Administracinė byla Nr. A-683-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05537-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 26; 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Taktukas“ skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Taktukas“ (toliau – ir UAB „Taktukas“, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–13), prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, Komisija) 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 3R-487(AG-419/05-2014) (toliau – ir VAGK sprendimas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM, atsakovas) 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 3JA-346-276 (toliau – ir ŽŪM Sprendimas Nr. 3JA-346-276), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra, atsakovas) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. SKP-156 (toliau – ir NMA Sprendimas Nr. SKP-156) ir Agentūros 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. BRK-7171(3.144) (toliau – ir NMA Raštas Nr. BRK-7171(3.144)).

Pareiškėjas paaiškino, kad  2014 m. rugpjūčio 26 d. gavo Agentūros sprendimą Nr. SKP-156, kuriuo  jam buvo pritaikyta 25 proc. apskaičiuotos paramos dydžio sankcija, nes UAB „Taktukas“ neva pažeidė. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ 2011 m. vasario 8 d paramos sutartimi Nr. 3VK-KK-10-2-003733-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) prisiimtus įsipareigojimus, t. y. išlaidos esą  buvo patirtos nesilaikant pirkimo procedūrų. Agentūra 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. BRK-7171(3.144) informavo  UAB „Taktukas“ apie priimtą sprendimą  dėl 430 000 Lt paramos dalies susigrąžinimo. Pareiškėjas NMA Sprendimą Nr. SKP-156 ir  Raštą Nr. BRK-7171(3.144)  apskundė ŽŪM, kuri Sprendimu Nr. 3JA-346-276 Agentūros  Sprendimą Nr. SKP-156 pripažino teisėtu ir pagrįstu. VAGK 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 3R-487(AG-419/05-2014) UAB „Taktukas“ skundo dalį dėl ŽŪM 2014 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 3JA-346-276 panaikinimo atmetė, o likusią bylos dalį nutraukė.

Pareiškėjo nuomone, VAGK nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Milviteka“ (toliau – ir Tiekėjas) 2011 m. kovo 16 d. komerciniame pasiūlyme fasavimo įrenginiui įsigyti kartu su montavimo paslaugomis nurodydamas ir atidavimo eksploatuoti bei vietos personalo mokymo išlaidas (į kainą įtrauktos 3 vyriausiųjų montuotojų kelionės išlaidos, darbas, maistas ir apgyvendinimas 10 darbo dienų) neva pateikė alternatyvų pasiūlymą, todėl  neatmesdamas šio pasiūlymo, UAB „Taktukas“ neva pažeidė 2007 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir Pirkimo taisyklės) 23 punktą.  Tiekėjo Pasiūlymas  atitiko pirkimo dokumentų (2011 m. kovo 3 d. kvietimo pateikti pasiūlymą (toliau – ir Kvietimas), o kartu ir Pirkimo taisyklių reikalavimus, nes siūloma prekė atitiko techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Į Pasiūlymą buvo įtrauktos visos Tiekėjo išlaidos pagal Kvietimo ir Pirkimo taisyklių reikalavimus, Tiekėjo išlaidos įrenginio montavimui, atidavimui eksploatuoti ir vietos personalo mokymui buvo būtinos Projektui, tiesiogiai susijusios su Projektu ir faktiškai patiriamos. Pareiškėjas nesutiko, kad 2011 m. balandžio 29 d. įrenginių pirkimo ir pardavimo kontraktas Nr. 110429-01 (toliau – ir Pirkimo sutartis Nr. 110429-01) buvo pakeistas pažeidžiant Pirkimo taisyklių 52 punktą. Pareiškėjo nuomone, jis tinkamai bei laiku suderino su Agentūra visus Pirkimo sutarties Nr.110429-01 pakeitimus, t. y. raštu informavo Agentūrą apie objektyviai būtinus pakeitimus, nurodydamas besikeičiančias šios sutarties nuostatas bei motyvus, ir, negavęs jokių Agentūros pastabų ar prieštaravimų (nei iki pakeitimų įforminimo, nei vėliau), įformino Pirkimo sutarties Nr.110429-01 pakeitimus. Aplinkybę, kad Agentūra pritarė pakeitimams patvirtina Agentūros KPŽD skyriaus 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. KK-(10.6.1E)-1106. Pareiškėjo nuomone, jo 2011 m. gruodžio mėn. prašymas „Dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo“, 2012 m. birželio 26 d. raštas „Dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo“, 2012 m. liepos 11 d. raštas „Dėl papildomos informacijos“, 2012 m. gruodžio 19 d. raštas „Dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo“ bei 2013 m. kovo 26 d. raštas „Dėl fasavimo linijos dalių pakeitimo ir projekto įgyvendinimo termino pratęsimo“ laikytini tinkamu suderinimu su Agentūra dėl Pirkimo sutarties Nr.110429-01 keitimų. Pirkimo sutarties Nr.110429-01 objektas nebuvo keičiamas. Pakeitimai buvo inicijuoti tik dėl technologinės linijos dalies, o ne dėl viso objekto, o NMA 2013 m. balandžio 12 d. ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštuose aiškiai išreiškė savo poziciją, kad pakeitimai nekeitė pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos  standartams, aiškiai sutiko, kad UAB „Taktukas“ įsigytų fasavimo liniją su patobulintais įrengimais. Pasak pareiškėjo, pirkimo objektas, jo tiesioginė paskirtis, atitiktis nustatytiems standartams nepakito – objektas išliko fasavimo įrenginiu (birių maisto produktų pakavimas į dėžutes), todėl VAGK nepagrįstai teigia esą sudėtinių atitinkamų jo dalių pakeitimas į kitas laikytinas iš dalies keičiančiu pirkimo objektą, nes dėl  fasavimo linijos tam tikrų sudedamųjų dalių pakeitimo fasavimo įrenginio paskirtis ir jo atliekamos funkcijos nepasikeičia.

Nesutikdamas su pritaikytos sankcijos dydžiu pareiškėjas nurodė, kad yra visos 2013 m. sausio 23 d. NMA direktoriaus įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika) 2 priedo lentelės 9 eilutėje nurodytos aplinkybės, kada sankcija gali būti sumažinta iki 5 proc., t. y. Komercinis pasiūlymas atitiko kvalifikaciją, pirkimo procedūroje pirkimo laimėtoju nebūtų nustatytas kitas tiekėjas bei šiuo atveju įgyvendintas racionalaus lėšų panaudojimo principas. Nagrinėjamu atveju nebuvo keičiamos Pirkimo sutarties Nr.110429-01 esminės sąlygos, nes įvykdymo terminas nėra esminė pirkimo sutarties sąlyga, o už pakeistą įvykdymo terminą pagal Sankcijų taikymo metodikos 2 priedo lentelės 11 eilutę skiriama 10 proc. dydžio sankcija.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 111–116) Agentūra pažymėjo, kad pareiškėjas prašo panaikinti Agentūros Sprendimą Nr. SKP-156, nors yra praleidęs jo apskundimo terminą, todėl šio sprendimo teisėtumo VAGK  sprendime nebuvo nagrinėtas.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d įsakymu Nr. 3D-882 (toliau – ir Priemonės įgyvendinimo taisyklės), 22 ir 26.6 punktuose nurodyta, kad paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir 2007–2013 m. programos administravimo taisyklės). Šių Taisyklių  153.2 punkte nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu nėra perkančiosios organizacijos, pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti pagal Pirkimo taisykles. Pareiškėjas, vadovaudamasis Pirkimo taisyklėmis, 2011 m. vasario–kovo mėn.vykdė fasavimo įrenginio (birių maisto produktų pakavimas į dėžutes) pirkimą konkurso būdu. Su vieninteliu pateikusiu pasiūlymą tiekėju (UAB „Milviteka“) 2011 m. balandžio 29 d. buvo pasirašyta Pirkimo sutartis už 2 773 798 Lt be PVM, arba 3 356 295,58 Lt su PVM. Kvietimo 1 punkte nurodyti įrenginio techninės specifikacijos reikalavimai, kurių sąrašas baigtinis, tačiau Tiekėjo pateikto Pasiūlymo 2 punkte Tiekėjas papildomai įtraukė vieną techninės specifikacijos eilutę, kuri nebuvo numatyta Kvietime, t. y. įrenginio montavimas, atidavimas eksploatuoti ir vietos personalo mokymas. Į kainą įtrauktos 3 vyriausiųjų montuotojų kelionės išlaidos, darbas, maistas ir apgyvendinimas 10 darbo dienų. Tiekėjas šias papildomas paslaugas Pasiūlyme įvertino 75 000 Lt (be PVM). Agentūros teigimu, minėtos išlaidos nėra aiškiai atskirtos ir negali būti sietinos su pirkimo dokumentuose nurodytu pirkimo objektu. Be to, Komercinio pasiūlymo 1 punkte Tiekėjas įtraukė ir kitų papildomų, Kvietime nenumatytų techninės specifikacijos reikalavimų: „Grupinio pakavimo dydis“, „Paketo medžiaga“, „Dėžučių medžiaga“, „Grupinio pakavimo plėvelės medžiaga“, „Padėklų apvyniojimo pakavimo plėvelės medžiaga“. Agentūros nuomone, Tiekėjas pateikė alternatyvų pasiūlymą, nes į savo Pasiūlymą papildomai įtraukė Kvietime nenumatytų perkamos įrangos reikalavimų, todėl galutinė pasiūlymo kaina išaugo 75 000 Lt suma (be PVM). Pareiškėjas tokį alternatyvų pasiūlymą įvertino kaip atitinkantį Kvietimo reikalavimus, nors, vadovaudamasis Pirkimo taisyklių 1 priedo 3 punkte įtvirtinta imperatyvia nuostata, turėjo atmesti jį kaip neatitinkantį Kvietimo ir Pirkimo taisyklių reikalavimų. Agentūra pabrėžė, kad Pirkimo sutarties vykdymo metu ši sutartis dėl įrangos pristatymo sąlygų ir terminų buvo keista 4 kartus, galutinį įrangos pristatymo terminą pratęsiant 9 mėnesiams, nors nei Kvietime, nei Pirkimo sutartyje tokia galimybė nebuvo numatyta. Be to, Pirkimo sutarties vykdymo metu buvo padaryti pakeitimai, iš dalies pakeičiantys patį sutarties objektą. Nors pareiškėjas informavo NMA Projektų administravimo skyrių, kad dalis technologinės linijos keičiama į kitas nekeičiant galutinės kainos, tačiau pačių susitarimų prie Pirkimo sutarties projektų iš anksto su Agentūra nederino, o tai prieštarauja Pirkimo taisyklių 52 punktui. Agentūros teigimu, Pirkimo sutarties objektas ir jos įvykdymo (prekių pristatymo) terminai laikytini esminėmis pagal Pirkimo taisykles atliktų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių sąlygomis, todėl Pirkimo sutarties pakeitimai, Tiekėjo naudai keičiant esmines sąlygas, padaryti negavus Agentūros pritarimo, yra vertinami kaip Pirkimo taisyklių 52 punkto bei 3 punkte įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai. Vadovaujantis Pirkimo taisyklių 26 punktu, atmetus vienintelį pateiktą Pasiūlymą, pirkimas turėjo būti laikomas neįvykusiu, o visos pirkimo procedūros turėjo būti vykdomos iš naujo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 121–126) ŽŪM grindė iš esmės analogiškais argumentais kaip ir Agentūra. Papildomai pažymėjo, kad pagal Pirkimo taisyklių 35 punktą, į prekių, paslaugų ar darbų kainą turi įeiti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos (sandėliavimo, transportavimo, pakavimo ir kt.) bei nuolaidos. Taigi, visos papildomos išlaidos siūlyme turi būti pateikiamos nurodant prekių, paslaugų ar darbų kainas, t. y. tų prekių, paslaugų ar darbų kainų apimtimi, o ne atskiroje eilutėje. Be to, minėtos išlaidos yra techninio pobūdžio, kurias patiria tiekėjas gabendamas bei pristatydamas prekes pirkėjui, todėl joms keliamas reikalavimas būti įskaičiuotoms į pačios prekės kainą. Kvietimo 10 punkte papildomai nurodytas montavimas, t. y. išplečiamas į kainą įtrauktinų išlaidų sąrašas. ŽŪM nuomone, montavimo paslauga yra atskira, nepatenkanti į minėtų išlaidų kategoriją ir turėtų būti nurodyta atskiroje eilutėje, kaip Pasiūlyme pateikė Tiekėjas. Atsižvelgiant į tai, Pasiūlyme nurodyta eilutė „Įrenginio montavimas, atidavimas eksploatuoti ir vietos personalo mokymas. Į kainą įtrauktos 3 vyriausiųjų montuotojų kelionės išlaidos, darbas, maistas ir 10 darbo dienų apgyvendinimas“ yra papildoma, nenumatyta Kvietime, todėl pateiktas siūlymas laikytinas alternatyviu ir turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Kvietimo bei Pirkimo taisyklių reikalavimų. Nors pareiškėjas kaip įrodymą, kad visi pakeitimai buvo tinkamai suderinti su NMA, nurodė Agentūros 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. KK-(10.6.1 E)-1106, tačiau šiame rašte atkreiptas dėmesys, kad pratęsti su tiekėju pasirašytos pirkimo sutarties vykdymą / prievolių įvykdymo terminą pareiškėjas gali tik tuo atveju, jei tokia pratęsimo galimybė buvo numatyta prikimo dokumentuose bei pirkimo sutartyje, be to, NMA priminė, jog priešingi pirkimo vykdytojo veiksmai gali būti traktuojami kaip sudarantys išskirtines sąlygas tiekėjui, todėl gali būti taikomos Sankcijų taikymo metodikoje numatytos sankcijos. Kadangi pripažinus Kvietimo sąlygų neatitinkantį Pasiūlymą tinkamu Projekto vertė padidėjo 75 000 Lt, ŽŪM mano, kad yra nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog buvo įgyvendintas racionalus lėšų panaudojimo principas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu (I t., b. l. 155–162) pareiškėjo UAB „Taktukas“ skundą patenkino iš dalies, t. y.: panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. SKP-156, 2014 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 3JA-346-276 ir 2014 m. lapkričio 27 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 3R-487(AG-419/05-2014) dalį, kuria Komisija atmetė pareiškėjo UAB „Taktukas“ skundą dėl 2014 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 3JA-346-276 panaikinimo ir nutraukė bylą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. SKP-156; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas  šioje byloje iš esmės kilęs dėl Agentūros spendimo skirti pareiškėjui 25 procentų dydžio paramos susigrąžinimo sankciją (430 000 Lt) už Pirkimo taisyklių bei Paramos sutarties pažeidimus.

Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad 2011 m. vasario 8 d. pareiškėjas su Agentūra pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra)“ veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-2-003733-PR001, kuria įsipareigojo įgyvendinti projektą „Įmonės įkūrimas“ Nr. 3VK-KK-10-2-003733-PR001. Pagal šią sutartį pareiškėjui kompensuojama iki 1 726 400 Lt (t. y. iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų (I t., b. l. 29–44). Pareiškėjas 2011 m. kovo 3 d. pateikė UAB „Milviteka“ kvietimą dalyvauti fasavimo įrenginių (birių maisto produktų pakavimas į dėžutes) konkurse (I t., b. l. 57–60). 2011 m. kovo 16 d. UAB „Milviteka“ pateikė pareiškėjui komercinį pasiūlymą fasavimo įrenginiui įsigyti. Bendra pasiūlymo kaina – 2 773 798 Lt be PVM (I t., b. l. 61–62). 2011 m. balandžio 29 d. pareiškėjas ir UAB „Milviteka“ pasirašė Įrenginių pirkimo ir pardavimo kontraktą Nr. 110429-01 (I t., b. l. 74–76). Agentūra 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendime Nr. SKP-156 nurodė, kad, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, nustatė, jog UAB „Taktukas“, alternatyvų Tiekėjo pasiūlymą įvertindama kaip atitinkantį Kvietimo reikalavimus bei Pirkimo sutarties vykdymo metu keisdama esmines sutarties sąlygas, to iš anksto nesuderinusi su Agentūra, pažeidė Pirkimo taisyklių 52 punktą bei 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, taip pat Paramos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą išlaidas patirti laikantis pirkimo procedūrų (Paramos sutarties 5.4 p.), todėl pareiškėjui taikoma 25 proc. dydžio sankcija, jos dydį skaičiuojant nuo apskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai, t. y. 430 000 Lt (I t., b. l. 49–53). Apie šį sprendimą pareiškėjas informuotas Agentūros 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. BRK-7171(3.144), kuriame, be kita ko, pareiškėjui nurodyta į Agentūros sąskaitą pervesti 430 000 Lt skolą (I t., b. l. 54–55). Pareiškėjas su 2014 m. rugsėjo 10 d. skundu kreipėsi į ŽŪM, prašydamas panaikinti NMA Sprendimą Nr. SKP-156 bei Raštą Nr. BRK-7171(3.144) (VAGK byla, I t., b. l. 167–174). ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 10 d. skundą, konstatavo, kad NMA Sprendimas Nr. SKP-156 yra teisėtas ir pagrįstas (I t., b. l. 23–28). Nesutikdamas su ŽŪM sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą VAGK, kuriuo prašė panaikinti NMA Sprendimą Nr. SKP-156 ir Raštą Nr. BRK-7171(3.144) bei ŽŪM Sprendimą Nr. 3JA-346-276 (VAGK byla, I t., b. l. 1–13). VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Sprendimu Nr. 3R-487 bylos dalį dėl NMA Sprendimo Nr. SKP-156 ir Rašto Nr. BRK-7171(3.144) nutraukė, konstatavusi, kad UAB „Taktukas“ praleido terminą šiems sprendimas apskųsti, o skundo dalį dėl ŽŪM 2014 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 3JA-346-276 panaikinimo atmetė (I t., b. l. 15–22).

Pagal 2007-2013 m. programos administravimo taisyklių 216 punktą pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutinkantys su Agentūros ir (arba) Ministerijos priimtais sprendimais, veikimu arba neveikimu, susijusiais su paramos paraiškų, pateiktų pagal priemonę, administravimu, vertinimu, atranka ir mokėjimo prašymų administravimu, turi teisę juos apskųsti. Agentūros konkrečių valstybės tarnautojų ir (arba) darbuotojų veiksmus (neveikimą) pareiškėjas gali apskųsti Agentūros vadovui raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokius veiksmus (neveikimą). Agentūros sprendimus, veikimą arba neveikimą pareiškėjas gali apskųsti Ministerijai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus, veiksmus (neveikimą). Agentūros sprendimus, veikimą ar neveikimą, kuriuos Ministerija jau buvo nagrinėjusi ir priėmusi sprendimą, pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas gali apskųsti savo pasirinkimu Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudojo 2007-2013 m. programos administravimo taisyklių 216 punkte įtvirtinta ikiteismine Agentūros sprendimo apskundimo tvarka, t. y. Agentūros sprendimą apskundė ŽŪM, o ŽŪM išnagrinėjus pareiškėjo skundą, kreipėsi į VAGK. Teismas pažymėjo, kad tiek ŽŪM, tiek VAGK sprendžiant sankcijos pritaikymo pareiškėjui pagrįstumą, ginčo objektas yra pirminis sprendimas, kuriuo pareiškėjui pritaikyta sankcija, t. y. NMA Sprendimas Nr. SKP-156, todėl VAGK sprendimo argumentas, esą pareiškėjas praleido terminą NMA Sprendimui Nr. SKP-156 apskųsti, yra nepagrįstas. VAGK, nagrinėdama ŽŪM Sprendimo Nr. 3JA-346-276 teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės vertino būtent NMA Sprendimą Nr. SKP-156. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas tinkamai pasinaudojo NMA ir ŽŪM sprendimų apskundimo tvarka, o VAGK bylą dėl NŽT Sprendimo Nr. SKP-156 nutraukė nepagrįstai, pareiškėjui laiku kreipusis į teismą dėl VAGK sprendimo panaikinimo, teismas priėjo prie išvadų, kad NMA Sprendimo Nr. SKP-156 apskundimo terminas nėra praleistas, todėl ginčas dėl  NMA Sprendimo Nr. SKP-156 nagrinėtinas teisme.

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti NMA 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. BRK-7171(3.144), kuriuo pareiškėjas informuotas apie NMA Sprendimą Nr. SKP-156 teismas pažymėjo, kad šis raštas pats savaime jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukelia ir yra tik informacinio pobūdžio.  Šis raštas nėra individualus administracinis aktas, kadangi jame nėra tokiam aktui būtino požymio – viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui ar jų grupei nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų, o pareiga grąžinti dalį paramos nustatyta NMA Sprendimu Nr. SKP-156. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundžiamas NMA Raštas Nr. BRK-7171(3.144) negali būti savarankišku skundo dalyku, todėl šia apimtimi VAGK  sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo paliko nepakeistą, pažymėdamas, kad buvo nurodytas netinkamas pagrindas.

Teismas nustatė, kad  pareiškėjui sankcija pritaikyta už pirkimo procedūrų nesilaikymą  ir netinkamą Pirkimo sutarties keitimą. Pareiškėjas, pasirašydamas Paramos sutartį, sutiko, kad išmokant paramos lėšas bus kompensuojamos tik tos investicijos, kurios, be kita ko, laikomos tinkamomis finansuoti vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo taisyklių nuostatomis ir numatytos Paramos sutartyje (Paramos sutarties 4.4 p.), padarytos nepažeidžiant Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų (Paramos sutarties 4.7 p.). Pareiškėjas taip pat sutiko su sąlyga, kad parama bus suteikiama, jei prekės, paslaugos ar darbai, kuriems suteikiama parama, bus įsigyti laikantis Pirkimo taisyklių nuostatų (Paramos sutarties 5.4 p.).

Pagal Priemonės įgyvendinimo taisyklių 22 punktą, paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse, ir numatytos paramos sutartyje. Išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas ir nesilaikant pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse, priskirtinos prie netinkamų finansuoti išlaidų (Priemonės įgyvendinimo taisyklių 26.6 p.). Pagal 2007-2013 m. programos administravimo taisyklių 153.2 punktą, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti pagal Pirkimo taisykles.

Teismas konstatavo, jog Pirkimo taisyklių pažeidimas nustatytas tuo aspektu, kad pareiškėjas įvertino tinkamu alternatyvų Tiekėjo pasiūlymą, nors tai draudžia Pirkimo taisyklių 1 priedo 3 punktas. Teismas nustatė, kad Pasiūlyme Tiekėjas papildomai įtraukė techninės specifikacijos eilutę, kurios nebuvo numatyta Kvietime - „Įrenginio montavimas, atidavimas eksploatuoti ir vietos personalo mokymas. Į kainą įtrauktos 3 vyriausiųjų montuotojų kelionės išlaidos, darbas, maistas ir 10 darbo dienų apgyvendinimas“ (I t., b. l. 61–62). NMA pasiūlymo alternatyvumu vertino ir tai, kad Pasiūlymo 1 punkte Tiekėjas įtraukė Kvietime nenumatytų, techninės specifikacijos reikalavimų: „Grupinio pakavimo dydis“, „Paketo medžiaga“, „Dėžučių medžiaga“, „Grupinio pakavimo plėvelės medžiaga“, „Padėklų apvyniojimo pakavimo plėvelės medžiaga“. Pareiškėjo nuomone, toks Tiekėjo pasiūlymas nepagrįstai pripažintas alternatyviu, kadangi pagal Pirkimo taisyklių 35 punktą į prekių, paslaugų ar darbų kainą turi įeiti visos tiekėjo išlaidos (sandėliavimo, transportavimo, pakavimo ir kt.) bei nuolaidos, be to, ir Kvietimo 10 punkte buvo nurodyta, kad į pasiūlymo kainą turi įeiti ir visos teikėjo išlaidos (sandėliavimo, transportavimo, pakavimo, sumontavimo ir kt.). Šiuo atveju pareiškėjas siekė įsigyti fasavimo įrenginį. Atsižvelgdamas į Kvietimą ir Pasiūlymą, teismas nustatė, kad šį įrenginį sudaro atskiri įrengimai, t. y. konvejeris, priėmimo bunkeris, magnetinis skirtuvas, fasavimo mašina, formavimo tubusas, suvirinimo žiaunų komplektas, nukreipiantis transporteris ir kt. Be to, Kvietimo 10 punkte pareiškėjas buvo nurodęs, kad į pasiūlymo kainą, be kita ko, turi įeiti ir sumontavimo išlaidos. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pritarė VAGK sprendimo argumentams, kad perkant prekę kaip įrenginį, o ne kaip atskiras įrangos dalis, neatsiejamos prekės tiekimo (įsigijimo) išlaidos yra susijusios ir su šio įrenginio sumontavimu, todėl montavimo paslaugos nurodymas ir įkainavimas, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo perkamas įrenginys (su montavimu), atsakovų nepagrįstai įvertintas kaip alternatyvus pasiūlymas. Teismas vertino, kad fasavimo įrenginio atidavimo eksploatuoti bei vietos personalo mokymo išlaidos, negali būti priskirtinos prie tiekėjo patiriamų išlaidų, kadangi yra papildomos, patiriamos po įrenginio įsigijimo ir sumontavimo, todėl laikytinos papildomomis pirkėjo išlaidomis. Pareiškėjas Kvietime nebuvo nurodęs, kad siekia įsigyti ir fasavimo įrenginio atidavimo eksploatuoti bei personalo apmokymo paslaugas. Teismas pažymėjo, kad alternatyvaus pasiūlymo pateikimo draudimas yra iš esmės siejamas su Pirkimo taisyklių nuostata, kad tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą (Pirkimo taisyklių 29 p.). Žodis „alternatyva“ reiškia galimybę rinktis iš kelių variantų. Nagrinėjamu atveju Tiekėjas pateikė tik vieną pasiūlymą, kuriame iš esmės siūloma papildomai įsigyti kvietime nenurodytų prekių / paslaugų, todėl Tiekėjo pateikto pasiūlymo negalima vertinti kaip alternatyvaus, nes Tiekėjas  pareiškėjui nepateikė kito pasiūlymo varianto, vadinasi, Pasiūlymas laikytinas pertekliniu, o ne alternatyviu.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti pigiausią tiekėjo pasiūlymą tik tuo pagrindu, kad pasiūlyta per daug prekių ar paslaugų, nesant kitų įstatyme nustatytų apribojimų tokį pasiūlymą pripažinti tinkamu, prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingus darbus racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas. Toks sprendimas reiškia, kad perkančioji organizacija atsisako įsigyti tinkamą pirkimo objektą už mažiausią kainą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Ginčo atveju teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad perteklinės prekės – t. y. personalo apmokymas ir įrenginio atidavimas eksploatuoti yra tiesiogiai susiję su Projektu, būtini tinkamam Projekto įgyvendinimui, todėl toks Tiekėjo pasiūlymas ne tik neturėjo būti pripažintas alternatyviu, bet galėjo būti neatmestas.

