Civilinė byla Nr. 2S-617-368/2022
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01266-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „InLT“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4277-671/2022 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „InLT“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (skolininkė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „InLT“ pateikė antstoliui V. D. skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio V. D. 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti antstolį V. D. atlikti ir pateikti vykdymo išlaidų apskaičiavimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 113 punktu; priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad antstolio V. D. 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas, atliktas grubiai pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, neatitinkantis realiųjų vykdymo išlaidų ir akivaizdžiai neproporcingas. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, skundžiamas vykdymo išlaidų apskaičiavimas negalėjo būti atliktas ir yra neteisėtas dėl šių aplinkybių: 1) 2022 m. birželio 17 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis nutraukė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl joje negali būti atliekami veiksmai; 2) antstolis V. D. 2022 m. birželio 20 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvarkė perduoti skundą ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Skundžiamame vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta vienintelė vykdymo išlaidų rūšis – atlyginimas antstoliui, nesant nei administravimo išlaidų, nei išlaidų tretiesiems asmenims, o nesant šių išlaidų atlyginimo antstoliui suma įspūdingai didelė – 47309,57 Eur, dar įvertinant tai, kad šioje vykdomojoje byloje buvo išieškota 4332,77 Eur vykdymo išlaidų. Apskaičiavime nėra pateikti paskaičiavimai pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 113 punkte nustatytą formulę, nėra nurodyta ir suma, kuri buvo išieškota vykdymo procese. Tik turint išieškotą antstolio sumą galima apskaičiuoti atlygį antstoliui. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 punktas nustato minimalią 1740 Eur antstolio atlygio sumą tokiose vykdomosiose bylose, o šioje vykdomojoje byloje jau buvo išieškota 4332,77 Eur vykdymo išlaidų, pagristai darytina prielaida, kad antstolis kiekvienu atveju iš realiai išieškotos sumos išieškodavo sau vykdymo išlaidas ir šiuo metu visos vykdymo išlaidos yra apmokėtos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vykdymo išlaidų paskaičiavimas yra aiškiai nepagrįstas.
3. Antstolis V. D. 2022 m. liepos 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos (skolininkės) skundą atmetė, nurodydamas, kad vykdymo išlaidų apskaičiavime taikyti dydžiai atitinka norminiais aktais nustatytus reikalavimus ir tvarką, todėl naikinti, keisti ar atleisti skolininkę nuo vykdymo išlaidų (atlygio antstoliui) apmokėjimo nėra jokio pagrindo. Skolininkė savo prievolės išieškotojai (valstybei) iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui momento, o taip pat ir per antstolio suteiktą papildomą raginimo terminą neįvykdė. Vykdomojoje byloje atlikti pirminiai ir tolimesni išieškojimo veiksmai, atliktas ir surašytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, surašytas ir išsiųstas raginimas skolininkui, užklausti Nekilnojamojo turto registro duomenys, taikytos priverstinio vykdymo priemonės ir kt. Procesiniais dokumentais skolininkė informuota apie tai, kad sutinkamai su Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktu, pasibaigus jai nustatytam papildomam raginimo terminui, iš jos bus išieškomos visos vykdymo išlaidos, įskaitant visą Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 punktu nustatytą atlygį antstoliui. Su išieškotoja sudaryta taikos sutartimi ar kitais dokumentais skolininkė nebuvo atleista nuo pagal vykdomąjį dokumentą išieškotojai (valstybei) mokėtinos suma mokėjimo, taipogi mokėtina skola skolininkei nebuvo sumažinta. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo mažinti ar skolininkę atleisti nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 167 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju šalys vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimo neišsprendė taikos sutartyje, patvarkyme dėl vykdomosios bylos nutraukimo nurodyta, kad vykdymo išlaidų apmokėjimas bus sprendžiamas CPK 610-611 straipsniuose bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 ir 167 punktuose, nustatyta tvarka, o taip pat Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 punkte nustatytais dydžiais. Pareiškėjai pareiškus prieštaravimus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimas patikslintas ir 2022 m. liepos 8 d. jai pateiktas. Jame nurodyta mokėtinas vykdymo išlaidų (atlygio antstoliui) likutis neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 punkte nustatytų dydžių. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog vykdymo išlaidų paskaičiavime privalėjo būti nurodyta formulė, pagal kurią apskaičiuotos vykdymo išlaidos. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo forma numatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 priede. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos motyvai dėl trūkstamų įrašų vykdymo išlaidų apskaičiavime atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pareiškėja nepagrįstai teigia, jog atlygis antstoliui turėjo būti apskaičiuotas tik pagal išieškotą sumą. Tokie teiginiai prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 ir 167, o taip pat 109.16 punkte nustatytam reglamentavimui, taigi atmestini kaip nepagrįsti.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad susipažinus su pateikta informacija ir vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, sutinka su antstolio V. D. 2022 m. liepos 22 d. patvarkyme dėl pateikto skundo išdėstytais argumentais ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, skundą tenkindamas iš dalies, panaikino antstolio V. D. 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 036-742 dalį, pagal kurią iš skolininkės UAB „InLT“ turi būti išieškotas 47309,57 Eur atlygis antstoliui, nustatant, kad antstolio atlygis yra 30000 Eur.
