Civilinė byla Nr. e2A-324-861/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09030-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) K. M. bei apeliantės UAB „Open Agency“ (atsakovės) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškovės K. M. ieškinį atsakovei UAB „Open Agency“ dėl darbo ginčo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Open Agency“, prašydama 1) pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir laikyti, kad ieškovės ir atsakovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 392,69 Eur turtinę žalą, 20 000 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos prašymą. Pažymi, jog nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2023 m. vasario 10 d. dirbo pas atsakovę interneto planuotojos pareigose. Su atsakove nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. susiklostė įtempti darbo santykiai, naudojant psichologinį smurtą buvo bandoma nutraukti darbo santykius, galiausiai nepagrįstai konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, 2023 m. vasario 10 d. ieškovė buvo atleista iš darbo. Teigia, jog šiurkštus darbo pareigų pažeidimas 2023 m. sausio 27 d. – vasario 10 d. neatvykstant į darbą konstatuotas nepagrįstai, nes tuo laikotarpiu ji dirbo nuotoliniu būdu, nuotoliniam darbui teikė prašymus, t. y. laikėsi darbdavio nustatytos vidaus darbo tvarkos nuotoliniam darbui. Be to 2023 m. vasario 2 d. jai buvo suteiktos atostogos, todėl ši diena negalėjo būti laikoma pravaikšta.
3. Aiškina, jog psichologinis smurtas jos atžvilgiu buvo vykdomas 2022 m. nuo rugpjūčio 31 d., neetišku elgesiu, žeminimu ir įžeidinėjimu, sarkastiškais komentarais, pajuokimu, ignoruojant ir engiant ieškovę, neatsakant į elektroninius laiškus, grasinant, meluojant, naudojant psichologinį spaudimą, manipuliaciją, viešai gadinant ieškovės reputaciją. Konkrečios psichologinio smurto dienos: 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. rugsėjo 5-7 d., 2022 m. lapkričio 28-30 d., 2022 m. gruodžio 1 d., 2023 m. sausio 4 d.
4. Ieškovė buvo diskriminuojama pašalinant iš koordinatorių grupės, fizinė darbo vieta perkelta į kitą vietą, darbo vieta nebuvo tinkamai įrengta. Be jos sutikimo buvo pakeistos darbo funkcijos, iš jos buvo reikalaujama nurodyti nuotolinio darbo priežastis, nebuvo leidžiama dalyvauti pasitarimuose. Dėl neteisėto atleidimo ir netinkamo darbdavio elgesio darbo santykių metu patyrė 20000 Eur neturtinės žalos.
5. Nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. atsakovės iniciatyva buvo planuojama nutraukti darbo santykius, tačiau jai susirgus, atleidimo klausimas iki 2022 m. lapkričio 28 d., buvo atidėtas. Sugrįžus į darbą nuo 2022 m. lapkričio 28 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. vėl buvo daromas poveikis nutraukti darbo santykius, pakeistos jos darbo funkcijos. Nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. sausio 2 d. ji vėl buvo nedarbingume. Nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. vasario 10 d. ji vėl dirbo ir buvo toliau daromas poveikis nutraukti darbo santykius jai nepriimtinomis sąlygomis. Nebuvo grąžinama į savo senąją komandą, nebuvo įtraukta į nė vieną reklamos koordinatorių susitikimą. Darbas nuotoliniu būdu niekuo nesiskyrė nuo darbo bendrovės patalpose. 2023 m. sausio 27 d. – 2023 m. vasario 10 d. ji atliko jai pavestus darbus, dalį jų savo iniciatyva. Siųsdavo atliktus darbus, tačiau grįžtamojo ryšio negavo. 2023 m. vasario 2 d. buvo jos atostogų diena. Visus darbus galutinai perdavė 2023 m. vasario 10 d. 16:40 val.
