Civilinė byla Nr. 2-702-823/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01246-2016-8

                   Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-522-343/2018, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jogintas“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. BUAB „Jogintas“ bankroto administratorė D. U. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Jogintas“ bankrotą tyčiniu.
2. Bankroto administratorė nurodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. įvykusiame BUAB „Jogintas“ kreditorių susirinkime buvo nutarta kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu dėl šių nustatytų aplinkybių: 1) A. U., būdamas įmonės vadovu, 2015 m. rugsėjo 5 d. – 2016 m. lapkričio 4 d. laikotarpiu tvirtino įmonės pelno ir nuostolių ataskaitas bei balansus. 2016 m. be pateisinamų dokumentų nuo 53 099,24 Eur iki 910,80 Eur sumažėjo trumpalaikis bendrovės turtas. Analizuojant dokumentus buvo nustatyta, kad įmonė 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. lapkričio 15 d. laikotarpiu nesuteikė jokių paslaugų, tačiau į suteiktų paslaugų savikainą nurašė 83 950,84 Eur sumą. Bankroto administratorei nebuvo perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, esantys nurodytų sumų nurašymo pagrindu; 2) bendrovės direktorius A. U. pasirinktiems kreditoriams išrašė kreditines sąskaitas, taip mažindamas įsiskolinimą, todėl įmonės trumpalaikis turtas sumažėjo nuo 72 117 Eur iki 14 187 Eur – jeigu nebūtų atlikti neteisėti veiksmai, bendrovės turto pakaktų atsiskaityti su visais kreditoriais, kurie pareiškė kreditorinius reikalavimus.
3. Suinteresuotas asmuo A. U. su bankroto administratorės prašymu nesutiko. Nurodė, kad bendrovės trumpalaikio turto sumažėjimą pateisinantys dokumentai buvo forminami. Buhalterė N. Ž. administratorei galėjo perduoti ne visus bendrovės dokumentus, arba administratorė netinkamai įvertino turimus buhalterinės apskaitos dokumentus. Suinteresuotas asmuo taip pat nesutiko su tuo, kad įmonė 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. lapkričio 15 d. laikotarpiu nesuteikė jokių paslaugų, tačiau į suteiktų paslaugų savikainą nurašė 83 950,84 Eur sumą, paaiškindamas, kad jis prisimena, jog paslaugos buvo teikiamos, tačiau, neturėdamas dokumentų, jų įvardinti negali. 2016 m. rugpjūčio 2 d., nutraukus nuomos sutartį, buvo nutraukta ir bendrovės gamyba, todėl dalis medienos buvo grąžinta tiekėjams. Medienos grąžinimas buvo įforminamas kreditinėmis sąskaitomis. Tuo metu įmonės ekonominė būklė buvo normali, bankrotas negrėsė. Vienintelė kreditinė sąskaita buvo išrašyta UAB „Viešvė“, siekiant gauti kitą naudingą užsakymą. Užsakymas buvo gautas, todėl kreditinės sąskaitos išrašymas ekonomine prasme pasiteisino.
4. Suinteresuoto asmens teigimu, UAB „Jogintas“ prastą ekonominę būklę lėmė trečiųjų asmenų neteisėta veikla. 2016 m. rugpjūčio 2 d., be teisėto pagrindo ir išankstinio įspėjimo, darbo dienos metu, į patalpas atvyko M. Š., iš kurio buvo nuomojamos patalpos, nutraukė gamybos procesą, išvarė bendrovės darbuotojus iš patalpų ir teritorijos. Nuo to laiko UAB „Jogintas“ veikla sustojo, užrakintose patalpose bei teritorijoje liko UAB „Jogintas“ turtas. M. Š. pasisavino UAB „Jogintas“ prieigą prie pašto serverio, pakeitė pašto dėžutės slaptažodį ir naudojasi svetimu paštu. Paštu suinteresuotas asmuo negali naudotis nuo 2016 m. spalio 2 d.
5. Kreditorė UAB „Wood invest group“ prašė UAB „Jogintas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad UAB „Jogintas“ nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nurodyto mokėjimų eiliškumo, o tai yra savarankiškas tyčinio bankroto požymis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi pripažino BUAB „Jogintas“ bankrotą tyčiniu.
7. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato tokį bankroto pripažinimo tyčiniu požymį: išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Teismas atmetė suinteresuoto asmens argumentus, kad kreditinių sąskaitų išrašymo metu bendrovės būklė buvo normali, bankrotas negrėsė ir nurodė, kad BUAB „Jogintas“ veikla buvo vykdoma kitų įmonių nuomojamose patalpose, nebuvo mokama nei už išsinuomotas patalpas, kurios buvo skirtos tik sandėliavimui, nei už medžio apdirbimo įrenginių naudojimą. Be to, BUAB „Jogintas“ buvo skolinga kreditoriams už pateiktą medieną, t. y. UAB „Karklai“, UAB „KIM - XZ“, UAB „Juraila“, kuriems mokėjimo terminai buvo suėję. Nepaisant to, buvo atsiskaityta su kreditoriais, kurių mediena dar nebuvo panaudota gamyboje, taip atimant galimybę skolas atgauti tiems tiekėjams, kurių mediena buvo panaudota gamyboje.
8. Teismas pažymėjo, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) nuostatas. Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas yra tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis. Teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens atsikirtimai, jog buhalterė N. Ž. administratorei galimai perdavė ne visus dokumentus, arba administratorė netinkamai įvertino turimus buhalterinės apskaitos dokumentus, yra ne tik neįrodyti, tačiau ir nekorektiški, kadangi, vadovaujantis ĮBĮ 9, 10 straipsnių nuostatomis, būtent įmonės vadovas privalo perduoti administratoriui bendrovės turtą ir visus dokumentus. A. U. nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų administratorės nurodomas aplinkybes, jog be pateisinamų dokumentų bendrovės turtas 2016 m. sumažėjo 52 188,44 Eur (53 099,24 Eur – 910,80 Eur) suma, taip pat neįrodė, kad įmonei buvo suteiktos 83 950,84 Eur vertės paslaugos. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad ši suma nepagrįstai buvo nurašyta į suteiktų paslaugų savikainą. Teismas taip pat atmetė suinteresuoto asmens argumentą, kad bendrovės turto jis negalėjo perduoti, nes šį turtą užvaldė tretieji asmenys ir pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra įsiteisėjęs, jame nėra konstatuoti neteisėti M. Š. ar antstolio veiksmai, nenustatyta, jog minėti asmenys būtų neteisėtai užvaldę BUAB „Jogintas“ turtą.
9. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą fiksuoti duomenys apie BUAB „Jogintas“ turtą, laikomą UAB „Ateities kuras“, kurios direktoriumi taip pat buvo A. U., patalpose. Prievartiniai BUAB „Ateities kuras“ turto ir dokumentų perėmimo veiksmai buvo vykdomi dėl to, kad direktorius A. U. jų neperdavė administratoriui, nors jam buvo įteikti raštai tai padaryti. Taip pat nustatyta, jog BUAB „Jogintas‘ iš BUAB „Eurodesa“ nuomojosi medžio apdirbimo įrengimus, tačiau nuomos nemokėjo ir buvo įsiskolinusi 6 400 Eur sumą. Nutarime konstatuota, kad BUAB „Jogintas“ veiklą vykdė ne savo išsinuomotose patalpose, o patalpose, kurias buvo išsinuomojusios UAB „Ateities kuras“ ir UAB „Eurodesa“. M. Š. už patalpų nuomą BUAB „Jogintas“ skolinga 340 Eur sumą. Teismas sprendė, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog bendrovė buvo valdoma netinkamai, t. y. jos veikla buvo vykdoma kitų įmonių sąskaita, nes BUAB „Jogintas“ veikla buvo vykdoma kitų įmonių patalpose, naudojant kitų įmonių įrengimus ir už nieką nemokant.
10. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo A. U. pripažino, jog jis nei turto, nei įmonės dokumentų administratorei neperdavė, todėl, teismo vertinimu, yra įrodyta, kad įmonės valdymo organai nevykdė, ar netinkamai vykdė, pareigas, susijusias su įmonės turto apsauga, tinkamu įmonės veiklos organizavimu, t. y. įmonės valdymu, ir vien ši aplinkybė, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sudaro pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Suinteresuotas asmuo A. U. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl BUAB „Jogintas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. UAB „Jogintas“ prastą ekonominę būklę lėmė ne administratorės pareiškime nurodyti veiksmai, o trečiųjų asmenų neteisėta veikla, ką patvirtina teismui pateikto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvai. Nepaisant to, kad kalti asmenys nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn, nutarime konstatuotos aplinkybės yra itin reikšmingos sprendimui dėl UAB „Jogintas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Ikiteisminio tyrimo institucija, atlikusi tyrimą, patvirtino, kad 2016 m rugpjūčio 2 d., be jokio išankstinio įspėjimo, iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo išvaryti virš 25 UAB „Jogintas“ darbuotojų, o patalpos su visu UAB „Jogintas“ turtu, dokumentais, įsigytomis žaliavomis užrakintos. Bendrovės funkcionavimas buvo nutrauktas, pradėjo didėti įsiskolinimas darbuotojams, valstybei, paslaugų tiekėjams ir kitiems kreditoriams. UAB „Jogintas“ turto buvo grąžinta tik nedidelė dalis. UAB „Jogintas“ grąžinamos medienos sandėliuoti, saugoti nebeturėjo galimybių, tam nebuvo ir lėšų. Teismas, vertindamas tyčinio bankroto aplinkybių egzistavimą, privalėjo suinteresuoto asmens, kaip bendrovės vadovo, veiklą vertinti laikotarpiu iki 2016 m. rugpjūčio 2 d., t. y. iki priverstinio bendrovės veiklos nutraukimo.
2. Menamas buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas negali būti pagrindu pripažinti, kad buhalterinė apskaita buvo vedama pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Už buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga buhalterė N. Ž., jai ir buvo pavesta perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus bankroto administratorei. Buhalterė tai padarė 2016 m. gruodžio 21 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu. 2016 m. gruodžio 21 d. dokumentų priėmimo – perdavimo akto 9 punkte nurodyta, kad bankroto administratorei perduotos išrašytos sąskaitos už 2016 bendrovės veiklos metus, buhalterinė pažyma ir skolų suderinimo aktas – viso pagal šį punktą perduota 114 dokumentų. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys 2016 m. vykdomą normalią bendrovės veiklą – paslaugų teikimą, sutarčių sudarymą bei užsakymų vykdymą, tačiau teismas jų neanalizavo, dėl jų nepasisakė, o rėmėsi klaidinga nuostata dėl bendrovės veiklos nevykdymo 2016 m. Bankroto administratorės teismui pateiktas pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu suformuotas visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu.
3. Teismas, tenkindamas bankroto administratorės prašymą, vadovavosi bendrinėmis nuostatomis, konkrečiomis bylos aplinkybėmis nepatvirtino požymių, sudarančių pagrindą išvadai, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia.
12. BUAB „Jogintas“ bankroto administratorė D. U. atsiliepimu į suinteresuoto asmens A. U. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Apelianto teiginys, kad teismas privalėjo vertinti tik laikotarpį iki 2016 m. rugpjūčio 2 d., t. y. iki priverstinio bendrovės veiklos nutraukimo, nepagrįstas, kadangi byloje yra pateikti dokumentai, įrodantys, kad įmonė vykdė veiklą, atsiskaitinėjo su pasirinktais kreditoriais, užsakinėjo paslaugas. Nuo A. U. paskyrimo UAB „Jogintas“ direktoriumi 2015 m. rugsėjo 5 d. bendrovės veikla buvo nuostolinga ir nuostoliai tik didėjo. Tą patvirtina nuolatiniai vėlavimai atsiskaityti su įmonės darbuotojais, kitais kreditoriais (VSDFV finansinės ataskaitos F4, VSDFV raginimai ir taikomos priverstinio poveikio priemonės, VMl nurodymai nurašyti mokestines nepriemokas). Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi UAB „Jogintas“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nuo 2016 m. birželio 20 d. bendrovei buvo siunčiami raginimai atsiskaityti, nurodant, kad priešingu atveju bus kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Tą patvirtina ir buhalterės N. Ž. parodymai, užfiksuoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6 skyriaus nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra neapskųstas ir įsiteisėjęs.
