Civilinė byla Nr. 2S-1196-656/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19802-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų (apeliantų) O. Ch. ir V. U. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Gintauto Puodžiuko pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą ir sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, suinteresuoti asmenys V. U., O. Ch.(buv. U.), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Antstolis Gintautas Puodžiukas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) skolininkui V.U. už teismo sprendimo nevykdymą skirti iki 290 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos O. Ch. naudai; 2) spręsti klausimą, atsižvelgus į išieškotojos prašymą dėl sprendimo dalies (vykdymo tvarkos) pakeitimo, leidžiant vaikų mamai nepilnamečius vaikus paimti priverstinai. Nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0019/21/00152 vykdoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020, kuria nustatyta skolininko bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Vykdant vykdomąjį raštą, surašytas Raginimas įvykdyti teismo sprendimą. 2021 m. balandžio 15 d. surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Skolininkas su antstoliu nebendrauja, ignoruoja tiek antstolio, tiek kitų tarnybų raginimus vykdyti sprendimą.

2.       Skolininkas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą su papildomais paaiškinimais, nurodydamas, kad teismo sprendime nėra jokių įpareigojimų dėl vaikų perdavimo bei vaikai turi dvi faktines gyvenamąsias vietas: savaitę pas motiną, savaitę pas tėvą. Motina nenori rūpintis vaikais ir jais nesirūpina, ji niekada nepasiima vaikų iš ugdymo įstaigų, nedėjo jokių pastangų sukurti vaikams galimybę mokytis nuotoliniu būdu, o ir būstas, kuriame ji gyvena, dėl ploto stokos, nesudaro deramų sąlygų vaikų ugdymo procesui. Pagal CPK 771 straipsnį, teismas gali tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo tik nustatęs, kad jo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės. Šiuo atveju matyti, kad skolininko kaltės nėra, o yra kitos, nuo jo valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių išieškotoja su vaikais nebendrauja (teismo sprendimo nekonkretumas, motinos veiksmai/neveikimas).

3.       Išieškotoja pateikė atsiliepimą į pareiškimą, skolininko atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl baudos dėl teismo sprendimo, susijusio su vaikų perdavimu, nevykdymo, teismas turėtų įvertinti tėvų kooperavimosi ir bendradarbiavimo veiksmus konkrečioje situacijoje ir tada spręsti dėl pažeidimo (ne)buvimo šiuo aspektu. Skolininkas nesiėmė jokių bendradarbiavimo ir geranoriškų veiksmų vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, o priešingai – piktybiškai nevykdo teismo sprendimo ir nebendradarbiauja su išieškotoja, antstoliu, Vaiko teisių skyriaus specialistais, ignoruoja išieškotojos, tarnybų žinutes. Skolininkas neneigia, kad pasibaigus pamokoms iškviečia vaikams taksi, kad jie po pamokų išvyktų ir nebendrautų su laukiančia mama. Be to, įrodymais yra pagrįsta, jog skolininkas naudoja poveikį nepilnamečiams vaikams, kuris pasireiškia siekiu atriboti nepilnamečius vaikus nuo vaikų motinos. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir interesus, išieškotoja prašo tenkinti antstolio prašymą skirti 290 Eur baudą Skolininkui už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną išieškotojos naudai bei leisti paimti nepilnamečius vaikus priverstine tvarka.

4.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą „Dėl teismo sprendimo nevykdymo“, išvadą „Dėl antstolio pareiškimo patikslinimo“, papildomus dokumentus. Išvadose nurodė, kad Tarnyba atliko veiksmus dėl reagavimo į moters pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tačiau situacija nepasikeitė, teismo sprendimas neįvykdytas. Nuo teismo nutarties įsiteisėjimo skolininkas sprendimo reikalavimų nevykdo, neperduoda vaikų motinai, neleidžia vaikams susitikti su ja, antstolio pareiškimą bei raginimus įvykdyti teismo sprendimą ignoruoja, todėl Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti antstolio prašymui dėl baudos už sprendimo neįvykdymą skyrimo bei sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino iš dalies: paskyrė skolininkui 1940 Eur baudą už antstolio raginimo įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0019/21/00152 nevykdymą laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. liepos 14 d., nurodant baudą sumokėti išieškotojai per penkias darbo dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo. Kitoje dalyje antstolio pareiškimo netenkino. Priteisė iš skolininko išieškotojai 1250 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