6. Iki 2023 m. sausio 26 d. nuotoliniu būdu (iš namų) ieškovė dirbdavo vidutiniškai 1-2 kartus į savaitę. Ieškovės darbo pas atsakovę praktikoje yra pasitaikę, kad iš namų dirbtų 1 savaitę laiko. Bendrovės darbuotojams niekur niekada nebuvo komunikuojama, kad prašymas dėl darbo iš namų gali būti atmetamas, kokiais atvejais jis gali būti atmetamas, kodėl negalima būtų dirbti nuotoliniu būdu ir pan. Ieškovės darbas nuotoliniu būdu 2023 m. sausio 27 d. – 2023 m. vasario 10 d., niekuo neišsiskyrė iš ankstesnių atvejų. Iki darbo bendrovėje ieškovės psichinė būklė buvo labai gera, ieškovė neturėjo jokių (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų. Pridėjo teismui pateiktų garso įrašų stenogramas, kurias vertino, kad pokalbiuose ieškovei daroma psichologinė prievarta. Paaiškino, kad pasižymėjus darbą nuotoliniu būdu per „Absence“ sistemą, tiesioginiai vadovai bet kuriuo atveju prašymus patvirtindavo. Prašymą dėl darbo nuotoliniu būdu tiesioginiai vadovai patvirtindavo jau tos dienos, kurią dirbama nuotoliniu būdu, eigoje.
7. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovės atleidimas iš darbo yra teisėtas, jokios psichinės prievartos ieškovės atžvilgiu nevykdė, pažymėjo, kad ieškovės darbo kokybė pasibaigus bandomajam laikotarpiui pradėjo ženkliai prastėti, todėl 2022 m. rugpjūčio 2 d. vedė pokalbį su ja dėl darbo kokybės gerinimo. Ieškovei nepavyko įgyvendinti sudaryto darbo rezultatų gerinimo plano, todėl prasidėjo jos konfliktai su vadovybe ir kolegomis. Todėl 2022 m. rugpjūčio 31 d. įvyko dar vienas darbo kokybės gerinimo aptarimas, nepavykus rasti sutarimo su tiesioginiu vadovu, atsakovo vadovas iniciavo darbo sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu pokalbius, tačiau susitarti nepavyko, nors iš pradžių ieškovė lyg ir buvo sutikusi darbo sutartį nutraukti bendru sutarimu, todėl buvo parengtas susitarimo projektas. Ieškovė reikalavo nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva išmokant 6 mėnesių vidutinį darbo užmokestį, tačiau darbdaviui toks pasiūlymas buvo nepriimtinas. Nenutraukus darbo sutarties pagal ieškovės sąlygas, ji pradėjo neatvykti į darbą, pažeidinėti darbo drausmę. Galiausiai jai neatvykus į darbą nuo 2023 m. sausio 27 d. iki vasario 10 d. (ji nedalyvavo ir 2023 m. vasario 2 d. bei vasario 9 d. savaitiniuose darbuotojų pasitarimuose) buvo priimtas sprendimas ją atleisti dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Nors ieškovė buvo pateikusi prašymą nuotoliniam darbui 2023 m. sausio 27 d., tačiau darbdavys sutikimo nedavė, nes manė, kad ieškovei bus skiriamas nedarbingumas, su ieškove susisiekti nepavyko. 2023 m. sausio 31 d. pateikė ieškovei pranešimą, kad ši paaiškintų dėl neatvykimo į darbą, pateikti paaiškinimai buvo kitokie, nei prašyme dirbti nuotoliniu būdu. Nuotolinį darbą ieškovė galėjo dirbti tik gavusi tiesioginio vadovo sutikimą, tačiau jo negavo.
