Byla Nr. II-74-576/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00237-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.9.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. kovo 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,
sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai,
dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą sprendimą, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovui R. K.,
nedalyvaujant pareiškėjai S. Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. Ž. skundą dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. S2016/(21.10-2101)-12-5287 atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 1724 straipsnyje AB „Swedbank“ vadovo atžvilgiu,
n u s t a t ė :
S. Ž. 2016 m. rugpjūčio 12 d. pateikė Lietuvos bankui skundą, prašydama patraukti administracinėn atsakomybėn AB „Swedbank“ vadovą dėl LR ATPK 1724 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, dėl to, kad jis pažeidė LR bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies nuostatas, o būtent, S. Ž. 2016 m. liepos 5 d. išsiuntus AB „Swedbank“ rašytinį prašymą pakeisti jos kredito sutarties sąlygas, kuris AB „Swedbank“ buvo gautas 2016 m. liepos 7 d., bankas per 30 kalendorinių dienų nuo jos prašymo gavimo dienos nepateikė rašytinio atsakymo dėl jos prašymo. (b.l. 10)
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu atsisakė skirti AB „Swedbank“ vadovui administracinę nuobaudą, nurodydama, kad to daryti nėra tikslinga, nes Lietuvos bankas 2016 m. rugpjūčio 19 d. pateikė atsakymą pareiškėjai, atsiprašė dėl termino praleidimo, kuris buvo padarytas dėl žmogiškos klaidos. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba neturi duomenų apie tai, kad Bankas dažnai vėluotų pateikti ar visai nepateiktų atsakymų į klientų prašymus, kreipimusis ir skundus. (b.l. 11-12)
S. Ž. 2016 m. gruodžio 12 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui per Lietuvos banko Priežiūros tarnybą skundą dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo. (b.l. 31-33)
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, įgyvendindama LR ATPK 295 straipsnio nuostatas, 2016 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. S2016/(21.10-2101)-12-5287 panaikino savo sprendimą, suformuluotą 2016 m. rugpjūčio 30 d. rašte dėl baudos skyrimo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą AB „Swedbank“ vadovui ir priėmė dėl šio S. Ž. reikalavimo naują sprendimą – atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 1724 straipsnio 1 dalį AB „Swedbank“ vadovo atžvilgiu, nenustačiusi jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi ATPK 1724 straipsnio 1 dalyje numatyta finansų įstaigos vadovo atsakomybė ne už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą bet kuriam trečiam asmeniui, įskaitant banko klientus, bet už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą priežiūros institucijai – Lietuvos bankui. (b.l. 34-35)
Pareiškėja S. Ž. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. S2016/(21.10-2101)-12-5287 atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 1724 straipsnyje AB „Swedbank“ vadovo atžvilgiu ir paskirti AB „Swedbank“ vadovui administracinę nuobaudą už LR ATPK 1724 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą arba įpareigoti tai padaryti Lietuvos banką. Pareiškėja savo skunde nurodė, kad 2005 m. sausio 25 d. ji ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas sudarė Kredito sutartį, su vėlesniais Sutarties sąlygų pakeitimais. 2016 m. birželio 4 d. Danske bank ir „Swedbank" AB susitarė, kad Danske bank mažmeninės bankininkystės verslo dalis perleidžia Swedbank kartu perimant visas kreditoriaus teises ir pareigas, kilusias pagal Danske bank ir pareiškėjos sudarytą Sutartį. Tokiu būdu iš Danske bank klientės po šio susitarimo ji automatiškai tapo Swedbank kliente. 2016 m. liepos 5 d. ji Swedbank išsiuntė prašymą dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, kuris buvo įteiktas 2016 m. liepos 7 d. Kadangi per LR bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą – 30 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos, atsakymas iš Swedbank nebuvo gautas, 2016 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos bankui pareiškėja išsiuntė skundą su prašymu Swedbank įmonės vadovui, už LR teisės aktų nesilaikymą skirti baudą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1724 straipsnyje. 