Civilinė byla Nr. 2-4073-470/2018

                                                                Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00749-2017-9

                                                        Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                                                        2.6.8.6; 2.6.8.8.; 2.6.18.3

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Alytus

        Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,

sekretoriaujant R. N.,

dalyvaujant ieškovės atstovams R. B., advokatui V. K.,

atsakovės atstovams V. G., advokatui V. P.,

trečiojo asmens atstovui R. M.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „A.“ ieškinį atsakovei UAB „A.“ su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „U.“ dėl prievolės pagal statybos rangos sutartį įvykdymo. 

        Teismas

n u s t a t ė :        

Ieškovė UAB „A.“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „A.“ 30 982,72 Eur už atliktus statybos darbus pagal statybos rangos sutartį, 1 115,58 Eur delspinigių, 8,05 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2015-03-18 tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 15, pagal kurią ji įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą (per 8 kalendorinius mėnesius nuo darbų pradžios (darbų pradžia – 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo ir avanso sumokėjimo)) pastatyti pagal atsakovės užduotį (jos pateiktą projektą ir įkainotą veiklos sąrašą) prekybos paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė tinkamai neįvykdė iš statybos rangos sutarties kylančios prievolės atsiskaityti su ja už atliktus statybos darbus, todėl įvertinus užskaitymą dėl iš atsakovės įsigytų prekių bei dalį reikalavimo teisės perleidimo trečiajam asmeniui UAB „U.“ iš viso liko skolinga ieškovei 30 982,72 Eur.

Trečiasis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „U.“ su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad įmonė buvo UAB „A.“ subrangovė vandentiekio – kanalizacijos, šildymo, dujotiekio montavimo darbams. Statybos eigoje strigo ir darbai, ir apmokėjimas. Vėliau tarp UAB „U.“ ir UAB „A.“ tiesiogiai buvo sudaryta statybos rangos sutartis ir ji kaip rangovė atliko papildomus darbus įrengiant kondicionavimo sistemą už 1 500,00 Eur, už kuriuos atsakovė atsiskaitė. Tačiau jai nesumokėta už darbus, kuriuos ji objekte atliko kaip UAB „A.“ subrangovė. Už subrangos pagrindu atliktus darbus privalėjo sumokėti UAB „A.“, tačiau ji perleido, o UAB „U.“ įgijo reikalavimo teisę, todėl patenkinus ieškinį būtų patvirtintas reikalavimo teisės perleidimo teisėtumas.  

