Civilinė byla Nr. 2-457-585/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00324-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.9.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 6 d.  

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Arvi fertis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Arvi fertis“ iškėlė bankroto bylą, įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė Aurimą Valaitį.

2.       Atsakovės nemokumo administratorius pateikė teismui prašymą priimti nutartį likviduoti UAB „Arvi fertis“ dėl bankroto ir leisti tęsti jau sudarytus ir sudaryti naujus sandorius, susijusius su vykdomos ūkinės komercinės veiklos tęsimu. Prašyme administratorius paaiškino, kad 2020 m. sausio 27 d. įvyko UAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimas, kuris nusprendė, be kita ko, tęsti UAB „Arvi fertis“ ūkinės komercinės veiklos vykdymą iki juridinio asmens pirkimo–pardavimo sutarties galutinio įvykdymo, o taip pat nusprendė siūlyti teismui priimti nutartį likviduoti UAB „Arvi fertis“ dėl bankroto, prašant teismo leidimo tęsti jau sudarytus ir sudaryti naujus sandorius, susijusius su vykdomos ūkinės komercinės veiklos tęsimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymą tenkino ir nutarė likviduoti bankrutuojančią UAB „Arvi fertis“ dėl bankroto; paliko galioti 2019 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintą UAB „Arvi fertis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d., 2019 m. gruodžio 11 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. gegužės 5 d. nutartimis.

4.       Teismas nustatė, kad bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkime, vykusiame 2021 m. sausio 27 d., kreditoriai nepareiškė noro sudaryti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą; bankroto administratorius buvo įpareigotas kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (2021 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo protokolo 8 darbotvarkės klausimas). Atsižvelgiant į tai, jog kreditoriai neketina sudaryti taikos sutarties, galimybių atkurti įmonės mokumą nenustatyta, UAB „Arvi fertis“ pripažintina likviduojama dėl bankroto (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 83 straipsnio 3 dalis).

5.       Teismas iš kreditorių susirinkimo protokolo 7 punkto nustatė, kad kreditorių susirinkime buvo nuspręsta tęsti UAB „Arvi fertis“ ūkinės komercinės veiklos vykdymą iki juridinio asmens pirkimo–pardavimo sutarties galutinio įvykdymo. Protokolo 8 punktu nuspręsta kreiptis į teismą, siūlant priimti nutartį likviduoti UAB „Arvi fertis“ dėl bankroto, tuo pačiu prašant teismo leidimo tęsti jau sudarytus ir sudaryti naujus sandorius, susijusius su vykdomos ūkinės komercinės veiklos tęsimu. Teismas pažymėjo, kad JANĮ nenumato teismo procesinio vaidmens, sprendžiant klausimą dėl bankrutuojančio juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Kita vertus, atsižvelgiant į kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus, teismui nežinomos aplinkybės, dėl kurių įmonė, gavusi kreditorių susirinkimo pritarimą, ūkine komercine veikla verstis negalėtų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Kreditorė UAB „Belor“ atskiruoju skundu prašo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu stabdyti šio atskirojo skundo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. eB2-1717-340/2021 pagal UAB „Belor“ skundą dėl 2021 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; netenkinus pirmojo prašymo, CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu sustabdyti šio atskirojo skundo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. eB2-1717-340/2021 pagal UAB „Belor“ skundą dėl 2021 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nemokumo administratoriaus prašymą priimti nutartį likviduoti UAB „Arvi fertis“ dėl bankroto atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1.                      BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo nutarimai, kurių pagrindu nemokumo administratorius kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti atsakovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, buvo apskųsti, prašant juos pripažinti negaliojančiais. Atsakovės 2021 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimas, kuriame be kita ko, buvo nutarta siūlyti teismui priimti nutartį dėl įmonės likvidavimo dėl bankroto, buvo sušauktas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir kreditorių teises. Tai, kad yra ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai in corpore (visi), turi esminės reikšmės nutarties dėl įmonės likvidavimo dėl bankroto teisėtumui.

6.2.                      Kol nebus išspręstas klausimas dėl 2021 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, nutartis dėl įmonės likvidavimo dėl bankroto negalės būti realiai vykdoma, t. y. negalės būti atliekami jokie JANĮ numatyti atlikti veiksmai, priėmus tokią nutartį.