2. UAB „Jogintas“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant BAĮ nuostatas. Teismas iš pateiktų įrodymų konstatavo, kad buvo atsiskaityta su kreditoriais, kurių patiekta mediena dar nebuvo panaudota gamyboje, taip atimant galimybę skolas atgauti tiems tiekėjams, kurių mediena buvo panaudota gamyboje. Bankroto administratorė, patikrinusi jai perduotus dokumentus nustatė, kad nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys turto nurašymus. Bankroto bylos iškėlimo dienai suinteresuotas asmuo A. U., veikdamas įmonės vardu, teikė pasirinktiems kreditoriams kreditines sąskaitas, taip mažindamas savo įsiskolinimą ir tuo pažeidė kitų kreditorių teises, dėl ko įmonės trumpalaikis turtas pagal 2015 ir 2016 m. balanso duomenis sumažėjo nuo 72 117 Eur iki 14 187 Eur. Teismas tinkamai vertino į bylą bankroto administratorės pateiktus įrodymus ir konstatavo, kad pagal 2015 m. balansą bendrovė turto turėjo 72 117 Eur sumai, tačiau joks įmonės turtas administratorei neperduotas. Suinteresuotas asmuo A. U. teismo posėdžio metu pripažino, jog bankroto administratorei nei turto, nei įmonės dokumentų neperdavė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas BUAB „Jogintas“ bankrotą pripažino tyčiniu konstatavęs, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis (įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu), ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis (įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto) bei ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis (teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio

14. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Šios teisės normos taikymas yra siejamas su sąlyga, kad turi būti žinoma, jog kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-196/2016).
15. Pirmosios instancijos teismas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimo sprendė nustatęs bendrovės atsiskaitymą su pasirinktais kreditoriais, t. y. kreditoriais, kurių mediena dar nebuvo panaudota gamyboje, esant sudėtingai bendrovės finansinei padėčiai bei turint pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
16. Bylos duomenys patvirtina skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, o būtent – į bylą pateiktas UAB „Jogintas“ 2015 m. balansas, pagal kurį bendrovės trumpalaikis turtas 2015 m. gruodžio 31 sudarė 72 117 Eur (II t., b. l. 149), bei 2016 m. bendrovės balansas, pagal kurį jos trumpalaikis turtas iki 2016 m. lapkričio 15 d. ženkliai sumažėjo bei sudarė tik 14 187 Eur sumą (II t., b. l. 164); byloje pateiktos kreditinės PVM sąskaitos – faktūros, pirkėjų grąžinamų prekių aktas (III t., b. l. 81 – 82) patvirtina, kad minėtu laikotarpiu, konkrečiai – po 2016 m. rugpjūčio 2 d. pranešimo dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo, 2016 m. rugpjūčio 2 d. įteikto UAB „Jogintas“ buhalterei N. Ž. (III t., b. l. 80), UAB „Jogintas“ pasirinktai tiekėjai – UAB „Viešvė“, grąžino patiektas prekes iš viso 4 327 Eur sumai (2016 m. lapkričio 14 d. kreditinės PVM sąskaitos – faktūros, III t., b. l. 81); remiantis 2016 m. spalio 31 d. užskaita, UAB „Jogintas“ ir UAB „Darveda“ užskaitė tarpusavio debitorinius ir kreditorinius įsiskolinimus (III t., b. l. 83) pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitas – faktūras (III t., b. l. 83 – 84); tuo tarpu į bylą pateiktas raginimas, pranešimai patvirtina, kad dar prieš kreditinių PVM sąskaitų – faktūrų išrašymą bei minėtą užskaitą, UAB „Jogintas“ iš kitų trečios eilės kreditorių buvo gavusi raginimus sumokėti susidariusius įsiskolinimus (2016 m. birželio 20 d. raginimas, III t., b. l. 75) bei trečios eilės kreditoriams turėjo pradelstų įsipareigojimų (III t., b. l. 76 – 77, teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis dėl kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo BUAB ,,Jogintas“ bankroto byloje).
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad į bylą pateikti 2016 m. UAB „Jogintas“ balansai patvirtina ženklų neigiamą bendrovės turto pokytį būtent 2016 m. III ketvirtį, t. y. laikotarpiu, kuomet buvo nutraukta bendrovės patalpų nuomos sutartis. Minėtu laikotarpiu, lyginant jį su prieš tai buvusiu laikotarpiu – 2016 m. antruoju ketvirčiu, kai bendrovės turtas nuo 2015 m. pabaigos buvo netgi padidėjęs (nuo 72 117 Eur iki 79 356 Eur), bendrovės turtas sumažėjo daugiau kaip tris kartus ir sudarė vos 23 333 Eur. Be to, UAB „Jogintas“ aptariamu laikotarpiu, lyginant jį su prieš tai buvusiu, patyrė beveik du kartus didesnį nuostolį. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo teigia, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. bendrovės veikla buvo nutraukta. Taigi, suinteresuotas asmuo, būdamas bendrovės vadovu, 2016 m. spalio, lapkričio mėnesiais pasirinktiems kreditoriams išrašydamas kreditines PVM sąskaitas – faktūras, grąžinamų prekių aktą bei atlikdamas užskaitą suvokė (negalėjo nesuvokti), kad kiti kreditoriai, kuriems įsipareigojimai daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Po šių veiksmų atlikimo bendrovės turtas 2016 m. lapkričio 15 d. balanso duomenimis tesiekė 14 187 Eur, iš kurio 5 161 Eur sudarė atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, o 9 026 Eur – per vienerius metus gautinos sumos.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino UAB „Jogintas“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Atskirojo skundo argumentai šios pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

Dėl įmonės finansinių dokumentų bei turto neperdavimo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių)

19. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
20. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017). Kartu pažymėtina, kad, nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto.
