Civilinė byla Nr. e2A-91-912/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00034-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.6.11.6; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žilvino Terebeizos, Almos Urbanavičienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams L. E., G. E., N. Z., P. Z. (P. Z.), uždarajai akcinei bendrovei „Vaiska“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 2–ojo notaro biuro notaras Gintaras Bastakys.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) perkelti ieškovei V. B. atsakovų N. Z., P. Z., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vaiska“ teises ir pareigas pagal 2023 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovai L. E. ir G. E., pardavė ieškovei V. B. 1/3 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas, turtas), už 105 000 Eur; 2) įpareigoti ieškovę V. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovei N. Z. ir atsakovui P. Z. 105 000 Eur bei priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė ir atsakovai L. E. bei G. E. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė žemės sklypą, po 1/3 dalį, esantį (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 24 d. ieškovė iš bendraturčių gavo pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad bendraturčiai parduotų ieškovei už 210 000 Eur jiems priklausančią žemės sklypo dalį, jeigu bus nupirktas visas turtas kartu, t. y. visa bendraturčiams priklausanti 2/3 sklypo dalis. Ieškovei šio pasiūlymo sąlygos netiko, todėl ji nieko neatsakė.

3.       2023 m. spalio mėn. pabaigoje ieškovė gavo atsakovės UAB „Vaiska“ reikalavimą pašalinti sklype esančius daiktus. UAB „Vaiska“ nurodė, kad ji yra 1/3 sklypo dalies savininkė. Ieškovė, remdamasi valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad atsakovai 2023 m. spalio 12 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai L. E. ir G. E. pardavė jiems priklausančias žemės sklypo dalis atsakovams N. Z., P. Z. ir UAB „Vaiska“. Ieškovės įsitikinimu, žemės sklypo dalys parduotos kitomis sąlygomis, negu atsakovai L. E. ir G. E. pasiūlė ieškovei. Atsakovė L. E. pardavė jai priklausančią 1/3 sklypo dalį atsakovei N. Z. (ir jos sutuoktiniui P. Z.) už 105 000 Eur, o atsakovas G. E. – 1/3 sklypo dalį atsakovei UAB „Vaiska“ už 105 000 Eur.

4.       Pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta kitokiomis sąlygomis, negu ieškovei pranešta bendraturčių 2023 m. liepos 24 d. pasiūlyme, todėl ieškovė reikalauja perkelti jai vieno pirkėjo (nusipirkusio 1/3 sklypo dalį) teises ir pareigas pagal 2023 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

5.       Ieškovės įsitikinimu, būtent ji turėjo pirmenybės teisę įsigyti parduodamas bendraturčių dalis. Iš pasiūlymo ieškovė suprato, kad bendro turto dalys parduodamos vienam pirkėjui už 210 000 Eur. Vis dėlto sklypo dalys parduotos skirtingiems pirkėjams atskiromis dalimis. Akivaizdu, kad 2023 m. liepos 24 d. pasiūlymo sąlygos skiriasi nuo 2023 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Pasiūlyme nenurodyta kiekvienos parduodamos 1/3 dalies kaina, kuri nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje.

6.       2023 m. liepos 24 d. pasiūlyme nurodyta, kad turtas parduodamas vienu kartu ir neparduodamas atskirai ar atskiromis dalimis (turtas nėra išskaidomas). Ieškovė nurodytą sąlygą suprato kaip turto perleidimą vienam pirkėjui, t. y. ji privalėjo viena įsigyti 2/3 dalis. Atsakovai L. E. ir G. E. suklaidino ieškovę dėl pardavimo sąlygų. Jeigu jos būtų tinkamai atskleistos, ieškovė būtų pasinaudojusi pirmumo teise ir įsigijusi 1/3 dalį sklypo dalį iš bendraturčių rasdama dar vieną kitos 1/3 dalies pirkėją. Ieškovė turi teisę reikalauti perkelti jai atsakovų (pirkėjų) N. Z. ir P. Z. teises ir pareigas pagal 2023 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

7.       Ieškovės įsitikinimu, ji nėra praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių ieškinio senaties termino reikalavimui pareikšti. Nekilnojamojo turto registre neskelbiama informacija apie turto pardavimo sąlygas. Turto pardavimo sąlygos asmeniui tampa žinomos tik susipažinus su pirkimo–pardavimo sutarties turiniu. Ieškovė nebuvo pirkimo–pardavimo sandorio šalis, nežinojo sandorio sąlygų. Tik 2023 m. lapkričio 24 d. gavusi iš VĮ Registrų centro 2023 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties nuorašą, ieškovė galėjo įsitikinti, kad bendraturčiai pardavė sklypo dalis kitokiomis sąlygomis, negu buvo pasiūlę jai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9.       Teismas pažymėjo, kad turto savininkas, siekdamas parduoti dalį turimo turto, savo nuožiūra nustato turto pardavimo sąlygas, t. y. taip, kaip jam naudingiau, patogiau ar dėl kitų jam aktualių aplinkybių. Bendraturtis, siekdamas pasinaudoti pirmenybės teise, turi sutikti su šiomis sąlygomis ir neturi teisės reikalauti, kad savininkas jam keistų sąlygas. Atsakovai L. E. ir G. E., kuriems kiekvienam priklausė po 1/3 dalį, savo nuožiūra nustatė sąlygas, susijusias su pirkimo–pardavimo sutartimi, kaip jiems naudingiau ir patogiau, t. y. kad iš pardavėjų turi būti nupirktas visas turtas iš karto už nurodytą kainą, t. y. 2/3 sklypo dalis už 210 000 Eur.

