Administracinė byla Nr. A2.2.-189-939/2016
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00141-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.; 2.3.; 2.14.3.
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. balandžio 11 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Rūtai Petrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K., jo atstovui advokatui E. B., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. B., išnagrinėjusi T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, kurioje UAB „Techno Wood“, įmonės kodas 302591957, registruotos (duomenys neskelbtini), vadovui T. K. iškelta administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 506 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė:
2016 m. vasario 29 d. Prienų rajono apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepriemokų administravimo departamento bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Č. pareiškimą iškėlė administracinę bylą T. K. pagal ATPK 506 straipsnio l dalį už tai, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Techno Wood“, įmonės kodas 302591957, registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 30 d., organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, UAB „Techno Wood“ atliekant atsikaitymus su kreditoriais ir neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes UAB „Techno Wood“ grynaisiais pinigais iš įmonės kasos 2015 m. spalio 14 d. sumokėjo 243066,50 Eur skolą kreditoriui G. K. ir 2015 m. spalio 16 d. sumokėjo 1416,43 Eur skolą kreditoriams A. R. ir T. R., nors mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 70528,09 Eur, bei 2015 m. spalio 30 d. sumokėjo 136,00 Eur skolą kreditoriams L. K., M. M., A. S., R. J., J. K., nors mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 72494,09 Eur ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interesus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 506 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas A. B. pareiškimą palaikė, prašė nubausti T. K. pagal ATPK 506 straipsnio l dalį, paskiriant jam baudą, bei priteisti iš T. K. nuostolių atlyginimą. Paaiškino, kad mokesčių mokėjimas yra vieną pagrindinių mokesčių mokėtojų pareigų. Atsiradus įmonės skolai VMI, buvo atliktas patikrinimas. Iki to laiko įmonės įsiskolinimo nebuvo. Įsiskolinimai tęsiasi nuo 2015 m. spalio 14 d. T. K. tapus direktoriumi, skolos VMI išaugo. T. K. veiksmai yra neteisėti veiksmai. Pagrindinis kreditorius buvo T. K. tėvas, o valstybė yra kreditorius bankroto byloje. Yra pareikštas reikalavimas bankroto byloje, tačiau nėra duomenų, ar jis patvirtintas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K. teismo posėdyje neprisipažino padaręs pažeidimą. Paaiškino, kad jis yra įmonės akcininkas. Kaip akcininkas įmonės buhalterija nesidomėjo, tą daugiau kontroliavo direktorius. Nuo 2015 m. spalio mėnesio pradžios iki 2016 m. kovo mėnesio jis buvo įmonės vadovas, dirbo 0,25 etatu. Jam pradėjus eiti vadovo pareigas, įmonės finansinė padėtis jau buvo kebli, nes, susidarius nepalankiai geopolitinei situacijai, pradėjo stigti užsakymų iš pagrindinių įmonės rinkų - Rusijos ir Baltarusijos rinkų. Iš darbo buvo atleidžiami žmonės, tačiau darbuotojai buvo reikalingi vystyti gamybą ir atlikti servisą. Kilo keblumų apmokėti anksčiau susidariusias skolas. Be to, kilo keblumų ir gaunant apmokėjimus iš klientų. G. K. buvo pagrindinis kreditorius, kad išlikti, įmonė jam privalėjo atlikti mokėjimus ir juos darė, nemokėdama VMI. G. K. yra jo tėvas, buvęs įmonės vadovas. Dėl to, kad vystyti darbą, laikytis, gerinti situaciją, buvo reikalinga daryti jam mokėjimus. Tai buvo daroma