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Taigi, įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, kurį draudžia proceso įstatymai.
22. Nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, lemiantį aktyvesnį teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, tačiau tai nepaneigia civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
23. Minėta, kad 2016 m. III ketvirtį, lyginant jį su prieš tai buvusiu – 2016 m. antruoju ketvirčiu, UAB „Jogintas“ turtas sumažėjo daugiau kaip tris kartus ir sudarė vos 23 333 Eur. UAB „Jogintas“ didžiosios knygos laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. duomenimis, per minėtą laikotarpį bendrovės atsargos sumažėjo nuo 53 099,24 Eur iki 910,80 Eur (II t., b. l. 167 – 169). Remiantis byloje pateikta pajamų – sąnaudų ataskaita už 2016 m., nors bendrovė per 2016 m. negavo pajamų už suteiktas paslaugas, tačiau bendrovės suteiktų paslaugų savikaina per minėtus metus sudarė net 83 950,84 Eur sumą (III t., b. l. 180). Atkreiptinas dėmesys, kad 2 072,40 Eur suma, kaip suteiktų paslaugų savikaina, buvo nurašyta net ir 2016 m. rugsėjo mėnesį, nors pats apeliantas atskirajame skunde akcentavo, kad po 2016 m. rugpjūčio 2 d. bendrovės veikla nebebuvo vykdoma.
24. Aplinkybes, susijusias su ženkliu bendrovės trumpalaikio turto – atsargų, sumažėjimu byloje turėjo įrodyti apeliantas (CPK 178 straipsnis). Tačiau jo pozicija (atsikirtimai) yra grindžiama iš esmės tik deklaratyviais teiginiais apie tinkamai vedamą bendrovės buhalterinę apskaitą, kurie niekaip nepaneigia aptariamo ženklaus bendrovės trumpalaikio turto – atsargų sumažėjimo. Aptariamos apelianto pozicijos nepatvirtina ir į bylą pateiktas įrodymas – 2016 m. gruodžio 21 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktas, konkrečiai šio akto 9 punktas, kuriame pažymėta, kad bankroto administratorei perduotos išrašytos sąskaitos 2016 m. buhalterinė pažyma, skolų suderinimo aktas. Tuo tarpu apelianto teiginį, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. be išankstinio įspėjimo užrakinus patalpas, kuriose bendrovė vykdė veiklą, UAB „Jogintas“ buvo grąžinta tik nedidelė dalis turto, kurią atsiėmė patys tiekėjai, paneigia į bylą pateiktas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatyta, jog suinteresuotam asmeniui buvo sudarytos sąlygos iš patalpų išsivežti UAB „Jogintas“ turtą, ką suinteresuotas asmuo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 24 – 2016 m. rugsėjo 2 d. ir padarė.
25. Atskirajame skunde akcentuojama, kad apeliantas teismui pateikė eilę dokumentų, kurie patvirtina vykdytą normalią bendrovės veiklą 2016 m., t. y. paslaugų teikimą, sutarčių sudarymą bei užsakymų vykdymą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių dokumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio apelianto argumento, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nekonkretizuoja, kurie būtent jo pateikti įrodymai patvirtina minėtas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su atsiliepimu į bankroto administratorės prašymą pripažinti UAB „Jogintas“ bankrotą tyčiniu apeliantas buvo pateikęs patalpų, įrengimų nuomos sutartis, pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, bendrovės darbuotojų prašymą dėl informacijos suteikimo, suinteresuoto asmens rašytus raštus (prašymus, reikalavimus, paaiškinimus, elektroninį susirašinėjimą) bei atsakymus į juos, likučių apskaitą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. ir nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (III t., b. l. 24 – 57); vėliau, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, suinteresuotas asmuo taip pat pateikė 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „Viešvė“ užsakymą, 2016 m. liepos 15 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartį bei 2016 m. liepos 20 d. kontraktą dėl prekių pirkimo – pardavimo, atsiskaitymų suderinimo aktą, UAB „Viešvė“ sąskaitos išrašą, bei UAB „Darveda“ pirkimus UAB „Jogintas“ (III t., b. l. 99 – 105), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei vienas iš paminėtų apelianto pateiktų įrodymų nepatvirtina UAB „Jogintas“ paslaugų teikimo 2016 m., o ypač paslaugų teikimo iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio, kuomet suteiktų paslaugų savikainai buvo nurašyta didžioji 83 950,84 Eur sumos dalis. 