Atsakovė UAB „A.“ su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pagal 2015-03-19 statybos rangos sutartį Nr. 15 tarp šalių buvo susitarta, kad pagal jos pateiktą projektą ir teisės aktų reikalavimus numatyti darbai pastatant prekybos paskirties pastatą (duomenys neskelbtini) bus atlikti už 593 784,41 Eur sumą (be PVM) arba 718 479,14 Eur (su PVM). Nuo 2015-07-01 pasikeitus PVM mokesčio apskaičiavimą statybos darbams, bendra statybos objekto kaina su PVM yra 605 430,68 Eur. Ieškovei už atliktus darbus buvo sumokėta 590 506,44 Eur. Ieškovė darbus vykdė nesilaikydama sutartyje nustatytų terminų, todėl ji (atsakovė) nuo 2016-06-27 vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį. Darbų eigoje buvo nežymiai keičiamas projektas, tačiau atsakovė nepasirašė papildomo susitarimo prie rangos sutarties dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, nes projekto keitimas nebuvo esminis ir atsižvelgiant į patikslintą projektą, darbų mastas nepadidėjo, pasikeitė tik darbų pobūdis, t. y. vienoje vietoje padidėjo, kitoje sumažėjo. Atsakovė teigė, kad ieškovei pagal jos atliktus darbus buvo ne tik permokėta, bet atsakovė patyrė nuostolių, kadangi darbams pabaigti buvo pasitelkti kiti rangovai, dėl ko galutinai objekto sąmata buvo viršyta. Ieškovės ieškinyje nurodyta 24 163,45 Eur suma yra susidariusi už sunaudotą elektros energiją bei pirktas prekes iš atsakovės, tuo tarpu atliktas ieškovės įskaitymas yra negalimas ir pažeidžia galiojančius įstatymus – ieškovė neturėjo teisės atlikti užskaitymą. Atsakovė visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal statybos rangos sutartį, tuo tarpu ieškovė nors ir gavo beveik visus pinigus pagal minėtą sutartį, darbų atliko mažiau nei numatyta sutartyje. Pagal sutartį atsakovė privalėjo sumokėti 605 430,68 Eur, sumokėjo 590 506,44 Eur bei papildomai pateikė prekių už 24 163,44 Eur, todėl yra visiškai įvykdžiusi savo kaip užsakovo pareigą apmokėti už atliktus darbus, tuo tarpu ieškovei neteisėtai užskaičius prekes bei sunaudotą elektros energiją, atsakovė yra permokėjusi ieškovei 9 239,20 Eur sumą.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2015-03-18 buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 15 (1 tomas, b. l. 10-13). Sutarties sąlygomis ieškovė UAB „A.“ įsipareigojo pagal atsakovės UAB „A.“ užduotį ir jos pateiktą projektą per 8 mėnesius nuo statybos darbų pradžios pastatyti prekybos paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), o užsakovė atsakovė UAB „A.“ įsipareigojo sudaryti sąlygas statybos darbams atlikti ir sumokėti sutartyje nustatytą fiksuotą kainą - 593 784,41 Eur sumą be PVM, kas su PVM turėjo būti 718 479,14 Eur. Nuo 2015-07-01 dėl pasikeitusio įstatymo panaikinus PVM mokėjimo pareigą statytojui ir dėl to atlikus perskaičiavimus, bendra statybos objekto kaina yra 605 430,68 Eur, ginčo dėl tokios galutinės sutartimi nustatytos darbų kainos tarp šalių nėra. Į objekto kainą pagal sutarties sąlygas įtraukti subrangovų darbai pagal pateiktą prie sutarties techninį projektą. Neatskiriama sutarties dalis, apsprendžianti objekto kainą (Sutarties 1 dalis), yra tarp šalių pasirašytas įkainotas veiklos sąrašas (1 tomas, b. l. 15) ir objektinė sąmata (1 tomas, b. l. 16). Neatskiriama sutarties dalis taip pat yra statybos techninis projektas, parengtas iki sutarties sudarymo 2014 m. birželio mėnesį (1 tomas, b. l. 17-35). Užsakovui statybos darbų eigoje iškilo būtinybė keisti techninį projektą, kas buvo padaryta 2015 m. liepos mėnesį, t. y. techninis projektas O laidos buvo pakeistas parengiant naują A laidos statybos techninį projektą (1 tomas, b. l. 45-63), tolimesni statybos darbai buvo vykdomi pagal pastarąjį projektą. Šalys pasikeitus statinio techniniam projektui nepasiekė susitarimo dėl statybos darbų kainos pakeitimo, t. y. nebuvo suderinta, ar darbai bus apmokami ta pačia kaina, kuri buvo aptarta statybos rangos sutartyje kaip galutinė, ar ieškovui bus sumokėta didesnė kaina. Kadangi per sutartyje nustatytą 8 mėnesių laikotarpį ieškovė UAB „A.“ nesugebėjo baigti statybos darbų, atsakovė UAB „A.“ vienašališkai nuo 2016-06-27 nutraukė statybos rangos sutartį, o neatliktus pagal techninį projektą darbus objekte užbaigė kiti rangovai. Iš viso atsakovė už atliktus statybos rangos darbus ieškovei sumokėjo 590 506,44 Eur, ieškovė teigia, kad ji atliko darbų iš viso už 652 815,01 Eur, todėl atsakovė jai dar yra skolinga 62 308,57 Eur sumą, tačiau už gautas iš atsakovės prekes ji atlikusi 24 163,45 Eur įskaitymą, o taip pat perleidusi reikalavimo teisę į 7162,40 Eur sumą uždarajai akcinei bendrovei „U.“, todėl teigia, kad galutinė atsakovės skola jai sudaro 30 982,72 Eur. Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimais ir teigia, kad su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi ir netgi permokėjusi jai tam tikrą sumą.