2016 m. rugsėjo 5 d. gavo Banko priežiūros tarnybos 2016 m. rugpjūčio 30 d. dokumentą Nr. S 2016/(21.12-2101)-12-3706, iš kurio sužinojo apie Swedbank 2016 m. rugpjūčio 19 d. jai jau pateiktą motyvuotą atsakymą Nr. SR/16-21914. Šiame atsakyme buvo konstatuota, kad skirti baudą Swedbank vadovui nėra tikslinga, nes Swedbank pareiškėjos atsiprašė ir nurodė, kad nepateikė motyvuoto atsakymo raštu per teisės aktuose nustatytą terminą dėl žmogiškosios klaidos ir kad Banko Tarnyba neturi duomenų apie tai, kad Swedbank dažnai vėluotų ar iš vis nepateiktų atsakymų į savo klientų prašymus, skundus ar kreipimusis. Tačiau pareiškėja Swedbank motyvuoto atsakymo LR paštu negavo, ir apie jo egzistavimą sužinojo tik iš Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos atsakymo, kuriame jai apie tai buvo pranešta. Swedbank 2016 m. rugpjūčio 19 d. motyvuotą atsakymą Nr. SR/16-21914 sugebėjo patalpinti tik savo internetinio puslapio pareiškėjos asmeninėje paskyroje (tačiau šis dokumentas buvo gautas jau tik po to, kai jos pirmą skundą gavo Banko Tarnyba), neatsiunčiant jokio pranešimo el. pašto pagalba ar kitaip jos neinformuojant apie atitinkamo dokumento gavimą, o šios įstaigos internetiniu puslapiu nesinaudoja kiekvieną dieną, todėl apie tokį atsakymą galėjo iš viso nesužinoti. Tokį dokumentą reikia siųsti ne el. paštu, o registruota LR pašto siunta. 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškėja per Banką kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydama atnaujinti skundo padavimo terminą; Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2016-08-30 dokumento Nr. S 2016/(21.12-2101)-12-3706 dalį „Dėl baudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą" panaikinti; įpareigoti Banko Tarnybą persvarstyti jos prašymą priimant nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje nubaudžiant AB „Swedbank" įmonės vadovą LR ATPK 1724 straipsnyje numatyta atitinkama realia pinigine bauda. Bankas 2016 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. S 2016/(21.10-2101)-12-5287 išnagrinėjęs jos antrą skundą ir vadovaudamasis ATPK 295 straipsniu nusprendė iš dalies sutikti su jos antru skundu - panaikinti skundžiamą Atsakymo dalį „Dėl baudos pagal ATPK" ir nutarė priimti naują sprendimą- atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 1724 straipsnį.
Pareiškėja skunde nurodė, kad pagrindinis Banko darbuotojų argumentas atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 1724 straipsnį, yra straipsnio pirmoje dalyje numatyta finansų įstaigos vadovo atsakomybė ne už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą bet kuriam trečiajam asmeniui, įskaitant banko klientus, bet už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą priežiūros institucijai- kitaip tik Lietuvos bankui. Pareiškėjos teigimu, jau vien iš straipsnio pirmos dalies pavadinimo „Teisės aktų, reglamentuojančių finansų rinką, pažeidimas ir trukdymas atlikti finansų rinkos priežiūrą“ turėtų būti aišku, kad administracinė atsakomybė, finansų įstaigos vadovui atsiranda už Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių finansų rinką, pažeidimus. Vadinasi atsakomybė atsiranda ne tik už Banko priimtų teisės aktų pažeidimus (kas minima Straipsnio pavadinimo antroje dalyje), bet ir už visų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių finansų rinką, tame tarpe ir LR įstatymų. Lietuvos banko darbuotojų nuomonė šiuo klausimu 2016 m. rugpjūčio 30 d. dokumente Nr. S 2016/(21.12-2101)-12-3706 buvo priešinga nei 2016 m. gruodžio 19 d. rašte. Jame buvo parašyta, kad Swedbank vadovui skirti baudą pagal ATPK 1724 straipsnį nėra tikslinga, nes Banko Tarnyba neturi duomenų, kad Swedbank dažnai vėluotų pateikti ar iš viso nepateiktų atsakymų į savo klientų prašymus, skundus ar kreipimusis. Jos atveju Swedbank pažeidė LR bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, kadangi Swedbank jai nepateikė atsakymo per LR bankų įstatyme nustatytą terminą (šio pažeidimo fakto neneigia nei Swedbank, nei Lietuvos bankas), vadinasi tuo pažeidė ATPK 1724 straipsnio pirmą dalį, kuri skelbia, jog įstatymuose ar Lietuvos banko teisės aktuose nustatytos arba Lietuvos banko pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimas nustatytais terminais arba melagingos, ne visos ar klaidinančios informacijos pateikimas -užtraukia baudą finansų rinkos institucijų vadovams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.
