Civilinė byla Nr. e2-148-910/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02357-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „InnoForce“, G. R. (G. R.) ir O. R. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo bei atskleidimo ir žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „InnoForce“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu) pagrindu.
2. Pareiškėja prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „ERP“ solidariai iš atsakovų UAB „InnoForce“ (pareiškėjos), G. R. ir O. R. priteisė 58 990,10 Eur žalai atlyginti (civilinė byla Nr. e2-80-392/2018). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė – iš pareiškėjos UAB „InnoForce“ ieškovei BUAB „ERP“ priteisė 252 937,05 Eur žalos atlyginimo. Nors Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi G. R. ir O. R. buvo pripažinti atsakingais už tyčinį UAB „ERP“ bankrotą, tačiau atsakomybė už BUAB „ERP“ atsiradusią žalą kilo tik pareiškėjai. Teismas, spręsdamas BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, konstatavo, kad BUAB „ERP“ veikla perkelta į pareiškėjos įmonę. Pareiškėja nedalyvavo byloje dėl BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Gavus ekspertų 2021 m. birželio 1 d. pažymą apie pareiškėjos verslo raidą ir plėtrą, finansinius duomenis bei 2021 m. birželio 3 d pažymą apie pareiškėjos dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose 2011-2012 metais, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu: UAB „ERP“ veikla – neperkelta, neperimti aktyvai ir turtas; UAB „ERP“ darbuotojai – nepervilioti, nes jie atėjo dirbti pagal skelbimus, kitoje įmonėje pradėjo dirbti tik keli UAB „ERP“ darbuotojai; klientai nebuvo pervilioti iš UAB „ERP“ į UAB „InnoForce“.
3. Suinteresuotas asmuo BUAB „ERP“ atsiliepime į prašymą nurodė, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui pateikti, nes aplinkybės, kurias ji nurodo kaip naujas, išnagrinėtos nagrinėjant bylą. Pareiškėja negalėjo nežinoti aplinkybių apie viešuosius pirkimus, kuriuose dalyvavo bendrovė, taip pat, kokie darbuotojai dirbo, ar bendrovė buvo įsigijusi turto iš kitų asmenų. Tai, kad pareiškėja kreipėsi į E. L., prašydama pateikti išvadą, kokiuose pirkimuose dalyvavo abi įmonės 2011-2012 metais, bei duomenis apie darbuotojus, nereiškia, jog paaiškėjo naujos aplinkybės. Pareiškėja šiuos duomenis žinojo nuo 2011 metų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėja procesiniuose dokumentuose išanalizavo savo ir bankrutavusios įmonės darbuotojų migraciją, pasisakė dėl darbuotojų įdarbinimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino šias aplinkybes. Pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose taip pat pasisakė dėl klientų perėmimo, apie tai, kad abi įmonės nedalyvavo tuose pačiuose konkursuose, neperėmė bankrutuojančios įmonės veiklos ir turto. Be to, pareiškėja apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl prejudicinių faktų, nustatytų byloje dėl BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ir apeliacinės instancijos teismas juos įvertino.
4. Suinteresuoti asmenys G. R. ir O. R. atsiliepimuose į prašymą nurodė, kad byla dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų išnagrinėta vadovaujantis prejudiciniais faktais, nustatytais byloje, kurioje BUAB „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Prašomoje atnaujinti byloje neištirta, kas buvo laikoma komercine paslaptimi, nenustatyta, kaip ja pasinaudota, neištirtos BUAB „ERP“ darbuotojų darbo sutarčių nutraukimo ir įsidarbinimo pareiškėjos įmonėje sąlygos. Pareiškėja nedalyvavo byloje, kurioje BUAB „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu. 2021 m. birželio 1 d. atlikus auditą, nustatyta, kad BUAB „ERP“ veikla negalėjo būti perkelta į pareiškėjos įmonę. Pareiškėja neperėmė UAB „ERP“ sutarčių, bet laimėjo viešuosius konkursus. Pareiškėjos verslas išplėtotas iš savarankiškų investicijų. Pareiškėja neviliojo bankrutavusios įmonės darbuotojų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „InnoForce“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „ERP“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Valnetas“, ieškinį atsakovams UAB „InnoForce“, G. R. ir O. R. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo bei atskleidimo ir žalos atlyginimo; priteisė iš pareiškėjos UAB „InnoForce“ ieškovei BUAB „ERP“ 1 215 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu ieškovei UAB „ERP“ solidariai iš pareiškėjos UAB „InnoForce“ ir suinteresuotų asmenų G. R., O. R. priteisė 58 990,10 Eur žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-80-392/2018). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi šį teismo sprendimą pakeitė: UAB „ERP“ iš pareiškėjos UAB „InnoForce“ priteisė 252 937,05 Eur žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2A-89-781/2019).