10.       Teismo vertinimu, tokie atsakovų L. E. ir G. E. veiksmai atitinka protingo asmens elgesio standartus. Toks turto perleidimas yra efektyvesnis, ypač atsižvelgus į tai, kad atsakovai L. ir G. E. yra garbingo amžiaus. Parduodant idealiąsias dalis kartu, jos turi didesnę vertę negu kiekviena atskirai. Nors dalys gali būti naudojamos atskirai, kaip savarankiški objektai, bet galimybė naudotis didesniu plotu, didina jų patrauklumą ir jo naudojimo efektyvumą, ekonominę vertę, vertinant ir geografinę ginčo žemės sklypo padėtį (sklypas yra Palangoje, netoli Baltijos jūros).

11.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamas ieškovės ir atsakovų N. Z., P. Z. bei UAB „Vaiska“ ginčas dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo (civilinė byla Nr. e2-102-1086/2025). Nurodytoje byloje atsakovai UAB „Vaiska“, N. Z. ir P. Z. prašo teismo nustatyti naudojimosi tuo pačiu sklypu tvarką. Taigi, atsakovai (naujieji bendraturčiai) ketina įsigytas sklypo dalis naudoti bendrai.

12.       Teismas pažymėjo, kad atsakovai L. E. ir G. E. turėjo teisę savo nuožiūra nustatyti sąlygas, susijusias su pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, ir tai nepatvirtina, jų siekio pažeisti ieškovės pirmenybės teisę pirkti parduodamas bendro sklypo dalis bei išvengti CK 4.79 straipsnyje įtvirtintų imperatyviųjų reikalavimų. Bendraturčių siekis parduoti savo dalis jiems naudingesnėmis sąlygomis negali būti vertinamas kaip neteisėtas.

13.       Ieškovė nesiekia įsigyti atsakovų L. E. ir G. E. dalių tokiomis pat sąlygomis, kuriomis pastarieji norėjo parduoti. Ji siekė įsigyti tik 1/3 sklypo dalį, bet nenurodė konkrečių aplinkybių, kaip būtų užtikrintas bendraturčių interesas abi savo dalis parduoti iš karto vienu sandoriu.

14.       Teismo įsitikinimu, ieškovė turi teisę reikalauti perkelti jai pirkėjo teises į 2/3 sklypo dalis už 210 000 Eur, kiekvienam pirkėjui sumokėdama po 105 000 Eur. Ieškovė negali prašyti perkelti pirkėjų teisių kitomis dalimis ir kaina.

15.       Ieškovė neatsakė į bendraturčių pasiūlymą pirkti parduodamas dalis pirmumo teise. Tai reiškia, kad ieškovė atsisakė pirkti parduodamas 2/3 dalis, kaip turtinį kompleksą, už 210 000 Eur. Ieškovė nepasiūlė bendraturčiams ir jai priimtinų pirkimo–pardavimo sąlygų. Teismas konstatavo, kad CK 4.79 straipsnio norma nepažeista.

16.       Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad ginčo dalys parduotos kitomis sąlygomis negu atsakovai L. E. ir G. E. nurodė ieškovei 2023 m. liepos 24 d. pasiūlyme. CK 4.79 straipsnio 2 dalies prasme pranešimas reiškia tik informaciją kitam bendraturčiui apie ketinimą parduoti trečiajam asmeniui, kurios negalima sutapatinti su oferta.??? Be to, CK 4.79 straipsnio 2 dalis nenustato prievolės bendraturčiams, ketinantiems parduoti savo turto dalis, tokiame pranešime nurodyti, kam bus parduodamas turtas, kiek bus pirkėjų, ar kokiomis dalimis jie įsigis bendraturčių perkamas dalis.

17.       Ieškovė, nesupratusi bendraturčių pranešimo, galėjo kreiptis į teisininkus ar notarą, kad šie išaiškintų neaiškumus, bet to nepadarė. Pareiškimą dėl pasiūlymo persiuntimo ieškovei įteikė antstolio padėjėjas, nes neatsiėmė pranešimo pašte ir nereagavo į bendraturčių žinutę telefonu. Tokie ieškovės veiksmai prieštarauja protingo ir rūpestingo asmens elgesio standartui. Bendraturčiai jau anksčiau derėjosi su kitais pirkėjais dėl jiems priklausančio sklypo dalių pardavimo. Ieškovė apie tai žinojo. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti ir apsvarstyti visas galimybes, būdus pirkti bendraturčių parduodamas dalis, pateikti savo pasiūlymus. 

18.       Vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros principu turi būti atsižvelgiama ne tik į pirmenybės teisę turinčio bendraturčio, bet ir į turtą įsigijusių asmenų teises bei teisėtus interesus. Nėra įrodymų, kad ieškovė galėtų sumokėti atsakovams N. Z. ir P. Z. bei UAB „Vaiska“ 105 000 Eur ar 210 000 Eur. Nors ieškovė nurodė, kad kitas jos nekilnojamasis turtas bus parduotas kainai sumokėti, bet byloje nėra įrodymų, jog ieškovė ėmėsi priemonių ir pradėjo šio turto pardavimo procedūrą. Dėl to teismas konstatavo, kad, patenkinus ieškovės reikalavimą ir perkėlus jai pirkėjo teises bei pareigas, tikėtina, jog ji negalės atsiskaityti su atsakovais.

