Civilinė byla Nr. e3K-3-29-1120/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04810-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.6.8.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
pareiškėjos A. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-9999-869/2019.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vieno iš tėvų pareigą kompensuoti kito iš tėvų patirtas nepilnamečio vaiko papildomo išlaikymo išlaidas, dėl kurių susitarta sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, aiškinimo ir taikymo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9999-869/2019 panaikino pareiškėjų A. G. (po santuokos nutraukimo esama pavardė – „P.“) ir G. G. bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašą ir patvirtino pareiškėjų 2019 m. birželio 17 d. sudarytą sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – Sutartis).
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. liepos 18 d. gautas pareiškėjos A. P. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Sutarties 1.4 punktą dėl 2632,73 Eur sumos už nepilnamečiam vaikui suteiktas būtinąsias valstybės nekompensuojamas medicinines sveikatos priežiūros paslaugas išieškojimo.
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. sausio 16 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo, jame nurodyta, kad nuo prašymo išduoti vykdomąjį raštą pagal Sutarties 1.4 punktą pateikimo praėjo 6 mėnesiai. Per šį laikotarpį, kaip teigia pati pareiškėja, ji patyrė papildomų išlaidų už vaikui suteiktas būtinąsias valstybės nekompensuojamas medicinines sveikatos priežiūros paslaugas, todėl pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius patirtas išlaidas, ir prašė sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 2632,73 Eur sumos į šią sumą įskaičiuoti pareiškėjos papildomai laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. patirtas 341,70 Eur išlaidas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino iš dalies – išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl tarp pareiškėjų A. P. ir G. G. sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu patvirtintos Sutarties 1.4–1.6 punktų ir nustatė, jog iš pareiškėjo G. G. išieškotina papildomo išlaikymo išlaidų suma sudaro 563,50 Eur.
6. Teismas nustatė, kad nėra tokių gydymo išlaidų, kurios tuo pat metu būtų ir būtinosios, ir valstybės nekompensuojamos, kaip tai nustatyta Sutarties 1.4 punkte, todėl nusprendė, jog Sutartimi pareiškėjai iš esmės susitarė papildomai dengti išlaidas stomatologui, odontologui, regėjimo priežiūrai ir (ar) gydymui, mokamam sanatoriniam valstybės nekompensuojamam gydymui, mokamiems valstybės nekompensuojamiems medicininiams tyrimams.
7. Teismas taip pat nusprendė, jog Sutarties 1.4–1.6 punktuose pareiškėjai siekė susitarti ir dėl tų dukters sveikatos priežiūros išlaidų, kurios nėra priskiriamos būtinosioms, tačiau dukteriai yra reikalingos, t. y. pagrįstos medicininiais dokumentais ir nekompensuojamos.
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjų taip pat kilo ginčas dėl Sutarties 1.5 punkte įtvirtintos normos aiškinimo ir taikymo. Teismas išaiškino, kad Sutarties 1.5 punkto nuostatos turėtų būti aiškinamos taip, jog kitam iš tėvų kyla pareiga kompensuoti 1/2 dalį papildomų valstybės nekompensuojamų išlaidų tik tais atvejais, kai apie šias išlaidas (išskyrus skubiąją medicinos pagalbą) kitam iš tėvų buvo iš anksto pranešta. Priešingu atveju susiklostytų tokia situacija, jog kiekvienas iš tėvų įgytų teisę savo vienašališku asmeniniu sprendimu patirti net ir itin dideles sveikatos priežiūros išlaidas, o kitam iš tėvų besąlygiškai tektų pareiga 1/2 dalį tokių išlaidų kompensuoti, apie jas nieko iš anksto nežinant. Tokia situacija neatitiktų tėvų valdžios lygybės principo. Teismo vertinimu, papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.156 straipsnis, 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (Sutarties 1.4 punkte nustatytas išlaidų pasidalijimas lygiomis dalimis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto (faktiškai) patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidų. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis iš tėvų atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, t. y. pagrįstas medicininiais dokumentais (Sutarties 1.5 punktas), ir apie šias išlaidas (išskyrus skubiąją medicinos pagalbą) kitam iš tėvų buvo iš anksto pranešta Sutartyje nustatyta tvarka, t. y. prieš 5 darbo dienas.
