Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-1076/2022

Teisminio proceso Nr. 

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.2.18.8.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 2.4.6.5.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei, 

dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,

nuteistajam P. B. ir jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui,

nuteistajam A. K. ir jo gynėjui Stasiui Zabitai,

civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. K.,

specialistėms R. R., A. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka (mišriu būdu – daliai proceso dalyvių bylos nagrinėjime dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu per Zoom platformą, daliai – tiesiogiai teismo posėdžių salėje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko, nuteistojo A. K. gynėjo advokato Stasio Zabitos ir nuteistojo P. B. bei jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, P. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius – bei 1 (vienerių) metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

P. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 (šešis) mėnesius sumokėti 10 (dešimties) MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, iki nuosprendžio vykdymo atidėjimo pabaigos paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuotas P. B. 93 533 (devyniasdešimt trijų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt trijų) Eur vertės turtas.

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, A. K. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. 

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant dalį neatliktos bausmės, A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 10 (dešimt) mėnesių – bei 1 (vienerių) metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 (šešis) mėnesius sumokėti 10 (dešimties) MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, iki nuosprendžio vykdymo atidėjimo pabaigos paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Patenkintas (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – (duomenys neskelbtini) VMI) civilinis ieškinys ir iš P. B. valstybei priteista 22 300,55 Eur (dvidešimt du tūkstančiai trys šimtai eurų penkiasdešimt penki centai).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       P. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdamas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – UAB „A“) faktiniu vadovu, veikdamas per UAB „A“ direktore ir vienintele bendrovės akcininke buvusią G. R., nieko nežinančią apie daromą nusikalstamą veiką, veikdamas kaip nusikaltimo vykdytojas, kartu su padėjėju A. K., pagal 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 punkto nuostatą, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei dokumentų pateikimą, pažeisdamas buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus:

- BAĮ 4 straipsnio nuostatą, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, taip pat 3 dalies nuostatas, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus dokumentus, gautus iš užsienio subjektų;

- 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (2007 m. gegužės 3 d. įstatymo Nr. X-1110 redakcija) (toliau – PMĮ) 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

- 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVMĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų nuostatas, kad pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks; 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kad PVM mokėtojas įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM sumas gali traukti į atskaitą tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui; 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus,

apgaulingai organizavo UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, įtraukdamas į UAB „A“ apskaitą iš nusikaltimo padėjėjo A. K. gautus fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus: UAB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – UAB „B“) 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 6 050 Eur sumą, pagal kuriuos jokių konsultacinių paslaugų Europos paramos klausimais UAB „A“ negavo ir už tai pinigų nemokėjo; UAB „B“ 2017 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 12 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 14 520 Eur sumą, pagal kuriuos UAB „A“ jokios koncertinės garso, apšvietimo Lazerio 3D/5D, scenos nesinuomojo, montavimo demontavimo darbų ir draudimo paslaugų iš UAB „B“ negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos dokumentus, viso bendrai 20 570 Eur sumai (iš jų 3 570 Eur PVM), už paminėtas paslaugas nemokėjo; UAB „C“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – UAB „C“) 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. balandžio 20 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 12 100 Eur sumą (iš jų 2 100 Eur PVM), pagal kuriuos UAB „A“ konsultacinių paslaugų rengiant projektą negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos dokumentus už tokią paslaugą UAB „C“ nemokėjo; UAB „D“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – UAB „D“) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2017 m. balandžio 30 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitus 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 26 620 Eur sumai (iš jų 4 620 Eur PVM), pagal kuriuos UAB „A“ jokių paslaugų, tai yra projekto rengimo darbų ir prieš projektinės konsultacijos negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos pajamų orderius nemokėjo.

Taip pat įtraukdamas į UAB „A“ apskaitą kitus fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus: UAB „E“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – UAB „E“) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), viso 17 121,50 Eur sumai (iš jų 2 971,50 Eur PVM), kasos pajamų orderius 2017 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini), viso 12 523,50 Eur sumai, ir prie jų pridėtus perdavimo-priėmimo aktus, pagal kuriuos UAB „A“ pagal nurodytus kasos pajamų orderius pinigų nemokėjo, skolos – 4 598,50 Eur – UAB „E“ neturėjo, jokių paslaugų, tai yra komercinio nekilnojamojo turto, tinkamo paslaugų verslui, paieškos Kauno ir Vilniaus miestuose, konsultacijų, investicinių nekilnojamojo turto projektų paieškos Švedijoje, konsultacijų, NT investicinių objektų paieškos, paslaugų įmonių, veikiančių statybos srityje, monitoringo, duomenų rinkimo ir apdorojimo, konsultavimo dėl NT investicinių objektų paieškos, UAB „G“ rinkos tyrimo konsultavimo iš UAB „E“ negavo; UAB „A“ vardu išrašytą 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), viso 7 260 Eur sumai, ir 2017 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) viso 2 662 Eur sumai, pagal kuriuos jokių paslaugų UAB „E” nesuteikė ir pinigų – 2 662 Eur – pagal nurodytą kasos pajamų orderį bendrovė „A“ nemokėjo; UAB „F“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – UAB „F“) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2017 m. vasario 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) , 2017 m. kovo 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 21 719,5 Eur sumai, 2017 m. vasario 21 d., 2017 m. vasario 27 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 15 d. priėmimo-perdavimo aktus, kasos pajamų orderius 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 21 719,5 Eur sumai, pagal kurias UAB „A“ jokių paslaugų, tai yra nekilnojamojo turto paieškos Anglijoje, Londone, konsultacijų dėl nekilnojamojo turto verslo vystymo Anglijoje, Londone atlikimo, negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos pajamų orderius UAB „F“ nemokėjo.

Po to P. B. pateikė šiuos fiktyvius, tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „A“ buhalterei I. Č. (nieko nežinojusiai apie daromą nusikaltimą), kuri juos apskaitė UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje. 

Tokiu būdu P. B., būdamas faktiniu UAB „A“ vadovu, veikusiu per UAB „A“ direktorę ir vienintelę įmonės buvusią akcininkę G. R., veikdamas kaip nusikaltimo vykdytojas, kartu su padėjėju A. K., tyčia į apskaitą įtraukė fiktyvius apskaitos dokumentus apie neva gautas ir suteiktas paslaugas, apgaulingai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

2.       P. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdamas UAB „A“ faktiniu vadovu, veikdamas per UAB „A“ direktore ir akcininke buvusią G. R., nieko nežinančią apie daromą nusikalstamą veiką, žinodamas, kad pagal BAĮ 21 straipsnio 1 punkto nuostatą, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, yra atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą mokesčių administratoriui, pažeisdamas PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kad PVM mokėtojas įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM sumas gali traukti į atskaitą tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui; 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus; Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus; 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita, UAB „A“ PVM deklaracijų langeliuose Nr. 35, atskiru laikotarpiu 2017 m. vasario mėn. 2 719,50 Eur, 2017 m. kovo mėn. 4 893 Eur, 2017 m. balandžio mėn. 2 415 Eur, 2017 m. gegužės mėn. 2 940 Eur, 2017 m. birželio mėn. 3 265,50 Eur, nurodė neteisingus duomenis apie pirkimo PVM (paslaugų-prekių įsigijimas iš UAB „F“, UAB „B“, UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“), taip sumažindamas mokėtiną PVM už bendrą 17 031 Eur sumą, bei pasinaudodamas juridinės galios neturinčiais dokumentais (paslaugų-prekių įsigijimas iš UAB „F“, UAB „B“, UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“) 2017 metų metinės Pelno mokesčio deklaracijos 64 langelyje sąmoningai nurodė neteisingus duomenis apie mokėtiną pelno mokestį, jį sumažino (105 391 x PM 5%) 5 269,55 Eur sumai ir juos pateikė (duomenys neskelbtini) VMI. Tokiu būdu išvengdamas 22 300,55 Eur (17 031 Eur + 5 269,55 Eur) mokesčių, padarė valstybės biudžetui 22 300,55 Eur žalą.

3.       P. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdamas UAB „A“ faktiniu vadovu, veikdamas per UAB „A“ direktore ir vienintele įmonės akcininke buvusią G. R., nieko nežinančią apie daromą nusikalstamą veiką, turėdamas galimybę atlikti bankines operacijas, naudotis bendrovės bankinėmis kortelėmis, priimti ir atsiskaityti grynais pinigais pagal kasos pajamų ir išlaidų orderius UAB „A“ vardu, duoti valingus nurodymus buhalterei ir direktorei, veikdamas kaip nusikaltimo vykdytojas kartu su padėjėju A. K., įtraukė į UAB „A“ apskaitą iš nusikaltimo padėjėjo A. K. gautus fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus: UAB „B“ 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 6 050 Eur sumą, UAB „B“ 2017 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 12 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 14 520 Eur sumą, UAB „C“ 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo 2017 m. balandžio 20 d. kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 12 100 Eur sumą, UAB „D“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitus 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 26 620 Eur sumai, taip pat P. B. į UAB „A“ buhalterinę apskaitą įtraukė fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus: UAB „E“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), viso 17 121,50 Eur sumai, kasos pajamų orderius 2017 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), viso 12 523,50 Eur sumai ir prie jų pridėtus perdavimo-priėmimo aktus, UAB „A“ vardu išrašytą 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), viso 7 260 Eur sumai, ir 2017 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), viso 2 662 Eur sumai, UAB „F“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2017 m. vasario 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 21 719,5 Eur sumai, 2017 m. vasario 21 d., 2017 m. vasario 27 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 15 d. priėmimo-perdavimo aktus, kasos pajamų orderius 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 21 719,5 Eur sumai. Šiuos fiktyvius, neatitinkančius tikrovės buhalterinės apskaitos dokumentus (bendra suma 93 533 Eur) P. B. pats tiesiogiai ir per G. R. pateikė UAB „A“ buhalterei I. Č., nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, apskaityti UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje, kurių pagrindu neva pagrindė apskaitoje per nusikalstamos veikos darymo laikotarpį gautų per banką lėšų iš UAB „H“ ir UAB „K“ ne mažiau kaip už 93 533 Eur sumą panaudojimą bendrovės veikloje, kuriuos P. B. išgrynino bankomatuose, pasinaudodamas savo žinioje buvusiomis UAB „A“ vardu išduotomis bankinėmis mokėjimo kortelėmis, ir taip šias pinigines lėšas pasisavino, padarydamas UAB „A“ didelę – 93 533 Eur – turtinę žalą.

4.       A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kaip padėjėjas su nusikaltimo vykdytoju UAB „A“ direktoriaus pavaduotoju P. B., kuris būdamas faktiniu šios bendrovės vadovu, veikusiu per UAB „A“ direktore ir vienintele įmonės akcininke buvusią G. R., nieko nežinančią apie daromą nusikalstamą veiką, pagal BAĮ 21 straipsnio 1 punkto nuostatą, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, buvo atsakingas už apskaitos organizavimą bei dokumentų pateikimą ir tai vykdydamas pažeidė buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (pirmiau išvardytus), padėjo P. B. apgaulingai organizuoti UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pateikdamas P. B. įtraukti į UAB „A“ apskaitą fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus: UAB „B“ 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 6 050 Eur sumą, pagal kuriuos jokių konsultacinių paslaugų Europos paramos klausimais UAB „B“ bendrovei „A“ nesuteikė ir pastaroji už tai pinigų nemokėjo; UAB „B“ 2017 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 12 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 14 520 Eur sumą, pagal kuriuos UAB „A“ jokios koncertinės garso, apšvietimo Lazerio 3D/5D, scenos nesinuomojo, montavimo demontavimo darbų ir draudimo paslaugų iš UAB „B“ negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos dokumentus bendrai 20 570 Eur sumai bendrovei „B“ nemokėjo; UAB „C“ 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo 2017 m. balandžio 20 d. kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 12 100 Eur sumą, pagal kuriuos UAB „A“ konsultacinių paslaugų rengiant projektą iš UAB „C“ negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos dokumentus už tokias paslaugas nemokėjo; UAB „D“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitus 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 26 620 Eur sumai, pagal kuriuos UAB „A“ jokių paslaugų, tai yra projekto rengimo darbų ir prieš projektinių konsultacijų, negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos pajamų orderius UAB „D“ nemokėjo. Tokiu būdu A. K., pateikdamas faktiniam UAB „A“ vadovui P. B. UAB „C“, UAB „B“, UAB „D“ fiktyvius dokumentus, tyčia padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

5.       A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad padėjo pasisavinti kito asmens žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kaip padėjėjas kartu su nusikaltimo vykdytoju UAB „A“ direktoriaus pavaduotoju P. B., kuris būdamas faktiniu įmonės vadovu, veikusiu per UAB „A“ direktore ir vienintele įmonės akcininke buvusia G. R., nieko nežinančią apie daromą nusikalstamą veiką, savo žinioje turėjo šios bendrovės banko korteles, turėjo galimybę atlikti UAB „A“ vardu bankines operacijas, priimti ir atsiskaityti grynais pinigais pagal kasos pajamų ir išlaidų orderius UAB „A“ vardu, duoti nurodymus buhalterei ir direktorei, A. K. padėjo P. B. pasisavinti šio žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „A“ priklausančias pinigines lėšas, pateikdamas P. B. įtraukti į UAB „A“ apskaitą fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus: UAB „B“ 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 6 050 Eur sumą, pagal kuriuos jokių konsultacinių paslaugų Europos paramos klausimais UAB „B“ bendrovei „A“ nesuteikė ir pastaroji už tai pinigų nemokėjo; UAB „B“ 2017 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 12 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 14 520 Eur sumą, pagal kuriuos UAB „A“ jokios koncertinės garso, apšvietimo Lazerio 3D/5D, scenos nesinuomojo, montavimo demontavimo darbų ir draudimo paslaugų iš UAB „B“ negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos dokumentus bendrai 20 570 Eur sumai bendrovei „B“ nemokėjo; UAB „C“ 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo 2017 m. balandžio 20 d. kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 12 100 Eur sumą, pagal kuriuos UAB „A“ konsultacinių paslaugų rengiant projektą iš bendrovės „C“ negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos dokumentus už tokias paslaugas nemokėjo; UAB „D“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitus 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 26 620 Eur sumai, pagal kuriuos UAB „A“ jokių paslaugų, tai yra projekto rengimo darbų ir prieš projektinių konsultacijų, negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos pajamų orderius bendrovei „D“ nemokėjo. Po to P. B. iš A. K. gautus fiktyvius dokumentus pats tiesiogiai ir per G. R. pateikė UAB „A“ buhalterei I. Č., nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, nurodytus fiktyvius, tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus (bendra suma 59 290 Eur) apskaityti UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje, kurių pagrindu neva pagrindė apskaitoje per nusikalstamos veikos darymo laikotarpį gautų per banką lėšų iš UAB „H“ ir UAB „K“ panaudojimą bendrovės veikloje, kuriuos P. B. išgrynino bankomatuose, pasinaudodamas savo žinioje buvusiomis UAB „A“ vardu išduotomis bankinėmis mokėjimo kortelėmis ir pasisavino. Tokiais veiksmais A. K. padėjo P. B. pasisavinti šio žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „A“ priklausančias pinigines lėšas, viso 59 290 Eur, padarant UAB „A“ didelę – 59 290 Eur – turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai 

apeliacinės instancijos teisme

6.       Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį bausmių skyrimo dalyje ir nuteistajam P. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti P. B. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams. Nuteistajam A. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti A. K. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams. Apeliacinį skundą prokuroras grindžia šiais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina nuteistiesiems inkriminuotas veikas, tačiau teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl bausmių skyrimo neatitinka faktinių aplinkybių, todėl nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas, paskiriant nuteistiesiems teisingas, padarytas veikas atitinkančias bausmes. 

6.2.                      Teismas, pasisakydamas dėl nuteistiesiems skirtinų bausmių, nurodė, kad atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kiekvieno iš nuteistųjų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, konkrečiai atliktus veiksmus, pačių nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą. Kaip asmenybė P. B. charakterizuojamas patenkinamai, jis anksčiau nusikaltimų nebuvo padaręs, neteistas, dirba, eilę kartų baustas administracine tvarka. Teismo nuomone, įvertinant visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į nusikaltimų sunkumą, sukeltas pasekmes, į nuteistojo asmenybę, jam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijose numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo A. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip asmenybė A. K. charakterizuojamas patenkinamai, baustas administracine tvarka, teistas už nusikaltimus nuosavybei ir finansų sistemai.

6.3.                      Pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistiesiems skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytos realios laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu neviršijančios įstatymo sankcijose numatyto šios bausmės vidurkio, yra nepagrįsta ir neatitinkanti faktinių aplinkybių. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jie neprisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nesigailėjo dėl padarytų veikų, žala nėra atlyginta, vienas iš jiems inkriminuotų nusikaltimų sunkus, už kurio padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė ir šios bausmės vidurkis yra penkeri metai, todėl, nesant lengvinančių aplinkybių ir nepripažinus padarytos veikos, vadovaujantis BK 61 straipsniu, turėjo būti paskirta bausmė, ne mažesnė nei bausmės vidurkis, atsižvelgiant dar ir į tai, kad A. K. už analogiškus finansinio pobūdžio nusikaltimus teisiamas jau ne pirmą kartą. Pirmiau nurodyta baudžiamojo kodekso norma pritaikyta netinkamai ir bausmės, neviršijančios įstatymo sankcijose numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio, paskirtos nepagrįstai.

