Administracinė byla Nr. I-3786-562/2011
Proc. Nr. 3-61-3-01949-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. lapkričio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjui M. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui S. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. ( M. M.) pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, S. L.,
n u s t a t ė:
pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą pareiškimu (b.l. 1-4), prašydamas atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai papildomus dokumentus prie tėvo S. M. pateikto prašymo atkurti nuosavybės teisę į A. V., gimusio 1893 m., mirusio (duomenys neskelbtini) nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą), kuris buvo paveldėtas po A. V. mirties jos sutuoktinės M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), o po jos mirties išlikusį turtą paveldėjo pareiškėjo tėvas S. M., M. M. (K., V.) sutuoktinis.
Pareiškime paaiškino, kad pareiškėjo tėvas pateikė Žemėtvarkos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teisę į A. V. nacionalizuotą žemę, tačiau, jam apie tai nebuvo žinoma, ir po tėvo S. M. mirties jokio pranešimo nebuvo gauta kokių dokumentų trūksta arba dėl kokių priežasčių nuosavybės teisė į nacionalizuotą žemę neatkuriama. Tokiu būdu apie A. V. žemę sužinojo ir įsitikino, kad jis iš tikrųjų tą žemę turėjo 20,00 ha ploto, tik galutinai šiuo metu ir pradėjo tvarkyti atitinkamus dokumentus, tai užėmė nemažą laiko tarpą, nes prireikė archyvo pagalbos, kitų institucijų pagalbos, dokumentų vertimas taippat užėmė laiko.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos atsiliepime ( b.l.41-43) nurodė, kad patikrinus Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus archyve esančius duomenis buvo nustatyta, kad dėl nuosavybės teisių į A. V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šalčininkų r. valdytą žemę atkūrimo į Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybą 1991-11-24 kreipėsi S. M. bei jo vaikai S. L. (iki santuokos M.) ir M. M., tačiau iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pabaigos (2003-12-31) nepateikė nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų. 1991-11-24 pateiktame prašyme A. V. vardas ir tėvavardis „S. ‘‘yra užbraukti ir vietoje jų užrašytas vardas „S. ‘‘ ir tėvavardis „A.", tačiau kitoje prašymo pusėje žemės savininku nurodomas būtent A. V. Todėl darytina išvada, kad buvo kreiptasi dėl A. V. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tą nurodo ir pats pareiškėjas. 2011-08-11 pateiktu prašymu, dėl A. V. nuosavybės teisių atkūrimo Šalčininkų žemėtvarkos skyrių kreipėsi pareiškėjo atstovas. Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus 2011-08-29 raštu Nr. 43SD-(14.43.104.)-844 pareiškėjo atstovas buvo informuotas, kad yra praleistas atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas. Papildomai paaiškina, kad Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus 2011-08-29 rašte Nr. 43SD-(14.43.104.)-844 yra padaryta rašybos klaida (klaidingai nurodytos S. M., M. M. ir S. L. pavardės).
