Baudžiamoji byla Nr. T-10-462/2014
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis,
sekretoriaujant Aušrai Čybienei,
dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. N. prašymą dėl kardomosiomis priemonėmis paskirto laisvės apribojimo trukmės įskaitymo į bausmės laiką ir atleidimo nuo likusios bausmės, ir
n u s t a t ė
Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-25 nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-17 nuosprendžiu) K. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams; K. N. taip pat pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 3 d., ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir K. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.
Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-25 nuosprendis (pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-17 nuosprendžiu), kuriuo nuteistas K. N., 2013-05-22 buvo pateiktas vykdyti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-23 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-25 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-17 nuosprendžius pakeitė ir K. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę sumažino iki laisvės atėmimo vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrino su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę K. N. paskyrė laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams. Kitas nuosprendžių dalis paliko nepakeistas.
Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas nuteistojo K. N. prašymas dėl kardomosiomis priemonėmis paskirto laisvės apribojimo trukmės įskaitymo į bausmės laiką ir atleidimo nuo likusios bausmės. Nuteistasis prašo į Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-25 nuosprendžiu paskirtą 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2001-10-27 iki 2002-02-15 ir namų arešto laiką nuo 2002-02-15 iki 2002-04-06 ir atleisti nuo likusios bausmės.
Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priėmusio apkaltinamąjį nuosprendį prašo atsižvelgti į kitas svarbias aplinkybes ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, į jos trukmę įskaitant nepagrįstą suėmimo laikotarpį jo išbūtą kitoje byloje ir atleisti jį nuo likusios bausmės. Nuteistasis teigia, kad 2001 m. rugpjūčio mėnesį visiškai nepagrįstas buvo apkaltintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 str. 3 d., padarymo. Nepaisant to, jog jis tokio nusikaltimo nebuvo padaręs, tuo metu kai jis buvo Vokietijos Federacinėje Respublikoje, jam buvo taikomos griežčiausios procesinės priemonės – suėmimas ir namų areštas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-09-24 nutartimi, jam nedalyvaujant, buvo paskirtas suėmimas, nenustatant termino. 2001-10-27 jis buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir kalinamas Frankfurto prie Maino kalėjime Nr. 2 tol, kol remiantis 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencija dėl ekstradicijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011-11-20 prašymu, 2002-02-05 buvo pervežtas į Lietuvą.
Toliau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-02-07 nutartimi kardomosios priemonės laikotarpis jam buvo pratęstas dešimčiai dienų – iki 2002-02-15. Tos pačios dienos Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, iš kardomojo kalinimo jis buvo paleistas, tačiau paskirta kita jo laisvę ribojanti kardomoji priemonė – namų areštas. Ši priemonė jam buvo taikoma iki 2002-04-06, kol baudžiamoji byla 2002-04-06 nutarimu jam buvo nutraukta, neįrodžius jo dalyvavimo vykdant nusikalstamą veiką.
Nuteistais akcentuoja, kad nuo 2001-10-27 iki 2002-02-15 buvo nepagrįstai ir neteisėtai suimtas, o namų arešto sąlygomis išbuvo nuo 2002-02-15 iki 2002-04-06. Dėl neteisėto kalinimo bei laisvės apribojimo niekur nesikreipė, neprašė atlyginti padarytus materialinio pobūdžio nuostolius, moralinę kompensaciją, nors tokią teisę turėjo pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 5 d. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad jo prašymas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 5 d., BPK 361 str. 2 d. nuostatas dėl kardomųjų kalinimų įskaitymo į paskirtos bausmės laiką, nors toks kalinimas buvo susijęs su kita byla ir atleidimu nuo likusios bausmės.
Teismo posėdyje prokuroras prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 str. reglamentuotas nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 str. 1 d. numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje išvardyta kokius sprendimus turi teisę priimti teismas.
Teismas turi teisę priimti sprendimus: panaikinti kardomąją priemonę tais atvejais, kai išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; panaikinti priemones civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos; įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; taip pat sprendimus dėl nuosprendyje nepaskirtos ar netinkamai paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rūšies; dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje; dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje; dėl be priežiūros likusių nuteistojo vaikų likimo ir jų atidavimo artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis, jeigu šių klausimų teismas neišsprendė nuosprendyje; dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jeigu nuosprendyje, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, tiksliai nenurodytas darbas arba veikla; dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų.
Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-462/2013 nuteistasis K. N. iki priimto nuosprendžio įsiteisėjimo sulaikytas ar suimtas apskritai nebuvo. Todėl Klaipėdos apygardos teismas 2013-01-25 priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. N. ir nesprendė klausimo dėl laikinajame sulaikyme ar suėmime išbūtų laiko įskaitymo į paskirtą bausmę.
Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso kodeksai nenumato jokios galimybės nuteistajam į nuosprendžiu paskirtą bausmę vienoje byloje įkaityti to paties nuteistojo visiškai kitoje byloje suėmime ar laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.
Nuteistojo K. N. Klaipėdos apygardos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-09-24 nutartimi jam buvo paskirtas suėmimas, nenustatant termino. K. N. 2001-10-27 buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir kalinamas Frankfurto prie Maino kalėjime Nr. 2 tol, kol remiantis 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencija dėl ekstradicijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011-11-20 prašymu, 2002-02-05 buvo pervežtas į Lietuvą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-02-07 nutartimi kardomosios priemonės laikotarpis pratęstas dešimčiai dienų – iki 2002-02-15. Tos pačios Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu iš kardomojo kalinimo jis buvo paleistas, tačiau paskirta kita jo laisvę ribojanti kardomoji priemonė – namų areštas. Ši priemonė buvo taikoma iki 2002-04-06, kol baudžiamoji byla 2002-04-06 nutarimu jam buvo nutraukta, neįrodžius jo dalyvavimo vykdant nusikalstamą veiką.
Tačiau dėl anksčiau išdėstyto teisinio reglamentavimo Klaipėdos apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo šį K. N. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką įskaityti į paskirtą bausmę baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-462/2013.
Nuteistasis taip pat prašo atleisti jį nuo likusios bausmės, tačiau toks jo prašymas irgi yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 str. 2 d. numatyta, jog asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Nuteistasis nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis būtų susirgęs sunkia nepagydoma liga nėra, todėl atleisti K. N. nuo likusios bausmės nėra teisinio pagrindo.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybės konstatuotina, kad K. N. prašymas dėl kardomosiomis priemonėmis paskirto laisvės apribojimo trukmės įskaitymo į bausmės laiką ir atleidimo nuo likusios bausmės yra nepagrįstas, todėl atmestinas (BPK 361 str. 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 str. 2 d., 362 str.,
n u t a r i a:
nuteistojo K. N. prašymą dėl kardomosiomis priemonėmis paskirto laisvės apribojimo trukmės įskaitymo į bausmės laiką ir atleidimo nuo likusios bausmės atmesti.
Nutartis per 5 dienas nuo jos priėmimo, o nuteistajam K. N. – nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.
Teisėjas Remigijus Preikšaitis