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja naujai paaiškėjusias aplinkybes grindžia UAB „Finansų apskaitos centras“ 2021 m. birželio 1 d. pažyma apie UAB „InnoForce“ veiklą 2011-2012 metais ir ją pagrindžiančiais pirminiais finansiniais dokumentais. Pažymoje nurodyta: turtas, kurį pareiškėja valdė 2011-2012 metais; duomenys apie 2011-2012 metais UAB „InnoForce“ dirbusius darbuotojus (nurodyta, kad buhalterinės apskaitos sistemoje nėra duomenų, kokiu būdu surasti darbuotojai; pareiškėja 2012 metais sudarė dvi sutartis su išorinių paslaugų teikėjais, kad šie ieškotų ir parinktų naujus darbuotojus); pareiškėjos viešojo sektoriaus klientai 2011–2012 metais ir kt. Pareiškėja taip pat teigia, kad naujos aplinkybės paaiškėjo iš E. L. 2021 m. birželio 3 d. pažymos apie pareiškėjos dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose 2011-2012 metais. Pažymoje nurodyta, kad pareiškėja 2011 metais nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose, 2012 metais dalyvavo dešimt kartų; UAB „ERP“ nė viename iš pirkimų, kuriame dalyvavo UAB „InnoForce“, nedalyvavo. E. L. 2021 m. birželio 4 d. pažymoje apie pareiškėjos darbuotojus 2011-2012 metais nurodyta, kad apklausti 4 darbuotojai, anksčiau dirbę UAB „ERP“. Šioje pažymoje nustatyta, kad 2011-2012 metais pareiškėjos įmonėje pradėjo dirbti 22 asmenys, iš jų – 17 anksčiau dirbo UAB „ERP“. Pažymoje taip pat nurodyta, kad, Sodros duomenimis, 2012 m. sausio 1 d. UAB „ERP“ dirbo apie 140 darbuotojų, todėl 15 asmenų išėjimas iš UAB „ERP“ per daugiau negu pusės metų laikotarpį negalėjo padaryti įtakos įmonės veiklai. Pareiškėja teigia, kad, gavus šias pažymas, paaiškėjo naujos aplinkybės, t. y. BUAB „ERP“ turtas (aktyvai) – neperkeltas, darbuotojai ir klientai – nepervilioti į pareiškėjos įmonę. Byloje, kurioje UAB „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad UAB „ERP“ veikla perkelta į pareiškėjos įmonę, nors pareiškėja šioje byloje nedalyvavo. Pareiškėja teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, rėmėsi nurodytais prejudiciniais faktais.
8. Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas prašomoje atnaujinti byloje atkreipė dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas prejudicinėmis aplinkybėmis iš esmės rėmėsi tik kitų atsakovų – G. R. ir O. R. (kurie dalyvavo byloje dėl ieškovės UAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu) – atžvilgiu, ir, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybės, tik dėl jų padarė išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir (ar) pasinaudojimo ieškovės komercine (gamybine) paslaptimi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmetė apeliantės UAB „InnoForce“ argumentus dėl nepagrįsto rėmimosi prejudiciniais faktais bei sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuotomis aplinkybėmis, t. y. jog atsakovai G. R. ir O. R. pasinaudojo UAB „ERP“ sukaupta patirtimi, įgytomis žiniomis, reputacija ir pažintimis bei, pereidami dirbti ir faktiškai perkeldami ieškovės veiklą į UAB „InnoForce“, sudarė ieškovei konkurenciją informacinių technologijų paslaugų srityje, siekė pašalinti ieškovę iš rinkos; taigi, spręstina, kad nurodytos aplinkybės pagrįstai buvo nekvestionuotos (nenagrinėtos iš naujo) pirmosios instancijos teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties 26, 27 punktai).
9. Teismas padarė išvadą, kad ekspertų pažymos parengtos pagal 2011-2012 metų duomenis, t. y. pareiškėjos balansą, sąskaitas, sutartis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis. Pareiškėja žinojo šiuos duomenis nuo 2011 metų, nes jie susiję su pareiškėjos vykdoma veikla, dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose, turtu, darbuotojais. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą byloje, kurioje apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas 2019 m. vasario 19 d. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjai jie buvo žinomi ir ji galėjo juos pateikti bylą nagrinėjančiam teismui.
10. Nors pareiškėja teigia, kad ji negalėjo ginti savo teisių, nes teismas vadovavosi prejudiciniais faktais, nustatytais kitoje byloje, kurioje išnagrinėtas UAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas ir kurioje pareiškėja nedalyvavo, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad prašomoje atnaujinti byloje jai buvo užkirstas kelias teikti į bylą rašytinius įrodymus ar išsakyti argumentus. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra naujos, jos buvo nurodytos šalių procesiniuose dokumentuose, įvertintos teismų procesiniuose sprendimuose. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 19 d. atsiliepime į ieškinį, 2017 m. kovo 22 d. triplike pasisakė dėl darbuotojų perėjimo į jos įmonę, nurodė, kad UAB „ERP“ dirbo daugiau nei 140 darbuotojų, todėl 15 darbuotojų įsidarbinimas jos įmonėje nelaikytinas darbuotojų viliojimu, neatitinka nesąžiningos konkurencijos požymių. Darbuotojų perėjimo aplinkybes įvertino bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties 33 punktas). Ieškovė 2016 m. gruodžio 19 d. atsiliepime į ieškinį, taip pat 2018 m. kovo 26 d. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo teigė, kad UAB „ERP“ 2012 metais buvo nemoki, todėl negalėjo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, abi įmonės nedalyvavo tuose pačiuose viešuosiuose konkursuose, todėl jos nekonkuravo. Šias aplinkybes taip pat įvertino apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties 35, 39 punktai). Pareiškėja 2016 m. gruodžio 19 d. atsiliepime į ieškinį nurodė aplinkybę, kad ji neperėmė UAB „ERP“ veiklos ir turto.
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad prašymą atnaujinti procesą pareiškėja teismui pateikė 2021 m. birželio 16 d., tačiau nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi į specialistus tam, jog šie atliktų jos 2011-2012 metų dokumentų analizę, ir jų surašytos pažymos neturi teisinės reikšmės, sprendžiant termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo skaičiavimo pradžios klausimą. Pareiškėja – verslo subjektas, todėl visas nurodytas kaip naujas aplinkybes ji žinojo nuo pat jų atsiradimo, t. y. nuo 2011, 2012 metų. Dėl to CPK nustatytas trijų mėnesių terminas negali būti skaičiuojamas nuo UAB „Finansų apskaitos centras“ 2021 m. birželio 1 d. pažymos ar E. L. 2021 m. birželio 3, 4 d. pažymų surašymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Pareiškėja UAB „InnoForce“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018 arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, skirti byloje ekspertizę, BUAB „ERP“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas; atskirąjį skundą skirti nagrinėti trijų teisėjų kolegijai, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 UAB „InnoForce“ atžvilgiu nesirėmė BUAB „ERP“ tyčinio bankroto byloje nustatytomis aplinkybėmis (faktais). Teismai, nagrinėdami bylą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo bei atskleidimo ir žalos atlyginimo, aplinkybės dėl veiklos perkėlimo nevertino iš naujo, o tik rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu byloje, t. y. kad G. R. ir O. R. veiklą iš BUAB „ERP“ perkėlė į UAB „InnoForce“.