Pareiškėja mano, jog Banko darbuotojai deda labai dideles pastangas ir labai vienareikšmiškai interpretuoja ATPK 1724 straipsnį, nesilaikydami jiems Valstybės pavestų finansų įtaigų priežiūros institucijos funkcijų, tuo siekiant „išsukti" sau pavaldžios įmonės vadovo akivaizdų nusižengimą LR įstatymui arba jiems trūksta kompetencijos tinkamai taikyti įstatymų nuostatas (viename rašte rašo vienokią nuomonę, kitame ją kardinaliai keičia) ir tinkamai atlikti LR finansų įstaigų priežiūrą. Kadangi ATPK 1724 straipsnio pirmoje dalyje nenumatyta įspėjimas ar atleidimas nuo baudos dėl „lengvinančių" aplinkybių, tokių kaip atsiprašymas, „žmogiškoji klaida", „pirmas kartas" ar davinių apie tai, jog toks nusižengimas „dažnai" nebūna, ar netgi pasižadėjimas daugiau taip nedaryti. Už LR įstatymų nesilaikymą, jos atveju informacijos jai nepateikimą nustatytu terminu, šioje Straipsnio dalyje, yra numatyta tik piniginė bauda ir atitinkama bauda privaloma skirti tokį nusižengimą padariusios įstaigos vadovui. (b.l. 3-9)
Lietuvos bankas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundo netenkinti, nurodė, kad Pareiškėja skunde ginčija ginčijamame sprendime konstatuotą išvadą, kad aplinkybė, kad Bankas praleido Bankų įstatyme nustatytą terminą atsakyti į 2016 m. liepos 5 d. Pareiškėjos prašymą, nesudaro teisinio pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 1724 straipsnio 1 dalį, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pareiškėja nurodo, kad tiek ATPK 1724 straipsnio pavadinimas, tiek Lietuvos banko raštas, pagrindžia, kad administracinė atsakomybė finansų įstaigos vadovui atsiranda ne tik Lietuvos bankui nepateikus informacijos, bet ir Bankui pažeidus Bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią klientų prašymų (skundų) dėl su banku sudarytų kreditavimo sutarčių nagrinėjimo ir atsakymų pateikimo klientui terminus. Lietuvos bankas nesutinka su šiais Pareiškėjos argumentais remiantis žemiau nurodytais motyvais. Visų pirma, ATPK 1724 straipsnio 1 dalis turi būti vertinama atsižvelgiant į šioje normoje apibrėžtą konkrečią administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kas yra teisinis administracinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. ATPK nustatyta administracinė atsakomybė taikytina ne už kiekvieną teisės akto pažeidimą, o už visuomenei pakankamai pavojingas veiklas, t.y. įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į priešingo teisei elgesio pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius ir reikšmingas aplinkybes, įtvirtino diferencijuotą teisinį reguliavimą ir atsakomybę (civilinę, administracinę, baudžiamąją ar kitą) už skirtingo pobūdžio teisės aktų pažeidimus. Todėl pažeidus teisės aktą, kurio pavojingumo laipsnis yra mažesnis, taikytina ne administracinė, o kitų rūšių, pavyzdžiui, civilinė, atsakomybė, kuri yra adekvati atitinkamo pažeidimo pavojingumo laipsniui. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimai, kad demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Įstatymų leidėjas įstatymuose nustatydamas, kokios veikos yra priešingos teisei, taip pat nustato ir konkrečią teisinę atsakomybę - administracinę, baudžiamąją, civilinę ar kitą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatoma konkreti teisinė atsakomybė ir poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m, spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005m lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d,, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).