7.       Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį A. K. atžvilgiu panaikinti ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad A. K. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinį skundą gynėjas grindžia šiais argumentais:

7.1.                      Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, priimtas A. K. atžvilgiu, yra nepagrįstas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, surinktus įrodymus vertino vienpusiškai, tinkamai nenurodė motyvų ir išvadų, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismo išvada, kad nuteistojo kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei neva kitais byloje esančiais įrodymais, įskaitant kito nuteistojo šioje byloje P. B. (vienintelio kaltinimo liudytojo) parodymais, yra nepagrįsta.

7.2.                      Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad teismas P. B. parodymų nevertino liudytojo D. G. parodymų kontekste. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad iniciatyva įforminti fiktyvius sandorius bei išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus kilo būtent iš paties P. B.. Nors teismas ir nurodo, kad A. K. buvo susijęs su bendrovėmis „D“, „C“, „B“, „F“ (ko neneigia ir pats A. K.), kaip savininkas ar akcininkas, tai negali būti laikoma jo kaltės įrodymu ir teisiniu pagrindu, kad būtent jis buvo suinteresuotas teikti UAB „A“ fiktyvius dokumentus, t. y. sąskaitas faktūras, įforminančias atitinkamų paslaugų suteikimą, bei tai darė. Byloje iš viso nėra nustatyta, kas ir kokiu pagrindu tokio pobūdžio neteisėtus veiksmus atliko, kieno žinioje buvo fiktyvios minėtų bendrovių sąskaitos faktūros, kas be faktinio UAB „A“ vadovo P. B. buvo suinteresuotas tokio pobūdžio neteisėta veikla ir gaunama nauda. A. K. parodė, kad buvo minėtų bendrovių direktoriumi, akcininku, šios bendrovės neteikė jokių paslaugų, į kasą pinigų negavo, mano, kad kažkas pasinaudojo bendrovės vardu. Dėl bendrovės „C“ pažymėjo, kad inkriminuojamu laikotarpiu su ja nieko bendro neturėjo, ji priklausė A. Ž., bendrovei „D“ vadovavo kitas direktorius ir jis tiki, kad pastarasis jokių neteisėtų dokumentų nepasirašė, o bendrovė jokių darbų neatliko. A. K. taip pat nurodė, kad jokio atlygio iš P. B. negavo, jokie artimi santykiai jų nesiejo, jokių sąskaitų faktūrų jis nėra išrašęs, pats už bendrovėse dirbusį direktorių P. G. nepasirašinėjo (tai apskritai netirta), P. B. dokumentų neperdavė, jokių pinigų iš P. B. negavo, susitarimo padėti jam organizuoti apgaulingą apskaitą nebuvo. Šių A. K. parodymų pirmosios instancijos teismas nepaneigė bei pažymėjo, kad P. B. teiginiai, jog paimti pinigai iš bendrovės „A“ kiekvienu iš atvejų buvo sumokėti A. K., yra paneigti paties A. K. ir tokių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Taip pat nurodė, kad priešingai P. B. aiškinimui, iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių matyti, kad šiuose pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose nė vienu atveju A. K., kaip pinigus priėmęs asmuo, nebuvo nurodytas. Todėl teismas padarė išvadą, kad bendrovei „A“ priklausiusias pinigines lėšas pasisavino būtent P. B.. Iš tokio pirmosios instancijos teismo svarstymo išplaukia ne kas kita, kaip tik išvadų prieštaringumas, tai yra tikima P. B. parodymų dalimi dėl neva A. K. atliktų tam tikro pobūdžio neteisėtų veiksmų, ko nepagrindžia jokie bylos įrodymai, ir tuo pačiu tikima A. K. parodymais apie jokios naudos negavimą iš P. B., ką iš esmės pagrindžia ir visi kiti bylos duomenys (liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga). Taigi kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu ar kokio intereso vedamas A. K. būtų teikęs UAB „A“ faktiniam vadovui P. B. fiktyvias sąskaitas faktūras apie neva įvykusius sandorius, kai nėra nustatyta, kad iš to jis būtų gavęs bent kokios naudos. Šiuo atveju taip pat kritikuotinas tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek teismo neakcentuotas dėmesys į tai, kad liudytoja apklausta G. K., UAB „B“ dirbusi nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2017 m. vasario 21 d., buvo atsakinga už sklandų visų dokumentų tvarkymą, be to, buvo P. B. gera draugė. Tuomet kyla pagrįstas klausimas, kodėl gi ne ji, turėjusi visą bendrovės dokumentaciją, galbūt klastojo ir teikė P. B. fiktyvius dokumentus, susijusius su šia bendrove.

7.3.                      Be to, šios baudžiamosios bylos kontekste, net ir darant jokiais įrodymais nepagrįstą prielaidą, kad P. B. parodymai, jog visgi fiktyvius dokumentus jam teikė būtent A. K., yra patikimi, BK 24 straipsnio 6 dalies, 222 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies nuostatos A. K. atžvilgiu taikytos netinkamai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė ir jokiais bylos duomenimis nepagrindė, kokiais gi konkrečiai aktyviais veiksmais bei priemonėmis A. K. galimai davė patarimus ar teikė priemones P. B., kas reikštų jo ir P. B. dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, daromų veikų bei tyčios bendrumą, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, ir tokiais savo veiksmais A. K. būtų sudaręs sąlygas kitam bendrininkui P. B. (vykdytojui) padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei tokie jo veiksmai galėtų būti pripažinti padėjimu padaryti BK 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, neišdėstė teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, nepateikė analizės ir išvadų dėl jų vertinimo, nemotyvavo, kodėl nuteistojo A. K. parodymai dėl bendro dalyvavimo nusikalstamose veikose su P. B. atmetami, o kitais įrodymais, neva patvirtinančiais jo kaltę, remiamasi.

7.4.                      Nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektai gali būti asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), taip pat įmonės vadovas. Kasacinio teismo praktikoje teismams yra išaiškinta, kad apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, atsako už nusikaltimus, kuriuos siekė padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, o ūkio subjekto vadovas šiuo atveju atsako tik už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jeigu minėtas asmuo apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą susitaręs su ūkio subjekto vadovu, abu atsako pagal BK 222 straipsnį. Tokiu atveju kito asmens veika kvalifikuojama kaip padėjėjo. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju nėra atskleistas nei susitarimas, nei nustatyta, kokius nusikalstamus užmanymus A. K. siekė padaryti, neva, teikdamas fiktyvias sąskaitas faktūras, nenustatyta kokia buvo jo tyčia, ar jis iš viso žinojo, kad tokio pobūdžio dokumentai bus galimai naudojami buhalterinėje apskaitoje, ar būtent tik todėl jis juos, neva, teikė, nors byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad tokius veiksmus jis atliko. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. nebuvo susijęs su UAB „A“ nei darbo, nei nedarbo santykiais. Jis nebuvo nei šios bendrovės vadovas, nei asmuo, įgaliotas tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą ar atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Aplinkybė, kad jis būtų buvęs asmuo, faktiškai organizuojantis bendrovės veiklą ir ją valdantis, taip pat nenustatyta. UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkė bendrovės buhalterė I. Č. pagal jai teikiamus faktinio vadovo P. B. duomenis. Už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą tiesiogiai buvo atsakingas bendrovės vadovas P. B.. Taigi pagal bylos duomenis A. K. neatitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto subjekto požymių. Todėl teismas, pripažindamas A. K. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padėjėju ir jį nuteisdamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

7.5.                      Pažymėtina, kad vien turto paėmimo faktu negali būti grindžiamas visos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimas. Veikos kvalifikavimą lemia kaltininko veiksmų atitiktis visiems BK straipsnio dispozicijos požymiams. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Kaip ir apie bet kokią kitą nusikalstamą veiką, apie turto pasisavinimą galima spręsti tik konstatavus ir įvertinus objektyviuosius ir subjektyviuosius šios veikos požymius. Šiuo atveju teismas dėl A. K. veikos sprendė vien pagal objektyvųjį P. B. veikos požymį, t. y. kad pastarasis, kaip faktinis UAB „A“ vadovas, paėmė bendrovės lėšas ir galimai jas panaudojo asmeninėms reikmėms. Teismas nesivargino tirti bei vertinti P. B. psichinio santykio su daroma veika, būtent – ar negrąžinimas atitinkamos pinigų sumos į bendrovės kasą buvo jo tiesioginės tyčios paversti juos savo turtu išraiška. Nuosprendyje nemotyvuota ir nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir padaryta tik prielaida, kad P. B. pinigus galimai panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Kvalifikuojant P. B. veiką kaip turto pasisavinimą (atitinkamai ir A. K.), reikėjo konstatuoti ir tai, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti bendrovės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar bendrovė patyrė realią žalą, ar faktinis vadovas veikė tyčia – suprasdamas, kad savinasi bendrovės turtą, numatydamas bendrovei daromą žalą ir to norėdamas. Be to, byloje nenustatyta, kad A. K. žinojo apie P. B. ketinimus, ir kodėl galimai jis padėjo pasisavinti bendrovės lėšas, o ne, pavyzdžiui, jas išvaistyti, ar sukčiauti – galbūt jis manė, kad bendrovei reikalingos apyvartinės lėšos, kurios bus naudojamos bendrovės veikloje ir pan. Teismas tokių aplinkybių net nesvarstė, tiesiog preziumavo A. K. kaltę pagal P. B. atliktus veiksmus, t. y. kaltę grindė tik prielaidomis.

7.6.                      Atkreiptinas dėmesys, kad teismas padarė BK 63 ir 64 straipsnių taikymo klaidą. Pagal teismo pripažintas kaip nustatytas aplinkybes, A. K. vienu veiksmu padarė dvi nusikalstamas veikas, t. y. veikos padarytos idealiąja sutaptimi. Todėl jam paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos ne dalinio sudėjimo, bet apėmimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Taip pat teismas nepagrįstai prie galutinės bausmės pridėjo ankstesniu nuosprendžiu A. K. paskirtos bausmės dalį, nes ji iki priimant skundžiamą nuosprendį buvo atlikta.

8.       Nuteistasis P. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį P. B. atžvilgiu panaikinti ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, arba paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliacinį skundą nuteistasis ir jo gynėjas grindžia šiais argumentais. 

8.1.                      Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų P. B. veikų kvalifikavimui, išnagrinėjimu, skundžiamo nuosprendžio išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 3, 5 dalys), nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų ir padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl P. B. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

8.2.                      Šioje byloje P. B. kaltė buvo įrodinėjama 2018 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos (toliau – ir 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Nesutikdamas su šia išvada dar ikiteisminio tyrimo metu P. B. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios specialistė-auditorė A. B. pateikė UAB „A“ konsultacinę specialisto išvadą (toliau – konsultacinė išvada). Dėl to nuo pat ikiteisminio tyrimo stadijos šioje byloje yra dvi išvados dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos, kuriose specialisčių daromos išvados tais pačiais klausimais kardinaliai skiriasi. Abi minėtas išvadas pateikusios specialistės – R. R. ir A. B. – buvo apklaustos teisiamajame posėdyje, jos patvirtino savo išvadas ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių joms užduotus klausimus. Specialistė R. R. teisme nurodė, kad UAB „A“ apskaitos dokumentų nepakanka šiuose dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų realumo konstatavimui, nors ir nenurodė nei kokie, jos nuomone, turėtų būti papildomi dokumentai, nei kokie teisės aktai tų papildomų dokumentų būtinumą reglamentuoja. Tuo tarpu specialistė A. B. davė priešingą išvadą, t. y. kad apskaitos dokumentų pilnai pakanka konstatavimui, jog šiuose dokumentuose įvardintos ūkinės operacijos realiai įvyko, o jokie galiojantys teisės aktai nenumato jokių papildomų dokumentų būtinybės. Pažymėtina, kad konsultacinę išvadą pateikusi specialistė A. B. nuo 1995 metų iki 2002 metų dirbo vyriausiosios revizorės pareigose (duomenys neskelbtini), o nuo 2003 metų iki 2012 metų – (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės pareigose. Taigi A. B. kvalifikacija ir kompetencija nėra žemesnė, nei kitą išvadą šioje byloje pateikusios buvusios jos bendradarbės FNTT (duomenys neskelbtini) specialistės. Darbo patirtis FNTT (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės pareigose leido A. B. teismui nurodyti tokią esminės reikšmės 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinimui turinčią aplinkybę, kad kai FNTT ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistei duodama užduotis atlikti įmonės ūkinį finansinį tyrimą (reviziją), jau pačioje užduotyje būna pažymėta, kad ūkinė operacija yra neįvykusi ir tyrimą atliekanti specialistė privalo vadovautis tokia jai nurodyta aplinkybe. Šį specialistės A. B. paaiškinimą akivaizdžiai patvirtina 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame lape esantis užduoties aprašymas, iš kurio matyti, kad specialistei iš anksto buvo nurodyta, jog UAB „A“ paslaugų pirkimai yra tariami, o šios bendrovės paslaugų pardavimo sandoriai realiai nebuvo įvykę. Ši aplinkybė neleidžia teigti, kad 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) yra objektyvesnė ir visapusiškesnė už konsultacinę išvadą.

8.3.                      Atsižvelgiant į tai, kad po specialisčių apklausų teisme pašalinti akivaizdžių prieštaravimų tarp tais pačiais klausimais ir vertinant tuos pačius apskaitos dokumentus jų pateiktų išvadų pašalinti nepavyko, gynyba pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą paskirti apskaitos ir finansų ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, užduodant tuos pačius klausimus, kurie buvo užduoti 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikusiai specialistei. Šis gynybos prašymas buvo atmestas, todėl, visų pirma, laikytina, kad šioje byloje nebuvo imtasi visų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, ir kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, išsamiai ir nešališkai neištyrė ir teisingai neįvertino įrodymų. Antra, priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik viena specialisto išvada, motyvuotai ir pagrįstai neatmetęs kitos – konsultacinės – išvados bei neišsprendęs akivaizdžių prieštaravimų šiose išvadose, nepasisakė, kodėl nesivadovavo konsultacinėje išvadoje užfiksuotais duomenimis, kurių visuma leidžia daryti kitokią išvadą nei padarė teismas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo prašoma paskirti apskaitos ir finansų ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, užduodant tuos pačius klausimus, kurie buvo užduoti FNTT specialistei.

8.4.                      Būtinybę skirti šioje byloje apskaitos ir finansų ekspertizę suponuoja ir skundžiamo nuosprendžio, besąlygiškai grindžiamo 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), teiginiai bei kitos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu atlikta bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytų dokumentų analizė patvirtina kaip tik tai, jog apskaitytais formaliais paslaugų pirkimo dokumentais ir formaliomis išlaidomis bei išskirtu pirkimo PVM siekta mažinti formalias pajamas ir pardavimo PVM, sumažinant arba iš viso išvengiant mokestinių prievolių tikslu sudaryti vykdytos veiklos įvaizdį ir veikiant formaliai, kaip tarpininkei, formaliai sudaryti sąlygas ir galimybes <...> VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudoti 882 Eur PVM atskaita ir 4 200 Eur sąnaudomis sumažinant arba iš viso išvengiant mokėtino PVM ir pelno mokesčio. Tačiau toks teiginys yra nepagrįstas, nes kalbama apie viešąją įstaigą, kuri yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo ir net nėra PVM mokėtojas. Vertinant UAB „A“ ir UAB „E“ bendradarbiavimą, iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad UAB „A“ pirko paslaugas iš UAB „E“ ir jas teikė šiai bendrovei, t. y. pinigai buvo ir mokami, ir gaunami. Tačiau iš skaičių, esančių 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria besąlygiškai vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, galima daryti prielaidą, kad visos sumos ir už suteiktas paslaugas, ir už gautas, buvo tiesiog sumuojamos. Be to, kartu su apeliaciniu skundu P. B. teikia 2017 m. rugsėjo 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitą, pagal kurį šiai bendrovei UAB „F“ sumokėjo 14 000 Eur. Šiuos pinigus, gautus iš UAB „F“ ir UAB „F“ vardu sumokėjo pats P. B.. Šis kasos pajamų orderio kvitas akivaizdžiai paneigia 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir skundžiamo nuosprendžio teiginius, kad visas pinigines lėšas, gautas pagal įmonių sandorius, P. B. pasisavino.

8.5.                      Atmesdamas prašymus, susijusius su esminių bylos aplinkybių ištyrimu, bei atsisakydamas šias aplinkybes tirti, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir lygiateisiškumo principą, neužtikrino proceso šalių lygybės, dėl to procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo rungtyniškas. Šioje byloje atsisakius gynybos prašymu skirti apskaitos ir finansų ekspertizę tikslu panaikinti byloje esančius prieštaravimus ir ištirti esminę aplinkybę – ar UAB „A“ tinkamai apskaitė ūkines finansines operacijas bei ar yra teisinis pagrindas išvadai, jog ūkinės finansinės operacijos buvo apskaitytos pažeidžiant konkrečių teisės aktų nuostatas, buvo suvaržyta nuteistojo P. B. teisė į gynybą, įtvirtinta BPK 10, 45 straipsniuose, 44 straipsnio 7 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, o skundžiamame nuosprendyje įrodymus vertinęs tendencingai ir išskirtinai palankiai valstybiniam kaltinimui, pirmosios instancijos teismas kaltinimo ir gynybos funkcijas vykdantiems proceso dalyviams šioje byloje sudarė nevienodas sąlygas, nes su abiem proceso šalimis elgėsi nevienodai, rodydamas palankumą valstybiniam kaltinimui. Toks nurodytų BPK normų pažeidimas yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes dėl jo buvo pažeistos įstatymo garantuotos nuteistojo teisės ir tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

8.6.                      Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, apsiribodamas tik selektyviu bylos įrodymų vertinimu, padaręs klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, nuosprendį grįsdamas prielaidomis, aiškindamas nepatikrintas aplinkybes išskirtinai P. B. nenaudai, taip pat pažeidė nekaltumo prezumpciją. Šioje byloje svarbus ir įrodinėjimo pareigos klausimas. Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kuris pareigą įrodyti asmens kaltę nustato valstybiniam kaltinimui. Neištyrus visų esminių aplinkybių bei tuo pačiu perkėlus P. B. pareigą pačiam įrodinėti savo nekaltumą, buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos principas ir proceso šalių lygiateisiškumo principai.