Nors pareiškėjo reikalavimuose nėra tiksliai nurodoma, kokį įstatymo nustatytą terminą prašoma atnaujinti, tačiau iš pareiškimo turinio galima daryti išvadą, jog prašoma atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą. Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad buvęs savininkas A. V. (V.) (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko dukrai M. (M.) - A. V. ir sutuoktinei M. (M.) V. (V.). (duomenys neskelbtini) A. V. mirė. Po šio mirties sutuoktinė M. V. sudarė antrą santuoką su pareiškėjo tėvu S. M. ir jai buvo suteikta pavardė M.. Jų santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus - pareiškėjas M. M., o pareiškėjo teigimu 1950-01-01 - dukra S. L. Taigi S. M., S. L. ir M. M. nėra buvusio savininko A. V. giminaičiai. Pagal S. M., S. L. ir M. M. 1991-11-24 prašymo pateikimo metu galiojusio 1991-06-18 priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų‘‘(įstatymas įsigaliojo 1991-08-01) (toliau - Atstatymo įstatymas) 2 straipsnio nuostatas nuosavybės teisė į iškilusį nekilnojamąjį turtą atstatoma: 1) buvusiam turto savininkui, jeigu jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos pilietis ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje; 2) mirus buvusiam savininkui - jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ar sutuoktiniui, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Taigi 1991-11-24 galiojusių atkūrimo įstatymo nuostatų prasme S. M., S. L. ir M. M. negalėjo pretenduoti į A. V. nuosavybės teisių atkūrimą. A. V. sutuoktinė M. V. (M.) mirė (duomenys neskelbtini), tai yra iki nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios, o dukra A. M. V. prašymų atkurti nuosavybės teises nepateikė. Teisės pretenduoti į A. V. nuosavybės teisių atkūrimą S. M., S. L. ir M. M. neįgijo ir pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, galiojusiais iki šio įstatymo galiojimo pabaigos 1997-07-09. 1997-07-09 įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1997-07-09 iki 1999-06-02) 2 straipsnis nustatė, jog nuosavybės teisės atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio pataisas, įsigaliojusiais nuo 1999-06-02, nuosavybės teisės atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, - jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar Šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei Šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams); 5) piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo ir pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Šie piliečiai (norintys atkurti nuosavybės teises) turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Iš esmės analogiškas pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą sąrašas yra numatytas ir šiuo metu galiojančiame Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje (2010-06-19 įstatymo redakcija).Buvęs savininkas A. V. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko dukrai M. A. V. ir sutuoktinei M. V.. Sudarytas testamentas nebuvo patvirtintas notaro. Testamento sudarymo metu galiojusio RTFSR civilinio kodekso (Kodeksas galiojo nuo 1940 iki 1964 metų) 425 straipsnis nustatė, kad testamentas turi būti palikėjo pasirašytas ir pateiktas notariniam organui notariškai patvirtinti. Notarinė forma buvo reikalaujama kaip esminis testamento požymis, o naminiai testamentai ir galimybė juos patvirtinti apskritai nebuvo įteisinta. Kadangi A. V. (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas nėra patvirtintas notaro, todėl vadovaujantis RTFSR civilinio kodekso nuostatomis ir suformuota teismų praktika, yra laikytinas negaliojančiu, nepriklausomai nuo to, ar tai prašoma pripažinti, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2001). Atsižvelgiant į tai. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos nagrinėjamoje byloje neturėtų būti taikomos. Kadangi A. V. (duomenys neskelbtini) testamentas sudarytas nesilaikant tuo metu galiojusio RTFSR civilinio kodekso nustatytos formos ir tvarkos, nagrinėjamoje byloje galėtų būti taikomos Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos. Tačiau šiuose nuostatose įvardinti asmenys tik arba patys gali būti pretendentais į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą arba jais gali būti jų testamentiniai įpėdinai, nes tokį specialų subjektų ratą nustatė įstatymų leidėjas. Testamentinių įpėdinių įstatyminiai įpėdinai pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą negali būti pretendentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-435/2002). A. V. įpėdiniai pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą (sutuoktinė M. V. ir dukra A. M. V.) prašymų atkurti nuosavybės teises nepateikė ir nėra duomenų, kad jos būtų testamentu palikusios savo turtą pareiškėjui ar kitiems asmenims. Todėl Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme pareiškėjas, jo tėvas S. M. ir sesuo S. L. taip pat negali pretenduoti į A. V. nuosavybės teisių atkūrimą. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1,3 ir 4 punktų nuostatas nuosavybės teisės galibūti atkuriamos turto savininkui arba mirusio turto savininko sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams ( įvaikiams), arba turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams).S. L. ir pareiškėjas į šį įstatymo leidėjonustatytą pretendentų sąrašą nepatenka.
Byla perduotina pagal rūšinį teismingumą kitam teismui.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai papildomus dokumentus prie tėvo S. M. pateikto prašymo atkurti nuosavybės teisę į A. V., gimusio 1893 m., mirusio (duomenys neskelbtini) nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą), kuris buvo paveldėtas po A. V. mirties jos sutuoktinės M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), o po jos mirties išlikusį turtą paveldėjo pareiškėjo tėvas S. M., M. M. (K., V.) sutuoktinis.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 1 bei 4 dalyse įtvirtintų terminų prigimtis nėra vienoda. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t.y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tame tarpe, 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto (faktų) nustatymo. Minėti reikalavimai (dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) tokiu atveju gali būti nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta byloje R. R. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2005 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta byloje J. S. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija).