12.2. Teismas visiškai nevertino ir netyrė pareiškėjos pateiktų įrodymų (naujų duomenų), kad, UAB „InnoForce“ iš išorinių ekspertų gavus 2021 m. birželio 1 d. pažymą apie UAB „InnoForce“ verslo vystymąsi ir plėtrą, finansinius duomenis bei 2021 m. birželio 3 d. pažymą apie UAB „InnoForce“ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose 2011-2012 metais, paaiškėjo, kad jokia veikla nebuvo perkelta, nes nebuvo perimta jokių UAB „ERP“ aktyvų, turto. Pareiškėjos 2021 m. birželio 15 d. prašymo priede Nr. 7 pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „ERP“ darbuotojai nebuvo viliojami (jie atėjo dirbti pagal skelbimus ir tik vos keletas – tų pačių, kurie dirbo UAB „ERP“, didžioji UAB „ERP“ darbuotojų dauguma išėjo į kitas informacinių technologijų srityje dirbančias bendroves) ir juolab neperimti BUAB „ERP“ klientai.
12.3. Teismas visiškai nepasisakė apie pareiškėjos prašyme nurodytus esminius argumentus, konkrečiai – dėl civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-684/2021 nustatytų aplinkybių, BUAB „ERP“ ieškinys G. R. ir O. R. atžvilgiu buvo atmestas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018. Tai rodo, kad skundžiamos nutarties motyvai yra neišsamūs, motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.
12.4. Pareiškėjos neįtraukimas į BUAB „ERP“ tyčinio bankroto bylos nagrinėjimą lėmė, kad jai nebuvo sudarytos galimybės apsiginti nuo BUAB „ERP“ pozicijos dėl verslo perkėlimo. Įstoti į BUAB „ERP“ tyčinio bankroto bylos nagrinėjimą pareiškėja negalėjo, nes jai apie šios bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta. Dėl to, kad UAB „InnoForce“ nesudaryta galimybė dalyvauti BUAB „ERP“ tyčinio bankroto byloje, bendrovė negalėjo teikti rašytinių įrodymų, rašytinių ir (ar) žodinių paaiškinimų.
12.5. 2012 m. įsteigus UAB „InnoForce“, šios bendrovės vadovas buvo A. K., t. y. nė vienas iš suinteresuotų asmenų (nei G. R., nei O. R.). Į bylą pateikti nauji rašytiniai įrodymai negalėjo būti žinomi pareiškėjai, kurios vardu veikė ne suinteresuoti asmenys, o A. K.. Be to, duomenys apie naujas ir esmines aplinkybes paaiškėjo tik 2021 m. birželio 1-4 dienomis, atlikus UAB „InnoForce“ auditą, kuris reikalauja atrinkti ir sistemiškai įvertinti didelį kiekį pavienių duomenų ir iš jų turinio daryti tam tikras išvadas. Akivaizdu, kad net ir laikant, jog pavieniai duomenys buvo nuo 2011 metų, tai savaime nelemia aplinkybių visumos – naujai gautų duomenų bei to, kad šie duomenys buvo žinomi suinteresuotiems asmenims ir (ar) pareiškėjai, nes tokiems duomenims sudaryti, pasitelkiant metodus, būtina sistemiškai įvertinti didelį kiekį pavienių duomenų. Tai, kad atskirų ir pavienių ginčo duomenų dalis buvo UAB „InnoForce“ dispozicijoje, savaime nelemia išvadų, konstatuotų 2021 m. birželio 15 d. prašymo prieduose Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7.
12.6. Suinteresuotas asmuo O. R. niekada nėjo vadovaujančių pareigų BUAB „ERP“, todėl negalėjo žinoti turto sudėties, klientų bei darbuotojų. Taigi tokios informacijos O. R. negalėjo perduoti UAB „InnoForce“. Be to, O. R. ir G. R. kaltė dėl žalos BUAB „ERP“ atsiradimo buvo eliminuota Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019.
12.7. Epizodinis suinteresuotų asmenų O. R. ir G. R. dalyvavimas valdant UAB „InnoForce“ savaime nelemia, kad šie asmenys turėjo ir galėjo žinoti visus komentuojamus UAB „InnoForce“ duomenis ir iš jų visumos gautinas išvadas (prašymo priedai Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7).
12.8. Teismas formaliai pakartojo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 motyvus, nors ši nutartis priimta vadovaujantis veiklos perkėlimo aplinkybe, konstatuota tyčinio bankroto byloje.
12.9. Pareiškėja savo 2021 m. birželio 15 d. prašymą grindė įrodinėdama, kad nebuvo veiklos perkėlimo iš UAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, kartu kompleksiškai pasisakydama ir dėl 15 darbuotojų perėjimo, t. y. kad darbuotojų perėjimas dirbti iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“ nelėmė veiklos perkėlimo, taip pat kad abi įmonės nedalyvavo tuose pačiuose viešuosiuose konkursuose, taigi įmonės niekada nekonkuravo, be to, UAB „InnoForce“ savo klientus įgijo dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, o tai lemia, jog nebuvo veiklos perkėlimo iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“.
12.10. Pareiškėja apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo tik 2021 m. birželio 1-4 dienomis, kai buvo atliktas UAB „InnoForce“ auditas ir gauti prašymo prieduose Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 nurodyti visuminiai duomenys. Pareiškėja su prašymu į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi 2021 m. birželio 16 d., taigi nepraleido 3 mėnesių termino.
12.11. Pareiškėjai buvo atimta galimybė pasinaudoti teismo ekspertizės išvada, kaip įrodinėjimo priemone, nors pareiškėjos į bylą pateikti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad nebuvo veiklos perkėlimo, o eksperto išvada gali visiškai paneigti tyčinio bankroto byloje teismo padarytas išvadas dėl veiklos perkėlimo iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, kuriomis rėmėsi Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir žalos atlyginimo. Siekiant objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes, būtinos specialiosios ekonomikos mokslo žinios.