Finansų sistemos stabilumas ir efektyvumas yra reikšmingas viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 24 d. ir 2013 m. liepos 5 d. nutarimai), prie kurio užtikrinimo ir įgyvendinimo prisideda Lietuvos banko vykdoma finansų rinkos priežiūra. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (LBĮ) 8 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Lietuvos bankas atlieka finansų rinkos priežiūrą, o LBĮ 42 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę gauti priežiūrai atlikti reikalingą informaciją iš valstybės institucijų, prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų; inspektuoti (tikrinti) prižiūrimus finansų rinkos dalyvius, o įstatymuose nustatytais atvejais - ir kitus asmenis. LBĮ 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir ūkio subjektai privalo teikti Lietuvos bankui informacija reikalingą jo funkcijoms atlikti. Konstatuotina, kad veiksmingos finansų rinkos priežiūros vykdymas neįmanomas be tinkamos ir laiku gaunamos informacijos iš prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, todėl šios Lietuvos banko funkcijos užtikrinimui yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 1724 straipsnį, t. y. ATPK 1724 straipsnio 1 dalyje numatyta finansų rinkos institucijų vadovų administracinė atsakomybė už įstatymuose ar Lietuvos banko teisės aktuose nustatytos arba Lietuvos banko pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą nustatytais terminais arba melagingos, ne visos ar klaidinančios informacijos pateikimą.
Šiuo atveju būtų nepagrįsta teigti, kad pagal ATPK 1724 straipsnio 1 dalį finansų įstaigos vadovo atsakomybė numatyta už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą bet kuriam trečiajam asmeniui, įskaitant banko klientus, nes Pareiškėjos nurodomas Bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies pažeidimas. Bankui pavėluotai išnagrinėjus ir pateikus atsakymą, į Pareiškėjos 2016 m. liepos 5 d. prašymą savo pavojingumu negali būti sulyginamas su finansų rinkos priežiūrai atlikti reikalingos informacijos pavėluotu pateikimu Lietuvos bankui. Taip pat, toks ATPK 1724 straipsnio 1 dalies aiškinimas neatitiktų Konstitucinio Teismo išvadų, kad įstatymuose nustatyta teisinė atsakomybė turi būti proporcinga teisės pažeidimui ir atitikti siekiamus teisėms tikslus, nes administracinė atsakomybė už Bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies pažeidimą būtų akivaizdžiai neadekvati tokio pažeidimo pavojingumo laipsniui ir varžytų asmenį labiau negu reikalinga Bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems tikslams, dėl klientų prašymų (skundų) dėl sudarytų kreditavimo sutarčių išnagrinėjimo nustatytais terminais pasiekti. Taigi ATPK 1724 straipsnio 1 dalimi siekiama nustatyti administracinę atsakomybę asmenims, kurie negeba organizuoti finansų įstaigos veiklos taip, kad būtų užtikrintas finansų sistemos stabilumas ir efektyvumas ir įvykdytos imperatyvios teisės aktuose nustatytos pareigos dėl informacijos pateikimo finansų rinkos dalyvių priežiūrą atliekančiai institucijai -Lietuvos bankui. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos bankas, spręsdamas, ar Pareiškimas pagrįstas, visų pirma, vadovavosi ATPK 1724 ir 2472 straipsnių nuostatomis, pagal kurias Lietuvos bankas pradėtų tyrimą, dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą, jeigu būtų pagrįstas pagrindas manyti, kad (i) konkrečiuose įstatymuose ar Lietuvos banko teisės aktuose nustatyta pareiga finansų įstaigai pateikti informaciją Lietuvos bankui ir (ii) nustatytu terminu finansų įstaiga nėra pateikusi šios informacijos Lietuvos bankui. Pareiškėja prašo taikyti ATPK 1724 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakomybę Banko vadovui už tai, kad Bankas praleido Bankų įstatyme nustatytą terminą atsakyti į 2016 m. liepos 5 d. Pareiškėjos prašymą, tačiau remiantis anksčiau pateiktu aiškinimu darytina išvada, kad ši aplinkybė nesudaro teisimo pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 1724 straipsnio 