19.       Teismas nurodė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Atsakovės UAB „Vaiska“ 2023 m. spalio 26 d. pranešimą, kuriuo pareikalauta ieškovės pašalinti sklype esančius daiktus, ir Nekilnojamojo turto registro išrašą ieškovė gavo 2023 m. lapkričio 11 d. Ieškinys teisme gautas 2024 m. sausio 31 d. Dėl to trijų mėnesių ieškinio senaties terminas nepraleistas.

20.       Teismo vertinimu, ieškovės kreipimasis į teismą teisminės gynybos ir įrodinėjimas, jog pažeista jos pirmenybės teisė, negali būti traktuojami kaip piktnaudžiavimas teisėmis.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21.       Apeliaciniame skunde ieškovė V. B. prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2/3 sklypo dalys parduotos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir 2023 m. liepos 24 d. pranešime ieškovei.

21.2.                      Teismas neteisingai pacitavo bendraturčių pranešimo turinį, nes nenurodė, kad pranešime buvo pabrėžta, jog turtas negalėjo būti išskaidomas. Bendraturčiai nebūtų pardavę ieškovei tik 1/3 dalies, nors atsakovams N. ir P. Z. bei UAB „Vaiska“ pardavė po 1/3 dalį. Teismo teiginys, kad ieškovė galėjo surasti kitą 1/3 dalies pirkėją ir kartu su juo įsigyti antrą 1/3 dalį vienu sandoriu, yra subjektyvi įrodymais nepagrįsta teismo nuomonė.

21.3.                      CK 4.79 straipsniu siekiama sumažinti bendraturčių skaičių arba bendrąją dalinę nuosavybę pakeisti į asmeninę, nes nuosavybės teisių įgyvendinimas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui yra efektyvesnis ir racionalesnis. 2/3 dalies pardavimo sąlygos buvo pakeistos, nes jos parduotos atskiromis dalimis – po 1/3 dalį skirtingiems subjektams. Ieškovė būtų sutikusi įsigyti 1/3 dalį, bet bendraturčių pranešime buvo aiškiai nurodyta, kad turtas nėra parduodamas atskirai ar atskiromis dalimis bei nėra išskaidomas. Pardavus 2/3 dalis skirtingiems asmenims ir neleidus ieškovei įsigyti 1/3 dalies atskirai, bendraturčių skaičius padidėjo iki keturių.

21.4.                      Tai, kad nagrinėjama kita civilinė byla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, neturi reikšmės, nes naujųjų įgijėjų noras bendrai naudoti įsigytas 2/3 dalis, neturi įtakos ieškovės pirmenybės teisei.

21.5.                      Prieš 2023 m. liepos 24 d. pranešimo gavimą ieškovė ir jos sūnus intensyviai derėjosi su atsakovais L. E. ir G. E. bei jiems atstovavusia D. B. dėl 2/3 sklypo dalių įsigijimo. Ieškovė siūlė bendraturčių parduodamas sklypo dalis keisti į ieškovei bendrai su atsakovais L. E. ir G. E. priklausančių kitų nekilnojamojo turto objektų dalį, ieškovei primokant trūkstamą pinigų dalį. Bendraturčiai nesutiko vienu sandoriu išspręsti visų klausimų, kad ateityje nebekiltų nesutarimų.

21.6.                      Ieškovė visada siekė nusipirkti atsakovams L. E. ir G. E. priklausiusias sklypo dalis ir teikė įvairius pasiūlymus. Bendraturčiai piktybiškai nenorėjo parduoti ieškovei 2/3 sklypo dalių, nes buvo įsisenėjusių konfliktų dėl palikimo priėmimo.

21.7.                      Teismo argumentai, kad ieškovė neišgali įsigyti 1/3 dalies už 105 000 Eur, yra nepagrįsti. Ji ketina parduoti savo nekilnojamąjį turtą ir pasiskolinti iš sūnaus trūkstamą pinigų dalį.

21.8.                      Teismas nepasisakė dėl atsakovų L. E. ir G. E. elgesio prieš pranešimo ieškovei išsiuntimą. UAB „Vaiska“ atstovas patvirtino, kad preliminarioji žemės sklypo 2/3 sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2023 m. liepos mėn. Pirmieji avanso pavedimai dėl 2/3 sklypo dalių pardavimo atsakovams L. E. ir G. E. sumokėti 2023 m. liepos 26 d. Bendraturčių 2023 m. liepos 24 d. pranešimas ieškovei įteiktas tik 2024 m. rugpjūčio 22 d. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad bendraturčiai neketino laukti ieškovės sutikimo ar atsisakymo pirkti 2/3 sklypo dalis. 

21.9.                      Notaras Gintaras Bastakys nurodė, kad ieškovė negalėjo pirkti tik 1/3 dalies, nes tai neatitiko 2023 m. liepos 24 d. pranešimo sąlygų. Taigi, ieškovei užkirsta galimybė įsigyti 1/3 dalį už 105 000 Eur. Teismas neatskleidė bylos esmės, įrodymus įvertino paviršutiniškai.

22.       Atsakovai L. E., G. E., N. Z., P. Z. ir UAB „Vaiska“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      Ieškovė, elgdamasi protingai ir rūpestingai, pasitarusi su teisininkais, turėjo galimybę pasiūlyti bendraturčiams tokias pat sąlygas pirkimo–pardavimo sandoriui, taip pat ir pasiūlymą pirkti su kitais pirkėjais. 2023 m. liepos 24 d. pranešime buvo vienintelė sąlyga, kad visas turtas parduodamas vienu kartu jo neskaidant už 210 000 Eur. Ieškovė galėjo pirkti viena ar su kitais pirkėjais tik 2/3 sklypo dalis iš karto, bet negalėjo pirkti 1/3, 1/6 ar kitos dalies.