9. Teismas taip pat nusprendė, kad nagrinėjamu atveju į pareiškėjo teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis turėtų būti įskaitomos tiek išlaidos papildomam ugdymui (įvairiems būreliams, pvz., gimnastikos ir kitiems), tiek ir išlaidos kasdieninei sveikatos priežiūrai, kurios buvo nurodomos ir detalizuotos pareiškėjos pateiktame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo (įvairiems vaistams, žuvų taukams, medicininėms kaukėms, taip pat skiepams, mokamoms gydytojų konsultacijoms ir pan.).
10. Teismas konstatavo, jog pareiškėjai išduotinas vykdomasis raštas dėl išieškojimo 1/2 dalies papildomų, valstybės nekompensuojamų sveikatos priežiūros išlaidų, atitinkančių šiuos kriterijus: 1) išlaidos yra vieno iš tėvų patirtos; 2) jos yra valstybės nekompensuojamos; 3) išlaidos yra pagrįstos medicininiais dokumentais; 4) šios išlaidos nepatenka į tėvo teikiamą išlaikymą dukteriai, mokamą periodinėmis išmokomis; 5) apie išlaidas kitam iš tėvų buvo pranešta prieš 5 darbo dienas (išskyrus skubiąją medicinos pagalbą).
11. Teismas nustatė, kad Sutarties 1.4–1.6 punktai nebuvo tinkamai vykdomi, t. y. skolininkas (pareiškėjas) G. G. iš dalies nevykdė savo pareigos apmokėti 1/2 dalį papildomų nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų. Teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju įrodytomis, pagrįstomis bei kompensuotinomis pripažintos 1127 Eur dydžio išlaidos (t. y. 290 Eur išlaidos odontologo pagalbai apmokėti, 762 Eur dydžio išlaidos logopedo pagalbai ir 75 Eur išlaidos ortopediniams įdėklams įsigyti).
12. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą, 2023 m. liepos 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį.
13. Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl Sutarties 1.4–1.6 punktų aiškinimo. Kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, kadangi Lietuvoje visa būtinoji pagalba vaikams, įskaitant ir pareiškėjų vaiką, yra teikiama nemokamai ir yra valstybės kompensuojama, t. y. nėra tokių gydymo išlaidų, kurios tuo pat metu būtų ir būtinosios, ir valstybės nekompensuojamos, Sutarties 1.4–1.6 punktais pareiškėjai siekė susitarti ir dėl tų vaiko sveikatos priežiūros išlaidų, kurios nėra priskiriamos būtinosioms, tačiau vaikui yra reikalingos, t. y. pagrįstos medicininiais dokumentais ir valstybės nekompensuojamos. Iš Sutarties 1.5 punkto nuostatos formuluotės matyti, kad kitam iš tėvų kyla pareiga kompensuoti 1/2 dalį papildomų valstybės nekompensuojamų išlaidų tik tais atvejais, kai apie šias išlaidas (išskyrus skubiąją medicinos pagalbą) kitam iš tėvų buvo iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas) pranešta.
14. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertino pareiškėjos nurodytas išlaidas ir padarė išsamias, motyvuotas išvadas dėl jų pagrįstumo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Pareiškėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Šalys Sutartimi (įskaitant jos 1.4–1.6 punktus) yra nustačiusios tarpusavio pareigas išlaikant savo nepilnametį vaiką. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos vaiko interesų prioritetiškumo srityje, inter alia (be kita ko), tais atvejais, kai aiškiai pripažino objektyvų vaiko poreikį gauti tam tikras medicinines paslaugas, tačiau, remiantis vien tuo, kad pareiškėja iš anksto (ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas) neinformavo pareiškėjo apie numatomas išlaidas, jokios iki 2021 m. gruodžio 5 d. patirtos papildomos ne skubiajai medicinos pagalbai skirtos išlaidos nebuvo įtrauktos į vykdomąjį raštą. Teismai, skundžiamose nutartyse aiškindami Sutarties 1.4–1.6 punktus, neįvertino pareiškėjos pateiktų su vaiko interesais tiesiogiai susijusių argumentų.