6. Teismas nustatė, kad skolininkei UAB „InLT“ su išieškotoja Valstybine mokesčių inspekcija sudarius taikos sutartį, 2022 m. birželio 17 d. vykdomoji byla buvo nutraukta. Byloje nėra ginčo, kad skolininkė neįvykdė sprendimo geruoju ir skolininkės ir išieškotojos taikos sutartis buvo sudaryta pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui. Todėl, teismas pripažino, kad nutraukus vykdomąją bylą antstolis pagrįstai toliau iš skolininkės išieško paskaičiuotas vykdymo išlaidas.
7. Byloje teismas nustatė, kad antstolis 2021 m. lapkričio 10 d. skolų ir vykdymo išlaidų paskaičiavimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiavo sau 51250,11 Eur atlygį, o skundžiamu 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės prašo išieškoti 47309,45 Eur atlygį antstoliui. Remdamasis išdėstytomis Sprendimų vykdymo instrukcijos 109-112 punktų nuostatomis ir atsižvelgęs į tai, kad vykdomojoje byloje iš skolininkės išieškotina suma yra 1281095,68 Eur, teismas pripažino, kad antstolis tinkamai apskaičiavo atlygio sau už vykdomojo dokumento vykdymą sumą – 51250,11 Eur. Teismas pažymėjo ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esant nustatytai aplinkybei, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, atlygio antstoliui dydis turi būti apskaičiuojamas nuo visos išieškotinos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-371-701/2016; 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017). Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad antstolio 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 036-742 nurodyta atlygio antstoliui suma – 47309,57 Eur yra apskaičiuota tinkamai ir pagrįstai, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija.
8. Teismas vertino, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio iki 2022 m. birželio mėnesio antstoliui priverstinai vykdant 1281095,68 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą iš skolininkės išieškotojos naudai buvo išieškota 95929,40 Eur. Vadovaujantis skolininkės ir išieškotojos sudarytos taikos sutarties nuostatomis, dalį skolos skolininkė turėjo sumokėti iki taikos sutarties sudarymo, dėl likusios nepriemokos sumos grąžinimo šalys sudarė nepriemokos dalių grąžinimo grafiką, pagal kurį skolininkė nuo 2022 m. birželio mėnesio iki 2023 m. lapkričio mėnesio kas mėnesį mokės po 31198,92 Eur. Teismas, įvertinęs paminėtas faktines bylos aplinkybes (skolininkės elgesį iki ir po priverstinio vykdymo veiksmų, antstolio atlikto darbo apimtį, sudarytos taikos sutarties sąlygas), atsižvelgdamas į atlygio antstoliui paskirtį, jo teisėtus lūkesčius tikėtis tam tikro rezultato, kai skolininkas laiku nevykdys raginime nurodytos prievolės, o antstolis veiks teisėtai, tai, kad skolininkė nesumokėdama skolos per raginime nurodytą terminą, turėjo numatyti galimas to neigiamas pasekmes, sprendė, kad skolininkės ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas ir bendruosius teisės principus (CK 1.5 straipsnis) šios bylos atveju atitiktų 30000 Eur atlygio antstoliui nustatymas.
9. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas panaikino antstolio V. D. 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, pagal kurią iš skolininkės turi būti išieškotas 47309,57 Eur atlygis antstoliui, nustatydamas, kad antstolio atlygis yra 30000 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „InLT“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti, panaikinti antstolio V. D. vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2022-07-08 Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš antstolio apeliantės naudai 500 Eur pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidų ir 700 Eur apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė teigia, kad vykdomoji byla buvo nutraukta 2022-06-17 ir vykdomasis dokumentas buvo grąžintas. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atliktas tik 2022-07-08, toks apskaičiavimas, apeliantės įsitikinimu, grubiai pažeidžia CPK 586 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 611 straipsnio 4 dalies nuostatas. Kadangi 2022-07-08 apskaičiavimas atliktas grubiai pažeidžiant aukščiau nurodytus CPK reikalavimus, jo teisėtumas negali būti grindžiamas poįstatyminio teisės akto – Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis.
10.2. Teismas nesivadovavo Sprendimų vykdymo instrukcijos 113 punktu, kuris nustato, kad jeigu buvo išieškota mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis, atlygis antstoliui apskaičiuojamas proporcingai išieškotojams tenkančiai sumai pagal formulę.
10.3. Teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika, netinkamai įvertino esmines bylos aplinkybes, o būtent tai: kad skolininkas neįvykdė laisvanoriškai vykdomojo dokumento, o sudarė taikos sutartį, kurioje nepriemokos (išieškotinos sumos) grąžinimas yra išdėstytas 36 mėnesių laikotarpiui; taikos sutartis buvo sudaryta bankroto byloje, būtent išieškotojui atsisakius savo sprendimo dėl priverstinio išieškojimo ir pakeitus sprendimą dėl atsisakymo išdėstyti nepriemoką; iki vykdomosios bylos sustabdymo (iškėlus pareiškėjai bankroto bylą) ir vykdomojo dokumento perdavimo bylą nagrinėjančiam teismui, iš skolininkės UAB ,,InLT“ išieškotojai Valstybinei mokesčių. inspekcijai išieškota 95929,40 Eur skola ir 3838,66 Eur atlygis antstoliui, tai yra buvo išieškotos visos vykdymo išlaidos nuo realiai išieškotos sumos.
10.4. Apelianto nuomone, teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kad „šalys sudarė nepriemokos dalių grąžinimo grafiką, pagal kurį skolininkė nuo 2022 m. birželio mėnesio iki 2023 m. lapkričio mėnesio kas mėnesį mokės po 31198,92 Eur.“, taikos sutartimi yra sutartas nepriemokos gražinimo grafikas iki 2025 m. gegužės mėnesio.
10.5. Nors teismas nurodė, kad įvertino antstolio atlikto darbo apimtį, tačiau nei nutartyje, nei bylos medžiagoje nėra pateikta kiek ir kokių veiksmų antstolis atliko, tik nurodoma išieškota suma.
10.6. Teismas neįvertino ir dar vienos esminės aplinkybės, kad skolininkė neturėjo galimybės įvykdyti išieškotojos reikalavimo ir antstolio raginimo, būtent todėl nepriemoka išdėstyta 36 mėnesių laikotarpiui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įvykdyta tik nedidelė vykdomojo dokumento dalis, o kitos nepriemokos mokėjimas išdėstytas 36 mėnesiams, antstoliui jau yra sumokėta 4332,77 Eur vykdymo išlaidų, kas beveik dvigubai viršija Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytą minimumą.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis V. D. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo priteisti iš pareiškėjo antstolio naudai bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos, todėl vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir CPK 611 straipsnio 4 dalies punktu vykdomoji byla nebuvo užbaigta, o vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktu iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
11.2. Nagrinėjamu atveju šalys vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimo neišsprendė taikos sutartyje, todėl patvarkyme dėl vykdomosios bylos nutraukimo nurodyta, kad vykdymo išlaidų apmokėjimas bus sprendžiamas CPK 610-611 str. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 ir 167 str. nustatyta tvarka.
11.3. Nors išieškotojas ir skolininkė sudarė taikos sutartį, bet tai daryta pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, todėl iš skolininkės išieškotinos visos vykdymo išlaidos. Šiuo atveju vykdymo išlaidos apima ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą.