8.7.                      Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl bausmių skyrimo pateiktu nuteistojo P. B. asmenybės vertinimu ir to pasėkoje paskirta realia laisvės atėmimo bausme. BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra. Šiuo metu nuteistasis P. B. dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, (duomenys neskelbtini) lektoriumi, Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ prezidentu, UAB „A“ direktoriumi, taip pat yra (duomenys neskelbtini) doktorantas. Kartu su apeliaciniu skundu P. B. pateikia išsamią jį charakterizuojančią medžiagą – padėkas, rekomendacijas, atsiliepimus, pažymėjimus. P. B. dirba pedagoginį darbą, aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose. Nenustatyta, kad nuo inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo iki šiol P. B. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad jo veiksmai, kurie šioje byloje vertinami kaip nusikalstami, nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė. P. B. pozityvus elgesys, jo siekis dorai gyventi ir dirbti parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą, o realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas ne tik nepasitarnautų jo resocializacijai, bet ir turėtų akivaizdžių neigiamų pasekmių jam pačiam ir jo artimiesiems. Kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikiama 2010 m. balandžio 14 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad P. B. iki 2040 m. balandžio 10 d. bankas (duomenys neskelbtini) suteikė 23 169,30 Eur kreditą, o kredito grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas butas, priklausantis P. B. močiutei A. I. P., kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Akivaizdu, kad P. B. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kiltų reali grėsmė A. I. P. prarasti gyvenamąjį būstą, kuriame ji gyvena, nes atlikdamas laisvės atėmimo bausmę P. B. neturėtų galimybių atsiskaitinėti su kreditą suteikusiu banku.

8.8.                      Pirmiau aptartos nuteistąjį P. B. charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę. Todėl, net ir pripažinus P. B. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

8.9.                      Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tik dalies P. B. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, vadovavosi BK 75 straipsnio redakcija, kuri negaliojo nusikalstamų veikų padarymo metu (laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.), kai tuo tarpu iki pat 2017 m. spalio 5 d. galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė galimybę net ir asmeniui, nuteistam už tyčinius nusikaltimus, išskyrus labai sunkius, atidėti visą paskirtą bausmę, o ne tik jos dalį. 

8.10.                      Kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. B. realią laisvės atėmimo bausmę, nevertino jo asmenybės socialinio vaidmens, vertybinių orientacijų, nevertino, ar šie duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas P. B. galimas be realaus laisvės atėmimo, laikytina, jog paskirdamas pastarajam nedelsiant atliktinos vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį bei nustatydamas vienerių metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą, teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, taip pažeisdamas bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnio nuostatas dėl bausmės paskirties, o taip pat nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios BK 75 straipsnio redakcijos nuostatas.

8.11.                      Nagrinėjant šią bylą turėjo būti įvertinta ir dar viena faktinė aplinkybė, t. y. kad dėl neteisėtų veiksmų organizuojant ikiteisminį tyrimą šioje byloje Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Vilniaus valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pareikšti įtarimai ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavusiam (duomenys neskelbtini) prokurorui D. P.. P. B. buvo apklaustas STT atliekamame ikiteisminiame tyrime ir jam yra žinoma, kad STT pareigūnai disponuoja garso įrašu, kuriame kalbama apie tai, jog P. B. reikia daryti spaudimą šiame ikiteisminiame tyrime. Šios aplinkybės rodo, kad nuo pat pradžių ikiteisminis tyrimas šioje byloje P. B. atžvilgiu buvo atliekamas netinkamai ir nebešališkai, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendis jam iš esmės yra grindžiamas būtent ikiteisminio tyrimo metu gautos specialisto išvados teiginiais.

9.       Nuteistasis P. B. ir jo gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis atsiliepime į Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. K. gynėjo advokato Stasio Zabitos apeliacinius skundus prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, dėl nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinio skundo išsprendimo nepasisako, tačiau pateikia atsikirtimus į atskirus gynėjo apeliaciniame skunde nurodomus argumentus.

10.       Pasisakydami dėl Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinio skundo apeliantai nurodo šiuos pagrindinius argumentus.

10.1.                      Pateikdami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“ aptartus išaiškinimus, susijusius su nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybės vertinimu, asmens santykio su padaryta nusikalstama veika, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių vertinimu, skiriant už padarytą nusikalstamą veiką bausmę, paminėtoje apžvalgoje bei kasacinio teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, Nr. 2K-320/2007 pateiktus išaiškinimus, susijusius su BK 61 straipsnio nuostatų taikymu (BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį; nenustato bausmės dydžio skyrimo taisyklės), apeliantai teigia, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, P. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirdamas mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 61 straipsnio nuostatas, yra nepagrįsti. 

10.2.                      Prokuroras, prašydamas P. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskirti didesnes nei straipsnių už padarytas veikas sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai bausmes, nepagrįstai akcentuoja ir kito nuteistojo - A. K. ankstesnius teistumus už analogiškus finansinio pobūdžio nusikaltimus. Akivaizdu, kad į šią aplinkybę, skiriant bausmes P. B., negali būti atsižvelgiama.

10.3.                      Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra nurodęs „<...> vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, kad visiems asmenims, padariusiems tokį pat nusikaltimą, turi būti paskirta ir vienoda bausmė. Įstatymuose nustatyta, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybę, kaltės laipsnį, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes ir tuo remiantis bausmė turi būti individualizuota. Bausmės individualizavimas nepažeidžia asmens lygybės įstatymui principo. <...>“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas).

10.4.                      Kartu apeliantai nurodo, kad atsižvelgus į jų apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei pateiktus P. B. charakterizuojančius duomenis, net teismui P. B. pripažinus kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

11.       Pasisakydami dėl nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinio skundo apeliantai nurodo šiuos pagrindinius argumentus.

11.1.                      Apeliantai nurodo, kad P. B. nėra šioje byloje kaltinimo liudytojas, juolab vienintelis. Jokios iniciatyvos įforminti fiktyvius sandorius bei išrašyti fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus P. B. nerodė. Visi jo sudaromi sandoriai buvo realūs, o išrašyti apskaitos dokumentai atitiko visus teisės aktų jiems keliamus reikalavimus. Jeigu vienas ar kitas sandoris po jo sudarymo ne dėl P. B. kaltės nebuvo įvykdytas, ši aplinkybė negali patvirtinti fakto, kad sandorio sudarymo metu jau buvo aišku, kad jis nebus įvykdytas. Jeigu, kaip teigia gynėjas, buvo įforminti fiktyvūs sandoriai, išrašyti fiktyvūs dokumentai, tai dėl šių aplinkybių ir fiktyvių dokumentų pateikimo P. B. paaiškinimus turėtų duoti būtent A. K., nes tokiu atveju P. B. apie jam pateiktus fiktyvius dokumentus nieko nežinojo, buvo apgautas ir juo buvo pasinaudota. 

11.2.                      Nors gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad reikia vadovautis liudytojo D. G. parodymais ir tik jų kontekste vertinti P. B. parodymus, tačiau teisiamojo posėdžio metu paminėtas liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį ir BK 235 straipsnį, atsisakė atsakinėti į P. B. gynėjo užduodamus klausimus, motyvuodamas tuo, kad jis anksčiau šioje byloje turėjo įtariamojo statusą. Taigi šis liudytojas teisme nebuvo apklaustas. 2020 m. rugpjūčio 3 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu D. G. nebuvo nei įtariamasis, nei kaltinamasis nei šioje byloje, nei kitame baudžiamajame procese. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sudarė galimybę D. G. išvengti apklausos teisme, o gynybai nepagrįstai ir neteisėtai buvo atimta galimybė šį liudytoją apklausti.

11.3.                      Vertinant D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apeliantai akcentuoja šio asmens, dalyvaujant gynėjui, duotus parodymus akistatos su P. B. metu, jog apie kai kuriuos UAB „E“ ir UAB „F“ sandorius bei atsiskaitymus jis (D. G.) galėjo nežinoti; P. B., būdamas paminėtų bendrovių darbuotojas, galėjo jam nežinant gauti iš kitų įmonių pinigus ir juos panaudoti UAB „E“ ir UAB „F“ veikloje. Šie parodymai, negali būti nevertinami kitų D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų kontekste. Pasak apeliantų, šiuos D. G. parodymus, kuriais jis ne paneigė, bet patvirtino P. B. nuosekliai įrodinėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tiesiog ignoravo.

11.4.                      Tuo

12.       Teismo posėdžio metu prokuroras Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinius skundus prašė atmesti, o nuteistojo P. B. ir jo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, P. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, (duomenys neskelbtini) VMI civilinį ieškinį atmesti. Nuteistasis P. B. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro O. V. skundas atmetamas, nuteistojo A. K. gynėjo advokato S. Zabitos bei nuteistojo P. B. ir jo gynėjo advokato E. Sergaičio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

13.       Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalis, kuria P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį naikinama ir dėl šios veikos P. B. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Dėl netinkamai pritaikytų BK 63 straipsnio nuostatų ir netinkamo bausmių bendrinimo būdo keičiamos skundžiamo nuosprendžio dalys, kuriomis nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BPK 328 straipsnio 1 punktas), atitinkamai keičiama ir nuosprendžio dalis, kuria A. K. paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Teismo nuosprendis keistinas ir dėl nepagrįsto BK 75 straipsnio nuostatų taikymo bei galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam A. K.. Nuteistajam P. B. BK 75 straipsnio nuostatos pritaikytos pagrįstai, tačiau mažintina realiai pataisos įstaigoje atliekamos laisvės atėmimo bausmės dalis. Atsižvelgiant į nuteistojo P. B. išteisinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) VMI civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Patikslinamos pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. 

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies, BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo

14.       Nuteistasis P. B. ir jo gynėjas, taip pat nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka su nuteistiesiems priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nors ir skirtingais pagrindais, prašo dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų juos išteisinti. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, byloje esantys įrodymai vertinti vienpusiškai, dėl ko buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 3, 5 dalies nuostatų pažeidimai, nesilaikyta nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų, o skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, nuosprendyje nepateikti motyvai, kodėl teismas rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus.

15.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir ją įvertinusi skundžiamo nuosprendžio, apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentų bei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka papildomai gautų duomenų kontekste, neturi pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu nuosprendžiu P. B. už UAB „A“ didelės vertės turto pasisavinimą, šios bendrovės apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o A. K. už padėjimą P. B. padaryti paminėtas nusikalstamas veikas pripažinti kaltais ir nuteisti nepagrįstai. 

16.       Didžiąją apeliacinių skundų dalį sudaro kritika pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, pateikiamas savas atskirų įrodymų vertinimas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kartu pažymėtina tai, kad esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017). Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktus ir teismuose ištirtus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai, o pirmosios instancijos teismui atliekant byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų dėl šių veikų vertinimą, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, susiję su duomenų pripažinimu įrodymais bei įrodymų vertinimu, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

17.       P. B. neginčija fakto, kad būtent jis buvo faktinis UAB „A“ vadovas, jis, o ne teisės aktų nustatyta tvarka paskirta bendrovės direktorė G. R., faktiškai organizavo įmonės veiklą ir ją valdė. Šią aplinkybę, vertinant visumoje, patvirtina tiek paties nuteistojo P. B. parodymai, tiek ir byloje liudytojomis apklaustų G. R., UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios I. Č. parodymai, taip pat netiesiogiai liudytojo D. G. parodymai, (duomenys neskelbtini) VMI atlikto mokestinio tyrimo metu užfiksuoti duomenys (mokestinio tyrimo metu visus duomenis apie įmonę, paaiškinimus teikė būtent P. B.). Esminės aplinkybės, su kurių nustatymu skundžiamame nuosprendyje nesutinka nuteistasis P. B. ir jo gynėjas yra tai, kad bendrovės „D“, „C“, „B“, „F“ bendrovei „A“, o bendrovė „E“ ir bendrovė „A“ abipusių PVM sąskaitose faktūrose, priėmimo-perdavimo aktuose nurodytų paslaugų realiai nesuteikė ir apmokėjimų pagal pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų orderius už neva gautas paslaugas bendrovė „A“, kaip ir bendrovė „E“, neatliko, ir tuo pačiu, kad į bendrovės „A“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti fiktyvūs šias neva įvykusias ūkines operacijas bei apmokėjimą už jas patvirtinantys buhalterinė apskaitos dokumentai.

18.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktų ir teismuose ištirtų įrodymų visumą, dėl paminėtų apeliantų kvestionuojamų aplinkybių daryti kitokias išvadas, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo. 

19.       Sprendžiant iš paties P. B. parodymų, UAB „E“ PVM sąskaitose faktūrose 2017 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), viso 17 121,50 Eur sumai, bei prie jų pridėtuose priėmimo-perdavimo aktuose, UAB „F“ PVM sąskaitose faktūrose 2017 m. vasario 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendrai 21 719,5 Eur sumai, bei prie jų pridėtuose priėmimo-perdavimo aktuose įvardintas paslaugas bendrovei „A“ suteikė (P. B. proceso eigoje skirtingai parodė apie tai, kas šių bendrovių vardu UAB „A“ suteikė priėmimo-perdavimo aktuose nurodytas paslaugas, iš pradžių teigė, kad paslaugas suteikė kiti šių bendrovių darbuotojai, jų neįvardindamas, vėliau jau pripažino, kad paslaugas neva suteikė jis pats), šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nebuvo užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, kaip ir UAB „A“ bendrovei „E“ išrašytoje 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini), bendrai 7 260 Eur sumai. P. B. tvirtinimu, paminėtoms bendrovėms pagal kaltinimuose nurodytus kasos pajamų orderius pinigai, kurie buvo išgryninti iš UAB „A“ banko sąskaitų, realiai buvo sumokėti. Šiuos iš UAB „A“ gautus pinigus jis, kaip bendrovių „F“, „E“ direktoriaus D. G. patarėjas, pavaduotojas panaudojo šių bendrovių veikloje. Pastebėtina, kad P. B. apklausiamas iš pradžių tvirtino, kad apie gautų pinigų panaudojimą šių bendrovių veikloje buvo žinoma ir D. G., tačiau pastarajam šią aplinkybę akistatos metu paneigus, P. B. jau parodė, kad nei apie paslaugų suteikimą, nei apie pinigų gavimą bei jų panaudojimą bendrovių veikloje D. G. nebuvo žinoma. Taip pat bendrovė „A“ pagal išrašytą kasos pajamų orderį realiai gavo pinigus iš bendrovės „E“ direktoriaus D. G., kurie buvo panaudoti bendrovės „A“ veikloje (8 t., b. l. 84-88; 5 t., b. l. 1-4, 103-105). Tikėti šiais nuteistojo P. B. parodymais nėra pagrindo, nes jie  yra prieštaringi, be to, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

20.       Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. kovo 29 d. UAB „F“ vadovu, nuo 2017 m. kovo 3 d. UAB „E“ vadovu buvęs D. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. kovo 25 d. vykusių apklausų metu duotus parodymus, kurie atitinka ir jo parodymus, duotus akistatos su P. B. metu. Iš šių procesinių veiksmų atlikimo metu D. G. duotų parodymų matyti, kad pagal kaltinime nurodytas šių bendrovių išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovės „F“, „E“ bendrovei „A“ paslaugų nesuteikė ir nei jis asmeniškai, nei bendrovės „F“, „E“ pinigų iš UAB „A“ ar P. B. realiai negavo. Bendrovių „F“, „E“ vardu PVM sąskaitos faktūros, priėmimo-perdavimo aktai, kasos pajamų orderiai buvo suforminti P. B. prašymu. Tarpininkavimo paslaugų sutartis tarp bendrovių „F“, „E“ ir bendrovės „A“ jam pateikė pasirašyti taip pat P. B.. D. G. teigimu, jis su P. B. seniai pažįstami, yra draugai, todėl pastarajam paprašius, jis sutiko jam padėti, sudarant fiktyvius sandorius tarp paminėtų bendrovių bei pasirašant su jais susijusius dokumentus. Kam P. B. prireikė šių fiktyvių sandorių, P. G. nėra žinoma. Akistatos su P. B. metu D. G. be nurodytų aplinkybių patvirtino, kad jam nėra žinoma apie tai, jog P. B., kaip bendrovių „F“, „E“ darbuotojas, būtų suteikęs bendrovei „A“ paslaugas, gavęs iš šios bendrovės už paslaugų suteikimą pinigus ir juos panaudojęs bendrovių „F“, „E“ veikloje. UAB „E“ iš bendrovės „A“ paslaugų taip pat negavo, jis bendrovei „A“ pinigų už paslaugų suteikimą nemokėjo (8 t., b. l. 104-105; 5 t., b. l. 48-49, 55, 103-105).

