Civilinė byla Nr. e2-35-1004/2022
Teismo proceso Nr. 2-70-3-00025-2021-4
Procesinių sprendimų kategorijos:
2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.1.1;
3.1.7.1.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.1.16; 3.1.18.6; 3.2.6.1
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 28 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,
sekretoriaujant posėdžių sekretorėms M. S. ir E. P.,
dalyvaujant ieškovei G. P., ieškovės atstovams advokatui V. P. ir advokatei D. O., atsakovui G. P., atsakovo atstovui advokatui Ž. A., tretiesiems asmenims J. P. ir O. P. ir institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių skyriaus atstovėms M. M. ir L. Š.-T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. patikslintą ieškinį atsakovui G. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo G. P. patikslintą priešieškinį ieškovei G. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečių vaikų pavardžių keitimo, tretieji asmenys J. P. ir O. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovė ieškiniu (I t., b. l. 1 – 6; 32 – 37), kurį patikslino dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos (II t., b. l. 84 – 86), prašė: 1. Nustatyti mažamečių dukrų U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su mama (ieškove) jos gyvenamojoje vietoje; 2. Priteisti iš tėvo (atsakovo) G. P. mažamečių dukrų išlaikymą po 200,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas kas mėnesį pervedant į ieškovės banko sąskaitą ir paskiriant ieškovę mažamečių dukrų piniginių lėšų uzufrukto teisėmis tvarkytoja; 3. Priteisti iš atsakovo G. P. mažamečių dukrų U. P. ir E. P. 6400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-01-04 iki 2021-01-04; 4. Nustatyti ieškovės siūlomą tėvo G. P. patikslintą bendravimo su mažametėmis dukromis tvarką; 5. Priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvenant kartu su G. P., (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. P. (P.), ir (duomenys neskelbtini) – dukra E. P. (P.). Kartu kaip šeima jie gyveno iki 2016 m. sausio mėn. Išsiskyrus buvo sutarę, kad dukroms išlaikyti G. P. kas mėnesį duos po 250,00 Eur. G. P. nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. dukrų išlaikymui kas mėnesį atsiųsdavo po 200,00 Eur, tačiau nuo 2016 m. rugsėjo mėn., ieškovei pradėjus dirbti, sutarto išlaikymo dukroms nebeteikė.
3. Kaip nurodė ieškovė, G. P. sutarto išlaikymo dukroms pilnai neteikė 2017 m. ir 2018 m. abiejų dukrų išlaikymui atsiuntė tik po 1200,00 Eur kasmet (po 600,00 Eur kiekvienai). Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. G. P. išlaikymo dukroms visiškai nebeteikia nurodydamas, kad ieškovė ištekėjo ir dukromis gali pasirūpinti sutuoktinis J. P. Ieškovė G. P. ir J. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. P. Paaiškino, kad su G. P. sutarė, kad jų dukroms U. ir E. bus suteiktos pavardės – P., dukrų gimimo įrašuose pavardės (duomenys neskelbtini) buvo pakeistos.
4. G. P. nurodė, jog nepilnametės dukros U. P. ir E. P. gyvena kartu ir ji jas pilnai išlaiko. 2021 m. sausio mėn. dukra U. P. mokėsi (duomenys neskelbtini)gimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupėje, o dukra E. P. lankė (duomenys neskelbtini) lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini). Mano, jog yra pagrindas nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą kartu su mama, jos gyvenamojoje vietoje.
5. Ieškovės teigimu, mažamečių dukrų išlaikymui aš kas mėnesį išleidžia virš 600,00 Eur, t. y. kiekvienai daugiau nei po 300,00 Eur kas mėnesį. 2021 m. buvo dukros D. P. priežiūros atostogose, vaiko priežiūros išmoka buvo 180,00 Eur, sutuoktinio J. P. darbo užmokestis buvo 1100,00 Eur kas mėnesį. Taip pat prie dukrų išlaikymo materialiai prisideda jos tėvai. Paaiškino, kad valstybinė išmoka kiekvienai dukrai 2021 m. sudarė po 100,00 Eur.
6. G. P. dukrų išlaikymui išleidžia virš 600,00 Eur (2 x 300,00 Eur), tačiau dukrų poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienos prekėms, sveikatos priežiūrai, medikamentams, žaislams, lavinimo ir mokymosi priemonėms, darželiui, laisvalaikiui, kelionėms, būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams ir kt. (nurodyti poreikių lentelėje (I t., b. l. 2 – 3)) tenkinami tik iš dalies. Todėl mano, jog atsakovas taip pat privalo materialiai prisidėti prie dukrų išlaikymo. Pažymėjo, jog dukrų išlaikymui (per metus) išleido: 2018 metais (nuo 2018-01-04 iki 2019-01-04) kas mėnesį išleisdavo ne mažiau kaip po 230,00 Eur kiekvienai, t. y. 2760,00 Eur per metus vienai dukrai išlaikyti, o abejoms dukroms išlaikyti – 5520,00 Eur. Kas mėnesį gaudavo 30,00 Eur valstybės išmoką vienam vaikui, per metus gavo 360,00 Eur, iš viso dukrų valstybės išmoka per metus sudarė 720,00 Eur. Dukrų išlaikymui G. P. iki 2018 m. rugsėjo mėn. davė 1200,00 Eur. Dukrų išlaikymui 2018 metais išleido 3600,00 Eur, todėl atėmus atsakovo duotą išlaikymo sumą, G. P. dukrų išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1800,00 Eur.
7. 2019 metais (nuo 2019-01-04 iki 2020-01-04) kas mėnesį išleisdavo ne mažiau kaip po 250,00 Eur kiekvienai, t. y. 3000,00 Eur per metus vienai dukrai išlaikyti, o abejoms dukroms išlaikyti – 6000,00 Eur. Kas mėnesį gaudavau 50,00 Eur valstybės išmoką vienam vaikui, per metus gavo 600,00 Eur, iš viso dukrų valstybės išmoka per metus sudarė 1200,00 Eur. Dukrų išlaikymui 2019 metais išleido 4800,00 Eur, todėl G. P. dukrų išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2400,00 Eur.
8. 2020 metais (nuo 2020-01-04 iki 2021-01-04) kas mėnesį išleisdavo ne mažiau kaip po 300,00 Eur kiekvienai, t. y. 3600 Eur per metus vienai dukrai išlaikyti, o abejoms dukroms išlaikyti – 7200,00 Eur. Kas mėnesį gaudavo 100,00 Eur valstybės išmoką vienam vaikui, per metus gavo 1200,00 Eur, 200,00 Eur sudarė vienkartinė išmoka COVID-19 padariniams mažinti, iš viso dukrų valstybės išmoka per metus sudarė 2800,00 Eur. Dukrų išlaikymui 2020 m. išleido 4400,00 Eur, todėl G. P. dukrų išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2200,00 Eur.
9. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovo G. P. dukrų prašomo išlaikymo įsiskolinimas nuo 2018 m. sausio 4 d. (imtinai) iki 2021 m. sausio 4 d sudaro 6400,00 Eur.
