Baudžiamoji byla Nr. 1-630-840/2018

                                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45521-2017-0

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;

1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 1.1.8.12;

1.1.8.14; 2.12.1.4.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 9 d.

Kaišiadorys

              Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės Aldonos Vitkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45521-17 medžiagą, kur A. G., gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadoryse, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 1 m. laisvės apribojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skirtas įpareigojimas 3 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

              Teismas

n u s t a t ė :

              A. G. 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 21.00 val. einant  (duomenys neskelbtini) miško keliu, esančiu netoli namų, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia  panaudojo fizinį smurtą  prieš savo šeimos narį – brolį  E. G.,  t. y. sudavė E. G. kumščiu vieną smūgį į kairę veido pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 21.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė E. G. kumščiu vieną smūgį į nosį, taip padarydamas nukentėjusiajam E. G. odos nubrozdinimą nosies srityje, t. y. nežymiai sutrikdė E. G. sveikatą.

A. G., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalyje bei jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 4 d., kai jie baigė tvarkyti malkas pas tėvą ir po talkos visi trys broliai, t. y. jis, brolis D. ir E., išgėrę ėjo į namus (duomenys neskelbtini) miško keliuku, jis ėjo priekyje, D. šalia jo važiavo dviračiu, o E. ėjo jiems iš paskos. Jie su D. eidami kalbėjosi, kad jis, nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, dar nupirktų alaus ir cigarečių. Apie E. jie visiškai nesikalbėjo. Kadangi E. buvo išgėręs, jam atrodė, kad kalbasi apie jį. D. dviračiu nuvažiavo į parduotuvę, o jis ėjo su E. į namus. E. jį prisivijo, kadangi jis ėjo jam iš paskos ir jo paklausė, ką jis su D. apie jį kalbėjo. Jis jam nieko nesakė ir, atsisukęs į E., jam sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į kairę veido pusę. Tada E. jį pargriovė ant žemės, tačiau vienas kitam jokių smūgių nesudavė. Jis jį paleido ir nuėjo miško keliu į namus. E. atsiliko ir ėjo jam iš paskos. Į namus jis grįžo pirmas, o neužilgo grįžo ir E. Kadangi buvo supykęs ant E., jam pasakė, kad dar mažai gavo ir priėjęs prie jo kambaryje, nieko nesakęs sudavė jam tik vieną smūgį rankos kumščiu į nosį. Po suduoto smūgio E. nebuvo pargriuvęs ant grindų. Daugiau jam jokių smūgių nei kojomis, nei rankomis nesudavė, jo rankomis į krūtinę nestumdė. Pirminėje apklausoje nurodė, kad sudavė tris smūgius į veidą todėl, kad buvo susinervinęs, susijaudinęs ir gerai visko neprisiminė. Tuo jų konfliktas ir baigėsi. Taip pat nori pasakyti, kad E. kairės plaštakos riešą susimušė dirbdamas miške, tvarkydamas malkas ir kapodamas šakas, jas kraudamas į priekabą. Policiją iškvietė E. Šiuo metu gyvens pas savo tėvą, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 34, 37, 41).

Be kaltinamojo A. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

              Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. G. patvirtino kaltinamojo A. G. nurodytas aplinkybes. Paaiškino, jog civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 12, 16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. G. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. konflikto savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vykusio tarp sūnų A. ir E., ji nematė, kadangi buvo girta. Jos sūnūs pastoviai konfliktuoja. Kai ji grįžo į namus, konfliktas jau buvo pasibaigęs ir policija jau buvo išvežusi A. iš namų (b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. G. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 19.00 val. buvo visi trys broliai, t. y. jis, A. ir E. pas savo tėvą R. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas tėvą skaldė ir tvarkė malkas. Pas tėvą nuėjo visi blaivūs. Sutvarkė malkas, už ką tėvas juos pavaišino dvejais buteliais baltos degtinės ir dvejais 1 litro talpos buteliais alaus. Jau begeriant E. pradėjo kabinėtis žodžiais tiek prie tėvo, tiek prie jo ir A. Prie tėvo prikibo dėl to, kad tėvas už darbą mažai nupirko alkoholinių gėrimų. Jie liepė apsiraminti, tačiau E. nesiramino ir toliau priekabiavo prie jų žodžiais. Baigus gerti tėvo duotą alkoholį, jie visi išėjo namo. Pas tėvą namuose jokių muštynių nebuvo. Jis važiavo  dviračiu, o A. su E. ėjo pėsčiomis. Jis dar tuo metu sugalvojo dviračiu  nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) parduotuvę ir nusipirkti dar alaus, kurį būtų išgėręs namuose kartu su broliais. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę su dviračiu, o A. su E. nuėjo į namus. Jam sugrįžus į namus, namuose pamatė, kad A. su E. mušasi. Jis į jų konfliktą nesikišo, tik praeidamas pro juos, kad galėtų praeiti pro duris į kitą kambarį, kadangi broliai buvo užstoję kambario duris, kažkurį iš brolių pastūmė ranka. Nei vienam iš brolių smūgių jis nesudavė. Jis nuėjo į kitą kambarį ir į jų konfliktą nesikišo. Policiją iškvietė pats E. (b. l. 76).

              Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate 2017 m. rugsėjo 4 d. gautas pranešimas, jog 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 21.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu broliai A. G. ir D. G. sudavė kumščiais ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas brolį E. G., dėl ko E. G. patyrė nosies ir kairės rankos plaštakos sužalojimus (b. l. 1-4).

              Užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje faktas – 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje A. G. ir D. G. smurtavo prieš savo neblaivų brolį E. G. (b. l. 8-9).

              2017 m. rugsėjo 4 d. įvykio vieta – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvė (b. l. 5-7).

              Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 2699/2017(02) nurodyta, kad E. G. diagnozuotas odos nubrozdinimas nosyje ir kairės plaštakos riešo srities sumušimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 23).

              2017 m. rugsėjo 4 d. 23.45 val. A. G. nustatytas 2,64 prom. neblaivumas (b. l. 26).

              Kaltinamojo A. G. neteisėta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis 2017 m. rugsėjo 4 d. smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį E. G. – nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

              Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis A. G. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausme – areštu (b. l. 98).

              Skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. G. pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas pripažintina kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis A. G. anksčiau teistas (b. l. 91-95), ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 88-90), niekur nedirba (b. l. 87). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad prokurorės pasiūlyta bausmė – areštas – ir jo trukmė – yra tinkama kaltinamajam (Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, kaltinamajam A. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, į kaltinamajam A. G. skirtą bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas sulaikyme.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

              A. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 45 paras arešto.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, A. G. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į A. G. skirtą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą (nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d.), išbūtą laikinai sulaikytu, 1 laikino sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. G. palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą, ją panaikinti.

Išaiškinti A. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                                                        Joana Kvaselytė