8. Ieškovė nebuvo diskriminuojama lyginant su kitais darbuotojais, nes visų vienodai buvo reikalaujama pateikti prašymus su priežastimis nuotoliniam darbui. Dėl būtinybės ieškovei dirbti nuotolinį darbą negalima remtis ieškovės pateiktomis 2023 m. kovo 7 d. rekomendacijomis, nes jos yra po darbo santykių nutraukimo. Susitikimo su darbo inspektore 2023 m. sausio 26 d. metu, darbdavys nurodė, kad negali ieškovei leisti dirbti nuotoliniu būdu, nes ji darbo laiką naudoja asmeninėms reikmėms. Darbo inspektorė siūlė ieškovei dirbti nuotoliniu būdu, tik jei bus darbdavio sutikimas, jei darbdavys nesutiks, darbuotoja gali inicijuoti darbo ginčą. Atsakovas aktyviai bandė suprasti tikrąsias neatvykimo priežastis bei sugrąžinti ieškovę į darbo vietą, tačiau ieškovė į darbo vietą neatvyko.
9. Ieškovės pateikti garso įrašai padaryti neteisėtai, jie negali būti laikomi įrodymais. Akcentuoja, kad ieškovė pažeidė Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, todėl padarė šiukštų darbo pareigų pažeidimą, vien neatvykimo fakto užtenka minėto pažeidimo konstatavimui. Taip pat nurodo, jog nors profesinės rizikos vertinimas nebuvo atliktas, tačiau ieškovės gyvybei ar sveikatai negrėsė joks realus pavojus, todėl ji negalėjo neatvykimo į darbą grįsti neatliktu rizikos vertinimu. Ieškovei atsakovė nepadarė nei turtinės, nei neturtinės žalos, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir jos susirgimų. Ieškovė buvo supažindinta su vidaus darbo tvarka, ieškovė el. paštu darbo reikalais laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. vasario 10 d. nebendravo su niekuo, jokie darbo pavedimai nebuvo jai duoti, pateikė profesinės rizikos ataskaitą, vidutinis darbo dienos atlygis 109,10 Eur, vidutinis mėnesio užmokestis 2307,45 Eur. Ieškovė nesuderino nuotolinio darbo 2023 m. sausio 27 – vasario 10 d., išskyrus 2023 m. vasario 2 d., kuri buvo jos atostogų diena. Pažymėjo, kad galiojo taisyklė apie nebuvimą darbe informuoti Absence programėlėje. Ieškovė nepaisydama pritarimo dirbti iš namų nebuvimo, savavališkai pasiėmė atsakovo nešiojamą kompiuterį ir be sutikimo išsinešė jį namo. Už pravaikštos laiką mokėjo darbo užmokestį, nes Darbo kodeksas nedraudžia taip elgtis. Atsakovė priimdama sprendimą atleisti atsakovę vertino ieškovės atliktų veiksmų visumą: 1) faktą, jog ieškovė nepaisydama įmonėje nustatytos tvarkos, negavusi leidimo dirbti iš namų nuotoliu, neatvyko į darbo vietą; 2) faktą, jog ieškovė buvo kviečiama atvykti į darbo vietą, tą daryti piktybiškai atsisakė; 3) faktą, jog paprašius pasiaiškinti ieškovė nurodė vis skirtingas priežastis, lemiančias neatvykimą į darbo vietą, taip iki galo ir nesuformuodama konkrečios neatvykimą į darbą pateisinančios priežasties; 4) faktą, kad darbuotojas gali atsisakyti dirbti tik tuo atveju, kai yra realus ir pagrįstas pavojus darbuotojo sveikatai ar gyvybei, ko šiuo atveju nebuvo; 5) faktą, jog ieškovė į darbo vietą net ir kviečiama neatvyko ilgą laiką – 2 savaites; 6) faktą, jog ieškovė neatliko jokių darbo funkcijų; 7) faktą, jog net ir pasamdžius psichoterapeutę šiai aiškiai buvo nurodyta, jog į darbą grįžti neplanuojama, susidariusios situacijos akivaizdžiai spręsti noro taip pat nebuvo išreikšta.
