Civilinė byla Nr. 2A-442/2008

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 99

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Donato Šerno, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pardavimo automatai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. papildomo sprendimo, kuriuo iš ieškovo priteistos atsakovui advokato atstovavimo išlaidos, civilinėje byloje Nr. 2-549-601/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pardavimo automatai“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Daisotra“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo A. G. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Pardavimo automatai“ ieškinį.

Atsakovas BAB „Daisotra“ 2008 m. kovo 15 d.  pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir iš ieškovo priteisti 1 000 Lt išlaidų, kurias turėjo advokato pagalbai apmokėti. Pinigų priėmimo kvitas buvo pateiktas 2008 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu, tačiau sprendimu šis klausimas liko neišspręstas.

Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 26 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo UAB „Pardavimo automatai“ 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui BAB „Daisotra“. Nurodė, kad 2008 m. vasario 28 d. sprendimu bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo išspręstas, nors byloje buvo pateiktas šias išlaidas patvirtinantis įrodymas. Teismas sprendė, kad byloje pateiktas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantis įrodymas prilygsta prašymui jas priteisti. Šis dokumentas buvo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl, įvertinęs bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teismas priteisė prašomą sumą.

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Pardavimo automatai“ prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas, 2008 m. vasario 28 d. priimdamas sprendimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė, nes atsakovas nei raštu, nei žodžiu tokio prašymo nepareiškė. Teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas laikydamas, kad jas patvirtinančio dokumento pateikimas prilygsta prašymui jas priteisti. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos, kai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pareiškiamas prašymas jas priteisti bei pateikiami įrodymai. Kadangi toks prašymas nebuvo pareikštas, nebuvo teisinio pagrindo priteisti šias išlaidas. Teismas, laikydamas, kad įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikimas prilygsta prašymo pateikimui, iškreipė CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Teismui pateiktas išlaidų dydį patvirtinantis įrodymas – pinigų priėmimo kvitas – nelaikytinas pakankamu, nes iš jo negalima tiksliai nustatyti advokato honoraro dalių ir apskaičiavimo. Nesant pateiktos PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas, tai yra nežinant, už kokias konkrečiai paslaugas buvo sumokėta, nėra galimybės nustatyti, ar sumokėtas honoraras atitinka teisingumo ministro Rekomendacijose patvirtintus atlyginimo dydžius.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BAB „Daisotra“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta, kokia forma turi būti išreikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CK 1.64 straipsnį, asmens valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išraiškos forma. CPK 98 straipsnio nuostatos nedraudžia prašymą išreikšti veiksmu, todėl pinigų priėmimo kvito pateikimas posėdžio metu prilygsta prašymo buvimui. Be to, šis kvitas buvo pateiktas iš karto po to, kai bylinėjimo išlaidas patvirtinančius įrodymus pateikė pats ieškovas, todėl iš veiksmų sekos galėjo ir privalėjo būti suvokiama atsakovo atstovo prašymo esmė. Bylos nagrinėjimas tęsėsi gana ilgai, atsakovo atstovas dalyvavo 7 teismo posėdžiuose, teikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar Kauno apygardos teismas, 2008 m. vasario 28 d. sprendimu atmetęs ieškovo UAB „Pardavimo automatai“ ieškinį, turėjo pagrindą 2008 m. kovo 26 d. papildomu sprendimu priteisti iš ieškovo UAB „Pardavimo automatai“ atsakovui BAB „Daisotra“ 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Iš Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimo matyti, kad šiuo sprendimu teismas nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimo, todėl, atsakovui paprašius, 2008 m. kovo 26 d. papildomu sprendimu teismas tokį reikalavimą išsprendė ir prašymą tenkino. Ieškovas su papildomu teismo sprendimu nesutinka, nes atsakovas nebuvo pareiškęs prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei nebuvo pateiktas tikslus šių išlaidų apskaičiavimas.

Iš bylos dokumentų matyti, kad 2008 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu ieškovo ir atsakovo atstovai pateikė pirmosios instancijos teismui dokumentus, patvirtinančius jų šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė šių išlaidų sumas. Teismas atstovų prašymus tenkino ir prijungė prie bylos minėtus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo papildomu sprendimu, nurodė, kad šių dokumentų pateikimas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos prilygsta prašymui priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir pažymi, kad toks CPK 98 straipsnio 1 dalies aiškinimas atitinka teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2007). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad šalių atstovai pateikė advokato išlaidas patvirtinančius įrodymus, nurodė šių išlaidų sumas, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas turėjo advokato išlaidų ir jis nori jų atlyginimo, nepaisant to, kad nesuformulavo konkretaus prašymo.

Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo pagrindu, kad nėra aiškios atsakovo advokato honoraro dalys ir jo skaičiavimas. Pažymėtina, kad, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau jos neturi būti didesnės negu nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš teismui pateiktų pinigų priėmimo kvito ir sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 42 matyti, kad 1 000 Lt atlyginimas advokatui buvo sumokėtas už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą teisme. Pagal rekomendacijų 7 ir 8.2 punktą, rekomenduojamas už atsiliepimą maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą 3, tai yra 2 100 Lt (700 Lt x 3). Be to, atsakovo atstovas dalyvavo 7 teismo posėdžiuose, todėl kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo priteista 1 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų suma atitinka bylos sudėtingumą ir neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. papildomas sprendimas, kuriuo atsakovui priteista 1 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

n u t a r i a :  

Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.