Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-380-397/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00743-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarimo I. K. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarimu I. K. pripažinta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda už tai, kad 2017 m. vasario 7 d., apie 10.19 val. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausioji darbo inspektorė R. B. ir vyriausiasis darbo inspektorius A. P. atliko patikrinimą parduotuvėje „ (duomenys neskelbtini) ”, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu rasta dirbanti pardavėjos - konsultantės pareigose J. B., gimusi (duomenys neskelbtini)., kuri, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. vasario 7 d. nebuvo įtraukta į įdarbintų asmenų sąrašą. J. B. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pardavėjos - konsultantės pareigose nuo 2017 m. sausio 17 d. Darbo sutartį pasirašė 2017 m. sausio 16 d., dėl darbo sąlygų tarėsi su direktore I. K.. Jos darbo pareigos - klientų aptarnavimas, prekių priėmimas, darbas kasos aparatu, švaros palaikymas, dokumentų tvarkymas. J. B. nurodė, jog 2017 m. vasario 7 d. darbą pradėjo 10.00 val. ir dirbs iki 19.00 val. Taip pat nurodė, kad įprastai dirba po puse darbo dienos, pamaina keičiasi 14.30 val. Su vadove darbas yra sutartas pusei etato, atlyginimas - pusė minimalaus darbo užmokesčio. Taip pat dirba kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. Darbo užmokesčio dar nėra gavusi. 2017 m. vasario 7 d. darbą pradėjo 10.00 val., atėjo į parduotuvę, išjungė signalizaciją, atrakino visas duris, įjungė šviesas, įjungė kasos aparatą, sutikrino pinigus kasoje. J. B. darbą nuo 2017 m. sausio 17 d. taip pat įrodo Kasos aparato kasos operacijų žurnalas Nr. 1., UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos čekiai, 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. sausio 20 d. prekių priėmimo aktai bei foto nuotraukos. Aukščiau pateiktų duomenų visuma duoda pagrindą išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. K. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojai J. B. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), nepranešusi prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.              Tokiais veiksmais I. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo, patvirtintų įstatymo Nr. IX-926, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 99 straipsnio 6 dalies nuostatas.
2. I. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
1. Skunde apeliantė nurodo, kad nesutinka su nutarimą priėmusio teismo argumentais, kadangi jie neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymams vertinti keliamus reikalavimus, nes teismas, priimdamas sprendimą, neužtikrino išsamaus ir visapusiško, objektyvaus teisinio proceso.
2. Skunde teigiama, kad I. K. surašant administracinio nusižengimo protokolą nebuvo sudaryta galimybė aktyviai dalyvauti administraciniame tyrime laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. kovo 14 d., nes nėra I. K. paaiškinimo nei kitokių visapusiškam ir išsamiam tyrimui reikalingų duomenų. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į svarbią faktinę aplinkybę, kad, nors tyrimas vyko daugiau kaip mėnesį, I. K. ANK 577 straipsnio nuostatose įtvirtinta teisė teikti paaiškinimus išaiškinta buvo tik administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną, t.y. 2017 m. balandžio 17 d., tikėtina, supažindinat su šiomis teisėmis tik formaliai. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo aplinkybę, jog administracinio nusižengimo protokolą surašiusi tarnautoja R. B. pažeidė I. K. teises, įtvirtintas ANK 577 straipsnyje.
3. Apeliantė mano, kas teismas neišsamiai bei nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, dėl ko pažeidė ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. K. teismo posėdžio metu detaliai ir argumentuotai nurodė visas svarbias aplinkybes, o būtent, kad fondo valdybai informaciją apie įdarbintą darbuotoją J. B. buvo teikiama dieną prieš pradedant J. B. realiai dirbti ir kad tik dėl V. D. žmogiškos, techninės klaidos  elektroninio ryšio priemonėmis duomenys Fondo valdybos nepasiekė, tačiau pirmosios instancijos teismas netikrino vieno iš pagrindinių asmens kaltei grįsti dokumentų – teisės pažeidimo protokolo kaip įrodymo šaltinio pagrįstumo, teisėtumo, atitikties keliamiems reikalavimams. Procesinių garantijų pažeidimas sąlygojo, jog apeliantė neturėjo progos tinkamai paaiškinti savo veikimo ar neveikimo motyvų, nurodyti argumentus, pagrindžiančius jos nekaltumą.
4. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas priėmė skundžiamą nutarimą nesigilindamas į esą padaryto teisės pažeidimo sudėties požymius, kartu ignoravo administracinėje byloje esančių įrodymų, paneigiančių pažeidimo sudėties būtinų požymių buvimą, visumą. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo byloje esantį akivaizdų įrodymą paneigiantį, jog J. B. dirbo nelegaliai. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad įvyko I. K., kaip įstaigos vadovo įgalioto asmens, V. D. žmogiška techninė klaida dėl neteisingai suvesto apdraustosios vardo, todėl akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ir negalėjo būti nelegalaus darbo požymių.2017 m. sausio 26 d. 22 val. 36 min, 2017 m. vasario 17 d. 22 val. 38 min. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą Fondo valdybai buvo teikiami duomenys, o tai akivaizdžiai įrodo, jog buvo laikomais DK 93 ir 99 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų ir tik dėl techninės klaidos elektroninio ryšio priemonėmis teikti duomenys Fondo valdybos nepasiekė. Taip pat apeliantė nurodo, kad bylos duomenys akivaizdžiai įrodo, kad J. B. buvo įdarbinta tai, kaip to reikalauja DK, o I. K., kaip įstaigos vadovė, laikėsi įstatymų reikalavimų. Mano, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriame itin formaliai ir atmestinai vertino teismui pateiktus duomenis, neanalizavo ne tik neva padaryto administracinio nusižengimo sudėties požymių, bet kartu ignoravo pareigą aiškintis, ar padaryta techninė klaida, nurodant neteisingą apdraustojo vardą.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą LR valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus vedėjas nurodo, kad su I. K. skundo argumentais nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

1. Apeliantės I. K. apeliacinis skundas atmetamas.
2. Apeliaciniame skunde I. K. neigia padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
3. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė administracine tvarka nubausta I. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl I. K. kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. 
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-745/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Iš DK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, viena iš jų – leidimas dirbti nors ir sudarius darbo sutartis, tačiau nepranešus apie tai VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Būtent tokia nelegalaus darbo forma I. K. ir yra inkriminuota.
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Analizuojamu atveju nustatyta, kad darbo sutartis su J. B. buvo pasirašyta 2017 m. sausio 16 d., ji  turėjo pradėti dirbti 2017 m. sausio 17 d., todėl VSDFV teritoriniam skyriui apie šio asmens priėmimą į darbą turėjo būti pranešta 2017 m. sausio 16 d. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. vasario mėn. rašto matyti, jog 2017 m. sausio 16 d. 22 val. 36 min. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą teiktas 1SD pranešimas apie J. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2017 m. sausio 17 d., pasirašytas bendrovės vadovo įgalioto asmens V. D. kvalifikuotu elektroniniu parašu, tačiau pranešimo duomenys į LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazę nebuvo įrašyti dėl neteisingai nurodyto įmokų tarifo ir apdraustosios vardo. Atsisakymas įrašyti duomenis yra 2017 m. sausio 16 d. 22 val. 38 min. Apie J. B. įdarbinimą buvo pranešta jau po darbo inspektorių apsilankymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose 2017 m. vasario 7 d., 11.05 val. (b. l. 26). Tai, jog patikrinimo metu J. B. dirbo, patvirtina jos pačios paaiškinimas. J. B. nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos – konsultantės pareigose dirba nuo 2017 m. sausio 17 d. Dėl darbo sąlygų tarėsi su direktore I. K.. Pažeidimo nustatymo dieną darbą pradėjo nuo 10 val.(b. l. 5). Iš bylos duomenų matyti, jog, vykdydama darbines funkcijas, J. B. atliko kasos operacijas bei vykdė prekių priėmimą (b.l. 17-25). Teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. K. patvirtino, jog J. B. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ pardavėja – konsultante buvo įdarbinta 0,5 etato, sutarta dėl 0,5 minimalaus atlyginimo dydžio. Darbo sutartis su J. B. buvo pasirašyta 2017 m. sausio 16 d., tos pačios dienos vakare internetu buvo pranešta VSDFV  apie jos įdarbinimą, tačiau dėl apsirikimo buvo nurodytas ne tas vardas. Internetu buvo gautas pranešimas dėl duomenų atmetimo nesutapus vardui. Po padarytos klaidos J. B. duomenų VSDFV nepatikslino, nes ji pati atostogavo. Taigi, DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 99 straipsnio 6 dalies nustatytų reikalavimų nevykdymą (darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios turi pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią) apeliantė bando pateisinti savo kasmetinėmis atostogomis. Su tokia argumentacija aukštesnės instancijos teismas nesutinka.
