Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-81-2012].doc
Bylos nr.: 1S-81/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Byla Nr

Byla Nr. 1S-81/2012

Proceso Nr. 1-01-2-00209-2010-8

                                                                          Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                                                                                        2.1.16.1.2.2.

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. kovo 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,   

gynėjui advokatui Edmundui Būbeliui,

kaltinamajam S. N.,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo S. N. ir jo gynėjo skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2012 m. kovo 3 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

 

n u s t a t ė:

 

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, o būtent: jis kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, pasisavino valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir įsibraunant į patalpą, panaudojant fizinį smurtą ir grasinant tuoj pat jį panaudoti bei panaudojant šaunamuosius ginklus, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei sunaikino turtą.

Kaltinamasis S. N., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, sulaikytas 2009-12-02. Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2009-12-03 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimą.  Šios kardomosios priemonės terminas vėliau buvo tęsiamas.

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. nutartimi kaltinamajam S. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė 3 mėnesiams. Teismas kaltinamajam pratęsė suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais (gali bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti naujas nusikalstamas veikas) bei atsižvelgęs į tai, kad baudžiamosios bylos, kuri yra didelės apimties ir sudėtinga, teisminis nagrinėjimas yra pradiniame etape ir artimiausiu metu nebus užbaigtas.

Kaltinamasis S. N. skunde nurodo, jog jis sulaikytas nuo 2009-12-02, o (duomenys neskelbtini) ir padeda tyrimui. Jis yra apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją dviejose kitose bylose, teismui atiduota byla dėl jo sumušimo Lukiškių TI-K, jis jau yra davęs parodymus ir Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje. Jis turi gyvenamąją vietą, todėl nebėgs ir nesislėps. Turi du vaikus, dukra turi (duomenys neskelbtini), todėl jai reikalingas jo dėmesys ir buvimas šalia. Teigia, jog nori ir turi galimybę įsidarbinti, procesui netrukdys, naujų nusikaltimų nedarys.

Kaltinamojo S. N. gynėjas skundu  prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį, kuria kaltinamajam S. N. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, panaikinti ir paskirti S.N. švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ar dokumentų paėmimą.

Gynėjo manymu, skundžiama teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta. S. N. suėmimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, ir sąlygos yra seniai išnykę. S. N. jau 28 mėnesius laikomas suimtas. 2011-02-11 jis Lukiškių TI-K kameroje buvo smarkiai sumuštas, dėl ko tris paras buvo be sąmonės. Todėl S. N. laikymas TI-K tapo pavojingu jo gyvybei ir sveikatai. (Duomenys neskelbtini). S. N. davus parodymus Panevėžio apygardos teisme išnyko visi BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo pagrindai ir sąlygos. S. N. sieja tamprūs šeiminiai ryšiai tiek su buvusia, tiek su esama šeima. Jis turi (duomenys neskelbtini) dukrą, kuriai reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. S. N. negali paveikti nei nukentėjusiųjų, nei liudytojų, priešingai, jis stengiasi nukentėjusiesiems grąžinti pavogtas vertybes. S. N. turi aukštąjį išsilavinimą, yra (duomenys neskelbtini), todėl jam pakeitus kardomąją priemonę nedelsiant bus įdarbintas pagal turimą specialybę ir turės legalų pragyvenimo šaltinį. Tai patvirtina pridedama pažyma dėl priėmimo į darbą. S. N. turi nuolatinę gyvenamąją vietą – nuosavą butą. Lukiškių TI-K administracijos jis charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės, gynėjo nuomone, leidžia teigti, kad bylos nagrinėjimas ir proceso užbaigimas galimas S. N. paskyrus kitas – švelnesnes kardomąsias priemones, numatytas BPK 120 straipsnio 1 dalyje.