21.       Šių liudytojo D. G., taip pat P. B. aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. B. bendrovėje „F“ dirbo iki 2017 m. vasario 28 d., tuo tarpu viena iš PVM sąskaitų faktūrų, taip pat priėmimo-perdavimo aktas, kasos pajamų orderis šios bendrovės vardu buvo išrašyti 2017 m. kovo mėnesio datomis (PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 6 050 Eur sumai, priėmimo-perdavimo aktas 2017 m. kovo 15 d., o kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) tai pačiai sumai 2017 m. kovo 29 d.), t. y. tuo metu, kai P. B. bendrovėje „F“ jau nebedirbo (nebuvo ir jos akcininkas) ir šios bendrovės vardu negalėjo vykdyti jokios veiklos bei bendrovės pinigų naudoti jos veiklai. Vertinant išdėstytus nuteistojo ir paminėto liudytojo parodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, nelogiški (jau nekalbant apie tai, kad šioje dalyje ir prieštaringi) P. B. aiškinimai, kad D. G. apie bendrovių „F“, „E“ vardu neva suteiktas paslaugas, už tai gautus apmokėjimus bei pinigų panaudojimą šių bendrovių veikloje nieko nežinojo. Akivaizdu, kad D. G., būdamas paminėtų bendrovių direktoriumi (nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 30 d. UAB „F“, nuo 2017 m. kovo 6 d. UAB „E“ ir vieninteliu akcininku, UAB „E“ atliko kasininko pareigas) bei atsakingu už šių bendrovių valdymą, jų buhalterinės apskaitos organizavimą (UAB „F“ deklaracijos (dokumentai) mokesčių administratoriui nebuvo teikiami nuo 2017 m. gegužės mėn., abi bendrovės kaltinime nurodytus sandorius su UAB „A“ deklaravo VMI pateiktose PVM deklaracijose), apie bendrovių suteiktas paslaugas bei gautus už suteiktas paslaugas pinigus, jų panaudojimą bendrovių veikloje, kaip ir apie UAB „E“ iš UAB „A“ gautas paslaugas, apmokėjimą už jas, jeigu tai iš tikrųjų būtų vykę, negalėjo nežinoti. Tuo tarpu liudytojas D. G., kaip minėta, dėl aptariamų tarp bendrovių „F“, „E“ ir bendrovės „A“ įformintų sandorių, paslaugų atlikimo ir apmokėjimo už jas parodė, kad realiai paslaugos bendrovei „A“ pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, paslaugų priėmimo-perdavimo aktus nebuvo suteiktos, nebuvo ir gautos iš bendrovės „A“, kaip ir nebuvo atlikti apmokėjimai. P. B. prašymu buvo suforminti tik dokumentai.

22.       Nuteistasis P. B. ir jo gynėjas atsiliepime į apeliacinius skundus netiesiogiai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas liudytojo D. G. parodymais apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalėjo, nes teisiamojo posėdžio metu gynybai nepagrįstai ir neteisėtai buvo atimta galimybė šį liudytoją apklausti, šis liudytojas teisme liko neapklaustas. Sutikti su šiais argumentais nėra pagrindo. Iš 2020 m. rugpjūčio 3 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas D. G., pasinaudodamas teise tylėti, kadangi toje pačioje byloje ikiteisminio tyrimo metu turėjo įtariamojo statusą, atsisakė duoti parodymus bei atsakinėti į jam užduodamus klausimus. Nepaisant to, liudytojas D. G. teismui laisva valia patvirtino savo paskutinių ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu duotus parodymus (tiek iki jų perskaitymo teisme, tiek ir juos teisėjui perskaičius), kuriais ir prašė vadovautis, kas šiuo atveju vertintina kaip parodymų davimas teisme, todėl pirmosios instancijos teismas, nuteistųjų kaltę kitų įrodymų kontekste grįsdamas ir šio liudytojo parodymais, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė. Apeliantai akcentuoja tai, kad šio liudytojo neturėjo galimybės apklausti teisme, užduoti jam klausimų. Jau aptartos aplinkybės patvirtina, kad bylą nagrinėjant apygardos teisme P. B. ir jo gynėjas iš tikrųjų neturėjo galimybės užduoti klausimų liudytojui D. G.. Kita vertus, kaip jau minėta aukščiau šiame procesiniame sprendime, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta P. B. ir D. G. akistata, kur pastarasis davė teisiamojo posėdžio metu patvirtintus parodymus. Iš akistatos protokolo matyti, kad P. B. gynėjas naudojosi teise ginčyti D. G. parodymus, uždavinėjo jam klausimus (5 t., b. l. 103-105), taigi šiuo aspektu nuteistojo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Kartu pažymėtina ir tai, kad sprendžiant iš bylos medžiagos, D. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl PVM sukčiavimo, panaudojant tame tarpe ir UAB „E“, UAB „F“ fiktyvius dokumentus, taip pat pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „E“, UAB „F“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (5 t., b. l. 36-38, 51-53). (duomenys neskelbtini) prokuroro 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (tame tarpe ir D. G.) (1 t., b. l. 25-31), tuo tarpu (duomenys neskelbtini) prokuroro 2019 m. birželio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl D. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 45-48). Nagrinėjamoje byloje D. G. galėjo būti apklaustas tik kaip liudytojas ir tik esant jo sutikimui, nes joks asmuo negali būti verčiamas duoti parodymus apie savo paties galimai neteisėtus veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas, leisdamas  atsisakyti duoti parodymus bei neatsakinėti į bet kieno, taip pat ir į gynybos klausimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, priešingai, užtikrino nurodyto asmens teisę tylėti ir neduoti parodymų prieš save patį (tiesa, pirmosios instancijos teismas neturėjo šio liudytojo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir vengimą duoti parodymus, kita vertus, tokie teismo veiksmai, realiai užtikrinus asmens teisę neduoti parodymų, nelaikytini esminiu BPK pažeidimu, nes toks pažeidimas, neturėjo jokios įtakos nuosprendžio priėmimui). 

23.       Apie tai, kad bendrovės „F“, „E“ bendrovei „A“ realiai paslaugų, nurodytų kaltinime paminėtuose priėmimo-perdavimo aktuose, už kurių atlikimą ir buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nesuteikė, pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste leidžia teigti ir byloje esantys duomenys apie UAB „F“, UAB „E“ veiklos pobūdį. (duomenys neskelbtini) VMI atliekant mokestinį tyrimą nustatyta, kad UAB „F“ Mokesčių mokėtojų registre ir PVM deklaracijose deklaruota veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, kuri VMI turimais duomenimis atitiko faktiškai vykdytą veiklą; UAB „E“ Mokesčių mokėtojų registre įregistruota veikla – kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai, PVM deklaracijose deklaruota veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, (duomenys neskelbtini) VMI atliktos stebėsenos metu nustatyta, kad faktiškai vykdoma veikla – namelių surinkimas. Tuo tarpu iš P. B. nagrinėjamoje byloje pateiktos 2017 m. balandžio 3 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties tarp UAB „A“ ir UAB „E“ (būtent ši sutartis buvo pateikta VMI mokestinio tyrimo, taip pat šioje byloje paskirto finansinio tyrimo atlikimui; visose penkiose UAB „E“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad sąskaitos išrašytos „už paslaugas pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį 2017-03-10“; 2017 m. kovo 10 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties tarp UAB „A“ ir UAB „E“ nepasirašytas elektroninis variantas buvo aptiktas P. B. naudoto nešiojamojo kompiuterio „HP EliteBook 840 G3“ apžiūros metu), 2017 m. vasario 1 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties tarp UAB „A“ ir UAB „F“ matyti, kad abi bendrovės sutartimis (tokie patys įsipareigojimai nurodyti ir paminėtoje 2017 m. kovo 10 d. sutartyje) įsipareigojo pagal sutartyse nurodytas sąlygas bendrovei „A“ ieškoti nekilnojamojo turto investicinių objektų bei suteikti kitas atlygintinas paslaugas (2 t., b. l. 133-134, 147-148; 4 t., b. l. 61-63, 72-74, 75-77). Kaltinime minimuose bendrovių „F“, „E“ vardu išrašytuose paslaugų priėmimo-perdavimo aktuose nurodyta, kad UAB „F“ bendrovei „A“ neva suteikė paslaugas – atliko gyvenamosios paskirties investicinių nekilnojamojo turto objektų paiešką Anglijoje, Londone; suteikė konsultacijas dėl nekilnojamojo turto verslo vystymo Anglijoje, Londone; o UAB „E“ bendrovei „A“ neva suteikė paslaugas – atliko nekilnojamojo turto investicinių objektų paiešką; UAB „G“ rinkos tyrimą; paslaugų įmonių, veikiančių statybos srityje, monitoringą, duomenų rinkimą ir apdorojimą; investicinių nekilnojamojo turto projektų paiešką Švedijoje; komercinio nekilnojamojo turto, tinkamo paslaugų verslui, paiešką Kauno ir Vilniaus miestuose; teikė su paminėtomis paslaugomis susijusias konsultavimo paslaugas (2 t., b. l. 136, 138, 140, 142, 154-158; 4 t., b. l. 56-60, 64-68). Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad tiek UAB „F“, tiek UAB „E“ deklaruota veikla neatitiko 2017 m. vasario 1 d., 2017 m. balandžio 3 d. (taip pat ir 2017 m. kovo 10 d.) tarpininkavimo paslaugų sutartyse bei PVM sąskaitose faktūrose, paslaugų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytų tariamai suteiktų paslaugų pobūdžio. 

24.       Be to, iš (duomenys neskelbtini) VMI atlikto UAB „A“ mokestinio tyrimo ataskaitos matyti, kad UAB „F“ VMI pateiktose PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. PVM apmokestinamus sandorius deklaravo vien tik bendrovei „A“, nuo 2017 m. gegužės mėn. nedeklaravo jokių pirkimų ir pardavimų, neteikė deklaracijų (dokumentų) ir nebuvo randama Mokesčių mokėtojų registre nurodytais adresais, dėl ko 2017 m. rugpjūčio 8 d. mokesčių administratoriaus iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kaip asmuo nevykdantis ekonominės veiklos. UAB „F“ laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 30 iki 2017 m. kovo 9 d. vienintelis akcininkas buvo P. B., laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 30 d. – D. G., o nuo 2017 m. kovo 30 d. UAB „L“ (šios bendrovės vadovas A. K.). UAB „F“ vadovas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2016 m. lapkričio 6 d. buvo P. B. (laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2017 m. vasario 28 d. buvo įdarbintas šioje bendrovėje), laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. kovo 29 d. – D. G., o nuo 2017 m. kovo 30 d. - P. G.. 2017 m. kovo mėn. dauguma UAB „F“ darbuotojų buvo atleisti ir įdarbinti UAB „E“ (tarp jų ir D. G., P. B.). UAB „E“ Juridinių asmenų registre buvo registruota 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. kovo 13 d. – PVM mokėtojų registre. D. G. nuo 2017 m. kovo 6 d. vienintelis UAB „E“ akcininkas, o nuo 2017 m. kovo 3 d. šios bendrovės vadovas (minėta, jog jis buvo taip pat ir UAB „F“ akcininkas bei vadovas). Šioje bendrovėje nuo 2017 m. kovo 10 d. buvo įdarbintas ir P. B.. UAB „E“ VMI pateiktose PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. PVM apmokestinamus sandorius deklaravo vien tik bendrovei „A“, 2017 m. deklaravo vien tik iš biudžeto grąžintiną V. T. tarpu UAB „A“ vienintele akcininke nuo 2017 m. sausio 23 d. buvo G. R. (nuo 2017 m. sausio 19 d. ir šios bendrovės vadove). UAB „A“ PVM mokėtojų registre įregistruota 2017 m. vasario 7 d. Tirtu laikotarpiu bendrovėje buvo įdarbinti du darbuotojai – direktorė G. R. ir nuo 2017 m. sausio 26 d. direktorės pavaduotojas P. B.. Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus bylai aktualiu laikotarpiu bendrovė „A“ konsultacines paslaugas įsigijo tik iš bendrovių „F“, „E“, „D“, „C“, „B“ (kitos bendrovės įsigytos paslaugos, prekės – bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas, kuras, telefonai ir ryšio paslaugos, automobilių eksploatavimo, remonto, draudimo paslaugos ir detalių įsigijimas, apgyvendinimas viešbučiuose, reprezentacijai skirtos maitinimo paslaugos ir prekės (maisto produktai, gėrimai), paslaugos, susijusios su krepšinio rungtynėmis, VĮ Registrų centras paslaugos, automobilio įsigijimo lizingo paslaugos, pašto prekės ir paslaugos, vertimo paslaugos, kredito paslaugos, kitų įmonių akcijos, automobilio nuomos paslaugos). 2017 m. gruodžio 6 d. ši bendrovė buvo išregistruota iš PVM mokėtojų (1 t., b. l. 58-65; 2 t., b. l. 80-87).

25.       Aptartos aplinkybės, jas vertinant kartu su liudytojų D. G., G. R. parodymais, kad apie UAB „F“, UAB „E“ bendrovei „A“ suteiktas paminėtas priėmimo – perdavimo aktuose nurodytas paslaugas, taip pat bendrovės „A“ bendrovei „E“ suteiktas paslaugas nieko nebuvo žinoma, jie šių paslaugų negavo/nesuteikė, patvirtina, jog iš bendrovių „F“, „E“ bendrovei „A“, taip pat iš bendrovės „A“ bendrovei „E“ paslaugas realiai galėjo suteikti tik pats P. B., t. y. visais atvejais pats sau (minėta, kad šią aplinkybę proceso eigoje pripažino ir pats nuteistasis, nors pradžioje tvirtino, kad paslaugas suteikė kiti bendrovių „F“, „E“ darbuotojai, kurių jis įvardinti negalėjo, nes neva nepamena), kas kitų byloje esančių įrodymų kontekste tik dar kartą patvirtina, jog realiai nurodytos bendrovės paslaugų viena kitai nesuteikė, o deklaruojant sandorius bei juos apskaitant UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje, buvo siekiama tik imituoti veiklą bei sudaryti sąlygas išgryninti bendrovei „A“ į banko sąskaitas bendrovių „H“, „K“ pervestas pinigines lėšas ir jas pasisavinti. Kartu pažymėtina tai, jog aplinkybė, kad UAB „F“ ir UAB „E“ vardu įformintuose priėmimo-perdavimo aktuose paslaugų vykdytoju nurodytas P. B. (išskyrus UAB „F“ 2017 m. kovo 15 d. priėmimo-perdavimo aktą, jame kaip vykdytojas nurodytas D. G., tačiau to paties akto viršuje, kaip UAB „F“ atstovaujantis asmuo - „Vykdytojas“, nurodytas bendrovės direktoriaus patarėjas P. B.), kuris buvo ir UAB „A“ direktorės pavaduotojas, ir kad jis, kaip UAB „F“ ar UAB „E“ darbuotojas, turėjo galimybę būti paslaugų vykdytoju, nenustačius realaus paslaugų teikimo fakto, negali patvirtinti, kad paslaugas UAB „F“ ir UAB „E“ vardu suteikė P. B., priešingai, nenustačius realaus paslaugų teikimo fakto, ši aplinkybė patvirtina, kad P. B. pasirašydamas fiktyviuose UAB „F“, UAB „E“ priėmimo-perdavimo aktuose žinojo, kad ūkinės operacijos nebus vykdomos, taip pat žinojo tikruosius įformintų įsigijimo ir pardavimo sandorių tikslus ir ketinimus.

26.       Aukščiau padarytas išvadas ir kartu pirmosios instancijos teismo nustatytų aptariamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių teisingumą, vertinant visumoje, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. 2018 m. balandžio 19 d. kratos P. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo paimtas P. B. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S8+“, kurį apžiūrėjus „Viber“ programėlėje aptiktas P. B. 2017 m. lapkričio 8 d. susirašinėjimas su buhaltere I. Č. (būtent šią dieną UAB „A“ buvo informuota (duomenys neskelbtini) VMI specialisto apie numatomą atlikti bendrovės mokestinį tyrimą, 1 t., b. l. 58). Iš šio susirašinėjimo matyti, kad buvo bendraujama apie VMI numatomą bendrovės „A“ patikrinimą, bendrovės „A“ sandorius su UAB „F“. P. B. nurodė I. Č., kad patikrinimą atliksiantis specialistas pasakė, jog UAB „A“ neįrodė, kad nusipirko paslaugas iš UAB „F“, po ko pašnekovė teiravosi P. B. „o kur su A. kazka bandet rasyt apie tai, kas konkreciai buvo daroma, ten baiget?“ Liudytoja I. Č. apklausiama patvirtino, kad susirašinėjime nurodytas A., tai A. K.. P. B. į tai atrašė, kad A. nieko nepadarė, jis su G. rašė, kad reikės aktus papildyti ir pateikti. Be to, susirašinėjimo metu P. B. VMI patikrinimą susiejo su tuo, kad jis anksčiau buvo UAB „F“ savininkas (4 t., b. l. 39-46, 47-50). Paminėtos kratos metu taip pat buvo išimtas ir P. B. naudotas nešiojamasis kompiuteris „HP EliteBook 840 G3“, kuriame apžiūros metu, be kita ko, buvo aptikti UAB „F“ bendrovei „A“ surašyti 2017 m. vasario 21 d., 2017 m. vasario 27 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 15 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktai; 2013 m. kovo 10 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis tarp UAB „E“ (paslaugų teikėjas) ir UAB „A“ (paslaugų gavėjas), UAB „E“ bendrovei „A“ surašyti 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. balandžio 20 d., 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. liepos 20 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktai; 2013 m. vasario 1 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis tarp UAB „F“ (paslaugų teikėjas) ir UAB „A“ (paslaugų gavėjas), 2013 m. balandžio 3 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis tarp UAB „E“ (paslaugų teikėjas) ir UAB „A“ (paslaugų gavėjas), 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros serija MAE Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. kovo 28 d. UAB „F“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis tarp D. G. (Pardavėjas) ir UAB „L“, atstovaujamos A. K. (Pirkėjas). Iš paminėto nešiojamojo kompiuterio apžiūros protokolo matyti, kad pirmiau nurodyti UAB „F“ vardu surašyti paslaugų priėmimo-perdavimo aktų elektroniniai dokumentai paskutinį kartą buvo redaguoti 2018 m. sausio 31 d., tuo tarpu pirmiau nurodyti UAB „E“ vardu surašyti paslaugų priėmimo-perdavimo aktų elektroniniai dokumentai paskutinį kartą buvo redaguoti 2018 m. sausio 16 d. 15.35 val. ir vėlesniu šios dienos laiku (4 t., b. l. 39-46, 51-88). UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė I. Č. pagal pareikalavimą į bylą pateikė P. B. 2018 m. sausio 16 d. 14.40 val. jai atsiųstą elektroninį laišką su jo priedu – „E-A darbų atlikimo aktas 2017.03.20“. Iš šio elektroninio laiško turinio matyti, kad P. B. teiravosi buhalterės, ar jo atsiųsto turinio darbų atlikimo aktas yra tinkamas prie išrašytų sąskaitų faktūrų (3 t., b. l. 176-181). Šią aplinkybę liudytoja I. Č. patvirtino ir apklausiama teisiamojo posėdžio metu (8 t., b. l. 106-107), be to, apklausų metu parodė, kad tvarkydama UAB „A“ buhalterinę apskaitą ji tokių priėmimo-perdavimo aktų nebuvo mačiusi, jai žinoma, jog tokie priėmimo-perdavimo aktai nebuvo iš karto prie UAB „E“, UAB „F“ PVM sąskaitų faktūrų surašyti. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) VMI UAB „A“ mokestinį tyrimą atliko nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki tų pačių metų gruodžio 1 d.; tyrimas buvo atliktas pagal 2017 m. lapkričio 8 d. ir 15 d. P. B., kaip bendrovės atstovo, pateiktus UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus (tarp pateiktų dokumentų pirmiau paminėtų UAB „E“, UAB „F“ paslaugų priėmimo-perdavimo aktų nebuvo pateikta); bendrovei apie atliktą mokestinį tyrimą pranešta 2017 m. gruodžio 1 d.; P. B. pirminis pranešimas apie įtarimą nagrinėjamoje byloje buvo įteiktas 2017 m. gruodžio 22 d.; tuo tarpu pagal 2018 m. vasario 7 d. reikalavimą UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus P. B. nagrinėjamoje byloje ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams pateikė 2018 m. kovo 22 d., 2018 m. balandžio 4 d. (1 t., b. l. 58-65; 2 t., b. l. 43-44, 45, 46; 5 t., b. l. 85-86). 