Dėl Pasiūlymo techninėje specifikacijoje nurodytų papildomų fasavimo įrenginio savybių, t. y. grupinio pakavimo dydžio, paketo medžiagos teismas pritarė VAGK argumentams, kad tokios papildomos informacijos pateikimas nepaneigia objekto atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, numatytiems Kvietime, ir Pasiūlymo nedaro alternatyviu.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas nusprendė, kad Paramos sutarties pažeidimas  aptartu aspektu  buvo  nustatytas nepagrįstai.

Sankcija pareiškėjui buvo pritaikyta ir dėl atliktų Pirkimo sutarties pakeitimų. Pagal Pirkimo taisyklių 52 punktą, pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, kad jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams. Pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su atitinkamu NMA teritoriniu paramos administravimo skyriumi (išskyrus atvejus, kai sutarties vertė neviršija 100 tūkst. Lt, taip pat kai keičiamo pirkimo objekto dalies vertė neviršija 5 proc. visos pirkimo sutarties vertės). Agentūra, vertindama pakeitimų būtinybę, atsižvelgia į tai, ar atlikus numatomus pakeitimus nebus pažeisti Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtinti pirkimų principai, ar bus pasiekti numatyti projekto tikslai bei uždaviniai, pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, negalima buvo numatyti vykdant konkursą ar apklausą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas atliko šiuos Pirkimo sutarties pakeitimus: 2012 m. birželio 27 d. susitarimu pratęsė įrenginio pateikimo terminą iki 2012 m. gruodžio 31 d. (I t., b. l. 77), 2012 m. gruodžio 21 d. susitarimu pratęsė įrenginio pateikimo terminą iki 2013 m. kovo 30 d. (I t., b. l. 78), 2013 m. kovo 28 d. susitarimu pratęsė įrenginio pateikimo terminą iki 2013 m. birželio 30 d. (I t., b. l. 79), o 2013 m. kovo 29 d. Pirkimo sutarties priedu Nr. 2 pakeitė dalį fasavimo įrenginio įrengimų (I t., b. l. 80). Minėti Pirkimo sutarties pakeitimai atlikti todėl, kad Pirkimo sutarties vykdymo metu paaiškėjo šios aplinkybės: visą perkamą įrenginį tikslingiau pristatyti vienu metu (I t., b. l. 69); Tiekėjas turėjo keisti partnerius, kurie gamino įrenginio sudedamąsias dalis (I t., b. l. 71); dėl siaučiančių pūgų Tiekėjas negalėjo iš užsienio laiku pristatyti visos įrangos (I t., b. l. 82); paaiškėjus fasavimo linijos įrengimų nesuderinamumui tarpusavyje, prireikė keisti dalį technologinės linijos įrengimų modernesniais (I t., b. l. 83–86).

Atsakovai Agentūra ir ŽŪM minėtų pakeitimų atlikimą traktavo kaip Pirkimo taisyklių pažeidimus, kadangi jie, pasak atsakovų, buvo nesuderinti su Agentūra. Teismas kritiškai vertino tokią atsakovų poziciją ir pažymėjo, kad NMA KPŽPD  skyrius 2013 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. KK-(10.6.1E)-1106 nurodė, kad atlikti pakeitimai prie Pirkimo sutarties, įgyvendinant Projektą, neprieštarauja Pirkimo taisyklėms. Tame pačiame rašte taip pat nurodyta, kad buvo atsižvelgta į tai, jog pakeitimai buvo daryti ne dėl Bendrovės kaltės, apie aplinkybes Agentūra buvo informuota laiku, pakeitimai leis pasiekti projekto tikslus bei uždavinius, jie yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, sutarties keitimai nekeičia pirkimo objekto, tiesioginės paskirties bei atitikties ES standartams, o aplinkybių, dėl kurių kilo sutarties keitimo poreikis, vykdant pirkimą nebuvo galima numatyti (I t., b. l. 93). Taigi šiuo raštu NMA iš esmės pritarė pareiškėjo atliktiems Pirkimo sutarties pakeitimams. Teismas pažymėjo, kad Pirkimo taisyklių 52 punkte įtvirtinta pirkimo sutarties keitimo tvarka, kai pakeitimai turi būti suderinti su Agentūra, skirta tam, kad nebūtų atliekami nebūtini, skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus pažeidžiantys, ekonomiškai nepagrįsti, nenaudingi sutarties pakeitimai, kurių poreikį buvo galima numatyti vykdant konkursą ar apklausą. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad Pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su NMA prieš juos atliekant, tačiau tokio suderinimo atlikimas po atliktų pakeitimų, teismo vertinimu, negali būti pripažintas Pirkimo taisyklių 52 punkto bei skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimu, kadangi iš Agentūros 2013 m. rugpjūčio 1 d. rašto Nr. KK-(10.6.1E)-1106 matyti,  kad  NMA atliko Pirkimo sutarties pakeitimų vertinimą visais Pirkimo taisyklių 52 punkte nurodytais aspektais. Nors Agentūra minėtame rašte taip pat nurodė Pirkimo sutarties vykdymo / prievolių įvykdymo termino pratęsimo tvarką, tačiau minėtų nuostatų nurodymas, atsižvelgiant į tai, kad atlikti Pirkimo sutarties pakeitimai pripažinti atitinkančiais Pirkimo taisyklių reikalavimus, laikytinas priminimu, perspėjant ateityje laikytis nustatytos tvarkos.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pripažino, kad Agentūra nepagrįstai nustatė ne tik Paramos sutarties 5.4 punkto pažeidimą (išlaidos patirtos nesilaikant pirkimo procedūrų), bet ir Pirkimo taisyklių 52 ir 3 punktų pažeidimus, todėl sankcijos pareiškėjui neturėjo būti taikomos. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino NMA 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. SKP-156, ŽŪM 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 3JA-346-276 bei VAGK 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 3R-487(AG-419/05-2014) dalį, kuria Komisija atmetė pareiškėjo skundą dėl ŽŪM Sprendimo Nr. 3JA-346-276 panaikinimo ir nutraukė bylą dėl  NMA Sprendimo Nr. SKP-156.

III.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (I t., b. l. 165–172) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą.

Apeliantas remiasi argumentais, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Be to, nesutikdamas su teismo sprendimu, atsakovas nurodo šiuos argumentus:

1.Teismas neįvertino, kad NMA Sprendimo Nr. SKP-156 apskundimo terminas yra praleistas, o pareiškėjas neprašė atnaujinti. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas skundė Komisijai ŽŪM Sprendimą Nr. 3JA-346-276, o ne NMA Sprendimą Nr. SKP-156. Todėl byloje  negali būti nagrinėjamas Agentūros Sprendimo Nr. SKP-156 teisėtumas ir pagrįstumas, o ŽŪM Sprendimo Nr. 3JA-346-276 teisėtumas gali būti nagrinėjimas tik pakeitus proceso šalis tinkamomis.

2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2013 m. lapkričio 13 d. atliko pareiškėjo dokumentų poėmį, vadovaudamasi tuo, kad yra iškelta baudžiamoji byla Nr. 06-1-11009-13 dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo. Todėl apeliantas mano, kad  administracinė byla turi būti sustabdyta, kol vyksta ikiteisminis tyrimas.

3. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliantas pažymi, kad lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimas laikytinas esminiu viešųjų pirkimų pažeidimu. Pagal LAT praktiką siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), galiojantys viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Bendrijos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei juose nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (žr. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. sprendimą Komisija prieš Prancūziją, C-337/98).  Atsižvelgiant į tai, kad techninės specifikacijos turi sudaryti vienodas sąlygas visiems dalyviams, neturi sukurti nepateisinamų kliūčių, privalo būti pakankamai tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. LAT praktikoje konstatuota, kad tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą bei, leidusi pakeisti pasiūlymą, vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia (žr. LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).

4. Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Pirkimų taisyklių 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai. Pirkimo sutarties objektas ir jos įvykdymo (prekių pristatymo) terminai yra laikytini esminėmis pagal Pirkimo taisykles atliktų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių sąlygomis. Dėl šios priežasties Pirkimo sutarties pakeitimai, Tiekėjo naudai keičiant esmines sąlygas (objektą, prekės pristatymo tvarką ir terminus, kurie buvo numatyti tiek Kvietime, tiek Pirkimo sutartyje), padaryti negavus Agentūros pritarimo, yra vertinami kaip Pirkimo taisyklių 52 punkto bei 3 punkte įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai. Pareiškėjas Tiekėjo alternatyvų pasiūlymą įvertino kaip atitinkantį Kvietimo reikalavimus, nors Pirkimo taisyklių 1 priedo 3 punkte įtvirtinta imperatyvia nuostata draudžianti pateikti alternatyvius pasiūlymus, todėl turėjo atmesti jį kaip neatitinkantį Kvietimo ir Pirkimo taisyklių reikalavimų. Apelianto nuomone, teismas šias aplinkybes įvertino netinkamai. Pagal teismų praktiką, būtent pirkėjas turi pareigą patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl  nepagrįstas teismo sprendimo motyvas esą pirkėjas negalėjo numatyti, jog pardavėjas vėluos pateikti prekes, nes būtent pirkėjas yra atsakingas už tinkamą vykdytojo pasirinkimą.

Pareiškėjas UAB „Taktukas“ su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (II t., b. l. 15–27) nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Apeliacinio skundo teiginys esą pareiškėjas Komisijai skundė tik ŽŪM Sprendimą Nr. 3JA-346-276, neatitinka tikrovės. Teismo išvados, kad Sprendimo Nr. SKP-156 apskundimo terminas nėra praleistas  teisingos. Į bylą dėl NMA ir ŽŪM sprendimų panaikinimo atsakovais įtraukta Agentūra ir ŽŪM, todėl apeliantas nepagrįstai kelia klausimą dėl atsakovo pakeitimo.

2. UAB „Taktukas“ atžvilgiu nevyksta joks ikiteisminis tyrimas. Apelianto minimas tyrimas Nr. 06-1-11009-13 buvo atliekamas kitų asmenų atžvilgiu, pareiškėjui ir jo vadovams jame nebuvo suteiktas joks statusas (įtariamojo, specialiojo liudytojo). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. gegužės 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Apeliantas nepagrįstai prašo stabdyti bylą.

3. Teismas pagrįstai nurodė, kad Tiekėjo pasiūlytos perteklinės paslaugos – įrenginio montavimas, atidavimas eksploatuoti ir vietos personalo mokymas – tiesiogiai susijusios su Projektu, būtinos tinkamam Projekto įgyvendinimui, taigi, toks Tiekėjo Pasiūlymas ne tik neturėjo būti pripažintos alternatyviu, bet galėjo būti neatmestas. Pasiūlyme nurodyta prekė atitiko visus techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus.

4.  Pareiškėjo nuomone, UAB „Taktukas“ Agentūrai pateikti raštai (2011 m. gruodžio 29 d., 2012 m. birželio 26 d., 2012 m. liepos 11 d, 2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. kovo 26 d.) laikytini tinkamu ir savalaikiu Pirkimo sutarties keitimų suderinimu su Agentūra. Agentūra aiškiai akceptavo būsimus pakeitimus, minėti pakeitimai, kaip konstatavo NMA savo 2013 m. balandžio 12 d. ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštuose, nekeitė Pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties ES standartams, t. y. pats Pirkimo sutarties objektas – fasavimo įrenginys – nebuvo keičiamas.  Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai, esą buvo keičiamas Pirkimo sutarties objektas, yra nepagrįsti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su atsakovo NMA apeliaciniu skundu sutinka bei prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–7) ŽŪM  remiasi argumentais, išdėstytais pirmosios instancijos teismui ir palaiko apelianto NMA poziciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas  UAB „Taktukas“  iškėlė, siekdamas, kad būtų panaikintas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. SKP-156, kuriuo nuspręsta  UAB „Taktukas“ (toliau – ir Paramos gavėjas) dėl nustatytų pažeidimų taikyti 25 proc. dydžio (430 000 Lt, t.y. 124 536 Eur) paramos  susigrąžinimo sankciją. Be to, prašė panaikinti Agentūros 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. BRK-7171(3.144).

Pareiškėjas  taip pat prašė panaikinti ŽŪM 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 3JA-346-276 ir VAGK 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 3R-487(AG-419/05-2014, t.y. sprendimus, kuriuos priėmė minėtos institucijos, nagrinėdamos pareiškėjo skundus, pateiktus siekiant NMA 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. SKP-156 panaikinimo.

