Administracinė byla Nr. eA-3088-1062/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03435-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos bioetikos komitetui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. S. T., atstovaujamai globėjos V. T., viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei ir T. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja L. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, prašydama patenkinti skundą, pateiktą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija, VAGK) ir panaikinti Komisijos sprendimą Nr. 3R-263 (AG-206/04-2017) bei įpareigoti kompetentingas institucijas išnagrinėti iš esmės pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. rašte Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui pateiktus reikalavimus: 1) padėti gauti pacientės Z.-S. T. medicinos dokumentų kopijas, diagnozės ir gydymo aprašymus viso gydymo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje metu nuo 2016 m. gruodžio 21 d.; 2) pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą ir įvertinti teisės, profesionalumo, moralės bei gydytojų etikos požiūriu dokumente (forma Nr. 027/a, priedas 7 2 lapai) pateiktas gydytojos psichiatrės T. S. išvadas; 3) pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo ir bandymo, pasinaudojant bejėgiška pacientės būkle bei gydytojos psichiatrės išvadomis, nedalyvaujant pacientės artimiesiems, daryti spaudimą Z. S. T. dėl kitos gydymo įstaigos pasirinkimo.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateikė skundą Komisijai dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM, Ministerija), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba), Lietuvos bioetikos komiteto (toliau – ir Komitetas) vilkinimo priimti sprendimus, nevykdomų arba blogai vykdomų teisės aktų. Komisija 2017 m. rugsėjo 7 d. priėmė Sprendimą, su kuriuo pareiškėja nesutiko. Pareiškėjos motina Z. S. T. nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. vasario 6 d. buvo gydoma Klaipėdos universitetinės ligoninės (toliau – ir Klaipėdos ligoninė) reabilitacijos skyriuje. Pareiškėja 2017 m. sausio 24 d. kreipėsi į Klaipėdos ligoninę dėl medicinos dokumentų išdavimo, tačiau šiuos veiksmus buvo atsisakyta atlikti. Pareiškėja teigė, kad Klaipėdos ligoninėje situacija dėl pacientų teisių, jų gydymo kokybės bei saugumo yra netinkama, pacientui, kuris negali suvokti savo veiksmų, yra perkeliama atsakomybė duodant pasirašyti dokumentus. Dėl šių priežasčių pareiškėja taip pat kreipėsi į Tarnybą, prašydama pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą ir įvertinti teisės, profesionalumo, moralės bei gydytojų etikos požiūriu dokumente pateiktas gydytojos psichiatrės T. S. išvadas. Taip pat pateikė prašymą Komitetui pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo ir bandymo daryti spaudimą pacientei Z. S. T..
3. Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. SAM nurodė, kad 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. vasario 10 d. ir 2017 m. vasario 15 d. raštais pareiškėjai suteikė informaciją, jog pateikus atstovavimą liudijančius dokumentus, ji gali gauti prašomą informaciją iš ja disponuojančios įstaigos, t. y. Klaipėdos ligoninės. Be to, SAM paragino Klaipėdos ligoninę laikytis įstatymo reikalavimų, apie susidariusią situaciją informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. SAM žiniomis, Klaipėdos ligoninė 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 23-646 informavo pareiškėją apie medicinos dokumentų gavimo tvarką. SAM buvo maksimaliai rūpestinga nagrinėjant šį pareiškėjos prašymą bei suteikiant pareiškėjai visą reikiamą informaciją dėl paciento / jo atstovų teisės į informaciją įgyvendinimo. Pareiškėja nepateikė įrodymų teismui, kad teisės aktų nustatyta tvarka po 2017 m. vasario 15 d. kreipėsi į ligoninę dėl medicininių dokumentų kopijų gavimo ir būtų gavusi neigiamą atsakymą.
5. SAM pažymėjo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo kontrolę atlieka Tarnyba, o asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų atitikimo medicinos etikos reikalavimams – Lietuvos bioetikos komitetas. Atsižvelgdama į pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. išdėstytą prašymą pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimus, SAM tai ir padarė 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (1.1.36-423)4-527 „Dėl laiško persiuntimo“. Apie tai 2017 m. vasario 15 d. raštu buvo informuota ir pareiškėja. Dėl šių priežasčių pareiškėjos reikalavimas įpareigoti SAM išnagrinėti iš esmės 2017 m. vasario 9 d. prašymo reikalavimų 1 punktą (dėl medicininių dokumentų kopijų iš Klaipėdos ligoninės gavimo) yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Atsiliepime Tarnyba nurodė, kad pareiškėja yra gavusi pacientės Z. S. T. medicininius dokumentus bei pareiškėjos skundo dalis dėl dokumentų klastojimo buvo persiųstas kompetentingai institucijai – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui. Tarnyba ataskaitoje bei įsakyme nurodė, kad buvo nustatyta, jog Klaipėdos ligoninė, neišdavusi L. Š. Z. S. T. medicininių dokumentų kopijų, pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus. Už šį pažeidimą Ligoninei buvo taikyta poveikio priemonė – įspėjimas. Todėl pareiškėjos teiginys, kad Tarnyba netinkamai vertino jos prašymą dėl medicininių kopijų neišdavimo, yra nepagrįstas.
8. Vertinant gydytojos psichiatrės T. S. išvadą, Tarnyba pažymėjo, kad iš medicininių dokumentų akivaizdžiai matyti, jog pacientė Z. S. T. buvo hospitalizuota ilgiau nei mėnesį, hospitalizacijos metu pacientės būklė nuolat gerėjo, logoterapeutė koregavo savo išvadas. Pacientės būklę išrašymo iš ligoninės metu įvertino gydytojų konsiliumas. Todėl gydytojos psichiatrės T. S. išvada, kad pacientė „geba protingai įvertinti savo interesus ir sveikatos būklę“, pateikta 2017 m. vasario 3 d., yra pagrįsta ir adekvati kitų gydytojų pateiktoms išvadoms. Tarnyba neturėjo pagrindo nustatyti, kad gydymo ligoninėje metu pacientė negalėjo būti laikoma gebančia protingai vertinti savo interesų, o gydytoja psichiatrė T. S. netinkamai teikė pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
9. Tarnyba, vertindama pareiškėjos prašymą pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo, pažymėjo, kad Tarnyba nėra kompetentinga nustatinėti atitinkamų dokumentų sunaikinimo ar klastojimo fakto, o pagrindo kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl šio fakto nustatymo neturėjo. Tarnyba, atsižvelgusi į nuolatinius L. Š. prašymus ir siekdama nepalikti abejonių dėl tinkamo bylos išnagrinėjimo, persiuntė L. Š. raštą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui, apie rašto persiuntimą L. Š. buvo informuota 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėja 2017 m. rugsėjo 1 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, su šiuo sprendimu pareiškėja buvo supažindinta posėdžio Komisijoje metu.