15.2. Atsisakydami išduoti vykdomąjį raštą dėl sumų, kurios susijusios su privačiose gydymo įstaigose teiktomis mokamomis paslaugomis, teismai neįvykdė savo pareigos nustatyti tikruosius Sutarties šalių ketinimus, įvertindami jų elgesį iki Sutarties sudarymo.
15.3. Bylą nagrinėję teismai neįvykdė pareigos Sutartį aiškinti sistemiškai. Teismai netinkamai ir prieštaringai interpretavo Sutarties 1.4 punkto nuostatą dėl būtinųjų ir valstybės nekompensuojamų medicininės sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo.
15.4. Skundžiamose nutartyse bylą nagrinėjusių teismų pateiktas Sutarties šalių pareigos iš anksto kitai šaliai pranešti apie bet kokias papildomas Sutarties 1.4 punkte nustatytas ne skubiosios medicinos pagalbos išlaidas aiškinimas prieštarauja bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
16. Pareiškėjas G. G. atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Šalių vaikui nėra nustatyti jokie specialieji poreikiai, jis nėra nuolat sergantis. Tik pačios pareiškėjos pasirinkimu vaikas vedamas į privačią gydymo įstaigą.
16.2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2066-779/2023 nutarė panaikinti Sutarties 1.4–1.6 punktus, tačiau padidino išlaikymo sumą, mokamą kas mėnesį.
16.3. Bylą nagrinėję teismai vertino šalių elgesį iki Sutarties sudarymo ir nustatė, kad į pareiškėjo teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis turėtų būti įskaitomos tiek išlaidos papildomam ugdymui, tiek ir išlaidos kasdieninei sveikatos priežiūrai, kurios buvo nurodomos ir detalizuotos pareiškėjos pateiktame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo.
16.4. Bylą nagrinėję teismai Sutartį aiškino sistemiškai, atsižvelgdami į Sutarties kontekstą.
16.5. Pareiškėjas nepritaria kasacinio skundo argumentams dėl bylą nagrinėjusių teismų netinkamai atlikto Sutarties 1.5 punkto nuostatos aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš Sutarties 1.5 punkto nuostatos formuluotės matyti, jog kitam iš tėvų kyla pareiga kompensuoti 1/2 dalį papildomų valstybės nekompensuojamų išlaidų tik tais atvejais, kai apie šias išlaidas (išskyrus skubiąją medicinos pagalbą) kitam iš tėvų buvo iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas) pranešta. Teismo vertinimu, toks mažiausiai 5 dienų terminas yra skirtas šalims pasidomėti dėl paslaugos suteikimo vietos, kainos, išsirinkti specialistą, pasitarti tarpusavyje dėl paslaugos būtinumo ir pan., kaip tai nustato tėvų valdžios lygybės principas (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vieno iš tėvų pareigos kompensuoti kito iš tėvų patirtas nepilnamečio vaiko papildomas išlaikymo išlaidas, dėl kurių susitarta sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių
17. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas įtvirtina pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
18. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Už šios teisės įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
19. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepaisant to, ar tėvai gyvena santuokoje, ar skyriumi (CK 3.156 straipsnis). Abu privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (CK 3.51 straipsnis) arba pradėdami gyventi skyrium (CK 3.73 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje nustato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (CK 3.53 straipsnis). Jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CK 3.193 straipsnio 1 ir 3 dalys).
20. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-781/2023, 37 punktas). Taigi, vertinant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį, turi būti atsižvelgta tiek į tėvų valdžios lygybės, tiek ir į vaiko interesų prioriteto principus.
21. Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjai pateikus teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Sutarties 1.4 punktą, tarp pareiškėjų kilo ginčas dėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų, susijusių su papildomų būtinųjų pareiškėjų nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų padengimu, aiškinimo ir taikymo.