26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Suinteresuotam asmeniui UAB „Jogintas“ vardu veikiant pagal jam kaip bendrovės vadovui keliamus reikalavimus dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, bendrovės buhalterinėje apskaitoje turėjo būti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, pagrindžiantys tiek ženklų bendrovės turto sumažėjimą, tiek 83 950,84 Eur sumos nurašymo pagrįstumą. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad už buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga buhalterė N. Ž., kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neatleidžia apelianto, kaip įmonės vadovo, nuo pareigos išsaugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos perduoti bankroto administratoriui, o tuo atveju, jei atitinkami dokumentai nėra išlikę – pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu nebuvo padaryta jokia žala įmonei ar jos kreditoriams. Apeliantui to nepadarius, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad bendrovės turto neperdavimu bankroto administratorei bei netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, siekiant nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą, remdamasis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 bei 5 punktais, pripažinti UAB „Jogintas“ bankrotą tyčiniu.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

27. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde taip pat nurodo, kad UAB „Jogintas“ prastą ekonominę būklę lėmė ne jo, o trečiųjų asmenų neteisėta veikla, be išankstinio įspėjimo iš patalpų, kuriose buvo vykdoma bendrovės veikla, išvarius jos darbuotojus bei patalpas, su visu jose esančiu bendrovės turtu, įsigytais dokumentais bei žaliavomis, užrakinus, be kita ko, pažymėdamas, kad teismas jo, kaip bendrovės vadovo, veiklą turėjo vertinti iki 2016 m. rugpjūčio 2 d., kuomet priverstinai buvo nutraukta bendrovės veikla. Apeliacinės instancijos teismas su paminėtai atskirojo skundo argumentais nesutinka.
28. Pirma, apelianto cituojama 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuotų aplinkybių ištrauka, priešingai nei teigia apeliantas, nepatvirtina, kad UAB „Jogintas“ patalpos, kuriose bendrovė vykdė veiklą, buvo užrakintos, o bendrovės darbuotojai išvaryti iš šių patalpų be jokio išankstinio įspėjimo. Priešingai, pastaroji ištrauka patvirtina, kad UAB „Jogintas“ veiklą vykdė ne savo išnuomotose patalpose ir kad minėtas patalpas išsinuomojusių trečiųjų asmenų reikalavimas nutraukti darbus su vieno iš jų turtu bei reikalavimas pasišalinti iš jų nuomojamų patalpų negali būti vertinami kaip neteisėti. Aptariamame nutarime taip pat pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog UAB „Jogintas“ direktoriaus (apelianto šioje byloje) teiginys, kad M. Š. kartu su antstoliu nutraukė bendrovės gamybos procesą, taip padarydamas didelę žalą UAB „Jogintas“ teisėms ir teisėtiems interesams, yra nepagrįstas.
29. Antra, bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų, bet vertina įmonės valdymo procesų, kurie gali būti (ne)atliekami net ir po bankroto bylos įmonei iškėlimo, visumą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tyčiniu bankrotu laikomi ir tie atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįsti yra apelianto teiginiai, kad šiuo atveju, sprendžiant UAB „Jogintas“ tyčinio bankroto klausimą, turėjo būti vertinamas laikotarpis iki 2016 m. rugpjūčio 2 d., kadangi dalis veiksmų, susijusių su ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu tyčinio bankroto požymiu ir aptartų šioje nutartyje, paties apelianto buvo atlikti būtent po 2016 m. rugpjūčio 2 d.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Remiantis aptartų aplinkybių visuma, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Atskiruoju skundu teisėtos bei pagrįstos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvados nebuvo paneigtos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas.

     Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

          Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                               Goda Ambrasaitė – Balynienė