10. Ieškovė iš darbo praktikos turėjo suprasti, kad nuotoliniam darbui dirbti reikia tiesioginio vadovo sutikimo, kad jis turi būti gautas iš anksto. Be to atsakovės pateiktose į bylą Vidaus tvarkos taisyklėse pažymėta, kad (5.7 punktas) dėl laikino nebuvimo darbo vietoje (daugiu nei 30 min.) darbuotojai turi gauti savo tiesioginio vadovo išankstinį žodinį sutikimą. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose bei teiktoje sudarytoje stenogramoje naudoja iš konteksto išimtus pavienius žodžius bei sąvokas taip iš esmės iškreipdama tikrąją pokalbio esmę bei ką tais žodžiais norėta iš tikrųjų pasakyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
11.1 pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad ieškovė garso įrašus (dešimt priedų prie DOK-101650) darė darbo vietoje, darbo klausimais bendraudama su tiesioginiu vadovu ir darbdavio vadovu, bendravimo vieta – darbo patalpos į kurias galėjo užeiti darbuotojai, daro išvadą, kad padaryti garso įrašai padaryti ne privačioje aplinkoje, nėra skirti rinkti duomenis apie kurio nors asmens privatų gyvenimą, juose nėra duomenų apie nei vieno asmens privatų gyvenimą, todėl laikytina, kad jie surinkti pagrįstai, siekiant apsaugoti darbuotojo teises ir teisėtus interesus;
11.2 teismas nurodė, jog atsakovė laikė, kad ieškovė neatvyko į darbą nuo 2023 m. sausio 27 d. iki vasario 10 d. ir taip padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą numatytą Darbo kodekso 58 straipsnyje. Su tokia atsakovės išvada negalima sutikti, nes dėl tarp ieškovės ir atsakovės netinkamos komunikacijos, netinkamo aplinkybių vertinimo, netinkamo teisės aktų normų aiškinimo ir taikymo, atsakovė priėjo nepagrįstos išvados, kad ieškovės padarytam pažeidimui taikytinos Darbo kodekso 58 straipsnio nuostatos;
11.3 teismas sprendė, jog ieškovė nuo 2023 m. sausio 27 d. iki vasario 10 d. (išskyrus 2023 m. vasario 2 d.) dirbo nuotolinėje darbo vietoje, todėl nėra pagrindo taikyti Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas;
11.4 atsakovė netinkamai vykdė jai Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą nagrinėti darbuotojo prašymą dėl darbo nuotoliniu būdu, t. y. nepagrįstai nenagrinėjo ieškovės 2023 m. sausio 26, 27, 30, 31 d., 2023 m. vasario 1, 3, 6-9 d. prašymų leisti dirbti nuotoliniu būdu, neįvertino ieškovės atliktų darbų 2023 m. sausio 27 d. – vasario 10 d., netinkamai įvertino ieškovės 2023 m. vasario 3 d. paaiškinimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė padarė šiurkštų pažeidimą, numatytą Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte;
11.5 teismo vertinimu ieškovė 2023 m. sausio 26 d. prašymą atsakovės vadovui grindė tuo, kad jos darbo vieta neatitinka higienos reikalavimų, o 2023 m. sausio 27 d. žinutėje tiesioginiam vadovui papildė, kad jaučiasi blogai ir ketina vykti pas gydytoją, todėl teismo vertinimu atsakovė, tinkamai vykdydama jai nustatytas pareigas, turėjo išnagrinėti ieškovės prašymus leisti dirbti nuotoliniu būdu, pateikti motyvuotą atsakymą, o ne apsiriboti 2023 m. sausio 31 d. prašymu ieškovei pasiaiškinti kodėl ši neatvyksta į darbą;
11.6 nurodė, jog atsakovė nebuvo sukūrusi tinkamų ir aiškių taisyklių nuotoliniam darbui;