10. Tarnyba nurodė, kad nagrinėdama pareiškėjos motinos klinikinį atvejį, atliko visus jai pagal kompetenciją priklausančius veiksmus. Tai, kad ne visi pareiškėjos pateikti prašymai buvo išspręsti taip, kaip ji to pageidavo ir tikėjosi, savaime nereiškia, kad Tarnybos įsakymas buvo priimtas netinkamai išnagrinėjus byloje surinkus duomenis.
11. Atsakovas Lietuvos bioetikos komitetas (toliau – ir Komitetas) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
12. Komitetas nurodė, kad vertindamas pareiškėjos nusiskundimus dėl Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų iš Klaipėdos ligoninės gavimo, Klaipėdos ligoninės gydytojos psichiatrės T. S. išvados apie Z. S. T. psichikos sveikatos būklę įvertinimo ir tyrimo, susijusio su tyčiniu medicinos dokumentų sunaikinimu ir spaudimo Z. S. T. darymu, atlikimo, taip pat Tarnybos patikrinimo išvadoje pateiktą informaciją, gavęs paaiškinimus ir papildomos informacijos telefonu iš Klaipėdos ligoninės darbuotojų bei Valstybinio psichikos sveikatos centro, 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 12 d. raštais atitinkamai Nr. 2-271 ir Nr. 2-307 pagal kompetenciją pateikė pareiškėjai atsakymus į skunde nurodytus klausimus. Tarnybos direktorius 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. T4-168(1.34.) nustatė, kad 2017 m. sausio 24 d. Klaipėdos ligoninė, netenkinusi L. Š. prašymo ir neišdavusi jos motinos pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir įspėjo Klaipėdos ligoninę dėl nurodytų pažeidimų, taip pat įpareigojo šiuos pažeidimus pašalinti ir apie jų pašalinimą informuoti Tarnybą.
13. Komitetas, vadovaudamasis šiuo metu galiojančiais teisės aktais ir pritardamas nurodyto Tarnybos direktoriaus įsakymo nuostatoms, 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 2-270 atkreipė Klaipėdos ligoninės administracijos dėmesį į Tarnybos nustatytus pažeidimus ir paragino užtikrinti pacientų teisių įgyvendinimą, taip pat pranešė L. Š. apie jos skundo nagrinėjimą ir informavo apie jos, kaip pacientės atstovės, teises, gauti prašomas medicinos dokumentų kopijas. Akcentavo, kad Komitetas neturi įgaliojimų vertinti Klaipėdos ligoninės gydytojos psichiatrės T. S. išvados pagrįstumo, taip pat neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, jog gydytoja psichiatrė T. S. pažeidė gydytojo etiką. Vertindamas pareiškėjos prašymą dėl tyrimo, susijusio su tyčiniu medicinos dokumentų sunaikinimu ir spaudimo Z. S. T. darymu, pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 2-271 paprašė Klaipėdos ligoninės administracijos išnagrinėti pareiškėjos skunde nurodytus galimai Z. S. T. daryto spaudimo dėl kitos gydymo įstaigos pasirinkimo ir galimo dokumentų sunaikinimo faktus ir informuoti apie nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo įstaigos medicinos etikos komisijoje rezultatus. Komitetas 2017 m. rugsėjo 4 d. gavo Klaipėdos ligoninės atsakymą į 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. 2-270, susipažinus su gauta informacija, buvo pakartotinai kreiptasi į Klaipėdos ligoninės administraciją, prašant papildomai pateikti tvarkos, reglamentuojančios medicinos dokumentų tvarkymą ir naikinimą Klaipėdos ligoninėje, kopiją. Išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir įvertinus Klaipėdos ligoninės pateiktus dokumentus bei paaiškinimus, taip pat siekiant išvengti panašių konfliktinių situacijų ateityje, Komitetas 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 2-306 Klaipėdos ligoninei pateikė rekomendacijas, susijusias su pareiškėjos skunde nurodytu nusiskundimu dėl „tyčinio dokumentų sunaikinimo ir spaudimo Z. S. T. darymu“.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ligoninė atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti, sutikdama su Tarnybos atsiliepime išdėstyta pozicija, jog pareiškėja skunde nepateikė jokių argumentų dėl Komisijos sprendimo neteisėtumo bei jokių naujų įrodymų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja skunde vietoje motyvų išdėstymo nukreipia į savo senus skundus, raštus ir kitus dokumentus, į kuriuos jai jau buvo atsakyta. Pažymėjo, kad du iš trijų skunde nurodytų prašymų buvo tenkinti, nes pareiškėja yra gavusi pacientės medicininius dokumentus, o jos skundo dalis dėl dokumentų klastojimo buvo persiųstas kompetentingoms institucijoms, iš kurių Ligoninė atsakymo negavo.
15. Trečiojo suinteresuoto asmens Z. S. T. atstovė globėja V. T. pateiktame atsiliepime nurodė, kad pritaria pareiškėjos skunde išdėstytiems argumentams ir palaikė visus pareiškėjos pateiktus prašymus.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjos L. Š. skundą atmetė.
17. Teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl Komisijos sprendimo ir pagrindo įpareigoti Komitetą, SAM ir Tarnybą atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus.
18. Teismas vertino, kad SAM veiksmai laikytini tinkamais, SAM ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant tinkamai atsakyti ir išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašymą, kreipėsi į institucijas, atsakingas už prašyme nurodytas skirtingas atitinkamas sritis ir pati įgyvendino pareiškėjos prašymo dalį dėl pagalbos gaunant prašomų dokumentų kopijas. SAM veiksmai nagrinėjant pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašymą laikytini tinkamais ir pakankamais bei atitinkančiais gero administravimo principus, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti SAM iš naujo įvertinti pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašyme nurodytus veiksmus.
