Civilinė byla Nr. e2A-208-577/2025

        Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00062-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.35; 2.6.16.5; 2.6.8.11.5; 3.3.1.19.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. n.“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. n.“ ieškinį atsakovėms (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybai dėl turto nuomos viešo konkurso pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, turto nuomos sutarties atnaujinimo bei įpareigojimo ją pasirašyti ir pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „S. n.“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „S. n.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) paskelbtą viešą konkursą dėl 149,98 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos (toliau – ir viešas konkursas, konkursas) ir panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir savivaldybės taryba) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 149,98 kv. m negyvenamųjų patalpų nuomos (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir savivaldybės tarybos sprendimas), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir savivaldybės administracija) valdomo ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso komisijos (toliau – ir konkurso komisija) (duomenys neskelbtini) posėdžio protokolą Nr. 3 (toliau – ir protokolas, konkurso komisijos sprendimas), taip pat pripažinti negaliojančia 2024 m. birželio 17 d. savivaldybės administracijos su trečiuoju asmeniu J. sudarytą nuomos sutartį Nr. R4-462 (toliau ir – 2024 m. birželio 17 d. nuomos sutartis), įpareigoti savivaldybės administraciją ir savivaldybės tarybą pašalinti pažeidimus, atnaujinti su ieškove sudarytą nuomos sutartį bei ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ją pasirašyti, priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2014 m. gegužės 6 d. laimėjo viešą konkursą ir sudarė savivaldybės nekilnojamojo turto – 149,98 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos), nuomos sutartį (toliau – ir sutartis) dešimties metų terminui. 2024 m. vasario 26 d. ieškovė kreipėsi į savivaldybės administraciją su prašymu pratęsti sutartį dešimties metų terminui, tačiau savivaldybės administracija pranešė, kad dėl patalpų nuomos bus organizuojamas viešas konkursas, apie kurį ieškovei bus pranešta. Savivaldybės administracija ieškovei apie paskelbtą viešą patalpų nuomos konkursą, kuris įvyko (duomenys neskelbtini), nepranešė. Konkurso laimėtoja buvo pripažinta J., su kuria 2024 m. birželio 17 d. savivaldybės administracija pasirašė patalpų nuomos sutartį.

3.       Pasak ieškovės, visi viešo konkurso veiksmai atlikti dar galiojant sutarčiai. 2024 m. birželio 10 d. savivaldybės administracija ieškovei elektroniniu paštu atsiuntė nepasirašytą patalpų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame buvo įrašyta data – 2024 m. gegužės 6 d. Ieškovė šio akto nepasirašė; patalpų perdavimas nebuvo vykdomas, nuomos sutartis buvo tęsiama. Ieškovės nuomone, nuo 2024 m. gegužės 17 d. nuomos sutartis tapo neterminuota, nes atsakovei neprieštaraujant, ieškovė toliau naudojosi išsinuomotomis patalpomis ir mokėjo nuomos mokestį, atsakovė reikalavimo išsikelti ir perduoti patalpas nepateikė.

4.       Ieškovė teigė, kad buvo pažeistos (duomenys neskelbtini) rajono tarybos sprendimų priėmimo procedūros, todėl sprendimas turi būti panaikintas. Pasak ieškovės, savivaldybės tarybos bendrame komitetų (duomenys neskelbtini) posėdyje projekto rengėjas R. T. savivaldybės tarybos narius informavo, kad, ieškovei nelaimėjus nuomos viešo konkurso, jai kaip turinčiai pirmumo teisę, bus siūloma atnaujinti sutartį, nustatant nuomos kainą pagal didžiausią konkurso metu pasiūlytą kainą. Ieškovės nuomone, savivaldybės tarybos (komitetų) nariai buvo suklaidinti, o jų balsavimas negali būti laikomas teisėtu.

5.       (duomenys neskelbtini) vykstant savivaldybės tarybos posėdžiui, kuriame 25-tuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl patalpų nuomos viešo konkurso būdu sprendimo priėmimo, savivaldybės tarybos narys G. P. iškėlė klausimą dėl nuompinigių dydžio apskaičiavimo pagal nustatytą formulę, siūlydamas keisti vietovės pataisos koeficientą, ir prašė atidėti balsavimą, tačiau savivaldybės tarybos nariai balsavo neišsiaiškinę visų aktualių klausimų.

6.       (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos ir (duomenys neskelbtini) komiteto narės J., kuri vėliau pateikė paraišką viešame konkurse, balsavimas dėl sprendimo priėmimo sukėlė interesų konfliktą. J. turėjo informuoti savivaldybės tarybą apie interesų konfliktą ir pareikšti apie nusišalinimą, tačiau to nepadarė.

7.       Ieškovės teigimu, (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimo dėl patalpų nuomos viešo konkurso būdu priėmimo procedūros pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą kaip prieštaraujantį imperatyvioms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatoms, todėl konkurso komisijos (duomenys neskelbtini) protokolu patvirtintos Patalpų nuomos viešo konkurso sąlygos ir pats konkursas negali būti laikomi teisėtais.

8.       Ieškovės teigimu, konkursas yra neteisėtas, nes vyko tuo metu, kai ieškovė teisėtai naudojosi patalpomis pagal nuomos sutartį, kuri tapo neterminuota. Su J. sudaryta 2024 m. birželio 17 d. nuomos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinė; ji negalėjo įsigalioti, kadangi galioja ieškovės ir savivaldybės administracijos sudaryta sutartis. Ieškovė pagal nuomos sutarties 14 punktą ir CK 6.482 straipsnio 1 dalį, turi teisę į nuomos sutarties atnaujinimą, kadangi ieškovė tvarkingai vykdė sutartimi prisiimtas pareigas, be to, investavo į nuomojamą turtą.

9.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iškeldinti ieškovę UAB „S. n.“ iš 149,98 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių, (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini), patalpų indeksai:1-15  (12,4 kv. m); 1-16 (1,77 kv. m); 1-17 (2,38 kv. m); 1-18 (4,68 kv. m); 1-19 (10,50 kv. m); 1-20 (6,83 kv. m); 1-21 (6,96 kv. m); 1-22 (15,74 kv. m); 1-23 (12,81 kv. m); 1-24 (5,03 kv. m); 1-25 (12,73 kv. m); 1-26 (15,24 kv. m); 1-27(9,24 kv. m); 1-29 (0,97 kv. m); 1-30 (1,07 kv. m); 1-31 (7,12 kv. m); 1-32 (4,02 kv. m); 1-33 (20,49 kv. m).

10.       Savivaldybės administracija nurodė, kad sutarties atnaujinimo galimybė priklauso nuo kiekvienos iš šalių apsisprendimo bei tokiam apsisprendimui turinčių reikšmės aplinkybių. Atsakovė 2024 m. balandžio 10 d. raštu pranešė ieškovei, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – ir VSTVNDĮ) nenumato, jog nuomos terminas gali būti ilgesnis, negu 10 metų, įskaitant ir termino pratęsimą, todėl bus organizuojamas viešas konkursas dėl patalpų nuomos, kuriame galės dalyvauti ir ieškovė.

11.       Savivaldybės administracijos nuomone, kilusiam ginčui spręsti taikytinos specialiosios VSTVNDĮ teisės normos, o CK taikytinas tik tiek, kiek savivaldybės turto nuomos santykių nereguliuoja specialusis įstatymas. Nei specialiame įstatyme, nei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos patvirtintuose teisės aktuose dėl savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo bei jo nuomos tvarkos, nėra įtvirtinta absoliuti ieškovės pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį.

12.       Taip pat savivaldybės administracija nurodė, kad ieškovė nelaikytina tvarkingai vykdžiusia savo įsipareigojimus pagal sutartį, ji ne kartą praleido nuompinigių mokėjimo terminą, nėra sumokėjusi savivaldybės administracijos apskaičiuotų delspinigių, nors apie tokią pareigą buvo informuota. Be to, ieškovė vykdė nuomos sutartimi nenumatytą veiklą.

13.       Savivaldybės administracija ieškovei prieš mėnesį iki pasibaigiant nuomos sutarties terminui pranešė, kad sutartis nebus atnaujinta, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog nuomos sutartis tapo neterminuota. Ieškovė patalpomis toliau naudojosi ne nuomos sutarties pagrindu, bet dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl ji privalėjo už naudojimąsi patalpomis mokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovės UAB „S. n.“ ieškinį atmetė, atsakovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos priešieškinį patenkino, nusprendė iškeldinti UAB „S. n.“ iš visų pagal 2014 m. gegužės 6 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. R4-173 UAB „S. n.“ užimtų negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nustatė vieno mėnesio iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų terminą, priteisė iš UAB „S. n.“ savivaldybės administracijai 4 936,08 Eur atstovavimo išlaidų ir 165 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą, priteisė iš UAB „S. n.“ trečiajam asmeniui J. 2 698,3 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Teismas nusprendė, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2024 m. birželio 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

15.       Teismas nurodė, kad iki 2019 m. spalio 1 d. galiojusioje VSTVNDĮ redakcijoje, savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) patvirtintame (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos apraše bei jo priede Nr. 1 maksimalus savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos terminas nebuvo nustatytas. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, teismas nurodė, kad atnaujinus sutartį nebūtų pažeistas VSTVNDĮ 15 straipsnio 5 dalies reikalavimas dėl savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos maksimalaus 10 metų termino, nes šis terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 1 d.

16.       Teismas pažymėjo, kad nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas bei nuomos sutarties pabaigą nustatančios CK normos valstybės materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės turto nuomos reglamentavimą. Savivaldybės taryba, priimdama sprendimus, susijusius su konkrečių savivaldybei nuosavybės teise priklausančių nuosavybės teisės objektų nuoma, privalo vadovautis tiek VSTVNDĮ 15 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu, tiek VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintu efektyvumo principu, pagal kurį sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei.

17.       Teismo vertinimu, ieškovės 2024 m. vasario 26 d. pateiktas prašymas, kuriuo buvo siekiama tomis pačiomis sąlygomis pratęsti turto nuomos terminą nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2034 m. gegužės 7 d. (10 metų), prieštarauja VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintiems principams.