Nors pareiškėjas reikalavimuose tiksliai nenurodo, kokį Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą prašo atnaujinti, tačiau iš pareiškimo turinio galima daryti išvadą, jog prašoma atnaujinti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą. Šias išvadas patvirtina ir byloje esantys duomenys patvirtinantys, kad 1991-11-24 S. M. bei jo vaikai S. L. (iki santuokos M.) ir M. M. pateikė Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į A. V. iki nacionalizacijos valdytą 20 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šalčininkų r. ( b.l.48,51-52).
Pareiškėjo atstovas advokatas Valdemaras Koltušas informavo teismą, kad Šalčininkų rajono apylinkės teisme pateikti pareiškėjo pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo siekiant įrodyti, kad M. M. sudarė santuoką su A. V.; kad A. V. valdė iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) nekilnojamąjį turtą; kad M. V. po savo sutuoktinio A. V. mirties priėmė jam priklausantį turtą ir palikimą valdė iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)); kad M. V. sutuoktinis S. M. po savo sutuoktinės mirties priėmė jai priklausantį turtą; dėl A. V. testamento patvirtinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. V. iki nacionalizacijos valdė 20 ha žemės (b.l.57,58). LITEKO duomenys patvirtina, kad Šalčininkų rajono apylinkės teisme pareiškėjas ypatingosios teisenos tvarka yra iškėlęs civilines bylas (Nr.2-1226-604/2011; 2-1225-604/2011; Nr.2-1709-181/2011) dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, testamento patvirtinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Todėl atsižvelgiant į šiuos nustatytus duomenis bei pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą pobūdį (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 d.), pripažintina, kad reikalavimas dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo turi būti nagrinėjamas kartu su juridinę reikšmę turinčio fakto dėl atitinkamo turto valdymo nuosavybės teise nustatymu. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta byloje R. R. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2005 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta byloje J. S. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2008 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta byloje A. C. v. Marijampolės apskrities viršininko administracija; 2008 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta bylojeA. Č. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; kt.). Nagrinėjamu atveju reikšminga pažymėti ir tai, kad reikalavimų išskaidymas apsunkintų ir užtęstų ginčo nagrinėjimą iš esmės, o tokia situacija, kolegijos vertinimu, yra netoleruotina užtikrinant bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką principo realų įgyvendinimą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis). Be to, bendrosios kompetencijos teismo kompetencija šiuo atveju yra platesnė, negu administracinio teismo, galinti apimti ir tuos atvejus, kai ginčas nėra vien tik civilinės teisinės prigimties.
Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl termino atnaujinimo pateikti papildomus nuosavybės teises su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Teismo išdėstytų motyvų pagrindu byla pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai papildomus dokumentus prie tėvo S. M. pateikto prašymo atkurti nuosavybės teisę į A. V., gimusio 1893 m., mirusio (duomenys neskelbtini) nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą), kuris buvo paveldėtas po A. V. mirties jos sutuoktinės M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), o po jos mirties išlikusį turtą paveldėjo pareiškėjo tėvas S. M., M. M. (K., V.) sutuoktinis, perduotina pagal rūšinį teismingumą Šalčininkų rajono apylinkės teismui (ABTĮ 21 str.1d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str., 105 str, 106 str., kolegija
n u t a r ė :
administracinę bylą Nr.1-3786-562/2011 pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai papildomus dokumentus prie S. M. pateikto prašymo atkurti nuosavybės teisę į A. V., gimusio 1893 m., mirusio (duomenys neskelbtini) nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą, perduoti pagal rūšinį teismingumą Šalčininkų rajono apylinkės teismui.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Rosita Patackienė
Rūta Miliuvienė
Arūnas Dirvonas