Administracinė byla Nr. A-678-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00468-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos vyriausiajam policijos komisariatui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas T. Ž. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti 300 000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Plungės rajono policijos komisariato (toliau – ir Plungės r. PK) areštinės kamerose periodiškai laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2012 m. birželio 28 d. Pareiškėjas teigė, kad buvo apgyvendintas areštinės patalpose kartu su rūkančiais asmenimis ir buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru; nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas; nebuvo užtikrintas reikiamas gyvenamosios patalpos plotas; nebuvo įrengtas medicininis punktas, nebuvo įrengti pasimatymo kambariai; kamerų būklė buvo avarinė; kamerose nebuvo sanitarinio mazgo; kamerose nebuvo lovų. Pareiškėjas taip pat nebuvo aprūpinamas tualetiniu popieriumi, kameros visą laiką buvo purvinos, drėgnos, nebuvo ventiliuojamos, maistas patiekiamas atšalęs ir neatitinkantis normų, nebuvo sudarytos sąlygos maudytis, kamerose buvo parazitų, šalta. Dėl minėtų kalinimo sąlygų sutriko visavertis gyvenimas, atsirado paniška fobija uždaroms patalpoms, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiškėjas pasidarė irzlus ir dirglus, sunkiai valdantis emocijas, sutriko miegas, nutrūko socialiniai ryšiai su šeima, prasidėjo depresija, pareiškėjas patyrė didelę dvasinę skriaudą ir kančią, orumo pažeminimą. Manė, jog atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovas neveikė taip, kaip turėjo veikti, todėl atsirado neturtinė žala, kuri pareiškėjui turi būti atlyginta.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, ir trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą tenkinti iš dalies, t. y. pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo T. Ž. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Plungės r. PK areštinėje 2011 m. rugsėjo 30 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog areštinė neatitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų ir duotas nurodymas paruošti pažeidimų pašalinimo planą. Paaiškino, kad buvo pašalinti trūkumai, kuriuos buvo įmanoma pašalinti neatlikus areštinės rekonstrukcijos. Teigė, kad Plungės r. PK areštinės visose sulaikymo kamerose buvo sudėti plastikiniai langai su orlaidėmis, į kameras laisvai patekdavo dienos šviesa, areštinės patalpose buvo įrengta vėdinimo sistema, temperatūra kamerose atitikdavo Sveikatos apsaugos ministro nustatytas normas. Be to, areštinėje buvo bendras tualetas, kuriame visada būdavo tualetinio popieriaus, bendras dušas su karštu vandeniu, nuteistieji galėjo maudytis du kartus per dieną, kai būdavo išvedami pasivaikščioti. Areštinės kamerose buvo elektra ir rozetės, dezinfekcija kamerose buvo atliekama pastoviai pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymu numatytus reikalavimus. Teigė, kad Plungės r. PK nepažeidė pareiškėjo teisės būti laikomam areštinės kamerose, kuriose yra ne mažiau nei 3,6 kv. m vienam laikomam asmeniui (visomis dienomis buvo daugiau nei 5 kv. m vienam laikomam asmeniui). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Plungės r. PK areštinėje buvo laikomas blogesnėmis sąlygomis nei kiti sulaikyti asmenys. Taip pat nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui dėl laikymo Plungės r. PK areštinėje būtų kilusios neigiamos pasekmės.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – konstatavo, jog pareiškėjo teisė būti kalinamam Plungės r. PK areštinės patalpose teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, jog jo socialiniai ryšiai su šeima, t. y. su žmona R. Ž., nutrūko dėl to, jog Plungės r. PK nebuvo įrengti pasimatymo kambariai, taip pat kad jis, kaip nerūkantis, buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru dėl kitų asmenų rūkymo areštinės patalpose, kadangi iš bylos duomenų nustatė, jog pareiškėjas yra rūkantis. Teismas nenustatė, jog buvo pažeistas minimalios ploto normos reikalavimas. Pažymėjo, jog Telšių visuomenės sveikatos centro 2011 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. AP-1-161 nustatyta, kad Plungės r. PK areštinės įrengimas neatitinka higieninių normų ir asmenims, patalpintiems joje nesudaromos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos (Higienos normų 6 punkto pažeidimas). Areštinėje nėra specialaus, atitinkančio reikalavimus, pasivaikščiojimo kiemo, todėl neužtikrinamas privalomas asmenų, laikomų areštinėje pasivaikščiojimas (Higienos normų 11 punkto pažeidimas). Areštinėje laikomiems asmenims neužtikrinama asmens sveikatos priežiūra, nes nėra asmens sveikatos priežiūros įstaigos (Higienos normų 12 punkto pažeidimas). Kamerose nėra įrengtų sanitarinių mazgų, praustuvių – vietoje jų naudojamos plastikinės talpos, kurios neatskirtos pertvara (Higienos normų 20 punkto pažeidimas). Dvejose kamerose netinkamas natūralus apšvietimas, nes jose esantys langai neskaidrūs, kamerose nėra lovų (Higienos normų 31 punkto pažeidimas). Areštinės patalpose reikalingas remontas, nes patalpų grindų danga nelygi, nusidėvėjusi, sienų dažai atsilupę, apipeliję (Higienos normų 48 punkto pažeidimas), tikrinimo metu visose patalpose trūko švaros (Higienos normų 49 punkto pažeidimas), kamerose buitinių atliekų surinkimui nėra talpų (Higienos normų 51 punkto pažeidimas), neužtikrinamos sąlygos areštinėje laikomiems asmenims nusiprausti, techniškai netvarkingas dušas (Higienos normų 60 punkto pažeidimas). Šiame patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad visos areštinės patalpos valomos kasdien – kameras valo patys areštantai, yra švarių lovos skalbinių ir rankšluosčių areštantams aprūpinti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Plungės r. PK areštinėje buvo laikomas atskirais laiko tarpais, kurie dažniausiai užsitęsdavo ne ilgiau kaip 3 ar 4 dienas. Objektyviai nustatyti Plungės r. PK areštinės kamerų būklę, buvusią visą ginčo laikotarpį praktiškai negalima, nes Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 5-V-134 „Dėl kai kurių policijos areštinių likvidavimo“ ji yra likviduota. Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas, įvertinus jo nedidelę trukmę, mastą bei intensyvumą, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III.