netyčia, nespecialiai. Patirties ir kompetencijos trūkumas tai lėmė. Tuo metu jis neturėjo vadovavimo patirties. Darė viską, kad susidariusioje situacijoje įmonė išsilaikytų, atiduotų įsiskolinimus pagrindiniams tiekėjams. Atliekant patikrinimą, buvo kalbama apie mokesčių išdėstymą per didesnį laiko tarpą. Tuo metu nepastebėjo, koks įsiskolinimas VMI susidarė, dėl didelio užimtumo negalėjo sekti visų mokėjimų. Jo išsilavinimas – aukštasis, vadybos ir analitikos bakalauras, šiek tie susijęs su buhalterija, bet labiau orientuotas į finansų sritį. Tam tikrus buhalterijos pagrindus žino, bet gerai buhalterijos neišmano, patirties šioje srityje neturi. Supranta, kad reikia mokėti mokesčius. Dalis jų buvo mokama. Bankroto bylos iškėlimą inicijavo pati įmonė. Įmonės bankrotą lėmė susidariusi situacija rinkoje – užsakymų trūkumas ir klientų nemokumas, reikalingi gamybiniai kaštai, kompetencijos trūkumas. Nemano, kad jis asmeniškai turėtų sumokėti skolą. Įmonė yra skolinga. Šiuo metu jis dirba UAB „GKF“, jo atlyginimas – apie 1000,00 Eur.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K. teismui pateiktu rašytiniu paaiškinimu prašė nutraukti jo atžvilgiu inicijuotą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalyje, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties ir atmesti pareiškėjo prašymą priteisti iš jo 72 494,09 Eur dydžio nuostolių atlyginimą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai. Nurodė, jog, jo įsitikinimu, jam administracinė atsakomybė pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį turi būti netaikoma, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nėra būtino elemento - administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. VMI nurodomų pažeidimų padarymo metu (nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 31 d.) UAB "Techno Wood" finansinė padėtis buvo prasta, tai patvirtina ir jo paaiškinimai VMI patikrinimo metu, t.y. nuo 2015 m. liepos mėn. UAB "Techno Wood" nebegavo naujų užsakymų medienos apdirbimo įrengimų gamybai iš Rusijos ir Baltarusijos, o kadangi Lietuvos rinka yra labai maža, pagrindiniai įrengimų medienos apdirbimui pirkėjai buvo iš Rusijos ir Baltarusijos. Dėl šių priežasčių, UAB "Techno Wood" veikla labai sulėtėjo, liko neparduotų medienos apdirbimo įrengimų, bendrovei trūko apyvartinių lėšų. UAB "Techno Wood" direktorius T. K., siekdamas išvengti UAB "Techno Wood" bankroto, iš įmonėje esančių lėšų vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, darbuotojais, mokėjo bankui lizingo įmokas, taip pat mokėjo SODRAI ir VMI. UAB "Techno Wood" negalėjo visų apyvartoje esančių lėšų panaudoti įsiskolinimui VMI padengti: bent dalį pinigų bendrovė privalėjo skirti atsiskaityti su prekių ir paslaugų tiekėjais bei bendrovės darbuotojais, kitu atveju, bendrovės veikla būtų visiškai sustojusi, būtų tekę bendrovei skelbti bankrotą. Didžioji dalis VMI nustatytų pažeidimų (du iš trijų) buvo atlikti atsiskaitant su bendrovės darbuotojais: išmokami atlyginimai darbuotojams A. R. ir T. R. (VMl Pareiškime 2 p. pažeidimas), išmokami dienpinigiai darbuotojams (VMl Pareiškime 3 p. pažeidimas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad jis kaip bendrovės vadovas siekė visomis pastangomis atsiskaityti su darbuotojais, tuo siekdamas išlaikyti jų darbo vietas bendrovėje ir tęsti bendrovės veiklą. Vertinant administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat svarbu pažymėti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo T. K. UAB "Techno Wood" direktoriumi tapo tik 2015 m. spalio 3 d. T. K. UAB "Techno Wood" valdymą perėmė būdamas jauno amžiaus, neturėdamas jokios bendrovių valdymo patirties, todėl