5.       Įvertinęs antstolio, suinteresuotų asmenų, Tarnybos rašytinius dokumentus, žodinius parodymus posėdžių metu, teismas konstatavo, kad po Sprendimo įsiteisėjimo, t. y. po 2021 m. vasario 4 d., vaikai nuolat ir nepertraukiamai gyveno su skolininku, t. y. su tėvu V. U.. Nustatė, kad išieškotoja atskiromis dienomis (paprastai pirmadieniais, t. y. pasikeitimo vaikais dieną) atvykusi prie vaikų ugdymo įstaigų susitikdavo vieną ar du vaikus, kartais jai pavykdavo trumpai pabendrauti. Taip pat suinteresuotiems asmenims per atstovus susitarus, įvyko visų trijų vaikų ir išieškotojos susitikimas 2021 m. gegužės 2 d. (Motinos dieną) Vingio parke, į kurį vaikai buvo atvežti pasirūpinus skolininkui. Todėl teismas sprendė, kad Sprendimo iš esmės nebuvo laikytasi.

6.       Teismas nurodė, kad šioje byloje sprendžiama dėl to, ar buvo/nebuvo skolininko V. U. kaltė, tačiau nevertinama išieškotojos kaltė, nes tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas plačiau nepasisakė dėl skolininko argumentų, kad mama turėtų (ar turėjo) dėti daugiau pastangų (rašyti vaikams laiškus, dovanoti telefonus, ieškoti kitų būdų atstatyti ryšį su vaikais) ir tuomet galbūt bendravimas būtų vykęs.

7.       Taip pat teismas pažymėjo, kad vaikų nuomonė (nenoras po pamokų vykti su mama, atsisakymas su ja kalbėtis ir pan.) laikytina svarbia, tačiau ne lemiama Sprendimo nevykdymo priežastimi. Turi būti siekiama išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti. Skolininkas negali visos atsakomybės dėl nevykstančio vaikų ir motinos bendravimo perkelti vaikams. Pastebėjo ir tai, kad šiai bylai nelaikytinas aktualiu skolininko pateiktas antstolio 2018 m. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame fiksuota vaikų nuomonė, nes šis dokumentus sudarytas dar iki priimant Sprendimą.

8.       Teismas nenustatė, kad motinos elgesys keltų vaikams grėsmę, todėl konstatavo, kad Sprendimo nevykdymas negali būti pateisintas skolininko siekiu apsaugoti vaikus nuo motinos (išieškotojos) netrinkamo elgesio, galimos žalos.

9.       Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas dokumentas ir privalomas visiems asmenims, dėl kurių teisių ir pareigų jame nuspręsta (CPK 18, 584 straipsniai). Skolininkas nepateikė įrodymų, kad 2021 m. vasario 4 d. įsiteisėjus Sprendimui būtų ėmęsis priemonių Sprendimui įgyvendinti, pavyzdžiui taręsis su išieškotoja, kaip perduoti vaikus ar pan.. Priešingai, byloje yra duomenų, kad 2019-2020 m. šalys dar tarpusavyje bendravo, susirašinėjo dėl klausimų, susijusių su bendravimu su vaikais, o po Sprendimo įsiteisėjimo skolininkas tokį bendravimą apribojo. Skolininko didelis darbinis užimtumas negali būti laikoma pateisinama priežastimi nutraukti bendravimą ir bendradarbiavimą su vaikų motina ir pavesti išieškotojos laiškus administruoti pašaliniams asmenims (jo įmonės darbuotojams). Skolininko elgesys laikytinas sąmoningu Sprendimo ignoravimu. Skolininkas ir bylos nagrinėjimo metu deklaravo manantis, kad neturi prievolės bendradarbiauti (kooperuotis) su išieškotoja, kad būtų laikomasi Sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Teismas laikė nepagrįstais skolininko argumentus, kad jis neprivalėjo dėti pastangų, jog vaikai būtų perduoti mamai, nes tokios jo pastangos eksplicitiškai neįvardintos Sprendime. Teismas pažymėjo, kad visos gyvenimiškos situacijos negali būti aptartos, tačiau tėvai turi pareigą kooperuotis vykdant teismo sprendimą. Skolininko elgesys liudija motinos reikšmės vaikų gyvenime nesuvokimą. Posėdžio metu jis patvirtino, kad vaikams yra blogai atsiliepęs apie jų mamą, vadinęs ragana, linkėjęs mirties ir pan. Dokumentuose užfiksuoti vaikų pasisakymai liudija, kad vaikai mano, kad mama pasisavino jų pinigus – tai rodo, kad vaikų tėvas jiems tinkamai nepaaiškino situacijos, tikėtina kaltino išieškotoją savanaudiškumu, neigiamai apie ją atsiliepė vaikams. Taip pat skolininkas veikiau vengė pasinaudoti atsiradusia galimybe atkurti vaikų ir motinos ryšį – bendrauti per paskirtą mediatorę, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-37694-1040/2021 (dabartinis bylos Nr. e2-2832-1040/2022), nei siekė ja pasinaudoti, nes 2021 m. gruodžio pabaigoje išvežė mėnesiui visus vaikus į užsienio valstybę. Veikimas nesuvokiant motinos reikšmės vaikų gyvenime reiškia veikimą ne vaikų interesais.

