Baudžiamoji byla Nr. e1-465-1143/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00504-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1;
2.12.1.4
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 9 d.
Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
D. M. (D. M.), (duomenys neskelbtini),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2021 m. sausio 4 d. apie 23.46 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,09 promilių neblaivumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – tyčia tris kartus koja sudavė motinai T. Š. į galvos sritį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. D. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, 2021 m. sausio 4 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vakare, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 1,09 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą šeimos narių atžvilgiu, kai konfliktuodamas su šeimos nariais, tyčia sudavė vieną smūgį koja tėvui R. S. (R. S.) į dešinį šoną, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką smurtavo prieš sutuoktinę I. M., kai tyčia koja sudavė vieną smūgį į kairės kojos šlaunį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. D. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir parodė, kad I. M. yra jo sutuoktinė; kartu gyvena 10 metų, o santuokoje – 1 metus, turi bendrus 5 vaikus. Vedęs pasirinko sutuoktinės pavardę – M. Jie gyvena kartu su jo tėvais R. S. ir T. Š., jo tėvui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 4 d., dienos metu buvo nuėjęs pas kaimyną padėti. Namo sugrįžo apie 15.00 val. Būdamas namuose, nuėjo į kambarį, kur gulėdamas klausėsi muzikos per ausines. Po kurio laiko pas jį atėjo draugas; jie nusprendė išgerti. Jis turėjo butelį degtines, 0,5 l talpos, 40 laipsnių stiprumo. Namuose negėrė, nes nenorėjo, kad matytų vaikai. Lauke su draugu besikalbant išgėrė turimą alkoholį. Lauke su draugu buvo iki vėlumos, namo neskubėjo. Draugui išėjus namo, pats taip pat nuėjo namo. Užėjęs į namus, nusirengė, po to nuėjo į virtuvę, kurioje buvo jo tėvai, neblaivūs. Sutuoktinės virtuvėje nebuvo. Ji buvo su vaikais kambaryje. Virtuvėje tarp jo ir motinos įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad motina pastoviai veja jį iš namų. Kadangi jis buvo girtas, todėl nesusivaldęs užsimojo koja bei tris kartus sudavė motinai į galvą. Negali nurodyti, kuria koja sudavė smūgius, nes nepamena. Motina jam liepė nusiraminti, nurodė, kad iškvies policiją, jeigu nenurims. Jis nurimo ir toliau viskas buvo gerai. Vėliau su tėvu jie išėjo parūkyti į lauką, rūkant kalbėjosi. Pokalbio metu su tėvu pradėjo konfliktuoti, bet nepamena, dėl ko. Konflikto metu jis iš pykčio vieną kartą koja sudavė tėvui į dešinį šoną. Po suduoto smūgio atsisukęs jis pamatė tarpduryje stovinčią sutuoktinę. Jai liepė eiti namo. Kadangi ji jo neklausė, jis priėjęs prie jos vieną kartą koja sudavė jai į šlaunį. Po to išgirdo, kad motina paskambino į policiją. Jis nuo stalo paėmęs motinos mobilųjį telefoną, jį sudaužė. Po to apsirengė ir išėjo iš namų. Savo kaltę pripažįsta, labai gailisi dėl padaryto. Sutuoktinės, tėvų atsiprašė, žalą motinai už sudaužytą telefoną atlygino. Šeimos nariai jam atleido ir jie susitaikė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 104–106, 114).