22.2.                      Ieškovės argumentai apie bendraturčių skaičiaus sumažinimą neturi reikšmės, nes ieškovė nepasinaudojo pirmumo teise įsigyti bendraturčių parduodamas sklypo dalis. Bendraturčiai savo nuožiūra nustatė sąlygas, susijusias su sklypo dalių pardavimu. Jie, pateikę ieškovei 2023 m. liepos 24 d. pranešimą, nenustatė reikalavimų dėl pirkėjų skaičiaus. Tokie veiksmai atitinka protingo elgesio standartus.

22.3.                      Aplinkybė, kad pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta, kokiomis dalimis pirkėjai įsigijo parduodamas 2/3 sklypo dalis, neturi reikšmės vertinant, ar sutartis sudaryta pagal 2023 m. liepos 24 d. pranešime nurodytas sąlygas, nes pranešime nebuvo sąlygų dėl pirkėjų skaičiaus, kokiomis dalimis pirkėjai gali įsigyti perkamą turtą ar pan. Ieškovė tinkamai CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka informuota apie galimybę pasinaudoti pirmenybės teise, bet sąmoningai nepasinaudojo tokia teise. Bendraturčiams teisėtai pardavus 2/3 sklypo dalis, ieškovė pareiškė akivaizdžiai nesąžiningą ir nepagrįstą ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

22.4.                      Ieškovė atsisakė priimti per antstolį įteikiamą pranešimą ir neatsakė bendraturčiams per pranešime nustatytą terminą. 2023 m. liepos 24 d. pranešime buvo aiškiai nurodyta, kad turtas bus parduotas ne vienam, bet keliems asmenims. Dėl to ieškovės paaiškinimai apie tariamą suklaidinimą dėl neatskleistų esminių sąlygų yra nepagrįsti.

22.5.                      Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla dėl naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarkos nustatymo patvirtina, kad bendraturčiai ketino parduoti, o pirkėjai – įsigyti 2/3 sklypo dalis, kaip vieną turtinį kompleksą, bet ne kaip atskiras 1/3 dalis.

22.6.                      Iki bendraturčių pasiūlymo įsigyti 2/3 dalis ieškovei įteikimo vyko jų derybos. Ieškovė turėjo daugiau laiko negu įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas ir galėjo išsiaiškinti visas galimybes pirkti parduodamas dalis, pateikti savo pasiūlymus.

22.7.                      Ieškovė neįrodė, kad gali sumokėti atsakovams N. Z. ir P. Z. bei UAB „Vaiska“ po 105 000 Eur arba 210 000 Eur.

22.8.                      Teismas teisingai įvertino, kad jeigu ieškovė turėtų teisę reikalauti perkelti jai pirkėjo teises į ginčo žemės sklypą, tai tik tokiomis dalimis ir kaina, kurios buvo pirkimo–pardavimo sutarties metu, t. y. jog jai būtų perkeltos bendrai pirkimo–pardavimo sutartimi parduotos 2/3 sklypo dalys, kaip turtinis kompleksas, už 210 000 Eur, po 1/3 dalį priklausančios N. Z. ir P. Z. bei UAB „Vaiska“, sumokant po 105 000 Eur. Ieškovė negali prašyti perkelti pirkėjo teises kitomis dalimis ir kaina negu nustatyta pirkimo–pardavimo sutartyje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24.       Nagrinėjamoje byloje susidariusios situacijos ypatumas yra tas, kad du bendraturčiai norėjo parduoti jiems priklausiusias po 1/3 sklypo dalis (iš viso – 2/3 dalis) vienu kartu ir jas pardavė dviem pirkėjams po 14/3 dalį, o trečia bendraturtė (apeliantė) norėjo pirkti 1/3 dalį.

25.       Taigi, nagrinėjamos bylos apeliacinio nagrinėjimo dalykas – tai daiktinės teisės normų, kuriose reglamentuota bendraturčio pirmenybės teisė pirkti kitų bendraturčių parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto (žemės sklypo) dalis, aiškinimo ir taikymo klausimai (CK 4.79 straipsnis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

26.       Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantei V. B. ir atsakovams L. E. bei G. E. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklausė žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

27.       Antstolio Aleksandro Selezniovo padėjėjas A. M. 2023 m. rugpjūčio 22 d. įteikė apeliantei Klaipėdos 2–ojo notarų biuro 2023 m. liepos 24 d. pareiškimą dėl pasiūlymo persiuntimo (notarinio registro Nr. 6766) ir Klaipėdos m. 2–ojo notarų biuro 2023 m. liepos 24 d. pareiškimą dėl pasiūlymo persiuntimo (notarinio registro Nr. 6764). Įteikimo pažymoje įrašyta, kad nurodyti dokumentai apeliantei įteikti, tačiau ji atsisakė pasirašyti įteikimo pažymoje.

28.       2023 m. liepos 24 d. pranešimuose nurodyta, kad: atsakovai L. E. ir G. E. už bendrą 210 000 Eur kainą parduoda bendraturčiui tokį turtą –2/3 žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini); nurodytas turtas parduodamas vienu kartu ir neparduodamas atskirai ar atskiromis dalimis (turtas nėra išskaidomas); iš pardavėjo turi būti nupirktas visas turtas už nurodyta kainą; pagal CK 4.79 straipsnį apeliantė, kaip bendraturtė, turi pirmenybės teisę pirkti pirmiau nurodytą turtą; prašoma ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio pareiškimo gavimo dienos pareikšti Klaipėdos miesto 2–ajam notaro biurui (Klaipėda, J. Janonio g. 4) savo norą arba atsisakymą pirkti pirmiau nurodytą turtą pranešime nurodytomis sąlygomis už nurodytą kainą; nurodytu būdu ir terminu nepareiškus savo valios, bus laikoma, kad apeliantė atsisakė pasinaudoti pirmenybės teise pirkti turtą ir jis bus parduotas kitiems asmenims.