10.       Atsižvelgiant į tai, teismas skolininką pripažino kaltu dėl to, kad Sprendimas nebuvo įgyvendinamas.  Skolininko kaltė pasireiškia pareigos kooperuotis nevykdymu. Net ir antstoliui kreipusis į teismą dėl nubaudimo, skolininkas savo elgesio nekeitė, nekoregavo. Todėl teismas skolininkui skyrė baudą už antstolio raginimo įvykdyti Sprendimą nevykdymą, įvertinęs didelį Sprendimo nevykdymo mastą (Sprendimas nevykdomas daugiau kaip metus). Baudos dydį teismas nustatė įvertinęs skolininko turtinę padėtį, kaltų veiksmų pobūdį, vaikų, kurių interesams turi reikšmės skolininko veiksmai (neveikimas), skaičių. Teismas  skolininkui skyrė baudą po 20 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. liepos 14 d., viso 1940 Eur. Baudą paskyrė išieškotojos naudai.

11.       Dėl Sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Antstolis savo pareiškime prašė spręsti klausimą, atsižvelgus į išieškotojos prašymą dėl sprendimo dalies (vykdymo tvarkos) pakeitimo, leidžiant vaikų mamai nepilnamečius vaikus paimti priverstinai.

12.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020, įsiteisėjusiu 2021 m. vasario 4 d., nebuvo pasisakyta dėl vaikų perdavimo. Tai sudaro pagrindą spręsti keliamą klausimą. Tačiau nagrinėjamu atveju įvertintinos tokios aplinkybės: pirma, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2832-1040/2022 tarp skolininko (ieškovo) ir išieškotojos (atsakovės), kurioje keliamas ir vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas, kas reiškia ir tai, kad egzistuoja tam tikra tikimybė, kad vaikų gyvenamoji vieta gali keistis, taigi vaikus perdavus, vėliau gali tekti juos grąžinti; antra, vaikams esant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jiems turint priešišką požiūrį į mamą, galimai tėvo daromą įtaką, vaikų gąsdinimą tarnybomis, vaikų perdavimas gali nebūti sklandus, tai galėtų neigiamai paveikti jų emocinę, psichologinę būseną. Nurodytais argumentais teisms antstolio prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

13.       Išieškotoja atskiruoju skundu prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties dalį dėl baudos dydžio, paskiriant Skolininkui maksimalią iki 300 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną Išieškotojos naudai; panaikinti nutarties dalį, kurioje netekintas antstolio pareiškimas ir tenkinti antstolio prašymą dėl sprendimo dalies pakeitimo, leidžiant vaikų motinai nepilnamečius vaikus paimti priverstine tvarka; pakeisti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant iš Skolininko Išieškotojai visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:

13.1.       Nesutinka su skolininkui paskirtos baudos dydžiu. Skirtas sankcijos dydis – po 20 Eur už Sprendimo nevykdymo dieną, neatitinka baudos skyrimo tikslų ir paskirties, individualių šios bylos aplinkybių. Teismas, skirdamas baudą, neatsižvelgė į tai, kad Skolininko elgesys nesikeičia, jis demonstruoja akivaizdžią nepagarbą, tyčiojimąsi, ignoravimą išieškotojai bei tarnybų atstovams. Sprendimo nevykdymu yra pažeidžiama prioritetinė vaikų teisė maksimaliai bendrauti ir palaikyti artimą ryšį su  abiem tėvais. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarinius, sukeltas pasekmes bei vertybes, kurioms įtaką darė įsiteisėjusio teismo Sprendimo  nevykdymas, į tai, kad paskirtos baudos dydis nemotyvuos Skolininko, gerą jo turtinę padėtį, paskirta bauda laikytina neadekvačia, todėl didintina.

13.2.       Teismas nepagrįstai netenkino antstolio prašymo dėl sprendimo tvarkos pakeitimo. Teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-2832-1040/2022, nes pastaroji neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl priverstinio įsiteisėjusio teismo Sprendimo vykdymo. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo motyvuodamas ir tuo, kad toks procesinis sprendimas galėtų neigiamai paveikti vaikų emocinę, psichologinę būseną. Tokia teismo išvada tik įteisina neteisėtus skolininko veiksmus bei neužtikrina realių nepilnamečių vaikų interesų.

13.3.       Nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teismas laikė, jog antstolio pareiškimas tenkintas 50 proc. apimtyje, todėl išieškotojai priteisė 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju esminis ginčas byloje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo kaltės dėl Sprendimo nevykdymo klausimas. Tuo tarpu priverstinis Sprendimo vykdymo klausimas buvo išvestinis ir šio klausimo nagrinėjimas byloje nesudarė didelės apimties. Atsižvelgiant į šalių elgesį, teismas turėjo teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. 

14.       Tarnyba atsiliepime sutinka su išieškotojos atskiruoju skundu. Atsiliepime nurodė, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai ir prašymai atitinka geriausius vaikų interesus.

15.       Skolininkas atsiliepime prašo atmesti išieškotojos atskirąjį skundą. Atsiliepimo argumentai:

15.1.       Teismas skolininkui skyrė ne per mažą, o net per didelę baudą, nes jis Sprendimą vykdė tinkamai, o išieškotoja tik formaliai „dėjo pastangas“ bendrauti su vaikais. Tėvas deda visas pastangas, kad vaikai  susitiktų su motina. Išimtinai ji kalta dėl to, kad nepilnamečiai vaikai nenori su ja bendrauti. Teismo skirta bauda yra ženkliai per didelė, neatitinka CPK 771 straipsnio 6 dalies sankcijų paskirties, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų.

15.2.       Teismas pagrįstai netenkino antstolio prašymo dėl sprendimo dalies pakeitimo, leidžiant vaikų motinai nepilnamečius vaikus paimti priverstine tvarka. Sutinka su teismo argumentais, kad nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2832-1040/2022 yra susijusi su šia byla – nurodytoje byloje vyksta ginčas tarp tų pačių šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.

15.3.       Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas šioje byloje privalėjo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

16.       Skolininkas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį dalyje dėl tenkintų reikalavimų, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirojo skundo argumentai:

16.1.       Teismas bylą išsprendė vienpusiškai, remdamasis išimtinai išieškotojos ir antstolio pozicija, vertino tik skolininko veiksmus, nors pagal teismų praktiką tokiose bylose vertinami abiejų šalių veiksmai. Jeigu abi šalys nesiima pakankamų priemonių tinkamai vykdyti kooperavimosi pareigą, baudos skyrimas CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu vienai šaliai neatitiktų protingumo, sąžiningumo  bei baudos skyrimo tikslų.