18.       Savivaldybės tarybos sprendimo nuomoti patalpas viešo konkurso būdu teismas nelaikė pažeidžiančiu sutarties sąlygą, numatančią galimybę sutartį atnaujinti. Teismas padarė išvadą, kad sutartyje nebuvo įtvirtinta absoliuti ieškovės pirmenybės teisė atnaujinti nuomos santykius, tačiau numatyta tokia galimybė.

19.       Teismo vertinimu, sprendžiant dėl pirmenybės teisės esamam nuomininkui suteikimo, esminę reikšmę turi sutartinių įsipareigojimų įvykdymo klausimas. Savivaldybės administracija nustatė, kad ieškovė skolinga 1 628,85 Eur nuomos mokesčio, 2024 m. kovo 26 d. išrašė ieškovei 431,48 Eur delspinigių sąskaitą, ieškovės atsakingą darbuotoją kvietė paaiškinti aplinkybes dėl skolos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė pradelstas sąskaitas apmokėjo 2024 m. kovo 28 d., tik savivaldybės administracijai paraginus, be to, nuolat vėluodavo jas apmokėti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pirmenybės teisė prieš kitus asmenis atnaujinti sutartį neatitiktų turto naudojimo efektyvumo principo; savivaldybės taryba pagrįstai ir teisėtai nusprendė patalpas nuomoti viešo konkurso būdu.

20.       Teismas nesirėmė savivaldybės administracijos nurodyta aplinkybe, kad ieškovė vykdė nuomos sutartimi nenumatytą veiklą, nes nenustatė, kad atsakovės nurodyta veikla sutarties vykdymo metu buvo vertinama kaip neatitinkanti sutarties sąlygų.

21.       Teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido CK 1.125 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams taikomo vieno mėnesio sutrumpinto ieškinio senaties termino.

22.       Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, susijusių su savivaldybės tarybos narių suklaidinimu, dėl kurio, ieškovės nuomone, savivaldybės tarybos narių balsavimas dėl pritarimo sprendimo projektui nuomoti patalpas viešo konkurso būdu yra neteisėtas, teismas nurodė, kad projekto rengėjo atsakymas į vieno iš narių klausimą apie hipotetinį ieškovės dalyvavimo konkurse atvejį, negali būti vertinamas kaip nulėmęs savivaldybės tarybos narių, kurių daugumos balsais buvo pritarta ieškovės ginčijamam sprendimo projektui, o savivaldybės tarybos posėdyje – sprendimo priėmimui, balsavimą. Ieškovė nenurodė konkrečių savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo procedūrų pažeidimo. Savivaldybės taryba pagal jai priskirtą kompetenciją, vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, sprendė klausimą dėl patalpų nuomos įstatyme imperatyviai įtvirtintu – viešo konkurso – būdu. VSTVNDĮ neįtvirtinta pareiga už disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu atsakingoms institucijoms siekti užtikrinti atskirų subjektų interesus. Teismas pabrėžė, kad nuomininkės investicijos į patalpas nesuteikia jai pirmumo teisės prieš kitus asmenis atnaujinti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomos sutartį.

23.       Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė dėl aktualių klausimų neišsiaiškinimo (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdyje negalėjo pažeisti ieškovės teisių. Nuomos mokesčio apskaičiavimo formulė nustatyta Savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomos skaičiavimo taisyklėse, patvirtintose savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, formulės sudedamųjų dalių nustatymas nėra susijęs su byloje nagrinėjamu ginču; ieškovė nedalyvavo konkurse, kuriame buvo varžomasi dėl nuomos kainos. Ieškovė nenurodė balsavimo už sprendimo priėmimą procedūros pažeidimų.

24.       Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog balsavimas bendrame savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdyje sukėlė savivaldybės tarybos narės J. interesų konfliktą. Prieš balsavimą J. nebuvo pateikusi paraiškos, nebuvo įregistruota kaip konkurso dalyvė. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad balsavimo metu J. jau buvo apsisprendusi dalyvauti būsimame konkurse. Be to, nepateikti įrodymai, kaip J. galėjo paveikti (nulemti) sprendimo priėmimą, konkurso organizavimą, konkurso sąlygų priėmimą ir pan.

25.       Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių teiginius apie viešo konkurso neskaidrumą, teismas ieškovės nurodytą aplinkybę laikė deklaratyvia ir ja nesivadovavo.

26.       Teismas nustatė, kad ginčijami aktai ir konkurso paskelbimas buvo tinkamai išviešinti. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nuspręsti, kad skundžiami aktai ir paskelbtas viešas konkursas yra neteisėti dėl to, jog ieškovės vadovui apie juos asmeniškai nebuvo pranešta. Nustatęs, kad, suėjus sutarties terminui, atsakovės ėmėsi aktyvių veiksmų, patvirtinančių siekį nutraukti sutartinius santykius, kurie buvo nustatyta tvarka išviešinti, teismas padarė išvadą, jog patalpų nuomos sutartis netapo neterminuota. Teismas ieškovės naudojimąsi patalpomis pasibaigus nuomos terminui vertino kaip vėlavimą jas grąžinti (perduoti) patalpų savininkui. Pažymėjo, kad tolimesnis ieškovės naudojimasis patalpomis paremtas 2024 m. birželio 26 d. teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Savivaldybės administracijos reikalavimo mokėti nuomos mokestį už pradelstą grąžinti (perduoti) patalpas laikotarpį teismas nelaikė lemiančiu sutarties tapimą neterminuota.

27.       Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti savivaldybės tarybos sprendimą nuomoti patalpas viešo konkurso būdu, konkurso komisijos sprendimą patvirtinti konkurso sąlygas ir jų pagrindu paskelbtą viešą konkursą bei su jo laimėtoja J. sudarytą 2024 m. birželio 17 d. nuomos sutartį neteisėtais ir negaliojančiais ir (ar) panaikinti ginčijamus aktus. Teismas ieškinį atmetė.

28.       Remdamasis CK 6.499 straipsnyje įtvirtina nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą bei nustatęs, kad ieškovė nevykdo pareigos perduoti patalpas, teismas nusprendė iškeldinti ieškovę iš visų pagal sutartį jos naudojamų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų.

29.       Atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes dėl patalpose sumontuotos ieškovės įrangos, kurią išmontuoti ir išvežti reikalingas laikas, į būtinumą tinkamai informuoti visuomenę apie ieškovės vykdytų ritualinių paslaugų nutraukimą, suderinti ir suplanuoti palaikų saugojimo, šarvojimo ir laidojimo terminus, teismas nustatė vieno mėnesio sprendimo dalies dėl ieškovės iškeldinimo iš Patalpų įvykdymo terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

30.       Teismas atsakovės savivaldybės administracijos prašymą dėl 8 010,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkino iš dalies, atsakovei iš ieškovės priteisė 4 936,08 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, taip pat atsakovei priteisė žyminio mokesčio išlaidas: už priimtą priešieškinio reikalavimą – 110 Eur ir 55 Eur – už skundą dėl teismo nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Trečiajam asmeniui J. iš ieškovės teismas priteisė 2 698,30 Eur atstovavimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

31.       Ieškovė UAB „S. n.“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir ieškovės UAB „S. n.“ ieškinį patenkinti visiškai, atsakovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti solidariai iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

31.1.                      Atsakovė patikino ieškovę, kad apie konkurso paskelbimą ir jo sąlygas ji bus informuota asmeniškai, taip pat buvo tikinama, kad ji turi pirmumo teisę ir tik ieškovės atsisakymo nuomotis atveju nuomininkas bus pakeistas. Veikdama visiško pasitikėjimo atsakove (savivaldybės meru ir savivaldybės administracijos direktoriumi) principu, su kuria ieškovę dešimtmetį siejo nuomos sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, ieškovė laukė žadėto informavimo, nesekė atsakovės teikiamos informacijos bei toliau vykdė nuomos sutarties sąlygas, apie įvykusį konkursą sužinojo tik jam pasibaigus.

31.2.                      Ieškovės teigimu, atsakovė privalėjo įspėti ieškovę apie išsikėlimą bei tinkamą turto perdavimą, išsiųsdama priėmimo–perdavimo aktą, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti tinkamai ir laiku. Suėjus sutarties terminui, ieškovė toliau naudojosi išnuomotomis patalpomis, atsakovė pretenzijų nepareiškė, reikalavimo išsikelti ir perduoti patalpas nepateikė, toliau skaičiavo nuomos mokestį, todėl laikytina, kad nuo 2024 m. gegužės 17 d. sutartis tapo neterminuota, o nuomos konkursas yra įvykęs neteisėtai.

31.3.                      Teismas iš esmės patvirtino, kad atsakovė turėjo teisę atnaujinti sutartį su ieškove ir dėl to nebūtų buvę pažeisti teisės aktuose numatyti reikalavimai.

31.4.                      Tiek sutarties 14 punkte, tiek CK 6.482 straipsnyje yra įtvirtinta nuomotojo pareiga pasiūlyti nuomininkui pirmiau už kitus atnaujinti nuomos sutartį ir šią nuomotojo pareigą atitinka nuomininko teisė atnaujinti nuomos sutartį (CK 6.482 straipsnio 2 dalis). Egzistuoja visos sąlygos dėl atsakovės pareigos pasiūlyti ieškovei ir ieškovės pirmenybės teisės atnaujinti sutartį. Ieškovė tinkamai bei sąžiningai vykdė nuomos sutartyje nurodytas pareigas (atliko kapitalinį patalpų remontą už savo lėšas, naudoja turtą pagal paskirtį, nuolat savo lėšomis toliau vykdo patalpų priežiūros ir gerinimo darbus, atlieka einamuosius remontus, tvarkingai vykdo atsiskaitymus (moka nuomos mokestį, pagal atsakovės atsiųstas sąskaitas ir atsiskaito už komunalines bei kitas paslaugas). Ieškovė buvo pasirengusi vykdyti atsakovės nurodytas sąlygas, susijusias su sutarties atnaujinimu. Atsakovė nesiuntė ieškovei pranešimo su pasiūlymu sudaryti sutartį naujam terminui; pasielgė priešingai, suklaidino ieškovę susitikimuose bei telefonu teigdama, kad sutartį pratęs, nusprendė organizuoti viešą turto nuomos konkursą apie tai nepranešusi ieškovei.