10. Pagal patikslinto ieškinio rezoliucinės dalies (II t., b. l. 85 – 86) 1.1. – 1.15 punktų reikalavimus ieškovė prašė nustatyti siūlomą tėvo G. P. bendravimo su mažametėmis dukromis tvarką.
11. Ieškovė atsiliepimu (I t. b. l. 99 – 101; 102 – 104) prašė atsakovo priešieškinį atmesti. Pažymėjo, jog byloje nėra pateikta pagrįstų duomenų, kurie leistų suabejoti G. P. biologine dukrų U. ir E. tėvyste. Pažymėjo, jog dukrų normaliam pragyvenimui, mokymuisi ir vystymuisi kiekvienai reikia ne mažiau kaip po 500,00 Eur kas mėnesį (tėvai skiria po 200,00 Eur, valstybė – 100,00 Eur). Paaiškino, jog tikslią vaikų poreikių detalizaciją ir išlaidas pateikė ieškinyje.
12. Ieškovė pažymėjo, jog prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nesiekia nepagrįstai praturtėti, nes niekam nekelia abejonių (visiems žinoma), kad maistas, rūbai, avalynė, sveikatos priežiūra, kelionės ir kitos paslaugos turi materialinę vertę, kuri skaičiuojama pinigais (eurais). Paaiškino, jog paskaičiuotas G. P. 6400,00 Eur įsiskolinimas yra pagrįstas ieškinyje.
13. Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį (II t., b. l. 3 – 9) prašė atsakovo G. P. patikslintą priešieškinį atmesti ir tenkinti pateiktą ieškinį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodė, jog atsakovo reikalavimas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su abiem iš tėvų sukels jų emocinį nestabilumą, pažeis vaikų interesus ir sužalos dukrų psichinę ir fizinę sveikatą. Paaiškino, kad dabartinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji aplinka yra tinkama ir saugi, atitinka reikalavimus sveikų vaikų normaliam vystymuisi, mergaitės auga mylimos, laimingos, jų emocinis ryšys su mama, mamos sutuoktiniu ir sesute yra pastovus ir labai stiprus. Iki ginčo atsiradimo buvusios vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas bei atitikti vaikų norus.
14. Atsakovas patikslintu priešieškiniu nereiškė reikalavimo dėl konkrečios bendravimo tvarkos su dukromis nustatymo, tačiau ieškovė mano, jog tokia tvarka turi būti nustatyta. Nesutiko su 2021-05-10 institucijos sudaryta bendravimo tvarka, nes manė, kad ji pažeis dukrų interesus. Pažymėjo, jog dukros savo biologinio tėvo nepažįsta, su juo nėra normaliai bendravusios, o atsakovo sutuoktinės net nebuvo mačiusios. Po nustatyto dvi paras U. P. ir E. P. gyvenimo skirtinguose namuose jos jautėsi labai blogai, neramiai miegojo, verkė, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į vaikų gydytoją ir ieškoti psichologo pagalbos.
15. Ieškovė mano, jog ir patikslintu priešieškiniu atsakovas reiškia nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnametėms dukroms, nes prie jų išlaikymo nuo 2018-08-16 visiškai neprisideda ir akivaizdu toliau siekia neprisidėti. Pažymėjo, jog bylose dėl vaikų išlaikymo nustatant vaikų poreikius, kaip motina, neturėtų būti įpareigota įrodinėti, teikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji alga išlaidas vaikui. Paaiškino, jog nei ji, nei sutuoktinis nėra atsisakę atsakovo geranoriškai teiktos pagalbos išlaikant nepilnamečius vaikus.
16. G. P. nesutinka su atsakovo reikalavimu pakeisti U. P. ir E. P. pavardes į P., kadangi atsakovo sutikimu jos (duomenys neskelbtini) buvo pakeistos. Pažymėjo, jog mergaitės žino savo pavardes (P.), jas tokiomis pavardėmis žino kiti šeimos nariai, visų šeimos narių pavardės yra vienodos. Atsakovas, reikšdamas reikalavimą dėl pavardžių keitimo, nenurodė jokių argumentų, kurie būtų tam reikšmingi. Nurodė, jog su atsakovo sutikimu vėl atliktas vaikų pavardžių pakeitimas neatitiktų vaikų interesų.
17. Ieškovė ir ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus, o patikslintą priešieškinį atmesti. Iš esmės vadovavosi ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir atsiliepimuose į priešieškinį bei patikslintą priešieškinį nurodytais argumentais, kita rašytine medžiaga. Atstovė atkreipė dėmesį į techninę klaidą siūlomos bendravimo tvarkos datoje – atsakovas vaikus gražina ne gruodžio mėn. 26 d., o gruodžio mėn. 25 d.
18. Atsakovas priešieškiniu (I t., b. l. 71 – 74) prašė: 1. Jei būtų nustatyta, kad U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu nėra jis (G. P.), pripažinti negaliojančiais U. P. duomenis apie tėvą, įrašytus gimimo įraše bei šio įrašo pagrindu išduotuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir E. P. duomenis apie tėvą, įrašytus gimimo įraše bei šio įrašo pagrindu išduotuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose; 2. Jei būtų nustatyta, kad jis (G. P.) yra U. P. ir E. P. biologiniu tėvu, ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš jo po 1/2 nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingų piniginių lėšų, atmetant reikalavimą priteisti įsiskolinimą nuo 2018-01-04 iki 2021-01-04.
19. Atsakovas pripažino, jog su ieškove gyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini) m. kaip faktinė šeima. Gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) gimė U. P., (duomenys neskelbtini) – gimė E. P., kurių gimimo įrašuose jis įrašytas vaikų tėvu, o motina – G. P. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mergaičių pavardės buvo pakeistos iš P. į P. Sutiko su tokiu dukrų pavardžių pakeitimu, nes manė, jog ieškovės šeimoje gimus dar vienai dukrai bus geriau, kad visų vaikų pavardės būtų vienodos.
20. Paaiškino, kad su ieškove bendras gyvenimas nutrūko nuo (duomenys neskelbtini) m. sausio mėn. Ieškovė pradėjo gyventi ir (duomenys neskelbtini) susituokė su J. P., jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. Nurodė, jog nutrūkus su ieškove bendram gyvenimui sutiko dukroms mokėti pusę jų išlaikymui reikalingų pinigų sumos, mokėjimai sudarę 200,00 – 250,00 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad nors tėvų pareigos yra lygios, iš jo prašoma priteisti po 200,00 Eur kiekvienai mergaitei išlaikyti, kas sudaro 2/3 reikiamos sumos. Taip pat ieškovė, teikdama įrodymus apie dukrų poreikius, įskaičiavo ne tik joms, bet ir kitiems šeimos nariams perkamas prekes (pvz. sauskelnes, kitos kūdikių prekės, energetiniai gėrimai ir pan.). Teigia, jog ieškovė dukrų išlaikymui 2018 – 2019 m. pagrindžiančių įrodymų apie išleistas sumas nepateikė, nors deklaruoja, kad 2018 m. kiekvienai mergaitei išleisdavo po 230,00 Eur per mėnesį, o 2019 m. – po 250,00 Eur. Kadangi tokios ieškovės pateiktos išlaidos dukrų išlaikymui yra neįrodytos, prašo atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo.
21. Atsakovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, O. P., pateikė bendrą atsiliepimą (II t., b. l. 104 – 106). Atsakovas pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką atsiliepimu prašė nustatyti maksimalią, iš esmės 1.1. – 1.11. punktuose ir jų papildyme dėl bendrų renginių ar išvykų, papildomo ugdymo bei vaikų išvežimo į užsienį ir gyvenamosios vietos pakeitimo (II t., b. l. 105 – 106), siūlomą jo bendravimo su mažametėmis dukromis tvarką. Pažymėjo, jog pozicija dėl likusių reikalavimų išdėstyta patikslintame priešieškinyje.
22. Atsakovui suabejojus tėvyste U. ir E. P., 2021-03-22 buvo paskirta DNR ekspertizė (I t., b. l. 112 – 113).
23. Patikslintu priešieškiniu (I t., b. l. 157 – 160) atsakovas prašė: 1. U. P. (P.), gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P. (P.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąsias vietas nustatyti dvi: su mama G. P. ir tėvu G. P. jų gyvenamosiose vietose, nurodant, kad kiekvieno mėnesio pirmą pusę U. P. (P.) ir E. P. (P.), gyvena mamos G. P. gyvenamojoje vietoje, o antrą kiekvieno mėnesio pusę – tėvo G. P. gyvenamojoje vietoje; 2. Išlaikymo U. P. (P.), gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P. (P.), gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo (G. P.) nepriteisti, nurodyti, kad U. P. (P.) ir E. P. (P.) išlaikymas ieškovei ir atsakovui nepriteisiamas, įpareigojant kiekvieną iš jų pilnai išlaikyti dukras tuo metu, kai jos gyvena pas kiekvieną iš ginčo šalių. 3. Atmesti ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo U. P. (P.) ir E. P. (P.) įsiskolinimą nuo 2018-01-04 iki 2021-01-04; 4. Grąžinti U. P. (P.) ir E. P. (P.) pavardes P., įpareigojant įrašus asmens dokumentuose darančias institucijas padaryti atitinkamus ištaisymus U. P. ir E. P. asmens dokumentuose.
24. Pažymėjo, kad teismui patenkinus prašymą dėl DNR ekspertizės (tyrimo) ir gavus (šio tyrimo) išvadas, patvirtinančias jo tėvystę, pripažįsta, jog yra U. P. ir E. P. tėvas. Kadangi iš esmės neginčijamai nustatyta, jog U. P. ir E. P. tėvu yra jis, joms turėtų būti grąžintos tikrosios pavardės – P., padarant įrašus atitinkamuose dokumentuose.
25. Kadangi atsakovas prašo, kad jam būtų suteikta teisė pilnavertiškai dalyvauti dukrų gyvenime, reikalinga nustatyti U. P. ir E. P. dvi gyvenamosios vietos: su mama G. P. ir su tėvu G. P. jų gyvenamosiose vietose. Pageidautų, kad tai būtų apibrėžta ir laike, nustatant, kad kiekvieno mėnesio pirmą pusę U. P. (P.) ir E. P. (P.), gyvena mamos G. P. gyvenamojoje vietoje, o antrą kiekvieno mėnesio pusę – tėvo G. P. gyvenamojoje vietoje.
26. Atsakovas nurodė, jog su sutuoktine stengiasi, kad mergaitės priprastų prie jų abiejų, bendrauja su jomis, rūpinasi tiek materialiniu išlaikymu, tiek dvasiniu, emociniu tobulėjimu. Pažymėjo, jog nustačius pageidaujamas dukrų gyvenamąsias vietas, prašo nustatyti jų išlaikymo tvarką: U. P. (P.) ir E. P. (P.) išlaikymas ieškovei ir atsakovui nepriteisiamas, įpareigojant kiekvieną iš jų pilnai išlaikyti dukras tuo metu, kai jos gyvena pas kiekvieną iš ginčo šalių.
27. Kaip nurodė atsakovas, tuo metu, kai vaikai būna pas jį, jis dukras pilnai išlaiko, teikia joms maistą, perka rūbus, rūpinasi pramogomis bei kitais poreikiais, todėl privalo teikti tik pusę ieškovės prašomo išlaikymo, t. y. po 100,00 Eur kiekvienam vaikui. Teismui pažymi, kad jų emocinis kontaktas su dukromis tapo glaudžiu, dukros pačios pageidauja kuo daugiau laiko praleisti su juo ir sutuoktine O. P.
28. Teismo posėdžio metu atsakovas ir atsakovo atstovas prašė tenkinti patikslintą priešieškinį, o ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Iš esmės rėmėsi atsiliepime į patikslintą ieškinį ir priešieškinyje, patikslintame priešieškinyje nurodytais argumentais, kita rašytine medžiaga, pateiktomis fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais.
29. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo O. P. sutiko su atsakovo patikslinto ieškinio reikalavimais ir prašė atmesti ieškovės patikslintą ieškinį. O. P. iš esmės vadovavosi bendrame su atsakovu atsiliepime nurodytais argumentais. Papildė, jog dirba grožio veikloje pagal verslo liudijimą.
30. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, J. P. atsiliepimu (I t., b. l. 134 – 135) ieškovės ieškinį prašė tenkinti, o atsakovo priešieškinį – atmesti. Patvirtino, jog didžioji dalis išlaidų U. P. ir E. P. išlaikymui yra skiriama iš jo pajamų. Pažymėjo, jog atsakovas G. P. pradėjo reikšti norą bendrauti su dukromis tik tada, kai buvo priverstinai pradėta vykdyti teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdant laikiną išlaikymą.
31. Trečiasis asmuo nurodė, jog priešieškinio reikalavimai dėl biologinės tėvystės byloje jau išspręsti. J. P. nesutinka, jog atsakovas mokėtų tik 1/2 dalį išlaikymui reikalingų piniginių lėšų, t. y. po 152,50 Eur ar mažiau, nes tuo vaikų poreikiai būtų tenkinami tik iš dalies. Taip pat nurodė, jog priešieškinio reikalavimas atmesti ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo įsiskolinimą nuo 2018-01-04 iki 2021-01-04 yra nepagrįstas.
32. Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį (II t., b. l. 1 – 2) trečiasis asmuo J. P. su atsakovo G. P. patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o ieškovės ieškinį tenkinti. Mano, jog atsakovo reikalavimas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su abiem tėvais neigiamai paveiks psichoemocinę būklę, psichinę ir fizinę sveikatą. Paaiškino, jog nepilnamečiai vaikai neturi emocinio ryšio su atsakovu. U. P. ir E. P. turi labai stiprų, artimą ryšį su savo mama G. P., savo sesute D. P. ir su juo, nes visi yra šeima. Neužmezgus su atsakovu emocinio ryšio, vaikai negali būti paimami bendrauti. Pažymėjo, jog nepilnamečių vaikų pavardžių keitimas neatitiktų vaikų interesų.
33. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. P. sutiko su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimais ir prašė atmesti atsakovo patikslintą priešieškinį. J. P. iš esmės vadovavosi atsiliepimuose nurodytais argumentais.