22. Pareiškėjai Sutarties 1.4–1.6 punktuose nustatė, jog: „Tėvai susitaria lygiomis dalimis apmokėti papildomas būtinąsias dukters <...> išlaikymo išlaidas, t. y.: būtinąsias ir valstybės nekompensuojamas medicinines sveikatos priežiūros išlaidas (tokias kaip stomatologo, odontologo, regėjimo priežiūros ir/ar gydymo, mokamo sanatorinio valstybės nekompensuojamo gydymo, mokamų valstybės nekompensuojamų medicininių tyrimų ir pan.)“ (Sutarties 1.4 punktas). „Apie sutarties 1.4 punkte nurodytas išlaidas turi būti pranešama Tėvui/Motinai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, išskyrus skubią medicininę pagalbą. Sutarties 1.4 punkte nurodytas išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti pagrįsti medicininiais dokumentais“ (Sutarties 1.5 punktas). „Tėvas/Motina Sutarties 1.4 punkte nurodytas išlaidas sumoka Motinai/Tėvui per 5 darbo dienas po išlaidas patvirtinančių dokumentų jam/jai pateikimo. Išlaidas pagrindžiančius dokumentus Tėvai vienas kitam pateikia elektroniniu paštu ar kitu Tėvų konkrečiu atveju sutartu būdu“ (Sutarties 1.6 punktas).
23. Pareiškėjų pozicijos aiškinant Sutarties 1.4–1.6 punktus išsiskyrė dviem aspektais: dėl pačių medicininių išlaidų pripažinimo papildomomis būtinosiomis išlaikymo išlaidomis ir dėl išankstinio pranešimo apie šių išlaidų patyrimą teisinės reikšmės.
24. Pareiškėja nurodo, kad teismai pažeidė vaiko interesų prioritetiškumo principą, nes Sutarties 1.4–1.6 punktų turinį aiškino tokiu būdu, kad didžiąją dalį mokamo periodinio išlaikymo sumos dukteriai priskyrė dukters sveikatos priežiūrai apmokėti, todėl kiti dukters poreikiai lieka nepatenkinti, be to, pernelyg didelę reikšmę suteikė pareigai iš anksto informuoti apie patirtinas vaiko sveikatos priežiūros išlaidas, nors informavimas atlieka tik neesminę išlaidų planavimo funkciją.
25. Siekiant įvertinti, ar, spręsdamas vaiko teises ir interesus liečiančius klausimus, teismas atsižvelgė į vaiko interesų prioritetiškumo principą, būtina nustatyti vaiko interesų turinį. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad, nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
26. Nagrinėjamoje byloje teismas nusprendė, kad pareiškėjų duktė neturi specialiųjų poreikių, tėvo teikiamas išlaikymas ir valstybės kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos užtikrina jos esminius bazinius poreikius, taigi į vaiko esminius poreikius buvo tinkamai atsižvelgta nustatant periodinę išlaikymo sumą. Pareiškėja, teigdama, kad periodinė išlaikymo suma neturi būti skiriama valstybės nekompensuojamų medicininių išlaidų padengti, neneigia, kad teismo išvada, jog vaistai, vitaminai, skiepai, tyrimai, mokamos gydytojo konsultacijos jau yra įtraukti į pareiškėjo mokamą kasmėnesinį išlaikymą, padaryta tinkamai įvertinus bylos aplinkybes. Teismas nustatė, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo, kitoje civilinėje byloje pati pareiškėja nurodė, jog dukters poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga bendra 500 Eur suma, kurią, be kita ko, sudaro higienos priemonės – 20 Eur, nereceptiniai vaistai (akių, nosies, ausų lašai, nuo temperatūros ir pan.), vitaminai (keičiantis sezonams), skiepai, tyrimai, mokamos gydytojo konsultacijos – 30 Eur, būreliai – 30 Eur. Įvertinus aptartus teismo argumentus, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad teismo išvada, kokios papildomos išlaidos turi būti atlyginamos, padaryta neatsižvelgus į vaiko interesus. Teismas įvertino objektyvius vaiko poreikius ir galimybę juos patenkinti iš jam teikiamos išlaikymo sumos.