31.5.                      Ieškovės įsitikinimu, atsakovė, nurodydama, kad ieškovė netinkamai vykdė nuomininkės pareigas, nors pretenzijų dėl skolų ar laiku neapmokėtų sąskaitų iki tol nebuvo pareiškusi, siekė pateisinti nepagrįstą savo elgesį. Pagal sutarties 3 punktą, atsakovė turėjo pateikti ieškovei sąskaitas. Pagal tarp šalių nusistovėjusią praktiką atsakovė siuntė sąskaitas kas tris mėnesius. Pateikus skolos sąskaitą su duomenimis, kad ieškovė skirtingais laikotarpiais yra neapmokėjusi penkių sąskaitų, ieškovė nedelsdama sąskaitas apmokėjo. Nė vienoje iš vėliau (po neapmokėtosios) ieškovei siunčiamų sąskaitų nebuvo įrašų apie tai, kad yra susidariusi skola. Dėl dalies pavėluotai apmokėtų sąskaitų atsakovė nereiškė pretenzijų, todėl teismas šios aplinkybės neturėjo vertinti. Faktinė atsiskaitymo tvarka tenkino abi šalis. Liudytoja O. L. (ieškovės buhalterė) teismo posėdyje nurodė, kad apskaičiuotų delspinigių nebuvo prašoma mokėti, o delspinigių apskaičiavimo sąskaitą ji pamatė tik kai ji buvo pateikta byloje ir su ja supažindino ieškovės advokatė (atstovė). Ieškovė pabrėžė, kad sąskaitų išrašymas yra atsakovės pareiga, ieškovė šių atsakovės veiksmų kontroliuoti negali, todėl savo pareigų apmokėti pateiktas sąskaitas nepažeidė. Teismas neteisingai įvertino situaciją dėl neapmokėtų sąskaitų ir nepagrįstai įžvelgė ieškovės kaltę šiuo aspektu. Ieškovė nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovė negali būti pripažinta tvarkingai vykdžiusia pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas ir negali turėti pirmenybės teisės prieš kitus asmenis atnaujinti sutartį, kad ieškovės pirmenybės teisė atnaujinti sutartį neatitiktų viešo turto naudojimo efektyvumo principo, įtvirtinto VSTVNDĮ 9 straipsnyje.

31.6.                      Ieškovė perdavimo–priėmimo aktą gavo tik 2024 m. birželio mėn., jis buvo surašytas atgaline data, ginčo patalpų niekas nebuvo atvykęs apžiūrėti, todėl ieškovė daro išvadą, kad minėtas aktas buvo surašytas formaliai. Suėjus sutarties terminui, ieškovė ir toliau naudojosi nuomojamomis patalpomis, nurodymo dėl kurių atlaisvinimo, nuomos sutartinių santykių pabaigos, jos pasekmių, nuomojamų patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir pan., per šį laikotarpį (iki 2024 m. birželio 10 d.) iš atsakovės negavo. Abi šalys ir toliau vykdė nuomos sutarties sąlygas, todėl ieškovė laiko, kad nuo 2024 m. gegužės 17 d., vadovaujantis CK 6.481 straipsniu, nuomos sutartis tapo neterminuota.

31.7.                      Ieškovė nesutinka su teismo vertinimu dėl savivaldybės tarybos sprendimo projekto rengėjo atsakymo į vieno iš narių klausimą apie ieškovės dalyvavimą konkurse įtakos savivaldybės tarybos narių balsavimui. Projekto rengėjo atsakymas įrodo ieškovės paaiškinimą apie jai atsakovės pateikiamą informaciją (t. y., kad konkursas yra formalumas ir kad ieškovė galės naudotis pirmumo teise, net jo nelaimėjusi). Be to, tokios informacijos nurodymas savivaldybės tarybos komitetų nariams turėjo (galėjo turėti) įtakos jų apsisprendimui dėl balsavimo „už“ ar „prieš“ šį sprendimo projektą. Kadangi savivaldybės tarybos ir komitetų nariai balsavimo metu buvo suklaidinti, todėl jų balsavimas negali būti laikomas teisėtu. Komitetas suformulavo netinkamas išvadas, kurios buvo pateiktos savivaldybės tarybai ir jomis tarybos nariai vadovavosi, spręsdami ir balsuodami dėl viešo nuomos konkurso paskelbimo ir jo sąlygų. Ieškovės teigimu, buvo pažeistos savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo procedūros, todėl tarybos sprendimas neteisėtas ir turi būti panaikintas.

31.8.                      Ieškovės nuomone, atsakovė galimai siekė patenkinti kito asmens interesą dalyvauti konkurse ir jį laimėti. J. buvo (galėjo būti) žinomos visos su šiuo viešu konkursu susijusios aplinkybės. Konkursas buvo skelbiamas dėl patalpų nuomos laidotuvių ir su jomis susijusiai veiklai vykdyti. J. vykdo individualią laidojimo paslaugų veiklą (duomenys neskelbtini), t. y. jos suinteresuotumas buvo susiformavęs iš anksto, o vėliau ir realizuotas. J. konkurso dalyvio paraišką pateikė paskutinė, o tai galimai sudarė galimybę jai iš anksto neteisėtai žinoti kitų konkurso dalyvių pateiktus siūlymus. J. nenusišalino ir balsavo priimant sprendimus.

31.9.                      Teismas nesudarė sąlygų apklausti byloje asmenis, kurių paaiškinimai būtų buvę reikšmingi, siekiant išsiaiškinti aktualius klausimus. Ieškovė prašė liudytoju apklausti savivaldybės tarybos sprendimo projekto rengėją R. T., prašė įpareigoti teismo posėdyje dalyvauti atsakovių atstovus, t. y. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą (duomenys neskelbtini), kuris yra savivaldybės tarybos atstovas, savivaldybės administracijos direktorių (duomenys neskelbtini), kuris atstovauja savivaldybės administracijai. Teismas turėjo spręsti, kad tokių asmenų apklausa yra reikšminga. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kurios su atsakove buvo aptartos žodžiu, nesutapo su atsakovės raštu įformintais veiksmais. Ieškovės prašymas buvo pateiktas pirmojo teismo posėdžio metu.

31.10.                      Atsakovės priešieškinis buvo pateiktas pavėluotai – po teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo. Teismas priešieškinio dalį priėmė, nors ieškovės atstovės prašymą apklausti byloje asmenis vertino kaip pateiktą pavėluotai. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus.

31.11.                      Teismo pozicija, kad ieškovė atsisakė perduoti patalpas ir tai patvirtino ieškinyje, yra nepagrįsta. Ieškovė procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu akcentavo, kad turto priėmimo–perdavimo aktas jai nebuvo pateiktas laiku. Teismas nevertino, kad atsakovė pati nevykdė savo įsipareigojimų, kurie lėmė ieškovės teisėtą lūkestį dėl sutarties tęstinumo. Nuomos sutartis tapo neterminuota.

31.12.                      Priešieškinio tenkinimo atveju ieškovė prašė teismo nustatyti protingą, ne mažesnį kaip 3 mėnesiai, terminą, per kurį ieškovė galėtų išsikelti, tačiau šio prašymo teismas tinkamai neįvertino, nuspręsdamas, jog išsikeldinimui iš ginčo patalpų turėtų pakakti vieno mėnesio. Tokio teismo nurodymo neįmanoma įgyvendinti.

31.13.                      Teismas sumažino priteisiamas atsakovei bylinėjimosi išlaidas, tačiau neatsižvelgė į kitus aspektus. Atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris turi atitinkamą specialistų ratą, t. y. savivaldybėje yra Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, tokioms aplinkybėms advokato samdymas laikytinas atsakovės išlaidavimu, kuris nebuvo būtinas savivaldybei turint savo teisininkus, kurių darbo funkcija – atstovavimas teismuose. Teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių ir dėl to neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.

2.                      Atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą nepakeistą, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo tokius argumentus:

32.1.                      Ieškovės pozicija, kad jai turėjo būti asmeniškai pasiūlyta dalyvauti konkurse, nepagrįsta. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė buvo tinkamai ir laiku informuota apie sutarties pabaigą bei tai, jog, norėdama tęsti tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius, ieškovė turi teisę dalyvauti atsakovės organizuojamame konkurse. Atsakovė laiku informavo ieškovę apie ieškovės pareigą išsikelti.

32.2.                      Teismas sprendime nurodė klaidingą VSTVNDĮ 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto maksimalaus 10 metų termino, skaičiuojamo savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomai, įsigaliojimo datą. Aptariamas maksimalus savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos termino ribojimas nuo 2014 m. spalio 1 d. numatytas VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 dalyje. Pripažinus ieškovę turinčia teisę atnaujinti sutartį CK 6.482 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į VSTVNDĮ įtvirtinto maksimalaus termino ribojimo įsigaliojimo laiką, sutarties atnaujinimo terminas negalėtų būti ilgesnis nei 5 mėnesiai.

32.3.                      Sutarties galiojimo pabaigos terminas buvo įtvirtintas ne tik pačioje sutartyje, tačiau ir savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nuspręsta, kad patalpos pagal sutartį ieškovei bus nuomojamos 10 metų terminui. Neegzistavo teisinė galimybė atnaujinti sutartį papildomam terminui atsakovei neskelbiant naujo patalpų nuomos konkurso.

32.4.                      Iš sutarties 14 punkto konstrukcijos „sutartis gali būti atnaujinta“, matyti, kad tokia galimybė buvo dispozityvaus pobūdžio, priklausoma nuo kiekvienos šalies apsisprendimo ir (arba) kitų tokiam apsisprendimui reikšmės turinčių aplinkybių.