12.12. BUAB „ERP“ atstovas (advokatas) į bylą nepateikė jokio jo atstovavimą pagrindžiančio dokumento. Nepaisant to, teismas priėmė BUAB „ERP“ atsiliepimą, priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi jame išdėstytais argumentais ir BUAB „ERP“ iš UAB „InnoForce“ priteisė bylinėjimosi išlaidas.
12.13. Teismas iš suinteresuoto asmens BUAB „ERP“ nepareikalavo advokato atstovavimą pagrindžiančių dokumentų, besąlygiškai vadovavosi BUAB „ERP“ procesiniame dokumente (atsiliepime) išdėstyta pozicija ir priėmė suinteresuotam asmeniui palankų sprendimą. Dėl to pareiškėjai kyla rimtas pagrindas manyti, kad jos bylą teismas sprendė šališkai.
12.14. Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018, pareiškėja prašė rengti žodinį posėdį ne vien dėl prašyme nurodytų asmenų apklausos, kaip nurodė teismas, bet ir kitų svarbių ir reikšmingų aplinkybių. Be to, pareiškėja prašė organizuoti teismo posėdį, sprendžiant klausimą dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018 atnaujinimo, o ne atnaujinus procesą. Teismas, apskritai dėl to nepasisakydamas, pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktus.
13. Suinteresuoti asmenys O. R. ir G. R. atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
13.1. Tik 2021 m. birželio mėnesį UAB „InnoForce“ iš išorinių ekspertų gavus pažymas apie UAB „InnoForce“ verslo vystymąsi ir plėtrą, finansinius duomenis bei apibendrintus duomenis apie UAB „InnoForce“ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose 2011-2012 metais paaiškėjo, kad jokia veikla nebuvo perkelta, nes nebuvo perimti jokie UAB „ERP“ aktyvai, joks turtas. Pareiškėjos pateikti įrodymai taip pat akivaizdžiai patvirtina, kad nebuvo pervilioti UAB „ERP“ darbuotojai ir juolab neperimta jokių BUAB „ERP“ klientų.
13.2. Teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, tik formaliai nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 UAB „InnoForce“ atžvilgiu nesirėmė BUAB „ERP“ tyčinio bankroto byloje nustatytomis aplinkybėmis (faktais), ir netyrė bei nevertino pareiškėjos su prašymu pateiktų įrodymų.
13.3. Pareiškėjos neįtraukimas į BUAB „ERP“ tyčinio bankroto bylos nagrinėjimą lėmė, kad pareiškėjai nebuvo sudarytos galimybės apsiginti nuo BUAB „ERP“ keltos versijos dėl verslo perkėlimo.
13.4. Nors duomenys ir buvo 2011 metais bei turėjo įtakos bylos baigčiai, tačiau jų visuma tapo aiški ir žinoma tik 2021 m. birželio mėnesį, todėl tokie duomenys laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
13.5. Pareiškėja nurodė ir pateikė teismui įrodymus apie tai, kad ji apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo tik 2021 m. birželio 1-4 dienomis, kai buvo atliktas UAB „InnoForce“ auditas ir gauti visuminiai duomenys – naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nors ir egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo žinomos. Pareiškėja su prašymu į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi 2021 m. birželio 15 d., taigi nepraleido trijų mėnesių termino.
13.6. Teismas nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjai į vieną iš pagrindinių įrodinėjimo priemonių civiliniame procese – ekspertizės išvadą.
14. Suinteresuotas asmuo BUAB „ERP“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėja pasisakė tiek dėl turto perkėlimo, tiek dėl darbuotojų perėjimo dirbti iš UAB „ERP“, tiek dėl UAB „ERP“ ir UAB „InnoForce“ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, dėl to teikė įrodymus, teismai šiuos įrodymus ir aplinkybes įvertino, todėl šios aplinkybės nelaikytinos naujomis.
14.2. Pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Aplinkybės, kurias ji nurodo kaip naujas, buvo nagrinėtos byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti. Be to, pareiškėjai negalėjo būti nežinomos aplinkybės apie viešuosius pirkimus, kuriuose ji dalyvavo, taip pat tai, kokie darbuotojai dirbo, ar bendrovė buvo įsigijusi turto iš kitų asmenų.
14.3. Pareiškėja klausimą dėl prejudicinių faktų, nustatytų tyčinio bankroto byloje, kėlė byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 juos yra išanalizavęs ir dėl jų pasisakęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos pareiškėjos argumentus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „InnoForce“ prašymas dėl proceso atnaujinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl atskirojo skundo perdavimo nagrinėti trijų teisėjų kolegijai ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
18. Pagal CPK 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas (CPK 336 straipsnio 2 dalis).
19. Šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, susipažinęs su pareiškėjos UAB „InnoForce“ atskiruoju skundu, jį 2022 m. vasario 10 d. nutartimi paskyrė nagrinėti vienam teisėjui. Teisėjos, kuriai nagrinėti paskirta ši civilinė byla, vertinimu, nei atskirojo skundo argumentai, nei bylos medžiaga nepagrindžia byloje iškeltų klausimų ypatingo sudėtingumo, kuris objektyviai lemtų poreikį nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismuose taisyklės. Apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl byloje sprendžiamų klausimų ypatingo sudėtingumo ir didelės bylos apimties, kuriais grindžiamas prašymas atskirąjį skundą perduoti nagrinėti trijų teisėjų kolegijai, yra deklaratyvūs, neatskleidžiantys šiuo konkrečiu atveju keliamo proceso atnaujinimo klausimo sudėtingumo teisės aspektu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai netenkinamas.
20. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.
21. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad byla yra didelės apimties, bylą nagrinėjančiam teismui gali kilti papildomų klausimų, sprendžiant dėl atskirojo skundo pagrįstumo. Apeliantės įsitikinimu, yra būtini žodiniai paaiškinimai ir komentarai, todėl, siekiant visapusiškai išsiaiškinti nagrinėjamos bylos klausimus ir aplinkybes, tikslingiau rengti žodinį teismo posėdį. Pasak apeliantės, žodinio teismo posėdžio metu būtų galima apklausti G. R. ir O. R., t. y. asmenis, kurie pripažinti atsakingais už BUAB „ERP“ tyčinį bankrotą, O. Ž. ir dr. E. L., kurie pateikė duomenis ir išvadas apie UAB „InnoForce“ veiklą. Be to, žodinio proceso tvarka nagrinėti bylą apeliantė prašė ir pirmosios instancijos teismo, tačiau teismas dėl šio prašymo nepasisakė.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė savo argumentus dėl ginčo dalyko yra išdėsčiusi atskirajame skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose. Vadovaujantis CPK 323, 338 straipsniais, keisti (papildyti) atskirąjį skundą, pasibaigus skundo padavimo terminui, yra draudžiama. Apeliantės procesiniai prašymai gali būti įvertinti rašytinio proceso tvarka. Suinteresuoti asmenys G. R. ir O. R. savo argumentus ginčo klausimu taipogi turėjo galimybę išdėstyti iš išdėstė procesiniuose dokumentuose. O. Ž. ir dr. E. L. išvados pateiktos rašytiniuose įrodymuose (pažymose). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje pakanka duomenų apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, žodinis bylos nagrinėjimas nėra objektyviai būtinas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir taikymo sąlygų
23. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas negali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus ne formaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pvz., 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukraine, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Russia, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Russia, peticijos Nr. 8564/02).
25. Taigi tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu
26. Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.).
28. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
30. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
31. Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą apeliantė (pareiškėja) grindžia tuo, kad paaiškėjo tokios naujos aplinkybės: 1) turtas (aktyvai) nebuvo perkeltas iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, todėl negalima išvada, jog veikla buvo žalingai neteisėtai perkelta; 2) darbuotojai nebuvo pervilioti iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“; 3) klientai nebuvo pervilioti iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“. Šių aplinkybių paaiškėjimą apeliantė (pareiškėja) grindžia naujai gautais įrodymais: UAB „Finansų apskaitos centras“ 2021 m. birželio 1 d. pažyma apie UAB „InnoForce“ veiklą 2011-2012 metais, E. L. 2021 m. birželio 3 d. pažyma apie UAB „InnoForce“ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose 2011-2012 metais ir E. L. 2021 m. birželio 4 d. pažyma apie UAB „InnoForce“ darbuotojus 2011-2012 metais.
32. Įvertinęs bylos aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su proceso atnaujinimo klausimą sprendusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusios pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes neatitinka šios nutarties 27 punkte nurodytų požymių visumos.
33. Visų pirma pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog šios nutarties 31 punkte įvardytose pažymose nurodyti duomenys apie 2011-2012 metais UAB „InnoForce“ valdytą turtą, įmonėje dirbusius darbuotojus, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose pareiškėjai (apeliantei) buvo (turėjo būti) žinomi civilinės bylos Nr. e2-80-392/2018, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Aptariamos pažymos parengtos pagal 2011-2012 metų duomenis, t. y. pareiškėjos balansą, sąskaitas, sutartis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis ir kt. Taigi pareiškėja (apeliantė) žinojo (turėjo žinoti) šiuos duomenis nuo 2011-2012 metų, nes jie susiję su pačios pareiškėjos (apeliantės) vykdoma veikla, dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose, turtu, darbuotojais, klientais.
34. Pabrėžtina tai, kad apeliantės (pareiškėjos) naujai paaiškėjusiomis įvardytos aplinkybės (kad UAB „ERP“ turtas (aktyvai) nebuvo perkeltas iš į UAB „InnoForce“, kad UAB „ERP“ darbuotojai nebuvo pervilioti į UAB „InnoForce“, kad UAB „ERP“ klientai nebuvo pervilioti į UAB „InnoForce“) civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018 sudarė atsikirtimų į BUAB „ERP“ ieškinį pagrindą. Atsakovams teko pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė atsikirtimus į ieškinį (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, atsakove dalyvavusi apeliantė (pareiškėja) UAB „InnoForce“ nesutikimo su ieškiniu pagrindu nurodomas aplinkybes galėjo įrodinėti pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir tokio pobūdžio rašytiniais įrodymais, kokiais remdamasi siekia civilinės bylos Nr. e2-80-392/2018 proceso atnaujinimo, – pažymomis apie UAB „InnoForce“ veiklą 2011-2012 metais, apie UAB „InnoForce“ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose 2011-2012 metais, apie UAB „InnoForce“ darbuotojus 2011-2012 metais (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
35. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. birželio mėnesio pažymose nurodytais duomenimis pareiškėja (apeliantė) rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018 pateiktuose procesiniuose dokumentuose, siekdama apsiginti nuo pareikšto ieškinio, be to, dėl aptariamų duomenų pasisakė (juos įvertino) ir bylą, kurios procesą siekiama atnaujinti, nagrinėję teismai. Pavyzdžiui, 2016 m. gruodžio 19 d. atsiliepime į ieškinį UAB „InnoForce“ rėmėsi aplinkybėmis, kad ji neperėmė UAB „ERP“ veiklos ir turto. 2016 m. gruodžio 19 d. atsiliepime į ieškinį, 2017 m. kovo 22 d. triplike UAB „InnoForce“ pasisakė dėl darbuotojų perėjimo į jos įmonę, nurodė, kad UAB „ERP“ dirbo daugiau negu 140 darbuotojų, todėl 15 darbuotojų įsidarbinimas jos įmonėje nelaikytinas darbuotojų viliojimu, neatitinka nesąžiningos konkurencijos požymių. Darbuotojų perėjimo aplinkybes įvertino bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties 33 punktas). 2016 m. gruodžio 19 d. atsiliepime į ieškinį, 2018 m. kovo 26 d. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo UAB „InnoForce“ teigė, kad UAB „ERP“ 2012 metais buvo nemoki, todėl negalėjo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, abi įmonės nedalyvavo tuose pačiuose viešuosiuose konkursuose, todėl jos nekonkuravo. Šias pareiškėjos įvardytas aplinkybes taip pat įvertino apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties 35, 39 punktai).