neįvertino teisinių rizikų bei pasekmių, vykdydamas šiuos atsiskaitymus. Įvertinant aplinkybes, kad bendrovė buvo sunkioje finansinėje padėtyje, buvo jaučiamas spaudimas atsiskaityti tiek iš tiekėjų, tiek iš darbuotojų pusės, laikytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymo tvarką pažeidė nesant tyčios, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta. T. K. įsitikinimu, 72 494,09 Eur dydžio nuostolių priteisimas VMI naudai negalimas, kadangi toks sprendimas pažeistų jo teises: pirma, UAB "Techno Wood" nepriemoka VMI nėra jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo pasekmė, antra, dėl turtinio nuostolio dydžio apskaičiavimo kyla pagrįstų abejonių. VMI reikalaujama suma yra UAB "Techno Wood" mokestinė nepriemoka, susidedanti iš pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno mokesčių bei delspinigių. Tuo tarpu jis yra traukiamas atsakomybėn už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius, taigi tokia mokestinė nepriemoka nėra administracinio teisės pažeidimo pasekmė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ši mokestinė nepriemoka yra išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka iš UAB "Techno Wood", todėl nėra pagrindo teigti, kad VMI patyrė ar patiria kokių nors nuostolių. Visiškai nepagrįsta VMI pozicija, mokestinės nepriemokos reikalauti tiek iš UAB "Techno Wood", tiek iš jos vadovo, kadangi tokios galimybės nenumato nei įstatymai, nei bendrieji teisės sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principai. Akivaizdu, kad iš T. K. priteisus 72 494,09 Eur dydžio nuostolių atlyginimą VMI naudai, UAB "Techno Wood" mokestinė nepriemoka neišnyks, o tokiu būdu atsiras pagrindas VMI nepagrįstam praturtėjimui. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įsitikinimu, VMI nurodytos mokestinės nepriemokos dydis nėra galutinis ir aiškus, kaip matyti iš VMI Pareiškimo, UAB "Techno Wood" mokestinė nepriemoka visą laiką kito: 2015 m. spalio 14 d. ji buvo 70528,09 Eur, 2015 m. spalio 30 d. ji buvo 72 494,09 Eur, o 2015 m. gruodžio 3 d. jau 163 223,91 Eur. Kuo grindžiamas VMI reikalavimas iš jo priteisti būtent 72 494,09 Eur dydžio sumą - neaišku. Įsitikinimą, kad mokestinės nepriemokos, tame tarpe VMI nurodomo nuostolių, dydis nėra aiškus ir pagrįstas, lemia ir tai, kad 2016 m. sausio 20 d. Kauno apygardos teismui priėmus nutartį iškelti UAB "Techno Wood" bankroto bylą, VMI kreditorinis reikalavimas šiai dienai dar nėra patvirtintas. Vadovaujantis ATPK 37 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę, o ne pareigą spręsti klausimą dėl turtinio nuostolio atlyginimo, todėl atsižvelgiant į šiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, teismui manant, kad yra pagrindas priteisti nuostolius, jų priteisimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o šioje byloje paliktas nenagrinėtu.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. K. atstovas advokatas E. B. paaiškino, kad UAB "Techno Wood" laikotarpiu, kuriuo buvo atliktas VMI patikrinimas, turėjo finansinių sunkumų. Šios skolos buvo susijusios su sunkia finansine padėtimi valstybėje. Ginamojo įmonė gamino stakles išpjauti medienai ar kitaip ją apdoroti. Veikla buvo nukrypusi į rytų valstybių rinką, pradėjo stigti lėšų, krito rytų užsienio valiutos kursai, įmonė negavo pakankamai lėšų atsiskaitymams. Ši aplinkybė nustatyta ir aiški. Tai patvirtina faktas, kad įmonei iškelta bankroto byla. Sprendžiant atsakomybės klausimą, svarbu tai, ar pažeidimai padaryti tyčia, ar buvo siekiama tęsti įmonės veiklą. Yra svarbu atkreipti dėmesį, kad tam tikri santykiai siejami su įmonės bankroto reguliavimu, yra ne kartą pasisakyta, kad įmonės vadovas