Nukentėjusioji I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. M. yra jos sutuoktinis, kartu gyvena 10 metų, o santuokoje tik 1 metus, turi bendrus 5 vaikus. Susituokus, D. M. pasirinko jos pavardę. Jie veda bendrą ūkį, gyvena sutuoktinio tėvui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktinio tėvais R. S. bei T. Š.. 2021 m. sausio 4 d., dienos metu, ji buvo namuose kartu su vaikais, o sutuoktinis su draugu išėjo išgerti, gėrė lauke degtinę. Sutuoktinio tėvai tą dieną virtuvėje taip pat išgėrinėjo. Ji su vaikais kambaryje žaidė. Vakare vaikams užmigus, ji nuėjo į virtuvę. Jai ir sutuoktinio motinai būnant virtuvėje, į namus sugrįžo girtas sutuoktinis, kuris nusirengęs atėjo į virtuvę, kur pradėjo konfliktuoti su motina. Nepamena, dėl ko tarp jų kilo konfliktas. Jiems konfliktuojant, ji iš virtuvės išėjo į kambarį pas miegančius vaikus. Kambaryje, kur miegojo vaikai, yra krosnis, o prie krosnies sienoje yra skylė, pro kurią matosi virtuvė. Būdama kambaryje, pro skylę sienoje matė, kaip D. M. koja tris kartus sudavė motinai per galvą. Nuo suduotų smūgių motina nepargriuvo. Po suduotų smūgių jie dar pasibarė, po ko D. M. virtuvėje atsisėdo prie stalo bei toliau ginčijosi su savo tėvais. Po to jis su tėvu nuėjo į lauką parūkyti. Ji nusprendė išeiti į lauką pažiūrėti, kas vyksta. Nenorėjo, kad jie tarpusavyje susimuštų. Jai būnant tarpduryje, D. M. su tėvu rūkydami gražiai kalbėjosi, bet po kurio laiko pradėjo ginčytis. Žodinio konflikto metu D. M. kaire koja sudavė tėvui vieną smūgį į dešinį šoną. Tėvas nuo suduoto smūgio neparkrito. Po to atsisukęs D. M. pastebėjo ją stovinčią tarpduryje ir piktai liepė jai eiti namo, sakydamas, kad ir ji gaus. Ji jo nepaklausė ir toliau stovėjo, žiūrėjo, kad jie nesimuštų. Jai stovint tarpduryje, prie jos priėjo sutuoktinis ir nieko nesakydamas užsimojęs dešine koja, sudavė jai į kairę šlaunį, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Po suduoto smūgio ji išgirdo, kad motina paskambino į policiją. Po to ji nubėgo į kambarį pas miegančius vaikus. D. M. su savo tėvais buvo virtuvėje, kai motina jam nurodė, kad atvažiuos policija. Iki policijos atvykimo jis pabėgo iš namų. Tiek ji, tiek sutuoktinio tėvai atsisakė kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes jiems buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Į medicinos įstaigą ji nesikreipė, pagal policijos pareigūnų išduotą siuntimą dėl kūno sužalojimo masto nustatymo pas medicinos ekspertus nevažiavo. Pretenzijų savo sutuoktiniui neturi, nes jis jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Vaikai jų konflikto nematė, nes tuo metu jie miegojo (b. l. 48–50).
Nukentėjusioji T. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena sugyventiniui R. S. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena jų sūnus D. M., marti I. M. bei jų 5 vaikai. 2021 m. sausio 4 d., dienos metu ji su R. S., marčia ir anūkais buvo namuose, o sūnus su draugu buvo kažkur išėjęs. Namuose su sugyventiniu ji tą dieną išgėrė alaus. Vakare ji su sugyventiniu buvo virtuvėje, I. M. su vaikais kambaryje, kai į virtuvę atėjo neblaivus sūnus. Jis pradėjo jai priekaištauti, dėl to tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu D. M. koja tris kartus jai sudavė į galvą. Nuo suduotų smūgių ji nepargriuvo. Sūnus tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Ji sūnui liepė nusiraminti, kitaip žadėjo kviesti policiją. Sūnus nurimo. Po kurio laiko jis su tėvu išėjo į lauką parūkyti, o ji liko namuose. Marti išėjo pažiūrėti, ką jie lauke veikia. Pastaroji, stovėdama tarpduryje, matė kaip D. M. kaire koja vieną kartą sudavė tėvui į dešinį šoną. Tuomet ji nutarė pranešti policijai. Po iškvietimo marti nurodė, kad D. M. ir jai koja sudavė į šlaunį. Po to ji sūnui nurodė, kad iškvietė policiją. Sūnus dėl to labai supyko, ir paėmęs nuo stalo mobilaus ryšio telefoną, jį sudaužęs, pabėgo. Tiek ji, tiek jos sugyventinis R. S., tiek marti I. M. medikų pagalbos atsisakė, nes jiems buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Į medicinos įstaigą ji nesikreipė, pagal policijos pareigūnų išduotą užduotį dėl kūno sužalojimo masto nustatymo pas medicinos ekspertus nevažiavo. Pretenzijų sūnui neturi, jis jos atsiprašė, dėl sudaužyto telefono, kuris kainuoja 5 Eur, pretenzijų jam neturi, nes sūnus žalą jai atlygino, ji jam atleido, jie susitaikė. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Anūkai konflikto nematė, nes miegojo (b. l. 60–62).
Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine T. Š., sūnumi D. M., marčia I. M. bei jų 5 vaikais. 2021 m. sausio 4 d., dienos metu, jis su sugyventine T. Š., marčia ir anūkais buvo namuose. Sūnus kažkur su draugu buvo išėjęs. Namuose tą dieną su sugyventine truputį išgėrė alaus. Vakare jis su ja sėdėjo virtuvėje. Kažkuriuo metu į virtuvę atėjo neblaivus sūnus, kuris pradėjo konfliktuoti su motina. Jiems konfliktuojant, jis atsistojo ir išėjo iš virtuvės. Jis nematė, kaip sūnus sudavė T. Š.. Apie tai, kad sūnus jai koja sudavė tris kartus per galvą, jis sužinojo iš jos pačios. Po kurio laiko jis su sūnumi išėjo į lauką parūkyti. Lauke viskas buvo gerai, jie rūkydami kalbėjosi, kol sūnus pradėjo jam priekaištauti dėl I. M.. Tuomet tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu sūnus kaire koja sudavė jam vieną kartą į dešinį šoną bei tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Nematė, ir kaip sūnus sudavė marčiai I. M.. Apie tai jis sužinojo iš T. Š.. Po to T. Š. iškvietė policiją. Sūnus pabėgo. Tiek jis, tiek T. Š., tiek I. M. medikų pagalbos atsisakė, nes jiems buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Į medicinos įstaigą jis nesikreipė, pagal policijos pareigūnų išduotą siuntimą dėl kūno sužalojimo masto nustatymo pas medicinos ekspertus nevažiavo. Pretenzijų sūnui neturi, pastarasis jo atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Anūkai konflikto nematė, tuo metu jie miegojo (b. l. 72–76).
Alkotesteriu kaltinamajam 2021 m. sausio 5 d., 3.02 val. nustatytas 1,09 promilių neblaivumas (b. l. 13–14).
2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Namo teritorijoje tyrimui reikšmingų duomenų bei pėdsakų neaptikta. Apžiūrėjus namą, kuriame buvo panaudotas smurtas šeimos narių atžvilgiu, užfiksuota, kad name aplinka netvarkinga, ant stalo guli sudaužyto mobilaus telefono dalys. Padarytos nuotraukos (b. l. 33–38).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams – motinai, tėvui ir sutuoktinei.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jis pripažino, kad 2021 m. sausio 4 d., konflikto su motina metu, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, bei smurtavo prieš tėvą ir savo sutuoktinę. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiųjų I. M., T. Š., R. S. parodymai bei kiti byloje esantys surinkti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, alkotesterio duomenys. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad D. M., fiziškai smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė savo motinai, tėvui bei sutuoktinei fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 161–163). Nukentėjusiesiems taip pat pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 155, 157, 159).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. D. M. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. teistas (b. l. 115–123), baustas administracine tvarka (b. l. 125–134), dirba (b. l. 135), turi šeimą, penkis mažamečius vaikus (b. l. 138). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Atsižvelgiant į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimą T. Š.), paskyrus 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimą R. S. ir I. M.), paskyrus 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, D. M. paskirtos bausmės bendrintinos jas visiškai sudedant ir galutinė subendrinta bausmė kaltinamajam skirtina laisvės apribojimas 2 metams. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimus padarė prieš savo šeimos narius ir būdamas neblaivus, kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, taip pat įpareigojimas tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai). Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė neblaivus, teismas laiko, kad šiuo atveju jam tikslinga skirti ne BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytą draudimą, tačiau tiesiogiai su minėtomis aplinkybėmis susijusį BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytą draudimą – vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, nuo 2021 m. sausio 5 d. 01.00 val. iki 2021 m. sausio 5 d. 14.10 val. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 83, 98), todėl šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis).
VI. Kiti klausimai
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. sausio 5 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 95–96).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas T. Š.), ir paskirti jam laisvės apribojimo 10 mėnesių bausmę.
D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas R. S. ir I. M.), ir paskirti jam laisvės apribojimo 1 metams 2 mėnesiams bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmes subendrinti jas visiškai sudedant, ir subendrintą bausmę D. M. skirti laisvės apribojimą 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. M. skirti laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant per visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2020 m. sausio 5 d. (1 dieną).
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti D. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. sausio 5 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti D. M., kad:
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Augustė Juozapavičienė