19. Teismas vertino, kad pagal 2017 m. birželio 16 d. Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą Nr. D17-150(1.27) bei 2017 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. T4-168 (1.34) nustatyta, jog Tarnyba visapusiškai išnagrinėjo ar sveikatos priežiūros paslaugos pacientei Z. S. T. buvo teiktos tinkamai ir priėmė sprendimą įspėti sveikatos priežiūros įstaigą. Teismas sutiko su Komisijos vertinimu, kad Tarnyba išnagrinėjo pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. skundą pagal kompetenciją ir įvertino, ar pacientei Z. S. T. sveikatos priežiūros paslaugos Klaipėdos ligoninėje laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. vasario 6 d. buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o taip pat ar Klaipėdos ligoninė, neišduodama pareiškėjai medicininių dokumentų kopijų pagal 2017 m. sausio 24 d. prašymą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
20. Teismas pažymėjo, kad vienas iš pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. skunde pateiktų prašymų yra įvertinti gydytojos psichiatrės T. S. išvadas ir aplinkybę, jog buvo pasinaudota pacientės bejėgiška būkle. Tarnybos 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. D17-150(1.27) ir 2017 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. T4-168 (1.34) nustatyta, kad 2017 m. vasario 3 d. 10.00 val. galutines išvadas dėl pacientės Z. S. T. priėmė konsiliumo komisija, surašė išvadą atsižvelgdama į pacientės sveikatos būklę, gydytojų specialistų, logopedų ir kineziterapeuto įrašus ligos istorijoje. Psichiatrė T. S. 2017 m. vasario 3 d. 10.20 val. išvadas pažymėjo pakartotinai, nurodydama, kad pacientė supranta trumpus sakinius, vykdo paliepimus, pavienius žodžius atsako pagal prasmę, kritiškai vertina savo sveikatos būklę ir gali priimti atsakomybę už savo sprendimus. Kaip matyti iš byloje pateiktų pacientės medicininių dokumentų, daryti priešingų išvadų Tarnyba neturėjo pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pacientės ligos istorijos įrašai patvirtina, jog Z. S. T. 2016 m. gruodžio 22 d. kalbos nesuprato, garsų ir žodžių nekartojo, jai nustatyta sensorinė afazija, kuri patvirtinta ir 2016 m. gruodžio 27 d. bei 2017 m. sausio 11 d. gydytojų įrašais. 2017 m. sausio 27 d. logopedės įrašai jau patvirtina, kad pacientė pradeda suprasti nesudėtingas instrukcijas, rodo kūno dalis, pati jas pavadina, perskaito nesudėtingus žodžius, žodžių tarimas gerėja. Iš vėlesnių 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. vasario 2 d. gydytojų įrašų matyti, kad pacientės būklė nuolat gerėja, nors išlieka motorinė afazija lydima akustinės sensorinės afazijos, ji taria pavienius žodžius, trumpai atsako į klausimus, supranta žodžių instrukcijas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad Tarnyba pagrįstai sprendė, jog Z. S. T. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai ir Tarnyba neturėjo pagrindo nustatyti, kad pacientė negeba protingai mąstyti.
21. Vertindamas Tarnybos veiksmus nagrinėjant pareiškėjos prašymą atlikti tyrimą dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo bei spaudimo pasirinkti kitą gydymo įstaigą, teismas sprendė, kad Tarnybai nėra priskirta kompetencija nagrinėti klausimus dėl nusikalstamų veikų atlikimo, todėl ji pagrįstai šio prašymo nenagrinėjo. Nepaisant to, Tarnyba, siekdama padėti pareiškėjai ir visapusiškai išnagrinėti ginčo situaciją, 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu persiuntė L. Š. raštą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui.
22. Teismas vertino, kad Komitetas, analizuodamas pareiškėjos prašymą dėl pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų išdavimo, pagrįstai rėmėsi Tarnybos 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. T4-168 (1.34) bei rekomendavo pareiškėjai kreiptis į Klaipėdos ligoninę su prašymu gauti Z. S. T. medicinos dokumentų kopijas, pridedant savo gimimo liudijimą arba jo kopiją. Vertindamas pareiškėjos prašymą dėl T. S. veiksmų gydytojo etikos požiūriu, Komitetas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos pateikti argumentai susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybe, tačiau neįrodo etikos pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad Komitetui, pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 4 punktą, priskirta atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų atitikties bioetikos reikalavimams valstybinę priežiūrą, ir nėra priskirta funkcija vertinti teiktų asmens sveikatos paslaugų kokybę. Komitetas 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 2-271 atsakydamas į pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. skundą dėl tyrimo, susijusio su tyčiniu medicinos dokumentų sunaikinimu, nurodė, kad gavę medicinos etikos komisijos išvadą informuos pareiškėją raštu. Komitetas papildomą atsakymą dėl tyrimo, susijusios su tyčiniu medicinos dokumentų sunaikinimu, pateikė pareiškėjai jau po Komisijos sprendimo priėmimo, t. y. 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 2-307. Kadangi priimant Komisijos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą, atsakovas Komitetas nebuvo atsakęs į pareiškėjos prašymo dalį dėl tyrimo, susijusio su tyčiniu medicinos dokumentų sunaikinimu, todėl Komisija pagrįstai įpareigojo Komitetą per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atlikti L. Š. prašyme nurodytos aplinkybės dėl medicininių dokumentų tyrimą ir priimti bei pateikti L. Š. sprendimą.
23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovai, nagrinėdami pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašymą, veikė jiems priskirtos kompetencijos ribose, objektyviai ir detaliai išnagrinėjo pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, todėl iš naujo įpareigoti atsakovus atlikti prašomus veiksmus nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
III.
24. Pareiškėja L. Š. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
25. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
26. Atsakovas SAM atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
27. Atsakovas Komitetas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-38-602/2020 pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
29. LVAT sprendė, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d. ir 2 d.2 p.).
30. LVAT nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas ir skundo turinys patvirtina, jog pareiškėja savo teisių pažeidimu laikė tai, jog ji, kaip paciento (savo motinos) Z. S. T. atstovė, negalėjo gauti informacijos apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę (susipažinti su įrašais medicininiuose dokumentuose) bei nesutiko su tuo, kad konkrečiu atveju buvo pripažinta, jog pacientė galėjo būti laikoma gebančia protingai vertinti savo interesus ir galėjo pati be artimųjų apsispręsti dėl gydymo tęsimo gydymo įstaigoje. Taigi teismas turėtų įvertinti, ar kompetentingos institucijos tinkamai sprendė dėl minėtų pareiškėjos, kaip paciento atstovės, ir pačios pacientės teisės į informaciją pažeidimo, kuris apima ir minėtą antrąjį aspektą (dėl galimybės pačiai pacientei apsispręsti, kur turėjo būti tęsiamas gydymas), kaip tai yra suprantama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5, 7, 19 straipsnių prasme.
31. LVAT pažymėjo, kad tiek kompetentingų institucijų, tiek pirmosios instancijos teismo motyvai dėl to, kad dalis pareiškėjos minėtų veiksmų, sudarančių jos teisių pažeidimą, galėjo būti vertinami kaip baudžiamojo persekiojimo, o ne viešojo administravimo objektas, yra teisingi. Veiksmai, kurie gali būti vertinami kaip baudžiamojo persekiojimo objektas, negali sudaryti administracinės bylos dalyko nei institucijoje, nei teisme. Tačiau pareiškėja savo ir pacientės teisių pažeidimą sieja ir su tuo, kad pacientė negalėjo būti laikoma gebančia protingai vertinti savo interesų ir negalėjo pati be artimųjų apsispręsti dėl gydymo tęsimo gydymo įstaigoje, kaip tai yra suprantama pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį. Teismas turėtų įvertinti, ar institucijos įvertino šį aspektą.