yra geriausiai žinantis įmonės veiklą, jis turi teisę pirmiau atsiskaityti su kreditoriais, su kuriais bendravimas užtikrins įmonės veiklos tęstinumą. VMI patikrinimas lėmė, kad įmonė nebegalėjo greitai sumokėti ne tik savo kreditoriams, bet ir pačiai VMI, o VMI nesuteikė galimybės. VMI patikrinimo akte nurodyta, kad buvo vykdomi atsiskaitymai pažeidžiant eiles, bet atsispindi, kad buvo bendraujama su VMI darbuotojais. G. K. buvo didžiausias kreditorius nuo įmonės įkūrimo, todėl tos paskolos buvo labiausiai naudingos įmonei. Toks įmonės kreditavimas iš fizinio asmens įmonei buvo naudingas, todėl buvo priimtas toks sprendimas. Įmonė tikrai neplanavo savo veiklos pabaigos ir panašiai. Institucijos paaiškino, ar skola atsirado būtent T. K. pradėjus dirbti vadovu. Galbūt nebuvo patikrinta laiku. Kyla klausimas, ar T. K. atsakingas už skolos išmokėjimą šiuo metu. Lėšos buvo nurašomos priverstinai, tačiau tai daro visos valstybinės įstaigos. Valstybinė mokesčių inspekcija galėjo pradėti tai daryti anksčiau, kai įmonės sąskaitoje buvo labai didelės finansinės sumos. Mano, kad negalima teigti, jog jo ginamojo veiksmai buvo tyčiniai, jie buvo dėl nepatyrimo, jauno amžiaus. Dėl žalos dažnai sprendžiamas klausimas dėl vadovų atsakomybės. Šiai dienai yra pareikštas reikalavimas bankroto byloje, bet jis nepatvirtintas. Nenustatytas konkretus dydis kreditorinio reikalavimo. Jam yra žinoma, kad jis keisis dėl to, kad į įmonę grąžinamas tam tikras turtas. Mokesčių įsiskolinimas yra įmonės įsipareigojimas, o ne konkretaus asmens. Susidarytų situacija, kuomet VMI gaus naudos ir iš įmonės vadovo, ir iš pačios įmonės. ATPK 37 straipsnyje minima, kad teismas turi teisę, o ne pareigą priteisti žalos atlyginimą. Tuo atveju, jei T. K. įvykdė pažeidimą, turėtų būti taikomas nuostatos, susijęs su sąžiningumu, objektyvumu ir panašiai. Tai yra formali pažeidimo sudėtis, o ne materiali. Prašo mažinti baudą.
ATPK 506 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais).
T. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, taip pažeisdamas kreditoriaus – VMI teises.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad UAB „Techno Wood“ vadovo T. K. kaltė nesilaikius CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tuo pažeidus kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos teises bei tuo padarius ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymas: Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo parodymais, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (b.l. 2-3), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 9-11), įmokų balansais (b.l. 6-7), mokesčio mokėtojo – juridinio asmens aktualiais duomenimis (b.l. 8), kasos knygos ir kasos išlaidų orderių kopijomis (b.l. 12-14), avanso apyskaitų kopijomis (b.l. 23-33), sąskaitos išrašais (b.l.34-53. Šie duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „Techno Wood“ direktorius T. K. kaltas padaręs pažeidimą ir baustinas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Techno Wood“ direktorius T. K. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 30 d., UAB „Techno Wood“ atliekant atsikaitymus su kreditoriais ir neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes UAB „Techno Wood“ grynaisiais pinigais iš įmonės kasos 2015 m. spalio 14 d. sumokėjo 243066,50 Eur skolą kreditoriui G. K. ir 2015 m. spalio 16 d. sumokėjo 1416,43 Eur skolą kreditoriams A. R. ir T. R., nors mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 70528,09 Eur, bei 2015 m. spalio 30 d. sumokėjo 136,00 Eur skolą kreditoriams L. K., M. M., A. S., R. J., J. K., nors mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 72494,09 