Gynėjas nesutinka su skundžiamos teismo nutarties motyvais ir teigia, jog juos paneigia faktinės bylos aplinkybės. S. N. teisme kaltu prisipažino, davė išsamius parodymus, įvardino nusikalstamos veikos bendrininkus ir dalyvius, nuosekliai išdėstė visą nusikaltimo eigą, stadijas – nuo sumanymo iki įvykdymo. Neteisingas ir nepagrįstas teismo motyvas, kad S. N. yra užmezgęs verslo ryšius JAV. S. N. niekada nėra buvęs JAV. Automobilius jis pirkdavo be tiesioginių kontaktų internatiniuose aukcionuose, o atgabentus į Lietuvos Respubliką - parduodavo. Be to, gynėjo manymu, ši aplinkybė prieštarauja teismo motyvui, kad S. N. nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Gynėjo nuomone, neaktualūs šiuo metu yra teismo motyvai dėl nusikalstamų veiksmų tęstinumo, jų atlikimo bendrininkų grupe, kadangi S. N. pirmas geranoriškai teisme davė parodymus ir tuo išreiškė norą bendradarbiauti, nustatant objektyvią tiesą, atsiprašė nukentėjusiųjų, gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, paprašė kitų kaltinamųjų gražinti nukentėjusiesiems pavogtas vertybes, prašė kaltinamojo L. E. grąžinti pavogtą sidabrą, (duomenys neskelbtini). S. N. geranoriškai davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir kitame ikiteisminiame tyrime, kuriame įtarimai pareikšti S. J. ir N. G. Gynėjo manymu, šiuo metu byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės neduoda teisinio pagrindo S. N. tęsti kardomosios priemonės - suėmimo terminą ir BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

 

Teismo posėdyje kaltinamasis S. N. ir jo gynėjas prašė jų skundus tenkinti, prokuroras taip pat prašė šiuos skundus patenkinti.

 

Kaltinamojo S. N. ir jo gynėjo skundai atmestini.

 

Kaltinamasis S. N. savo skunde nesuformulavo konkretaus prašymo aukštesniajam teismui, tačiau teismo posėdyje pareiškė prašymą - pakeisti jam kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę. Analogišką prašymą teismui pareiškė ir kaltinamojo S. N. gynėjas.

Toks kaltinamojo ir jo gynėjo prašymas negali būti tenkinamas.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 130 straipsnio nuostatos nesuteikia aukštesniajam teismui teisės pakeisti paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą kita kardomąja priemone. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas suimtojo, jo gynėjo skundus dėl suėmimo termino pratęsimo, gali tik skundžiamą teismo nutartį palikti galioti arba ją panaikinti. Prašymai – pakeisti paskirtą kardomąją priemonę švelnesne - nagrinėtini pirmosios instancijos teisme, kurio žinioje yra byla, šiuo atveju – Panevėžio apygardos teisme.

              Nors kaltinamasis ir jo gynėjas aukštesniajam teismui suformulavo netinkamus prašymus, tačiau iš jų skundų turinio matyti, kad tiek suimtasis, tiek jo gynėjas nesutinka ir su teismo motyvais dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo. Todėl aukštesnysis teismas tikrina skundžiamosios nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. N. suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, ir šių pagrindų buvimą skundžiamoje nutartyje motyvavo. Kaltinamojo ir jo gynėjo skundų argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl būtinumo kaltinamajam S. N. tęsti suėmimo terminą.