Kaip matyti, tarp šalių kilo ginčas aiškinant statybos rangos sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo pagal statybos rangos sutartį, kai šalys rangos sutartimi nustatė galutinę statybos darbų kainą, bet darbų eigoje buvo pakeistas objekto techninis projektas, dalis statybos darbų buvo atlikti pagal pirminį techninį projektą, dalis darbų pagal naują techninį projektą, susitarimo tarp šalių dėl kainos keitimo nebuvo pasiekta ir galutinai ieškovas statybos darbų neužbaigė, juos objekte atliko kiti rangovai.

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties.

Šios civilinės bylos atveju svarbu nustatyti, ar dėl naujo statybos techninio projekto pasikeitė statybos darbų apimtis ir ar dėl to ieškovė turi teisę reikalauti didesnės nei sutartyje numatyta fiksuota statybos rangos kaina, ar buvo atlikti darbai, kuriuos ieškovė nurodo kaip papildomus darbus, už kuriuos reikalauja apmokėjimo. 

Statybos rangos darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Atsakovė laikosi pozicijos, kad esant sutartai galutinei objekto kainai ir nesant rašytinio susitarimo dėl jos padidėjimo, ieškovė privalėjo atlikti visus darbus kainos ribose, ieškovė nurodo priešingai – teigia, kad pakeitus techninį objekto projektą ji pagal rangos sutarties sąlygas įgijo teisę reikalauti apmokėjimo už papildomus darbus.

Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad galimybė šią kainą keisti yra išimtinio pobūdžio. Tuo atveju, kai statybos rangos sutartyje kaina apibrėžta konkrečia suma, o ne įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ar nurodant apytikrę sąmatą, įstatyme nenustatyta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-505/2005; Nr. 3K-3-543/2006). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius.

Kadangi statybos rangos sutartyje buvo nustatyta fiksuota sutarties kaina, teisė į papildomų darbų įsigijimą ir apmokėjimą pirmiausia aiškintina remiantis rangos sutarties sąlygomis.

Rangos sutarties 2.1 punkte šalys aptarė tvirtą galutinę sutarties darbų kainą, sutarties punkte 2.1.1. numatė, kad į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo. Galimybė keisti darbų kainą numatyta tik užsakovui pakeitus projektą, padidinus arba sumažinus statybos darbų apimtis (sutarties 2.2. punktas). Aiškios ir nedviprasmiškos sutarties nuostatos negali būti aiškinamos keičiant jų prasmę. Pagal sutarties 1 straipsnį sutarties tikslas – galutinis rezultatas, t. y. prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) pastatymas. Galutinė statybos rangos darbų kaina sutartyje nustatyta pagal abipusį šalių susitarimą, minėta, kad tai įtvirtinta sutarties 2.1 punkte. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad sutartyje sulygti darbai atliekami pagal neatsiejamą sutarties priedą – įkainotą veiklos sąrašą (priedas Nr. 1). Iš įkainoto veiklos sąrašo matyti, kad sutarties kaina nustatytina už visus darbus, kuriuos reikia atlikti pagal šį sąrašą. Ta pati sąlyga įtvirtinta statybos rangos sutarties 4.16. punkte, kuris skelbia: „Rangovas pareiškia, kad į objekto sąmatą įjungė visus projekte numatytus darbus bei techninius įrenginius, išskyrus prekybos salėje būsimus technologinius įrengimus (stalus, šaldytuvus, svarstykles ir kt.), reikalingus pardavimo procesui vykdyti. Atsiradus nenumatytiems darbams arba techninėms problemoms, rangovas tai atlieka savo sąskaita“. Taigi, iš šių aiškių ir nedviprasmiškų sutarties nuostatų aišku, kad šalys susitarė, jog už galutinę kainą, kuri po PVM mokėjimo tvarkos pasikeitimo yra 605 430,68 Eur, bus atlikti visi reikalingi ir būtini prekybos paskirties pastato pastatymo darbai. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutarties 2.1.1. punkte labai aiškiai įtvirtinta, kad rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo šalių suderinimo. Šalių susitarimas dėl papildomų darbų turėjo būti sudarytas raštu, t. y. rangos sutarties šalims pasirašius tokį susitarimą. Ta aplinkybė, kad pasikeitus projektui tarp šalių nebuvo suderintas susitarimas dėl papildomo apmokėjimo, neginčijama nė vienos iš šalių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė teikė atsakovei pasiūlymą prie 2015-03-18 rangos sutarties Nr. 15 dėl papildomo susitarimo (1 tomas, b. l. 73), jame savo nuožiūra įrašydama esą papildomus darbus ir jų kainą, tačiau šio siūlymo ieškovė nepriėmė ir papildomo susitarimo nepasirašė (1 tomas, b. l. 73). Nepasirašytas susitarimas negali būti vertinamas kaip sutarties pakeitimas. Atvirkščiai, atsakovė nuo 2016 m. sausio nebepasirašinėjo atliktų darbų priėmimo aktų, t. y. ieškovės nurodytų darbų nepripažino papildomais darbais, juos laikė patenkančiais į sutarties dalyką ir fiksuotą sutarties kainą, sąskaitų nebeapmokėjo. Rašytinis ieškovės siūlymas keisti darbų kainą atsakovei buvo pateiktas tik po to, kai rangos sutartis su ieškove buvo nutraukta. Teismas sprendžia, kad susitarimas dėl papildomų darbų apmokėjimo, kaip numato rangos sutartis, nebuvo sudarytas, todėl jis negali sukelti pasekmių tokio susitarimo nesudariusios šalies atžvilgiu.