6.3.                      UAB „Belor“ skundo dėl 2021 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjamo civilinėje byloje Nr. eB2-1717-340/2021, nagrinėjimas ir nagrinėjimo rezultatai, turės tiesioginės įtakos sprendžiant ar skundžiama nutartis dėl BUAB „Arvi fertis“ likvidavimo dėl bankroto buvo priimta pagrįstai ir teisėtai.

7.       Kreditorė UAB „UHB“ atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą; atmesti prašymą dėl 2021 m. vasario 11 d. atskirojo skundo nagrinėjimo sustabdymo; skirti UAB „Belor“ 5 000 Eur baudą, 50 procentų šios sumos priteisiant UAB „UHB“ naudai. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

7.1.                      Pareiškėja atskirajame skunde neįrodinėja BUAB „Arvi fertis“ galimybių sudaryti taikos sutartį ar iškelti restruktūrizavimo bylą, kas atitiktų JANĮ 83 straipsnio 1 dalies aiškinimą ir taikymą.

7.2.                      Atsakovės BUAB „Arvi fertis“ 2021 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimo suma sudaro 98,2815 proc. visų BUAB „Arvi fertis“ patvirtintų ir įsiteisėjusių kreditorinių reikalavimų. Už likvidavimo procedūros taikymą balsavo 65,6698 proc., o prieš tik 34,3302 proc. Pareiškėjos BUAB „Belor“ reikalavimas sudaro tik 9,019 proc.

7.3.                      Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės ginčija 2021 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriuos taip pat yra apskundusi. Vilniaus apygardos teismas jau du kartus atmetė pareiškėjos prašymą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėdamas, kad UAB „Belor“ skundas dėl 2021 m. sausio 27 d.  kreditorių susirinkimo nutarimų nėra preliminariai pagrįstas, UAB „Belor“ nenurodė nei vieno nemokumo administratorius atlikto JANĮ nuostatų pažeidimo susijusio su 2021 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimu.

7.4.                      Kasacinio Teismo praktikoje yra suformuluota aiški ir vieninga pozicija, kad bankroto byloje nagrinėjamų klausimų sustabdymas neatitiktų bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, be to, bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėtų lūkesčių apsaugos principų, bankroto proceso tikslų.

7.5.                      Pareiškėja pateikė akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, jo nagrinėjimas neišvengiamai užtęs ir vilkins BUAB „Arvi fertis“ bankroto procesą, todėl bankroto procesas pabrangs, pareikalaus daugiau bankrutuojančios BUAB „Arvi fertis“ resursų, o kreditoriai gaus mažesnį reikalavimų patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

8.       Atsakovė BUAB „Arvi fertis“ prašo atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo; atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

8.1.                      Atsakovės 2021 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų apskundimas nestabdo jų galiojimo. Pagal JANĮ 51 straipsnio 2 dalį, kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos.

8.2.                      Pareiškėjos prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą buvo atmesti.

8.3.                      Priešingai, nei nurodo pareiškėja, 2021 m. sausio 27 d, kreditorių susirinkimas buvo suorganizuotas, nepažeidžiant JANĮ nuostatų. Pareiškėjos nurodomi pažeidimai yra tik deklaratyvūs.

8.4.                      Kreditorių pritarimas likvidavimo procedūros taikymui, kai susidaro tokios procedūros taikymui reikalingos sąlygos, nėra būtinas.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11.       Apeliantė kartu su skundu pateikė 2021 m. sausio 27 d. BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo protokolą ir 2021 m. vasario 8 d. apeliantės skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės pateikti įrodymai yra atsakovės bankroto byloje, todėl jų priėmimo klausimas nesprendžiamas.

12.       Atsakovės BUAB „Arvi fertis“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas 2021 m. sausio 22 d. el. laiškas neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti nauji įrodymi nesiekiama patvirtinti ir paneigti jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su klausimu dėl UAB „Arvi fertis“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Dėl nurodytos priežasties pateiktą naują rašytinį įrodymą atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama

13.       JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Kasacinis teismas, aiškindamas ankstesnio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, yra nurodęs, kad bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras nutraukiant bankroto bylą arba likviduojant juridinį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017).