Byloje nustatyta, kad  pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, kad NMA Sprendimą Nr. SKP-156, apskundė Žemės ūkio ministerijai, o gavęs šios institucijos jam nepalankų Sprendimą Nr. 3JA-346-276, abu šiuos sprendimus ir NMA Raštą Nr. BRK-7171(3.144)

apskundė VAGK, prašydamas juos panaikinti. VAGK 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 3R-487(AG-419/05-2014 pareiškėjo skundą dėl ŽŪM Sprendimo Nr. 3JA-346-276 panaikinimo atmetė, o likusią bylos dalį nutraukė, vadovaudamasi Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.5 punktu, konstatavausi, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą  dėl NMA  Sprendimo Nr. SKP-156 ir Rašto Nr. BRK-7171(3.144).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėtų  trijų sprendimų ir rašto panaikinimo, pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino NMA Sprendimą Nr.SKP-156 ir ŽŪM Sprendimą Nr. 3JA-346-276, taip pat VAGK sprendimo dalį, kuria Komisija nutraukė bylos dalį dėl NMA Sprendimo Nr. SKP-156 panaikinimo  ir  atmetė skundą dėl ŽŪM Sprendimo Nr. 3JA-346-276 panaikinimo. Teismas VAGK sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė bylos dalį dėl NMA Rašto Nr. BRK-7171(3.144) paliko nepakeistą, koreguodamas motyvus, suteikiančius pagrindą šia apimtimi nutraukti bylą.

Atsakovas, nesutikdamas su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir panaikino skundžiamus sprendimus, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė esą pareiškėjas skundą VAGK dėl NMA Sprendimo Nr. SKP-156  padavė nepraleidęs nustatyto termino.  Dėl ginčo esmės apeliantas remiasi argumentais, kad  teismas netinkamai vertino aplinkybes, neteisingai taikė materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nurodyta apimtimi,  pažymi, kad pareiškėjui materialines teisines pasekmes sukelia Agentūros 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. SKP-156, nes būtent šiuo administraciniu aktu UAB „Taktukas“ buvo taikyta 25 proc. dydžio (430 000 Lt) paramos  susigrąžinimo sankcija už Agentūros nustatytus Paramos sutarties ir teisės aktų pažeidimus, reiškianti, kad pareiškėjas turi grąžinti 124 536 Eur (430 000 Lt) į Agentūros sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad  pareiškėjo inicijuoto administracinio ginčo esmė yra būtent šio administracinio akto pagrįstumas ir teisėtumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Atsižvelgiant į šią įstatymo normą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentuota, jog teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, kad privaloma  ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka  būtų aiškiai numatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai.  Kitaip  tariant, asmuo neprivalo laikytis  ne įstatyme, o žemesnės teisinės galios teisės akte  nustatytos išankstinio skundo nagrinėjimo ne teismo tvarkos, ir, jei įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, asmuo  viešojo administravimo subjekto priimtą individualų aktą, kuris sukelia teisines pasekmes, gali skųsti tiesiogiai teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.19, 2010, l.461-462 ).

                 Pagal nacionalinę teisę įstatymo lygmenyje Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūko ir kaimo plėtros įstatymas (bylai aktuali 2011 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr.XI-1577 redakcija, toliau – ir Kaimo plėtros įstatymas) nustato bendrąsias paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politika nustatoma Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Pagal Kaimo plėtros įstatymo 8 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruoja ir įgyvendina Žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė Žemės ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centras, valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, savivaldybių institucijos pagal įstatymų nustatytą kompetenciją (1 dalis). Valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšų mokėjimo, apskaitos ir kontrolės funkcijas atlieka Žemės ūkio ministerija ir kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos (2 dalis). Valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšų naudojimo tvarką ir sąlygas nustato Žemės ūkio ministerija (4 dalis). Apie valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemonių administravimo metu priimtą individualų administracinį aktą (sprendimą) asmeniui, kuriam šis individualus aktas (sprendimas) skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio individualus administracinio akto (sprendimo) priėmimo dienos yra pranešama raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas, jeigu asmuo sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu (5 dalis).

              Byloje nustatyta, kad Agentūra apie savo Sprendimą Nr. SKP-156, turintį pareiškėjui tiesioginį poveikį, informavo pareiškėją 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. BRK-7171(3.144), išsiųsdama kartu su šiuo raštu pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantį Sprendimą Nr. SKP-156. Be to, Agentūra rašte Nr. BRK-7171(3.144) išaiškino pareiškėjui skolos grąžinimo tvarką ir  pasekmes, kurios gali pagal teisės aktus gali kilti skolos negrąžinimo atveju. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad NMA raštas Nr. BRK-7171(3.144) yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti savarankiškas  administracinio ginčo dalykas. Teismas šiuo aspektu  pagrįstai ir tinkamai koregavo VAGK sprendimo dėl bylos šia apimtimi nutraukimo motyvus prieidamas prie pagrįstų ir teisingų išvadų, kad šią bylos dalį Komisija, nors ir kitais motyvais, nutraukė pagrįstai.

              Kaimo plėtros įstatymas valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruojančių institucijų priimtų sprendimų apskundimo tvarkos nereglamentuoja. ABTĮ  25 straipsnio 1 dalies prasme tai reiškia, kad šioje srityje paramos lėšas administruojančio viešojo administravimo subjekto priimtiems administraciniams apskųsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka įstatymu nėra nustatyta. Todėl pareiškėjas (Paramos gavėjas), prieš kreipdamasis į teismą, neprivalėjo laikytis  poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“  (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (toliau – ir Paramos priemonė)  administruojančios institucijos  (Agentūros) priimtų sprendimų apskundimo ikiteisminės tvarkos ir skundą dėl NMA Sprendimo Nr. SKP-156,  kuris turi tiesioginį poveikį pareiškėjo teisėms ir pareigoms, galėjo paduoti tiesiogiai teismui. Agentūra Sprendime Nr. SKP-156, aiškindama šio individualaus administracinio akto apskudimo tvarką, nors ir nenurodė konkretaus poįstatyminio teisės akto, kuriuo vadovavosi, tačiau iš teksto galima suprasti, kad rėmėsi 2007–2013 Programos administravimo taisyklių X skyriaus „Skundų nagrinėjimas“ 216-218 punktais, kuriuose nustatyta, kad paramos gavėjai Agentūros sprendimus gali apskųsti valdymo institucijai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai  sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus, o  nesutikdami su Agentūros ir (arba) ministerijos sprendimais gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka. Šis poįstatyminis teisės aktas asmenį, kuris pasirenka savo teisių gynimo būdą nesikreipti į ŽŪM, o pagal vieną iš alternatyvių variantų kreiptis tiesiogiai į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka, apskundimo terminų prasme nukreipia atitinkamai į Administracinių bylų teisenos įstatymą. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal  aptariamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalį jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

            Iš Sprendime Nr. SKP-156 nurodytos apskundimo tvarkos matyti, kad atsakovas pareiškėjui suteikė iš esmės teisingą informaciją apie 2007–2013 programos administravimo taisyklėse numatytus alternatyvius šio administracinio akto apskundimo būdus, tarp jų ir apie teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pasirinko neprivalomą (įstatymu nenumatytą)  išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka variantą ir  Sprendimą Nr. SKP-156 apskundė ŽŪM, o gavęs nepalankų šios institucijos Sprendimą Nr. 3JA-346-276, abu šiuos sprendimus apskundė Komisijai. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju iš esmės teisingai vertino, kad pareiškėjas kreipėsi į VAGK nepraleidęs  Sprendimo Nr. SKP-156 apskundimo termino. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei asmuo pasirenka įstatymo lygmens teisės akte nenumatytą (neprivalomą)  išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarką, yra svarbu nustatyti, ar pareiškėjas laikėsi jo pasirinktos teisės aktų nustatytos neprivalomos ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarkos (procedūros) ir terminų, t.y. ar kiekvieną sprendimą nustatyta eilės tvarka apskundė nurodytai institucijai laikydamasis nustatytų terminų.

  Iš VAGK bylos Nr.AG-419/05-2014 matyti, kad pareiškėjas skundą Komisijai dėl Agentūros 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. SKP-156 ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašto  Nr. BRK-7171(3.144) bei ŽŪM 2014 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 3JA-346-276 panaikinimo išsiuntė paštu (pagal spaudą ant voko) 2014 m. lapkričio 10 d. (VAGK bylos 94 l.). Iš VAGK sprendimo matyti, kad Komisija Agentūros sprendimo Nr. SKP-156 apskundimo VAGK terminą  skaičiavo nuo 2014 m. rugpjūčio 23 d. t.y. nuo tos dienos, kurią pareiškėjui buvo įteikta registruota pašto siunta su  NMA 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu  Nr. BRK-7171(3.144) ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. SKP-156. Taigi VAGK  termino paduoti skundą Komisijai dėl NMA Sprendimo Nr. SKP-156 termino skaičiavimo prasme  neįvertino tinkamai tos aplinkybės, kad pareiškėjas buvo pasirinkęs neprivalomą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarką ir laikydamasis šios tvarkos 2014 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į ŽŪM dėl minėto sprendimo panaikinimo, nepraleisdamas 15 darbo dienų termino, kuris šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. rugpjūčio 23 d. (Sprendimo Nr. SKP-156 įteikimo pareiškėjui dienos). Paskutinė diena, kurią pareiškėjas galėjo pateikti skundą ŽŪM dėl Agentūros Sprendimo Nr. SKP-156, yra 2014 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos  teismas byloje iš esmės teisingai nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į VAGK nepraleidęs termino paduoti skundą dėl Agentūros Sprendimo Nr. SKP-156. Pareiškėjui pasirinkus neprivalomą, tačiau 2007–2013 Programos administravimo taisyklių 216 punkte numatytą Sprendimo Nr.SKP-156 apskundimo procedūros elementą ir padavus skundą ŽŪM, termino paduoti skundą dėl šio sprendimo skaičiavimui yra reikšminga tai, ar kuriame nors etape pareiškėjas nėra praleidęs skundo padavimo termino. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas pagal minėtoje teisės normoje numatytą jo pasirinktą procedūrą skundą ŽŪM dėl Sprendimo Nr.SKP-156 padavė nepraleidęs termino, o skundą Komisijai dėl ŽŪM Sprendimo Nr. 3JA-346-276  padavė nepraleidęs šio sprendimo apskundimo termino, VAGK nepagrįstai išskaidė skundų dėl NMA Sprendimo Nr. SKP-156 padavimo grandinę į atskirus elementus ir nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas kreipėsi į VAGK praleidęs NMA Sprendimo Nr. SKP-156 apskundimo terminą.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad VAGK nepagrįstai nutraukė bylą dėl pareiškėjo skundo dalies, kuria jis  prašė panaikinti Agentūros Sprendimą Nr.SKP-156, o atsakovo argumentus esą pareiškėjas  skundą Komisijai dėl šio sprendimo padavė praleidęs terminą, atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas skundą teismui dėl VAGK sprendimo padavė nepraleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Taigi  terminas kreiptis į teismą dėl  Sprendimo Nr. SKP-156 panaikinimo  taip pat nėra praleistas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į teisminės gynybos prioriteto principą, kai tai bylų kategorijai  įstatymu nėra numatyta privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas iš esmės pareiškėjo reikalavimą dėl Sprendimo Nr.SKP-156 panaikinimo procesinės teisės normų nepažeidė. Sprendimą Nr.SKP-156 priėmęs viešojo administravimo subjektas į bylą įtrauktas atsakovu, todėl  atsakovo įtraukimo ar pakeitimo klausimas šioje byloje nekyla. Pažymėtina, kad NMA ir ŽŪM sprendimuose  pozicija dėl Pirkimo sutarties sudarymo ir keitimo aplinkybių vertinimo yra iš esmės vienoda. VAGK, nagrinėdama iš esmės pareiškėjo reikalavimą dėl ŽŪM Sprendimo Nr. 3JA-346-276, kuriuo ŽŪM sutiko su NMA Sprendimu Nr. SKP-156, dėl ginčo esmės yra pasisakiusi.

              Byloje nustatyta, kad Paramos sutartimi UAB „Taktukas“ projekto „Įmonės įkūrimas“ Nr.3VK-KK-10-2-003733-PR001 įgyvendinimui  parama buvo skirta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį  „Ne žemės ūkio veikla“ numatant  šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti iki 1 726 400 Lt (65 proc.) visų tinkamų  kompensuoti Projekto išlaidų, iš jų: iki 75 proc. (1 294 800 Lt) Europos žemės ūkio fono kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšos, iki 25 proc. (431 600 Lt)  Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. Be to, nustatyta, kad Paramos gavėjas įsipareigoja prisidėti  prie tinkamų finansuoti Projektų išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų  Projektui  įgyvendinti reikalingų  išlaidų  apmokėjimą  savo įnašu (iki 971 078 Lt, t.y.35 proc.). 

Nagrinėjam ginčui yra aktualus teisinis reguliavimas dėl paramos kaimo plėtrai priemonių iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (toliau – ir Reglamentas Nr. 1698/2005) 15 straipsnyje nustatyta, kad EŽŪFKP valstybėse narėse veikia  per kaimo plėtros programas. Šios programos įgyvendina kaimo plėtros strategiją, naudodamos priemones, suskirstytas pagal IV antraštinėje dalyje apibrėžtas kryptis, kurioms bus prašoma EŽŪFKP pagalbos. Reglamento Nr. 1698/2005 IV antraštinės dalies 3 kryptyje „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ paramos priemonėse numatyta parama verslo kūrimui ir plėtrai (54 straipsnis).

              Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 I antraštinės dalies 5 straipsnyje apibrėžiant paramos teikimo principus, be kita ko, nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad EŽŪFKT finansuojamos operacijos atitiktų Sutartį ir pagal ją priimtus aktus. Aptariamo Reglamento VI antraštinės dalies „Valdymas, kontrolė ir informavimas“ 74 straipsnyje nustatytos valstybių narių pareigos šioje srityje. Nustatyta, kad  siekiant užtikrinti, kad Bendrijos finansiniai interesai būtų veiksmingai  apsaugoti, valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 9 straipsnio 1 dalį (1 dalis), kiekvienai kaimo plėtros programai paskiria institucijas          (valdymo instituciją, atsakingą už atitinkamos programos valdymą; mokėjimo agentūrą; sertifikavimo įstaigą) (2 dalis). Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienai kaimo plėtros programai būtų  nustatoma atitinkama valdymo ir kontrolės sistema, užtikrinanti aiškų valdymo  institucijos ir kitų įstaigų funkcijų pasiskirstymą ir atskyrimą (3 dalis). Valstybės narės vykdo kontrolę pagal išsamias įgyvendinimo taisykles, patvirtintas 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, ypač atsižvelgdamos į  kontrolės, priderintos prie įvairių kaimo plėtros priemonių pobūdžio, rūšį ir intensyvumą (4 dalis).

               2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio  išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1974/2006) su atitinkamais pakeitimais,  dėl  Reglamento (EB) Nr. 1698/2005  48 straipsnyje nurodytų galimybių tikrinti ir kontroliuoti priemones aspektu  nustatyta, kad atsižvelgdamos į Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 74 straipsnio 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad visas jų numatomas įgyvendinti kaimo plėtros  priemones būtų galima tikrinti ir kontroliuoti. Šiuo tikslu valstybės narės  nustato kontrolės vykdymo tvarką, kuri galėtų pagrįstai užtikrinti, kad tinkamai laikomasi tinkamumo kriterijų ir kitų įsipareigojimų (1 dalis).

2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (toliau – ir   Reglamentas (ES) Nr. 65/2011), įžanginės dalies 3 pastraipoje nurodyta, kad valstybės narės turėtų  nustatyti kontrolės sistemą, kuria būtų užtikrinama, jog visi būtini patikrinimai atliekami siekiant veiksmingai patikrinti, ar laikomasi paramos skyrimo  sąlygų Sąjungos arba nacionalinės teisės aktuose, arba  kaimo plėtros programose nustatytus tinkamumo kriterijus  turėtų būti galima kontroliuoti pagal rodiklius, kuriuos galima patikrinti. To paties Reglamento II antraštinės dalies, kuri taikoma paramos kaimo plėtrai pagal 3 krypties priemones, administravimui ir kontrolei, 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai patikrinimai taikomi visoms paramos paraiškoms ar kitoms deklaracijoms, kurias turi pateikti paramos gavėjas arba trečioji šalis, ir apima visus aspektus, kuriuos įmanoma ir reikia patikrinti administracinėmis priemonėmis. Reglamento (ES) Nr. 65/2011 II antraštinėje dalyje yra įtvirtintos nuostatos dėl išmokų sumažinimo arba jų neskyrimo.

            Iš aptartų  ir nacionalinėje teisėję tiesiogiai taikytinų Reglamentų (EB) Nr. 1698/2005, Nr. 1974/2006 ir Reglamento (ES) Nr. 65/2011 nuostatų matyti, kad šiuose ES teisės aktuose valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, kad Bendrijos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti, kartu suteikiant  valstybėms narėms diskreciją nacionalinės teisės aktais nustatyti šių tikslų įgyvendinimo priemones ir procedūras, kontrolės  vykdymo tvarką.

            Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių  (ŽŪM 2007 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr.3D-153 su pakeitimais), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių (ŽŪM 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr.3D-882), Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (ŽŪM 2010 m. vasario 5 d. įsakymas Nr.3D-80) antraštinėse dalyse, be kita ko, nurodyta, kad šie nacionalinės teisės aktai  parengti atsižvelgiant į  Reglamentus (EB) Nr. 1698/2005, Nr. 1974/2006, Nr. 65/2011. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste  su paramos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) priemoninių įgyvendinimu ir administravimu taip pat susiję  Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklės (ŽŪM 2007 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. 3D-150 su pakeitimais),  Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausių įkainių nustatymo metodika (ŽŪM 2007 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. 3D-330 su pakeitimais); Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės (Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 137 su pakeitimais); Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodika (NMA 2013 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. BR1-83 su pakeitimais).

              Paramos sutarties kai kurios nuostatos, nustatančios paramos  UAB „Taktukas“ suteikimo sąlygas (4.4, 4.7, 5.4 p.), sutarties šalių teises ir pareigas (17.5, 17.22 p.), sutarties pažeidimo  nustatymo sąlygas ir pasekmes (17.5, 25.3 p.)  tiesiogiai  nukreipia į  pirmiau minėtus teisės aktus. 

Pagal pirmiau minėtų Reglamentų ir jas įgyvendinančių nacionalinės teisės normas    valstybių narių įgaliotos (kompetentingos) institucijos atitinkamos programos priemonės įgyvendinimo kontrolės funkciją vykdo  tiek mokant paramą (ex ante), tiek ją išmokėjus  (ex post).  Nagrinėjamu atveju Agentūra  pažeidimus nustatė  programos priemonės įgyvendinimo kontrolės funkciją  atlikusi ex post, t.y. Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka  gavusi informaciją iš FNTT apie įtariamą  pažeidimą ir nustatyta tvarka atlikusi  patikrinimą.

             Atsakovo apeliaciniame skunde  nurodyta aplinkybė, kad  FNTT, atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-11009-13 2013 m. lapkričio 13 d. atliko UAB „Taktukas“ dokumentų poėmį, tikrinant pirmosios instancijos teismo priimti sprendimo pagrįstumą nėra reikšminga, nes Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros prokuroro 2014 m. gegužės 15 d. nutarimu (1 t., b.l.138-143) šis ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-11009-13 nutrauktas. Šis nutarimas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės.

            Byloje nustatyta, kad Agentūra, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, vadovaudamasi Priemonės įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių 197,3.14, 197.4, 252, 255, 256 punktais, Sankcijų taikymo metodikos 7.2, 11 p. ir 2 priedo (lentelės) 9,11 eilutėmis, Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 punktu, Paramos sutarties 19.1 punktu, Sprendimu Nr.SKP-156 paramos gavėjui UAB „Taktukas“ pritaikė 25 proc. paramos dydžio susigrąžinimo sankciją už Paramos sutarties 25.3, 25.23 punktų, Priemonės įgyvendinimo taisyklių 22 ir 26.6 punktų, Pirkimų taisyklių 52 punkto  ir 3 punkto pažeidimą.

             Priemonės administravimo taisyklių 22  punkte nustatyta, kad projekte turi būti numatytos išlaidos, kurios susijusios su projekto įgyvendinimu. Perkamos prekės turi būti naujos, atitinkančios teisės aktų nustatytus reikalavimus. Paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse, ir numatytos paramos sutartyje. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti aiškiai išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiamos bendra suma.  Aptariamų  Taisyklių 26 punkte  nurodytos  netinkamos finansuoti  išlaidos, tarp jų išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas ir nesilaikant pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse. 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių  153.2 punktas nustato, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti pagal nustatytus didžiausius įkainius, o jei didžiausi įkainiai nenustatyti – pagal Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones prekių, paslaugų ar darbų pirkimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150.

           Paramos sutarties  II dalyje „Paramos suteikimo sąlygos“ buvo nustatytos kokios investicijos kompensuojamos išmokant Paramos lėšas (4 p.), paramos suteikimo sąlygos (5 p.). Pagal  Paramos sutarties 4 punktą išmokant Paramos lėšas, Paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios, be kita ko, yra: tiesiogiai susijusios su Projekto, kuriam teikiama Parama, įgyvendinimu (4.1 p.); būtinos Projektui vykdyti ir numatytos šioje Sutartyje (4.2 p.); laikomos tinkamomis finansuoti vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo taisyklių (ŽŪM 2010m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr.3D-882) nuostatomis ir numatytos Sutartyje (4.4 p.); padarytos nepažeidžiant EB ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų (4.7 p.). Paramos sutarties 5 punktas nustato, kad Parama Paramos gavėjui suteikiama, jei Paramos gavėjas): įvykdys Projektą iki 2011 m. birželio 30 d. (5.1 p.); Projektą vykdys be nukrypimų (5.2 p.); prekes, paslaugas ir darbus, kuriems įsigyti skiriama Parama, įsigis laikydamasis Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausių įkainių nustatymo metodikos, patvirtintos ŽŪM 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330, o prekes, paslaugas ir darbus, kuriems pagal šią Metodiką nėra nustatyti didžiausi įkainiai, įgis laikydamasis  Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų ŽŪM 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150, nuostatų.

        Paramos sutarties III dalyje „Paramos išmokėjimo tvarka“ paramos (iki 1 726 400 Lt) mokėjimas buvo išskaidytas į 3 dalis (6 punktas) kiekvienai Paramos daliai nustatant atitinkamoms (išvardytoms) investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) kompensuoti numatytą  Paramos dalį bei mokėjimo prašymo pagal kiekvieną Paramos dalį pateikimo terminus. Pagal  Paramos sutarties 6.1 punktą  pirmą Paramos  dalį  iki 582 200 Lt buvo numatyta suteikti šioms Paramos gavėjo investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) kompensuoti (iš jų 575 800 Lt naujos technikos, įrangos, įsigijimui ir įrengimui (fasavimo įrenginys I dalis);  6 400 Lt bendrosioms išlaidoms (verslo plano paruošimas ir administravimas)) nustatant mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2011 m. balandžio 30 d.  Pagal  Paramos sutarties 6.2 punktą  antrą Paramos  dalį  iki 541 963 Lt buvo numatyta suteikti Paramos gavėjo investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) kompensuoti -  naujos technikos, įrangos, įsigijimui ir įrengimui (fasavimo įrenginys II dalis)  nustatant mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2011 m. gegužės 31 d. Pagal  Paramos sutarties 6.3 punktą  trečią Paramos  dalį  iki 602 237 Lt buvo numatyta suteikti Paramos gavėjo investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) kompensuoti -  naujos technikos, įrangos, įsigijimui ir įrengimui (fasavimo įrenginys III dalis)  nustatant mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2011 m. birželio 30 d.

            Paramos sutarties 6 punkte aiškiai apibrėžta, kad visą Paramą (išskyrus  nedidelę pirmosios Paramos dalies sumą, skirtą aiškiai apibrėžtai paskirčiai - bendrosioms išlaidoms (verslo plano paruošimui ir administravimui) numatyta skirti kompensuoti Paramos gavėjo investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) naujos technikos, įrangos (fasavimo įrenginio), įsigijimui ir įrengimui.

             Taigi Paramos gavėjas (pareiškėjas) įgyvendindamas Projektą,  prekių, paslaugų ir darbų, kuriems įsigyti Paramos sutartyje  buvo numatyta Parama, pirkimą turėjo atlikti laikydamasis Sutarties sąlygų ir teisės aktų, į kuriuos nukreipia Paramos sutartis, reikalavimų. Ši Paramos gavėjo pareiga  nustatyta Paramos sutarties 5.4  ir 17.5 punktuose. Detalūs reikalavimai, kurių turėjo laikytis pareiškėjas, vykdydamas prekių paslaugų ir darbų pirkimą, nustatyti  Pirkimų taisyklėse (ŽŪM 2010 m. vasario 8 d. įsakymo Nr.3D-86 redakcija).

               NMA Sprendimu Nr.SKP-156 nustatė, kad UAB „Taktukas“ Pirkimo taisyklių pažeidimus  padarė priimdama vienintelio tiekėjo pasiūlymą ir sudarydama su juo Pirkimo sutartį  bei keisdamas šią sutartį.

             Agentūra vienu iš nustatytų pažeidimų pripažino tai, kad Paramos gavėjas  nesilaikė Pirkimo taisyklių reikalavimų tuo aspektu, jog neatmetė vienintelio atsiliepusio tiekėjo pateikto pasiūlymo, neatitinkančio 2011 m. kovo 3 d. kvietimo pateikti pasiūlymą (alternatyvaus pasiūlymo) reikalavimų ir Pirkimo taisyklių reikalavimų, nors pirkimą turėjo pripažinti neįvykusiu ir  visas pirkimo procedūras vykdyti iš naujo.

Pagal Pirkimų taisyklių 17 punktą kvietime pateikti pasiūlymą, kuris  siunčiamas visiems į skelbimą atsiliepusiems tiekėjams, turi būti informacija, nurodyta šių Taisyklių 1 priede. Atitinkamai Pirkimų taisyklių 31 punkte nustatyta, kad tiekėjo pasiūlyme turi būti informacija, nurodyta šių Taisyklių 2 priede. Minėto teisės akto 1-2 prieduose  nustatyti šių dokumentų turinio reikalavimai suderinti pagal Pirkimų taisyklių reikalavimus taip, kad perkančioji organizacija kvietime  pateikti pasiūlymą suteiktų galimiems tiekėjams apie pirkimo objektą šio teisės akto reikalavimus atitinkančią informaciją, o tiekėjai pateiktų pasiūlymus į kvietimą  laikydamiesi šio teisės akto reikalavimų.