Pastebėtina, kad siekdama didesnės nei rangos sutartyje aptarta galutinės darbų kainos apmokėjimo, ieškovė remiasi ne tik sutarties 2.2 punktu, bet ir sutarties 5.2 punktu. Šis punktas skelbia: „Užsakovas pasilieka teisę dėl objektyvių priežasčių keisti darbų apimtis apie tai prieš konkrečių darbų pradžią informavęs rangovą, ir apmokėti už faktiškai atliktus darbus“. Teismas pažymi, kad toks sutarties punkto formulavimas akivaizdžiai rodo užsakovo, bet ne rangovo prioritetą spręsti dėl darbų apimties kintamumo bei priimti sprendimą dėl apmokėjimo dydžio, o taip pat pareigą informuoti apie tai rangovą. Ieškovė turėtų teisę į didesnį nei aptarta rangos sutartyje darbų apmokėjimą tik tuo atveju, jei atsakovė pripažintų papildomų darbų būtinybę ir būtų pasiektas rangos sutarties 2.1.1 punkte numatytas rašytinis susitarimas su užsakovu. Taigi, nesant pasiekto abipusio susitarimo dėl papildomų darbų ir jų apmokėjimo, ieškovė negali remtis sutarties 5.2 punktu ir jos pagrindu reikalauti didesnio darbų apmokėjimo nei buvo sutarta sudarant sutartį. 

Nesant sutartinių pagrindų papildomų statybos darbų apmokėjimui analizuotini įstatyminiai pagrindai tokiam ieškovės reikalavimui. Galimybė išimtiniais atvejais rangovui keisti (didinti) statybos rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis), o statybos rangos sutarties atveju – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015). Ieškovė, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes.

Šios civilinės bylos atveju ieškovė neįrodinėjo nė vienoje iš minėtų teisės normų įtvirtintų išimtinių aplinkybių, ieškinį grindė išimtinai CK 6.694 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja darbų perdavimą ir priėmimą. Nežiūrint to, vertindamas ieškovės pasisakymus dėl faktinių aplinkybių, teismas pasisako dėl išimtinių įstatyme numatytų kainos keitimo galimybių šios bylos atveju.