Eur ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interesus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo teiginys, jog, esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika, nes kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto, iš esmės nėra neteisingas, tačiau, teismo nuomone, tai gali būti daroma tik jei nepažeidžiamos kitų kreditorių teisės. UAB „Techno Wood“ atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, pažeisdama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, taip pažeisdama kreditoriaus VMI teises. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis. CK 6.9301 straipsnio 1 dalis yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, kai vienu metu negalima patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
T. K. iš esmės pripažįsta atlikęs jam inkriminuotus veiksmus (objektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius). Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 30 d. UAB “Techno Wood” finansinė padėtis buvo sudėtinga. Šią aplinkybę patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K., kuris teismo posėdyje nurodė, jog UAB “Techno Wood” laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 30 d. turėjo finansinių problemų ir negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais. T. K. operatyvaus patikrinimo metu pateiktame paaiškinime VMI taip pat nurodė, jog mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis buvo ta, jog nuo 2015 m. liepos mėnesio bendrovė negavo naujų užsakymų, todėl bendrovei trūksta apyvartinių lėšų. Iš 2015 m. gruodžio 23 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr.(23.30-08)FR1042-11918 matyti, jog 2015 m. lapkričio 30 d. bendrovė “Techno Wood” turėjo 1611408,00 Eur turto, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos tuo metu buvo 817829,00 Eur ir sudarė 50,75 procentus viso turto vertės, tokia situacija Įmonių bankroto įstatymo numatytais atvejais gali būti prilyginama įmonės nemokumui. 2015 m. spalio 14 d. pradžioje įmonės kasoje nebuvo lėšų. Bendrovė savo nekilnojamąjį turtą 2015 m. spalio 14 d. pardavė už 267557,15 Eur G. K., kuris tą pačią dieną įnešė 267557,15 Eur už įsigytą nekilnojamąjį turtą į įmonės kasą, iš šių pinigų ir buvo atlikti mokėjimai, už kuriuos yra traukiamas administracinėn atsakomybėn T. K.. Tuo metu bendrovė buvo skolinga 315147,02 Eur kreditoriams, t.y. buvo skolinga 70528,09 Eur VMI, 243066,50 Eur kreditoriui G. K., 1416,43 Eur kreditoriams A. R. ir T. R. bei 136,00 Eur kreditoriams L. K., M. M., A.S., R. J., J. K., t.y. įmonės turimų lėšų nepakako kreditoriniams reikalavimams padengti. Taigi, darytina išvada, jog T. K. puikiai suprato, jog bendrovė negalės atsiskaityti su visais kreditoriais laiku, todėl akivaizdu, kad T. K., kaip bendrovės vadovas, įmonės lėšomis turėjo disponuoti itin atsakingai, finansinių sunkumų laikotarpiu jis privalėjo vykdyti CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet to nedarė. Nors T. K. nurodo, jog nesekė mokėjimų, tačiau jo parašai yra kasos išlaidų orderiuose. Taigi, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 30 d., neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, nesilaikydama eiliškumo, atsiskaitinėjo su kreditoriais, šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat neginčija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įmonei sumokėjus skolą VMI, dar būtų likusi pakankama suma lėšų, kurios būtų pakakę sumokėti minėtiems darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas bei grąžinti G. K. didžiąją dalį skolos, t.y. galimą grėsmę įmonės išlikimui buvo galima pašalinti ir kitais būdais, tame tarpe ir pirmau atsiskaitant su VMI.