14.       Pagal JANĮ 83 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Teismas turi teisę nurodytą terminą pratęsti vieną kartą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi administratorius arba kreditorių susirinkimas (JANĮ 83 straipsnio 2 dalis).

15.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovei UAB „Arvi fertis“ iškėlė bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtino BUAB „Arvi fertis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį pakeitė. Taigi, terminas, kuriam suėjus atsirado pagrindas priimti nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, pasibaigė 2020 m. balandžio 30 d. Teismui prašymas pratęsti nurodytą terminą pateiktas nebuvo. Kadangi nuo teismo nutarties, kuria buvo patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo dienos iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo buvo praėję daugiau nei 6 mėnesiai, t. y. suėjo JANĮ numatytas maksimalus terminas, per kurį administratorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį.

16.       Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, skundo negrindžia aplinkybėmis, kad nagrinėjamu atveju yra galimybė atsakovės bankroto bylą nutraukti ir atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Darytina išvada, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo visos JANĮ 83 straipsnyje nustatytos sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovę BUAB „Arvi fertis“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad apeliantė ginčija kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama, nesudaro pagrindo pažeisti JANĮ 83 straipsnyje nustatytus terminus, atitinkamai panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo argumentais, kad kreditorių susirinkimo pritarimas likvidavimo procedūros taikymui, kai susidaro tokios procedūros taikymui reikalingos sąlygos, nėra būtinas. 

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo sustabdymo

18.       Apeliantė atskirajame skunde pateikė prašymą sustabdyti atskirojo skundo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. eB2-1717-340/2021 pagal UAB „Belor“ skundą dėl 2021 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

19.       Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Proceso įstatyme pagal bylos sustabdymo pagrindus išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009 ir kt.).

20.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo stabdyti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties nagrinėjimo. Kaip jau buvo minėta, kreditorių susirinkimo pritarimas likvidavimo procedūros taikymui, kai susidaro tokios procedūros taikymui reikalingos sąlygos, teismui nėra būtinas. Todėl civilinės bylos Nr. eB2-1717-340/2021, kurioje ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai, tarp jų ir nutarimas įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su prašymu pripažinti atsakovę bankrutavusia ir likviduojama, išnagrinėjimo rezultatas neturės įtakos sprendžiant, ar egzistuoja JANĮ 83 straipsnyje nustatytos sąlygos pripažinti atsakovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nes tokios sąlygos išnagrinėtos sprendžiant ginčą šioje byloje.

21.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti fakultatyvius ar privalomus bylos sustabdymo pagrindus (CPK 163 – 164 straipsniai), todėl prašymas netenkintinas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

22.       Kreditorė UAB „UHB“ atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą prašo skirti jai iki 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant kreditorei UAB „UHB“. Kreditorės UAB „UHB“ teigimu, apeliantė pateikė akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, jo nagrinėjimas neišvengiamai užtęs ir vilkins BUAB „Arvi fertis“ bankroto procesą, todėl bankroto procesas pabrangs, pareikalaus daugiau bankrutuojančios BUAB „Arvi fertis“ resursų, o kreditoriai gaus mažesnį reikalavimų patenkinimą.

23.       CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

24.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

25.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien teismo nepatenkinto atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantė, skundė pirmosios instancijos teismo nutartį dėl BUAB „Arvi fertis“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, savaime nėra bylos vilkinimas, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nors atskirasis skundas šiuo atveju laikytinas nepagrįstu, tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad apeliantė yra nesąžininga, sąmoningai siekia veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kreditorės UAB „UHB“ prašymas netenkinamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias JANĮ normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovė BUAB „Arvi fertis“ patyrė 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsakovė pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Kadangi minėta suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkto pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pagrindo viršyti Rekomendacijose nurodytą užmokesčio dydį byloje nenustatyta, todėl atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš apeliantės 581,92 Eur teisinės pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“ iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ 581,92 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą, 92 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas                                             Vytautas Zelianka