1 dalį, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nagrinėjamu atveju 2016 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos bankas rašte Nr. S 2016/(21.12-2101)-12-3595 informavo Banką apie gautą Pareiškimą ir, vadovaudamasis LBĮ 42 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies 2 punktu, nurodė Bankui per 10 darbo dienų atsakyti Pareiškėjai į jos 2016 m. liepos 5 d. prašymą ir pateikti paaiškinimus dėl Pareiškėjos išdėstytų faktinių aplinkybių. Bankas atsakė 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. SR/16-21914 į Pareiškėjos 2016 m. liepos 5 d. prašymą, taigi įvykdė Lietuvos banko prašymą pateikti reikalautus paaiškinimus ir informaciją. Galiausiai, Pareiškėjos skunde minimas argumentas, kad Lietuvos bankas Rašte išdėstė kitokią nuomonę dėl ATPK 1724 straipsnio 1 dalies nei Ginčijamame sprendime šioje byloje neturi teisinės reikšmės, nes Rašto dalis „Dėl baudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą" ginčijamu sprendimu buvo panaikinta ir priimtas naujas sprendimas - atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 1724 straipsnį, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir ATPK 250 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, konstatuotina, kad Lietuvos bankas pagrįstai ir teisėtai Ginčijamu sprendimu nusprendė atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo pagal Pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos bankui pateiktą Pareiškimą. (b.l. 96-99)
Skundžiamą sprendimą priėmusios institucijos atstovas teismo posėdyje prašė atmesti skundą paaiškino, kad pareiškėja bando išnaudoti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos įgaliojimus savo naudai. Bylos esmė kyla iš civilinių santykių, paremtų dispozityvumo principu. Civilinių teisinių santykių pasikeitimai, tame tarpe ir kreditavimo sutarties pakeitimai vykdomi laisva šalių valia. Šalims nesusitarus, tų santykių darymas prievartiniu būdu negalimas. Pareiškėja kreipėsi į banką, prašydama pakeisti sutarties sąlygas, iš pradžių bendravo neformaliai su Danske banku, vėliau jo pareigas perėmė Swedbank. Paaiškėjo, kad pareiškėjai nebuvo atsakyta per trisdešimt kalendorinių dienų, kaip tai numato teisės aktai. Pareiškėja būdama sąžiningu ir protingu asmeniu ir elgdamasi racionaliai, kitą dieną kreiptųsi į banką ir pasiteirautų, kokia gi situacija su jos prašymo išsprendimu. Byloje nėra medžiagos, kad ji būtų tai dariusi. Ji iš karto kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros instituciją reikalaudama taikyti administracinio poveikio priemones ir maksimaliai nubausti banko vadovą. Jų nuomone, tai piktnaudžiavimas savo teisėmis. Viskas, ko gali prašyti pareiškėja, tai išnagrinėti jos skundą ir pasitvirtinus skunde nurodytoms aplinkybėms taikyti poveikio priemones. Lietuvos bankas tai padarė, nepradėjo administracinio teisės pažeidimo teisenos, nustatęs, kad nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties, apie tai informavo pareiškėją. „Swedbank“ gavęs Lietuvos banko paraginimą, tą pačią dieną atsakė pareiškėjai. Vien tai, kad atsakymas pareiškėjos netenkino, nesudaro pagrindo teigti, kad bankas nevykdė savo pareigų. Bankas pirma proga pareiškėjai atsakymą pateikė. Palaiko visus atsiliepime į skundą nurodytus argumentus dėl to, kad nebuvo pažeidimo sudėties, kad LR ATPK 1724 straipsnyje nurodyto pažeidimo turinį vertina ne kaip bet kokios informacijos, o finansinių įstaigų priežiūrai reikalingos informacijos nepateikimą. Naujajame Administracinių nusižengimų kodekse analogiško pažeidimo nėra numatyta. Yra ANK 505 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už dokumentų ar informacijos nepateikimą priežiūrą vykdantiems įgaliotiems pareigūnams. Todėl byla negali būti toliau nagrinėjama pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Sprendimas buvo priimtas rašto forma, vadovaujantis Lietuvos banko vidaus tvarkos taisyklėmis, jam būdingi visi individualaus teisės akto požymiai, išaiškinta apskundimo tvarka.