27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjai išduotinas vykdomasis raštas dėl išieškojimo 1/2 dalies papildomų, valstybės nekompensuojamų sveikatos priežiūros išlaidų, atitinkančių šiuos kriterijus: 1) išlaidos yra vieno iš tėvų patirtos; 2) jos yra valstybės nekompensuojamos; 3) išlaidos yra pagrįstos medicininiais dokumentais; 4) šios išlaidos nepatenka į tėvo teikiamą išlaikymą dukteriai, mokamą periodinėmis išmokomis; 5) apie išlaidas kitam iš tėvų buvo pranešta prieš 5 darbo dienas (išskyrus skubiąją medicinos pagalbą).
28. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad būtinoji medicinos pagalba yra teikiama nemokamai visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, nusprendė, jog Sutarties 1.4 punktu pareiškėjai iš esmės susitarė atlyginti išlaidas stomatologui, odontologui, regėjimo priežiūrai ir (ar) gydymui, mokamam sanatoriniam valstybės nekompensuojamam gydymui, mokamiems valstybės nekompensuojamiems medicininiams tyrimams.
29. Nustatęs, kad būtinosios išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai visais atvejais padengiamos iš Valstybinio sveikatos socialinio draudimo fondo lėšų, taip pat aplinkybę, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, dėl kurių jam reikėtų papildomų specifinių medicinos paslaugų, taip pat tai, jog dalis pareiškėjos nurodytų išlaidų turi būti dengiamos iš tėvo teikiamo periodinio išlaikymo, Sutarties 1.4–1.6 punktų nuostatas atitinkančiomis išlaidomis teismas pripažino 290 Eur išlaidas odontologo pagalbai apmokėti, 762 Eur dydžio išlaidas logopedo pagalbai ir 75 Eur išlaidas ortopediniams įdėklams įsigyti.
30. Kasacinis teismas pritaria teismų vertinimui, kad pareiškėjų tikrieji ketinimai buvo susitarti dėl tų vaiko sveikatos priežiūros išlaidų, kurios nėra priskiriamos būtinosioms, tačiau vaikui yra reikalingos, t. y. pagrįstos medicininiais dokumentais ir yra valstybės nekompensuojamos. Valstybės nekompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų, nepriskiriamų būtinajai pagalbai, spektras yra platus ir šios paslaugos gali būti suteiktos už labai skirtingas kainas, todėl teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog Sutarties 1.5 punkto nuostatos turėtų būti aiškinamos taip, kad kitam iš tėvų kyla pareiga kompensuoti 1/2 dalį papildomų valstybės nekompensuojamų išlaidų tik tais atvejais, kai apie šias išlaidas kitam iš tėvų buvo iš anksto pranešta.
31. Pareiškėja ir šiuo aspektu nurodo, kad teismai neatsižvelgė į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principą ir nepagrįstai vertino, jog atlyginamos tik tos išlaidos, apie kurias kitam iš tėvų buvo pranešta prieš 5 darbo dienas (išskyrus skubiąją medicinos pagalbą). Teigia, kad, atsižvelgiant į Sutarties šalių deklaruotą išlaidų planavimo tikslą, pagal Sutarties 1.5 punktą nustatyto išankstinio informavimo nebuvimas nelaikytinas Sutarties pažeidimu, nes šį tikslą galima pasiekti atidedant mokėjimą 5 papildomoms dienoms.
32. Kasacinio teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad išankstinis informavimas dėl patirtinų medicininių išlaidų atlieka tik formalią išlaidų planavimo funkciją, todėl nesuderinamas su prioritetine vaiko interesų apsauga. Teismas taisyklę, jog atlyginamos tik tos išlaidos, apie kurias kitam iš tėvų buvo pranešta prieš 5 darbo dienas, kildino iš tėvų valdžios lygiateisiškumo principo, kiekvieno iš jų teisės individualiu atveju nuspręsti, ar kito parinkta medicinos paslauga ir (ar) jos teikėjas atitinka geriausius vaiko interesus. Papildomai ši taisyklė užtikrina ir tai, kad, sprendžiant dėl paslaugos suteikimo būtinumo, vietos ir kainos, būtų atsižvelgta į kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį.
33. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami kasacine tvarka skundžiamus procesinius sprendimus, netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Pareiškėja nurodo, kad siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus Sutartis nebuvo aiškinama pagal šalių elgesį iki sutarties sudarymo, Sutarties sąlygos nebuvo aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą (taip, kad vienos jos nuostatos neprieštarautų kitoms ir derėtų tarpusavyje), Sutarties aiškinimas neatitiko CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
34. Kai kyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pažodinis (lingvistinis) sutarties aiškinimas neatskleidžia tikrojo Sutarties 1.4 sąlygos turinio, kadangi pagal Lietuvoje galiojančias sveikatos priežiūros paslaugų teikimo taisykles negali būti būtinųjų ir kartu valstybės nekompensuojamų medicininių sveikatos priežiūros išlaidų. Todėl tikrieji šalių ketinimai buvo nustatomi taikant subjektyvųjį metodą, aiškinantis, kaip šalys elgėsi iki sutarties sudarymo, ir atliekant sisteminę sutarties sąlygų analizę. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, teismas, aiškindamas Sutarties nuostatas, vertino pareiškėjų elgesį iki Sutarties sudarymo, argumentus, pareikštus pačios pareiškėjos 2019 m. vasario 15 d. ieškinyje, kuriais pareiškėja grindė nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalingos sumos dydį, kitas Sutarties sąlygas (1.2–1.3 punktus, kuriuose nustatytas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis).
36. Pareiškėja nurodo, kad teismas privalėjo pašalinti atitinkamus taikomos Sutarties neaiškumus pateikdamas sisteminį, aiškų ir neprieštaringą jos nuostatų aiškinimą dėl „bazinių“ ir „papildomų“ išlaikymo išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas tokį aiškinimą ir atliko. Teismas apibrėžė ir pagrindė, kodėl papildomomis atlygintinomis išlaidomis pripažįstamos tik išlaidos, atitinkančios penkis šioje nutartyje minėtus kriterijus, atitinkamai neatlygintinomis („bazinėmis“) pripažino valstybės kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas bei medicininės paskirties prekes ir paslaugas, kurias pareiškėja kitoje byloje nurodė kaip dengtinas iš periodinio išlaikymo sumų.
37. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidų. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 31 punktas).
38. Dėl aptartų argumentų pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad, aiškinant Sutarties 1.4–1.6 punktus taip, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, abiem iš tėvų sudaroma galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl jų nepilnamečiam vaikui suteikiamų medicinos paslaugų, kurios nėra kompensuojamos iš valstybės biudžeto ir kurias šalys įsipareigojo atlyginti lygiomis dalimis, o tai yra sąžininga abiejų nepilnamečio vaiko tėvų atžvilgiu ir atitinka paties nepilnamečio vaiko interesus.
39. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Sutarties šalių pareigos iš anksto kitai šaliai pranešti apie bet kokias papildomas Sutarties 1.4 punkte nustatytas medicinos pagalbos (išskyrus skubiąją) išlaidas suabsoliutinimas prieštarauja bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Kasacinio teismo vertinimu, dėl pirmiau aptartų argumentų pareiškėja nepagrįstai teigia, kad teismai savo procesiniuose sprendimuose pernelyg formaliai vertino išankstinio pranešimo sąlygą. Kaip šioje nutartyje minėta, spręsdami dėl vaiko išlaikymo dydžio, teismai turi pareigą atsižvelgti ne tik į vaiko poreikius, bet ir į tėvų turtinę padėtį bei jų valdžios vaikui lygybės principą. Šių kriterijų kontekste išankstinis pranešimas turi ne tik formaliąją, bet ir turiningąją tėvo valdžios įgyvendinimo reikšmę, todėl pareiškėjos argumentai dėl protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pažeidimo vertinant šią nuostatą atmestini.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
40. Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai ir nenukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos taikė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles ir nepažeidė prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo.
41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
42. Netenkinus pareiškėjos kasacinio skundo, jos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. Pareiškėjas G. G. prašo priteisti iš pareiškėjos 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2023 m. lapkričio 24 d. sąskaitą faktūrą už teisinę pagalbą ir pinigų apmokėjimą pagrindžiantį banko sąskaitos išrašą. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio, todėl pareiškėjo G. G. prašymas tenkintinas (CPK 98 straipsnis).
44. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Artūras Driukas
Agnė Tikniūtė