16.2.       Teismas neįvertino visų reikšmingų įrodymų. Teismas laikė neaktualiu skolininko pateikto antstolio 2018 m. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame fiksuota vaikų nuomonė, nevertino ir to, kad minėtame protokole išdėstytos aplinkybės liko aktualios ir šioje byloje analizuojamu laikotarpiu, pvz.: 2021 m. gruodžio 9 d. vaikų situacijos vertinimo anketos, iš kurių matyti, kad vaikai nori gyventi su tėvu, vaikų mama su jais netinkamai elgiasi, juos skriaudžia, pati nededa jokių pastangų, jiems nerašo, todėl vaikai nenori su ja bendrauti; kvalifikuotų psichologių R. Gataveckaitės ir Simonos Glodenienės pažymos, iš kurių matyti, kad vaikai nebendrauja su motina ne dėl to, kad vaikų tėvas jiems  draudžia, juos nuteikinėja, o dėl motinos kaltės.

17.       Išieškotoja atsiliepime į skolininko atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo argumentai:

17.1.       Skolininko motyvai dėl Išieškotojos kaltės dėl Sprendimo nevykdymo yra nepagrįsti. Sutiko su teismo argumentais, kad išieškotojos kaltės klausimas šioje byloje nėra aktualus, todėl nevertintinas, nes bylos nagrinėjimo dalykas – Skolininko Sprendime nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas, jo kaltės dėl Sprendimo nevykdymo klausimas.

17.2.       Tarnybos išvadoje (2021-12-08) nurodyta, kad motina bendrauja ir bendradarbiauja su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke. Tuo tarpu tėvas ne tik nevykdo Sprendimo (piktybiškai neperduoda nepilnamečių vaikų į jų gyvenamąją vietą su motina), bet ir toliau nesikooperuoja su vaikų motina, nebendradarbiauja su pagalbą vaikams ir šeimai siekiančiais teikti specialistais, neužtikrina psichologinės pagalbos vaikams teikimo.  Išieškotoja ėmėsi veiksmų vykdyti teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-37694-1040/2021 dėl bendravimo per mediatorę, tačiau ši nutartis taip pat nevykdoma Skolininko. Naujausias atvejo vadybos dokumentas taip pat pagrindžia, jog motina tinkamai imasi veiksmų, tuo tarpu tėvas nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose ir dėl to nėra sudaromas pagalbos šeimai planas, nebuvo vėl pradėtas atvejo vadybos procesas.  .Dokumente nurodoma, kad su skolininku neįmanoma susisiekti elektroniniais laiškais ir telefonu, nepavyksta apsilankyti jo namuose. Skolininkas nepagrįstai vadovaujasi vaikų nuomone, kuri yra suformuota jo paties neteisėtu būdu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl skolininko prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

19.       Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Todėl apelianto (skolininko) prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl ginčo esmės

20.       Bylos duomenimis, antstolis Gintautas Puodžiukas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0019/21/00152 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimu nustatyta skolininko bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Vykdant vykdomąjį raštą, surašytas Raginimas įvykdyti teismo sprendimą. 2021 m. balandžio 15 d. surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. 

21.       Šioje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas antstolio prašymas dėl baudos skyrimo už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimu nustatytos apelianto bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą, teisėtumas. Taip pat sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino antstolio prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Dėl baudos (ne)skyrimo už antstolio įpareigojimo nevykdymą

22.       CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

23.       Nagrinėjamu atveju antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos tėvui skyrimo už Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nurodytu teismo sprendimu buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su motina bei nustatyta maksimali abiejų tėvų bendravimo tvarka pagal 50:50 procentų modelį, t. y. vaikams po savaitę laiko gyvenant su kiekvienu iš tėvų.

24.       Antstolio prašymas skirti skolininkui baudą motyvuojamas tuo, kad nepilnamečių vaikų tėvas piktybiškai nevykdo teismo sprendimu nustatytos tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos bei vykdomojo rašto dėl bendravimo tvarkos nevykdymo, nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo įsigaliojimo neperduoda vaikų motinai jos bendravimo su vaikais periodais. Tuo tarpu skolininkas esmine priežastimi nurodė tai, kad pati išieškotoja nededa pakankamai pastangų atkurti ryšį su vaikais, vaikai nenori su ja bendrauti, o toks nenoras nulemtas pačios motinos netinkamų veiksmų.

25.       Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas). Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 p.).