11.7 atsakovė, kaip darbdavys neatliko išsamaus tyrimo dėl ieškovės darbo pareigų pažeidimo, t. y. byloje nėra pateikta kokia nors tyrimo išvada, kurioje būtų išsamiai analizuojamos ieškovės neatvykimas į darbą kiekvieną dieną;
11.8 atsakovė neįrodė ir ieškovės tyčinės kaltės formos, kuri yra būtina padaryto pažeidimo priskyrimui šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui;
11.9 atsakovė neįrodė ir to, kad dėl ieškovės veiksmų ji būtų patyrusi kokios nors žalos ar nuostolių;
11.10 ieškovės elgesyje neatvykstant į darbą pagal atsakovės vadovo kvietimą yra darbo pareigų pažeidimo požymių, t. y. požymių, kad ieškovė pažeidė Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalies punkto nuostatas, tačiau toks ieškovės elgesys, įvertinus jo padarymo aplinkybes ir priežastis nepriskirtinas prie šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo;
11.11 ieškovė, siekdama išvengti konflikto su atsakove/darbdaviu privalėjo paklusti darbdaviui, imtis priemonių ir atvykti į darbo vietą bei susitikti su atsakovės vadovu. To nepadarius, laikytina, kad ieškovė elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, savo neatsargiu elgesiu prisidėjo prie kilusių pasekmių – atleidimo iš darbo, tačiau toks ieškovės elgesys neįrodo, kad atsakovės 2023 m. vasario 10 d. įsakymas dėl ieškovės atleidimo yra teisėtas ir, kad netaikytinos Darbo kodekso nustatytos pasekmės darbdaviui, tačiau teismo nuomone, gali turėti įtakos darbdaviui/atsakovui taikytinos atsakomybės, kuri bus aptariama vėliau, laipsniui;
11.12 kad ieškovė iš darbo buvo atleista neteisėtai ir nepagrįstai, todėl atsakovės 2023 m. vasario 10 d. įsakymas (t. 3, b. l. 96) naikintinas, ieškovės ir atsakovės 2022 m. kovo 15 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 170 (e. t. 1, b. l. 58-60) laikytina nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną;
11.13 teismo vertinimu vidutinis darbo užmokestis už šešis mėnesius sudarytų 20 767,05 Eur (9*2307,45) ir teismo vertinimu labiau atitiktų Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalies paskirtį, užtikrintų mokėjimo termino stabilumą, dėl užsitęsusios teisminio nagrinėjimo trukmės nelemtų nepagrįstai neigiamų pasekmių darbdaviui, tuo pačiu laikytina protinga ir pakankama kompensuojančia suma ieškovės praradimams dėl neteisėto atleidimo;
11.14 teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 392,69 Eur dydžio turtinę žalą kaip nepagrįstą. Nurodė, jog negalima teigti, kad ieškovės patirtos vaistų įsigijimo išlaidos yra tiesioginiai nuostoliai nulemti neteisėto atsakovės elgesio;
11.15 teismas taip pat atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovės 8 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog būtent dėl atleidimo iš darbo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, kitus nepatogumus;
11.16 teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos už patirtą psichologinį smurtą darbo santykių metu. Nors atsakovo elgesys ne visais atvejais ir buvo nepriekaištingas, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės atžvilgiu atlikti atsakovo veiksmai laikytini psichologiniu smurtu padariusiu neturtinės žalos, ar kad atsakovo veiksmai nulėmė ieškovės ligą.