32.5.                      VSTVNDĮ 15 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu, išskyrus įstatyme nustatytus išimtinius atvejus. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė viena VSTVNDĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, leidžianti savivaldybės tarybai priimti kitokį sprendimą dėl patalpų nuomos, negu turtą nuomoti viešo nuomos konkurso būdu. Atsakovė (savivaldybės taryba, komisija) veikė savo įgaliojimų (kompetencijos) ribose, jų priimti sprendimai, atlikti veiksmai atitinka jiems keliamus teisės aktų reikalavimus, o veikti priešingai, pvz., atnaujinti sutartį naujam terminui, nei savivaldybės administracija, nei savivaldybės taryba teisės neturėjo.

32.6.                      Nuomotojo pareiga pasiūlyti nuomininkui atnaujinti sutartį yra įgyvendinama nuomininkui pasiūlius atnaujinti sutartį tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis bus siūloma sudaryti sutartį su kitais asmenimis. Ginčo atveju tokia galimybė teisiškai yra neįmanoma. Savivaldybės turto nuomos viešo konkurso organizavimas, turint tikslą tik nustatyti sąlygas ir kainą, kurią pasiūlys viešo konkurso būdu nustatytas laimėtojas, nesuteikiant konkurso būdu nustatytam laimėtojui teisės sudaryti nuomos sutartį, bet sudarant (atnaujinant) nuomos sutartį su ankstesniu turto nuomininku, reikštų ne tik asmens teisėtai įgytų teisių perkėlimą kitam asmeniui, bet ir viešo nuomos konkurso paneigimą.

32.7.                      CK 6.481 straipsnis skirtas situacijoms, kai, pasibaigus nuomos sutartyje numatytam sutarties terminui, nė viena iš šalių neišreiškia valios nutraukti nuomos teisinius santykius. Atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią, kad sutartis su ieškove nuo 2024 m. gegužės 6 d. toliau nebus vykdoma ir kad ieškovė, siekdama aptariamų teisinių santykių atnaujinimo, turi teisę dalyvauti viešame konkurse dėl patalpų nuomos. Be to, iš pareikšto ieškinio reikalavimo – atnaujinti sutarties galiojimą, matyti, kad ieškovė pati pripažįsta, jog sutartis yra pasibaigusi, o ne tapusi neterminuota.

32.8.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė yra pažeidusi savo sutartines prievoles ir dėl to neturi teisės reikalauti sutarties atnaujinimo pagal sutarties 12 punktą. Ieškovė nuolat vėluodavo apmokėti sąskaitas, iki šio atsiliepimo pateikimo dienos neįvykdė prievolės padengti netesybas už vėlavimą laiku atsiskaityti už patalpų nuomą. Liudytojos O. L. parodymai patvirtina, kad ieškovė disponavo atsakovės parengta delspinigių skaičiavimo lentele dar iki jos pateikimo į bylą. Ieškovė susidariusios skolos neapmokėjo sąmoningai.

32.9.                      Viešo konkurso sąlygos negali būti pripažįstamos neteisėtomis dėl to, kad jos tariamai pažeidžia asmens privatų interesą pasinaudoti pirmumo teise sudaryti nuomos sutartį. Atsakovė neįrodinėja, kad Konkurso skelbimas ar jo sąlygos pažeidžia imperatyvias įstatymų normas. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.

32.10.                      Pasisakydama dėl apeliacinio skundo dalies, susijusios su atsakovės priešieškiniu, atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ji būtų nepajėgi išsikelti iš patalpų per vieną mėnesį.

32.11.                      Ieškovės cituojama teismų praktika dėl advokato paslaugų pirkimo atstovaujant savivaldybei teisme yra suformuota administracinėse bylose, todėl ją taikyti šioje civilinėje byloje nėra pagrindo. Be to, dėl nagrinėjamos bylos sudėtingumo ir specifikos atsakovė pagrįstai pasitelkė advokatą, jo dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti atsakovės interesus. Teismas pagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

3.                      Trečiasis asmuo J. atsiliepime į ieškovės UAB „S. n.“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priteisti iš UAB „S. n.“ trečiajam asmeniui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

33.1.                      Savivaldybė turi ribotą teisę disponuoti nuosavybe, t. y. išnuomoti nuosavybės teise valdomą turtą be konkurso. Ieškovės 2024 m. vasario 26 d. administracijai pateiktas prašymas, kuriuo buvo siekiama tomis pačiomis sąlygomis pratęsti turto nuomos terminą 10 metų, prieštarauja VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintiems principams. Konkurso rezultatai parodė, kad atsakovė priėmė tinkamą sprendimą: naujai sudaryta sutartis numato daugiau negu tris kartus didesnį nuompinigių dydį. Didžiausią nuomos mokestį pasiūlęs ir dėl to nuomos konkurso laimėtoju pripažintas asmuo įgyja teisę reikalauti, kad su juo būtų sudaryta nuomos sutartis.

33.2.                      Atsakovė teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą išnuomoti patalpas viešo konkurso būdu. Ieškovės teisės dalyvauti konkurse nebuvo apribotos. Nė vienas iš savivaldybės tarybos sprendimų nebuvo skundžiamas administracine tvarka. Ieškovė nepateikė argumentų, kokios sprendimo priėmimo procedūros galėjo būti pažeistos.

33.3.                      Ieškovės argumentai dėl trečiojo asmens tariamo suinteresuotumo yra deklaratyvūs ir neturi pagrindo, nes savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo metu trečiasis asmuo dar nedalyvavo konkurse (konkursas nebuvo paskelbtas), nežinojo jo sąlygų ir negalėjo numanyti kitų konkurso dalyvių pasiūlymų vertės. Tai, kad trečiasis asmuo yra registravęs individualią laidojimo paslaugų veiklą, nereiškia, jog, savivaldybės tarybai priimant kolegialų sprendimą skelbti patalpų nuomos konkursą, trečiasis asmuo jau buvo nusprendęs konkurse dalyvauti ir jį laimėti. Be to, J. nelėmė ir neturėjo galių nulemti konkurso komisijos darbo ar konkurso rezultatų, dalyvavo konkurse kaip ir kiti dalyviai, sąžiningai pateikdama konkurencingą kainos pasiūlymą. Tai, kad ji buvo pripažinta konkurso laimėtoja, neturi reikšmės vertinant konkurso, Sprendimo ar protokolo teisėtumą.

33.4.                      CK 6.482 straipsnio 1 dalies norma, nustatanti nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, nėra specialioji norma VSTVNDĮ prasme, taip pat neimperatyvi ir tiesiogiai nesusijusi su vykdomu viešu konkursu bei jo pagrindu sudaryta sutartimi. Sutartyje nebuvo įtvirtinta absoliuti ieškovės pirmenybės teisė atnaujinti nuomos santykius.

33.5.                      Byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.481 straipsnį ir pripažinti ieškovės bei atsakovės nuomos santykius neterminuotais. Ieškovės argumentai (neva nuomos sutartis tapo neterminuota) ir reiškiami reikalavimai (įpareigoti atsakovę pratęsti (atnaujinti) nuomos sutartį) yra prieštaraujantys vienas kitam.

33.6.                      Byloje esantys įrodymai paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovai vėlavo ją informuoti apie privalomą patalpų atlaisvinimą. Teisės aktų nuostatos nenumato reikalavimo nuomininkui atskirai specialia forma ar terminu pranešti apie sutarties pabaigą. Atsakovės veiksmai patvirtina, kad ji nesiekė tęsti nuomos santykių su ieškove.

33.7.                      Tai, kad atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų dėl ieškovės iškraustymo iš ginčo patalpų, nereiškia pritarimo tęsti nuomos santykius. Savavališkas naudojimasis patalpomis negali suponuoti nuomos santykių pratęsimo. Ieškovės atsisakymas atlaisvinti patalpas patvirtina, kad ji toliau jomis naudojasi neteisėtai ir tuo pažeidžia atsakovės ir trečiojo asmens interesus, nes trečiasis asmuo, sąžiningai laimėjęs konkursą ir sudaręs 2024 m. birželio 17 d. nuomos sutartį, negali gauti pajamų iš patalpų, t. y. patiria žalą. Tai, kad ieškovė investavo į patalpas, nesudaro pagrindo pratęsti sutartį (ją atnaujinti) ir neturi reikšmės vertinant ieškinio reikalavimus. Ginčo patalpos teisėtai ir pagrįstai išnuomotos konkurso, kuriame ieškovė nedalyvavo, būdu, laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų ir terminų.

33.8.                      Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės pozicija, kad teismas tinkamai neįvertino ieškovės prašymo priešieškinio tenkinimo atveju nustatyti ne mažesnį kaip 3 mėnesių terminą, per kurį ieškovė galėtų išsikelti. Ilgesnis laikas (terminas) didina atsakovės ir trečiojo asmens patiriamą žalą, todėl prašymas nustatyti ilgesnį nei 1 mėnesio trukmės terminą išsikraustymui atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

4.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

5.                      Ieškovė apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovė ieškovės prašymą organizuoti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, sudaryti galimybę apklausti liudytojus – savivaldybės merą (duomenys neskelbtini), bei savivaldybės tarybos atstovą ir savivaldybės administracijos direktorių (duomenys neskelbtini), laiko nepagrįstu.