Ieškovė neįrodinėjo, kad tiekiamos medžiagos ar įrengimai bei paslaugos statybos laikotarpiu padidėjo iš esmės, taip pat neįrodinėjo, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, todėl CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ir CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų keisti kainą byloje nėra.

CK 6.685 straipsnio 2 dalis numato, kad rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 procentų. Tokių aplinkybių iškovė neįrodė. Nors neginčijama, kad statybos darbai pradėti pagal O laidos techninį projektą vėliau buvo tęsiami pagal A laidos techninį projektą, kas reiškia, kad statybos darbų eigoje objekto techninis projektas buvo koreguojamas, tačiau neįrodyta, kad darbų apimčiai ir apmokėjimui tai turėjo įtakos. Atsakovės atstovas V. G. patvirtino, kad dėl papildomo apmokėjimo už statybos darbus negali būti nė kalbos, kadangi visa statybos vertė kaip galutinė ir nekintama buvo numatyta rangos sutartyje, o sąlygų, dėl kurių galėtų keistis darbų apimtys ir dėl to išaugtų jų vertė, nebuvo, jokie papildomi darbai nebuvo atlikti, nes pakeitus projektą kai kurių darbų nereikėjo atlikti, o jų vietoje buvo atlikti kiti darbai.

Ieškovė neįrodė fakto, kad ji tikrai atliko darbus, viršijančius rangos sutartimi fiksuotą kainą. Čia itin svarbu tai, kad ieškovei ir atsakovei rangos sutartimi sutarus dėl fiksuotos darbų kainos, nebuvo sudarytos detalios sąmatos prie Rangos sutarties, atliktų darbų aktuose darbai nebuvo detalizuojami, juose nurodytos tik darbų grupės ir šiose darbų grupėse atliktų darbų kaina, kurią, kaip žinia, į aktus įsirašydavo pati ieškovė. Tuo tarpu atsakovei buvo svarbu tai, kad galutinė aktuose įrašytų kainų suma neviršytų objektinėje sąmatoje ir įkainotame veiklos sąraše nurodytų kainų. Tokia šalių pasirinkta darbų fiksavimo metodika neleidžia iš šių dokumentų spręsti apie konkrečių atliktų darbų įkainius, todėl vertinant ieškovės darbų apimtis remiamasi procentine jų išraiška.

Darbų apimties pasikeitimus pagal pirminio techninio projekto O laidą ir techninio projekto A laidą įvertino UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ ekspertas S. M., atlikęs teismo statybos techninės veiklos ekspertizę. Teismo ekspertizės aktu konstatuota, kad lyginant techninio projekto O ir techninio projekto A laidas visai nesikeitė šių darbų sprendiniai: gerbūvio, katilinės, elektroninių ryšių, lauko ir vidaus dujotiekio. Apsauginės signalizacijos, lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo darbų pasikeitimai nepadarė bent kiek žymesnės įtakos darbų kainai. Inžinerinių tinklų darbų kainos pasikeitė: vidaus vandentiekio ir nuotekų sumažėjo apie 3 procentais, šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo padidėjo apie 10 procentų, gaisrinės signalizacijos padidėjo apie 1 procentu, elektroninės dalies padidėjo apie 5 procentais. Galutinė eksperto išvada šiuo klausimu - visi pasikeitę pagal techninio projekto A laidą darbai sudaro apie 3 procentus nuo visos techninio projekto O laidos darbų vertės (ekspertizės akto b. l. 72).