27.       Aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina faktą, kad paminėti UAB „E“ ir UAB „F“ vardu išrašyti bei nagrinėjamoje byloje pateikti paslaugų priėmimo-perdavimo aktai, priešingai nei teigė P. B., nebuvo surašyti juose nurodytomis datomis, jie buvo surašyti jau po ikiteisminio tyrimo nagrinėjamoje byloje pradėjimo, pareiškus P. B. įtarimus, tikslu pagrįsti paminėtų bendrovių bendrovei „A“ neva suteiktas paslaugas, kadangi kaltinime nurodytose UAB „E“ ir UAB „F“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose konkrečios paslaugos nebuvo įvardintos, apsiribota sutarties pagal kurią neva buvo suteiktos paslaugos nurodymu (UAB „E“ atveju net ir ne tos sutarties, kuri pasirašyta ir patvirtinta antspaudais buvo pateikta tiek (duomenys neskelbtini) VMI, tiek ir į nagrinėjamą bylą).

28.       Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. K. veiksmai, pasisavinant UAB „A“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas, taip pat apgaulingai tvarkant paminėtos bendrovės buhalterinę apskaitą, pasireiškė tuo, jog jis P. B. pateikė fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus: UAB „B“ 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 6 050 Eur sumai, 2017 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 12 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 14 520 Eur sumai; UAB „C“ 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. balandžio 20 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 12 100 Eur sumai; UAB „D“ PVM sąskaitas faktūras 2017 m. balandžio 30 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitus 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - bendrai 26 620 Eur sumai, pagal kuriuos UAB „A“ paslaugų negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos dokumentus už PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas bendrovėms „B“, „C“, „D“ nemokėjo. Šie dokumentai buvo įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu sudaryta galimybė pasisavinti viso 59 290 Eur bendrovei „A“ priklausančių piniginių lėšų, t. y. nurodytais veiksmai A. K. padėjo P. B. apgaulingai tvarkyti UAB „A“ buhalterinę apskaitą ir padėjo pasisavinti didelės vertės UAB „A“ priklausantį turtą.

29.       Nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniame skunde neneigiamos pirmosios instancijos teismo nustatytos A. K. sąsajos su bendrovėmis „B“, „C“, „D“, „F“, tačiau nurodoma, kad vien tai, negali būti laikoma jo kaltės įrodymu, patvirtinančiu, jog būtent jis buvo suinteresuotas teikti UAB „A“ fiktyvius dokumentus bei tai darė. Teisėjų kolegija sutinka, kad vien gynėjo nurodyta aplinkybė pati savaime nepatvirtina, jog A. K. atliko skundžiamame nuosprendyje nustatytus neteisėtus veiksmus. Kita vertus, skundžiamame nuosprendyje nuteistojo A. K. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsta ne tik šio nuteistojo sąsajas su bendrovėmis „B“, „C“, „D“, „F“ patvirtinančiais įrodymais, bet taip pat ir kitų įrodymų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis.

30.       Nuteistasis A. K. proceso eigoje nuosekliai neigė perdavęs P. B. kaltinime nurodytus fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus, gavęs pagal pinigų priėmimo kvitus pinigus, padėjęs pasisavinti UAB „A“ didelės vertės turtą bei apgaulingai tvarkyti šios bendrovės buhalterinę apskaitą. Pasak A. K., išrašant kaltinime nurodytus fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus (sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus) ir juos pateikiant UAB „A“, kažkas pasinaudojo bendrovių „B“, „C“, „D“ vardu. Be faktinio UAB „A“ direktoriaus P. B., kas konkrečiai buvo suinteresuotas tokio pobūdžio veikla ir gaunama nauda, byloje nėra nustatyta. A. K. patvirtino, kad bendrovės „B“, „C“, „D“, kaip ir vėliau įsigyta UAB „F“, veiklos nevykdė, paslaugų neteikė, į kasą pinigų negavo (7 t., b. l. 152-154; 8 t., b. l. 147-148). Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad priešingai nei nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, išdėstyti A. K. parodymai, kiti parodymai, kaip beje ir nuteistojo P. B. parodymai, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti ir pagrįstai grindžiant nuosprendį buvo vadovautasi ta nuteistųjų parodymų dalimi, kuri atitinka ir kurią patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

31.       Byloje nėra duomenų apie tai, kad P. B. pats asmeniškai būtų kaip nors susijęs su bendrovėmis „B“, „C“, „D“, tačiau, priešingai A. K. parodymams, byloje neginčijamai nustatyti P. B. ir A. K. tarpusavio ryšiai. P. B. apklausų metu, taip pat ir akistatos su A. K. metu nuosekliai patvirtino, kad su A. K. susipažino 2017 m. pradžioje, jis atstovavo bendroves „B“, „C“, „D“, pastarasis prisistatė kaip europinių projektų specialistas. Sprendžiant iš P. B. parodymų, būtent A. K. jam pateikė bendrovių „B“, „C“, „D“ vardu bendrovei „A“ išrašytas kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, nors šie dokumentai ir buvo pasirašyti ne A. K., bet tų įmonių vadovų, su kuriais jis nebuvo pažįstamas. Netikėti šiais nuteistojo P. B. parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

32.       Byloje nustatyta, kad UAB „D“ vadovas nuo veiklos pradžios (juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. balandžio 15 d.; 2010 m. birželio 22 d. – PVM mokėtojų registre) iki bankroto procedūros įsiteisėjimo buvo D. N., tačiau nuo 2017 m. sausio 18 d. vienintelis akcininkas UAB „L“, kurios vadovas A. K. (UAB „L“ nuo 2017 m. kovo 30 d. ir bendrovės „F“ akcininkė, o P. G., kuris nurodytas, kaip pasirašęs asmuo UAB „D“ vardu išrašytus kaltinime nurodytus buhalterinės apskaitos dokumentus (tačiau šioje bendrovėje nebuvo įdarbintas), nuo 2017 m. kovo 30 d. buvo bendrovės „F“ vadovu). UAB „B“ nuo 2017 m. sausio 6 d. vienintelis akcininkas yra fizinis asmuo M. U., nuo 2017 m. kovo 9 d. šios bendrovės vadovas P. G.; kuris nurodytas, kaip pasirašęs asmuo UAB „B“ vardu išrašytose 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 12 d. PVM sąskaitose faktūrose serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – bendrai 20 570 Eur sumai, taip pat ir pinigų priėmimo kvituose – 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 12 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „C“ laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d. vienintelis akcininkas buvo UAB „M“, kuri nuo 2017 m. sausio 2 d. kontroliuoja 60 procentų bendrovės akcijų, likusias 40 procentų V. H., kuris nuo 2017 m. sausio 6 d. yra ir bendrovės vadovas, tačiau šioje įmonėje niekada nebuvo įdarbintas. UAB „Shagi“ vadovai ir akcininkai taip pat yra Ukrainos piliečiai (1 t., b. l. 58-65). 

33.       Byloje liudytoju apklaustas D. N. patvirtino, kad buvo UAB „D“ direktorius bei akcininkas, kuri vykdė inžinerinių sistemų montavimą, tačiau 2016 m. rudenį nusprendė parduoti įmonės akcijas. Internete rado skelbimą, kad perka įmonių akcijas, parašė žinutę, jog parduoda akcijas ir su juo susisiekė A. K., kurio anksčiau jis nepažinojo. A. K. nurodė, kad vykdo ES projektus, todėl jam reikia įregistruoti įmonę, vykdančią veiklą (duomenys neskelbtini) rajone. UAB „D“ akcijos buvo parduotos per kelis kartus už 2 896 Eur, pinigus jam sumokėjo A. K.. Sutartį dėl akcijų pardavimo pasirašė taip pat su A. K., kuris ją turėjo pateikti Registrų centrui, tačiau kaip vėliau išsiaiškino, nepateikė. A. K. buvo perduoti ir visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, laikinai einančiam direktoriaus pareigas D. A. buvo perduoti bendrovės kasoje buvę grynieji pinigai. 2017 m. sausio 17 d. jį (D. N.) atleidus iš direktoriaus pareigų, bendrovės direktoriumi buvo paskirtas P. G.. Liudytojas D. N. apklausiamas patvirtino, kad apie UAB „D“ sandorius po akcijų pardavimo jam nieko nėra žinoma. Jis P. B. nepažįsta, UAB „A“ jam nėra žinoma (8 t., b. l. 105-106; 4 t., b. l. 175-176). Liudytojas D. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pateikė su UAB „D“ akcijų pardavimu susijusius dokumentus (4 t., b. l. 177-194). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „D“ per kelis kartus galutinai buvo parduotos 2016 m. lapkričio 30 d. 2017 m. sausio 5 d. UAB „D“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti A. K., kaip UAB „L“ direktoriui. 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1 bendrovės direktorius D. N. buvo išleistas atostogų (nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.), o laikinai eiti direktoriaus pareigas paskirtas D. A.. 2017 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 2 nuo 2017 m. sausio 17 d. D. N. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir į jas nuo 2017 m. sausio 18 d. paskirtas P. G.. Abu šiuos sprendimus priėmė UAB „L“ direktorius, kaip UAB „D“ akcijų savininkas. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi pirmiau aptartų dokumentų pagrindu buvo konstatuota, kad D. N. neturi pareigos perduoti bankrutuojančios UAB „D“ turtą ir dokumentus bankroto administratoriui, nes įmonę ir jos vadovą sieję santykiai nutraukti, o dokumentai perduoti naujam įmonės savininkui. Pirmiau išdėstytus liudytojo D. N. parodymus patvirtina ir liudytojos J. Č. parodymai, kuri tvarkė UAB „D“ buhalterinę apskaitą, bei jos prie apklausos pateikti dokumentai (8 t., b. l. 108; 7 t., b. l. 88-89, 95-96).

34.       Iš liudytojo P. G. duotų nuoseklių parodymų (8 t., b. l. 146-147; 5 t., b. l. 9-10) matyti, kad 2017 m. A. K. jam pasiūlė tapti bendrovių „D“, „B“, „F“ direktoriumi, A. K. šių bendrovių direktoriumi jį ir paskyrė. Įmonių akcininku buvo A. K.. Kartu su A. K. norėjo vykdyti bendrą veiklą, gauti Europos paramą, bet realiai bendrovėse jokia veikla nebuvo vykdoma. Kur yra šių bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentai jis nežino. Ar galėjo bendrovių buhalterinius dokumentus perimti A. K. jam nežinoma. Jis P. B. nepažįsta, yra matęs vieną kartą, kai buvo pasirašinėjama akcijų pirkimo pardavimo sutartis (UAB „F“), jis buvo reikalingas, kad tapti įmonės direktoriumi. Su P. B. jį suvedė A. K.. Tai, kad dėl UAB „F“ akcijų pardavimo/įsigijimo 2017 m. kovo 30 d. bendravo A. K., patvirtino ir liudytoja I. Č.. A. K. buvo atvykęs pas ją dėl UAB „F“ tolimesnio buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau sutartis nebuvo pasirašyta. UAB „F“ nauju direktoriumi turėjo būti P. G., bet ji su juo nebuvo susitikusi, nebendravo (8 t., b. l. 106-107). Be kita ko, liudytojas P. G. apklausiamas parodė, kad bendrovių „D“, „B“ vardu išrašyti dokumentai - PVM sąskaitos faktūros 2017 m. balandžio 30 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitai 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - bendrai 26 620 Eur sumai; 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio12 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitai 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 12 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – bendrai 20 570 Eur sumai, yra fiktyvūs. Jokių šiose sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų neatliko ir už jų atlikimą pinigų negavo. Šiuose dokumentuose šalia jo vardo ir pavardės yra ne jo parašas.

35.       Byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojų A. Ž., G. K. parodymai. Liudytojas A. Ž. apklausiamas patvirtino, kad maždaug nuo 2007 m. iki 2011 m. kovo mėn. dirbo UAB „C“ direktoriumi. Įmonės pagrindinė veikla buvo prekyba stelažais, sandėliavimo įranga. Iš pradžių be jo buvo dar du įmonės akcininkai, vėliau jis nupirko visas akcijas. Tuo metu įmonė praktiškai veiklos nevykdė, todėl jis norėjo šią įmonę parduoti. UAB „C“ akcijos buvo parduotos apie 2012-2013 m. įmonei UAB „M“. Pardavimo dokumentus tvarkė A. K. kartu su savo pažįstamu T. B.. A. K. jis pažinojo nuo mokyklos laikų. UAB „B“ komercijos vadovu jis dirbo iki 2016 m. kovo mėn. Įmonės pagrindinė veikla buvo pervežimai, įmonė turėjo kontraktų, tris vilkikus. Šios įmonės akcijos priklausė jo motinai, bendrovės direktorė buvo G. K.. Įmonė buvo parduota apie 2016 metus. Visa buhalterija buvo perduota pagal dokumentų perdavimo priėmimo aktą. Kas įsigijo akcijas ir kam buvo perduoti dokumentai neprisimena. Kas tvarkė bendrovės apskaitą tiksliai neprisimena. Įmonės pirkimo dokumentus tvarkė T. B., A. K. nedalyvavo. Liudytojas taip pat parodė, kad apie UAB „C“ 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. balandžio 20 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir apie UAB „B“ 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 12 d. PVM sąskaitas faktūras serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitus 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 12 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytus UAB „A“, jam nieko nėra žinoma, nes tuo metu šiose bendrovėse jau nedirbo, UAB „B“ akcijos jo motinai jau nebepriklausė. Be to, patvirtino, kad jam asmuo P. B. nėra žinomas ir negirdėtas (8 t., b. l. 107-108; 7 t., b. l. 102-103). Pažymėtina ir tai, kad apklausos metu liudytojas A. Ž. pateikė savo parodymus patvirtinančius dokumentus (7 t., b. l. 105-137). Iš pateiktų UAB „B“ akcijų pirkimo pardavimo sutarčių matyti, kad bendrovės akcijos per kelis kartus galutinai buvo parduotos 2016 m. gruodžio 31 d. M U.. Bendrovės „B“ buhalteriniai dokumentai pagal 2017 m. sausio 23 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktą buvo perduoti akcininko M. U. asmeniui G. D.. Iš UAB „C“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendrovė 2013 m. gruodžio 20 d. buvo parduota UAB „M“, sutartį pasirašė šios bendrovės direktorius G. D.. Pagal tos pačios dienos dokumentų priėmimo-perdavimo aktą bendrovės dokumentai buvo perduoti UAB „M“ direktoriui G. D.. 2013 m. gruodžio 20 d. susitarimu bendrovės „C“ direktorius V. M. atleido A. Ž. iš šioje bendrovėje užimamų pareigų. Liudytoja G. K. apklausiama patvirtino, kad UAB „B“ dirbo iš pradžių direktore, po to vadybininke. Bendrovės pagrindinė veikla buvo transporto paslaugos. A. K. jai žinomas kaip A. Ž. pažįstamas, tačiau jo nėra mačiusi. Kam buvo parduota ar perleista bendrovė „B“ po jos išėjimo iš darbo, jai nėra žinoma. Apie UAB „B“ išrašytą 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nieko pasakyti negali, nes tuo metu bendrovėje jau nedirbo (8 t., b. l. 147; 7 t., b. l. 139-140).