29.       Apeliantė į 2023 m. liepos 24 d. pranešimus nesureagavo ir per vieno mėnesio terminą neatsakė bendraturčiams.

30.       Atsakovai 2023 m. spalio 12 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai L. E. ir G. E., atstovaujami V. E., pardavė, o atsakovės UAB „Vaiska“ ir N. Z. nupirko 2/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: N. Z. – 1/3 dalį, UAB „Vaiska“ – 1/3 dalį (pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 papunktis).

31.       Pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, kad daikto kaina yra 210 000 Eur, t. y.: L. E. parduodamos 1/3 dalies kaina – 105 000 Eur; ją sumoka pirkėja N. Z.; pardavėjo G. E. parduodamos 1/3 dalies kaina – 105 000 Eur; ją sumoka pirkėja UAB „Vaiska“ (pirkimo–pardavimo sutarties 3.1, 3.2 papunkčiai).

32.       Ieškovė 2023 m. lapkričio 11 d. gavo atsakovės UAB „Vaiska“ 2023 m. spalio 26 d. pranešimą–reikalavimą pašalinti žemės sklype esančius daiktus. Pranešime nurodyta, kad UAB „Vaiska“ yra ginčo sklypo 1/3 dalies savininkė, kitą 1/3 dalį įsigijo atsakovė N. Z. ir P. Z.. Prie pranešimo pridėtas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas. Iš jo matyti, kad ginčo sklypo 2/3 dalys nupirktos tuo pačiu sandoriu, t. y. 2023 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi.

33.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama kita civilinė byla pagal atsakovų UAB „Vaiska“, N. Z. ir P. Z. ieškinį, dėl naudojimosi tvarkos ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo (civilinė byla Nr. e2-102-1086/2025).

34.       Apeliantė teigia, kad pažeista jos pirmenybės teisė įsigyti bendraturčių parduotas 2/3 sklypo dalis, nes jos parduotos tretiesiems asmenims kitomis sąlygomis negu 2023 m. liepos 24 d. pranešimu pasiūlyta jai. Apeliantė taip pat nurodė, kad nori įsigyti tik 1/3 sklypo dalį, todėl, jeigu bendraturčiai pranešime būtų nurodę, jog žemės sklypas gali būti parduotas keliems asmenims, ji būtų ieškojusi dar vieno pirkėjo, kuris nupirktų kitą 1/3 sklypo dalį.

Dėl bendraturčio pirmenybės teisės įsigyti kitų bendraturčių parduodamas turto dalis aiškinimo ir vertinimo

35.       Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 4.78 straipsnis). Bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimai gali būti tiek įstatymų nustatyti, tiek priklausantys nuo bendraturčių valios. Vienas įstatymų nustatytų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ypatumų yra aptartas CK 4.79 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007). Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendraturtis parduoda savo dalį, tai kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę ją pirkti ta kaina, kuria ji parduodama.

36.       Kasacinis teismas, aiškindamas pirmenybės teisės instituto tikslus, nurodė, kad CK 4.79 straipsnio normomis yra siekiama, jog tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007). Bendraturčio pirmenybės teisės tinkamu įgyvendinimu sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių arba pakeisti nuosavybės teisės rūšį. Dviejų ar daugiau bendraturčių teisė valdyti bendrą daiktą, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį kitam bendraturčiui, daikto valdymas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui tampa efektyvesnis ir patogesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008). Taigi pirmenybės teisė įsigyti parduodamą dalį yra vienas iš būdų spręsti pagrindinę bendrosios nuosavybės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinimo klausimą, mažinant bendraturčių skaičių ar transformuojant bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę. Įgyvendinus pirmenybės teisę ir bendraturčiui įsigijus parduodamas dalis, bendraturčių skaičius mažėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2009).

37.       CK 4.79 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Pirmenybės teisės (angl. pre-emption right; right of first refusal) įgyvendinimo procedūriniai aspektai nustatyti CK 4.79 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį tretiesiems asmenims ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Aiškindamas šių nuostatų tikslus ir taikymo ypatumus teismas nurodė, kad CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl bendraturčio, ketinančio parduoti savo dalį, pareigos pranešti apie tai kitiems bendraturčiams, kartu nurodant parduodamos dalies kainą ir kitas pardavimo sąlygas, skirtos apsaugoti kitų bendrosios nuosavybės teisės dalyvių interesus, siekiant, kad bendrosios nuosavybės dalis nebūtų parduota kitam asmeniui, nepasiūlius įsigyti ją pirmiausia bendraturčiams, taip pat siekiant apsaugoti juos nuo nesąžiningų savo dalį parduodančio bendraturčio veiksmų, kai ši dalis parduodama mažesne kaina ir (ar) kitomis pirkėjui geresnėmis sąlygomis, negu buvo pasiūlytos bendraturčiams pirmenybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007).

38.       Atsižvelgdami į apeliantės pirmenybės teisę, atsakovai L. E. ir G. E., nutarę parduoti savo 2/3 sklypo dalis, vadovaudamiesi CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatomis, per notarą pateikė apeliantei 2023 m. liepos 24 d. pranešimą, kuris apeliantei įteiktas 2023 m. rugpjūčio 22 d.