Netikėti tokia eksperto išvada teismas neturi jokio pagrindo - ekspertizę atliko neabejotinos kompetencijos statybos technologijos ir organizavimo, statybos inžinerijos bei teisės specialistas (žr. interneto svetainėje http://www.stec.lt), ekspertizės atlikimo metu sulyginti abu objekto techniniai projektai (O ir A)  ir darbų apimtys, statybos darbų apimties kitimas įvertintas visose darbų pozicijose: statinio konstrukcijos, statinio architektūros, gerbūvio darbai, vidaus vandentiekio, nuotekų, šildymos, vėdinimo, oro kondicionavimo, katilinės, elektroninių ryšių, apsauginės signalizacijos, gaisrinės signalizacijos, elektroninės dalies, lauko vandentiekio ir nuotekų, lauko ir vidaus dujotiekio). Taigi, iš teismo ekspertizės akto ir pateiktų O laidos ir A laidos techninių projektų analizės matyti, kad iš esmės statybos eigoje projektas buvo pakoreguotas nereikšmingai, jokie kapitaliniai statybos darbai pakeitus projektą nebuvo numatyti. Remiantis pateiktais įrodymais sprendžiama, kad darbų apimties pasikeitimai nepadidėjo tiek, kad CK 6.685 straipsnio 2 dalies pagrindu atsirastų galimybė reikalauti didesnio apmokėjimo, nes darbų apimtys nepadidėjo daugiau nei 15 procentų.

CK 6.653 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui; jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėti už atliktus darbus; tačiau jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad būtina didinti darbų kainą, tai jis privalo įvykdyti sutartį už joje sutartą kainą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, statybos techninis projektas A buvo paruoštas, patvirtintas ir pateiktas vykdyti ieškovei 2015 m. rugsėjo mėnesį (1 tomas, b. l. 45-46), tai teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovas R. B.. Kad ieškovė vykdė darbus pagal naujos laidos A projektą, taip pat matyti iš jos korespondencijos atsakovei (2 tomas, b. l. 4, 5). Ieškovė teikė darbų priėmimo aktus ir sąskaitas faktūras apmokėjimui, tačiau duomenų apie tai, kad apie papildomų darbų kainos padidėjimą būtų per protingą laiką informavusi atsakovę, kad būtų pateikusi padidėjusios kainos apskaičiavimus, siūliusi suderinti kainą, byloje nėra. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė tik 2016 m. liepos mėnesį, kai statybos rangos sutartis su ja dėl terminų pažeidimų 2016-06-27 buvo nutraukta, pateikė rašytinį siūlymą atsakovei pasirašyti papildomą susitarimą kaip priedą prie rangos sutarties, kur nurodė savo siūlomas kainas už darbus (1 tomas, b. l. 73-74). Tai akivaizdžiai rodo, kad ieškovė ne tik pažeidė CK 6.691 straipsnio nuostatą, numatančią sutarties šalių pareigą bendradarbiauti, bet ir neteko teisės reikalauti CK 6.653 straipsnio 4 dalies pagrindu apmokėti už darbus, kuriuos ji vertina kaip papildomus. 

Netgi jeigu ir būtų galima laikyti, kad techninio projekto pakeitimas neva lėmė papildomų darbų atlikimo būtinybę, tai vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 4 dalimi ieškovė pirmiausia privalėjo informuoti atsakovę apie tai, kad būtent dėl techninio projekto pakeitimo atsirado papildomų brangesnių darbų atlikimo būtinybė, ir nurodyti, kokie konkrečiai papildomi darbai turėtų būti atlikti ir už kokią kainą. To nepadariusi, ieškovė privalėjo papildomus darbus atlikti už sutartyje nustatytą kainą. Kita vertus, informavimas apie papildomų darbų atlikimo būtinybę kaip toks, savaime nėra pagrindas reikalauti atlyginimo už faktiškai atliktus papildomus darbus, nes pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatas rangovas, negavęs užsakovo sutikimo, turi teisę tik atsisakyti sutarties, o ne faktiškai atlikti papildomus darbus ir už juos reikalauti atlyginimo, kuris atsakovei yra aiškiai siurprizinis. Įstatyme įtvirtintas reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo, ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovė kainos pasikeitimą apskaičiavo nederinusi su atsakove, siūlymą apmokėti pasikeitusią kainą pateikė tik po to, kai statybos rangos sutartis su ja jau buvo nutraukta, atsakovės sutikimo kainos padidėjimui nebuvo gavusi. Iš to daroma išvada, kad atlikdama darbus ji veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti už juos sumokėti šalių nesutartą papildomą atlyginimą.