Pareiškėjas T. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo nagrinėjamą laikotarpį iki trejų metų, kadangi pareiškėjas negalėjo anksčiau kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes reikšmingi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai nebuvo išversti į Lietuvių kalbą;
2. teismas nepagrįstai taikė Lietuvos teisės aktuose nustatytą 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, normą. Šiuo atveju taikytina 4 kv. m norma, į kurią neįskaičiuojami kamerose esantys baldai;
3. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atsisakė priteisti žalos atlyginimą pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas prašo priteisti dėl to, kad jis buvo laikomas Plungės rajono policijos komisariato areštinės kamerose netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, tačiau jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta (b. l. 101), jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2012 m. birželio 28 d.) Plungės rajono policijos komisariato areštinėje buvo laikomas periodiškai 37 dienas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas, pareiškėjas buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, nebuvo įrengtas medicinos punktas, nebuvo tinkamai įrengto sanitarinio mazgo ir neužtikrinamas vandens tiekimas, bendra kamerų būklė buvo itin bloga, kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, drėgna, sienos padengtos pelėsiu, kamerose buvo parazitų, nebuvo lovų, kitos kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės, pareiškėjas nebuvo aprūpinamas higienos ir valymo priemonėmis, jam nebuvo užtikrinamas tinkamas maitinimas, nesudaromos tinkamos sąlygos nusiprausti, nebuvo įrengti pasimatymų kambariai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atskirais laikotarpiais pareiškėjui Plungės rajono policijos komisariato areštinėje teko nuo 5,66 kv. m iki 14,51 kv. m kameros ploto. Pastebėtina, jog konkrečiu atveju taikytinas ne Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kurį nurodė pirmosios instancijos teismas, o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas, numatantis 5 kv. m minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui normą (sanitarinio mazgo plotas į ją neįskaičiuojamas), kuri nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo teiginius, jog jo šeiminiai ryšiai su žmona nutrūko dėl pasimatymų kambarių neįrengimo bei kad pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis šiuo aspektu ir papildomai jų nekartoja.

Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jam nebuvo teikiamas tinkamas maitinimas, pažymėtina, jog pareiškėjas tik bendrai nurodė, kad maistas dažnai būdavo blogos kokybės, pateikiamas atšalęs, tačiau savo teiginių nedetalizavo ir nepagrindė, nenurodė, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės. Pagal pareiškėjo prašyme nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra pagrindo nustatyti atsakovo veiksmų neatitikimą teisės aktų reikalavimams.

Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyti kiti Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) pažeidimai. Nagrinėjamoje byloje pateiktame Telšių visuomenės sveikatos centro 2011 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. AP-1-161 (b. l. 67–68) be kita ko nurodyta, jog Plungės rajono policijos komisariato areštinėje nustatyti Higienos normos HN 37:2009 6, 12, 20, 21, 31, 48, 49, 51, 56, 57 ir 60 punktų reikalavimų pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, jog minėtųjų pažeidimų turinį yra detaliai aptaręs pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja. Pažymėtina, kad Plungės r. PK viešosios policijos skyriaus 2011 m. gruodžio 30 d. raštas „Dėl nustatytų trūkumų šalinimo“ patvirtina, kad dušas, esantis areštinėje, yra sutvarkytas bei kad visose kamerose yra talpos buitinėms atliekoms surinkti.

Dėl pareiškėjo aprūpinimo higienos ir valymo reikmenimis, netinkamos kamerų temperatūros, ventiliavimo bei jose esančių parazitų ir pelėsio teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr. pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013), tai, jog pareiškėjas detaliai nurodė šias aplinkybes, o atsakovo pateikta informacija ir dokumentai jų nepaneigia, vertina, jog įvardytos pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pareiškėjo laikymas, be kita ko, areštinių kamerose neįrengus sanitarinių mazgų ir praustuvių, vietoje to verčiant asmenis naudotis plastikinėmis talpomis, kamerose neįrengus lovų (tik medinius gultus), nebuvo suderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatomis bei žemino pareiškėjo orumą. Taigi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog pareiškėjo laikymas Plungės rajono policijos komisariato areštinėje minėtomis sąlygomis sukėlė jam rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, todėl pareiškėją laikant minėtomis sąlygomis jam neabejotinai kilo neturtinė žala.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Vertindama pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad valstybė neužtikrino Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų laikymosi, tokiu būdu pareiškėjui nebuvo užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka t. y. atsakovas CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos neigiamos pasekmės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija. Įvertinus kumuliacinį pareiškėjo laikymo sąlygų Plungės policijos komisariato areštinėje poveikį byloje yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą ir pinigine išraiška.

Atsižvelgiant į visas pareiškėjo laikymo areštinėje aplinkybes, įvertinusi nurodyto pažeidimo trukmę, nustatytų laikymo sąlygų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 500 Eur. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo T. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui T. Ž. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur (penkis šimtus eurų) (1 726,40 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                    Irmantas Jarukaitis

                                                                                 Dainius Raižys

                                                                                 Arūnas Sutkevičius