36.       Aptarti įrodymai, duomenys, vertinant juos visumoje, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad ne kas kitas, o būtent A. K. P. B. perdavė fiktyvius kaltinime nurodytus ir aukščiau jau ne kartą detalizuotus bendrovių „B“, „C“, „D“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos įtraukus į bendrovės „A“ buhalterinę apskaitą, buvo sudaryta galimybė išgryninti iš UAB „A“ banko sąskaitų bendrovių „H“, „K“ pervestas pinigines lėšas. Tiek nuteistasis P. B., tiek ir liudytojas P. G. patvirtino, kad iš esmės yra nepažįstami. A. Ž. taip pat parodė, kad P. B. nepažįsta, P. B. nenurodė, kad pažinotų A. Ž.. Iš liudytojo P. G. nuoseklių parodymų matyti, kad kaltinime nurodytų buhalterinės apskaitos dokumentų, išrašytų bendrovių „D“, „B“ vardu, jis neišrašinėjo, jų P. B. nepateikinėto, pinigų pagal šiuos dokumentus iš UAB „A“ negavo. A. Ž. nurodė, kad jam nieko nėra žinoma apie bendrovių „B“, „C“ vardu bendrovei „A“ išrašytus buhalterinius dokumentus, šių dokumentų išrašymo metu jis nei vienoje iš bendrovių jau nedirbo. Tiek P. B., tiek liudytojas D. N. parodė, kad A. K. prisistatė, kaip užsiimantis ES projektais, tuo tarpu iš bendrovių „B“, „C“, „D“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad kaip neva parduotos paslaugos ir buvo konsultacinės paslaugos Europos paramos klausimais, konsultacinės paslaugos rengiant projektus. Tai, kad A. K. pateikė P. B. nurodytus fiktyvius buhalterinius dokumentus, taip pat tarp šių asmenų buvusį susitarimą, aptartų aplinkybių visumoje netiesiogiai patvirtina ir byloje užfiksuotas pirmiau jau minėtas P. B. ir I. Č. susirašinėjimas, liudytojos I. Č. parodymai. Minėta, kad šio susirašinėjimo metu P. B. nurodė, kad A. K. priėmimo-perdavimo aktų nesurašė, juos rašė P. B. su G. (R.). Bylos medžiaga patvirtina, kad priėmimo perdavimo aktai būtent ir buvo pateikti prie bendrovių „E“, „F“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, prie bendrovių „B“, „C“, „D“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų priėmimo-perdavimo aktai nebuvo pateikti. Kartu pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad P. B., nurodydamas, jog A. K. jam pateikė bendrovių „B“, „C“, „D“ PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, turėjo pagrindą pastarąjį apkalbėti. Pats A. K. apklausiamas byloje taip pat tokių aplinkybių neįvardijo.

37.       Aukščiau aptarti įrodymai kartu su paties A. K. parodymais, neabejotinai patvirtina ir tai, kad pagal bendrovių „B“, „C“, „D“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras jose nurodytos paslaugos bendrovei „A“ nebuvo suteiktos, kaip ir nebuvo gauti apmokėjimai pagal išrašytus pinigų priėmimo kvitus. Tokią išvadą, vertinant visumoje, leidžia daryti ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Bylos medžiaga patvirtina, kad nei su viena iš bendrovių „B“, „C“, „D“ bendrovė „A“ nebuvo sudariusi tarpusavio paslaugų teikimo sutarčių. Iš VMI (duomenys neskelbtini) atlikto UAB „A“ mokestinio tyrimo ataskaitos (1 t., b. l. 58-65) matyti, kad UAB „A“ tyrimui nepateikė ne tik paslaugų pirkimo iš šių bendrovių sutarčių, bet taip pat ir atliktų paslaugų priėmimo – perdavimo aktų. Šie dokumentai nebuvo pateikti ir į nagrinėjamą bylą. Iš paminėtos VMI ataskaitos matyti ir tai, kad UAB „B“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota veikla – krovininis kelių transportas, (duomenys neskelbtini) VMI atliktos stebėsenos metu nustatyta, kad faktiškai vykdoma veikla – namelių surinkimas; UAB „C“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota veikla – nespecializuota didmeninė prekyba, inžinerinė-technologinė veikla; PVM deklaracijose deklaruota veikla – krovininis kelių transportas, VMI turimais duomenimis ši bendrovė prekiavo sandėliavimo įranga, teikė konsultacijas logistikos, sandėlių įrengimo, aptarnavimo klausimais, įrengdavo sandėliavimo patalpas; UAB „D“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota ir PVM deklaracijose deklaruota veikla – vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas, kuri VMI turimais duomenimis atitiko faktiškai vykdytą veiklą. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad, kaip ir UAB „F“, UAB „E“ atvejais, taip ir bendrovių „B“, „C“, „D“ neva bendrovei UAB „A“ suteiktos paslaugos neatitiko šių bendrovių deklaruotos, kitais (duomenys neskelbtini) VMI turimais duomenimis nustatytos veiklos pobūdžio.

38.       Pažymėtina ir tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) VMI mokestinio tyrimo ataskaitoje nurodytus duomenis UAB „C“ nuo 2016 m. gruodžio 29 d. neturi nei vieno darbuotojo; kaltinime nurodyti šios bendrovės vardu išrašyti buhalteriniai dokumentai - 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. balandžio 20 d. pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 12 100 Eur sumai, pasirašyti Ukrainos piliečio V. H., kuris šioje įmonėje niekada nebuvo įdarbintas; VMI pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. kovo mėn. šis pardavimas bendrovei „A“ nebuvo deklaruotas; nuo 2017 m. gegužės mėn. bendrovė VMI neteikė deklaracijų, dokumentų, nebuvo randama mokesčių mokėtojų registre nurodytais adresais, 2017 m. rugpjūčio 8 d. mokesčių administratoriaus iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų registro. UAB „D“ duomenų apie išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2017 m. balandžio 30 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - bendrai 26 620 Eur sumai, i.SAF posistemio PVM sąskaitų faktūrų registrui nepateikė, VMI pateiktose PVM deklaracijose už 2017 m. balandžio, gegužės mėn. jokių pirkimų ir pardavimų nedeklaravo; 2017 m. gegužės 16 d. bendrovė mokesčių administratoriaus iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kaip asmuo nevykdantis ekonominės veiklos (nuo 2017 m. balandžio mėn. neteikiantis deklaracijų, dokumentų, nerandamas mokesčių mokėtojų registre nurodytais adresais), nuo 2017 m. gegužės 26 d. bendrovės teisinis statusas – bankrutuojanti; nors paminėtuose UAB „D“ vardu išrašytuose buhalteriniuose dokumentuose šios bendrovės vardu pasirašė P. G., tačiau jis niekada nebuvo įdarbintas šioje bendrovėje, nėra duomenų apie jo buvimą UAB „D“ vadovu ar atstovu; šioje bendrovėje nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki tų pačių metų birželio 30 d. buvo įdarbinta 10 darbuotojų, nuo 2017 m. liepos 1 d. bendrovėje nebuvo nei vieno įdarbinto darbuotojo. UAB „B“ 2017 m. birželio 12 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 520 Eur sumai, i.SAF posistemio PVM sąskaitų faktūrų registrui nepateikė, VMI pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. birželio mėn. nedeklaravo; 2017 m. rugpjūčio 8 d. bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kaip asmuo nevykdantis ekonominės veiklos (neteikiantis deklaracijų (dokumentų) ir nerandamas mokesčių mokėtojų registre nurodytais adresais) (1 t., b. l. 58-65). 

39.       Nuteistasis P. B. apklausiamas nagrinėjamoje byloje taip pat patvirtino, kad bendrovės „B“, „C“, „D“ bendrovei „A“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų nesuteikė. Kita vertus, šioje dalyje nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Pradžioje tvirtinęs, kad paslaugos bendrovių nebuvo suteiktos, nes A. K. neįvykdė savo nuolatinių pažadų, vėliau jau pateikė versiją, kad šios bendrovės suklydo išrašydamos PVM sąskaitas faktūras vietoj išankstinių sąskaitų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. gruodžio 30 d. UAB „A“ vienintelio akcininko sprendimu P. B. nusprendė į UAB „A“ veiklos rezultatus nurašyti bendrovių „B“, „C“, „D“ įsiskolinimus atitinkamai 20 570 Eur sumai, 12100 Eur sumai, 26 620 Eur sumai (7 t., b. l. 32; šis sprendimas buvo pateiktas ir konsultacinę specialisto išvadą šioje byloje pateikusiai specialistei). UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi I. Č. patvirtino, kad nurodytas vienintelio akcininko sprendimas, kuriame nurodyta, jog bendrovės „B“, „C“, „D“ suklydo nenurodydamos, kad sąskaitos faktūros yra avansinės – išankstinio apmokėjimo, jai buvo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 5 d., dėl to ji patikslins 2017 m. PVM deklaracijas ir 2017 m. pelno – nuostolio deklaraciją. Tikėti nurodyta P. B. versija, ją vertinant tiek byloje esančių įrodymų, tiek paminėto vienintelio akcininko sprendimo priėmimo datos, sprendimo pateikimo laiko UAB „A“ buhalterei kontekste, nėra pagrindo. Ši versija, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, vertintina tik kaip nuteistojo P. B. siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad P. B., (duomenys neskelbtini) VMI atliekant UAB „A“ mokestinį tyrimą, apie tai, jog bendrovės „B“, „C“, „D“ bendrovei „A“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų nesuteikė, suklydo išrašydamos sąskaitas faktūras net neužsiminė. Nors buvo prašoma pateikti mokestinį tyrimą atlikusiam specialistui paaiškinimus dėl įsigytų paslaugų tikslingumo ir jų panaudojimo bendrovės „A“ ūkinėje komercinėje veikloje, tokie paaiškinimai nebuvo pateikti.

40.       Išdėstytų aplinkybių kontekste įvertinus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „A“ konsultacine specialisto išvada (2 t., b. l. 78-104, 105-200; 3 t., b. l. 1-128; 6 t., b. l. 5-74, 75-200; 7 t., b. l. 1-49) nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantais - nuteistuoju P. B. bei jo gynėju, kad aptariamoje dalyje skundžiamas nuosprendis nuteistiesiems nepagrįstai buvo grindžiamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistės R. R. pateiktomis išvadomis. Būtent specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertinant UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei nagrinėjamoje byloje buvusius finansinio tyrimo atlikimui reikšmingus duomenis, pateiktos išvados atitinka bei papildo kitus, pirmiau aptartus byloje esančius įrodymus ir sudaro vieningą loginę seką, reikšmingą sprendimo dėl nuteistųjų kaltės, pasisavinant (padedant pasisavinti) didelės vertės UAB „A“ turtą bei apgaulingai tvarkant (padedant apgaulingai tvarkyti) šios bendrovės buhalterinę apskaitą, priėmimui. Priešingai UAB „A“ konsultacinėje specialisto išvadoje pateiktos išvados ne tik prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, bet ir, kaip pagrįstai nurodė specialistė R. R., padarytos, apsiribojant apskaitos dokumentų įforminimu ir įformintų dokumentų formalia atitiktimi įstatymų nuostatoms, jų formaliu atvaizdavimu buhalterinėje apskaitoje, finansinėje atskaitomybėje, mokesčių deklaracijose. 

41.       Atlikus UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurią specialistė R. R. patvirtino tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta, kad pagal UAB „F“, UAB „E“, kaip ir pagal UAB „B“, UAB „C“ ir UAB „D“ vardu išrašytus kaltinimuose nurodytus apskaitos dokumentus ūkinės operacijos faktiškai būtų įvykę. Šioje išvadoje nurodyta, kad vien pavienių dokumentų buvimas nepatvirtintas realiais duomenimis negali patvirtinti faktiškai atliktų veiksmų tiek iš UAB „A“, tiek iš jos kontrahentų pusės. Bendrovės „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaityta dokumentinė išraiška (apskaityti minėtų įmonių vardu įforminti apskaitos dokumentai) nepatvirtinta sistemine, nuoseklia ir logiška visuma bei realiu faktinių ūkinių operacijų įvykimu. Iš UAB „F“ ir UAB „E“ vardu įformintuose apskaitos dokumentuose (tarpininkavimo sutartyse, priėmimo perdavimo aktuose prie tarpininkavimo paslaugų sutarčių bei PVM sąskaitose faktūrose) nurodytos ūkinės operacijos turinio neaišku kokios faktiškai tarpininkavimo paslaugos pagal minėtus apskaitos dokumentus įsigytos ir kokią įtaką bei ryšį turėjo su UAB „A“ uždirbamomis arba numatomomis uždirbti pajamomis. Pavyzdžiui, UAB „F“ vardu įformintuose 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktuose nurodytos UAB „A“ priimtos konsultacinės paslaugos dėl Anglijoje, Londone nekilnojamojo turto verslo vystymo, arba 2017 m. vasario 21 d., 2017 m. vasario 28 d. priėmimo-perdavimo aktuose nurodytos paslaugos dėl Anglijoje, Londone gyvenamosios paskirties investicinių nekilnojamojo turto objektų paieškos, nepagrįstos ataskaitomis, analizėmis, rodikliais, nekilnojamojo turto pobūdžiu, konkrečiais šaltiniais, laikotarpiais, konkrečiais objektais, ar kitais faktiniais kriterijais, apsprendžiančiais faktiškai atliktus veiksmus dėl realių paslaugų įsigijimo. Ta pati situacija nustatyta ir dėl UAB „E“ vardu įformintuose 2017 m. balandžio 20 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. priėmimo-perdavimo aktuose nurodytų UAB „A“ priimtų ir nupirktų konsultacijų bei paieškų Švedijoje dėl investicinių nekilnojamojo turto projektų ar dėl UAB „A“ pagal 2017 m. gegužės 30 d. priėmimo-perdavimo aktą iš UAB „E“ įgytos atliktos komercinio nekilnojamojo turto, tinkamo paslaugų verslui, paieškos Kauno ir Vilniaus miestuose, pagal 2017 m. birželio 30 d. priėmimo-perdavimo aktą iš UAB „E“ įgytos atliktos paieškos dėl nekilnojamojo turto investicinių objektų, paslaugų įmonių, veikiančių statybos srityje, monitoringo duomenų rinkimo ir apdorojimo, pagal 2017 m. liepos 20 d. priėmimo-perdavimo aktą įforminto įgyto UAB „G“ rinkos tyrimo. Nors tyrimo medžiagoje ir pateikta notariškai patvirtinta 2017 m. gruodžio 18 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartis pagal kurią UAB „A“ įsigijo 100 proc. UAB „G“ akcijų, tačiau tyrimo metu nenustatyta duomenų, pagrindžiančių realų UAB „G“ rinkos tyrimo įsigijimą, o ir kitų, paminėtų nekilnojamojo turto objektų paieškų, konsultacijų ar duomenų rinkimo ir apdorojimo paslaugų įsigijimą. Kartu pastarosios specialistės pateiktos išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad paminėta UAB „G“ akcijų pirkimo sutartis buvo sudaryta jau po (duomenys neskelbtini) VMI atlikto UAB „A“ mokestinio tyrimo, P. B. žinant atlikto tyrimo rezultatus, tai, kad mokestinio tyrimo metu surinkta informacija yra perduota tolimesniam nustatytų pažeidimų vertinimui. Be to, specialisto išvada nustatyta, kad bendrovės „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytas konsultacinių paslaugų pardavimas UAB „E“ pagal 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą MAE Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nepagrįstas faktiniais duomenimis. Kitų dokumentų, be nurodytos PVM sąskaitos faktūros, papildančių ir patvirtinančių ūkinės operacijos turinį, medžiagoje nėra. Nenustatytas PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų duomenų realumas.

42.       Paminėta specialisto išvada nustatyta ir tai, kad iš tyrimo medžiagoje esančių UAB „B“, UAB „C“ ir UAB „D“ vardu įformintų PVM sąskaitų faktūrų nenustatytas faktiškas bendrovės „A“ įsigytų paslaugų turinys. Nenustatyta, kokios konkrečios Europos paramos ir kokiais klausimais konsultacijas iš UAB „B“ pagal 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) UAB „A“ įgijo. Nenustatyta, kur - kokiame mieste ar vietovėje, UAB „A“ nuomojo sceną, koncertinę garso, apšvietimo įrangą, lazerį 3D/5D, montavimo demontavimo darbus pagal UAB „B“ vardu 2017 m. birželio 12 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini). Kokiam koncertui ar renginiui naudota iš UAB „B“ nuomos būdu įgyta koncertinė įranga, nenustatyti atlikėjai, organizatoriai, data ir kiti duomenys, leidžiantys identifikuoti įformintus veiksmus bei, patvirtinantys faktiškai įgytas paslaugas. Nenustatyta, kokį projektą rengiant UAB „A“ įgijo konsultacines paslaugas iš UAB „C“ pagal 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir kokiais klausimais teiktos konsultacijos. Nenustatytas UAB „A“ ryšys su projekto „(duomenys neskelbtini)“ rengimu ir, kad šios bendrovės veikloje būtų panaudoti projekto rengimo darbai įgyti iš UAB „D“ pagal 2017 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

43.       Dėl kaltinimuose nurodytų bendrovių „B“, „C“, „D“, „F“, „E“ vardu, taip pat bendrovės „A“ vardu įformintų buhalterinės apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių, priėmimo-perdavimo aktų, apie realiai neįvykusias ūkines operacijas įtraukimo į UAB „A“ buhalterinę apskaitą, su šiomis operacijomis susijusių duomenų pateikimo mokesčių administratoriui bendrovės „A“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant BAĮ 4, 6, 12, 13 straipsnių nuostatų, PMĮ 11, 17 straipsnio nuostatų, PVMĮ 3, 58, 64 straipsnių nuostatų. Bendrovės veikloje negalėjo būti panaudotos UAB „B“, UAB „C“, UAB „F“, UAB „E“, UAB „D“ vardu įformintuose dokumentuose nurodytos paslaugos, nes jos faktiškai nebuvo įsigytos, jų pagrindu nenustatytas siekis uždirbti apmokestinamųjų pajamų ir gauti pelno. Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktinose ataskaitose (deklaracijose) deklaruojant buhalterinėje apskaitoje apskaitytus formalius duomenis, siekta sukurti vykdytos veiklos regimybę. Bendrovės „A“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduotas atsiskaitymo grynais pinigais būdas, tyrimo metu nustatytų duomenų ir aplinkybių kontekste nepatvirtina objektyvaus piniginių lėšų perdavimo fakto UAB „B“, UAB „C“, UAB „F“, UAB „E“, UAB D“ atsakingiems asmenims. Dėl išdėstytų priežasčių UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaityti ir atvaizduoti duomenys neobjektyvūs, neinformatyvūs, nepalyginami ir neatitinka paminėtų įstatymų nuostatų, dėl to už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t., b. l. 78-104).