6.                      CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024).

7.                      Nagrinėjamoje byloje apeliantė, pateikusi prašymą apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė ir nepagrindė, dėl kokių aplinkybių, jos manymu, byloje reikalingas žodinis teismo posėdis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatenkino apeliantės prašymo apklausti liudytoją, savivaldybės tarybos sprendimo projekto rengėją R. T. ir įpareigoti teismo posėdyje dalyvauti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą (duomenys neskelbtini), savivaldybės administracijos direktorių (duomenys neskelbtini), tačiau pašymas juos apklausti apeliacinės instancijos teisme nesuformuluotas. Be to, teisėjų kolegija, spręsdama dėl poreikio apklausti apeliantės nurodytus asmenis, atkreipia dėmesį, kad ginčas byloje yra kilęs dėl savivaldybės turto nuomos, t. y. teisiniai santykiai yra griežtai reglamentuoti atitinkamų teisės normų, todėl apeliantė turėjo išsamiai motyvuoti nurodytų asmenų žodinių paaiškinimų (parodymų) poreikį apeliacinės instancijos teisme bei jų įtaką apskųsto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde keliami klausimai gali būti išnagrinėti ir tinkamai įvertinti remiantis tiek rašytine bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių metu pateiktais žodiniais paaiškinimais, todėl teisėjų kolegija nusprendžia netenkinti apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8.                      Ieškovė UAB „S. n.“ apeliaciniame skunde prašo priimti naujus įrodymus – 2024 m. lapkričio 18 d. atsakovės atsakymą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. R2-2017 ir 2024 m. gruodžio 19 d. savivaldybės administracijos atsakymą „Dėl sąskaitos pateikimo“ Nr. R2-2216. Apeliantės teigimu, šie įrodymai patvirtina tai, kad atsakovė, deklaruodama, jog ji itin rūpinasi jai priklausančiu viešu turtu bei siekia maksimalios naudos visuomenei, elgiasi priešingai, neteikia apeliantei sąskaitų. Pažymi, kad atsakymas gautas 2024 m. gruodžio 19 d., t. y. po teismo sprendimo priėmimo. Mano, kad naujai pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

9.                      Atsakovės savivaldybės administracijos nuomone, ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai neatitinka CPK 314 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, dėl to yra nepriimtini. Trečiojo asmens nuomone, šie įrodymai pateikti pavėluotai, be to, nėra susiję su pareikšto ieškinio reikalavimais.

10.                      Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

11.                      Nagrinėjamu atveju apeliantės prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo argumentai nėra susiję su byloje pareikštų reikalavimų pagrindimu, prašyme nenurodyta, kokias pirmosios instancijos teismo išvadas paneigia (ar patvirtina) pateiktuose dokumentuose esanti informacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateikti nauji įrodymai (savivaldybės administracijos atsakymai ieškovei, kad ji vykdo Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį ir kad neteiks sąskaitų už naudojimąsi savivaldybės turtu, kol nebus baigti teisiniai ginčai dėl patalpų naudojimo) neatitinka sąsajumo su nagrinėjama byla reikalavimo, jie neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, todėl atsisako juos priimti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

12.                      Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini).

13.                      2014 m. gegužės 6 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. R4-173 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 10 metų laikotarpiui, tai yra iki 2024 m. gegužės 6 d., ieškovei UAB „S. n.“ išnuomojo (perdavė laikinai valdyti ir naudoti ritualinėms paslaugoms teikti) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančias 149,98 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

14.                      Nekilnojamojo turto registre 2015 m. liepos 24 d. įregistruotas pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas.

15.                      Ieškovė 2024 m. vasario 26 d. pateikė savivaldybės administracijai prašymą pratęsti sutarties terminą nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2034 m. gegužės 7 d.

16.                      Savivaldybės administracija 2024 m. balandžio 10 d. atsakyme Nr. R2-664 „Dėl ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties pratęsimo“ nurodė, kad VSTVNDĮ 15 straipsnio 5 dalis nenumato ilgesnio nuomos sutarties termino nei 10 metų, įskaitant nuomos termino pratęsimą. Taip pat pranešė, kad bus parengtas savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl patalpų nuomos ir savivaldybės tarybai priėmus sprendimą nuomoti patalpas, bus organizuojamas nuomos konkursas, kuriame ieškovė galės dalyvauti.

17.                      Savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos pripažintos nereikalingomis savivaldybės funkcijoms vykdyti.

18.                      (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos bendro komitetų (duomenys neskelbtini) posėdžio protokole Nr. BT-3 užfiksuota, kad darbotvarkės 25-tuoju klausimu svarstytas savivaldybės tarybos sprendimo dėl patalpų nuomos viešo konkurso būdu projektas. Sprendimo projektui pritarta.

19.                      (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 149,98 kv. m negyvenamųjų patalpų nuomos (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nuspręsta išnuomoti 10-čiai metų viešo konkurso būdu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančias, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomas 149,98 kv. m negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), laidotuvių ir su jomis susijusiai veiklai vykdyti. Sprendime nustatytos patalpų nuomos sąlygos: pradinė nuomos kaina – 89,99 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), pradinis įnašas lygus 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui. Sprendimu pavesta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti viešą nuomos konkursą ir pasirašyti nuomos sutartį.

20.                      (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valdomo ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso komisija (duomenys neskelbtini) komisijos posėdžio protokolu Nr. 3 patvirtino patalpų nuomos viešo konkurso sąlygas. Apie viešą patalpų nuomos konkursą buvo paskelbta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės svetainėje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikraštyje (duomenys neskelbtini). Konkursas įvyko (duomenys neskelbtini), jame dalyvauti užsiregistravo trys dalyviai. Konkurso komisija (duomenys neskelbtini) protokolu Nr. 1/KOM-34 nutarė konkurso laimėtoja pripažinti J., kuri pasiūlė didžiausią nuomos mokestį (mėnesio nuomos mokestis – 374,95 Eur be PVM , 454,44 Eur su PVM). Ieškovė patalpų nuomos viešame konkurse nedalyvavo.

21.                      2024 m. gegužės 31 d. ieškovė savivaldybės administracijai pateikė raštą, kuriame nurodė, kad sutartis yra galiojanti, ji yra vykdoma ir tapo neterminuota, o savivaldybės administracijos organizuotas viešas konkursas laikytinas neteisėtu.

22.                      Savivaldybės administracija 2024 m. birželio 11 d. raštu Nr. R2-1085 „Dėl patalpų atlaisvinimo“ pareikalavo, kad ieškovė atlaisvintų patalpas iki 2024 m. birželio 14 d. ir pasirašytų patalpų perdavimo–priėmimo aktą, pateiktą 2024 m. gegužės 6 d.

23.                      Savivaldybės administracija 2024 m. birželio 17 d. raštu atmetė UAB „S. n.“ 2024 m. gegužės 31 d. rašte išdėstytus motyvus ir pakartotinai pareikalavo, kad ieškovė iki 2024 m. birželio 26 d. atlaisvintų patalpas bei jas perduotų savivaldybės administracijai.

24.                      Su konkurso nugalėtoja J. savivaldybės administracijos direktorius 2024 m. birželio 17 d. pasirašė nuomos sutartį Nr. R4-462. Savivaldybės administracijos direktorius 2024 m. birželio 20 d. raštu Nr.  R2-1126 J. pranešė, kad patalpų priėmimo–perdavimo akto pasirašymas stabdomas, iki kol bus išspręsti teisminiai ginčai su buvusiu nuomininku dėl neteisėto naudojimosi išnuomotomis patalpomis ir kai bus atlaisvintos patalpos.

Dėl sutarties termino ir sutarties (ne)atnaujinimo

25.                      Apeliantė nurodo, kad, priėmusi sprendimą nuomoti turtą, atsakovė turėjo paisyti apeliantės pirmumo teisės, kurią numato ne tik sutartis, bet ir įstatymas. Pasak apeliantės, teismo išvada, kad sutartyje buvo numatyta galimybė, bet ne absoliuti ieškovės pirmenybės teisė atnaujinti nuomos santykius (sutartį), būtų teisinga tik tuo atveju, jeigu atsakovė būtų nusprendusi nebenuomoti šio turto. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai.

26.                      Sutarties 14 punkte numatyta, kad, pasibaigus sutarties terminui, su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas ir prieš du mėnesius iki sutarties galiojimo pabaigos raštu pranešusiam nuomotojui, nuomos sutartis gali būti atnaujinta CK nustatyta tvarka.

27.                      Pagal CK 6.482 straipsnio 1 dalį, nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. Nuomotojas privalo per nuomos sutartyje numatytą terminą raštu pranešti nuomininkui apie šio teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, o jeigu toks terminas nenumatytas, – per protingą terminą iki nuomos sutarties pabaigos (CK 6.482 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarant nuomos sutartį naujam terminui, jos sąlygos šalių susitarimu gali būti pakeistos.

28.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties 14 punkto konstrukcija „gali būti atnaujinta CK nustatyta tvarka“ atitinka pirmosios instancijos teismo išvadą, jog sutartyje nenustatyta besąlyginė nuomininko, tinkamai vykdančio sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, pirmenybės teisė prieš kitus asmenis atnaujinti sutartį. Nuoroda į CK nuostatas siejama ne su teisės atnaujinti sutartį nustatymu, bet su jos vykdymo sąlygomis (tvarka). Sutartyje neįtvirtinti konkretūs atvejai, kuomet sutartis su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas ir prieš du mėnesius iki sutarties galiojimo pabaigos raštu pranešusiam nuomotojui, neatnaujinama, todėl apeliantės pateiktas sutarties aiškinimas, kad joje galimybė neatnaujinti sutarties siejama su atsakovės sprendimu nebenuomoti šio turto, nepagrįsta objektyviais duomenimis. 

29.                      Pagal VSTVNDĮ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.) 14 straipsnio 6 dalį, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) patvirtintame (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo 27 punkte nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teise valdomas ilgalaikis materialusis turtas, kuris nereikalingas savivaldos funkcijoms įgyvendinti ir neįtrauktas į privatizavimo programą, išnuomojamas viešo konkurso būdu, tarybai priėmus sprendimą dėl turto nuomos ir nustačius nuomos sąlygas. 2014 m. kovo 27 d. savivaldybės tarybos sprendimu dėl ginčo patalpų nuomos nuspręsta viešo konkurso būdu išnuomoti patalpas 10 metų. Minėtame apraše bei jo 1 priede – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), nėra detalizuotų nuostatų apie nuomos sutarties atnaujinimo sąlygas (Aprašo 34 punkte nustatyta tik tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio išnuomoto ilgalaikio materialiojo turto, taip pat savivaldybės įmonių, įstaigų patikėjimo teise valdomo išnuomoto turto nuomos sutartys atnaujinamos savivaldybės tarybos sprendimu; 37 punkte aptartas nuomos sutarties pasirašymas; o Taisyklių priede (savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties formos pavyzdys) įtvirtinta nuostata, atitinkanti šalių sutarties 14 punkte esančią sutarties atnaujinimo sąlygą).

