninga ir negebėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog Z. J. būklė buvo tokia, kad ji nesuprato sudaromo sandorio esmės bei pasekmių, neįrodė, kad velionė buvo apgauta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

7. Apeliantė (ieškovė) V. V. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. V. ieškinį tenkinti; 2) priteisti iš atsakovų N. S. ir E. S. ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino civilinėje byloje esančių įrodymų, apsiribojo tik ieškovės motinos valios vertinimu pagal liudytojų parodymus, tačiau visiškai nevertino ir nepasakė dėl atsakovų elgesio, pasireiškusio prieš ir po sutarties sudarymo, kurie yra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Teismas nevertino ir pačios sutarties rezultato, t. y. nevertino šalių įsipareigojimų pagal sutartį neproporcingumo, nevertino to fakto, kad sutartis neatitiko ieškovės motinos interesų. Apgaulės panaudojimo faktą teismas vertino formaliai, atmestinai, todėl teismo argumentai dėl apgaulės turinio neįrodymo yra nepagrįsti ir neteisėti.

2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino rašytinių civilinėje byloje esančių įrodymų, nepagrįstai ir netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nustatė, kad apgaulė nebuvo panaudota, neįrodžius jos turinio, tyčinių veiksmų.

9. Atsiliepdami į apeliacinį skundą atsakovai prašė 2017 m. balandžio 26 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės teiginiai apie palikėjos Z. J. tariamai iškreiptą valią, jos apgaulę ir esminį suklydimą, susitarimo sąlygas išlaikyti ją iki gyvos galvos, neparemti jokiais įrodymais.

              Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) V. V. apeliacinis skundas atmestinas.

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

12. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos (CK 6.460 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti.

13. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. birželio 30 d. tarp Z. J. (perleidėjos) ir N. S. bei E. S. (įgijėjų) buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Minėtos sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad Z. J. perduoda N. S. ir E. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neatlygintinai naudotis: 1) 2/3 pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) 2/3 kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje nustatyta, kad N. S. ir E. S. įsipareigoja duoti nedarbingai Z. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki jos gyvos galvos pilną išlaikymą: pirkti medikamentus, iškviesti gydytoją, nuvežti į ligoninę, skalbti drabužius ir patalynę, išvirti valgyti ir suteikti visas kitas sąlygas reikalingas išlaikymui, prižiūrėti statinius, leisti gyventi be nuomos mokesčio perleistuose statiniuose, palaidoti katalikiškai. Vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Sutartyje nurodyta, jog sutarties sudarymo metu šalys pareiškė, kad sandoris nėra sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, nesiekiant pridengti kitą sandorį, nėra pažeistos trečiųjų asmenų teisės, iš esmės nėra suklysta, nėra vartojama smurto, ekonominio ar realaus grasinimo, nėra aplinkybių, kurios priverstų sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis, supranta atliekamą notarinį veiksmą, yra sveiko proto ir turi tvirtą atmintį. Sutartyje pažymėta, jog rentos mokėtojams pažeidus sutarties sąlygas, rentos gavėja turi teisę reikalauti grąžinti perduotą nekilnojamąjį turtą. Sutarties šalims paaiškinta, kad jos sutartyje gali numatyti galimybę išlaikymą iki gyvos galvos natūra pakeisti periodinėmis piniginėmis įmokomis, kurios mokamos iki rentos gavėjo gyvos galvos, tačiau sutarties patvirtinimo metu šalys tokio pageidavimo nepareiškė. Sutartyje pažymėta, kad šalims paaiškinti CK 6.464, 6.454 straipsniai; sutartis šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkantį jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasirašyta. Už Z. J., negalinčią pasirašyti dėl senatvės, jai asmeniškai prašant sutartį pasirašė A. Ž., dalyvaujant liudininkams A. J. ir S. J., bei N. S. ir E. S.. Sutartis patvirtinta notaro G. P.. Nustatyta, kad atsakovai už Z. J. perleistą turtą įsipareigojo ją išlaikyti iki gyvos galvos – teikti išlaikymą iki gyvos galvos natūra, suteikti jai gyvybiškai svarbias paslaugas.

14. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Z. J. mirė (duomenys neskelbtini) Pagal 2002 m. kovo 19 d. testamentą Z. J. jai nuosavybės teise priklausančią žemę su pastatais, statiniais ir kitais priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko: 2/3 dalis B. P. ir 1/3 dalį V. V..

15. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003).

16. CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009).

17. Pagal CK 1.90 straipsnį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

18. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis.

19. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė), kaip mirusiosios Z. J., įpėdinė, siekia, kad jos motinos ir atsakovų sudarytas sandoris – išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, būtų pripažinta negaliojanti, remiantis CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose nustatytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu atveju yra būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003). Pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti ginčą, remdamasis civilinėje byloje esančia medžiaga bei liudytojų parodymais, analizavo mirusios Z. J. valios formavimosi procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės motinos tikrasis ketinimas buvo sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sandorį tam, kad jai būtų teikiama nuolatinė priežiūra už tai perleidžiant dalį turimo turto, yra visiškai pagrįsta ir teisėta. Tokią išvadą patvirtina ir 2015 m. birželio 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurios sąlygos nurodo, jog išlaikymo gavėjos Z. J. sutarties sudarymo tikslas ir valios išraiška – jos asmeninių poreikių tenkinimas natūra. Apeliantės (ieškovės) motinos sudaryto sandorio, jos valios veiksmo priežastis buvo nuolatinės priežiūros poreikis, jos buitiniai poreikiai, įkainoti viena minimalia mėnesine alga. Taip pat pažymėtina, kad sudarant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, Z. J. buvo išaiškinta CK 6.464 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė, ji suvokė tikrąją sandorio ir atskirų jos sąlygų esmę, sugebėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, suprato sandorio esmę ir jo pasekmes. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai savo įsipareigojimus pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį būtų vykdę netinkamai, todėl būtų buvę pažeisti išlaikymo gavėjos Z. J. teisėti lūkesčiai ir interesai ir ji būtų išreiškusi pageidavimą nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Nagrinėjamu atveju įsipareigojimai pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį buvo vykdomi konkrečiam sutartyje nurodytam asmeniui ir yra įvykdyti, prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigėsi po išlaikymo gavėjos mirties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė (ieškovė) neįrodė, kad Z. J., sudarydama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, suklydo dėl sudaromo sandorio ar buvo apgauta. Apeliantė (ieškovė) neįrodė, kokiais konkrečiais tyčiniais veiksmais pasireiškė atsakovų apgaulė ir jokių atsakovų tyčinių veiksmų nenurodė.

20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, pateiktus paaiškinimus, rėmėsi ne vien formalia sutarties teksto analize ar vienos ar kitos šalies subjektyviu supratimu, kokia apimtimi ir forma teiktinas išlaikymas, o sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, galiojančiomis materialinės ir procesinės teisės normomis, ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ar pakeisti.

21. Byla apeliacine rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta 2017 m. rugpjūčio 22 d. 2017 m. rugpjūčio 28 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apeliantės (ieškovės) atstovės advokatės R. E. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes, į tai, kad apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                     Rasa Bartašienė

                                                                                                   Danutė Burbulienė

                                                                                                   Birutė Simonaitienė