32. LVAT sprendė, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, ar SAM tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 8 dalį ir nors persiuntė pareiškėjos skundą kompetentingiems viešojo administravimo subjektams, tačiau neišaiškino pareiškėjai teisės pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo (išskyrus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo), kaip tai yra įtvirtinta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnyje.
33. LVAT, nustatęs absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).
IV.
34. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
35. Teismas nustatė, kad pareiškėja su 2017 m. sausio 30 d. prašymu kreipėsi į SAM, prašydama: 1) padėti kuo skubiau gauti pareiškėjos mamos pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijas, diagnozės bei gydymo aprašymus; 2) padėti gauti Ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojo medicinai G. V. cituoto dokumento kopiją; 3) atlikti tyrimą, ar tokia Ligoninėje taikoma medicinos dokumentų išdavimo tvarka nepažeidžia pacientų teisių ir Lietuvoje galiojančių teisės aktų. Pareiškėja su 2017 m. vasario 9 d. prašymu kreipėsi į SAM, prašydama: 1) padėti gauti pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijas, diagnozės ir gydymo aprašymus viso gydymo Ligoninėje metu nuo 2016 m. gruodžio 21 d.; 2) pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą ir įvertinti teisės, profesionalumo, moralės bei gydytojų etikos požiūriu dokumente (forma Nr. 027/a, priedas 7) pateiktas gydytojos psichiatrės T. S. išvadas; 3) pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo ir bandymo, pasinaudojant bejėgiška pacientės būkle bei gydytojos psichiatrės išvadomis, bei nedalyvaujant pacientės artimiesiems, daryti spaudimą pacientei dėl kitos gydymo įstaigos pasirinkimo. SAM 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (1.1.36-423) 4-506 persiuntė pareiškėjos 2017 m. sausio 30 d. prašymą Ligoninės vyr. gydytojui ir Klaipėdos MSA, prašydama atsakyti pareiškėjai, o atsakymo kopiją pateikti SAM. SAM Dokumentų valdymo ir asmenų priėmimo skyrius 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (1.1.36-11) 4-527 persiuntė pareiškėjos kreipimosi kopiją Komitetui ir Tarnybai. SAM 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. (1.1.36-423) 4-595 informavo, kad 2017 m. vasario 10 d. raštu kreipėsi į Ligoninės vyr. gydytoją ir Klaipėdos MSA, prašydami išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. sausio 30 d. laiške išdėstytus faktus ir atsakyti pareiškėjai. Ligoninės vyr. gydytojas 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 23-646 informavo, kad pareiškėja ne kartą kreipėsi dėl Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų, pareiškėjos prašymas pateikti išrašą apie diagnozę buvo nedelsiant patenkintas, pažymėjo, kad pateikus tinkamai užpildytą prašymo formą ir nurodytus dokumentus, pacientės medicininė dokumentacija bus išduota per teisės aktais numatytą laikotarpį. SAM 2017 m. kovo 16 d. raštu Nr. (1.1.21-60)10-2323 „Dėl L. Š. prašymo nagrinėjimo ir patikrinimo atlikimo“ kreipėsi į Tarnybą bei Komitetą, prašydama pakartotinai įvertinti persiųstą pareiškėjos prašymą bei kitus su prašymu susijusius dokumentus bei imtis priemonių skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti. Komitetas 2017 m. kovo 21 d. raštu Nr. 2-116 atsakė, kad vertinimas gali būti atliktas tik turint Tarnybos sprendime dėl pareiškėjos skunde nurodytų nusiskundimų, todėl Komitetas pateiks gavęs minėtos institucijos sprendimą. Tarnyba 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. D2-2421-(1.20) atsakė, kad ji atliks Ligoninės neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę bei išvadas pateiks iki 2017 m. birželio 19 d. Tarnybos direktorius 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. T4-168 (1.34) nustatė, kad Ligoninė nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų išdavimo ir taip pažeidė nurodytus teisės aktus ir įspėjo Ligoninę dėl nurodytų pažeidimų. Komitetas 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 2-271 į pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. skundą rekomendavo kreiptis į Ligoninę su prašymu gauti pacientės medicinos dokumentų kopijas ir pridėti pareiškėjos gimimo liudijimą arba jo kopiją, patvirtintą įstatymo nustatyta tvarka. Dėl gydytojos psichiatrės T. S. išvados pažymėjo, jog duomenų, nurodančių į etikos pažeidimą nepateikta, nusiskundimai susiję tik su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybe. Komitetas, atsakydamas dėl tyrimo, susijusio su tyčiniu medicinos dokumentų sunaikinimu, atsakė, kad gavęs medicinos etikos komisijos išvadą informuos pareiškėją raštu. Pareiškėja su 2017 m. liepos 26 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama įpareigoti SAM, Tarnybą ir Komitetą kuo skubiau priimti sprendimus dėl pareiškėjos pareiškimo ir iš esmės išnagrinėti analogiškus 2017 m. vasario 9 d. prašyme keliamus reikalavimus. Komisija 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 3R-263 (AG-206/04-2017) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Komitetą per 10 darbo dienų nuo Komisijos Sprendimo įsiteisėjimo atlikti pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės dėl medicininių dokumentų tyrimą ir priimti bei pateikti pareiškėjai sprendimą. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Komitetas 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 2-306 rekomendavo Ligoninės administracijai numatyti priemones paciento teisei netikslius ar nesusijusius su diagnoze duomenis pakeisti ar panaikinti.
36. Teismas konstatavo, kad Komisija skundžiamame Sprendime padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog atitinkamų pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašyme nurodytų klausimų nagrinėjimas priskirtinas Tarnybos ir Komiteto kompetencijai, kurie ir buvo išsiųsti šioms institucijoms, o kadangi SAM veikė laikydamasi VAĮ nustatytų reikalavimų, naikinti Komisijos Sprendimo dalį dėl SAM veiksmų įvertinimo nėra pagrindo.
37. Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 3 d. 10 val. galutines išvadas dėl pacientės priėmusi konsiliumo komisija surašė išvadą, atsižvelgdama į pacientės sveikatos būklę, gydytojų specialistų, logopedų ir kineziterapeuto įrašus ligos istorijoje, o psichiatrė T. S. 2017 m. vasario 3 d. 10 val. 20 min. pažymėjo savo išvadas pakartotinai. Tarnyba pateiktų pacientės medicininių dokumentų neturėjo jokio pagrindo daryti priešingas išvadas. Teismas pažymėjo, kad ligos istorijos įrašai patvirtina, jog pacientės būklė gydymo eigoje gerėjo, todėl konstatavo, jog Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, kad Z. S. T. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai. Teismas, vertindamas Tarnybos veiksmus nagrinėjant pareiškėjos prašymą atlikti tyrimą dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo bei spaudimo pasirinkti kitą gydymo įstaigą, padarė išvadą, kad Tarnyba nėra kompetentinga nagrinėti klausimus dėl galimai nusikalstamų veikų atlikimo, todėl ji pagrįstai tokio prašymo nenagrinėjo, o 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu pareiškėjos prašymą persiuntė Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK.
38. Teismas sutiko su Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad Tarnyba atliko visus jai pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl Tarnybos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. skundą.
39. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Komitetas, remdamasis T. A. ir Tarnybos direktoriaus įsakymu, 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 2-271 rekomendavo pareiškėjai kreiptis į Ligoninę su prašymu gauti pacientės medicinos dokumentų kopijas, o dėl gydytojos psichiatrės T. S. veiksmų gydytojo etikos požiūriu atsakė, kad pareiškėjos argumentai yra susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybe, tačiau neįrodo etikos pažeidimų. Teismas sutiko su Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, įrodančių gydytojos T. S. padarytus bioetikos reikalavimų pažeidimus. Komisija Sprendime pagrįstai nurodė, kad Komitetas nėra ištyręs ir priėmęs sprendimo dėl skyriaus vedėjos J. V. veiksmų bioetikos reikalavimų prasme suplėšant ir išmetant į šiukšlių dėžę pareiškėjos motinos pasirašytą dokumentą. Kadangi Komitetas papildomą atsakymą dėl tyrimo, susijusio su tyčiniu medicinos dokumentų sunaikinimu, pareiškėjai pateikė jau po Komisijos Sprendimo priėmimo, o Komisijos Sprendimo priėmimo metu Komitetas nebuvo atsakęs į šią pareiškėjos prašymo dalį, teismas padarė išvadą, kad Komisija Sprendimu pagrįstai tenkino pareiškėjos skundo dalį ir įpareigojo Komitetą atlikti jos prašyme nurodytos aplinkybės dėl medicininių dokumentų sunaikinimo tyrimą ir priimti bei pateikti pareiškėjai sprendimą.
40. Teismas sprendė, kad Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais naikinti Sprendimą nėra teisinio pagrindo. SAM, Tarnybos ir Komiteto veiksmai nagrinėjant pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašymą, buvo įvertinti tinkamai. Teismas, netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo, atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašymo reikalavimus.
V.
41. Pareiškėja L. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą, pateiktą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, tenkinti, ir panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 3R-263 (AG-206/04-2017) bei įpareigoti kompetentingas institucijas išnagrinėti iš esmės pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. rašte Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui pateiktus reikalavimus: 1) padėti gauti pacientės Z.-S. T. medicinos dokumentų kopijas, diagnozės ir gydymo aprašymus viso gydymo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje metu nuo 2016 m. gruodžio 21 d.; 2) pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą ir įvertinti teisės, profesionalumo, moralės bei gydytojų etikos požiūriu dokumente (forma Nr. O27/a, priedas 7 2 lapai) pateiktas gydytojos psichiatrės T. S. išvadas; 3) pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo ir bandymo, pasinaudojant bejėgiška pacientės būkle bei gydytojos psichiatrės išvadomis, bei nedalyvaujant pacientės artimiesiems, daryti spaudimą Z.S. T. dėl kitos gydymo įstaigos pasirinkimo; 4) padėti gauti Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo medicinai G. V. cituoto dokumento kopiją; 5) atlikti tyrimą, ar tokia Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikoma medicinos dokumentų išdavimo tvarka nepažeidžia pacientų teisių ir Lietuvoje galiojančių teisės aktų.
42. Pareiškėja nurodo, kad prie jos 2017 m. vasario 9 d. rašto buvo 2017 m. sausio 30 d. priedas, kuriame, kaip Vilniaus apygardos teismas ir konstatuoja savo sprendime, buvo prašymai: 1) padėti kuo skubiau gauti pacientes (mamos) Z.-S. T. medicinos dokumentų kopijas, diagnozės bei gydymo aprašymus; 2) padėti gauti Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo medicinai G. V. cituoto dokumento kopiją; 3) atlikti tyrimą, ar tokia Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikoma medicinos dokumentų išdavimo tvarka nepažeidžia pacientų teisių ir Lietuvoje galiojančių teisės aktų (Vyriausios administracinių ginčų komisijos medžiaga, I t., b. l. 32). Pareiškėja 2017 m. vasario 9 d. rašte nurodytų prašymų: „padėti gauti Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo medicinai G. V. cituoto dokumento kopiją“; „atlikti tyrimą, ar tokia Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikoma medicinos dokumentų išdavimo tvarka nepažeidžia pacientų teisių ir Lietuvoje galiojančių teisės aktų“ nekartoja, nes 2017 m. vasario 9 d. dar nebuvo pasibaigęs 20 darbo dienų terminas (vadovaujantis VAĮ) Sveikatos apsaugos ministerijai atsakyti į šiuos prašymus. Jokio atsakymo iš jokios institucijos į 2017 m. sausio 30 d. prašymus negavo. Atsakymų dėl prašymų „padėti gauti Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo medicinai G. V. cituoto dokumento kopiją“ ir „atlikti tyrimą ar tokia Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikoma medicinos dokumentų išdavimo tvarka nepažeidžia pacientų teisių ir Lietuvoje galiojančių teisės aktų“ iki šiol pareiškėja nėra gavusi.
43. Pareiškėja teigia, kad Tarnyba ignoravo jos rašte išreikštą prašymą ir neįpareigojo pateikti Klaipėdos universitetinės ligoninės direktoriaus Įsakymą Nr. 134. Akreditacijos tarnyba netyrė ir neįvertino asmeninės Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo medicinai G. V. veikos dėl viešais turinčių būti dokumentų nepateikimo piliečiams. Tokia veika, kai nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.), yra biurokratizmas. Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 str.).
44. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
45. Tarnyba pažymėjo, kad du iš trijų pareiškėjos skunde nurodytų prašymų buvo išpildyti – pareiškėja yra gavusi pacientės medicininius dokumentus, o pareiškėjos skundo dalis dėl dokumentų klastojimo buvo persiųstas kompetentingai institucijai – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui. Todėl tarnyba mano, kad visos pareiškėjos skunduose nurodytos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos, paaiškintos bylos nagrinėjimo Komisijoje bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme metu, todėl Įsakymas turi būti paliktas galioti.