36. Dėl nurodytų motyvų apeliantės (pareiškėjos) proceso atnaujinimo pagrindu įvardytos aplinkybės negali būti kvalifikuojamos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Tokios išvados nepaneigia apeliantės (pareiškėjos) atskirojo skundo argumentai, kad aptariamos aplinkybės nustatytos atlikus visapusišką UAB „InnoForce“ auditą (2021 m. birželio mėnesį), atrinkus ir sistemiškai įvertinus didelį kiekį pavienių duomenų bei iš jų turinio padarius tam tikras išvadas. Tokio pobūdžio rašytinius įrodymus – pažymas, parengtas atlikus auditą, – pareiškėja (apeliantė) turėjo teisę ir galėjo gauti civilinės bylos Nr. e2-80-392/2018 nagrinėjimo metu. Taigi apeliantės (pareiškėjos) naujai gauti įrodymai neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamų reikalavimų, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokie rašytiniai įrodymai negalėjo būti gauti civilinės bylos Nr. e2-80-392/2018 nagrinėjimo metu.
37. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, be kita ko, turėtų vertinti ir pareiškėjo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, t. y. ar jis neveikė aplaidžiai ir (ar) pasyviai, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Nagrinėjamu atveju iš bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, medžiagos nenustatyta, kad civilinės bylos Nr. e2-80-392/2018 nagrinėjimo metu buvo objektyvių kliūčių apeliantei (pareiškėjai) kreiptis į specialistus, prašant atlikti auditą ir įvertinti pareiškėjos nurodomų duomenų visumą. Tokių kliūčių nenurodo ir pati apeliantė (pareiškėja). Darytina išvada, kad aplinkybė, jog UAB „InnoForce“ auditas buvo atliktas tik 2021 m. birželio mėnesį, nepateisina pasyvaus apeliantės (pareiškėjos) elgesio, renkant ir teikiant įrodymus savo atsikirtimams pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai) civilinės bylos Nr. e2-80-392/2018 nagrinėjimo metu.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad epizodinis suinteresuotų asmenų O. R. ir G. R. dalyvavimas valdant UAB „InnoForce“ savaime nelemia, jog šie asmenys turėjo ir galėjo žinoti apie visus komentuojamus UAB „InnoForce“ duomenis ir iš jų visumos gautinas išvadas (pažymas). Įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje, kuria UAB „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad UAB „InnoForce“ įsteigta 2011 m. spalio 17 d., viešųjų registrų duomenimis, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d. UAB „InnoForce“ vadovavo O. R., o G. R. nuo 2012 metų ėjo šios įmonės verslo plėtros direktoriaus pareigas. Šių aplinkybių apeliantė atskirajame skunde nekvestionuoja. Atsižvelgiant į įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodytą suinteresuotų asmenų O. R. ir G. R. ryšį su UAB „InnoForce“, darytina išvada, kad pateiktuose naujuose įrodymuose (pažymose) nurodytos aplinkybės suinteresuotiems asmenims buvo (turėjo būti) žinomos jau nagrinėjant bylą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimo ir žalos atlyginimo. Analogiška išvada padaryta ir įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-2453-340/2021, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015, kurioje BUAB „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu (šioje byloje prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė pareiškėja kartu su suinteresuotais asmenimis O. R. ir G. R.). Be to, aplinkybėmis dėl veiklos neperkėlimo suinteresuoti asmenys O. R. ir G. R. rėmėsi ir savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti.
39. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantės (pareiškėjos) nurodomos aplinkybės, susijusios su veiklos (ne)perkėlimu iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, nebuvo (negalėjo būti) žinomos civilinės bylos Nr. e2-80-392/2018 nagrinėjimo metu, o 2021 m. birželio mėnesį gautos pažymos negali būti vertinamos kaip nauji įrodymai, kurių apeliantė (pareiškėja) neturėjo galimybės gauti civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti.
40. Jau nurodyta, kad, prašymą atnaujinti procesą grindžiant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, turi būti nustatyta naujai paaiškėjusiomis įvardytų aplinkybių atitiktis visiems naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijams (žr. nutarties 27, 30 punktus). Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad apeliantės (pareiškėjos) nurodytos aplinkybės, grindžiamos naujai gautais įrodymais, neatitinka vieno iš kriterijų, nes apeliantei (pareiškėjai) buvo (turėjo būti) žinomos, nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
41. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės (pareiškėjos) 2021 m. birželio mėnesį gautų pažymų turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiomis pažymomis (naujais įrodymais) siekiama pagrįsti ne tam tikrus esminius faktus, kurie nebuvo ir negalėjo būti žinomi civilinės bylos Nr. e2-80-392/2018 nagrinėjimo metu, o pateikti naują byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimą, tačiau tai negali būti proceso atnaujinimo dalykas.
42. Jau nurodyta, kad apeliantė (pareiškėja) aptariamose pažymose nurodytomis aplinkybėmis dėl veiklos (ne)perkėlimo (turto neperėmimo, darbuotojų, klientų neperviliojimo, nedalyvavimo tuose pačiuose viešuosiuose pirkimuose) rėmėsi savo procesiniuose dokumentuose civilinės bylos Nr. e2-80-392/2018 nagrinėjimo metu, be to, šios aplinkybės buvo įvertintos ir bylą nagrinėjusių teismų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016 konstatuota, kad dalies viešųjų pirkimų laimėjimas savaime nekvalifikuotinas kaip bendrovės veiklos perėmimas, tačiau teismų nustatytų aplinkybių visumos pagrindu laikytina, kad kasatorių (G. R. ir O. R.) veiksmai, t. y. perėjimas iš UAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, bandymas UAB „ERP“ iškelti bankroto bylą, nemažos dalies UAB „ERP“ darbuotojų įdarbinimas UAB „Innoforce“, kvalifikuotini kaip UAB „ERP“ veiklos perkėlimas, o dalies viešųjų pirkimų konkursų laimėjimas – vienas iš šio veiklos perkėlimo padarinių (žr. nutarties 54 punktą). Taigi apeliantės (pareiškėjos) nurodyti argumentai, kad UAB „InnoForce“ ir BUAB „ERP“ niekada nedalyvavo tame pačiame viešajame konkurse, UAB „InnoForce“ neperėmė BUAB „ERP“ klientų ir juo labiau neperėmė jokio BUAB „ERP“ turto, taigi jokio verslo perkėlimo iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“ iš tikrųjų nebuvo, patvirtina, jog apeliantė (pareiškėja) kvestionuoja civilinę bylą Nr. e2-80-392/2018 nagrinėjusių teismų jau atliktą bylos faktinių aplinkybių teisinį vertinimą, tačiau nenurodydama aplinkybių, kurios atitiktų esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, reikalavimus.
