Administracinė byla Nr. I-4207-208/2014

Proceso Nr. 3-61-3-07071-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 38; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „ITP E2“ atstovei advokatei Aivai Dumčaitienei, atsakovės Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos bei trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovui Vidui Vanagui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „ITP E2“ skundą atsakovei Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

UAB „ITP E2“ (toliau – ir pareiškėja) elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir atsakovė, Kompensavimo komisija) 2013-10-24 sprendimą Nr. 17R-769 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) dalyje, kurioje patirtos išlaidos dėl projekto plėtojimo pripažintos nepagrįstomis, bei įpareigoti Kompensavimo komisiją iš naujo išnagrinėti jos prašymą.

Pareiškėja paaiškino, kad Kompensavimo komisijai pateikė 2013-07-30 prašymą dėl 60 100 Lt patirtų išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, tačiau Kompensavimo komisija skundžiamu sprendimu jai kompensavimo tik 100 Lt patirtų išlaidų, kitas išlaidas pripažino nepagrįstomis ir nekompensavo. Papildomai nurodė, kad ji buvo suplanavusi įrengti tris saulės elektrines. Ji su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2012-08-03 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ įsipareigojo jai įrengti 30 kW elektrinę ir gauti leidimą gamybai už 150 000 Lt be PVM, pareiškėjai sumokant 60 000 Lt avansą po leidimo plėsti energijos gamybos pajėgumą gavimo. Šis leidimas buvo išduotas 2012-11-19. Ji 2013-01-28 ir 2013-01-31 pavedimais sumokėjo UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 60 000 Lt avansą. 2013-02-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (toliau – ir AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas). Jai pradėjus vystyti saulės šviesos elektrinės projektą buvo pakeistas teisinis reglamentavimas ir iš jos buvo atimta galimybė gauti planuotą saulės elektrinės sugeneruotos energijos supirkimo tarifą (1,44 Lt/kWh). Pasikeitus (sumažėjus) sugeneruotos energijos supirkimo tarifui, ženkliai sumažėjo jos numatytas elektrinės pelningumas, žymiai ilgesnis tapo elektrinės atsipirkimo terminas ir projektas jai tapo ekonomiškai nenaudingas ir nebeaktualus, todėl ji nusprendė atsisakyti šio projekto ir 2013-05-03 nutraukė su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“  sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nustatyta, kad nutraukus sutartį ne dėl rangovo kaltės, avansiniai mokėjimai jai negrąžinami. Pareiškėjos teigimu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu kompensavimo tvarkos aprašo (toliau –ir Aprašas) 5.4.3. p. kompensuojami sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, todėl mano, kad jos rangovui sumokėtas ir neatgautas 60 000 Lt avansinis mokėjimas privalo būti kompensuotas pagal šią Aprašo nuostatą. Pareiškėjos vertinimu, jos prašomos kompensuoti išlaidos (sumokėtas avansas) yra įtvirtintos Aprašo 5 p., o išlaidų (avanso) suma neviršija maksimalios ribos (45 % nuo visos sutarties sumos sudaro 67 500 Lt), tai yra nepatenka į Apraše nustatytus atvejus, kuomet Kompensavimo komisija turi diskrecijos teisę vertinti išlaidų pagrįstumą, todėl atsakovė neturėjo pagrindo vertinti išlaidų pagrįstumo ir prašymą atmesti. Ji savo prašymą pagrindė sutartimi, banko sąskaitos išrašu apie atliktus pavedimus, sąskaita faktūra, susitarimu dėl sutarties nutraukimo. Dėl teisės aktų pakeitimų ji neteko rangovui sumokėto avanso. Pareiškėja papildomai pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 str. 1 d. reikalavimų – iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kokius dokumentus ir kaip atsakovė vertino, kokius faktus nustatė, kokiu teisiniu bei faktiniu pagrindu prašymą kompensuoti patirtas išlaidas (60 000 Lt) laikė nepagrįstu ir atmetė, motyvai nėra aiškūs, nenurodyta aiški apskundimo tvarka.

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei nurodė, kad pareiškėjos skundžiamame sprendime aiškiai nurodyti argumentai ir motyvai. Pareiškėja jokios įrangos ar paslaugų už sumokėtą didelės sumos avansą neįgijo, nedėjo jokių pastangų susigrąžinti sumokėtas sumas, už kurias negavo jokių prekių ir paslaugų, tačiau sutiko šią sumą palikti rangovui. Pažymėjo, kad 60 000 Lt avansinis mokėjimas atliktas 2013-01-29 ir 2013-01-31, tai yra jau po to, kai 2013-01-17 buvo priimtas AIEĮ pakeitimo įstatymas. Pareiškėja ir rangovas yra galimai susijusios įmonės ir galimai galėjo derinti savo veiksmus, pareiškėjos vadovas yra rangovo darbuotojas.