46. Tarnyba teigia, kad ji atliko visus pagal jos kompetenciją priklausančius veiksmus, jog pareiškėja gautų prašomus medicininius dokumentus. Be to, ginčo nagrinėjimo posėdžio Komisijoje metu pareiškėja informavo, kad dokumentai jai buvo perduoti. Pareiškėja neginčija pacientės diagnozės (afazija po smegenų infarkto), tačiau nesutinka su pacientės būklės vertinimu, t. y. kokią įtaką smegenų infarkto sukelta afazija turi pacientės gebėjimui vertinti savo būklę, t. y. ar pacientė geba priimti sprendimus, šiuo atveju – ar pacientė galėjo išreikšti pageidavimą likti Ligoninėje, o ne kitoje gydymo įstaigoje. Iš medicininių dokumentų akivaizdžiai matyti, kad pacientė buvo hospitalizuota ilgiau nei mėnesį, hospitalizacijos metu pacientės būklė nuolat gerėjo, logoterapeutė koregavo savo išvadas. Pacientės būklę išrašymo iš Ligoninės metu įvertino gydytojų konsiliumas. Todėl gydytojos psichiatrės T. S. išvada, kad pacientė „geba protingai įvertinti savo interesus ir sveikatos būklę“, pateikta 2017 m. vasario 3 d., yra pagrįsta ir adekvati kitų gydytojų pateiktoms išvadoms. Remiantis medicinos žiniomis, pacientai po smegenų infarkto sukeltos afazijos, gali gebėti kritiškai vertinti savo būklę ir išreikšti valią dėl gydymo eigos, nors bendravimas su jais ir gali būti apsunkintas. Būtent prie tokių išvadų priėjo pacientę gydę gydytojai, kurių pildyta medicininė dokumentacija, atitinkanti teisės aktų reikalavimus, leido Tarnybai daryti išvadas, kad pacientei Z. S. T. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Taigi Tarnyba neturėjo pagrindo nustatyti, kad gydymo Ligoninėje metu pacientė negalėjo būti laikoma gebančia protingai vertinti savo interesų, o gydytoja psichiatrė T. S. netinkamai teikė pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
47. Tarnyba nurodo, kad jai nebuvo pateikta duomenų, jog pacientė Z. S. T. buvo pripažinta nesugebanti kritiškai vertinti savo būklės ar pripažinta neveiksni, todėl artimųjų dalyvavimas pacientės tyrimo, jos būklės vertinimo metu nebuvo būtinas. Tarnyba konstatavo, kad L. Š. turėjo teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientės sveikatą, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėja galėjo būti laikoma tinkama pacientės atstove pagal pavedimą. Pažymi, kad L. Š. prašymą perkelti jos motiną Z. S. T. į Palangos reabilitacinę ligoninę nuo 2017 m. vasario 6 d. pateikė 2017 m. vasario 1 d., pacientė buvo išrašyta iš Ligoninės 2017 m. vasario 6 d., t. y. tą dieną, kurią buvo pati nurodžiusi. Todėl pareiškėjos teiginys, kad Ligoninėje buvo daromas spaudimas dėl gydymo įstaigos pasirinkimo, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos motinos klinikinį atvejį, atliko visus jai pagal kompetenciją priklausančius veiksmus. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties išvadas, prijungė į bylą visus suinteresuotus asmenis bei įvertino, ar Tarnyba buvo pasisakiusi dėl pacientės Z. S. T. gebėjimo priimti sprendimus dėl jai taikomo gydymo ir pareiškėjos, kaip pacientės atstovės, teisių įgyvendinimo galimybių.
48. Atsakovas SAM atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
49. SAM nurodo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų teismui, jog teisės aktų nustatyta tvarka iki skundo teismui pateikimo ji būtų gavusi neigiamą atsakymą iš Ligoninės dėl medicininių dokumentų kopijų gavimo. Ligoninė 2020 m. kovo 30 d. atsiliepime į pareiškėjos skundą yra nurodžiusi, kad pareiškėja yra gavusi pacientės medicininius dokumentus bei pareiškėjos skundo dalis dėl dokumentų klastojimo buvo persiųstas kompetentingoms institucijoms, iš kurių VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsakymų negavo. Ministerijos nuomone, priešingai, nei teigia pareiškėja, prašymas dėl kopijų pateikimo turėtų būti teikiamas gydymo įstaigai, nes vadovaujantis teisės aktais medicininių dokumentų kopijos pacientams daromos jų lėšomis. Todėl reikalavimas įpareigoti Ministeriją išnagrinėti iš esmės pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašymo reikalavimų 1 punktą (dėl medicininių dokumentų kopijų iš Ligoninės gavimo) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
50. SAM teigia, kad atsižvelgdama į pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. išdėstytą prašymą pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimus, Ministerija jau yra padariusi 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (1.1.36-423)4-527 „Dėl laiško persiuntimo“. Apie tai 2017 m. vasario 15 d. raštu buvo informuota pareiškėja. Ministerija buvo maksimaliai rūpestinga nagrinėjant šį pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašymą ir laiku bei tinkamai atsakant į jį pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Ministeriją išnagrinėti iš esmės pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašymo reikalavimų 2–3 punktus (dėl pavedimo kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Remdamasis į bylą pateikta medžiaga ir įrodymais, Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Komisijos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 3R-263 (AG-206/04-2017) yra teisėtas ir pagrįstas, yra priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas.
51. Atsakovas Komitetas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
52. Komitetas nurodo, kad pagal nustatytą reglamentavimą, Komitetui pavesta atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų atitikties bioetikos reikalavimams (teisės aktuose ir elgesio kodeksuose nustatytiems etikos reikalavimams) valstybinę priežiūrą, kuri apima ir pacientų skundų nagrinėjimą. Komitetas, išanalizavęs pareiškėjos skundėjo prieduose ir Akreditavimo tarnybos patikrinimo išvadoje pateiktą informaciją, taip pat gavęs paaiškinimus ir papildomos informacijos telefonu iš Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojų bei Valstybinio psichikos sveikatos centro, 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 2-271 ir rugsėjo 12 d. raštu Nr. 2-307 ir pagal kompetenciją pateikė pareiškėjai atsakymus į skunde nurodytus klausimus. Komitetas 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 2-307 informavo pareiškėją apie atliktus veiksmus ir pateiktas rekomendacijas įstaigai. Apeliaciniame skunde pareiškėja naujos informacijos dėl Komiteto veiksmų nepateikė.