26.       Kaip matyti iš bylos, kurioje buvo nustatyta šalių bendravimo su vaikais tvarka, tiek pirmosios instancijos, tiek apelacinės instancijos teismai konstatavo tėvo įtaką nepilnamečių vaikų neigiamos nuomonės apie motiną formavimui. Šioje byloje teismo posėdžio metu skolininkas taip pat patvirtino, kad vaikams yra blogai atsiliepęs apie jų mamą, vadinęs ragana, linkėjęs mirties ir pan. Skolininkas vengė pasinaudoti atsiradusia galimybe atkurti vaikų ir motinos ryšį – bendrauti per paskirtą mediatorę, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-37694-1040/2021 (dabartinis bylos Nr. e2-2832-1040/2022). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad vaikų nuomonė apie motiną bei bendravimo galimybes su ja yra savarankiška bei kategoriška, kuri negalėtų keistis tėvams dedant pastangas atkurti vaikų ir motinos ryšį. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vaikų nuomonės dėl nenoro bendrauti su motina nelaikė visa lemiančia bei pateisinančia priežastimi tėvui nesilaikyti ir nevykdyti įsiteisėjusio ir vykdytino Sprendimo dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos.

27.       Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad skolininkas, vykdydamas Sprendimą, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų užtikrinant nepilnamečių vaikų buvimą vaikų išieškotojos gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai išieškotoja turėjo teisę juos pasiimti, išskyrus atskirus epizodus, kuomet motinai trumpalaikiai buvo sudarytos sąlygos susitikti su vaikais. Skolininkas neabejotinai turi pareigą užtikrinti vaikų perdavimą išieškotojai, kai pastarajai nustatyta teisė su vaikais bendrauti. Nors Sprendime nėra detaliai nustatyta vaikų perdavimo tvarka, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ši pareiga perduoti vaikus motinai kyla iš kooperavimosi pareigos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas šios pareigos nevykdė, ją ignoravo, tuo pažeisdamas ne tik Sprendimu nustatytą tvarką, bet ir prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais. Šie teismo argumentai apelianto nėra paneigti. Skolininkas nepagrįstai atsakomybę dėl Sprendimo nevykdymo siekia perkelti nepilnamečiams vaikams, Sprendimo nevykdymą grįsdamas vaikų nenoru bendrauti su motina, kurį pats ir suformavo, nuteikdamas vaikus prieš motiną ir iš esmės veikdamas ne vaikų interesais, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.

28.       Apeliantas remiasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto kooperavimosi pareigos vykdymą, nevertino išieškotojos veiksmų dėl kooperavimosi perimant vaikus. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismas, vertindamas Sprendimo nevykdymo priežastis, turi analizuoti abiejų šalių veiksmus (neveikimą) vykdant Sprendimą, nes kooperavimosi pareiga kyla abiem tėvams. Tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad išieškotoja nesikooperavo su juo, neatsakė į jo žinutes dėl vaikų perdavimo, neatvyko į vaikų perdavimo vietą ar pan. Todėl šis apelianto argumentas, nepateikus jo argumentus pagrindžiančių įrodymų, laikytinas neturinčiu įtakos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumui.

29.       Įvertinus aplinkybių visumą, spręstina, kad apeliantas įrodymais nepagrindė Sprendimu nustatytų bendravimo tvarkos pažeidimų. Apeliantui nepagrindus, kad bendravimo tvarkos pažeidimai (vaikų neperdavimas išieškotojai Sprendime nustatytais periodais) padaryti dėl objektyvių ir nuo jo nepriklausančių priežasčių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą už Sprendimo ir antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą skirti nuobaudą (CPK 771 straipsnis).

30.       Išieškotoja bei skolininkas atskiruosiuse skunduose nesutinka su teismo paskirtos baudos dydžiu. Išieškotoja mano, kad paskirta bauda (po 20 Eur už nevykdymo dieną) yra neadekvati, neatitinkanti bylos aplinkybių. Tuo tarpu skolininkas mano, kad bauda paskirta per didelė.

31.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas nevykdomas daugiau kaip metus laiko, Sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas akivaizdžiai pažeidžia vaikų teises ir interesus, todėl mažinti teismo paskirtos baudos dydį nėra pagrindo. Taip pat teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu baudos dydžiu, t. y. po 20 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. liepos 14 d., viso 1940 Eur, kuris, teismo vertinimu, yra adekvatus padarytam pažeidimui. Be to, pati apeliantė patvirtina, kad skolininko turtinė padėtis yra gera, todėl iš esmės baudos dydis nėra lemiantis kriterijus, priversiantis skolinką vykdyti sprendimą.