              S. N. kaltinamas padaręs 5 tyčines, savanaudiškas, smurtines nusikalstamas veikas. Jo vaidmuo nusikaltimų, kuriais kaltinamas, padaryme buvo aktyvus. Savo kaltę S. N. teisme pripažįsta. Dvi iš penkių nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas S. N., priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Byloje yra duomenys, kad kaltinamasis turėjo verslo ryšių Jungtinėse Amerikos Valstijose, tai skunde nurodo ir gynėjas, teigdamas, kad S. N. pirkdavo automobilius JAV ir juos parduodavo Lietuvos Respublikoje. Aplinkybė, kad kaltinamasis nebuvo JAV, bei kaltinamojo verslo ryšių pobūdis (automobilius pirkdavo internetu), nepaneigia teismo išvados, kad S. N., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamojo ir jo gynėjo skundo argumentai nepaneigia ir kitos apygardos teismo išvados dėl suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 2 dalies 3 punkte, buvimo. S. N. kaltinamas nusikalstamų veikų, tarp kurių yra nusikaltimai, numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, padarymu, jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas organizuota grupe. Duomenų, kad S. N. iki suėmimo būtų dirbęs ar turėjęs kitą legalų pragyvenimo šaltinį, byloje nėra. Tai, kad S. N. prekiavo iš JAV atgabentais automobiliais, neįrodo, jog jis turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, nes ši aplinkybė objektyviais duomenimis (dokumentais) nepatvirtinta. Taigi, aptartos aplinkybės ir nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas S. N., sunkumas ir pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

              Nustačius aptartus suėmimo pagrindus, kaltinamojo ir jo gynėjo skunde nurodyti asmeninio pobūdžio argumentai apie kaltinamojo šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti, negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

              Taip pat negali būti pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ir aplinkybė, kad kaltinamasis jau yra apklaustas pirmosios instancijos teisme, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje dar neapklausti visi nukentėjusieji, kiti kaltinamieji, liudytojai, o tai reiškia, kad byloje įrodymų tyrimas nebaigtas. Be to, iš apygardos teismo 2012-03-01 teismo posėdžio protokolo matyti, kad elektroniniu paštu buvo gautas nukentėjusiosios J. B. prašymas nekeisti kardomosios priemonės kaltinamajam S. N. Kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam S. N. prašė pratęsti ir teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė.

              Aplinkybės, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini), kad prisipažino kaltu ir davė parodymus apie savo bei bendrininkų atliktus nusikalstamus veiksmus, nepaneigia teismo išvadų, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus. Šiame kontekste pastebėtina, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino tik teisme, po to, kai byloje jau buvo surinkta pakankamai duomenų apie organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, kai ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo baigtas ir byla perduota teismui. Tačiau pažymėtina ir tai, kad prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis yra lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę aplinkybė ir tai bus vertinama ir gali turėti įtakos parenkant bausmės rūšį, jos dydį ir teismui priimant nuosprendį.

              Nuteistojo gynėjas, prašydamas kaltinamojo S. N. suėmimą pakeisti švelnesne kardomąją priemone,  skunde ir nagrinėjant šį skundą aukštesnės instancijos teisme teigė, kad jo ginamajam ikiteisminio tyrimo pareigūnų yra pažadėtas BK 39-1 straipsnio taikymas. Šis gynėjo teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl neaptariamas.

              Nagrinėjant kaltinamojo S. N. ir jo gynėjo skundus dalyvavęs prokuroras taip pat siūlė abu skundus patenkinti ir tai motyvavo iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir abu skundų pareiškėjai, be to nurodė, kad dėl S. N. duotų išsamių parodymų apie kitų kaltinamųjų nusikalstamas veikas, jam buvo kilęs pavojus, buvo sumuštas ir dėl to yra atliktas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla perduota teismui.

              Prokuroro nuomonė teismui nėra privaloma, juolab, kad jo nurodyti motyvai taip pat nepaneigia teismo išvadų dėl būtinumo kaltinamajam S. N. suėmimo termino pratęsimo.

              S. N. baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Bylos nagrinėjimas Panevėžio apygardos teisme pradėtas, teisiamasis posėdis byloje numatytas 2012 m. balandžio 19 d. ir iš anksto numatytos tolimesnių posėdžių datos. Aukštesnysis teismas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų nenustatė.

              Dėl to, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartis 2012-03-01 yra pagrįsta ir teisėta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam        S. N. suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Tenkinti suimto kaltinamojo S. N. ir jo gynėjo skundus juose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama apygardos teismo nutartis nenaikintina.

 

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

 

n u t a r ė:

 

Suimto kaltinamojo S. N. ir jo gynėjo skundus atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                Elena Vainienė