              Pagal Pirkimo taisyklių 1 priedo 1 dalį „Pirkimo objektas“  kvietime pateikti pasiūlymą turi būti apibrėžtas pirkimo objektas  (jo pavadinimas, techninė specifikacija (1-2 p.); informacija, kad draudžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus arba pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, paslaugų ar darbų (3 p.); esminės sutarties vykdymo sąlygos (prekių tiekimo, paslaugų teikimų ar darbų atlikimo terminai, apmokėjimo sąlygos ir kt. (4 p.). Pagal Pirkimo taisyklių 1 priedo IV dalį „Pasiūlymų rengimas“ kvietime, be kita ko, turi būti  informacija, kaip turi būti apskaičiuota pasiūlymo kaina. Į kainą turi įeiti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos (sandėliavimo, transportavimo, pakavimo ir kt.) bei nuolaidos (8 p.).

Taisyklių 2 priede nustatyta, kad tiekėjo pasiūlyme, be kita ko, turi būti  nurodyta informacija, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai visiškai atitinka techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus (nurodant savybes). Pirkimų taisyklių 35 punkte, kuris yra šio teisės akto dalyje „Tiekėjo konkursinio pasiūlymo rengimas ir pateikimas“, nustatyta, kad į prekių, paslaugų ir darbų kainą turi įeiti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos (sandėliavimo, transportavimo, pakavimo ir kt.) bei nuolaidos.

Vykdant viešuosius pirkimus pagal  Pirkimų taisykles,  galioja iš esmės  tie patys principai, kurie numatyti  Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje. Pirkimų taisyklių 3 straipsnyje nustatyta, kad  šiose Taisyklėse nurodyti prekių, paslaugų ir darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Šios  pareigos išplaukia  iš skaidrumo principo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, kad bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (žr., pvz., LAT 2013 m. kovo 8 d. nutartį  civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

              Iš byloje esančio UAB „Taktukas“ kvietimo UAB „Milviteka“ pateikti pasiūlymą matyti, kad šis Kvietimas  struktūriniu požiūriu  parengtas  pagal Pirkimo taisyklių 1 priedą. Pirkimo objektas Kvietime apibrėžtas iš esmės aiškiai – fasavimo įrenginys birių maisto produktų pakavimui į dėžutes. Kvietimo I dalies „Pirkimo objektas“ 1-8 pozicijose  nurodyta kokie reikalavimai  (techninės specifikacijos) keliami perkamam fasavimo įrenginiui pagal birių produktų pakavimo į vieną paketą dozę (gramais) ir paklaidą (gramais), paketo formą ir dydį (mm), įpakavimo našumą (160 paketų/min), dėžučių paketams sudėtį dydį (mm) ir paketų dėžutėje talpą (vnt.), pakavimo dėžučių grupavimą (vnt.). Kvietimo 9-28 pozicijose aprašyti reikalavimai birių produktų fasavimo įrenginiui (visumai) jo komplektavimo prasme (fasavimo įrenginio atitinkamų dalių pavadinimai su jų apibūdinimu, perkamų dalių kiekis). Kvietimo I dalies  9-28 pozicijose  išvardytos perkamo  fasavimo  įrenginio  sudėtinės dalys (įrenginiai ir jų kiekiai vienetais)  nuo fasavimo produkto pateikimo į įrenginį iki fasavimo proceso galutinio produkto.  Nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad VAGK sprendime ir NMA Sprendime Nr. SKP-156 pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Paramos gavėjas į Kvietimą (jo 3 punktą) nebuvo įrašęs informacijos apie draudimą pateikti alternatyvius pasiūlymus, kaip to reikalauja Pirkimo taisyklių 1 priedo 3 punktas.

               UAB „Milviteka“ Pasiūlymo 1 dalyje „Techninė specifikacija“ pateikė tokius pasiūlymus, kokius  Kvietimo techninėse specifikacijose (1-8 pozicijose) buvo nustatęs UAB „Taktukas“, be to,  įrašė  grupinio pakavimo dydį (mm) ir pakavimo medžiagų technines specifikacijas: paketo medžiaga (performuota HDLE plėvelė, storis 30mkm), dėžučių medžiaga (kartoniniai ruošiniai, popierius 250-350 g/m2), grupinio pakavimo plėvelės medžiaga“ (nuo temperatūros susitraukianti PE plėvelė, storis 50 mkm), padėklų apvyniojimo pakavimo plėvelės medžiaga (plėvelė „Strech“, storis 17-20 mkm, plotis 500 mm). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir VAGK sprendimų išvadomis, kad dėl šių papildomų duomenų nurodymo Pasiūlymas  negali būti vertinamas kaip alternatyvus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad turi būti atsižvelgiama į visą  Kvietimo I dalį, o ne tik į 1-8 pozicijas. Kvietimo I dalies  9-28 pozicijose  yra aprašyti reikalavimai perkamo birių produktų fasavimo įrenginio (linijos) atskiroms sudedamosios   dalims, skirtoms  atlikti  tam tikras birių produktų fasavimo  proceso funkcijas  dirbant su nurodytomis   fasavimo medžiagomis (kartonu dėžutėms, nuo temperatūros susitraukiančią plėvele  paketų grupiniam pakavimui, pakavimo plėvele pakavimo padėklų apvyniojimui). Taigi Kvietimo techninėje specifikacijoje yra nurodyti reikalavimai su kokių rūšių pakavimo medžiagomis dirbantis įrenginys (jo atitinkamos dalys) yra perkama. Tiekėjui Pasiūlyme nurodžius konkrečius duomenis tų įpakavimo medžiagų (kartono ir plėvelių), su kuriomis dirbs Kvietime pateikti pasiūlymą  nurodyto įrenginio (linijos) dalys, atliekančios atitinkamas fasavimo proceso operacijas, nėra pagrindo  išvadoms, kad Tiekėjo pasiūlymas šiuo aspektu neatitiko Kvietime nustatytos techninės specifikacijos, nes Kvietime aprašant reikalavimus perkamo birių produktų fasavimo įrenginio (linijos)  atitinkamas  proceso operacijas atliekantiems įrenginiams buvo nustatyti  reikalavimai, kad jie dirbtų būtent su šių rūšių  pakavimo medžiagomis (kartonu, plėvele), be to, pagal Taisyklių 2 priedą tiekėjas turi nurodyti siūlomos pirkti prekės savybes. Todėl  šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad Tiekėjas Pasiūlyme  prie įrangos  techninės specifikacijos įrašė įpakavimo medžiagų konkrečius duomenis (savybes)  nereiškia, kad Pasiūlymas buvo papildytas naujomis paslaugomis,  ar kitu būdu  buvo nukrypta nuo  Kvietime  nurodytos pirkimo objekto techninės specifikacijos. Tiekėjo Pasiūlyme nurodytas grupinio pakavimo dydis (mm)  faktiškai yra tik sandauga tų duomenų, kuri apibūdina grupinio paketo dydį, kuris gaunamas Kvietime nurodytų matmenų (mm) paketų (vnt.) skaičių supakavus  grupinio pakavimo būdu.

             Agentūra Pirkimo taisyklių pažeidimu pripažino tai, kad UAB „Taktukas“ priėmė Kvietimo neatitinkantį alternatyvų Pasiūlymą pagal  perkamų  prekių, paslaugų ir darbų  apimtį.

            Minėta, kad Paramos sutarties 6 punkte yra aiškiai apibrėžta, jog Parama buvo skirta  kompensuoti Paramos gavėjo investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) naujos technikos, įrangos (fasavimo įrenginio), įsigijimui ir įrengimui (išskyrus Paramos dalies sumą, skirtą bendrosioms išlaidoms, t.y. verslo plano paruošimui ir administravimui). Paramos gavėjo personalo mokymo išlaidoms kompensuoti Paramos sutartyje parama nebuvo numatyta.  Pareiškėjas Kvietime nurodė, kad pirkimo objektas yra birių maisto produktų pakavimo į dėžutes įrenginys. Tai atitinka  Paramos sutartyje Paramos skyrimo  paskirtį. 

            Pirkimų taisyklių 35 punkte nustatyta, kad į prekių, paslaugų ir darbų kainą turi įeiti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos (sandėliavimo, transportavimo, pakavimo ir kt.) bei nuolaidos.    Kvietimo 10 punkte UAB „Taktukas“ nurodė, kad į pasiūlymo kainą turi įeiti  visi mokesčiai, įskaitant PVM, ir visos tiekėjo išlaidos (sandėliavimo, transportavimo, pakavimo, sumontavimo, ir kt.) bei nuolaidos. PVM turi būti nurodomas atskirai, išskyrus užsienio tiekėjus, kurie neprivalo mokėti PVM.  Taigi  pareiškėjas Pirkimų taisyklių 35 punkto prasme aiškiai nurodė, kad į prekių, paslaugų ir darbų kainą įeina įrenginio sumontavimas.  Atsižvelgiant į tai, kad Paramos sutarties 6 punkte  nurodyta, kad parama skiriama fasavimo įrenginio įsigijimui ir įrengimui, montavimo  darbų ir paslaugų įtraukimas į Kvietimą  laikytinas atitinkančiu Paramos sutarties sąlygas. UAB „Milviteka“ Pasiūlymo dalies „Tiekimo sudėtis ir kaina“ 19 eilutėje įrašė darbus ir  paslaugas „Įrenginio montavimas, atidavimas eksploatuoti ir vietos personalo mokymas. Į kainą įtrauktos 3 vyriausiųjų montuotojų kelionės išlaidos, darbas, maistas ir 10 darbo dienų apgyvendinimas“, nurodydamas, kad jų kaina 75 000 Lt (be PVM). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir VAGK sprendimo argumentais, kad montavimo paslaugos įtraukimas į kainą yra pagrįstas ir Pasiūlymo nedaro alternatyviu, nes birių produktų fasavimo įrenginys (visuma) susideda iš atskiras fasavimo operacijas atliekančių to įrenginio (visumos) dalių, kurios turėjo būti sujungtos į  atskiras  pakavimo operacijas atliekančių įrenginio dalių visumą (sumontuotos) ir pareiškėjas Kvietime įrenginio montavimo darbus buvo nurodęs kaip įtrauktinus į prekių, paslaugų ir darbų kainą. Montavimo darbų įtraukimą į Kvietimą, kaip minėta, galima pripažinti pagrįstu ir pagal Paramos sutarties 6 punktą. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste reikšminga aplinkybė yra ta, kad Tiekėjas Pasiūlyme nenurodė (neišskyrė)  montavimo darbų ir paslaugų kainos, nes įrenginio montavimas  nurodytas  Pasiūlymo II dalies 19 eilutėje kartu su neapibrėžtomis paslaugomis ar darbais („atidavimas eksploatuoti“) bei paslauga („vietos personalo mokymas“), kurių pirkimo UAB „Taktukas“ neskelbė ir Kvietime nenurodė, kad prašo pateikti pasiūlymus tokių  paslaugų pirkimui.  Pirkimo sutarties, kuri  tarp UAB „Taktukas“ ir UAB „Milviteka“ buvo sudaryta 2011 m. balandžio 29 d., Priedo Nr.1 dalies „Tiekimo sudėtis ir kaina“ 19 eilutė yra analogiška kaip ir Pasiūlymo II dalies 19 eilutė. Tai įrodo, kad Pirkimo sutartis buvo sudaryta ne tik birių produktų fasavimo naujos įrangos įsigijimui ir įrengimui, į kurią Paramos gavėjo investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) kompensuoti Paramos sutartimi buvo numatyta parama, o ir  vietos personalo mokymo paslaugai, kuriai parama nebuvo numatyta ir pareiškėjas skelbime bei Kvietime nebuvo paskelbęs personalo mokymo paslaugos pirkimo. Iš to seka išvados, kad Tiekėjas šiuo aspektu pateikė Kvietimo neatitinkantį (alternatyvų) pasiūlymą, kuriuo pasiūlė UAB „Taktukas“ papildomą pirkimo objektą -  personalo mokymo paslaugą, kurios pirkimo Paramos gavėjas nebuvo paskelbęs. Tiekėjo Pasiūlymo II dalies 19 eilutėje pasiūlymas suformuluotas taip, kad nesuteikia pagrindo išvadoms, jog pasiūlyta vietos personalo mokymo paslauga neturėjo įtakos  šioje eilutėje nurodytai  pasiūlymo kainai (75 000 Lt), t.y. kad jos atitinkamai nepadidino. Iš Pasiūlymo ir Pirkimo sutarties apskritai nėra aišku kokia kaina buvo pasiūlyta už fasavimo įrangos montavimo darbus,  nes, kaip  minėta,   Montavimo darbai nurodyti vienoje eilutėje su neaiškios apibrėžties ir paskirties „atidavimo eksploatuoti“ paslaugomis ar darbais, taip pat įtrauktos teisiškai nepagrįstos išlaidos 3 Tiekėjo darbuotojų  kelionei, maistui, apgyvendinimui 10 dienų. VAGK sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad minėtoje Pasiūlymo eilutėje nurodytos išlaidos apskritai nėra aiškios ir nesietinos su Pirkimo sutartyje nurodytu pirkimo objektu (išskyrus įrangos montavimo paslaugą, kuri Pasiūlyme  neišskirta ir jos kaina nenurodyta). Šiuo aspektu apskritai nėra pagrindo kalbėti apie racionalų EŽŪFKP lėšų ir  Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, numatytų Paramai skirti, panaudojimą.