30.                      Taigi, savivaldybės tarybos sprendimas, nustatyta tvarka bei sutarties sąlygos aiškiai numatė 10 metų nuomos terminą ir neturėjo sukelti pagrįstų lūkesčių, kad sutartis su apeliante besąlygiškai bus atnaujinta. Be to, sprendžiant dėl savivaldybės turto nuomos, buvo būtina atsižvelgti ir į pasikeitusį teisinį reguliavimą.

31.                      Pagal nuo 2019 m. spalio 1 d. įsigaliojusią VSTVNDĮ 15 straipsnio redakciją, sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija (15 straipsnio 1 dalis), o savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus, kai toks turtas gali būti išnuomotas be konkurso (15 straipsnio 2 dalis).

32.                      Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuomojamojo turto pobūdį, t. y. tai, kad turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, pagrįstai įvertino viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reguliavimo ypatumus ir jo imperatyvų pobūdį. 

33.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014). Taigi nors valstybės materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas bei nuomos sutarties pabaigą nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės turto nuomos reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019).

34.                      Be to, kasacinis teismas minėtoje 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019 išaiškino, kad CK 6.482 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį, kai yra nuomojamas savivaldybės turtas, gali būti taikomas ir viešas konkursas neorganizuojamas tik tais atvejais, kada yra užtikrinamas specialių savivaldybės turto nuomos santykius reglamentuojančių imperatyvių viešosios teisės normų, ir pirmiausiai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų principų, inter alia (be kita ko), efektyvumo principo, pagal kurį sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, laikymasis. 

35.                      Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad apeliantė nesiekė įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų pažeistos (nebūtų užtikrintos) viešosios teisės normos, pvz., pigiau ar kitokiomis sąlygomis, nei patalpas išsinuomotų kiti potencialūs nuomininkai, kad ji buvo pasirengusi vykdyti atsakovės nurodytas sąlygas, susijusias su sutarties atnaujinimu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks teiginys nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Ieškovės 2024 m. vasario 26 d. prašyme nėra nurodyta informacija apie sutikimą tęsti sutartį kitomis sąlygomis, prašoma pratęsti tik sutarties terminą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šio prašymo turinį ir padarė pagrįstą išvadą, kad siekis tomis pačiomis sąlygomis pratęsti turto nuomos terminą nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2034 m. gegužės 7 d. (10 metų) prieštarauja VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintiems principams.

36.                      Apeliantė neneigia, kad ji gavo 2024 m. balandžio 10 d. savivaldybės administracijos atsakymą „Dėl ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties pratęsimo“ Nr. R2-664, kuriame nurodyta, jog iki artimiausio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos posėdžio bus parengtas sprendimo projektas dėl patalpų nuomos ir savivaldybės tarybai priėmus sprendimą nuomoti patalpas, bus organizuojamas konkursas, kuriame ieškovė galės dalyvauti. Šis atsakymas parengtas jau po šalių nurodyto pokalbio 2024 m. balandžio 4 d., vykusio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje.

37.                      Pažymėtina, kad apeliantė yra verslininkė, jai yra žinoma dalyvavimo viešame konkurse esmė bei tikslas, todėl jos pasyvumas, grindžiamas pasitikėjimu savivaldybės atstovų žodiniais patikinimais, kad apeliantė turi pirmumo teisę ir nuomininkas būtų pakeistas tik apeliantės atsisakymo nuomotis atveju (net konkursą laimėjus kitam asmeniui), nėra pateisinamas.

38.                      Savivaldybės turto nuomos viešo konkurso organizavimas turint tikslą tik nustatyti sąlygas ir kainą, kurią pasiūlys viešo konkurso būdu nustatytas laimėtojas, nesuteikiant konkurso būdu nustatytam laimėtojui teisės sudaryti nuomos sutartį, bet sudarant (atnaujinant) savivaldybės turto, dėl kurio nuomos buvo skelbtas viešas konkursas, nuomos sutartį su ankstesniu turto nuomininku, reikštų ne tik asmens teisėtai įgytų teisių perkėlimą kitam asmeniui, bet ir viešo nuomos konkurso paneigimą. O tai nesuderinama su teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019).

39.                      Taigi, apeliantė negalėjo tikėtis, kad konkursas bus organizuojamas, siekiant nustatyti kainą, už kurią jai būtų pasiūlyta atnaujinti sutartį, ir, turėdama raštu jai pateiktą informaciją, kad artimiausiu metu bus organizuojamas viešas patalpų nuomos konkursas, savo rizika elgėsi pasyviai, nesidomėjo konkurso paskelbimu bei eiga, jame nedalyvavo. Apeliaciniame skunde akcentuojamas bendravimo su savivaldybės atstovais turinys nėra teisinis pagrindas atnaujinti sutartį su apeliante ar pripažinti konkursą neteisėtu. Minėta, kad teisės aktai teisę nuspręsti dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos nustato savivaldybės tarybai, o ne konkretiems atsakovų atstovams.

40.                      Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 6.482 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas, sprendžiant patalpų nuomos klausimą, pasibaigus sutarčiai, atsakovėms nebuvo privalomas.

41.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino pagrįstu savivaldybės administracijos argumentą, kad apeliantė neatitiko CK 6.482 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Teismo vertinimu, apeliantė negali būti laikoma tvarkingai vykdžiusia pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas ir negali turėti pirmenybės teisės prieš kitus asmenis atnaujinti sutartį, tai neatitiktų viešo turto naudojimo efektyvumo principo, įtvirtinto VSTVNDĮ 9 straipsnyje.

42.                      Apeliantės įsitikinimu, teismas neteisingai įvertino situaciją dėl neapmokėtų sąskaitų. Teigia, kad apeliantė savo pareigų apmokėti pateiktas sąskaitas nepažeidė, o nusprendusi neteikti apeliantei sąskaitų, savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė pati atsakovė. Apeliantė sąžiningai nepastebėjo, kad atsakovė nepateikė sąskaitos (-ų), kuri teikiama ne kas mėnesį, o kas ketvirtį. Atsakovė pretenzijų dėl laiku neapmokėtų sąskaitų apeliantei nebuvo pareiškusi, kelerius metus tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų nesiuntė. Pažymi, kad atsakovei 2024 m. kovo 26 d. pateikus skolos sąskaitą, apeliantė ją nedelsdama, t. y. 2024 m. kovo 28 d., apmokėjo. Dėl dalies kitų pavėluotai apmokėtų sąskaitų atsakovė ginčo nekėlė, tuo patvirtindama, kad faktinė susiklosčiusi atsiskaitymo tvarka tenkino abi šalis, todėl teismas šio fakto neturėjo vertinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės teiginiais.

43.                      Savivaldybės administracijos pateikti duomenys patvirtina, kad 2023 metais apeliantė neatliko nė vieno mokėjimo pagal sutartį, nors 2023 metais visos sąskaitos apeliantei buvo pateiktos (2023 metais išrašytas tris sąskaitas apeliantė apmokėjo 2024 m. sausio 17 d. ir vieną – 2024 m. kovo 28 d., t. y. tik atsakovei pranešus apie įsiskolinimą). Tokios aplinkybės suteikia pagrindą išvadai apie apeliantės netinkamą įsipareigojimų vykdymą. Prievolės mokėti nuomos mokestį nevykdymas, besitęsiantis vienerius metus, paneigia apeliantės teiginius, kad ji sąžiningai galėjo nepastebėti atsakovės nepateiktos sąskaitos. Apeliantė nurodo apie faktiškai susiformavusią praktiką atsiskaityti kas ketvirtį, tačiau net ir nurodytu dažnumu reguliariai apmokant sąskaitas, kiekvienas apdairus asmuo, žinodamas savo sutartinius įsipareigojimus ir tinkamai juos vykdantis, pastebėtų nuoseklaus atsiskaitymo sutrikimus. Apeliantė žinojo sutartyje nustatytą nuompinigių dydį ir pagal atliktus mokėjimus galėjo nustatyti (patikrinti) įsiskolinimo buvimą. Pažymėtina, kad neapmokėtas ne vieno mėnesio (ar ketvirčio) nuomos mokestis, įsiskolinimas viršijo nuomos mokesčio už vienerius metus sumą. 

44.                      Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Taigi, esminė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį – mokėti nuomos mokestį. Sutarčių vykdymo principus reglamentuojančio CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Taigi, net tuo atveju, jeigu būtų pasitvirtinusi aplinkybė, kad atitinkamos sąskaitos apeliantei nebuvo perduotos, bendradarbiavimo principas bei nuomos sutartyje įtvirtinta pareiga mokėti nuomos mokestį, reikalavo pasidomėti sąskaitų nepateikimo priežastimi.

45.                      Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad teismas neturėjo vertinti dalies kitų pavėluotai apmokėtų sąskaitų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybes dėl pavėluotai apmokėtų sąskaitų vertino, be kita ko, kaip paneigiančias savivaldybės administracijos kaltę dėl nuompinigių skolos susidarymo (nepateikus apeliantei sąskaitų). Be to, savivaldybės administracija procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi aplinkybes apie pradelstus nuompinigių mokėjimo terminus, 2023 m. gruodžio 13 d. ieškovei išsiųstos sąskaitos faktūros Nr. IRSS5001 delsimą apmokėti daugiau kaip 55 dienas. Šiomis aplinkybėmis atsakovė grindė teiginį, kad ieškovė nėra laikytina tvarkingai vykdžiusia savo sutartinius įsipareigojimus, taigi, teismas turėjo pagrindą vertinti šių aplinkybių pagrindimui pateiktus įrodymus ir padaryti išvadas apie apeliantės sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumą.

46.                      Pažymėtina ir tai, kad apeliantė neapmokėjo ir už vėlavimą savivaldybės administracijos pagal sutartį apskaičiuotų delspinigių, nors apie šią skolą apeliantė buvo informuota dar 2024 m. kovo 27 d. savivaldybės administracijos rašte. 