44.       Išdėstytų aplinkybių visuma, kartu su aplinkybe, kad vėliausio iš kaltinime nurodytų bendrovės „A“ pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų išrašymo dieną – 2017 m. birželio 30 d., iš UAB „A“ banko sąskaitų nebuvo išgryninta bendra visuose kasos pajamų orderiuose, kasos priėmimo kvituose nurodyta suma – 93 533 Eur (buvo bendrai išgryninta 86 073,90 Eur), neabejotinai patvirtina, kad UAB „B“, UAB „C“, UAB „F“, UAB „E“, UAB D“ vardu išrašytose kaltinimuose nurodytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos UAB „A“ nebuvo suteiktos, kaip ir bendrovė „A“ grynaisiais pinigais už neva suteiktas paslaugas paminėtoms bendrovėms nesumokėjo, šiuos išgrynintus UAB „A“ priklausančius pinigus P. B. pasisavino. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad P. B. ir A. K. veikė pagal išankstinį susitarimą, kiekvienas gerai suvokė savo atliekamų veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti. Vien tai, kad byloje nenustatyta, jog A. K. dėl savo atliktų neteisėtų veiksmų būtų turėjęs kokią nors materialinę naudą, nepaneigia fakto, kad jis padėjo padaryti abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

45.       Nuteistojo A. K. gynėjas skunde teigia, kad jo ginamajam teismas netinkamai taikė BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jis nėra šios veikos subjektas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektai gali būti asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), taip pat įmonės vadovas. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai paprastai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį ir kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nurodytais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad tik organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, nustatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką. Specialaus apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjekto padėjėjas gali neatitikti specialiųjų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto požymių.

46.       Šiuo atveju nuteistasis A. K. skundžiamu nuosprendžiu nebuvo pripažintas specialiuoju nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jis savo veiksmais prisidėjo prie UAB „A“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buvo vienas iš nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, bendrininkų – padėjėjas. A. K. veiksmai, darant šią nusikalstamą veiką, kaip nustatyta nuosprendyje, objektyviai pasireiškė tuo, kad jis, veikdamas pagal susitarimą kartu su šio nusikaltimo vykdytoju P. B., žinodamas, kad UAB „A“ realiai paslaugos nebus suteiktos ir ši bendrovė už paslaugas realiai pinigų nemokės, P. B. pateikė bendrovių „B“, „C“, „D“ vardu išrašytas fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, kuriuos kartu su P. B. pateiktais fiktyviais UAB „E“, UAB „F“, UAB „A“ dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais, priėmimo perdavimo aktais, įtraukus į bendrovės UAB „A“ buhalterinę apskaitą, nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Tokiu būdu A. K. pateikdamas priemones – paminėtus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys, padėjo UAB „A“ faktiniam vadovui apgaulingai tvarkyti šios įmonės buhalterinę apskaitą. Be A. K. paminėtų atliktų veiksmų nebūtų pasiektas norimas nusikalstamas rezultatas – fiktyvūs bendrovių „B“, „C“, „D“ vardu išrašyti dokumentai nebūtų įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą ir nebūtų sudaryta galimybė papildomai pasisavinti 59 290 Eur šios bendrovės lėšų. A. K. padėdamas įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, prisidėjo prie UAB „A“ faktinio vadovo P. B. vykdomo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, įtraukiant į bendrovės apskaitą fiktyvius dokumentus. Tame tarpe ir paminėti A. K. atlikti veiksmai sąlygojo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių atsiradimą. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad A. K. pagrįstai pripažintas padėjęs apgaulingai tvarkyti UAB „A“ buhalterinę apskaitą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

47.       Kartu pažymėtina tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog svetimo turto pasisavinimo subjektu gali būti tik asmuo, kuriam tas turtas yra patikėtas arba yra jo žinioje. Tais atvejais, kai svetimo turto pasisavinimą bendrininkaudami padaro ir asmenys, kuriems šis turtas nebuvo patikėtas ar nebuvo jų žinioje, jų veika kvalifikuojama taikant BK 24 straipsnį ir atskiras jo dalis. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad UAB „A“ – turtas buvo P. B. žinioje, nustačius A. K. veiksmuose visus bendrininkavimo su P. B. subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius bei įvertinus tai, kad pagal nustatytas aplinkybes veiką A. K. padarė veikdamas bendrai su P. B., pagrįstai A. K. veika kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, kaip padėjimas pasisavinti didelės vertės svetimą turtą. Pažymėtina, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Baudžiamajame įstatyme pateiktas išsamus padėjimo padaryti nusikaltimas veikas būdų sąrašas, kuris aukščiau jau buvo aptartas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. veiksmai buvo reikšmingi ir padėjo V. B. pasisavinti bendrovės „A“ didelės vertės turtą. Antai būtent dėl A. K. pateiktų tikrovės neatitinkančių bendrovių „B“, „C“, „D“ dokumentų, kuriuose nurodyta, kad šios įmonės bendrovei „A“ pardavė paslaugų už 59 290 Eur, o bendrovė „A“ už šias neva suteiktas paslaugas bendrovėms „B“, „C“, „D“ sumokėjo grynaisiais pinigais, ir kurie buvo įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą, buvo sudaryta galimybė šios bendrovės faktiniam direktoriui P. B. išgryninti bendrovių „H“, „K“ į UAB „A“ banko sąskaitas pervestas pinigines lėšas ir jas pasisavinti, ką pastarasis ir padarė. Taigi A. K., pateikdamas P. B. fiktyvius dokumentus, padėjo P. B. pasisavinti UAB „A“ lėšas. Byloje nustatytos ir pirmiau jau aptartos aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, kad A. K., turėdamas patirtį bendrovių valdymo bei veiklos organizavimo srityje, puikiai suvokė, kad savo veiksmais prisideda ne tik prie apgaulingo UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, bet ir sudaro galimybes pasisavinti šios bendrovės didelės vertės turtą, kad veikia bendrai su P. B., ir norėjo taip veikti. 

48.       Nuteistasis P. B. ir jo gynėjas didžiąją dalį apeliacinio skundo skiria specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos pateiktų išvadų, taip pat šią specialisto išvadą surašiusios specialistės R. R. duotų paaiškinimų kvestionavimui, nurodytos specialisto išvados ir nuteistojo P. B. gynėjo dar ikiteisminio tyrimo metu pateiktos UAB „A“ konsultacinės specialisto išvados tarpusavio vertinimui, bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo paminėtas specialisto išvadas surašiusių specialisčių apklausa ir, esant tarp išvadų nepašalintiems esminiams prieštaravimams, nepagrįstai netenkino gynybos prašymo byloje paskirti UAB „A“ finansinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams. Nepaskyrus byloje prašomos ekspertizės, pasak apeliantų, nebuvo imtasi visų procesinių priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, taip pat buvo pažeisti lygiateisiškumo, rungtyniškumo principai, P. B. teisė į gynybą, byloje esantys įrodymai vertinti tendencingai, išskirtinai palankiai valstybiniam kaltinimui.

49.       Aptartų apeliantų skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-139/2015). Kartu pažymėtina ir tai, kad ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, Nr. 2K-240/2008, Nr. 2K-183-693/2016, Nr. 2K-73-942/2017, Nr. 2K-368-489/2018).

50.       Teisėjų kolegija, byloje specialisto išvadas pateikusias specialistes apklaususi ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bei jų paaiškinimus įvertinusi ne tik paminėtų specialistų išvadų, bet ir visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neskirdamas byloje UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizės, priešingai nei teigia apeliantai, esminio BPK pažeidimo nepadarė, nebuvo suvaržyta ir P. B. teisė į gynybą, lygiateisiškumo, rungtyniško proceso principai. BPK 286 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę (bet ne pareigą) bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva paskirti ekspertizę. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-83/2013, Nr. 2K-57/2014, Nr. 2K-232-976/2019 ir kt.). Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-489/2019). 

51.       Iš bylos medžiagos matyti, kad prieš pat baigiant byloje įrodymų tyrimą nuteistojo P. B. gynėjas pateikė teismui prašymą paskirti byloje UAB „A“ finansinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams. Pirmosios instancijos teismas apsvarstė šį gynybos prašymą, suteikė bylos nagrinėjime dalyvavusiems proceso dalyviams teisę pasisakyti dėl pateikto prašymo bei, įvertinęs išsakytas nuomones, taip pat byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų visumą, motyvuotai šį prašymą atmetė (8 t., b. l. 187-190). Apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje tarp pateiktų specialisto išvadų esantys prieštaravimai gali būti pašalinti, vertinant kitus byloje esančius įrodymus (liudytojų, pačių nuteistųjų parodymus, specialisčių paaiškinimus, VMI surinktus duomenis, kitas byloje nustatytas aplinkybes), tuo tarpu finansinės ekspertizės paskyrimas šiuo atveju naujų bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų nesuteiktų ir tik vilkintų baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant užtikrinti nuteistojo P. B. teisę į gynybą, rungtyniškumo principą, buvo tenkintas šio nuteistojo gynėjo prašymas apklausti specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) surašiusią specialistę R. R., vėliau ir prašymas apklausti konsultacinę išvadą pateikusią specialistę E. B. (8 t., b. l. 109, 149). Tiek nuteistasis P. B., tiek ir jo gynėjas aktyviai naudojosi teise užduoti specialistėms klausimus, ginčyti specialistės R. R. pateiktos išvados pagrįstumą, išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes bei realizuoti teisę į gynybą (8 t., b. l. 143-146, 167-168). Minėta, kad šios specialistės buvo apklaustos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kur nuteistasis P. B. kartu su savo gynėju taip pat aktyviai realizavo teisę į gynybą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teigti, kad nagrinėjamoje byloje teisminis procesas vyko šališkai, neobjektyviai, teikiant palankumą kaltinimo pusei, nėra pagrindo.

52.       Kartu pažymėtina ir tai, kad toks prieštaravimų šalinimo tarp byloje pateiktų specialisto išvadų būdas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikoje suformuotas taisykles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys. Jei specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausos teisme metu nepašalinamos kilusios abejonės ar yra pagrindas abejoti pateiktos specialisto išvados ar ekspertizės akto išsamumu ar pagrįstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, Nr. 2K-337/2014, Nr. 2K-211-895/2018, Nr. 2K-118-489/2019). Nagrinėjamu atveju, nors atlikus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „A“ konsultacinę specialisto išvadą pateikusių specialisčių apklausas ir nepavyko pašalinti tarp pateiktų išvadų prieštaravimų, kiekviena specialistė patvirtino savo duotas išvadas, tačiau paminėtas specialisčių išvadas įvertinus kitų byloje esančių įrodymų kontekste, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų išvadų pagrįstumo.

53.       Ginčydami specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) patikimumą, nuteistasis P. B. ir jo gynėjas nurodo, kad nors specialistė R. R. teisme parodė, jog UAB „A“ apskaitos dokumentų nepakanka kaltinimuose nurodytuose dokumentuose įformintų ūkinių operacijų realumo konstatavimui, tačiau nenurodė nei kokie, jos nuomone, turėtų būti papildomi dokumentai, nei kokie teisės aktai tų papildomų dokumentų būtinumą reglamentuoja. Šie apeliantų argumentai ne tik prieštarauja jau aukščiau išdėstytoms specialisto išvadoje pateiktoms išvadoms, bet ir kitoms joje pateiktoms išvadoms, specialistės teisme duotiems paaiškinimams.

54.       Specialisto išvadoje, be pirmiau išdėstytų aplinkybių, susijusių su tarpininkavimo paslaugų pagrindimu buhalterinėje apskaitoje, nurodyti ir teisės aktai, įpareigojantys ūkio subjektą buhalterinėje apskaitoje fiksuojamas ūkines operacijas įforminti laiku, išsamiai ir aiškiai turinio prasme. BAĮ (redakcija įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose, numatyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 13 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti privalomi apskaitos dokumento rekvizitai, tarp kurių 4 punkte yra numatytas vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų - ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. PVMĮ 58 straipsnio 1 dalie 1 punkte yra nustatyta, kad PVM mokėtojas įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM sumas gali traukti į atskaitą tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui. Pagal nusistovėjusią Lietuvos administracinio teismo praktiką, buhalterinės apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų) juridinė galia, nuo kurios priklauso mokesčių mokėtojo teisė atskaityti pirkimo PVM, sietina ne tik su formaliųjų apskaitos rekvizitų užfiksavimu apskaitos dokumente, bet ir su realiu prekių ar paslaugų įsigijimu, taip pat su realiai ūkinėje operacijoje dalyvavusiais ūkio subjektais. Papildomai apklausiama apeliacinės instancijos teisme specialistė R. R. pažymėjo, kad Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnyje yra įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas, kuris numato, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą registruojami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą. Tokia pati turinio viršenybės prieš formą principo sąlyga yra numatyta ir Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje – „Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.“. PVMĮ 58 straipsnio 1 dalie 1 punkte įtvirtinta būtina sąlyga, kuriai esant galima PVM atskaita. Privalo būti priežastinis ryšys tarp įgyjamų prekių, paslaugų ir PVM apmokestinamųjų prekių ar paslaugų teikimo. Pagal šias nuostatas dokumentui yra reikalinga ne tik forma, pirmenybė yra teikiama dokumento realiam turiniui (9 t., b. l. 150-155).

55.       Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nepatikimumą, apeliantai, be kita ko, sieja su užduotyje atlikti UAB „A“ finansinės veiklos tyrimą nurodytomis aplinkybėmis. Pasak apeliantų, būtent užduotyje atlikti tyrimą nurodytos aplinkybės, kad bendrovių „B“, „C“, „D“, „F“, „E“ ir bendrovės „A“ vardu išrašytuose kaltinimuose nurodytuose dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos realiai nevyko, realiai nebuvo atliekami apmokėjimai grynaisiais už neva suteiktas/gautas paslaugas, įtakojo išvadų paminėtoje specialisto išvadoje pateikimą. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Tiek pačios specialisto išvados turinys, tiek ir specialistės R. R. teisme duoti paaiškinimai patvirtina, kad UAB „A“ finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas bei išvados pateiktos, įvertinus tyrimui pateiktus UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat tyrimui reikšmingą ikiteisminio tyrimo medžiagą, susijusią su šių dokumentų įforminimu. Specialistė R. R. apklausiama apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad vien tai, jog užduotyje atlikti tyrimą nurodoma, kad operacijos neįvykusios, ji nelaiko, kad jos neįvykusios, atlieka tyrimą. Nagrinėjamu atveju išvadą, kad ūkinės operacijos tarp bendrovių buvo realiai neįvykusios, davė išanalizavusi tyrimui pateiktus dokumentus, kas ir atsispindi specialisto išvadoje (9 t., b. l. 150-155).

56.       Priešingai, byloje pateiktos konsultacinės specialisto išvados pagrįstumą bei patikimumą apeliantai sieja su ją pateikusios specialistės A. B. kvalifikacija. Iš konsultacinės specialisto išvados, specialistės A. B. teismuose duotų paaiškinimų matyti, kad ji turi didelę darbo patirtį – 23 metų darbo stažą, susijusį su ūkinės finansinės veiklos tyrimais ir analize, ilgą laiką dirbo, be kita ko, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje. Kita vertus, sprendžiant dėl byloje esančių įrodymų patikimumo – šiuo atveju specialisto išvadų patikimumo ir įrodomosios reikšmės, specialisto pateikusio specialisto išvadą kvalifikacija ir kompetencija tėra tik papildomas, neesminis kriterijus. Esminę reikšmę sprendžiant, kuria specialisto išvada vadovautis grindžiant procesinį sprendimą, o kurią atmesti, nulemia byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos vertinimas. Minėta, kad nagrinėjamu atveju būtent specialistės R. R. pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka kitus byloje surinktus ir teismuose ištirtus įrodymus, būtent jos vertinimas kitų bylos įrodymų kontekste sudaro vieningą loginę seką ir leidžia daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl nuteistųjų kaltės.  

57.       Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo A. K. gynėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, susiję su P. B. parodymų dėl A. K. atliktų veiksmų vertinimu, yra prieštaringi. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas tiek nuteistojo P. B., tiek ir nuteistojo A. K. parodymus, kurie abiejų nuteistųjų buvo tam tikrose dalyse prieštaringi, vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste ir vadovavosi būtent ta jų parodymų dalimi, kurią patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Esant nurodytoms aplinkybėms, vien tai, kad apygardos teismas to paties nuteistojo atskiras nurodytas aplinkybes pripažino patikimomis ir jomis grindė skundžiamą nuosprendį, o dalį jo parodymų atmetė, kaip nepagrįstus jokiais kitais bylos įrodymais, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo motyvai aptariamoje dalyje yra prieštaringi, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus įrodymų vertinimo reikalavimus.