11.4. Faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad antstolio V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 9 d. priimtą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1281095,68 Eur išieškojimo iš skolininkės UAB „InLT“ išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (v. b., b. l. 1). 2021 m. lapkričio 10 d. atliktas skolų ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurį paskaičiuotos 51250,11 Eur vykdymo išlaidos, iš kurių 51243,83 Eur – antstolio atlygis (v. b., b. l. 78). Laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. vasario 23 d. iš skolininkės UAB „InLT“ išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai išieškota 95929,40 Eur skola ir 3838,66 Eur atlygis antstoliui (v. b., b. l. 83, 85, 90, 96, 99, 101, 105, 107). Antstolio kontoroje gavus Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria priimtas pareiškimas dėl nemokumo bylos skolininkei iškėlimo, 2022 m. vasario 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomoji byla sustabdyta (v. b., b. l. 108, 109, 111). Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei iškelta nemokumo byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis panaikinta, patvirtinta išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos ir skolininkės UAB „InLT“ sudaryta taikos sutartis dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis, byla dėl nemokumo bylos iškėlimo skolininkei UAB „InLT“ nutraukta (v. b., b. l. 113-116). 2022 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomoji byla atnaujintina (v. b., b. l. 117). 2022 m. birželio 9 d. vykdomojoje byloje priimtas skolų ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį vykdymo išlaidos yra 47550,48 Eur, iš kurių 47405,17 Eur – antstolio atlygis (v. b., b. l. 118). 2022 m. birželio 10 d. priimtas pasiūlymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo (v. b., b. l. 119). 2022 m. birželio 15 d. priimtas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti 47550,48 Eur pinigines lėšas (v. b., b. l. 120). 2022 m. birželio 17 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos nutraukimo (v. b., b. l. 130). 2022 m. liepos 7 d. patvarkymu Nr. 036-740 panaikinti 2022 m. birželio 10 d. pasiūlymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo ir 2022 m. birželio 15 d. nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas (v. b., b. l. 143-144). 2022 m. liepos 8 d. atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį vykdymo išlaidos (antstolio atlygis) sudaro 47309,57 Eur (v. b., b. l. 157). 2022 m. liepos 25 d. priimtas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pareiškėjos banko sąskaitos priverstinai nurašyti 47309,57 Eur pinigines lėšas.
15. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad vykdomoji byla buvo nutraukta 2022-06-17 ir vykdomasis dokumentas buvo grąžintas. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atliktas tik 2022-07-08, ir toks apskaičiavimas, apeliantės įsitikinimu, grubiai pažeidžia CPK 586 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 611 straipsnio 4 dalies nuostatas. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
16. Jeigu skolininkas gera valia nevykdo teismo sprendimo ir pradedamas vykdymo procesas, skolininkas turi suvokti, kad teismo sprendimo vykdymas, kurį atlieka antstolis, sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, t. y. skolininkas turės atlyginti ir vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnio 1 dalis; Sprendimų vykdymo instrukcijos 151 punktas).
17. Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nustatyta, jog kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte nustatyta, jog kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).
18. Taigi, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 167 punktu, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį arba skolos padengimo sutartį ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas taikos sutartyje arba skolos padengimo sutartyje, vykdomoji byla neužbaigiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Nagrinėjamu atveju šalys vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimo neišsprendė taikos sutartyje, todėl 2022-06-17 patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos nutraukimo nurodyta, kad vykdymo išlaidų apmokėjimas bus sprendžiamas CPK 610-611 straipsnių bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 ir 167 straipsnių nustatyta tvarka.
19. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbus taikos sutarties sudarymo momentas. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos šalys taikos sutartį dėl prievolės įvykdymo sudarė tik 2022 m. birželio mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po raginimo termino pasibaigimo. Taigi, nors išieškotojas ir skolininkė sudarė taikos sutartį, bet tai padaryta pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, todėl iš skolininkės išieškotinos visos vykdymo išlaidos, kurios apima ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Ir nors vykdymo išlaidų paskaičiavimas priimtas po vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, ši aplinkybė nepaneigia vykdymo išlaidų paskaičiavimo neteisėtumo. Šiuo atveju reikšminga tai, kad skolininkė atitinkamą vykdomąjį dokumentą iš dalies įvykdė pasibaigus terminui, per kurį ji galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Taigi taikos sutartyje šalys neišsprendė vykdymo išlaidų apmokėjimo antstoliui V. D. klausimo, todėl antstolis pagrįstai neužbaigė vykdomųjų bylų ir pagrįstai tęsė likusios vykdymo išlaidų dalies išieškojimą iš pareiškėjos.
20. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nuostata, jog antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-915/2015).
21. Nagrinėjamu atveju išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį, šalys vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimo taikos sutartyje neišsprendė, todėl ir vykdymo išlaidos išieškomos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 ir 167 punktais. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas privalėjo vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcijos 113 punktu, kuris nustato, kad jeigu buvo išieškota mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis, atlygis antstoliui apskaičiuojamas proporcingai išieškotojams tenkančiai sumai pagal formulę.
22. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 109-112 punktais, instrukcijos 109 punkte nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išieškotinas sumas. Procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas išieškotiną sumą dauginant iš instrukcijos 109 punkte nurodytų procentų. Jeigu apskaičiuotas atlygio antstoliui dydis yra mažesnis už instrukcijos 109 punkte nustatytą minimalų atlygį antstoliui, išieškomas minimalus atlygis antstoliui. Kai išieškotina suma yra nuo 29000 Eur, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 4 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1740 Eur. Byloje nustatyta, kad antstolis 2021 m. lapkričio 10 d. skolų ir vykdymo išlaidų paskaičiavimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiavo sau 51250,11 Eur atlygį, o skundžiamu 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė 47309,45 Eur atlygį antstoliui.
23. Šiuo atveju vykdomojoje byloje iš skolininkės išieškotina suma yra 1281095,68 Eur, nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio iki 2022 m. birželio mėnesio antstoliui priverstinai vykdant 1281095,68 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą iš skolininkės išieškotojos naudai buvo išieškota 95929,40 Eur. Vadovaujantis skolininkės ir išieškotojos sudarytos taikos sutarties nuostatomis, dalį skolos skolininkė turėjo sumokėti iki taikos sutarties sudarymo, dėl likusios nepriemokos sumos grąžinimo šalys sudarė nepriemokos dalių grąžinimo grafiką, todėl esant nustatytai aplinkybei, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, atlygio antstoliui dydis turi būti apskaičiuojamas nuo visos išieškotinos sumos, darytina išvada, kad antstolio 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta atlygio antstoliui suma – 47309,57 Eur yra apskaičiuota tinkamai ir pagrįstai, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija. Šiuo atveju apeliantės nurodoma aplinkybė, kad teismas netinkamai įvertino nepriemokos dalių grąžinimo grafiko terminą, jokios teisinės reikšmės antstolio atlygio apskaičiavimui neturi. Apeliantė nepateikė jokių duomenų apie 4332,77 Eur vykdymo išlaidų (kitu atveju nurodomas 3838,66 Eur atlygis antstoliui) sumokėjimą antstoliui. Šioje byloje esant nustatytai aplinkybei, kad visa vykdomojoje byloje išieškotina suma buvo išieškota ir (ar) sumokėta pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, remdamasis nurodytame Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 ir 167 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atlygio antstoliui dydis turi būti apskaičiuojamas nuo visos išieškotinos sumos.
24. Nors išieškotojas ir skolininkė sudarė taikos sutartį, bet tai daryta pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, todėl iš skolininkės išieškotinos visos vykdymo išlaidos. Tačiau tokiu būdu apskaičiavus ne tik būtinąsias ir papildomas vykdymo išlaidas, bet ir antstolio atlyginimą, byloje turėtų būti sprendžiama dėl šio atlyginimo dydžio proporcingumo ir adekvatumo, jo atitikties teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams, vadovaujantis kriterijais, nurodytais kasacinio teismo praktikoje, be kita ko nustatant ar antstolio išieškotino atlyginimo dydis užtikrina skolininko ir antstolio interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).