47.                      Apeliaciniame skunde akcentuojamos atsakovės pareigos informuoti apie įsiskolinimą, paraginti jį apmokėti ir pan., nepaneigia apeliantės pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir nereiškia, kad ji savo pareigas vykdė tinkamai. Aplinkybės apie bylos nagrinėjimo metu savivaldybės administracijos apeliantei neteikiamas sąskaitas nesusijusios su nagrinėjamo ginčo dalyku, todėl teisėjų kolegija šių argumentų, kaip neturinčių įtakos ginčo išnagrinėjimui ir apskųsto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, nevertina.

Dėl sutarties tapimo neterminuota

48.                      Apeliantė nurodo, kad 2024 m. gegužės 6 d. (suėjus sutarties terminui) ji ir toliau naudojosi patalpomis, dėl kurių atlaisvinimo, nuomos sutartinių santykių pabaigos, jos pasekmių, nuomojamų patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo per visą šį laikotarpį (nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. birželio 10 d.) iš atsakovės negavo, šalys toliau vykdė sutarties sąlygas, atsakovė apeliantei prieštaravimo dėl tolimesnio patalpų valdymo, naudojimo, neišreiškė, todėl apeliantė laiko, kad nuo 2024 m. gegužės 17 d. sutartis tapo neterminuota.

49.                      CK 6.481 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

50.                      CK 6.481 straipsnyje nenustatyta, kokia konkrečia valios išreiškimo forma nuomotojas privalo pareikšti prieštaravimą dėl nuomininko naudojimosi turtu pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, nustatant nuomotojo valią dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą, reikia vertinti nuomotojo elgesį, jo veiksmų visumą ir konkrečias susidariusios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2006; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2010).

51.                      Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 10 d. raštas, kuriame apeliantei buvo pranešta, jog patalpos bus nuomojamos viešo konkurso būdu, reiškė, kad sutartis nebus pratęsta. Tiek šis raštas, tiek kitų veiksmų visuma (turto nuomos konkurso organizavimas bei vykdymas, atsakymų apeliantei pateikimas) patvirtina atsakovės prieštaravimą tam, kad pasibaigus Sutarčiai apeliantė toliau naudotųsi patalpomis, t. y. sutarties pratęsimui. Apeliantės nurodytos perdavimo–priėmimo akto pateikimo aplinkybės (jo atsiuntimo data, turinys) nepaneigia kitų duomenų, atskleidžiančių atsakovių valią dėl sutarties (ne)pratęsimo, visumos. Teigdama, kad teismas neįžvelgė apeliantės teisių pažeidimo, nors atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir tinkamai bei laiku apeliantės neinformavo apie sutarties pasibaigimą (nepratęsimą), apeliantė konkrečių sutarties nuostatų, kuriose aptarti reikalavimai tokio pranešimo turiniui, jo formai, nenurodė, o teisėjų kolegija iš sutarties jų nenustatė. 

52.                      Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie dideles investicijas į patalpas bei apeliantės lūkestį toliau jas nuomotis nesusietos su tokį lūkestį galėjusiu sukelti teisiniu reglamentavimu, t. y. sutarties pratęsimo ar atnaujinimo garantiją tokiu pagrindu numatančiomis teisės normomis, atsakovių priimtais aktais ar sutarties nuostatomis.

Dėl procedūrinių pažeidimų vykdant konkursą (ne)buvimo

53.                      Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti savivaldybės tarybos sprendimą nuomoti patalpas viešo konkurso būdu, konkurso komisijos sprendimą patvirtinti konkurso sąlygas ir jų pagrindu paskelbtą viešą konkursą bei su jo laimėtoja J. sudarytą 2024 m. birželio 17 d. nuomos sutartį neteisėtais ir negaliojančiais ir (ar) panaikinti ginčijamus aktus.

54.                      Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad viešas konkursas negali būti vertinamas kaip neteisėtas dėl to, jog apeliantės atstovui apie tai asmeniškai nebuvo pranešta. Teigia, kad atsakovės neteisėtus veiksmus lėmė visuma aplinkybių. Apeliaciniame skunde akcentuota, kad susitikime pas merą (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo ir savivaldybės administracijos direktorius (duomenys neskelbtini), apeliantė buvo patikinta, jog dėl visų tolimesnių sprendimų priėmimo ji bus informuota asmeniškai; be to, buvo tikinama, kad apeliantė turi pirmumo teisę, todėl tik apeliantės atsisakymo nuomotis atveju (net konkursą laimėjus kitam asmeniui), nuomininkas būtų pakeistas. Veikdama visiško pasitikėjimo atsakove principu, apeliantė laukė žadėto asmeninio informavimo ir nesekė atsakovės teikiamos informacijos.

55.                      (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta, kad konkurso sąlygos ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų patvirtinimo komisijos posėdyje turi būti paskelbtos savivaldybės interneto svetainėje ir bent vienoje visuomenės informavimo priemonėje.

56.                      Nėra ginčo, kad apie konkursą nagrinėjamu atveju buvo paskelbta nustatyta tvarka, todėl būtent ši aplinkybė pagrįstai laikyta pakankama, konstatuojant, jog apie konkursą suinteresuotiems asmenims (įskaitant apeliantę) buvo pranešta. Apeliantės akcentuota savivaldybės administracijos atstovų diskusijoje išsakyta pozicija neturi įtakos konkurso atitikimo teisės aktų reikalavimams vertinimui. Apeliantė – juridinis asmuo, kuriam buvo pranešta apie sutarties pasibaigimą bei ketinimą artimiausiu metu organizuoti konkursą, veikdamas atidžiai ir protingai, galėjo ir turėjo domėtis patalpų savininko veiksmais, susijusiais su šių patalpų disponavimu. Pažymėtina, kad apeliantė neįrodinėja, jog siekė dalyvauti konkurse.

57.                      Apeliantės teigimu, savivaldybės tarybos jungtinio komitetų (duomenys neskelbtini) posėdyje tarybos (komitetų) nariai buvo suklaidinti dėl apeliantės pirmumo teisės, o projekto rengėjo R. T. pateiktas atsakymas, visų pirma, įrodo apeliantės paaiškinimą, kad būtent taip jis nuolat buvo informuojamas atsakovės atstovų ir (ar) atsakingų darbuotojų (t. y., kad konkursas yra formalumas, apeliantė galės naudotis pirmumo teise, net jo nelaimėjusi), antra, tokios informacijos nurodymas savivaldybės tarybos (komitetų) nariams turėjo (galėjo turėti) įtakos jų apsisprendimui dėl balsavimo „už“ ar „prieš“ šį sprendimą.

58.                      Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, visų pirma, pažymi, kad projekto rengėjo atsakyme nurodytos aplinkybės buvo siejamos su apeliantės dalyvavimu konkurse. Antra, teigdama apie atsakymo įtaką savivaldybės tarybos (komitetų) narių apsisprendimui, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų apeliantė nenurodė ir nepateikė.

59.                      Apeliantė, remdamasi savivaldybės tarybos veiklos reglamento 139.2 papunkčiu, teigia, kad komitetai svarsto savivaldybės tarybai pateiktų sprendimų projektus, teikia pasiūlymus ir išvadas dėl jų, tačiau byloje nėra duomenų, kad komitetų nariai siekė pakoreguoti projektą, atsižvelgiant į pateiktus projekto rengėjo paaiškinimus ar pan. Jie balsavo už pateiktą konkretaus turinio sprendimo projektą – išnuomoti patalpas viešo konkurso būdu, kuriame nėra sąlygų dėl pasiūlymo apeliantei toliau nuomoti patalpas už didžiausią nustatytą nuomos kainą pateikimo. Projekto rengėjo atsakymas neapribojo narių galimybės pateikti atskirąją nuomonę, kaip nurodyta apeliaciniame skunde. Nėra pagrindo padaryti išvadą, kad savivaldybės tarybos (komitetų) nariams nėra žinomi viešo konkurso tikslai bei pasekmės. Taigi nenustatyta, kad tarybos jungtinio komitetų (duomenys neskelbtini) posėdžio metu ginčijamo sprendimo priėmimą lėmė savivaldybės tarybos (komitetų) narių suklaidinimas.

60.                      Apeliacinio skundo argumentai, susiję su trečiojo asmens (savivaldybės tarybos narės) J. nenusišalinimu (duomenys neskelbtini) posėdžių metu priimant ginčijamus sprendimus, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo apskųsto sprendimo išvadas šiais klausimais pripažinti neteisingomis.

61.                      Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės tarybos narys privalo reglamento nustatyta tvarka informuoti merą ir (ar) savivaldybės tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Tokia nusišalinimo tvarka reglamentuota (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 23 bei 135 punktuose.

62.                      Apeliantė aplinkybes, kad J. suinteresuotumas konkursu buvo susiformavęs iš anksto, grindžia jos veiksmais prieš balsavimus ir po to, kai ji 2024 m. gegužės 28 d. pateikė paraišką dalyvauti savivaldybės paskelbtame patalpų nuomos konkurse bei tuo, jog ji vykdo individualią laidojimo paslaugų veiklą. Apeliantės įsitikinimu, sprendimas dalyvauti konkurse bei įsipareigoti dešimties metų laikotarpiui nuomotis patalpas negali būti priimtas per vieną ar kelias dienas.

63.                      Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, visų pirma, pažymi, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Apeliantė nenurodė faktinių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti apie iki sprendimų priėmimo buvusius trečiojo asmens ketinimus dalyvauti konkurse, nenurodė ir nepateikė leistinų įrodymų, galinčių patvirtinti trečiojo asmens sprendimo dalyvauti konkurse priėmimo momentą.

64.                      Kita vertus, vien ginčijamų sprendimų priėmimo metu galimas viešo ir privataus trečiojo asmens interesų konflikto egzistavimas, savaime nereiškia savivaldybės tarybos bendro komitetų bei savivaldybės tarybos sprendimų neteisėtumo. Apeliantė nepaneigė apskųstame teismo sprendime padarytos išvados, kad nepateikti įrodymai apie J. galimą įtaką savivaldybės tarybos sprendimo priėmimui, konkurso organizavimui, konkurso sąlygų priėmimui ir pan. Pažymėtina, kad ginčijami sprendimai priimti kolegialiai, balsų dauguma, todėl trečiojo asmens nusišalinimas nelemtų kitokio balsavimo rezultato vertinimo bei ginčijamų sprendimų priėmimo.