39.       Apeliantė tvirtina, kad turtas parduotas tretiesiems asmenims kitomis sąlygomis negu buvo jai pasiūlyta 2023 m. liepos 24 d. pranešime. Apeliantė teigia, kad ji suinteresuota įsigyti tik 1/3 sklypo dalį, todėl jeigu bendraturčiai būtų jai nurodę, jog jų parduodamas dalis gali nupirkti keli pirkėjai, ji būtų pasinaudojusi tokia galimybe. Atsakovai tvirtina, kad apeliantė neteisingai aiškina gautą pasiūlymą, taip pat, jog esminė pranešimo sąlyga buvo ta, kad turtas parduodamas visas iš karto ir negali būti išskaidomas, tačiau pranešime nebuvo nurodyta, jog jis gali būti parduotas tik vienam pirkėjui. Bendraturčiai teigia nurodę apeliantei, kad jai nepasinaudojus pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, šios bus parduotos kitiems asmenims.

40.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovų (bendraturčių) apeliantei išsiųsto 2023 m. liepos 24 d. pranešimo (-ų) turinį, 2023 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, daro išvadą, kad 2/3 sklypo dalių pirkimo–pardavimo sandoris sudarytas ne kitomis sąlygomis, negu tos, kurios nurodytos bendraturčių 2023 m. liepos 24 d. išsiųstame pranešime.

41.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalis dėl bendraturčio pirmenybės teisės nustato, jog bendraturtis turi teisę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria yra parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis. Atitinkamai bendraturtis neturi teisės reikalauti keisti kainos, o turi sutikti su pardavimo kaina, priešingu atveju nevertinama, kad jis turi pirmenybės teisę. Be to, bendraturčio galimybę pasinaudoti pirmenybės teise riboja reikalavimas pirkti ir kitomis tomis pat sąlygomis. Nurodyta norma nereglamentuoja, kokios tai konkrečiai sąlygos. Daikto pardavimo atveju tai gali būti įvairios daikto dalies pardavimo aplinkybės, susijusios tiek su daiktu, tiek su sutarties sudarymu ar vykdymu. Tai gali būti sutarties nuostatos dėl daikto naudojimo, atsiskaitymo pagal sutartį, dėl keleto daiktų pardavimo ir kita. Savininkas šias sąlygas nustato savo nuožiūra, kaip jam naudingiau, patogiau ar dėl kitų jam aktualių aplinkybių. Bendraturtis, siekdamas pasinaudoti pirmenybės teise, turi sutikti su šiomis sąlygomis. Jis neturi teisės reikalauti, kad savininkas keistų sąlygas jam ir parduotų daiktą, pavyzdžiui, be priklausinių, vieną, o ne kelis daiktus, ar kad atsiskaitymas vyktų kita tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018, 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2022).

42.       Byloje nustatyta, kad atsakovai L. E. ir G. E. išsiuntė apeliantei 2023 m. liepos 24 d. pranešimus ir nurodė, jog už bendrą 210 000 Eur kainą parduoda turimas 2/3 sklypo dalis. Bendraturčiai 2023 m. rugpjūčio 7 d. trumpąja SMS žinute informavo apeliantę apie tai, kad jos vardu pašte yra registruotas laiškas iš notaro, ir prašė jį atsiimti, bet apeliantė nesureagavo į prašymą. Tada bendraturčiai įteikė apeliantei 2023 m. liepos 24 d. pranešimą per antstolį. Nurodytą pranešimą antstolio padėjėjas 2023 m. rugpjūčio 22 d. įteikė apeliantei, bet ji atsisakė pasirašyti įteikimo pažymoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokius iš esmės pasyvius apeliantės veiksmus nėra pagrindo laikyti protingais ir sąžiningais, ypač jai įrodinėjant suinteresuotumą įsigyti bendraturčių parduotas sklypo dalis. Priešingai, asmeniui būnant iš tikrųjų suinteresuotam daikto įsigijimu ir turint tam visas galimybes, jis, gavęs pasiūlymą, imtųsi atitinkamų veiksmų, siekdamas perimti nuosavybę, pavyzdžiui, kreiptųsi tiesiogiai į bendraturčius ar jų atstovą dėl papildomos informacijos pateikimo ir kitų neaiškumų išsiaiškinimo. Šiuo gi atveju apeliantė pasirinko veikti pasyviai ir netgi nenorėjo priimti bendratučių jai išsiųsto 2023 m. liepos 24 d. pranešimo.

43.       Bendraturčiai 2023 m. liepos 24 d. pranešime pažymėjo, kad jų sklypo dalys parduodamos vienu kartu ir neparduodamos atskirai ar atskiromis dalimis (turtas nėra išskaidomas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos sąlygos reiškia, kad atsakovai L. E. ir G. E. norėjo parduoti savo 2/3 sklypo dalis vienu metu (vienu sandoriu), t. y. jog joks pirkėjas (ne tik apeliantė) negalėjo pirkti tik 1/3 dalies ar kitos mažesnės negu 2/3 dalies. Bendraturčiai pranešime iš esmės buvo iškėlę vieną sąlygą, t. y. kad iš jų turi būti nupirktas visas turtas, vienu metu, už nurodytą kainą ir, apeliantei nepareiškus savo valios, jie laikys, jog ji atsisakė pasinaudoti pirmenybės teise pirkti jų dalis bei dalys bus parduotos kitiems asmenims. Atsižvelgdama į tokią bendraturčių pranešime nustatytą sąlygą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta kitomis sąlygomis, negu nurodytos 2023 m. liepos 24 d. pranešime. Vienu sandoriu parduotos abi atsakovams priklausančios 2/3 sklypo dalys už pranešime nurodytą 210 000 Eur kainą. Nurodytą aplinkybę patvirtina sutarties 2.1 papunktis, pagal kurį atsakovė L. E. ir atsakovas G. E. pardavė, o atsakovė UAB „Vaiska“ ir atsakovė N. Z. nupirko 2/3 dalis ginčo sklypo tokiomis dalimis: N. Z. –1/3 dalį, UAB „Vaiska“ – 1/3 dalį.