Be objektyvių pažeidimo požymių svarbu konstatuoti ir subjektyviuosius. T. K. savo pareiškime teigia, jog nesant jo veiksmuose kaltės požymio, pasireiškusio tyčia, byla jam turi būti nutraukta. Teismo nuomone, šis T. K. teiginys nepagrįstas. ATPK 506 straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais). Opertatyvaus patikrinimo pažymoje nurodoma, jog bendrovės mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas buvo vykdomas nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d., išieškota 1904,20 Eur, t.y. laikotarpiu, kuriuo buvo atlikti mokėjimai, dėl kurių T. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn, VMI vykdė bendrovės mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą iš įmonės sąskaitos (-ų). Nors administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo T. K. nurodo, jog pažeidimo darymo metu nestebėjo, koks įsiskolinimas susidarė VMI, nekontroliavo visų mokėjimų, mokėjimų tvarką pažeidė dėl jauno amžiaus, vadovavimo patirties neturėjimo, kompetencijos stokos, tačiau, įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išsilavinimą, jo darbo įmonėje trukmę (dirbo įmonėje nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d.), bei tai, kad jis pats buvo įmonės akcininkas, o pagrindinis įmonės kreditorius yra jo tėvas G. K., bei paties T. K. paaiškinimus, jog, jam pradėjus eiti vadovo pareigas, įmonės finansinė padėtis jau buvo kebli, iš darbo buvo atleidžiami žmonės, kilo keblumų apmokėti anksčiau susidariusias skolas, kad išlikti, įmonė pagrindiniam kreditoriui G. K. privalėjo atlikti mokėjimus ir juos darė, nemokėdama VMI, spręstina, jog T. K., žinodamas, jog įmonės finansinė padėtis sudėtinga, suvokė, jog įmonė turi įsiskolinimų VMI, o pasirašydamas kasos išlaidų orderiuose, suprato, jog beveik visi turimi pinigai (išskyrus likusius nesumokėtus 54,85 Eur) sumokami kitiems kreditoriams, tame tarpe ir jo tėvui G. K., todėl UAB „Techno Wood“ negalės sumokėti mokestinės nepriemokos VMI, taip pat suprato, jog įmonė privalo laiku mokėti mokesčius, laikytis mokėjimų eilės, o jų nesumokėdama, pažeis mokestinius įstatymus, ir norėjo taip veikti, siekdamas įmonės kreditoriui G. K. grąžinti įmonės skolą, t.y. T. K. CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas pažeidė ir tokiu būdu padarė ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, veikdamas tyčia.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. K. žalą – UAB „Techno Wood“ 72494,09 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, kuri būtų buvusi padengta, jei T. K. būtų laikęsis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo ir pirmiausiai atsiskaitęs su VMI, o ne kitais kreditoriais. Tačiau, bylos duomenimis, minėta mokestinė nepriemoka yra išieškoma iš UAB „Techno Wood“ įmonės bankroto byloje, todėl, nesant duomenų, jog ši suma nebus išieškota, nėra pagrindo teigti, jog T. K. neteisėtais veiksmais VMI buvo padaryta žala. Už mokestinės prievolės įvykdymo termino praleidimą VMI įstatymų nustatyta tvarka turi teisę prisiteisti netesybas. Be to, teismo nuomone, nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų T. K. veiksmų ir mokestinės nepriemokos susidarymo. Reikalaujama suma yra mokestinė nepriemoka, tuo tarpu T. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius. Mokestinė nepriemoka nėra administracinio teisės pažeidimo pasekmė, ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnieji teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. eATP-209-256/2016).
ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas teismo nustatytas aplinkybes. T. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą T. K., teismas atsižvelgia į tai, kad anksčiau administracine nuobauda jis nebaustas, neteistas, su kitais kreditoriais atsiskaitinėjo ne piktybiškai vengdamas mokėti valstybei, bet dėl to, kad siekė tęsti įmonės veiklą, todėl, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei pažeidėjo asmenybei, nes T. K. padarytas teisės pažeidimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnyje numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas. T. K. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas minimumas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301, 286, 287, 3022, 3024 straipsniais,
n u t a r i a :
T. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį, paskirti 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų 00 ct) baudą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl nuostolių atlyginimo atmesti.
Nutarimą vykdyti nukreipti pareiškimą surašiusiam organui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Laima Lubauskienė
Papildoma informacija. Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo pažeidėjui dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda sumokama banke užpildžius mokėjimo pavedimą, jame nurodant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188729019, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodą – 1001, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį - A2.2.-189-939/2016 bei ROIK numerį - . Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.