Pareiškėja teismo šaukimu buvo informuota apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką, pateikė prašymą nagrinėti skundą jai nedalyvaujant (b.l.4). Esant šioms aplinkybėms, skundas nagrinėjamas jai nedalyvaujant.
Skundas netenkintinas.
Dėl sprendimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną įforminimo ne nutarimu.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnyba atsisakydama pradėti tyrimą pagal jos 2016 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 1724 straipsnyje, priėmė ne nutarimą, kaip tai numato LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos, o sprendimą.
Teismų praktikoje jau ne kartą įgaliotų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą institucijų sprendimai atsisakyti pradėti administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, įforminti ne nutarimu, o kitokios formos dokumentu ( rezoliucija, teikimu, pažyma), buvo pripažinti ne visiškai preciziškais, tačiau tinkamais administracinio teisės pažeidimo bylos procesiniais dokumentais, neužkertančiais proceso dalyviui kelio ginti savo interesus tolesnėse administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos stadijose (skundo nagrinėjimo pirmos instancijos teisme ar apeliaciniame teisme) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 21 nutartis Nr. A4-912/2004, 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis Nr. N575-704/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. A1476-187/2010). Todėl teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, vertina ne skundžiamo sprendimo formą, o jo turinio pagrįstumą.
Pareiškėja savo skunde reikalauja, kad AB „Swedbank“ vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 1724 straipsnio 1 dalį, todėl, kad sprendžiant jos 2016 m. liepos 5 d. prašymą dėl kreditorinės sutarties vykdymo sąlygų pakeitimo, AB „Swedbank“ nepriėmė sprendimo ir jo nepateikė pareiškėjai per įstatymo numatytą terminą, tuo pažeidžiant LR Lietuvos banko 56 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Lietuvos banko įstatymo 56 straipsnio 4 dalis nustato, jog Klientų prašymus (skundus) dėl su banku sudarytų kreditavimo sutarčių vykdymo ar banko veiksmų, kuriais bankas galėjo pažeisti sutarties su klientu ar teisės aktų reikalavimus, nagrinėja bankas. Bankas privalo išnagrinėti rašytinius kliento prašymus (skundus) ir raštu jam atsakyti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos. Esant sudėtingam atvejui, bankas privalo leisti klientui dalyvauti svarstyme, raštu informuoti klientą apie ilgesnį nagrinėjimo terminą, tačiau šis terminas negali viršyti 45 kalendorinių dienų nuo prašymo (skundo) gavimo dienos. Jeigu kliento prašymas (skundas) nesusijęs su kliento kreditavimo sutartimi, bankas privalo atsakyti klientui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo (skundo) gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Bankas klientų prašymus (skundus) nagrinėja neatlygintinai.
Byloje nėra ginčo, kad AB Swedbank pavėlavo duoti atsakymą į S. Ž. prašymą dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, jį pateikė tik 2016 m. rugpjūčio 19 d. (b.l. 13-15), kai terminas tai padaryti buvo iki 2016 m. rugpjūčio 6 d. Šią aplinkybę pripažįsta tiek AB „Swedbank“, tiek Lietuvos banko Priežiūros tarnyba.
Pareiškėja nesutinka su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimu, kad toks „Swedbank“ darbuotojų neveikimas neužtraukia administracinės atsakomybės AB „Swedbank“ vadovui pagal LR ATPK 1724 straipsnio 1 dalį.