34. Išvadą teikianti institucija išvadoje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo (I t., b. l. 62 – 64) pažymėjo, jog nepilnamečių mergaičių gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaikų interesus. Ieškovė ieškinyje nenurodė atsakovo ryšio su dukromis, todėl išvadą teikianti institucija išvadą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nurodė patikslinsianti proceso metu. Institucija sutiko, jog iš atsakovo būtų priteistas po 200,00 Eur kiekvienam vaikui išlaikymas iki vaikų pilnametystės ir ieškovės paskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas.
35. Išvada dėl atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimų (II t., b. l. 76 – 81) institucija neprieštaravo ieškovės prašymui nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina G. P., nes mergaitės su motina gyvena nuo jų gimimo, atsakovas ilgą laiką su dukromis net negyveno ir buvo visiškai nusišalinęs. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti po 200,00 Eur išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams papildomai nepasisakė. Nors mergaičių pavardės buvo pakeistos iš P. į P., G. P. tėvystę nebuvo nuginčyta, jis yra mažamečių vaikų tėvas, todėl jam liko pareiga išlaikyti savo vaikus. Pažymėjo, jog net ir tenkinus atsakovo siūlomą bendravimo medelį „50:50 procentų laiko“, teismas vis tiek turėtų nustatyti išlaidų vaikų poreikių tenkinimui dydį, kuris būtų skiriamas konkretiems poreikiams. Išvadą teikianti institucija išvadą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais dar kartą nurodė patikslinsianti proceso metu, išklausius ir vaikų nuomones teisme.
36. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė patvirtino teiktą išvadą dėl to, jog neprieštarauja, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina G. P. bei dėl to, jog iš atsakovo būtų priteistas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams ir jo įsiskolinimas. Patikslino išvadą dėl atsakovo bendravimo su dukromis ir nurodė, jog vaikų interesus atitiktų ieškovės siūloma bendravimo tvarka savaitgaliais. Kadangi nelyginiais metais atsakovas siūlo iš esmės ilgesnę bendravimo su dukromis Kūčių ir Šv. Kalėdų laikotarpiu laiką, kuris sutampa ir su vieno vaiko gimimo diena, (duomenys neskelbtini) d., atkreipia dėmesį, jog galima būtų spręsti dėl ilgesnio vienos iš šalies bendravimo su vaikais šventiniu laikotarpiu. Dėl bendravimo per vaikų atostogas atkreipia dėmesį, jog siekiant atkurti tėvo ir dukrų ryšį, tik vieną savaitę per visas vaikų atostogas bendravimas nėra pakankamas. Šalys neprašo bendravimo su dukromis perkelti ir į darbo dienas, nors vaikus apklaususi psichologė užsiminė apie tokią galimybę. Mano, jog būtina nustatyti ir kompensavimo mechanizmą atsakovui dėl neįvykusio bendravimo nustatytu laiku. Pažymėjo, jog atsakovas neįrodė, jog dukrų pavardės joms šiuo metu daro esminę žalą. Dėl kitų šalių bendravimo tvarkos siūlymų esminių prieštaravimų nepareiškė.
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.
37. Gimimo įrašų kopijos patvirtina, jog G. P. (I t., b. l. 75) ir G. P. yra nepilnamečių vaikų U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (I t., b. l. 7, 8). Pagal 2021-04-13 Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadą atsakovas G. P. yra vaikų U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas su atitinkamomis tikimybėmis 99,997015 proc. (su U.) ir 99,996489 proc. (su E.) (I t., b. l. 116 – 121). Pažymėta, jog 2020-12-21 E. P. lankė (duomenys neskelbtini) lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 12), o 2020-12-23 U. P. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupėje (I t., b. l. 13). Pateikti P. ir P. šeimų aplinkos sąlygų tyrimo aktai (I t., b. l. 140 – 146).Rašytiniais paaiškinimais ieškovė pateikė įrodymus apie tai, jog pagal draudimo sutartis moka po periodines 40,47 Eur kiekvienam vaikui gyvybės draudimo įmokas kas mėnesį draudimo bendrovei (I t., b. l. 147 – 151). 2021-05-05 buvo gautas G. P. pranešimas apie galimą vaikų teisių pažeidimą, vaikų situacija įvertinta anketose, pateikti susirašinėjimo el. paštu duomenys (II t., b. l. 31 – 35; 36 – 40; 41 – 51, 52 – 62, 63 – 68). 2021-05-25 Pagalbos planu bandyta išspręsti G. P. ir G. P. ginčą dėl bendravimo su vaikais nustatymo tvarkos (I t., b. l. 180 – 188). Pateiktos psichologės E. B. psichologo išvados (I t., b. l. 188 – 189; II t., b. l. 108).
38. Teismo išreikalauti duomenys apie G. P. gaunamas išmokas rodo, jog jis nuo 2019 m. spalio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio mėn. gavo 1113,77 Eur darbo užmokestį (priskaičiuotas) (I t., b. l. 40 – 45). VĮ Regitra duomenimis G. P. nuosavybe registruota viena 2005-04-06 pirmos registracijos transporto priemonė „AUDI A6 AV 3.2 QUATTRO“ (I t., b. l. 86). Pažymoje apie darbo užmokestį pažymėta, jog 2020 m. gruodžio mėn. G. P. išmokėta 870,97 Eur darbo užmokesčio (I t., b. l. 87). Pagal Patalpų nuomos sutartį G. P. nuomojasi 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 30 – 31), mokant šalių susitarimu 195,00 Eur nuomos mokestį (I t., b. l. 88 – 90).
39. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus duomenimis G. P. nuo 2019-12-01 iki 2020-12-01 išmokėta vidutiniškai po 311,44 Eur vaiko priežiūros išmokų per mėnesį (I t., b. l. 14 – 16). Informacijoje apie G. P. priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nuo 2020-01-01 iki 2020-12-17 pažymėta, jog išmokos vaikui (su vienkartine išmoka vaikui, skirta COVID-19 pandemijos padariniams mažinti), vidutiniškai sudarė po 343,21 Eur per mėnesį (I t., b. l. 17 – 18).
40. Pažymoje apie darbo užmokestį pažymėta, jog 2020 m. gruodžio mėn. J. P. išmokėta 1097,51 Eur darbo užmokesčio (I t., b. l. 19 – 20). G. P. pateikė kasos kvitų, sąskaitų kopija dėl išlaidų laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. (I t., b. l. 21 – 26). Pagal 2019-05-01 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. ir G. P. laikinai valdo ir naudojasi 2k. butu 42,02 kv. m, esančiu (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 30 – 31), mokant šalių susitarimu 200,00 Eur nuomos mokestį ir 30,00 Eur GPM (I t., b. l. 27 – 29).
41. Santuokos sudarymo įrašo kopija patvirtina, jog G. P. ir O. P. (iki santuokos pavardė – L.) (I t., b. l. 79) susituokė (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 78). G. P. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 76 – 77). G. P. pateikė banko sąskaitos duomenis apie laikotarpiu nuo 2018-05-19 iki 2018-08-16 atliktus 1200,00 Eur sumos mokėjimus (I t., b. l. 80, 92). Pateikti duomenys apie bylos šalių susirašinėjimą ginčo klausimais (I t., b. l. 81 – 85; 105 – 107; 190 – 197; II t., b. l. 10 – 27). Atsakovas pateikė USB laikmeną su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais (II t., b. l. 88, 89 (voke)).