65.                      Trečiojo asmens planus dalyvauti konkurse, apeliantė sieja su atsakovės veiksmais, t. y. savivaldybės administracijos apeliantei pateiktu raštu, konkurso paskelbimu ir vykdymu neinformavus apeliantės; pažymi, kad J. konkurso dalyvio paraišką pateikė paskutinė, o tai galimai sudarė galimybę jai neteisėtai žinoti kitų konkurso dalyvių pateiktus siūlymus. Mano, kad viskas buvo derinama bei planuojama iš anksto.

66.                      CPK 178 straipsnis įtvirtina šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Minėta, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

67.                      Šiuo atveju apeliantė aplinkybes apie trečiojo asmens suinteresuotumą konkursu, ryšį su atsakovės atliktais veiksmais grindė prielaidomis, jų net neteigdama, o vartodama žodį „galimai“. Akivaizdu, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tokie argumentai nėra pakankami atitinkamų faktinių aplinkybių nustatymui.

68.                      Teisėjų kolegija šioje nutartyje išdėstė argumentus, dėl kurių nepritaria apeliantės pozicijai, kad sutartis tapo neterminuota, todėl apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog viešas turto nuomos konkursas yra neteisėtas, nes buvo vykdomas bei pabaigtas tuo metu, kai galiojo su apeliante sudaryta sutartis, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl prašymo apklausti liudytojus ir atsakovių atstovus

69.                      Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia ir proceso teisės pažeidimu, t. y. tuo, kad teismas netenkino jos prašymo apklausti liudytoju projekto rengėją – R. T., bei įpareigoti dalyvauti atsakovių atstovus – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą (duomenys neskelbtini) ir savivaldybės administracijos direktorių (duomenys neskelbtini). Teigia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, kurios vyko žodinių susitikimų bei telefoninių pokalbių metu, neišklausius atsakovių, teismo nebuvo vertintos kaip patvirtintos ir vienareikšmiškai teisingos, todėl buvo būtina apklausti nurodytus asmenis. Be to, apeliantės nurodytos aplinkybės, kurios su atsakove buvo aptartos žodžiu, nesutapo su atsakovės atliktais veiksmais, pateiktais raštu. Toks duomenų neatitikimas sukelia daug abejonių, kurias teismas privalėjo išsiaiškinti nagrinėdamas bylą iš esmės.

70.                      Pažymėtina, kad liudytojų ir kitų proceso dalyvių apklausa nėra savitikslė. Apeliaciniame skunde apeliantė atskleidė, kokias aplinkybes ji siekė įrodyti nurodytų asmenų parodymais, tačiau nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes laikė neįrodytomis ir būtent tai lėmė apeliantei nepalankias išvadas bei sprendimą. Taigi, argumentai, susiję su nepatenkintu apeliantės prašymu dėl liudytojo ir atsakovės atstovų apklausos, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad apeliantei nepagrįstai buvo apribota galimybė įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindė reikalavimus ir dėl to galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas.

Dėl atsakovės priešieškinio

71.                      Apeliantė nurodo, kad teismas, atmetęs jos prašymą apklausti liudytoją bei atsakovės atstovus kaip pateiktą pavėluotai, tačiau priėmęs pavėluotai pateiktą priešieškinį, pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus.

72.                      Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė savivaldybės administracija priešieškinį pateikė 2024 m. rugsėjo 19 d., t. y. tą pačią dieną, kurią buvo priimta teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad atsakovė priešieškinį pareiškė pasibaigus jam pareikšti nustatytą terminą, tačiau laikė, kad priešieškinio reikalavimo priėmimas dėl termino praleidimo keliomis valandomis neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl priešieškinio dalį priėmė. 2024 m. spalio 28 d. teismo posėdis buvo atidėtas ne dėl priešieškinio priėmimo, o ieškovės atstovės prašymu. Tiek iki šio teismo posėdžio, tiek po jo šalys turėjo galimybę ir teikė papildomus įrodymus. Ieškovė prašymą dėl liudytojų apklausos pateikė tik 2024 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje, kuriame vyko bylos nagrinėjimas iš esmės; teismas prašymą dėl liudytojos, kurią apklausti buvo galimybė vykusiame teismo posėdyje, patenkino; teismo posėdis atidėtas ieškovės atstovei pateikus prašymą pasiruošti baigiamosioms kalboms. Išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo nuspręsti dėl šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo. Apeliantė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, papildomus įrodymus, todėl vėlesnis priešieškinio pateikimas neapribojo jos galimybių atsikirsti į jame išdėstytus argumentus. 

73.                      Pasisakydama dėl teismo pozicijos, kad apeliantė atsisakė perduoti patalpas ir tai patvirtino ieškinyje, apeliantė pabrėžė, jog ji akcentavo tai, kad turto priėmimo–perdavimo aktas jai nebuvo pateiktas sutarties terminui pasibaigus, o atsakovės įsipareigojimų nevykdymas lėmė apeliantės teisėtą lūkestį dėl sutarties tęstinumo; teigia, jog praėjus 10 dienų laikotarpiui ir atsakovei nepareiškus pretenzijų bei reikalavimų, sutartis tapo neterminuota.

74.                      Teisėjų kolegija nekartoja motyvų, dėl kurių nagrinėjamu atveju nėra pripažinta, kad sutartis tapo neterminuota. Be to, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl priėmimo–perdavimo akto pateikimo ((ne)pasirašymo) nelemia kitokio priešieškinio reikalavimo dėl iškeldinimo išsprendimo. Byloje esantys duomenys ir apeliantės pozicija byloje patvirtina, kad, Sutarčiai pasibaigus 2024 m. gegužės 6 d., apeliantė pareigos perduoti patalpas savivaldybės administracijai nėra įvykdžiusi ir nesutiko ją vykdyti (laikė, kad sutartis tapo neterminuota, siekė jos atnaujinimo). Taigi, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškovės iškeldinimo laikyti nepagrįsta ar neteisėta. 

75.                      Apeliantės teigimu, teismas tinkamai neįvertino jos prašymo priešieškinio tenkinimo atveju nustatyti 3 mėnesių terminą, per kurį apeliantė galėtų išsikelti iš patalpų. Pasak apeliantės, išsikelti per vieną mėnesį neįmanoma, nes būtina organizuoti didelių gabaritų, sunkiasvorės įrangos išgabenimą. Taip pat apeliantė nurodė, kad būtina tinkamai informuoti visuomenę apie ritualinių paslaugų teikimo nutraukimą ginčo patalpose, suderinti ir suplanuoti palaikų saugojimo, šarvojimo bei laidojimo vykdymo terminus.

76.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė ilgesnio, nei nustatė teismas, termino išsikėlimui poreikio, nepaaiškino ir nepateikė įrodymų apie konkrečių veiksmų atlikimo trukmę. Apeliantė pakartojo savo argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teisme, jų iš esmės nedetalizuodama. Apeliantės teiginiai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas teismo sprendimo dėl apeliantės iškeldinimo įvykdymui, nėra pakankamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

77.                      Atsakovė savivaldybės administracija pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti 8 010,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą patenkino iš dalies, atsakovei iš apeliantės (ieškovės) priteisė 4 936,08 Eur.

78.                      Apeliantės įsitikinimu, teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Pažymi, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, turintis specialistus, kurių darbo funkcijos apima atstovavimą savivaldybei (atsakovei) teismuose ir ginant jos teisėtus reikalavimus, konsultacijas teisės klausimais bei procesinių dokumentų rengimą ir teikimą teismams, todėl advokato samdymas laikytinas atsakovės išlaidavimu, kuris nebuvo būtinas.

79.                      CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). 

80.                      Kaip nurodo apeliantė, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors civilinio proceso normos neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi ir (ar) vykdymo proceso dalyviu, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad samdant advokatus patirtų išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas iš kitos šalies. Teismas, spręsdamas, ar priteisti atstovavimo išlaidas viešojo administravimo subjekto naudai ir kokio dydžio jas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir viešajam interesui bei kt. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

81.                      (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatų 7.2–7.4 papunkčiuose numatyta, kad skyrius, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, be kita ko, vykdo šias funkcijas: atstovauja savivaldybei, savivaldybės administracijai Lietuvos Respublikos teismuose ir gina savivaldybės, savivaldybės administracijos teisėtus reikalavimus, konsultuoja teisės klausimais savivaldybės tarybos narius, savivaldybės administracijos struktūrinius padalinius, savivaldybės administracijos filialus – seniūnijas, savivaldybės įstaigų ir savivaldybės valdomų įmonių vadovus, rengia ieškinius, pareiškimus, atsiliepimus ir kitus procesinius dokumentus Lietuvos Respublikos teismams, taip pat vykdo kitas funkcijas.

82.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo pobūdį, tai, kad byloje buvo pateiktas ne tik ieškinys (kuriame pareikštas ne vienas reikalavimas), bet ir priešieškinis, į nurodytame skyriuje nedidelį dirbančių darbuotojų skaičių (dirba penki darbuotojai) bei atliekamų funkcijų apimtį, tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo atsakovės savivaldybės administracijos prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydžio klausimą, neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovė nepagrįstai pasitelkė advokatą ir toks elgesys laikytinas išlaidavimu, kuris nebuvo būtinas. Taigi apeliacinio skundo dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu taip pat atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

83.                      Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir teisingai įvertino ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

84.                      Kiti apeliantės argumentai neturi esminės teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

85.                      Atsakovė savivaldybės administracija pateikė prašymą priteisti 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pridėjo advokatų profesinės bendrijos „Strategum“ 2025 m. vasario 18 d. savivaldybės administracijai išrašytą 1 149,50 Eur PVM sąskaitą faktūrą, paslaugų ataskaitą, iš kurios nustatyta, kad minėta suma apskaičiuota už atsiliepimo į UAB „S. n.“ apeliacinį skundą parengimą bei pateikimą, taip pat atsakovė pridėjo PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, atsakovės savivaldybės administracijos išlaidos jai priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. n.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 149,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                          Marius Bajoras

                  Dalia Kačinskienė

                 Jadvyga Mardosevič