Teismas sutinka su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendime atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo bei atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstyta pozicija, kad LR ATPK 1724 straipsnio nuostatos reglamentuoja administracinę atsakomybę finansų rinkos įstaigos vadovams, kurie neįvykdo įstatymuose ar Lietuvos banko teisės aktuose nustatytos pareigos pateikti informaciją finansų rinkos priežiūrą vykdančiai institucijai –Lietuvos bankui, o ne fiziniam asmeniui.
Pareiškėja tokią Lietuvos banko priežiūros tarnybos poziciją laiko klaidinga, remdamasi LR ATPK 1724 straipsnio pavadinimu- „Teisės aktų, reglamentuojančių finansų rinką, pažeidimas ir trukdymas atlikti finansų rinkos priežiūrą“. Teismo vertinimu būtent pavadinimas ir patvirtina Lietuvos banko priežiūros tarnybos priimto sprendimo pagrįstumą, nes straipsnio pavadinime pažeidimas formuluojamas ne kaip dvi atskiros alternatyvios veikos – arba teisės aktų, reglamentuojančių finansų rinką, pažeidimas, arba trukdymas atlikti finansų rinkos priežiūrą, bet ir yra sujungiamos jungtuku ir, kas pagal įprastą teisės normų konstrukciją reiškia, kad atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtini abu objektyvieji požymiai: teisės aktų, reglamentuojančių finansų rinką pažeidimas, kai tuo yra trukdoma atlikti finansų rinkos priežiūrą. Kadangi pagal LR Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas finansų rinkos priežiūrą Lietuvoje atlieka konkreti įstaiga – Lietuvos bankas, darytina išvada, kad LR ATPK 1724 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tais atvejais, kai yra pažeidžiamos tos Lietuvos įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatos, kurios įpareigoja pateikti informaciją ir dokumentus nustatyta tvarką finansinės rinkos priežiūrą vykdančiai institucijai, o ne kitiems asmenims. Teismas pripažįsta, kad LR ATPK 1724 straipsnio 1 dalies dispozicija yra suformuluota gramatiškai neaiškiai ir todėl klaidina pareiškėją, gali būti suvokiama neteisingai.
Šią Lietuvos banko palaikomą ir teismo pripažįstamą poziciją patvirtina ir nustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamų subjektų ratas ir baudžiamumo griežtumas. Už LR ATPK 1724 straipsnio visose dalyse nustatytų pažeidimų padarymą trauktini atsakomybėn tik finansinių įstaigų vadovai, ir nustatytinos labai griežtos sankcijų ribos: minimalios sankcijos 1 ir 2 dalyse – baudos nuo 1448 eurų.
Administracinė atsakomybė yra formuojama vadovaujantis atsakomybės proporcingumo ir atsakomybės individualumo principais. Teisės teorijoje administracinio teisės pažeidimo subjektu laikomas asmuo, kurio veikoje (veiksmuose arba neveikime) yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, t. y. asmuo, atlikęs priešingą teisei, kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas tik asmuo, kuris yra kaltas pažeidimo padarymu. (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-08 nutartis Nr. N-575-443/2011).Tai yra, sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą pirmiausiai teisės aktais nustatoma atsakomybė būtent tam asmeniui, kuris konkrečiais savo veiksmais ar neveikimu padaro teisės aktų pažeidimą. Šiuo atveju nelogiška, kad įstatymų leidėjas atsakomybę už vieno konkretaus darbuotojo veiksmus, kurių jis neatlieka nustatytu laiku, atlieka netinkamai, tuo pažeisdamas tik vieno kliento interesus, nustatytų įstaigos vadovui. Atvirkščiai, kai finansų įstaigos administracija nepateikia informacijos finansų rinkos priežiūrą vykdančiai institucijai, atliekančiai finansų įstaigos veiklos tyrimą, šis pažeidimas kyla iš administracijos atstovų veiksmų, todėl ir atsakomybė nustatytina įstaigos vadovui.