11.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skolininko veiksmuose nustatytas piktybiškumas, sistemingumas, manipuliavimas vaikais ir jų nuomone, bendravimo tvarkos nėra laikomasi ilgą laiką. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė baudą (CPK 771 straipsnis), kurios dydis laikytina adekvačiu padarytam pažeidimui.

Dėl teismo sprendimu nustatytos vykdymo tvarkos pakeitimo

12.       Antstolis, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 3 dalimi, pareiškimu prašo išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, leidžiant vaikų mamai nepilnamečius vaikus paimti priverstinai.

13.       Kaip jau minėta, jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 5 dalis). CPK 771 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, teismo sprendimu nustačius tėvo bendravimo su vaiku tvarką, netaikytinos CPK 284 straipsnyje nustatytos taisyklės (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-221-430/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m.vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-148-613/2018). Taigi sprendimu nustatytos tėvų bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo klausimas nenagrinėtinas antstolio inicijuotoje ypatingosios teisenos civilinėje byloje. CPK nenumato galimybės antstoliui reikalauti pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, kadangi antstoliui Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nustatyta tvarka suteikta teisė vykdyti teismo sprendimus ir antstolis neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo teismo sprendimo vykdymu ir tuo pačiu atstovauti materialiai teismo sprendimo įvykdymu suinteresuotų asmenų. Šiuo atveju CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę gali realizuoti nagrinėjamojoje byloje dalyvaujantys asmenys, kreipiantis į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1847-345/2011).

14.       Kaip matyti iš bylos duomenų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020, įsiteisėjusiu 2021 m. vasario 4 d., nebuvo pasisakyta dėl vaikų perdavimo. Tai sudaro pagrindą spręsti keliamą klausimą.

15.       Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad antstolio pareikštas reikalavimas dėl teismo sprendimu nustatytos vykdymo tvarkos pakeitimo yra susijęs su teismo nustatytų tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygų pakeitimu, turėjo atsisakyti priimti pareiškimą šioje dalyje kaip nenagrinėtiną vykdymo procesą reglamentuojančių normų tvarka ir pasiūlyti ginčo šalims kreiptis į teismą dėl tokių sąlygų pakeitimo ginčo teisenos tvarka, o, pareiškimą priėmus, bylą šioje dalyje nutraukti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

16.       Byloje išieškotoja buvo pateikusi prašymą priteisti iš skolininko 2500 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei pateikusi šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas laikė, kad antstolio pareiškimas tenkintas 50 proc. apimtyje, dėl ko išieškotojos naudai iš skolininko priteisė pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1250 Eur.

11.       Antstolio prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pripažinus nenagrinėtinu šioje byloje bei bylą šioje dalyje nutraukus, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme perskirstytinos. Išieškotojos prašomos priteisti iš skolininko 2500 Eur dydžio išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, todėl išieškotojai iš skolininko priteisiama 2500 Eur dydžio atstovavimo išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

12.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byla dalyje dėl antstolio prašymo išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, leidžiant vaikų mamai nepilnamečius vaikus paimti priverstinai, išspręsta pažeidus procesines teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis šioje dalyje naikintina ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 293 straipsnio 1 punktas). 

13.       Byla dalyje dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

14.        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15.       Skolininko atskirasis skundas dėl baudos skyrimo ir jos dydžio keitimo atmestas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Išieškotojos atskirasis skundas tenkintas iš dalies. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi šalių interesas byloje priešingas (CPK 443 straipsnio 6 dalis), o 1200 Eur bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl išieškotojai iš skolininko priteistina 1000 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį dalyje dėl antstolio prašymo išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį dalyje dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu palikti iš esmės nepakeistą, tačiau perskirstyti bylinėjimosi išlaidas – išieškotojai O.Ch. iš skolininko V. U. priteisti 2500 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti išieškotojai O. Ch. iš skolininko V. U. 1000 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

          Teisėjas                                                                                                           Andrius Ignotas