4. DK 24 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Administraciją sudaro pareigūnai. Jie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Vadovaujantis teismų praktika pripažintina, kad tam tikrais atvejais administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys – tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas. Kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį. Teismas, konstatuodamas neveikimą, t. y. pasyvią pažeidėjo elgesio formą, kuria pažeidėjas nepadaro to, ką privalo padaryti, turi tai pagrįsti. Analizuojamu atveju pažeidimas, padarytas neveikimu, inkriminuotas I. K. kaip įmonės vadovei, t. y. direktorei. Atkreiptinas dėmesys, jog apie J. B. įdarbinimą jai buvo žinoma, ji pati pasirašė darbo sutartį 2017 m. sausio 16 d. VSDFV  pranešimą apie J. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė bendrovės vadovės įgaliotas asmuo V. D., tačiau jai darbo organizavimo funkcijos nėra pavestos. Aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad J. B. iki patikrinimo metu įmonėje dirbo tris savaites, tačiau duomenys nebuvo tikslinami, nors ir buvo žinoma, jog jie nėra įtraukti į VSDFV duomenų bazę.
5. Apeliantė  skunde taip pat teigia, jog buvo pažeistos ANK 577 straipsnyje nustatytos jos procesinės teisės, nes jai neišaiškinta teisė teikti paaiškinimus iki protokolo surašymo. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu laikomas asmuo, kuris įtariamas administracinio nusižengimo padarymu ir kuriam administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas surašė ar turi surašyti administracinio teisės nusižengimo protokolą  (ANK 577 straipsnio 1 dalis). ANK 577 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, tame tarpe ir teisė teikti paaiškinimus, tačiau  šiomis teisėmis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pasinaudoti esant ANK 577 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Todėl konstatuotina, jog I. K. procesinės teisės nebuvo šiuo atveju pažeistos, beje, ji pati pirmosios instancijos teisme nurodė, jog su jomis buvo supažindinta, minėtą aplinkybę taip pat patvirtina I. K. parašas administracinio nusižengimo protokole (b.l. 1).
6. Pažymėtina, jog I. K. 2017 m. sausio 16 d. neatostogavo, ir, kadangi J. B. įdarbino nuo 2017 m. sausio 17 d., tą pačią dieną pati ar per atstovą privalėjo pateikti VSDFV duomenis apie J. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią. Kadangi buvo pateikti netikslūs duomenys, kaip teigia apeliantė esant žmogiškai klaidai, dėl šio faktoriaus J. B. duomenys privalėjo būti tikslinami ir pakartotinai pateikti. Tačiau tinkamai neįvykdžius šios įstatyme nustatytos pareigos, kilo atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Be to, nors I. K. ir teigia, kad atostogavo, tačiau teismui nėra pateikta įrodymų minėtai aplinkybei patvirtinti. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad atostogavimas tėra gynybinė versija, siekiant pateisinti savo neveikimą. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju I. K. nesiėmė reikiamų veiksmų, siekiant užtikrinti darbo santykių teisėtumą. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Šios nuostatos apeliantei, kaip įmonės vadovei, neabejotinai buvo žinomos, tačiau jų nebuvo laikytasi. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimui nėra pagrindo.
7. Remiantis išdėstytu, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas, o apeliantės skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies  punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                Gytis Večerskas