Teismas sutinka su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos nuomone, kad šiuo atveju pažeidimas yra mažareikšmis ir mažai pavojingas, pareiškėjai jos reikalauta informacija buvo pateikta vėluojant tik dviem savaitėmis, pareiškėja nenurodė jokių duomenų, kad šis vėlavimas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes, todėl vadovaujantis atsakomybės proporcingumo principu LR Bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies nuostatų formalus pažeidimas, nesuderinamas su LR ATPK 1724 straipsnyje numatytomis poveikio priemonėmis.
Jei pareiškėja mano, kad AB „Swedbank“ darbuotojų veiksmais buvo pažeistos jos teisės ir interesai, ji patyrė žalą, ji gali reikalauti drausminės atsakomybės už neveikimą sprendžiant jos prašymą atsakingam asmeniui ar ginti pažeistas teises civiline tvarka.
Sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną AB „Swedbank“ vadovo atžvilgiu pagal LR ATPK 1724 straipsnį, atsižvelgtina ir į naują administracinės atsakomybės reglamentavimą, o būtent į nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Administracinių nusižengimų kodeksą.
Sprendžiant galimybės patraukti administracinėn atsakomybėn Swedbank vadovą klausimą, neabejotinai iškyla veikos tinkamo kvalifikavimo klausimas. LR administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 d. 1 punkto nuostatos įpareigoja tyrimą atliekantį pareigūną, kai asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padaro administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, šią veiką perkvalifikuoti pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame LR administracinių nusižengimų kodekse (XV skyriuje „Administraciniai nusižengimai, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika“) nėra perkelta LR ATPK 1724 straipsnyje nustatyto pažeidimo požymių turinti veika, nebėra nustatyta atskira administracinė atsakomybė už šį pažeidimą įstaigos vadovui. Yra tik LR ANK XXV skyriuje “Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka“ bendro pobūdžio 505 straipsnis „Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas“. Jis nustato, jog Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Ši įstatymo leidėjo pozicija atsisakyti naujame kodekse LR ATPK 1724 straipsnyje numatyto pažeidimo, patvirtina aukščiau išsakytus teiginius, kad LR ATPK 1724 straipsnis skirtas apibrėžti finansinių įstaigų pareigų, teisės aktų nustatytų viešojo administravimo subjektui - finansinę rinką prižiūrinčiai institucijai, nevykdymą, todėl kaip perteklinis pašalintas iš LR Administracinių nusižengimų kodekso.
LR administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, jog Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, kuri pradėta dėl iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų veikų, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neturinčių administracinio nusižengimo požymių, nutraukiama vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 6 punktu. Veika, už kurios padarymą pareiškėja prašo traukti administracinėn atsakomybėn AB „Swedbank“ vadovą, padaryta iki 2017 m. sausio 1 d., naujas LR ANK atsakomybės už ją nebenumato, minėtas ANK 505 straipsnis numato atsakomybę tik už informacijos nepateikimą įstatymų įgaliotiems pareigūnams, tuo trukdant jiems įgyvendinti savo teises ir pareigas, vykdyti veiklą įgaliojimų ribose, o šiuo atveju finansinės įstaigos vadovas kaltinamas informacijos nepateikimu fiziniam asmeniui. Esant šiam naujam reglamentavimui, AB Swedbank vadovo patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 1724 straipsnį, net jį traktuojant taip, kaip skunde nurodo pareiškėja, nebegalimas, nes naujasis kodeksas atsakomybės už tokio pobūdžio veiką nebenumato.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. S2016/(21.10-2101)-12-5287 atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 1724 straipsnyje AB „Swedbank“ vadovo atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 3022 str., 3024 str.,
n u t a r ė :
pareiškėjos S. Ž. skundo netenkinti.
Palikti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. S2016/(21.10-2101)-12-5287 atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 1724 straipsnyje AB „Swedbank“ vadovo atžvilgiu nepakeistą.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Nida Vigelienė
(parašas)
Nuorašas tikras:
(Teisėja A.V.)
Teisėja Nida Vigelienė
2017 m. kovo 10 d.