42. Gimimo įrašo kopija patvirtina, jog J. P. ir G. P. yra nepilnamečio vaiko D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, kurių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 9, 10).
43. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pritiesimo bei vaikų pavardžių keitimo.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos.
44. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Byloje ieškovė ir atsakovas pareiškė reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo. Kilus ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos, teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
45. Sprendžiant ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikai gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaikų vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaikų interesams šios aplinkos keitimas. Vaikų gyvenamosios vietos keitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.
46. Nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta šiuo metu nėra nustatyta. Tačiau vaikai nuo jų gimimo iki šiol gyvena su motina. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaikų teisė reikšti savo pažiūras visais juos liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio juos liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaikų norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jie sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikai, sugebantys suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausyti tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis).
47. Teismo posėdžio metu 2021 m. gruodžio 22 d., pasitelkus psichologę J. Š., išklausyti nepilnamečiai vaikai U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., kurios išreiškė norą gyventi su motina. Vaikų apklausų metu pasitvirtino ieškovės argumentai, jog jos šeimoje mergaitės auga mylimos, laimingos, jų emocinis ryšys su mama, mamos sutuoktiniu ir sesute yra pastovus ir labai stiprus. Aukščiau paminėtų faktų visuma liudija, kad nepilnamečių vaikų noras gyventi su motina yra aiškus ir nuoseklus.
48. Institucija teikianti byloje išvadą konstatavo, kad vaikų interesus atitinka vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Nors nėra duomenų, kad vaikams atsakovo šeimos aplinka nėra saugi, tačiau teismo vertinimu aplinka, kurioje dabar gyvena nepilnamečiai vaikai, yra jiems pastovi ir saugi bei užtikrina vaikų poreikius, jų galimybes sveikai augti ir vystytis.
49. Įvertinus vaikų amžių (vaikai gimę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), dabartinę emocinę ir psichologinę būseną (vaikų poreikis gyventi saugioje aplinkoje) nėra pagrindo abejoti, kad toks teismo sprendimas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovo reikalavimas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su abiem iš tėvų sukels jų emocinį nestabilumą, pažeis vaikų interesus ir sužalos dukrų psichinę ir fizinę sveikatą. Šias aplinkybes patvirtino ir psichologės J. Š. ir E. B. Su dviejų gyvenamųjų vietų nustatymu nesutinka ir trečiasis asmuo J. P.. Nėra duomenų, jog vaikai konfliktuotų ar nesutartų su motina ir jos sutuoktiniu ar šeimoje augančia dar viena sesute, gim. (duomenys neskelbtini).
50. Todėl įvertinus šalių, atstovų, išvadą teikiančios institucijos atstovų, psichologių parodymus teismo posėdžių metu ir byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad nepilnamečių vaikų ir kitus interesus (ugdymo, po pamokinio lavinimo ir kt.) šiuo metu labiausiai atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina G. P. Todėl tuo visiškai tenkintinas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, o atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.161, 3.168, 3.169 straipsniai, Vaiko teisių straipsniai apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ). Pažymėtina, jog šis teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio sprendimo) galios ir pasikeitus aplinkybėms atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.
Dėl vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu.
51. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, turi būti nustatyta vaikų ir tėvo bendravimo tvarka teismo sprendimu (CK 3.175 straipsnis).
52. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.
53. Ieškovės patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės nėra siaurinanti anksčiau nustatytą teismo nutartimi laikinąją bendravimo tvarką. Atsakovas tik atsiliepime nurodė pageidaujamą nustatyti bendravimo tvarką, todėl teismas atsakovo argumentus vertina ir prašymą sprendžia vertindamas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus dalyje. Teismas buvo nustatęs laikinąją bendravimo tvarką, kurią šalys iš esmės vykdo. Atsižvelgdamas į aktyvų teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose, ir iš esmės pritariant ieškovei bei išvadą teikiančios institucijos atstovei, teismas mano, kad nustatant atsakovo bendravimo su dukromis tvarką siekiama atkurti tarp tėvo ir vaikų prarastą tarpusavio ryšį (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
54. Teismo vertinimu, šiuo konkrečių atveju motinai G. P. geriausiai žinoma, kokia bendravimo tvarka su tėvu atitiktų dukrų interesus. Net ir atsižvelgiant į atsakovo ir trečiojo asmens O. P. parodymus, liudytojų S. P. ir G. L. paaiškinimus, teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti atsakovo prašomą „50:50 procentų“ bendravimo tvarką. Teismas šiuo metu taip pat nesiima spręsti ir savarankiškai padidinti bendravimo apimtį, leidžiant atsakovui ir darbo dienomis ar darbo dienos dalį bendrauti su dukromis, jas pasiimant/nuvežant į mokslo ar ugdymo įstaigas. Vertintina, jog tam nėra pasiruošę ne tik vaikai, bet ir pats atsakovas, kuris bylos nagrinėjimo metu neišreiškė tokio pageidavimo, o anksčiau institucijos teikiančios išvadą iniciatyva vykęs toks bendravimas nebuvo sėkmingas.
55. Atsižvelgiant į ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus, atsakovo atsiliepimo į patikslintą ieškinį argumentus, šalių ir atstovų parodymus teismo posėdžio metu, išvadą teikiančios institucijos išvadą, teismo nutartimi jau nustatytą laikiną bendravimo tvarką su atsakovu tvarką, vaikų amžių, teismas nustato atsakovo detalią bendravimo su dukromis tvarką su tam tikrais apribojimais. Teismas nenustatė, jog atsakovui yra trukdoma bendrauti su dukromis. Nenustatyta, jog šalys laikiną bendravimo tvarką vykdo netinkamai, išvadą teikianti institucija nėra gavusi skundų dėl netinkamo bendravimo tvarkos vykdymo. Tačiau išklausęs vaikų nuomones teismas pažymi, kad tėvo ir dukrų emocinis kontaktas dar nėra tapęs glaudžiu, dukros ne visada pageidauja bendrauti ir praleisti laiką su atsakovu ir sutuoktine O. P. Pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai yra tik momentinė dalis šio bendravimo ir neatskleidžia visos jo visumos.
56. Teismo vertinimu, ieškovė laikinąją bendravimo tvarką prašė pakeisti tik iš esmės ją detalizuojant. Pastebėtina, jog nors šalių tarpusavio elgesys išlieka gana konfliktiškas, bet šalys rodo pastangas dėl vaikų bendravimo. Todėl teismas iš esmės palieka jau tarp šalių pakankamai nusistovėjusią, teismo nustatytą atsakovo bendravimo su dukromis tvarką, įterpdamas tik atsakovui kompensavimo mechanizmą dėl neįvykusio bendravimo nustatytu laiku, nustatydamas ilgesnį terminą atsakovo bendravimo vaikų atostogų metu ir pareigą ieškovei pranešti apie savo ir vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismas nepratęsia vaikų bendravimo po Šv. Kalėdų laikotarpio iki (duomenys neskelbtini) d., nes tą dieną yra vienos iš mergaičių gimtadienis, o per gimtadienius ieškovė bendravimą nurodė atskira tvarka, o dėl renginių ir išvykų, mokymosi ar ugdymo klausimų sprendimo papildomas nurodymas bendravimo tvarkoje sukeltų daugiau neaiškumų dėl jos vykdymo. Šias sąlygas apibendrina sąlyga, jog atsakovas gali bendrauti su dukromis ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai. Kiti atsakovo prašymai dėl bendravimo tvarkos nėra reikšmingi. Kaip jau minėta, teismas negali įvardyti ir nustatyti visų situacijų sąrašo, todėl kitų rimtų/objektyvių priežasčių sąrašas dėl bendravimo tvarkos nėra baigtinis ir turi būti derinamas bendru šalių susitarimu, kitam iš tėvų kompensuojant su vaiku nebūtą laiką, tokiu būdu neleidžiant piktnaudžiauti tėvo/motinos teisėmis/pareigomis vaiko atžvilgiu.