Pirmosios instancijos teismas sprendime  netinkamai rėmėsi Pirkimų taisyklių 29 punktu ir teismų praktika (LAT nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2012), nes minėtoje byloje teisės aiškinimo taisyklės suformuluotos esant faktinėms aplinkybėms,  kurios iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Nagrinėjamo administracinio ginčo atveju, priešingai nė nurodytoje civilinėje byloje, apskritai nėra pagrindo svarstyti apie tai, kad perkančioji organizacija neturėtų pripažinti netinkamu tiekėjo pigiausio  pasiūlymo  tik tuo pagrindu, kad pasiūlyta per daug prekių ar paslaugų (nesant kitų įstatyme numatytų apribojimų). UAB „Taktukas“ atveju pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas,  taigi vien tik dėl to, kad dalyvavo vienas tiekėjas pateikto pasiūlymo nėra pagrindo vertinti kaip pasiūlymo mažiausia kaina, be to, kaip minėta,  Pasiūlymo  II dalies 19 eilutėje  išdėstytas pasiūlymas (kaina 75 000 Lt be PVM) neatitiko Kvietimo ir Pirkimo taisyklių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo argumentai esą personalo mokymas yra susijęs su Projektu, dėl pirmiau išdėstytų argumentų  negali būti pagrindu išvadoms, kad tiekėjas pateikė Pasiūlymą, kuris atitiko pirkimo dokumentuose  nustatytus reikalavimus. Priėmimas pasiūlymo,  neatitinkančio pirkimo dokumentų reikalavimų, pažeidžia galimų tiekėjų lygiateisiškumo ir pirkimo skaidrumo principus (Pirkimų taisyklių 3 punktas).

               Dėl Pasiūlymo atitikties  Kvietimo reikalavimams abejonių kelia ir tai, kad pagal Kvietimą  (analogiškai kaip ir pagal Paramos sutartį) pirkimo objektu buvo nurodytas birių produktų fasavimo įrenginys. Pasiūlymo techninėje specifikacijoje Tiekėjas nurodė, kad pakuojamas produktas – kruopos, t.y. tik vienos rūšies birus produktas. 2011 m. balandžio 29 d. Pirkimo sutartyje  pirkimo objektu buvo nurodytas fasavimo įrenginys, skirtas kruopų pakavimui, tačiau 2013 m. kovo 29 d. Priedu Nr.2 pakeičiant Pirkimo sutartį, be kita ko, buvo išplėstas birių produktų, kurie gali būti fasuojami įrenginiu, rūšys (be išvardytų kruopų rūšių nurodyta pupelės, žirniai, dribsniai), t.y. UAB „Taktukas“ grįžo prie platesnio asortimento birių produktų fasavimo galimybės.

            Minėtų aplinkybių visuma yra pakankama išvadoms kad  atlikdamas prekių, paslaugų ir darbų pirkimą ir pasirašydamas  Pirkimo sutartį, pareiškėjas nesilaikė  Paramos sutarties 5.4 punkto ir 17.5 punktuose nustatytų paramos suteikimo sąlygų ir pareigos  prekes, paslaugas ir darbus, kuriems įsigyti suteikiama Parama, įsigyti laikantis Pirkimo taisyklių nuostatų (2007-2013 metų programos administravimo taisyklių  153.2 punktas, Priemonės įgyvendinimo taisyklių 22  ir 26.6 punktai, Pirkimų taisyklių 3 punktas, 17 punktas ir 1 priedo 3 punktas, Pirkimo taisyklių 23.2 punktas).

             Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, pritaria VAGK sprendimo argumentams, kad esant šioms aplinkybėms perkančioji organizacija turėjo nepriimti UAB „Milviteka“ pasiūlymo kaip neatitinkančio pirkimo dokumentuose (Kvietime)  nustatytų reikalavimų (Pirkimo taisyklių 23.2 punktas) ir Paramos sutartyje nurodytos įrangos pirkimo procedūras atlikti iš naujo. 

             Kiti pažeidimai, kuriuos nustatė Agentūra Sprendime Nr. SKP-156 yra susiję su sudarytos Pirkimo sutarties  pakeitimais, kurie nebuvo suderinti su Agentūra.

            Pagal  Pirkimo taisyklių 52 punktą pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams. Pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su Agentūra. Agentūra, vertindama pakeitimų būtinybę, atsižvelgia į tai, ar, atlikus numatomus pakeitimus, bus pasiekti numatyti projekto tikslai bei uždaviniai, pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, negalima buvo numatyti vykdant konkursą ar apklausą.

           Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pagal EŽŪFKP priemoninių  administravimą ir įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus, paramos sutarties ir/ar pirkimo sutarties pakeitimai yra galimi, tačiau pakeitimai gali būti atlikti laikantis teisės aktų reglamentuotos tvarkos ir sąlygų. VAGK sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Paramos gavėjo prašymas pakeisti Paramos sutartį negali būti tapatinamas su Paramos gavėjo prašymu suderinti  Pirkimo sutarties pakeitimą. Šias procedūras reglamentuoja skirtingi teisės aktai.

Projektų ir Paramos sutarties pakeitimų procedūrą reglamentuoja 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių  II skirsnis. Šių Taisyklių 190 punktas nustato, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Pagal aptariamų Taisyklių 192 punktą iškilus poreikiui keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, paramos gavėjas privalo raštu pateikti Agentūrai motyvuotą prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį. Agentūra dėl šių prašymų turi priimti atitinkamus sprendimus (Taisyklių 194-196 punktai). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas naudojosi 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių II skirsnyje  numatyta Paramos gavėjo teise (ši teisė aptarta Paramos sutarties VIII  skyriuje) kreiptis į Agentūrą su prašymu pratęsti Projekto įgyvendinimo terminus ir, atsižvelgiant į šiuos prašymus, Susitarimais Nr.1- Nr.6 kelis kartus buvo pakeista Paramos sutarties 5.1 punkte nustatyta Paramos suteikimo Paramos gavėjui sąlyga, susijusi su Projekto įvykdymo terminu, paskutiniu Paramos sutarties pakeitimu (Susitarimu Nr.6)  nustatant šį terminą iki 2013 m. birželio 30 d.

            Byloje nustatyta, kad prie Paramos sutarties yra Susitarimai Nr.1- Nr.6, kuriais atsižvelgiant į Paramos  gavėjo prašymus pratęsti Projekto įgyvendinimo terminą, kiekvienu Parmos sutarties pakeitimu (Susitarimu)  buvo keičiama Paramos sutarties 5.1 punkte nustatyta Paramos  suteikimo sąlyga, kad Projektas bus įvykdytas iki Paramos sutartyje nustatyto termino, ir 6 punkte  nustatytas  mokėjimo prašymo pateikimo terminas (pagal Susitarimą Nr.6  šie terminai - iki 2013 m. birželio 30 d.). Be to, Susitarimais Nr.1-Nr.6 buvo atitinkamai pakeistas Paramos sutarties 6 punktas dėl Paramos (iki 1 726 400 Lt)  mokėjimo suskaidymo į 3 dalis. 2012 m. sausio 24 d. Susitarimu Nr.3, atsižvelgiant į Paramos gavėjo prašymą, buvo pakeistas Paramos sutarties 6 punktas sujungiant Paramos suskaidymą į 3 dalis (panaikinant Paramos sutarties 6.1-6.3 punktus) ir nustatant, kad parama iki 1 726 400 Lt bus suteikta  Paramos gavėjo investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) kompensuoti (iš jų 1 726 400 Lt naujos technikos, įrangos, įsigijimui ir įrengimui (fasavimo įrenginys) ir 6 400 Lt bendrosioms išlaidoms (verslo plano paruošimas ir administravimas). Susitarimuose Nr.4-Nr.6,  6 punkte buvo keičiamas tik mokėjimo prašymo pateikimo terminas. Prašymus pratęsti Paramos sutartyje numatytą Projekto įgyvendinimo terminą UAB „Taktukas“ teikė Agentūrai, atsižvelgdamas į Tiekėjo rašytinius prašymus pratęsti terminus, nurodydamas įvairias  įrangos pateikimui  iki nustatyto termino  atsiradusias kliūtis.

             Pirkimo taisyklės pirkimo sutarties keitimo procedūros nereglamentuoja, tačiau Taisyklių 52 punkte yra imperatyviai nustatyta, kad projekto vykdytojas gali keisti pirkimo sutartį tik  suderinęs su Agentūra. Be to, šioje teisės normoje yra nustatyta sąlyga, kad  pirkimo sutarties keitimas galimas tik tuo atveju, jei pakeitimai iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams. Pirkimų taisyklių 52 punkto nuostata, kad  Agentūra, vertindama pakeitimų būtinybę, atsižvelgia į tai, ar, atlikus numatomus pakeitimus, bus pasiekti numatyti projekto tikslai bei uždaviniai, pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, negalima buvo numatyti vykdant konkursą ar apklausą, aiškinant šią nuostatą viso šioje  teisės normoje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste,  suponuoja išvadas, kad paramos gavėjas turi pateikti Agentūrai motyvuotą prašymą dėl pirkimo sutarties pakeitimo suderinimo, o Agentūrai, gavusiai tokį projekto vykdytojo  prašymą, kyla pareiga jį išnagrinėti pagal minėtos tesiės normos reikalavimus ir atitinkamu administraciniu aktu aiškiai išreikšti savo pozicija dėl pirkimo sutarties  pakeitimų suderinimo (atsisakymo suderinti). Pagal šios teisės normos reikalavimus projekto vykdytojui  nepakanka raštu informuoti Agentūrą  apie  ketinimą  pakeisti pirkimo sutartį.

            Pagal Pirkimo taisykles esminės  pirkimo sutarties sąlygos: prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai, apmokėjimo sąlygos.

           Pirkimo sutarties 5 punkte buvo nustatyta, kad  įrenginio pristatymo terminas – iki 2012 m. spalio 1 d. Paramos gavėjas 4 kartus pratęsė Pirkimo sutarties 4.1 punkte nurodytą terminą: 2012 m. birželio 27 d. susitarimu iki 2012 m. gruodžio 30 d., 2012 m. gruodžio 21 d. susitarimu  iki 2013 m. kovo 30 d., 2013 m. kovo 28 d. susitarimu – iki 2013 m. birželio 30 d. Paskutinį kartą įrenginio pristatymo terminą UAB „Taktukas“ Tiekėjui  pratęsė net  nelaukdamas, ar Agentūra  patenkins  2013 m. kovo 28 d. prašymą pakeisti Projekto įgyvendinimo terminą, ar pakeis Paramos sutarties 5.1 punkte nustatytą paramos  suteikimo sąlygą, kad Parama  suteikiama, jei Paramos gavėjas įvykdys Projektą iki nustatyto termino (Susitarimu Nr.6 Paramos sutarties 5.1 punktas pakeistas nustatant Projekto įvykdymo terminą iki 2013 m. birželio 30 d. buvo pakeistas 2013 m. balandžio 22 d., o Paramos gavėjas  Tiekėjui įrenginio  pristatymo terminą iki 2013 m. birželio 30 d. pratęsė  2013 m. kovo 28 d.).

              Iš pareiškėjo pozicijos byloje esą pirkimo sutarties pakeitimus jis suderino su Agentūra, suderinimo dokumentais nurodant UAB „Taktukas“ 2011 m. gruodžio 29 d., 2012 m. birželio 26 d., 2012 m. liepos 11 d., 2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. kovo 26 d. raštus Agentūrai, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai sutapatina 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių II  skirsnyje numatytą Projektų ir Paramos sutarties pakeitimų procedūrą su Pirkimų taisyklių 52 punkte numatyta pirkimo sutarties keitimo suderinimo procedūra. Iš byloje esančių  2011 m. gruodžio 29 d., 2012 m. birželio 26 d., 2012 m. gruodžio 19 d. prašymų turinio matyti, kad jie Agentūrai pateikti prašant pratęsti Projekto įgyvendinimo terminą (tai nurodo ir pats pareiškėjas), o  2012 m. liepos 11 d. raštas   UAB „Taktukas“  yra 2012 m. birželio 26 d. prašymo pratęsti Projekto įgyvendinimo terminą  papildymas.  2013 m. kovo 26 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą dėl fasavimo linijos dalių pakeitimo ir Projekto įgyvendinimo termino pratęsimo. Šį prašymą, nors jame ir nėra aiškiai išreikštas prašymas suderinti Pirkimo sutarties pakeitimą, galima vertinti ir kaip prašymą suderinti Pirkimo sutarties pakeitimą, tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjas  Pirkimo sutarties pakeitimą atliko nelaukdamas Agentūros sprendimo, t.y. tik informavęs apie poreikį pakeisti Pirkimo sutartį, tačiau neesant Agentūros leidimo (suderinimo) pakeisti Pirkimo sutartį.

         Byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 28 d. UAB „Taktukas“ ir UAV „Milviteka“ pasirašė Priedą Nr.2 prie Pirkimo sutarties, kurį NMA  sprendimu Nr. SKP-156, ŽŪM Sprendimu Nr. 3JA-346-276 ir VAGK 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu vertino kaip Pirkimo sutartyje numatyto pirkimo objekto pakeitimą iš dalies, atliktą pažeidžiant Pirkimo taisyklių 52 punktą. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu buvo priešingos nuomonės su kuria  apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir konstatuoja, kad teismas  netinkamai  vertino bylai reikšmingas aplinkybes,  neteisingai taikė materialinės  normas ir priėjo prie klaidingų išvadų.

           Minėta, kad  pagal Pirkimo taisyklių 52 punktą  Pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su Agentūra,  kuriai pagal šią teisės normą kyla pareiga gavus  projekto vykdytojo prašymą  įvertinti pakeitimų būtinybę  pagal šios teisės normos reikalavimus.