44.       Apeliantės argumentai, kad būtent tai, jog sutartyje nurodyta, kokiomis dalimis pirkėjai įsigijo 2/3 sklypo dalis, patvirtina, kad buvo pakeistos apeliantei siųsto pranešimo sąlygos, yra nepagrįsti. Pirmiau nurodyta, kad atsakovai L. E. ir G. E. siekė vienu metu parduoti abi jiems priklausančias 2/3 sklypo dalis. Būtent tai jie ir nurodė 2023 m. liepos 24 d. pranešime. Iš pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų matyti, kad vienu sandoriu parduotos 2/3 sklypo dalys. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovės N. Z. ir UAB „Vaiska“ kooperavosi ir 2/3 sklypo dalis įsigijo kartu, yra nepakankama priešingai išvadai daryti.

45.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatyme nenustatyta prievolės bendraturčiui, parduodančiam savo turto dalį, pranešime nurodyti, kam bus parduodamas turtas, kiek bus pirkėjų ar kokiomis sąlygomis jie ketina įsigyti parduodamą dalį. Priešingai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios nuosavybės dalį parduodantis bendraturtis, siūlydamas kitam bendraturčiui pirkti šią dalį pirmenybės teise, neįpareigotas jau turėti potencialų parduodamos dalies pirkėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007).

46.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pranešimas CK 4.79 straipsnio 2 dalies prasme reiškia tik informaciją bendraturčiui apie ketinimą parduoti trečiajam asmeniui. Taigi, CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo raštu pranešti apie ketinimą parduoti negalima sutapatinti su oferta, kuri yra aiškiai apibrėžta, kitaip tariant – tai konkretus pasiūlymas sudaryti sutartį konkrečiomis sąlygomis. Pranešimas galėtų būti vertinamas kaip oferta, jei jis būtų aiškiai apibrėžtas – pranešime adresatas (bendraturtis) nurodytas kaip pirkėjas, o ne išreikštas ketinimas parduoti dalį kitam asmeniui; iš pranešimo turinio būtų galima daryti išvadą, kad tai – oferta bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai L. E. ir G. E. išsiuntė apeliantei 2023 m. liepos 24 d. pranešimą apie ketinimą parduoti turimas sklypo dalis, kuriame nurodė parduodamo turto sąlygas bei kainą, bet ne pateikė ofertą. Pastebėtina, kad bendraturčiai jau 2023 m. liepos 24 d. pranešime nurodė, jog, apeliantei nepasinaudojus pirmenybės teise įsigyti sklypo dalis, jos bus parduotos kitiems asmenims. 

47.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, kad ji neteisingai suprato 2023 m. liepos 24 d. pranešimo turinį, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad apeliantė būdama sąžininga, siekdama pasinaudoti pirmenybės teise ir įsigyti iš bendraturčių parduodamas sklypo dalis, privalėjo elgtis protingai ir apdairiai. Byloje nenustatyta, kad apeliantė, gavusi bendraturčių pranešimą, kreipėsi į teisininkus, bendraturčius ar ėmėsi kitų veiksmų, siekdama išsiaiškinti neaiškumus ar pasitikslinti parduodamų sklypo dalių pardavimo sąlygas. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ji ne tik neatsiėmė pašte jai adresuoto bendraturčių 2023 m. liepos 24 d. pranešimo, atsisakė pasirašyti antstolio įteikimo pažymoje, bet ir nesusisiekė su bendraturčiais, neinformavo jų apie savo sprendimą. Be to, apeliantė jau iki 2023 m. liepos 24 d. pranešimo įteikimo žinojo, kad bendraturčiai ketina parduoti savo dalis ir netgi vyko visų bendraturčių derybos dėl 2/3 sklypo dalių pirkimo–pardavimo, bet, nesusitarus dėl kainos, nepavyko pasiekti susitarimo. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantė turėjo visas galimybes pasikonsultuoti ne tik su teisininkais, bet ir galėjo tiesiogiai susisiekti su bendraturčiais, tačiau to nepadarė.

48.       Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantė iki 2023 m. liepos 24 d. pranešimo gavimo vedė derybas su bendraturčiais dėl jų sklypo dalių įsigijimo, neturi esminės reikšmės sprendžiamam klausimui. Byloje nustatyta, kad apeliantė, gavusi oficialų bendraturčių pranešimą, į jį nesureagavo. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė buvo tinkamai, CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, informuota apie galimybę pirmenybės teise įsigyti kitų bendraturčių parduodamas 2/3 sklypo dalis, bet tokia teise nepasinaudojo.