Pastebėtina, kad teismo procese ieškovė klausimo dėl rangos sutarties nutraukimo teisėtumo nekėlė.

Ieškovė, palaikydama ieškinio reikalavimus, prašo remtis CK 6.687 straipsnio nuostatomis, nurodo šio straipsnio kaip specialiosios teisės normos viršenybę CK 6.653 straipsnio atžvilgiu. Teismo vertinimu šios teisės normos tarpusavyje nekonkuruoja, jomis reguliuojami netapatūs teisiniai santykiai - pirmoji teisės norma numato darbų kainos, antroji – darbų apmokėjimo terminų ir tvarkos reglamentavimą. CK 6.687 straipsnio nuostatos dėl darbų apmokėjimo terminų ir tvarkos ginčo sprendimui netaikytina, nes tokio ginčo byloje nėra.

Byloje ieškovė neginčijo, kad ji statybos rangos darbus pagal techninio projekto O laidą ir techninio projekto A laidą atliko nepilnai, darbų nebaigė, objektą užbaigė kiti rangovai. Nustatyta, kad atsakovė dėl to patyrė 64 572,44 Eur be PVM išlaidų, nes tokią sumą už darbus apmokėjo kitiems rangovams. Tai patvirtinama atsakovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (III tome pridėtas segtuvas, 5 tomas, b. l. 2-119) ir teismo ekspertizės aktu. Ekspertas, įvertinęs UAB „A.“ statybinę dokumentaciją, teikia išvadą, kad įmonė atliko apie 90 procentų visų objekto statybos darbų (teismo ekspertizės akto 17 lapas). Pastebėtina, kad tokią eksperto išvadą ieškovė kritikuoja ir tai grindžia atsakovės teiginiu, kad papildomi darbai jai kainavo 150 000 Eur, kas akivaizdžiai neatitinka 10 procentų. Tačiau su tokia ieškovės pozicija sutikti negalima. Visų pirma, apmokėjimo kitiems rangovams dydis niekaip negali įtakoti šalių ginčo, nes atsakovė yra laisva spręsti, kokiais įkainiais atsiskaityti kitiems rangovams ir šiuo klausimu jos nesaisto rangos sutartis su UAB „A.“, antra, kitų rangovų atlikti darbai įkainuoti 64 57,044 Eur ir tai yra nustatyta atsakovės rašytiniais dokumentais. Taigi, ieškovės neatlikti darbai sudaro apie 10 procentų, kas nuo fiksuotos statybos darbų kainos yra 60 543,068 Eur. Tokiu būdu atsakovė privalo sumokėti ieškovei 90 procentų nuo fiksuotos rangos sutarties kainos, kas sudaro 54 488,76 Eur. Kadangi atsakovė faktiškai yra sumokėjusi ieškovei 590 506,44 Eur, daroma išvada, kad atsakovė nėra ieškovei skolinga.