57. Išaiškintina, jog pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvas ar motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo (nustatymo) (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
58. Patikslintu ieškiniu ieškovė byloje prašė priteisti iš tėvo (atsakovo) G. P. mažamečių dukrų išlaikymą po 200,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas kas mėnesį pervedant į ieškovės banko sąskaitą ir paskiriant ieškovę mažamečių dukrų piniginių lėšų uzufrukto teisėmis tvarkytoja.
59. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko iš dalies, nurodydamas, jog jei būtų nustatyta, kad jis (G. P.) yra U. P. ir E. P. biologiniu tėvu, priteisti iš jo tik po 1/2 nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingų piniginių lėšų. Atlikus ekspertizę (tyrimą) ir gavus (šio tyrimo) išvadas, patvirtinančias jo tėvystę, atsakovas pripažino, jog yra U. P. ir E. P. tėvas. Tikslindamas priešieškinio reikalavimus atsakovas jau prašė išlaikymo U. P. (P.), gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P. (P.), gim. (duomenys neskelbtini), iš jo (G. P.) nepriteisti, nurodyti, kad U. P. (P.) ir E. P. (P.) išlaikymas ieškovei ir atsakovui nepriteisiamas, įpareigojant kiekvieną iš jų pilnai išlaikyti dukras tuo metu, kai jos gyvena pas kiekvieną iš ginčo šalių. Teismas su šiais atsakovo prašymais ir argumentais nesutinka. Teismas nustatė nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove, jų motina, ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, jos netenkinant „50:50 procentų laiko“. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo prašymas visiškai nepriteisti išlaikymo, teikiamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Institucija teikianti išvadą taip pat nesutiko, jog visiškai nepriteisti išlaikymo iš ginčo šalių, net jei būtų tenkintas atsakovo patikslinto priešieškinio prašymas dėl „50:50 procentų“ bendravimo.
60. Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikai gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaikų tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikai atskirti nuo tėvų ar apribota jų valdžia vaikų atžvilgiu (išskyrus vaikų įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvai atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikams siekiant išsilavinimo, jiems realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.
61. Kaip nurodė ieškovė, atsakovas nesirūpina dukromis ir neteikia joms išlaikymo, todėl iš esmės juos išlaiko viena, prisidedant sutuoktiniui ir tėvams. Ieškovė prašo priteisti dukroms išlaikymą iš tėvo periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienai. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė visiškai tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo. Nors iš dalies sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovė teikdama įrodymus apie dukrų poreikius, pateikė duomenis apie ne tik joms, bet ir kitiems šeimos nariams perkamas prekes (pvz. sauskelnes, kitos kūdikių prekės, energetiniai gėrimai ir pan.), tačiau teismo vertinimu, ieškovė jų nepriskaičiavo ir neįtraukė į vaikų poreikius. Ieškovė nepilnamečių vaikų poreikius detalizavo, nurodydama, jog dukrų poreikiams patenkinti reikalinga 600,00 Eur (2 x 300,00 Eur), dukrų poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienos prekėms, sveikatos priežiūrai, medikamentams, žaislams, lavinimo ir mokymosi priemonėms, darželiui, laisvalaikiui, kelionėms, būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams ir kt. (nurodyti lentelėje (I t., b. l. 2 – 3)). Dar po 100,00 Eur per mėnesį 2021 m. ieškovė gavo iš valstybės. Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl vaikų poreikiams reikalingos pinigų sumos per mėnesį, tačiau atsakovas vertino, jog dėl „50:50 procentų“ bendravimo ir dėl vaikų dviejų gyvenamųjų vietų nustatymo bus galimai atleistas nuo išlaikymo teikimo. Teismas šių atsakovo reikalavimo nesutiko patvirtinti bei vertina, jog nepilnamečiams vaikams reikalingas periodinis išlaikymas, teikiamas kiekvieną mėnesį konkrečia pinigų suma, o teismo nustatyta minimali atsakovo bendravimo tvarka su dukromis, siekiant atkurti prarastą tarpusavio ryšį, nesudaro pagrindo mažinti ieškovės prašomo išlaikymo dydį. Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra pagrįsti bei būtini, atitinka vaikų amžių, kasdienius poreikius.
62. Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaikų išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. (CK 3.192 straipsnis). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims ar vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaikų interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaikų poreikius.
63. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
64. Atsakovas iš esmės neneigia pareigos išlaikyti nepilnametes dukras. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaikų poreikius, mažesnė išlaikymo suma nelaikytina pakankama. Ieškovė pateikė vaikų minimaliausių bei būtiniausių poreikių skaičiuotę. Teismas įvertino, jog skaičiuotėje pateiktos išlaidos maistui, batams, drabužiams, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, kanceliarijai, ugdymui ir kt. nėra padidintos ir atitinka nepilnamečių vaikų poreikius pagal jų amžių, siekiamą įgyti ugdymą, išsilavinimą. Pažymėtina, jog ieškovė turi kitą pagal įstatymą išlaikomą asmenį, – mažametį vaiką (gim. (duomenys neskelbtini)). Todėl teismas vertina, kad minimaliausių ir būtiniausių U. P. ir E. P. poreikių tenkinimui per mėnesį atsakovas turi skirti ne mažiau negu 200,00 Eur sumą kiekvienam vaikui (atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi dar vieną išlaikytinį pagal įstatymą) (CK 3.192 straipsnis). Teismas šioje byloje atmeta, kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovės pateiktos išlaidos dukrų išlaikymui yra neįrodytos.
65. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas priteistiną išlaikymo dydį vaikų išlaikymui, atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir kriterijus, reikšmingus įvertinant išlaikymo dydį, taip pat į tėvų galimybes teikti vaikams tokio išlaikymo dydį, t. y. šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas.
66. Ieškovė gauna valstybės išmokas, prižiūri mažametę dukrą, su sutuoktiniu gyvena nuomojame bute. Atsakovas dirba, su sutuoktine gyvena nuomojamame bute. Teismo vertinimu, tarp šalių turtinės padėties nėra esminių skirtumų, kurie leistų vertinti, jog atsakovas dėl turtinės padėties negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016-02-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 (30 punktas).
67. Teismas pažymi, jog nevertina 100,00 Eur Lietuvos Respublikos skiriamos išmokos vaikui, kurios tikslas yra mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka, kuri nuo 2022-01-01 yra padidėjusi, iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikams būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti.
68. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, kad tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, paminėtina ir tai, kad jei valstybės mokamos išmokos dydžiu būtų mažinama atskirai gyvenančių tėvų išlaikymo pareiga, išsituokusių tėvų vaikai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei susituokusių ar kartu gyvenančių vaikų tėvai (gaunamos valstybės išmokos nebūtų išskaičiuojamos iš vaikams teikiamo abiejų tėvų išlaikymo), kas pažeistų vaikų lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio.
69. Atsakovas, kaip ir ieškovė, yra darbingo amžiaus, sveiki žmonės. Teismui atmetus atsakovo argumentus dėl išlaikymo prievolės galimo sumažinimo, teismas vertina, jog G. P gali skirti po 200,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą kiekvienai dukrai (CPK 175, 185 straipsniai). Nors jau šiuo metu ieškovei tenka didesnė dalis vaikų poreikių tenkinimo, vertinant šios bylos įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis, atsižvelgiant į ieškovės išlaikytinių skaičių, vaikų amžių, šalių galimybes gauti/uždirbti pajamas, yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaikų poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaikų vystymosi sąlygų užtikrinimui. Todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams U. P. ir E. P. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 5 d. iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (indeksavimas numatytas CK 3.208 straipsnyje), pinigines lėšas kas mėnesį pervedant į ieškovės banko sąskaitą. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečių vaikų motina (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal laikinąjį išlaikymą atsakovo jau ginčo laikotarpiu sumokėtos lėšos atimtinos iš priteisto išlaikymo sumos. Šioje dalyje ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas patenkintas visiškai.
70. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalies įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Teismas pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
71. Ieškovo ir atsakovės parodymais, trečiųjų asmenų paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad dukrų išlaikymui G. P. iki 2018 m. rugsėjo mėn. G. P. pervedė 1200,00 Eur. Ieškovė pažymėjo, jog dukrų išlaikymui (per metus) išleido: 2018 metais (nuo 2018-01-04 iki 2019-01-04) dukrų išlaikymui išleido 3600,00 Eur, todėl atėmus atsakovo duotą išlaikymo sumą, G. P. dukrų išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1800,00 Eur. 2019 metais (nuo 2019-01-04 iki 2020-01-04) dukrų išlaikymui išleido 4800,00 Eur, todėl G. P. dukrų išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2400,00 Eur. 2020 metais (nuo 2020-01-04 iki 2021-01-04) dukrų išlaikymui išleido 4400,00 Eur, todėl G. P. dukrų išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2200,00 Eur. Pažymėjo, jog atsakovo G. P. dukrų prašomo išlaikymo įsiskolinimas nuo 2018 m. sausio 4 d. (imtinai) iki 2021 m. sausio 4 d sudaro 6400,00 Eur.
72. Nors iš esmės atsakovas prašo nepriteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimo, tačiau teismas vertina kaip pagrįstą ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dalyje priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-01-04 iki 2021-01-04 (3 m. laikotarpį). Ieškovės paaiškino, jog nei ji, nei sutuoktinis nėra atsisakę atsakovo geranoriškai teiktos pagalbos išlaikant nepilnamečius vaikus, tačiau net ir tokiam atsisakymui buvus, jis pagal įstatymą vertintinas kaip negaliojantis.
73. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t.y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Teismo vertinimu tinkamo materialinio išlaikymo nurodytu laikotarpiu atsakovas neteikė.
74. Įvertinęs bylos rašytinę medžiagą ir šalių gyvenimo kartu bei atskirai faktinių aplinkybių analizę, šiuo metu reiškiamo išlaikymo dydžio reikalavimą, teismas konstatuoja, jog ieškovė dėl laikotarpio nuo 2018-01-04 iki 2021-01-04 nepateikė įrodymų, jog už šiuos 3 metus vaikų išlaikymui skyrė pakankamą išlaikymą, o atsakovo pervestos 200,00 – 250,00 Eur sumos per mėnesį tuo laikotarpiu buvo nepakankamos nepilnamečių vaikų išlaikymui. Tačiau teismas mano, kad byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iš esmės nurodytu laikotarpiu nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametes dukras. Teismas įvertina ir tai, jog tarp šalių buvo ginčas dėl dukrų išlaikymo, ką patvirtina ir 2018 m. šalių susirašinėjimo duomenys, o tokio susirašinėjimo metu buvo nurodyta minimali 150,00 Eur vieno vaiko poreikius tenkinanti suma.
75. Todėl visos šios aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas nuo 2018-01-04 iki 2021-01-04 neteikė dukroms tinkamo išlaikymo, netinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametes dukras. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės patikslintas ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies tik 1680,00 Eur ((150,00 Eur x 2 x 12 mėn.) - 1200,00 Eur - 720,00 Eur valstybės išmoką) sumai už 2018 m.; o už 2019 ir 2020 m. ieškovės prašomos priteisti atsakovo įsiskolinimo skolos sumos yra mažesnės (atitinkamai 2400,00 Eur ir 2200,00 Eur) net ir matematiškai skaičiuojant įsiskolinimą (po 166,66 Eur/mėn/ 2019 m.; 183,32 Eur/mėn./2020 m.). Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 6280,00 Eur įsiskolinimo suma (CK 3.200 straipsnis). Teismas vertina, jog augant vaikams, jų poreikiai kas metai vis 1/3 didėjo, skaičiuojant nuo 150,00 Eur išlaikymo sumos vienam vaikui.
Dėl vaikų pavardžių keitimo.
76. Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad tuo atveju, kai vaikų tėvų pavardė skirtinga, vaikams suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš vaikų teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaikų pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato Teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės.
77. Teismas, sistemiškai atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą išimtinai tik per apklaustų vaikų nuomones ir jų teisėtų lūkesčių prizmę, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios nulemtų poreikį nepilnamečiams vaikams pakeisti pavardes, jas siejant su į tėvo pavardę.
78. Pažymėtina, kad atsakovo sutikimu nepilnamečių vaikų pavardės jau buvo pakeistos. Tačiau šiuo metu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, vaikų pavardės yra susietos su jų mamos pavarde, atsakovas tik atlikus DNR ekspertizę (tyrimą) galutinai pripažino tėvystę dukroms, noras buvo pareiškęs priešieškinį nuginčyti tėvystę. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ieškovės, trečiojo asmens J. P. paaiškinimai leidžia spręsti, kad ne tarp atsakovo, o tarp ieškovės ir jos nepilnamečių dukrų yra susiklostę tvirti šeimos santykiai, šeimoje šeimos narių pavardės vienodos, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas niekaip neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.
79. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
80. Ieškovei 2020-12-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu iki 2021-11-30 buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (I t., b. l. 38 – 39), kurios išlaidos pagal 2021-05-19 pažymą sudarė 459,00 Eur (I t., b. l. 59 – 61; 152 – 156). Ieškovė atstovei už teiktas teisines paslaugas sumokėjo 1450,00 Eur sumą, kuri pagrįsta rašytiniais įrodymais (II t., b. l. 160 – 161, 162 – 168).