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos prašė bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2013-10-24 sprendimo Nr. 17R-769 dalies, kurioje 60 000 Lt patirtos išlaidos dėl projekto plėtojimo pripažintos nepagrįstomis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirkėja pareiškėja ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2012-08-03 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 120803/2, kuria UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ įsipareigojo įrengti pareiškėjai 30 kW elektrinę ir iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos gauti leidimą gamybai, kurios kaina 150 000 Lt be PVM, avansas 40 % sumos. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2012-11-19 išdavė pareiškėjai leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-3869. UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2013-01-25 išrašė 30 000 Lt sąskaitą išankstiniam apmokėjimui. Pareiškėja 2013-01-28 kreditu pervedė pardavėjai 90 000 Lt sumą, 2013-01-31 kreditu pervedė pardavėjai 90 000 Lt sumą. 2013-05-03 pareiškėja ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pasirašė susitarimą dėl sutarties nutraukimo dėl pareiškėjos kaltės, nurodant, kad sumokėtas avansas negrąžinamas. Pareiškėja su 2013-08-05 prašymu kreipėsi į Kompensavimo komisiją, kuri prašymą gavo 2013-08-07, dėl 60 100 Lt patirtų išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, iš kurių 100 Lt sudarė sumokėta valstybės rinkliava už Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energijos sektoriuje leidimą ir 60 000 Lt sudarė sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartį dėl elektrinės projekto plėtojimo. Kompensavimo komisija skundžiamu sprendimu nutarė iš dalies kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas – kompensavo pareiškėjui 100 Lt išlaidų sumą, patirtą dėl sumokėtos valstybės rinkliavos už Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energijos sektoriuje leidimą, o 60 000 Lt išlaidų sumą – pareiškėjos avansinį mokėjimą – nekompensavo.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 3 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Aprašo 4 p. nustatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais.

Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad atsakovė neturėjo pagrindo vertinti išlaidų pagrįstumo ir prašymą atmesti, kadangi Aprašo 4 p. įtvirtintas kompensuotinų išlaidų apibrėžimas nurodo kompensuotinomis išlaidomis laikyti tokias išlaidas, kurios patirtos iki 2013-01-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais, vadinasi, išlaidų pagrįstumas turi būti vertinamas, todėl Kompensavimo komisija tai darė pagrįstai ir teisėtai. Kartu pastebėtina, kad pats skundžiamas sprendimas yra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas, apskundimo tvarka nurodyta pakankamai aiškiai, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, todėl pareiškėjos teiginiai dėl sprendimo nemotyvavimo ir netinkamos apskundimo tvarkos nurodymo atmetami.

Teismas pabrėžia, kad AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas buvo priimtas 2013-01-17, įsigaliojo 2013-02-01. Pareiškėja bankinius pavedimus pagal 2012-08-03 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ ir 2012-11-19 esant gautam leidimui plėsti energijos gamybos pajėgumą išdavimo atliko 2013-01-28 ir 2013-01-31 – taip sumokėdama avansą praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po minėto leidimo gavimo ir jau esant priimtam AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymui, todėl laikoma, kad ji jau žinojo apie minėto įstatymo pakeitimus, vadinasi, prieš atlikdama avansinį mokėjimą turėjo galimybę persiskaičiuoti elektrinės pelningumą, atsipirkimo terminą, projekto ekonominę naudą ir pan. Vadinasi, konstatuojamas pareiškėjos nepakankamas rūpestingumas, atidumas nagrinėjamoje situacijoje. Be to, 2012-08-03 pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 p. patvirtina, kad 40 procentų sumos avansas (60 000 Lt) buvo skirtas įrangos užsakymui. Teismui nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad sumokėjus avansą reikiama įranga buvo užsakyta. Nesant užsakytai įrangai, pareiškėja pagrįstai turėjo būti rūpestinga ir aktyvi sutarties dalyvė ir kreiptis į UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl nepanaudoto avanso įrangai įsigyti dalies grąžinimo. Tokius pareiškėjos veiksmus patvirtinančių įrodymų byloje taip pat nėra. Teismas laiko, kad pareiškėją ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ siejo galimas nesąžiningas susitarimas nagrinėjamoje situacijoje, būtent dėl to, jog pareiškėjos UAB „ITP E2“ vadovas A. J. tuo pačiu metu ėjo dar ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas, ką patvirtino UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2014-03-03 raštu teismui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, todėl taip pat atmetamas.

           Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

n u s p r e n d ė:

           pareiškėjos UAB „ITP E2“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

           Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                            Donatas Vansevičius

                                                                                                         Ina Kirkutienė

                                                                                                                         Jūra Marija Strumskienė