58.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu tiek P. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, tiek ir A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį nuteisti pagrįstai, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos šioje dalyje nepadarė.

59.       Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu neteisingai buvo nustatytas UAB „A“ priklausančio didelės vertės turto pasisavinimo laikas, t. y. šios veikos pabaigos laikas nepagrįstai buvo susietas su BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarinių atsiradimo laiku. Svetimo kaltinime nurodyto didelės vertės turto pasisavinimo laikas nagrinėjamu atveju turėjo būti susietas su bendrovių „H“, „K“ pervestų piniginių lėšų į UAB „A“ banko sąskaitas, kuriomis neva buvo atsiskaitoma pagal kaltinime nurodytas bendrovių „D“, „C“, „B“, „F“, „E“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už neva suteiktas paslaugas, išgryninimo laiku. Minėta, kad pagal byloje esančius piniginių lėšų iš UAB „A“ banko sąskaitų išgryninimo duomenis kaltinime nurodyta bendra pagal pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų orderius bendrovėms „D“, „C“, „B“, „F“, „E“ neva sumokėta 93 533 Eur suma vėliausio iš šių dokumentų apie neva atliktą pinigų sumokėjimą išrašymo dieną – 2017 m. birželio 30 d., nebuvo išgryninta (3 t., b. l. 100-104). Atsižvelgus į šią aplinkybę bei tai, kad byloje nėra nustatyta kitų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų nustatyti tikslią būtent kaltinime nurodytos bendros pinigų sumos išgryninimo iš bendrovės „A“ banko sąskaitų datą, BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pabaigos laikas siejamas su paskutiniu piniginių lėšų iš šios bendrovės banko sąskaitų išgryninimo laiku, t. y. nustatoma, kad UAB „A“ priklausančio didelės vertės turto pasisavinimas buvo baigtas 2017 m. gruodžio 10 d. Atsižvelgus į tai, kad patikslinus UAB „A“ didelės vertės turto pasisavinimo laikotarpį, jis sutrumpėja, taip pat tai, kad nuteistiesiems pirmiau aptartos aplinkybės iš bylos medžiagos buvo žinomos, pakeičiant aptariamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų teisinė padėtis nebus pabloginta, priešingai, taip pat nebus pažeista ir nuteistųjų teisė į gynybą. 

60.       Tuo

61.       Be to, tame pačiame kaltinime dėl apgaulingos UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, nurodant UAB „A“ bendrovei „E“ neva turėtą įsiskolinimo sumą, buvo padaryta aritmetinė klaida. Pagal byloje nustatytas aplinkybes bendrovė „E“ už neva suteiktas paslaugas bendrovei „A“ išrašė PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 17 121,50 Eur sumai (2 t., b. l. 149-153), o UAB „A“ bendrovei „E“ už neva suteiktas paslaugas pagal kasos pajamų orderius 2017 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (orderyje nurodytas mokėjimo pagrindas „apmokėjimas pagal sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“), 2017 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (orderyje nurodytas mokėjimo pagrindas „apmokėjimas pagal sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) neva sumokėjo bendrai 12 523,50 Eur (2 t., b. l. 159-160). Šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovė „A“ už neva suteiktas paslaugas pagal paminėtą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei „E“ neva liko skolinga 4 598 Eur sumą, o ne kaip nurodyta kaltinime 4 598,50 Eur sumą (17 121,50 - 12 523,50 = 4598), todėl šioje dalyje kaltinimas taip pat patikslinamas.

Dėl BK 220 straipsnio 1 dalies taikymo

62.       Skundžiamu nuosprendžiu P. B. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už neteisingų duomenų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apie pajamas ir pelną pateikimą (duomenys neskelbtini) VMI dėl ko buvo išvengta 22 300,55 Eur mokesčių (17 031 Eur PVM ir 5 269,55 Eur pelno mokesčio) bei padaryta nurodyto dydžio žala valstybei.

63.       Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje dalyje netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes neišanalizavo ir neatskleidė BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, dėl ko pažeidė ir BK 2 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo įtvirtintą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas, todėl tuo atveju, jeigu veikoje trūksta bent vieno baudžiamajame įstatyme aprašyto nusikaltimo sudėties požymio, asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

64.       BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d.). Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-895/2018). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020).

65.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad neteisingų duomenų apie pajamas, pelną pateikimas pasireiškė tuo, jog P. B. UAB „A“ PVM deklaracijų langeliuose Nr. 35, atskirais laikotarpiais 2017 m. vasario mėn. 2 719,50 Eur, 2017 m. kovo mėn. 4 893 Eur, 2017 m. balandžio mėn. 2 415 Eur, 2017 m. gegužės mėn. 2 940 Eur, 2017 m. birželio mėn. 3 265,50 Eur, nurodė neteisingus duomenis apie pirkimo PVM (paslaugų-prekių įsigijimas iš UAB „F“, UAB „B“, UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“), taip sumažindamas mokėtiną PVM už bendrą 17 031 Eur sumą, bei pasinaudodamas juridinės galios neturinčiais dokumentais (paslaugų-prekių įsigijimas iš paminėtų bendrovių) 2017 metų metinės Pelno mokesčio deklaracijos 64 langelyje nurodė neteisingus duomenis apie mokėtiną pelno mokestį, jį sumažino (105 391 x PM 5%) 5 269,55 Eur sumai, šias deklaracijas pateikė (duomenys neskelbtini) VMI. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad dėl nurodytų P. B. atliktų veiksmų valstybei buvo padaryta 22 300,55 Eur žala, išvengiant pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.

66.       Byloje nustatytos ir aukščiau jau aptartos aplinkybės patvirtina, kad iš tikrųjų į UAB „A“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti UAB „B“, UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“, UAB „F“ vardu, o taip pat ir pačios UAB „A“ vardu išrašyti fiktyvūs buhalteriniai dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, kasos priėmimo kvitai, priėmimo-perdavimo aktai, apie neva bendrovės „A“ gautas ir suteiktas paslaugas, apie neva atliktus apmokėjimus grynaisiais pinigais už neva gautas paslaugas. Duomenys apie paminėtas realiai neįvykusias operacijas buvo įrašyti į atskirų kaltinime nurodytų laikotarpių PVM deklaracijas, taip pat 2017 metų metinę Pelno mokesčio deklaraciją, kurios buvo pateiktos mokesčių administratoriui – (duomenys neskelbtini) VMI. Kita vertus, byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad P. B., per bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę, kuri apie šio asmens atliktus neteisėtus veiksmus nežinojo, nurodytus duomenis apie realiai neįvykusias operacijas pateikdamas mokesčių administratoriui turėjo tikslą išvengti mokesčių, kas, kaip minėta, yra būtinasis aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymis.

67.       Aptariant BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad fiktyvūs buhalterinės apskaitos dokumentai - UAB „E“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2017 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), viso 17 121,50 Eur sumai, priėmimo-perdavimo aktai; UAB „F“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2017 m. vasario 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendrai 21 719,5 Eur sumai, priėmimo-perdavimo aktai; UAB „B“ vardu išrašytos 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 12 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – bendrai 20 570 Eur sumai; UAB „C“ vardu išrašyta 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 12 100 Eur sumai; UAB „D“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2017 m. balandžio 30 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - bendrai 26 620 Eur sumai, kuriuose užfiksuotos realiai neįvykusios operacijos, kaip ir atitinkamai pagal šias PVM sąskaitas faktūras išrašyti kaltinimuose nurodyti pinigų priėmimo kvitai, kasos pajamų orderiai, pagal kuriuos UAB „A“ neva atsiskaitė su paminėtomis bendrovėmis už neva gautas paslaugas bendrai 93 533 Eur sumai, buvo įtraukti į bendrovės UAB „A“ buhalterinę apskaitą siekiant imituoti bendrovės vykdomą veiklą bei iš bendrovės „A“ banko sąskaitų išgryninti bendrovių „H“, „K“ pervestas pinigines lėšas ir jas pasisavinti. Apie tokį tikslą, o ne apie siekį išvengti mokesčių leidžia spręsti ir kiti byloje esantys įrodymai.

68.       (duomenys neskelbtini) VMI 2017 m. gruodžio 4 d. mokestinio tyrimo ataskaitoje, atlikus UAB „A“ mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., nustatyta, kad UAB „A“ įformino tariamas paslaugų pirkimo operacijas iš nerandamų, realiai ekonominės veiklos nevykdančių įmonių ir nevykdydama ūkinių operacijų, imituojant ekonominę veiklą vien tik surašant dokumentus, dalyvavo sandoriuose, kurie sudarė formalias sąlygas kitiems ūkio subjektams neteisėtai atskaityti pirkimo PVM, sąnaudas bei sukūrė sąlygas neapmokestinus išgryninti pinigines lėšas. Tyrimo ataskaitoje padaryta išvada, kad UAB „A“ buvo įsteigta ne ekonominei veiklai vykdyti, o siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų, imituoti ekonominę veiklą, todėl mokestinės prievolės neapskaičiuojamos (1 t., b. l. 58-65).

69.       Iš specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus UAB „A“ ūkinė finansinės veiklos tyrimą, pateiktų išvadų taip pat matyti, kad deklaruojant Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytus formalius duomenis, siekta sukurti vykdytos veiklos regimybę. Pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotus duomenis ir banko sąskaitos išraše atvaizduotus duomenis dėl piniginių lėšų nurašymo pagal įmokos kodą 8230, bendrovės „A“ atžvilgiu nuostolis valstybės biudžetui nepadarytas, tačiau ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu atlikta šios bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytų dokumentų analizė patvirtina kaip tik tai, jog apskaitytais formaliais paslaugų pirkimo dokumentais ir formaliomis išlaidomis bei išskirtu pirkimo PVM, siekta mažinti formalias pajamas ir pardavimo PVM, sumažinant arba iš vis išvengiant mokestinių prievolių, tikslu sudaryti vykdytos veiklos įvaizdį ir veikiant formaliai, kaip tarpininkei, formaliai sudaryti sąlygas ir galimybes kitoms įmonėms, tame tarpe UAB „E“ pasinaudoti 1 260 Eur PVM atskaita ir 6 000 Eur sąnaudomis, sumažinant arba iš vis išvengiant mokėtino PVM ir pelno mokesčio. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme specialistė R. R. patvirtino savo aukščiau duotas išvadas. Specialistė paaiškino, kad nagrinėjamu atveju UAB „A“, įtraukdama į deklaracijas duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, nei laimi, nei pralaimi, nes pirkimų ir pardavimų PVM „susidengia“, tačiau galimai laimi trečiosios įmonės, kurioms UAB „A“ neva pardavė paslaugas. Šis metodas ir rodo jų regimybę veiklos vykdymui. UAB „A“, betarpiškai veikdama su kitomis bendrovėmis (UAB „B“, UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“, UAB „F“), žalos biudžetui nepadarė, kadangi tiek pardavimų, tiek pirkimų PVM buvo fiktyvūs. Jei bendrovė „A“ veiklą vykdo fiktyviai, tuomet jai nekyla apskritai jokių mokesčių prievolių, t. y. nei mokėti PVM, nei pelno mokestį, kadangi pelnas neatsirado.

70.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad P. B. veiksmuose nenustačius vieno iš būtinųjų neteisingų duomenų apie pajamas, pelną pateikimo sudėties požymių, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti BK 220 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl šios veikos priimti jam apkaltinamąjį nuosprendį. Bylos duomenimis akivaizdu, kad UAB „A“ pirkimai buvo fiktyvūs, kaip ir liko nepaneigtas pardavimų trečiosioms įmonėms fiktyvumas. Jeigu įmonės veikla buvo fiktyvi, tuomet nekyla ir atitinkamos mokestinės prievolės; taigi byloje nepakanka duomenų, kurie pagrindžia P. B. tyčią išvengti mokesčių pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir P. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

71.       Byloje buvo pareikštas (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš nuteistojo P. B. valstybės naudai priteisti 22 300,55 Eur (t. 3, b. l. 165-167). Kadangi P. B. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinamas, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo keičiama, pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą (duomenys neskelbtini) VMI civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtą (BPK 328 straipsnio 4 punktas). 

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

72.       Apeliaciniuose skunduose, be kita ko, nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems paskirdamas baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas realias laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu neviršijančias sankcijose numatyto šios bausmės vidurkio, netinkamai vertino bausmių skyrimui reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė BK 61 straipsnio nuostatas. Priešingai nuteistojo P. B. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apygardos teismas, paskirdamas šiam nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas realią laisvės atėmimo bausmę, neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų, dėl ko paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Pasak apeliantų, P. B. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskiriant jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

73.       Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis bei tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji yra individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes. Taigi bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

74.       Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-184-746/2016 ir kt.).

75.       Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas bausmes ir nustatydamas jų dydį, vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistiesiems paskyrė individualizuotas ir teisingas bausmes. P. B. ir A. K. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmę, tuo tarpu už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą baudžiamajame įstatyme, be alternatyvių bausmių baudos ir arešto, numatytas laisvės atėmimas iki ketverių metų. Vertinant nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pažymėtina tai, kad pasisavinto UAB „A“ priklausančio turto vertė beveik dešimt kartų viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytą didelę turto vertę (250×37,66 (vieno MGL dydis veikos padarymo metu) = 9 415 Eur, tuo tarpu pasisavinto turto vertė – 93 533 Eur), iš kurių 59 290 Eur vertės turtą padėjo pasisavinti A. K.. Pasisavinant UAB „A“ didelės vertės turtą bei apgaulingai tvarkant šios bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo panaudoti net penkių kitų bendrovių fiktyvūs buhalterinės apskaitos dokumentai (trijų bendrovių fiktyvius dokumentus pateikė nuteistasis A. K.). Nuteistųjų sąsajas su bendrovėmis, kurių fiktyvūs dokumentai buvo panaudoti, buvo galima atsekti tik vertinant duomenims apie visas šias bendroves bei liudytojų parodymus visumoje. A. K. bendrovėse, kurių fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė P. B., pats asmeniškai nedirbo, nebuvo ir šių bendrovių akcininkas (kaip fizinis asmuo). Pasisavinant UAB „A“ turtą, buvo imituojamas bendrovės veiklos vykdymas. Kad nesukelti mokesčių administratoriui įtarimų, fiktyvūs dokumentai į šios bendrovė buhalterinę apskaitą buvo įtraukinėjami ilgą laiko tarpą, taip pat imituojamas tarpusavio paslaugų suteikimas, atliekamas skolų sudengimas buhalterinėje apskaitoje, piniginės lėšos iš bendrovės „A“ banko sąskaitų išgryninamos taip pat ilgą laikotarpį. Nustatant nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nepakako mokesčių administratoriaus atliko UAB „A“ mokestinio tyrimo, byloje buvo būtina atlikti šios bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, taip pat atlikti ir kitus procesinius veiksmus. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „A“ būtų atlyginta, pasisavinant bendrovės didelės vertės turtą, padaryta žala.

76.       Vertinant byloje esančius nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, pažymėtina tai, kad P. B. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, visi administraciniai nusižengimai padaryti po šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (baudas sumokėjęs) (5 t., b. l. 113-119). Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis po šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. P. B. nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, taip pat dirba ir šiuo metu. Iš šio nuteistojo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) doktorantas bei lektorius, aktyvus universiteto bendruomenės narys, tiek universiteto bendruomenės, tiek atskirų juridinių asmenų (pavyzdžiui, asociacijos „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) charakterizuojamas teigiamai, kaip profesionalus specialistas, empatiškas, sąžiningas, atsakingas žmogus (9 t., b. l. 71-101). A. K. šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas ne kartą teistas, tame tarpe už nusikalstamas veikas finansų sistemai, nuosavybei, be to, ir už dokumentų suklastojimą ir disponavimą suklastotais dokumentais (t. 7, b. l. 160-167). Dar daugiau, šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo daromos tuo metu, kai vyko kitas baudžiamasis procesas, kur buvo sprendžiamas taip pat ir A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimas bei jis Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl rengimosi apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikiant bendrininkų grupe (BK 21 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis po šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. A. K. bylos duomenimis baustas administracine tvarka (7 t., b. l. 168-170). Šis nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs ir su žmona augina du mažamečius vaikus, veikų padarymo metu dirbo, duomenų, kad šiuo metu dirbtų, byloje nėra. Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

77.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmių skyrimui, visumą, neturi pagrindo sutikti su apeliantas, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, t. y. bausmės iki jų subendrinimo ir galutinės bausmės vykdymo atidėjimo, yra neteisingos, neindividualizuotos. Keisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes – sugriežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes, kaip to prašo prokuroras, ar nuteistajam P. B. skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra teisingos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų ir kaltininkų asmenybių pavojingumą.???

78.       Nepagrįsti yra prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, netinkamai taikė BK 61 straipsnio nuostatas, nes neva nesant lengvinančių aplinkybių ir nepripažinus padarytos veikos, turėjo būti paskirta bausmė, ne mažesnė nei bausmės vidurkis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, Nr. 2K-73/2009 ir kt.). Vadinasi, BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatytas ne imperatyvas teismui skirti atitinkamo dydžio bausmę, o bausmės dydžio apskaičiavimo metodas, kurį taikydamas teismas atsižvelgia į atsakomybę sunkinančias ir (ar) lengvinančias aplinkybes, taip pat į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parenka bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-697/2019). Šios dispozicijos traktavimas kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje nustatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį; įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje nustatytą jos vidurkį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-489/2019).

79.       Kartu pažymėtina ir tai, kad nėra pagrindo nuteistajam P. B. už padarytą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, skirti su laisvės atėmimo bausme nesusijusią bausmę, taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. 

80.       BK 62