Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-749-478/2012
Teisėjas Nerijus Brinevičius Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00146-2011-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 31 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Vidai Kabečienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
R. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei pardavė psichotropines medžiagas, o būtent: 2011 metų sausio- vasario mėnesiais, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įsigijo ne mažiau kaip 0,049 g tiksliai nenustatytą kiekį, psichotropinių medžiagų- metamfetamino, jas neteisėtai atgabeno į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės m., ir čia laikė, o 2011 m. vasario 14 d. apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini)Marijampolėje psichotropines medžiagas, dvi dozes psichotropinių medžiagų- metamfetamino, kurio bendroji masė yra 0,049 g., pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui už 60 litų.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Ž. prašo panaikinti 2012 m. birželio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas, nes jis nepadarė LR BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo. Nuteistasis teigia, kad teismas įrodymus tyrė šališkai, buvo pažeistas rungtyniškumo principas, nes netirti jį teisinantys įrodymai. Taip pat teismas ignoravo rašytinius įrodymus, nekreipė dėmesio į liudytojų paaiškinimus, o nuosprendį motyvavo tik savo išmąstymais, nepagrįstais byloje surinktais įrodymais. Skundo autoriaus teigimu, nesurinkta neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis padarė LR BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Apeliantas skunde teigia, kad įvykio dieną į jo nuomojamą butą atvyko įslaptintas liudytojas ir įsigijo narkotines medžiagas iš vaikino, kuris šias medžiagas platino. Tai patvirtina įslaptintas liudytojas bei liudytojai J. B. ir R. S.. Nuteistasis nurodo, kad teismas nemotyvuotai atmetė jo prašymą iškviesti ir apklausti liudytoją A. V., kuris nuteistąjį supažindino su įslaptintu liudytoju. Pasak apelianto, įslaptintas liudytojas narkotines medžiagas įsigydavo iš A. V.. A. V. supažindino įslaptintą liudytoją su vaikinu, kuris 2011-02-14 į apelianto butą atnešė narkotines medžiagas, o šias medžiagas įslaptintas liudytojas nusipirko iš šio vaikino. Skundo autoriaus teigimu, telefonai rasti pas jį kratos metu, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra liudytojo A. V., todėl nuteistasis nieko negali paaiškinti apie juose rastą informaciją.
Nuteistasis teigia, kad teismas atmetė jo prašymą paskirti fonoskopinę ekspertizę, kuri nustatytų ar video įrašas nėra sumontuotas, ar jame užfiksuotas asmuo yra jis. Ši ekspertizė taip pat nustatytų ar įslaptintam liudytojui įgyjant narkotines medžiagas yra girdimas nuteistojo ar kito asmens balsas, ir tai leistų nustatyti iš ko buvo įgytos šios medžiagos. Skunde taip pat teigiama, kad vaizdo įraše neužfiksuotas asmens veidas, kuris pardavė psichotropines medžiagas. Teismo išvada, kad po kažkiek laiko yra nufilmuotas paketėlius perdavusio asmens veidas prieštarauja video įrašui. Pasak apelianto, iš video įrašo neaišku kurioje vietoje bute yra dar trys asmenys – asmuo, atnešęs psichotropines medžiagas ir pardavęs jas įslaptintam liudytojui, J. B. ir R. S., ir iš kurio asmens rankų įslaptintas liudytojas paima paketėlius.
Apeliantas nurodo, kad skirdamas bausmę teismas nekreipė dėmesio, į tai, kad jis serga sunkiomis ligomis, atmetė jo prašymą skirti ekspertizę dėl galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis mano, kad turėtų būti atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl ligos. Apeliantas taip pat mano, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos LR BK 54 str. 3 d. nuostatos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas R. Ž. pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta teisingai.
LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų.
Apeliantas teigia, kad jis nepadarė LR BK 260 str. 1d. numatyto nusikaltimo. LR BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, nustatė, kad R. Ž. 2011 metų sausio- vasario mėnesiais, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įsigijo ne mažiau kaip 0,049 g tiksliai nenustatytą kiekį, psichotropinių medžiagų - metamfetamino, jas neteisėtai atgabeno į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės m., ir čia laikė, o 2011 m. vasario 14 d. apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini)Marijampolėje psichotropines medžiagas, dvi dozes psichotropinių medžiagų - metamfetamino, kurio bendroji masė yra 0,049 g., pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui už 60 litų. Šias pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nustatytas faktines aplinkybes bei nuteistojo R. Ž. kaltę patvirtina liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 146 parodymai, iš dalies ir nuteistojo R. Ž. parodymai duoti teisiamajame posėdyje, bei byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: techninių priemonių panaudojimo, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksnus, protokolas (b.l. 42-48, t.1), daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b.l. 51-52, t.1), Lietuvos policijos Kriminalistnių tyrimų centro specialisto išvada (b.l. 56-57, t. 1), bei teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas. Apylinkės teismas, įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pažymėjo, kad liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai apie įgytų medžiagų kiekį, sumas, įgijimo eigą visiškai atitinka video įraše fiksuojamas aplinkybes, todėl abejoti, kad psichotropines medžiagas pardavė būtent kaltinamasis, o ne kitas asmuo, teismas neturi jokio pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, buvo apklaustas pagal visas LR BPK numatytas liudytojo apklausos taisykles, pirmosios instancijos teismas betarpiškai patikrinęs šio liudytojo parodymus, kaltinamojo R. Ž. versiją bei kitus byloje esančius duomenis, padarė tinkamą išvadą, kad aplinkybė, jog R. Ž. neteisėtai įgijo, gabeno ir pardavė psichotropines medžiagas, įrodyta įstatymų nustatyta tvarka gautais, baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, patikrintais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir teismo pripažintais įrodymais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados paremtos visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o jų vertinimas nuosekliu bei logišku šių aplinkybių analizavimu. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai patikrino R. Ž. versiją apie psichotropinių medžiagų pardavimo aplinkybes, tačiau pagrįstai ją atmetė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada, nes bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, laikantis visų LR BPK numatytų įrodymų tyrimo taisyklių.
Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas įrodymus tyrė šališkai, buvo pažeistas rungtyniškumo principas, nes netirti jį teisinantys įrodymai. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad versiją apie psichotropinių medžiagų pardavimo aplinkybes ir tuo metu buvusius asmenis, nuteistasis pateikė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, nurodė asmenis, kurie galėtų patvirtinti jo pateiktą versiją, teismas šiuos asmenis, kaltinamojo ir jo gynėjos prašymu apklausė ir pagrįstai nesivadovavo liudytojų J. B. ir R. S. parodymais, nes šių liudytojų parodymai nėra išsamūs, jie negalėjo nurodyti tikslių faktinių aplinkybių, jų parodymai nei patvirtina nei paneigia teismo nustatytas faktines aplinkybes ir R. Ž. kaltę.
Nuteistasis nurodo, kad teismas nemotyvuotai atmetė jo prašymą iškviesti ir apklausti liudytoją A. V., kuris nuteistąjį supažindino su įslaptintu liudytoju. Kolegijos vertinimu, šis apelianto teiginys yra nepagrįstas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistojo R. Ž. gynėja pateikė prašymą iškviesti ir apklausti liudytoją A. V., šį prašymą teismas apsvarstė ir pagrįstai atmetė, motyvuodamas tuo, kad šis asmuo nedalyvavo įvykyje nurodytu metu (b.l. 100-101, t. 2).
Nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą paskirti fonoskopinę ekspertizę, kuri nustatytų ar video įrašas nėra sumontuotas, ar jame užfiksuotas asmuo yra jis, ar įslaptintam liudytojui įgyjant narkotines medžiagas yra girdimas nuteistojo ar kito asmens balsas, ir tai leistų nustatyti, iš ko buvo įgytos šios medžiagos. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistojo gynėja pateikė prašymą paskirti video medžiagos fonoskopinę ekspertizę. Kolegijos vertinimu, šį prašymą apylinkės teismas pagrįstai atmetė, motyvuodamas tuo, kad pateiktas kaltinimas nėra grindžiamas vien tik vaizdo įrašo medžiaga (b.l. 143-144, t. 2). Pabrėžtina ir tai, kad, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą proceso dalyviams nekilo klausimų (b.l. 142, t. 2), todėl darytina išvada, kad vieno iš R. Ž. kaltės įrodymų, t.y. vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, kaip jis perduoda psichotropines medžiagas, tikrumas proceso dalyviams abejonių nekėlė. Be to, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės nustatytos ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, kad psichotropines medžiagas jis pirko iš R. Ž., o ne kito asmens, šie liudytojo parodymai yra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, aplinkybių, dėl kurių šis liudytojas būtų suinteresuotas apkalbėti R. Ž., nenustatyta, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais, kuriuos patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės.
Apeliantas nurodo, kad skirdamas bausmę teismas nekreipė dėmesio į tai, kad jis serga sunkiomis ligomis, atmetė jo prašymą skirti ekspertizę dėl galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas teisiamojo posėdžio metu įvertino medicinos įstaigų pateiktus duomenis, kuriuose nurodyta, kad R. Ž. nebuvo gydomas dėl ligos ar sveikatos būklės, numatytos LR Vidaus reikalų ministro ir Sveikatos apsaugos ministro patvirtintame „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės bausmės atlikimo“ sąraše (b.l. 106-107, 112, t. 2), atsižvelgė į Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktą raštą, kuriame nurodyta, kad dėl ligų, kuriomis serga nuteistasis R. Ž., jis buvo gydytas ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (b.l. 107, t. 2), todėl pagrįstai atsisakė nuteistajam skirti medicininę ekspertizę.
Apeliantas taip pat mano, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos LR BK 54 str. 3 d. nuostatos. LR BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir LR BK bendrosios dalies nuostatomis. LR BK 54 str. 3 d. nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika, kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal LR BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę LR BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuteistajam R. Ž. skyrė tinkamą bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą laipsnį, kaltės formą ir rūšį, šio nusikaltimo padarymą neišnykus teistumui, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teisėjų kolegija vertina, kad nuteistajam R. Ž. nėra pagrindo taikyti LR BK 62 str. nuostatas, nes nenustatyta šios straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų būtinų taikymo sąlygų. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir LR BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, kadangi nuteistajam paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad paskirta bausmė yra neproporcinga, neadekvati LR BK 260 str. 1 d. numatytam nusikaltimui, kaltininko asmenybei.
Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
n u t a r i a :
nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Jūratė Jakubonienė
Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas
Valdas Vitunskas