53. Komitetas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir pritardamas Tarnybos direktoriaus įsakymo nuostatoms, atsižvelgdamas į šiame įsakyme išdėstytą įpareigojimą, 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 2-270 atkreipė Klaipėdos universitetinės ligoninės administracijos dėmesį į Tarnybos nustatytus pažeidimus ir paragino užtikrinti pacientų teisių įgyvendinimą. Taip pat siekdamas užtikrinti paciento teisių įgyvendinimą, Komitetas 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 2-271 pranešė pareiškėjai apie jos skundo nagrinėjimą ir informavo apie jos, kaip pacientės atstovės, teises, gauti prašomas medicinos dokumentų kopijas.
54. Komitetas pažymi, kad jis neturi įgaliojimų vertinti Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojos psichiatrės T. S. išvados pagrįstumo, taip pat neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, jog gydytoja psichiatrė T. S. pažeidė gydytojo etiką, kadangi duomenų, nurodančių į konkrečius etikos pažeidimus nepateikta – pareiškėjos skunde išdėstyti nusiskundimai susiję tik su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybe (padarytos išvados apie Z. S. T. psichikos sveikatos būklę ir jos gebėjimo kritiškai vertinti situaciją pagrįstumą).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
VI.
55. Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo, panaikinus Sprendimą, įpareigoti atsakovus atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus.
56. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašyme nurodytų klausimų nagrinėjimas priskirtinas Tarnybos ir Komiteto kompetencijai, kurie ir buvo išsiųsti šioms institucijoms, o kadangi SAM veikė laikydamasi VAĮ nustatytų reikalavimų, naikinti Komisijos Sprendimo dalį dėl SAM veiksmų įvertinimo nėra pagrindo; teismas taip pat sprendė, kad Komisijos Sprendime padaryta išvada, jog Tarnyba atliko visus jai pagal kompetenciją priskirtus veiksmus ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl Tarnybos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. skundą; teismas konstatavo, kad Komisija Sprendimu pagrįstai tenkino pareiškėjos skundo dalį ir įpareigojo Komitetą atlikti jos prašyme nurodytos aplinkybės dėl medicininių dokumentų sunaikinimo tyrimą ir priimti bei pateikti pareiškėjai sprendimą.
57. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti pareiškėjos skundą, pateiktą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai.
58. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme <...> (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, be kita ko, ar pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (2 p.).
59. Nagrinėjamu atveju esminis ginčas yra susijęs su pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. rašte Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui pateiktais reikalavimais, kuriais ji iš esmės reiškia nepasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybe ir institucijų (SAM, Tarnybos, Komiteto, Ligoninės) neveikimu / netinkamu veikimu.
60. Pirmiausia akcentuotina, jog LVAT 2020 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-38-602/2020, kuria teismas pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatė šiuos pirmosios instancijos teismo padarytus proceso ir materialiosios teisės pažeidimus: 1) pirmosios instancijos teismas šioje byloje nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų; 2) teismas turėtų įvertinti, ar kompetentingos institucijos tinkamai sprendė dėl pareiškėjos, kaip paciento atstovės, ir pačios pacientės teisės į informaciją pažeidimo (negalėjo susipažinti su įrašais medicininiuose dokumentuose), kuris apima ir aspektą dėl galimybės pačiai pacientei apsispręsti, kur turėjo būti tęsiamas gydymas, kaip tai yra suprantama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5, 7, 19 straipsnių prasme; teismas turėtų įvertinti, ar institucijos įvertino aspektą, kad veiksmai, kurie gali būti vertinami kaip baudžiamojo persekiojimo objektas, negali sudaryti administracinės bylos dalyko nei institucijoje, nei teisme, tačiau pareiškėja savo ir pacientės teisių pažeidimą sieja ir su tuo, kad pacientė negalėjo būti laikoma gebančia protingai vertinti savo interesų ir negalėjo pati be artimųjų apsispręsti dėl gydymo tęsimo gydymo įstaigoje, kaip tai yra suprantama pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį; 3) teismas taip pat nevertino, ar SAM tinkamai vykdė VAĮ 14 straipsnio 8 dalį ir nors persiuntė pareiškėjos skundą kompetentingiems viešojo administravimo subjektams, tačiau neišaiškino pareiškėjai teisės pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo (išskyrus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo), kaip tai yra įtvirtinta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnyje.
61. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, įtraukė į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Z. S. T., Klaipėdos ligoninę bei T. S.. Teismas taip pat skundžiamame teismo sprendime papildomai įvertino šias aplinkybes, kurios nebuvo įvertintos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendime: dėl negalėjimo susipažinti su įrašais medicininiuose dokumentuose, dėl galimybės pačiai pacientei apsispręsti, kur turėjo būti tęsiamas gydymas, ir ar SAM, persiųsdama pareiškėjos skundą kompetentingiems viešojo administravimo subjektams ir atsakydama pačiai pareiškėjai, laikėsi VAĮ 14 straipsnio 8 dalies reikalavimų. Taigi iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad šios nutarties 60 punkte nurodyti LVAT įpareigojimai (1–2) yra visiškai įvykdyti.
62. Skundžiamame teismo sprendime konstatuota, kad SAM 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (1.136-423)4-595 persiuntė pareiškėjos skundą nagrinėti kompetentingiems viešojo administravimo subjektams ir apie tai informavo pareiškėją 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. (1.1.36-423) 4-595. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino, kaip tai nurodyta LVAT 2020 m. kovo 9 d. nutartyje, ar SAM išaiškino pareiškėjai jos teisę pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo (išskyrus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo) pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnį (LVAT įpareigojimas Nr. 3), tačiau SAM 2017 m. vasario 10 d. rašto Nr. (1.136-423)4-595 turinys patvirtina, kad pati SAM kreipėsi į Ligoninės vyr. gydytoją V. J. ir Ligoninės steigėją – Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. sausio 30 d. rašte išdėstytus faktus dėl apribotos galimybės jai gauti jos motinos diagnozės ir gydymo aprašymų bei kitų medicinos dokumentų kopijas (I t., b. l. 103–104). Be to, SAM minėtu 2017 m. vasario 10 d. raštu taip pat atkreipė Ligoninės dėmesį, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui prieštaraujančios vidinių teisės aktų nuostatos negali būti taikomos ir nurodė, kad Ligoninė privalo išduoti įstaigos patvirtintas pacientės medicinos dokumentų kopijas. Be to, bylos duomenimis, pareiškėja pakartotinai nesikreipė į SAM po to, kai jai SAM 2021 m. vasario 15 d. rašte buvo nurodyta, kad ji turi teisę gauti medicininius dokumentus apie savo motinos sveikatą iš Ligoninės. Pareiškėja nepateikė įrodymų teismui, kad teisės aktų nustatyta tvarka iki skundo teismui pateikimo ji būtų gavusi neigiamą atsakymą iš Ligoninės dėl medicininių dokumentų kopijų gavimo, su kuriuo ji nesutinka. Taigi vertintina, kad pareiškėjos teisės minėtu aspektu tiek, kiek tai yra susiję su SAM kompetencija, nebuvo pažeistos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėja patvirtino, kad minėtus dokumentus ji gavo, taigi jos teisė buvo apginta.
63. VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui; jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.
64. Bylos aplinkybės ir teisinis reguliavimas (VAĮ 14 str. 8 d., Sveikatos sistemos įstatymo 9 str. 1 d. 3 p., 75 str., Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 1 d. 4 p.) patvirtina pirmosios instancijos teismo pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašyme SAM nurodytų klausimų nagrinėjimas priskirtinas Tarnybos ir Komiteto kompetencijai, šis prašymas SAM 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (1.136-423)4-595 buvo išsiųstas minėtoms institucijoms ir apie tai pareiškėja informuota (I t., b. l. 105–107). Taigi SAM veikė laikydamasi VAĮ nustatytų reikalavimų (VAĮ 14 str. 8 d.). Pareiškėjos teiginys, kad ji jokio atsakymo iš jokios institucijos į savo 2017 m. sausio 30 d. prašymus negavo, yra nepagrįstas. Bylos duomenimis, Komitetas 2017 m. kovo 21 d. raštu Nr. 2-116 atsakė, jog Komitetas pateiks vertinimą gavęs Tarnybos sprendimą. Tarnyba 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. D2-2421-(1.20) atsakė, kad ji atliks Ligoninės neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę bei išvadas pateiks iki 2017 m. birželio 19 d. Tarnyba atliko Ligoninės neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę, ir 2017 m. birželio 16 d. surašytos Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitos Nr. D17-150(1.27) (toliau – ir Ataskaita) pagrindu Tarnybos direktorius 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. T4-168 (1.34) (toliau – ir Įsakymas) nustatė, kad Ligoninė nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų išdavimo, taip pažeisdama nurodytų teisės aktų reikalavimus, bei įspėjo Ligoninę dėl nurodytų pažeidimų. Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad kompetentingos institucijos, esančios atsakovais šioje byloje, t. y. SAM ir Tarnyba, tinkamai pagal savo kompetenciją sprendė dėl pareiškėjos, kaip paciento Z. S. T. atstovės, ir pačios pacientės teisės į informaciją pažeidimo, kuris apima ir galimybę pačiai pacientei apsispręsti, kur turėjo būti tęsiamas gydymas, kaip tai yra suprantama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5, 7, 19 straipsnių (reglamentuojančių paciento teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, medicininių dokumentų kopijų pacientams darymo tvarką ir pacientų atstovavimą) prasme.
65. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Ataskaitoje ir jo pagrindu priimtame Įsakyme pateiktus duomenis apie pacientės Z. S. T. sveikatos būklę ir eigą 2016–2017 metais, konstatavo, kad ligos istorijos įrašai patvirtina, jog pacientės būklė gydymo eigoje gerėjo. 2017 m. vasario 3 d. 10 val. galutines išvadas dėl pacientės priėmusi konsiliumo komisija surašė išvadą, atsižvelgdama į pacientės sveikatos būklę, gydytojų specialistų, logopedų ir kineziterapeuto įrašus ligos istorijoje, o psichiatrė T. S. 2017 m. vasario 3 d. 10 val. 20 min. pažymėjo savo išvadas pakartotinai. Todėl, priešingai nei teigia pareiškėja, bylos duomenys leidžia vertinti ir pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad gydytojos psichiatrės T. S. išvada apie tai, jog pacientė geba protingai įvertinti savo interesus ir sveikatos būklę, pateikta 2017 m. vasario 3 d., yra neprieštaraujanti kitoms gydytojų pateiktoms išvadoms. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, leidžiančių manyti, kad pacientei galėjo būti daroma kokia nors įtaka dėl ligoninės pasirinkimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti kitaip pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog Tarnyba pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos motinai Z. S. T. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė.
66. Pažymėtina, kad dėl Komiteto veiksmų, kuris remdamasis T. A. ir Tarnybos direktoriaus įsakymu, 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 2-271, be kita ko, rekomendavo pareiškėjai kreiptis į Ligoninę su prašymu gauti pacientės medicinos dokumentų kopijas ir sprendė, kad gydytoja psichiatrė T. S. nepadarė etikos pažeidimų pareiškėjos nurodytais aspektais, Komisija sprendė iš dalies pareiškėjos naudai, t. y. Sprendime nurodė, jog Komitetas nėra ištyręs ir priėmęs sprendimo dėl skyriaus vedėjos J. V. veiksmų bioetikos reikalavimų prasme suplėšant ir išmetant į šiukšlių dėžę pareiškėjos motinos pasirašytą dokumentą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Komisija Sprendimu pagrįstai tenkino pareiškėjos skundo dalį bei įpareigojo Komitetą atlikti jos prašyme nurodytos aplinkybės dėl medicininių dokumentų sunaikinimu tyrimą ir priimti bei pateikti pareiškėjai sprendimą. Komiteto Sprendimo likusios dalies neteisėtumo bylos duomenys ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina. Primintina ir tai, kad Tarnyba klausimą dėl pacientės medicininių dokumentų kopijų neišdavimo vertino taip pat pareiškėjos naudai. Taigi bendro pobūdžio pareiškėjos nusiskundimai, kad į jos prašymus nesureaguota ir jos bei jos motinos kaip pacientės teisės šiuo aspektu yra pažeistos, neatitinka bylos faktinių duomenų.
67. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Pareiškėja apeliaciniame skunde pateikė reikalavimus, be kita ko, „4) padėti gauti Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo medicinai G. V. cituoto dokumento kopiją“ ir „5) atlikti tyrimą, ar tokia Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikoma medicinos dokumentų išdavimo tvarka nepažeidžia pacientų teisių ir Lietuvoje galiojančių teisės aktų“. Pažymėtina, kad šie reikalavimai nebuvo kelti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su šiais reikalavimais.
68. Apeliantės argumentas, nurodytas šios nutarties 43 punkte, dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo medicinai G. V. veikos neįvertinimo Akreditavimo tarnyboje yra betarpiškai susijęs su pareiškėjos 5-uoju apeliacinio skundo reikalavimu, todėl nevertinamas.
69. Įvertinusi bylos duomenis, pareiškėjos apeliacinio skundo bei atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingas išvadas, jog komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais naikinti Komisijos Sprendimą nėra teisinio pagrindo, taip pat nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašymo reikalavimus.
70. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė
Skirgailė Žalimienė