25. Apeliantė nurodo, kad nors teismas, nors įvertino antstolio atlikto darbo apimtį, tačiau nei nutartyje, nei bylos medžiagoje nėra pateikta kiek ir kokių veiksmų antstolis atliko, tik nurodoma išieškota suma. Su tokia skolininkės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma, nagrinėjamu apeliantė skundžia antstolio V. D. 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas tik atlygis antstoliui, atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjęs teismas neturėjo detaliai detalizuoti antstolio atliktų darbų apimties. Antra, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ne tik antstolio atlikto darbo apimtį, bet ir skolininkės elgesį iki ir po priverstinio vykdymo veiksmų, sudarytos taikos sutarties sąlygas, atsižvelgdamas į atlygio antstoliui paskirtį, jo teisėtus lūkesčius tikėtis tam tikro rezultato, kai skolininkas laiku nevykdys raginime nurodytos prievolės, o antstolis veiks teisėtai, tai, kad skolininkė nesumokėdama skolos per raginime nurodytą terminą, turėjo numatyti galimas to neigiamas pasekmes, antstolio apskaičiuotą atlygį sumažino nuo 47309,57 Eur iki 30000 Eur.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
27. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. 695,75 Eur už atsiliepimo parengimą. Kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio, jeigu pareiškėjo skundas tenkintinas; išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens, jeigu skundas atmestinas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020). Taigi, jeigu civilinė byla pagal pareiškimą dėl antstolio veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes antstolis nepripažino savo atliktų veiksmų neteisėtais ir teismas nutartimi sutiko su antstoliu, tai yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjo ir antstolio interesai yra priešingi ir taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
28. Kasacinis teismas, spręsdamas antstolio patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, yra išaiškinęs, kad bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų specifika yra ta, kad antstolis yra teisinį išsilavinimą turinti bylos šalis, gerai išmananti sritį, kurioje dirba. Be to, pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 7 punktą bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų antstoliams gali atstovauti antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą. Kita vertus, konstatavus, kad antstolis kiekvieną civilinę bylą, kurioje ginčijami jo veiksmai, turėtų vesti tiesiogiai pats arba per antstolio padėjėją, būtų žymiai apsunkintas antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, įstatyme nustatytų funkcijų vykdymas. Be to, bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų vedimas reikalauja ne tik šias funkcijas tiesiogiai reglamentuojančių materialiosios ir proceso teisės normų, bet ir specialiųjų proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą teisme, bei šių normų taikymo praktikos išmanymo. Dėl to nesuteikiant teisės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas ir taip ribojant antstolio teisę į atstovavimą, antstolis, kurio tiesioginis darbas nėra bylinėjimasis teisme, neturėdamas pakankamai reikiamos bylinėjimosi patirties, gali atsidurti blogesnėje, nei kita proceso šalis, kurios teisė į atstovavimą tokiu būdu nėra ribojama, padėtyje. Net ir pripažinus, kad antstolio (antstolių) kontoros vidinių žmogiškųjų resursų valdymas turėtų būti vykdomas atsižvelgiant, be kita ko, į galimus teisminius ginčus dėl antstolio vykdomų funkcijų, šių ginčų skaičius iš esmės yra sunkiai prognozuojamas, nes jis priklauso ne tik nuo antstolio darbo krūvio vykdant funkcijas, bet ir nuo asmenų, kurių interesai gali būti pažeisti vykdant šias funkcijas, iniciatyvos ginčijant antstolio veiksmus teismine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš CPK įtvirtintų bylinėjimosi (tarp jų – ir atstovavimo) išlaidų paskirstymo taisyklių, grindžiamų principu „pralaimėjęs moka“, tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus. Šiems tikslams prieštarautų toks teisės aiškinimas, pagal kurį bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų ieškovams (pareiškėjams) būtų suteiktas lūkestis, kad net pareiškus nepagrįstą ieškinį (skundą) bylinėjimasis teisme nekainuos ta apimtimi, kuria visos antstolio išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą bet kuriuo atveju teks pačiam antstoliui. Taigi tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 23 punktas).
29. Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl antstolio patirtų atstovavimo išlaidų būtinumo ir jų dydžio, yra pagrindas daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju antstolio patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos. Taigi netenkinus apeliantės atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas atsiliepimą į atskirąjį skundą padavusiam antstoliui. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Antstolio prašomos priteisti 695,75 Eur išlaidos, susijusios su advokato pagalba, neviršiją Rekomendacijų 8.16 punkte už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, surašymą, maksimalus atlygio, todėl priteistinos iš pareiškėjos antstolio naudai.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos UAB „InLT“, įmonės kodas 302305313, antstolio V. D. kontorai, 695,75 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Mockevičius