           Pagal pateiktus į bylą įrodymus Pirkimo sutarties  2013 m. kovo 29 d. pakeitimas (Priedas Nr.2) buvo pasirašytas tą dieną iki kurios  Susitarimu  Nr.5  pakeitus Paramos sutarties 5.1 punktą buvo nustatyta sąlyga, kad  Parama jos gavėjui suteikiama, jei Paramos gavėjas įvykdys Projektą iki 2013 m. kovo 29 d. Pirmiau minėtu 2013 m. kovo 26 d. raštu UAB „ Taktukas“  kreipėsi į Agentūros Projektų administravimo skyrių dėl fasavimo linijos dalių pakeitimo ir Projekto įgyvendinimo sąlygų pratęsimo (1 t. b.l. 83-84). Į šį pareiškėjo prašymą Agentūra atsakė 2013 m. balandžio 12 d. raštu Nr.BRK-(10.3.81)-2573. Iš minėtos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas  Pirkimo sutarties  pakeitimą  (Priedas Nr.2) atliko 2013 m. kovo 29 d., neturėdamas jokio (nei teigiamo, nei neigiamo) Agentūros atsakymo dėl pirkimo sutarties pakeitimo suderinimo (atsisakymo suderinti). Šiuo Pirkimo sutarties pakeitimu buvo iš dalies pakeistas pirkimo  sutarties objektas. VAGK, priešingai nė pirmosios instancijos teismas, šią aplinkybę įvertino teisingai ir priėjo prie įrodymais ir teisės normomis pagrįstų išvadų, kad Pirkimo sutarties pakeitimu Nr.2, kuris nebuvo suderintas  su Agentūra, kaip to reikalauja Pirkimo taisyklių 52 punktas, buvo iš dalies pakeistas pirkimo objektas. Nors dėl šio Pirkimo sutarties pakeitimo pirkimo objekto (birių produktų fasavimo įrenginys) paskirtis Paramos sutarties ir Projekto įgyvendinimo tikslų ir požiūriu nepasikeitė, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Pirkimo  sutarties pakeitimus  Projekto vykdytojas (pareiškėjas) atliko  pažeisdamas Pirkimo taisyklių 52 punkto, o tuo pačiu ir Paramos sutarties 17.5, 25.3, 25.23  punktų reikalavimus.

Dėl Agentūros  2013 m. balandžio 12 d. rašto  Nr.BRK-(10.3.81)-2573 teisėjų kolegija pažymi, kad jis neeliminuoja Agentūros Sprendime Nr.SKP-156 nustatyto Pirkimo taisyklių 52 punkto pažeidimo, nes, kaip minėta pirmiau,  Pirkimo sutarties  Priedas Nr.2  pasirašytas  2013 m. kovo 29 d., t.y. pareiškėjui neturint jokio Agentūros  sprendimo (pirkimo sutarties pakeitimo suderinimo, ar atsisakymo jį suderinti). Be to, nors minėtame Agentūros rašte pareikšta, kad Agentūra neprieštarauja patobulintos fasavimo linijos įsigijimui, tačiau tame pačiame rašte Paramos gavėjui priminta, kad įsigydamas prekes, paslaugas ir darbus jis privalo  laikytis Pirkimo taisyklių. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas šių Taisyklių nesilaikė, nes Pirkimo sutarties pakeitimą atliko  nesuderinęs su Agentūra. Nesilaikydamas  Pirkimų taisyklių ir Paramos sutarties įsipareigojimų,  pareiškėjas prisiėmė  riziką, kad  jis patirs  teisines pasekmes, numatytas Paramos sutarties VII skyriuje „Sutarties pažeidimai“, tarp jų tai, kad Agentūra už Sutarties pažeidimus gali priimti sprendimą dėl paramos susigrąžinimo (Paramos sutarties  25-27 punktai).

Dėl pirmosios instancijos  teismo sprendime minimo Agentūros 2013 m. rugpjūčio 1 d. rašto Nr.KK-(10.6.1E)-106, kurį kaip pritarimo Pirkimo sutarties pakeitimui akcentuoja pareiškėjas,  teisėjų kolegija pažymi, kad šis raštas vertinimui, ar pareiškėjas, pratęsdamas Pirkimo sutartį, pažeidė Pirkimo taisyklių 52 punktą, neturi jokios įtakos, nes  šis raštas nėra Pirkimo taisyklių 52 punkte numatytos procedūros dokumentas. Minėtas atsakovo darbuotojo raštas  surašytas po to, kai UAB „Taktukas“, nesuderinęs su Agentūra, pratęsė Pirkimo sutartį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai,  kad šis raštas nepagrįstas jokių konkrečių faktinių  duomenų analize,   jame apsiribota bendro pobūdžio teiginiais pritariant Pirkimo sutarties pakeitimui, kartu atkreipiant UAB „Taktukas“ dėmesį į tai, kad pirkimo sutarties pratęsimas galimas tik suderinus su Agentūra, nors pagal pateiktus į bylą įrodymus  šio rašto surašymo metu (2013 m. rugpjūčio 1 d.) Projekto įvykdymo terminas buvo pasibaigęs 2013 m. birželio 30 d. Minėta, kad Agentūra  2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr.SKP-156 priėmė nustačiusi Programos priemonės įgyvendinimo kontrolės funkciją ex post, t.y. Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka  gavusi informaciją iš FNTT apie įtariamą pažeidimą ir nustatyta tvarka atlikusi patikrinimą pagal Pažeidimų administravimo taisyklėse nustatytas procedūras. Vykdant šias procedūras UAB „Taktukas“ įvykdyto fasavimo įrenginio pirkimo procedūrų atitiktį teisės aktų ir Paramos sutarties reikalavimams vertino Agentūros Komisija pažeidimų administravimo klausimams spręsti (2014 m. balandžio 11 d., 2014 m. balandžio 16 d., 2014 m. gegužės 21 d. posėdžiai). Išklausiusi Komisijos 2014 m. balandžio 16 d. posėdyje pareiškėją, ištyrusi dokumentus, Komisija 2014 m. gegužės 21 d. posėdyje nutarė pavesti Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamentui  registruoti nustatytą pažeidimą, kadangi Paramos gavėjas  netinkamai vykdė pirkimus ir  pažeidė Pirkimų taisyklių 52 ir 3 punktus, Paramos sutarties 25.3 ir 25.23 punktus. Po to pagal Pažeidimų administravimo taisyklėse nustatytą procedūrą Agentūra patikrinimo medžiagą pateikė ŽŪM, kuri pritarė Agentūros išvadoms dėl padaryto pažeidimo ir sankcijos taikymo (Taisyklių 10-18 punktai). Po to buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas  Agentūros Sprendimas Nr.SKP-156. Pažeidimo tyrimas  2007-2013 metų programos administravimo taisyklių reikalavimų prasme buvo atliktas pagal nustatytas procedūras ir  pažeidimo nustatymo sąlygas (Taisyklių 252, 253.13 punktai). Kitaip tariant, NMA ir ŽŪM patikrino ex post, ar išmokant  Paramos lėšas buvo užtikrinti teisės aktų reikalavimai ir Paramos sutarties sąlygos. Atliekant šį  patikrinimą  Agentūros padalinio darbuotojo 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr.KK-(10.6.1E)-106, taip pat NMA 2013 m. balandžio 12 d. raštas Nr.BRK-(10.3.81)-2573 galėjo būti tik vieni iš vertinamųjų dokumentų.

Pagal  ABTĮ 57  straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjo akcentuojami  Agentūros 2013 m. balandžio 12 d. raštas Nr.BRK-(10.3.81)-2573 ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr.KK-(10.6.1E)-106 byloje  vertintini  įrodymų visumos ir aplinkybių kontekste ir jie nepaneigia nustatytų pažeidimų.

Įvertinus minėtų aplinkybių visumą konstatuotina, kad atsakovas, vykdydamas Projekto administravimo ir įgyvendinimo priežiūrą bei Paramos lėšų, susijusių su Projekto įgyvendinimu ir Sutarties vykdymu, kontrolę, vykdydamas iš pirmiau aptartų Reglamentų (EB) Nr.1698/2005, Nr.1974/2006, Nr.65/2011 ir su jų įgyvendinimu susijusių nacionalinės teisės aktų nuostatų kylančią pareigą veiksmingai saugoti Bendrijos finansinius interesus naudojant EŽŪFKP lėšas ir  Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, turėjo imtis  teisės aktuose numatytų veiksmų dėl sankcijų pareiškėjui taikymo už padarytus pažeidimus.

Priemonės administravimo taisyklių 64 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui, nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant  paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant Taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių  197 punkte įtvirtinta, kad paramos gavėjui, nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant  paramos gavimo ir naudojimo sąlygas  ir (arba)  nesilaikant  paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys  sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ar jos dalies susigrąžinimas. Šių Taisyklių 197.3  punktas nustato paramos  ar jos dalies susigrąžinimo atvejus, tarp jų atvejį, kai paramos gavėjas pažeidžia pirkimų vykdymo tvarką (197.3.14 papunktis).

Pagal 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių  197.4 punktą  paramos gavėjui pažeidimus pirkimų vykdymo tvarką, šiame punkte nurodytos sankcijos taikomos pagal Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintą metodiką.

Sankcijų taikymo metodikos (bylai aktuali 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. BR1-894 redakcija)  2 punkte nurodyta, kad Metodika skirta nustatyti paramos sumažinimo sumą, išreiškiant ją konkrečiais sankcijų dydžiais, o 3 punkte nustatyta, kad ši Metodika taikoma Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos vertinant pirkimo procedūras, atliktas  neperkančiųjų organizacijų, vykdančių pirkimus pagal Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (2 priedas).  Pagal Sankcijų taikymo metodikos 7.2 punktą jei pirkimo sutartis finansuojama ir iš kitų finansavimo šaltinių (pvz., paramos gavėjo, kitų paramos fondų lėšos), sankcijos dydis skaičiuojamas nuo apskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai.

Sankcijų taikymo metodikos 2 priedo 9 eilutėje numatyta sankcija už  netinkamą tiekėjų pasiūlymų vertinimą. Į šios rūšies pažeidimų aprašymą patenka pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkančio pasiūlymo  priėmimas. Už šiuos pažeidimus numatyta  25 proc. dydžio sankcija, kuri gali būti sumažinta  iki 5 proc., jei nustatomos ne mažiau kaip 3 iš minėtų aplinkybių: jei pasiūlymas turėjo būti atmestas tik dėl pasiūlymo formos užpildymo trūkumų ar tiekėjo sąžiningumo deklaracijos nepateikimo; jei pasiūlymus pirkime pateikė daugiau nei vienas tiekėjas; jei turėjęs būti atmestas pasiūlymas atitiko kvalifikaciją;  jei vykusioje pirkimo procedūroje pirkimo laimėtoju nebūtų nustatytas kitas tiekėjas; jei buvo įgyvendintas racionalaus lėšų panaudojimo principas.

Sankcijų taikymo metodikos 2 priedo 11 eilutėje numatyta sankcija už pirkimo sutarties pakeitimą  nesilaikant nustatytų reikalavimų. Į šio pažeidimo turinį patenka Pirkimų taisyklėse ir /ar  pirkimo  sutartyje  nustatytų būtinųjų sąlygų (pvz., gauti Agentūros  pritarimą pirkimo sutarties keitimui) keičiant pirkimo sutarti. Už šiuos pažeidimus, jei buvo pakeistos esminės pirkimo sutarties sąlygos (pvz., objektas, kiekis), taikoma 25 proc. dydžio sankcija, jei buvo pakeistas įvykdymo terminas, 10 proc. dydžio sankcija. Kitais atvejais, jei buvo neperkeltos ir/ar pakeistos pirkimo sutarties sąlygos, kurios nepagerina tiekėjo padėties, taikoma 5 proc. dydžio sankcija.

Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes 25 procentų paramos susigrąžinimo sankcijos taikymas nuo apskaičiuotos pagal Paramos sutartį Paramos sumos (1 720 000 Lt) investicijai (fasavimo įrenginiams)  yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir  minėtu teisiniu reguliavimu, nes  mažesnės sankcijos taikymui nėra Metodikos 2 priedo 9 ir 11 eilutėse nustatytų sąlygų.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas kai kuriais ginčui aktualiais aspektais netinkamai vertino aplinkybes, neteisingai taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 straipsnis), todėl  nepagrįstai panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. SKP-156, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 3JA-346-276 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 3R-487(AG-419/05-2014) dalį, kuria Komisija atmetė pareiškėjo UAB „Taktukas“ skundą dėl 2014 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 3JA-346-276 panaikinimo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas  pakeičiant  šia apimtimi  pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti.  Uždarosios akcinės bendrovės „Taktukas“ skundo dalį dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus  2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. SKP-156 atmesti.

Panaikinti  Vilniaus apygardos administracinio teismo  2015 m. gegužės 11 d. sprendimą ta apimtimi, kuria teismas panaikino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 3JA-346-276 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 3R-487(AG-419/05-2014) dalį, kuria Komisija atmetė pareiškėjo UAB „Taktukas“ skundą dėl 2014 m. spalio 10 d.Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 3JA-346-276 panaikinimo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį palikti  nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Stasys Gagys

                                                                      Vaida Urmonaitė-Maculevičienė