49.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, nors CK 4.79 straipsnio normomis yra siekiama sumažinti bendraturčių skaičių, nes nuosavybės teisių įgyvendinimas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui tampa efektyvesnis ir racionalesnis, o nagrinėjamoje byloje bendraturčių skaičius padidėjo iki keturių, tai nereiškia, jog vien dėl to turėtų būti paneigta savo dalis parduoti norinčių bendraturčių teisė nustatyti pardavimo sąlygas savo nuožiūra taip, kaip jiems naudingiau, patogiau ar dėl kitų jiems aktualių aplinkybių. Pirmiau nurodyta, kad bendraturtis, siekdamas pasinaudoti pirmenybės teise, turi sutikti pasiūlytomis pardavimo sąlygomis. Jis neturi teisės reikalauti, kad bendraturtis keistų jam sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018, 45 punktas). Neturėtų būti ignoruojama ir apeliantės pareiga veikti rūpestingai, sąžiningai ir atidžiai, nes civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

50.       Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų elgesio, jog prieš pranešimo išsiuntimą apeliantei atsakovai L. E. ir G. E. jau buvo sulygę dėl žemės sklypo 2/3 dalių pardavimo su atsakovais UAB „Vaiska“, N. Z., nes kiekvienas bendraturtis 2023 m. liepos 26 d. gavo po 10 000 Eur avansą, taip pat pripažįstami nepagrįstais.

51.       CK 6.309 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas (CK 6.309 straipsnio 1 dalis), o pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovams L. E. ir G. E. 2023 m. liepos 26 d. pervestas avansas už 2/3 sklypo dalis. Tai nereiškia, kad pažeista apeliantės pirmenybės teisė įsigyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad avanso gavimas laikomas įsipareigojimu parduoti daiktą, bet tik pagal pirkimo–pardavimo sutartį perdavus nekilnojamąjį daiktą nuosavybės teisė į jį pereina pirkėjui (CK 6.393 straipsnio 4 dalis). Apeliantei, per pranešime nustatytą vieno mėnesio terminą pareiškus pageidavimą įsigyti bendraturčių parduodamas 2/3 sklypo dalis, būtent su ja bendraturčiai būtų turėję pareigą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, o sumokėto avanso padariniams taikytinos CK 6.315 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos. Byloje nustatyta, kad terminas apeliantei pasinaudoti pirmenybės teise baigėsi 2023 m. rugsėjo 22 d. Atsakovai sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartį pas notarą sudarė 2023 m. spalio 12 d., t. y. praėjus dar 20 dienų po termino pasinaudoti pirmenybės teise pabaigos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tvirtinti, kad avanso gavimas užkirto apeliantei kelią įsigyti iš bendraturčių parduodamas sklypo dalis ar kitaip pažeidė jos teises. 

52.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimą, kad, remiantis CK 4.79 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, pirmenybės teisės pirkti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe, įgyvendinimas sietinas ne tik su šią dalį parduoti ketinančio asmens pareigomis pranešti apie tokį savo ketinimą ir sąlygas kitiems bendraturčiams, bet ir su kitų bendraturčių (aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštu) sutikimu (ketinimu) pirkti parduodamą bendro daikto dalį tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis yra siūloma parduoti kitiems asmenims. Taikant šį pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdą, pirkimo–pardavimo sandoris išlieka toks, koks jis buvo sudarytas, tik keičiasi jo subjektai, t. y. parduota bendro daikto dalis ta kaina, kuria yra parduota, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis (taip pat ir dėl sutarties dalyko) perduodama pirmenybės teisę ją įsigyti turinčiam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2022).

53.       Nagrinėjamoje byloje apeliantė nurodo, kad ji siekia įsigyti tik 1/3 sklypo dalį. Jos ieškinio reikalavimas yra reikalavimas perkelti jai pirkėjo teises tik į atsakovų N. Z. ir P. Z. įsigytą 1/3 sklypo dalį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog apeliantė turi teisę reikalauti perkelti jai pirkėjos teises tik į visas parduotas sklypo dalis ir už tą kainą, kuri buvo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, t. y. kad jai būtų perkeltos pirkėjų teisės į pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas 2/3 sklypo dalis, kaip turtinį kompleksą už 210 000 Eur, po 1/3 priklausančią N. Z. (ir P. Z.) bei UAB „Vaiska“, sumokant kiekvienam pirkėjui po 105 000 Eur. Apeliantė negali prašyti perkelti pirkėjo teises į kitokias sklypo dalis ir už kitokią kainą negu tai buvo nustatyta pirkimo–pardavimo sutartyje.

54.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo perkelti apeliantei pirkėjos teisių ir pareigų pagal 2023 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nes apeliantei buvo tinkamai pranešta apie galimybę pasinaudoti pirmenybės teise, o pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tomis pačiomis sąlygomis, kokios pasiūlytos apeliantei, yra pagrįsta. Taigi, ieškinio reikalavimas dėl pirkėjos teisių ir pareigų pagal 2023 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimo negali būti tenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

55.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

56.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

57.       Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1 763 žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki šios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, valstybei iš ieškovės priteisiamas 1 763 Eur žyminis mokestis (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

58.       Atsakovė UAB „Vaiska“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nurodyta atsakovė patyrė 2 069,10 Eur išlaidų advokato pagalbai (pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymas).

59.       Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

60.       Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, patirtos 2025 metų I ketvirtį, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 metų III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 237,9 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punktu, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma gali būti 2 909,27 Eur (1,3 x 2 237,9 Eur). Atsakovės UAB „Vaiska“ prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.11 papunktį apskaičiuoto rekomenduojamo maksimalaus atlygio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2, 3 dalimis, Rekomendacijų 2, 7 punktų, 8.11 papunkčio nuostatomis, atsakovei UAB „Vaiska“ iš ieškovės priteisiama 2 069,10 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaiska“ (juridinio asmens kodas 304657377) iš ieškovės V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 069,10 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt devynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 763 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus) žyminį mokestį.