81. Teismas visiškai (100 proc.) tenkino ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, visiškai tenkino (100 proc.) reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš dalies tenkino reikalavimą (98,13 proc.) reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš dalies tenkino (iš esmės 98,00 proc., vertinant patikslinto ieškinio reikalavimus) reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, iš atsakovo ieškovei priteistina 9,00 proc. patirtų teisinės pagalbos išlaidų (1435,50 Eur) bei 99,00 proc. valstybei patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (454,41 Eur).
82. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 150,00 Eur dydžio žyminį mokestį (I t., b. l. 91), į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 427,50 Eur, kurie sumokėti už DNR ekspertizę (I t., b. l. 130, 131). Atsakovas taip pat į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 199,21 Eur, kurie sumokėti už psichologo atvykimą ir dalyvavimą apklausiant vaikus teisme (II t., b. l. 148, 155 – 158). Atsakovas atstovui už teiktas teisines paslaugas sumokėjo 300,00 Eur sumą, kuri pagrįsta rašytiniais įrodymais (II t., b. l. 169). Atsakovo patikslintą ieškinį atmetus, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ir iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
83. Kadangi teismas visiškai (100 proc.) tenkino ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo 200,00 Eur dydžio išlaikymą bei 6280,00 Eur (98,13 proc.) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, iš atsakovo valstybei priteistina 195,00 Eur (54,00 + 141,00 Eur) žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1, 2 d.).
84. Tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį 99,00 proc., o atsakovo patikslintą priešieškinį atmetus, iš atsakovo priteistinos valstybei 30,01 Eur išlaidos (99,00 proc. nuo 30,40 Eur sumos), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovei pagal proporciją (1,00 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei nepriteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ieškovės valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys).
85. 2021-01-07 teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-1150-1004/2021) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis iki teismo sprendimo byloje priėmimo iš atsakovo G. P. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams: U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kiekvienai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo teismui dienos (2021-01-05) iki teismo sprendimo byloje priėmimo (I t., b. l. 46 – 47), panaikintinos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
86. 2021-06-04 teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-1150-1004/2021) iki teismo galutinio sprendimo nustatyta laikina atsakovo G. P. bendravimo su dukromis U. P. ir E. P. tvarka (II t., b. l. 69 – 74) paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.
Nustatyti mažamečių dukrų U. P., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą kartu su motina G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti tėvo G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnametėmis dukromis U. P., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)), tvarką:
1.1. G. P. su dukromis U. ir E. bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17.00 val. grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą;
1.2. G. P. nelyginiais metais bendrauja su dukromis U. ir E. pirmąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10.00 val.;
1.3. G. P. lyginiais metais bendrauja su dukromis U. ir E. antrąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;
1.4. G. P. lyginiais metais bendrauja su dukromis U. ir E. Kūčių (gruodžio 24 d.) bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 17.00 val. pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 10.00 val.;
1.5. G. P. nelyginiais metais bendrauja su dukromis U. ir E. antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10.00 val. pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;
1.6. G. P. nelyginiais metais bendrauja su dukromis U. ir E. Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d. 10.00 val. pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18.00 val.;
1.7. G. P. su dukromis U. ir E. turi teisę vaikų vasaros atostogų metu praleisti 2 (dvi) savaites, t. y. po 7 (septynias) dienas per du atskirus kartus, konkretų atostogų laiką suderinat su vaikų motina G. P. prieš 2 (du) mėnesius iki vasaros atostogų;
1.8. G. P. nelyginiais metais turi teisę su dukromis U. ir E. praleisti jų gimimo dieną (U. - (duomenys neskelbtini) d., E. - (duomenys neskelbtini) d.), lyginiais metais - G. P. turi teisę su dukromis U. ir E. bendrauti sekančią dieną po dukrų gimtadienio (U. - (duomenys neskelbtini) d., E. - (duomenys neskelbtini) d.). Jei dukrų gimtadienis yra nedarbo dieną G. P. su dukromis bendrauja nuo 10.00 val. iki 19.00 val., jei darbo dieną - nuo 16.00 val. iki 20.00 val.;
1.9. G. P. kasmet su dukromis U. ir E. praleidžia Tėvo dieną ir savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini) d.);
1.10. G. P. kasmet su dukromis U. ir E. praleidžia Motinos dieną ir savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini) d.);
1.11. Pasiimdamas vaikus bendravimui savaitgaliais, švenčių, atostogų metu G. P. įsipareigoja užtikrinti vaikų ir mamos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis;
1.12. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku G. P. negali atvykti bendravimui su dukromis U. ir E., jis apie tai informuoja G. P. telefonine trumpąja SMS žinute;
1.13. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku G. P. bendravimas su dukromis U. ir E. negalimas (pvz. dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.) G. P. apie tai informuoja G. P. trumpąja SMS žinute. Neįvykęs bendravimas kompensuojamas artimiausiu įmanomu laiku;
1.14. Vaikams susirgus buvimo su tėvu metu, G. P. privalo nedelsiant informuoti apie ligos faktą vaikų motiną G. P. ir užtikrinti vaikų gydymą arba kreiptis į gydymo įstaigą;
1.15. G. P. gali bendrauti su dukromis U. ir E. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnamečiai vaikai;
1.16. Pakeitus G. P. vaikų gyvenamąją vietą, tėvas G. P. turi būti raštu informuotas apie tai per 1 (vieną) savaitę, nurodant jų naują gyvenamąją vietą ir galimybę susisiekti.
1.17. Kitų rimtų/objektyvių priežasčių sąrašas dėl bendravimo tvarkos nėra baigtinis ir turi būti derinamas bendru šalių susitarimu, kitam iš tėvų kompensuojant su vaiku nebūtą laiką.
Priteisti iš tėvo G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), mažamečių dukrų U. P., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)), išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų, 00 centų) kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2021-01-05) iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas kas mėnesį pervedant į ieškovės G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), AB banko ,,Luminor“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirti G. P. mažamečių dukrų U. P. ir E. P. piniginių lėšų uzufrukto teisėmis tvarkytoja.
Priteisti iš atsakovo G. P., a.k. v, mažamečių dukrų U. P., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)), 6280,00 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų, 00 centų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-01-04 iki 2021-01-04 ieškovei G. P., a.k. (duomenys neskelbtini).
Atmesti ieškovės reikalavimus likusioje patikslinto ieškinio dalyje, atsakovo patikslintą priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečių vaikų pavardžių keitimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 1435,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt penkis eurus, 50 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. P., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo valstybės naudai 195,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus, 00 centų) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir 30,01 Eur (trisdešimt eurų, 1 centą) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovo G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 454,41 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt keturių eurų, 41 cento) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos panaikinti 2021-01-07 teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-1150-1004/2021) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iki teismo sprendimo byloje priėmimo iš atsakovo G. P. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams: U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kiekvienai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo teismui dienos (2021-01-05) iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
Palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2021-06-04 teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-1150-1004/2021) taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos atsakovo G. P. bendravimo su dukromis U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos.
Atsakovo G. P. pateiktą USB laikmeną (II t., b. l. 89 (voke)) palikti byloje.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
Teisėjas Vaidotas Narvidas