Ieškovė neįrodė ne tik turinti teisę į papildomų darbų apmokėjimą pagal rangos sutartį ar įstatymą, bet ji pilnai neįrodė ir naujų (papildomų) darbų apimties ir juo labiau kainos, nes pastarąją nurodė išimtinai savo nuožiūra. Ieškovės atstovas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visi ieškovo papildomai atlikti darbai, už kuriuos prašoma apmokėjimo, nurodyti papildomame susitarime, kurį paruošė ieškovė, bet atsakovė jo nepasirašė (1 tomas, b. l. 73). Įvertinus šį dokumentą matyti, kad jame nurodytų darbų kaina nesutampa su ieškinio reikalavime nurodytu kainos dydžiu, be to, ieškovo atstovas pripažino, kad 1 punkte įrašytus kondicionierių įrengimo darbus, už kuriuos prašoma priteisti 14412,19 Eur, atliko ne ieškovė, bet UAB „U.“ pagal tiesioginę sutartį su atsakove. Vandentiekio ir nuotekų šalinimo darbai, už kuriuos prašoma priteisti 2 032,34 Eur, atlikti 2015-10-07 ir 2016-01-22, tai matyti iš įrašo statybos žurnale Nr.3 (b. l. 102), vitrinų montavimo darbai ir vitrinų karkaso darbai atlikti 2016 m. vasario mėnesį, tai matyti iš įrašų statybos žurnale Nr. 2 (b.l. 33), todėl šie darbai negali patekti į 2016 m. atliktų darbų aktus Nr. 8, Nr. 9, Nr. 1, nes juose įrašyti darbai už kovo ir gegužės mėnesius. Ieškovės atstovas R. B. teismo posėdžio metu be to nurodė, kad nuo 2016 metų sausio mėnesio, kadangi atsakovė nebepasirašinėjo priimamų darbų aktų, tai juose įrašyti ne vieno mėnesio, o galimai kelių mėnesių darbai. Kitų pozicijų darbai – lauko šiluminės trasos remontas, lauko trinkelių įrengimas pateiktuose žurnaluose iš viso neatsispindi, ieškovo atstovo paaiškinimu juos atliko subrangovas UAB „Ž.“, įrodymų apie darbų apimtis ir kainą nepateikta. Tokie ieškovo atstovo paaiškinimai ir kiti įrodymai sudaro pagrindą abejoti ieškovo pozicija, kad ji tikrai atliko prašomus apmokėti darbus 2016 m. kovo – gegužės mėnesiais, bet ne ankstesniu laikotarpiu, ir kad už darbus nebuvo apmokėta ankstesniais pavedimais. Be to pastebėtina, kad sekant rangos sutarties 2.5 punktu šalys susitarė, kad avansas minusuojamas iš paskutiniųjų mokėjimo sumų, todėl ieškovei neginčijant, kad ji gavo sutartyje numatyto dydžio 143695,83 Eur avanso sumą, akivaizdu, kad šia suma turėjo būti padengtas paskutinis mokėjimas.

Byloje esant tik šiems įrodymams, nenustatyta, kad ieškovė (rangovė) turėjo papildomų išlaidų ir kad turėjo atlikti papildomus darbus dėl techninio projekto korekcijos, už ką turėtų būti atsakinga atsakovė. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė būtų patyrusi papildomų išlaidų papildomiems darbams, nes papildomas atlygis paskaičiuotas išimtinai tik pačios ieškovės paskaičiavimais. Bet kokiu atveju kainos padidėjimas privalėjo būti pasiektas abiejų šalių valia, tačiau tai nebuvo padaryta.

Ieškovė neįrodė savo teisės į papildomų darbų apmokėjimą pagrįstumo, ir tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Atsakovė turėjo 1600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 tomas, b. l. 145-151, 4 tomas b. l. 67-69). Sprendžiant dėl jų pagrįstumo, tai išlaidos neturi viršyti dydžių, numatytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 500 Eur už atsiliepimo į ieškinį pateikimą, 400 Eur už tripliko parengimą, 400 Eur už advokato atstovavimą, 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, taip pat atsižvelgta į advokato darbo laiko sąnaudas (byla didelės apimties), bylos sudėtingumą (reikalauja specialių žinių), pakankamai didelį ginčo sumos dydį. 

Ieškinį atmetus, iš ieškovės taip pat priteistinos atsakovės patirtos išlaidos – 850 Eur sumokėti ekspertui už teismo ekspertizę (3 tomas, b. l. 115).

UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ teismo posėdžio metu pateikė PVM sąskaitą faktūrą 250,00 Eur sumai (4 tomas, b. l. 20), prašydama apmokėti už vyr. eksperto S. M. dalyvavimą teismo posėdyje, kuris buvo kviestas į teismo posėdį ieškovės prašymu duoti paaiškinimus dėl išvados. Ieškovei nesumokėjus avanso, šios išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovės (CPK 90 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 850 Eur ekspertizės išlaidų, iš viso 2450 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų).

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „A.“, j. a. k.  (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „S.“, j .a k. (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, šias išlaidas sumokant į AB SEB banke esančią a. s. (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, nurodant civilinės bylos numerį.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „A.“ 38,79Eur (trisdešimt aštuonis eurus 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Snaigė Juknevičienė