43. Apeliantė (pareiškėja) atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismai, nagrinėdami civilinę bylą Nr. e2-80-392/2018 dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimo ir žalos atlyginimo, veiklos perkėlimo aplinkybių nenustatinėjo, tik rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu byloje, – kad G. R. ir O. R. perkėlė veiklą iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“. Apeliantės (pareiškėjos) teigimu, ji BUAB „ERP“ tyčinio bankroto byloje nedalyvavo, taigi neturėjo galimybės apsiginti nuo BUAB „ERP“ keltos versijos dėl verslo perkėlimo, negalėjo į bylą teikti jokių rašytinių įrodymų, rašytinių ir (ar) žodinių paaiškinimų.
44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė (pareiškėja) analogiškais argumentais rėmėsi ir apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018, šie jos argumentai buvo įvertinti apeliacinės instancijos teismo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus, tačiau šiuo atveju atsakovė UAB „InnoForce“ šios aplinkybės (dėl ieškovės veiklos perkėlimo į UAB „InnoForce“) nagrinėjamoje byloje nenuginčijo (faktiškai ir neginčijo). Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodytomis prejudicinėmis aplinkybėmis iš esmės rėmėsi tik kitų atsakovų – G. R. ir O. R., atžvilgiu (kurie dalyvavo ir nurodytoje byloje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu), bei atitinkamai, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybės, tik pastarųjų atsakovų atžvilgiu padarė išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo ir (ar) pasinaudojimo ieškovės komercine (gamybine) paslaptimi. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmetė apeliantės UAB „InnoForce“ argumentus dėl nepagrįsto rėmimosi prejudiciniais faktais bei sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuotomis aplinkybėmis (žr. nutarties 25-27 punktus).
45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad apeliantė (pareiškėja) nepateikė įrodymų, jog prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018 jai buvo užkirstas kelias teikti į bylą rašytinius įrodymus ar išsakyti savo argumentus. Jau nurodyta, kad aplinkybėmis dėl veiklos neperkėlimo UAB „InnoForce“ rėmėsi savo procesiniuose dokumentuose ir šios aplinkybės buvo įvertintos civilinę bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjusių teismų, tačiau įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, jog apeliantė nenuginčijo (nepaneigė) aplinkybės dėl veiklos perkėlimo. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė (pareiškėja) nesutinka su civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018 priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo šį sprendimą peržiūrėti. Bylos aplinkybėms iš esmės esant toms pačioms, byloje priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti pakartotinai peržiūrėtas, kai teisės į apeliaciją ir kasaciją yra išnaudotos. Priešingas aiškinimas neatitiktų proceso atnaujinimo paskirties ir tikslų.
46. Apeliantė (pareiškėja) atskirąjį skundą, be kita ko, grindžia argumentu, kad iš jos buvo atimta galimybė pasinaudoti teismo ekspertizės išvada, kaip įrodinėjimo priemone, nors jos į bylą pateikti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog nebuvo veiklos perkėlimo, o eksperto išvada gali visiškai paneigti tyčinio bankroto byloje teismo padarytas išvadas dėl veiklos perkėlimo iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, kuriomis rėmėsi Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019.
47. Pažymėtina tai, kad, siekiant proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, naujai paaiškėjusiomis įvardytų aplinkybių atitiktis visiems naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijams (žr. nutarties 27, 30 punktus) nustatoma įvertinus pareiškėjo prašymo argumentus bei prie prašymo pateiktus įrodymus, o ne skiriant teismo ekspertizę tokiai atitikčiai nustatyti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėja (apeliantė), siekdama proceso atnaujinimo, prašė skirti teismo ekspertizę toms pačioms aplinkybėms, kuriomis grindžia savo prašymą atnaujinti procesą, nustatyti. Jau nurodyta, kad apeliantės (pareiškėjos) nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kaip jos suprantamos pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Dėl to pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje (spręsdamas dėl pagrindo atnaujinti procesą buvimo) pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl ekspertizės skyrimo.
48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė (pareiškėja) ir suinteresuoti asmenys G. R. ir O. R., nurodydami iš esmės analogiškas aplinkybes, prašė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015, kurioje BUAB „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl G. R. ir O. R. veiksmų bei dėl veiklos perkėlimo iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir įrodymai nėra pagrindas spręsti dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo buvimo, todėl atmetė pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą (Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-2453-340/2021). Nutartis yra įsiteisėjusi.
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (ne)praleidimo
49. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
50. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsni 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-119/2014).
51. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (apdairus ir atidus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
52. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jai tapo žinomos tik 2021 m. birželio 1-4 dienomis, kai buvo atliktas UAB „InnoForce“ auditas ir buvo gauti prašymo prieduose Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 nurodyti visuminiai duomenys. Tačiau jau nurodyta, kad šios aplinkybės apeliantei (pareiškėjai) buvo (turėjo būti) žinomos nuo jų atsiradimo 2011-2012 metais, nes tokie duomenys buvo apeliantės (pareiškėjos) dispozijoje. Aplinkybė, kad apeliantė (pareiškėja) kreipėsi į specialistus, jog šie atliktų įmonės 2011-2012 metų dokumentų analizę (auditą) ir jų pagrindu surašytų pažymas, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžios momento. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, o tai yra savarankiškas atsisakymo atnaujinti procesą pagrindas.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
53. Apeliantė (pareiškėja) atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų esminių argumentų (konkrečiai – dėl civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-684/2021 nustatytų aplinkybių, dėl BUAB „ERP“ ieškinio G. R. ir O. R. atžvilgiu atmetimo, taigi skundžiamos nutarties motyvai yra neišsamūs, motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Be to, apeliantė (pareiškėja) prašė organizuoti žodinį teismo posėdį, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018, o ne atnaujinus procesą, tačiau teismas šio prašymo neišsprendė. Pasak apeliantės (pareiškėjos), teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktus.
54. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymo teismui nustatyta pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 291 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose įtvirtinta, kad nutartyje turi būti nurodoma: nutarties priėmimo laikas ir vieta; teismo pavadinimas, teismo sudėtis ir teismo posėdžio sekretorius; dalyvaujantys byloje asmenys ir ginčo dalykas; klausimas, kuriuo priimama nutartis; motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; teismo nutarimas; nutarties apskundimo tvarka ir terminas.
55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
56. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ją motyvavo pakankamai išsamiai, t. y. nurodė nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais rėmėsi, poziciją dėl proceso atnaujinimo pagrindo nebuvimo, įstatymus, kuriais vadovavosi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės (pareiškėjos) argumentais, kad skundžiamos nutarties motyvai yra neišsamūs, ir naikinti skundžiamą nutartį CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
57. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimu pagrindu laikomas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų (CPK 327 straipsnio 2 dalis). Reikalavimas šios normos prasme suprantamas kaip CPK 135 straipsnyje įtvirtintas ieškinio dalykas, kurį ieškovas turi nurodyti ieškinyje, t. y. ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2006).
58. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „InnoForce“ prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškė reikalavimą – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą išsprendė, atsisakydamas procesą atnaujinti. Tuo tarpu pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą dėl proceso atnaujinimo žodinio proceso tvarka yra procesinis, o ne materialusis teisinis reikalavimas. Pažymėtina tai, kad pagal CPK 370 straipsnio 2 dalį prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjos UAB „InnoForce“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, nenustatęs išskirtinių aplinkybių, suponuojančių būtinybę prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, paskyrė jį nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
59. Apeliantė (pareiškėja) atskirajame skunde taip pat teigia, kad BUAB „ERP“ atstovas (advokatas) į bylą nepateikė jokio jo atstovavimą pagrindžiančio dokumento, nepaisant to, teismas priėmė BUAB „ERP“ atsiliepimą, besąlygiškai vadovavosi jame išdėstytais argumentais ir priėmė suinteresuotam asmeniui palankų sprendimą. Pasak apeliantės (pareiškėjos), tai kelia rimtą pagrindą manyti, kad teismas bylą sprendė šališkai.
60. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių pagrindinė garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga.
61. Pažymėtina tai, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65–66 straipsniais, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, pareiškiamas raštu, prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis).
62. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nereiškė teismui (teisėjui) nušalinimo CPK 64, 65, 66, 68 straipsniuose nustatyta tvarka. Nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad bylą nagrinėjęs teismas (teisėjas) būtų šališkas pareiškėjos atžvilgiu. Vien tai, kad teismo priimtas procesinis sprendimas nepalankus pareiškėjai, nėra pagrindas abejoti šį procesinį sprendimą priėmusio pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nešališkumu, juolab atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisėjo, priėmusio skundžiamą nutartį, šališkumo nepagrindžia ir byloje atlikti procesiniai veiksmai, t. y. kad į bylą buvo priimtas suinteresuoto asmens BUAB „ERP“ atsiliepimas, pateiktas jo atstovo, nesant byloje atstovavimą pagrindžiančio dokumento. Pažymėtina tai, kad atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo elektroniniu parašu yra pasirašęs ne tik suinteresuoto asmens BUAB „ERP“ atstovas (advokatas) S. U., tačiau ir nemokumo administratorė UAB „Valnetas“. Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nustatyti terminą atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti ar juolab atsisakyti jį priimti, kaip pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens. Be to, suinteresuotam asmeniui BUAB „ERP“ pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1078-516/2021 nustatė BUAB „ERP“ terminą iki 2021 m. spalio 28 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus apie advokato S. U. teisę atstovauti BUAB „ERP“. Šis trūkumas 2021 m. spalio 25 d. buvo pašalintas (pateikta atstovavimo sutartis), kuria advokatui pavesta atstovauti BUAB „ERP“ visose bylose visų instancijų teismuose.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
63. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš pareiškėjos UAB „InnoForce“ ieškovei BUAB „ERP“ priteisė 1 215 Eur bylinėjimosi išlaidų.
64. Apeliantė, atskirajame skunde kvestionuodama teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodo, kad BUAB „ERP“ atstovas (advokatas) į bylą nepateikė jokio jo atstovavimą pagrindžiančio dokumento, tačiau teismas BUAB „ERP“ atsiliepimą priėmė, vadovavosi jame išdėstytais argumentais ir priteisė BUAB „ERP“ bylinėjimosi išlaidas iš UAB „InnoForce“.
65. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
66. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo BUAB „ERP“ 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir įrodymus, kurie patvirtina patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjamoje byloje dydį (ataskaitą, PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą). 2021 m. lapkričio 23 d. ataskaitoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų (atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą, atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties parengimą). Be to, civilinėje byloje Nr. e2-1078-516/2021, kuri yra šios civilinės bylos dalis, yra pateikta 2019 m. rugsėjo 8 d. atstovavimo sutartis, sudaryta BUAB „ERP“ ir advokato S. U.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pirmiau aptartus duomenis pagrįstai vertino kaip tinkamus patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti ir, priteisdamas iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, nepažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų. Apeliantė (pareiškėja) atskirajame skunde nekvestionuoja bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
67. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
68. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Ribokaitė