I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Apeliantė (ieškovė) K. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį dėl nepriteistos neturtinės ir turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir priimti sprendimą tenkinant ieškovės reikalavimus priteisti ieškovės patirtą turtinę žalą lygią 392,69 Eur ir 20 000 Eur neturtinę žalą bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
12.1 nurodo, kad byloje buvo pateikti visi įrodymai patvirtinantys visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245 str.), kuomet yra nustatyti neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė, žala;
12.2 bandomojo laikotarpio metu iš darbdavio pastabų nesulaukė. Po bandomojo laikotarpio, įmonei praradus vieną didžiausių klientų iš ieškovės komandos, ėmė išeidinėti darbuotojai. Vėliau ėmė jausti savo tiesioginio vadovo L. P. priešpriešą ir įtampą darbe dėl jo neetiškų replikų, tono pakėlimų, ieškovės atliekamo darbo menkinimo;
12.3 teigia, jog direktorius naudodamasis galios pozicija taikė spaudimą, vertė pastoviai su juo kalbėtis dėl darbo santykių nutraukimo, taip pat liepė skambintis į SODRA ir aiškintis dėl nedarbo išmokų. Pagal direktoriaus nurodymą turėjo ieškotis kito darbo bei perduoti savo darbus, nors darbo santykių nutraukimo klausimas dar nebuvo išspręstas;
12.4 nepasibaigus darbo sutarties nutraukimo klausimui, darbovietėje buvo pradėta visiems kalbėti apie tai, kad su ieškove darbo santykiai yra nutraukiami, be ieškovės sutikimo atskleista konfidenciali informacija;
12.5 pažymi, jog direktorius nereagavo į tai, kad ieškovė prašė jo supratingumo, direktorius naudojosi ieškovės vis prastėjančia būkle, toliau taikė psichologinį smurtą ir privedė ieškovę prie rimto sveikatos pakrikimo. Direktorius iš esmės toliau taikė tą patį psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, koordinavo komunikaciją, veiksmus, kartu siekiant taikyti kuo didesnį spaudimą ir diskomfortą darbe;
12.6 ieškovė buvo nepagrįstai kaltinama, nuvertinama, menkinama, teikiami vieši neigiami komentarai apie ieškovę, jos prašymai buvo ignoruojami;
12.7 ieškovei grįžus į darbovietę, darbdavys ėmė taikyti įvairią diskriminaciją darbuotojos atžvilgiu. Ieškovė vienintelė iškelta iš koordinatorių skyriaus, atskirta nuo visų kolegų ir paskirta dirbti visiškai neįrengtoje darbo vietoje, kurioje nebuvo jokių darbui reikalingų priemonių;
12.8 2023-01-26 įvyko pokalbis su ieškove, inspektore, direktoriumi ir jo advokate G. B., kurio metu inspektorė konstatavo ieškovės blogą savijautą darbe, netinkamas darbo sąlygas, tai, kad darbdavys privalo į tai atsižvelgti, kad iš ieškovės darbe yra daroma „balta varna“, kad darbdavys turi imtis veiksmų – kviesti ūmią psichologų komandą mediatoriaus vaidmeniui, kad situacija būtų išspręsta, vykdyti ieškovės prašymą atlikti profesinį rizikos vertinimą, buvo konstatuota, kad darbdavys pats pažeidinėja savo sukurtas taisykles;
12.9 atsižvelgiant į tai, jog ofise buvo susidariusios toksinės sąlygos dirbti, saugodama savo sveikatą ir orumą ieškovė dirbo iš namų. Pagal Valstybinės darbo inspektorės rekomendaciją prašė direktoriaus įtraukti mediatorių į šalių komunikaciją, tačiau tai nebuvo padaryta;
12.10 teismas visų šių aukščiau išvardintų reikšmingų faktų, svarbių aplinkybių ir įrodymų tiesiogiai susijusių su ieškovės patirta turtine ir neturtine žala nevertino ir į juos neatsižvelgė;
12.11 išskirti psichologinio smurto datų pagal psichologinio gerbūvio apibrėžimą nėra teisinga. Kadangi psichologinio gerbūvio pažeidimo pasekmės nėra vienkartinės, o priešingai – tęstinės;
12.12 teismas neatsižvelgė į liudytojo paaiškinimus apie ieškovės patirtą neturtinę žalą;
12.13 teismas nepagrįstai tarp ieškovės ir atsakovės vykusius pokalbius įvertino kaip diskusiją, kadangi ieškovės vertinimu, tai buvo psichologinio šantažo priemonė priverčiant darbo santykius nutraukti tik darbdaviui palankiomis sąlygomis;
12.14 teismas patirtos neturtinės žalos atlyginimo prašymą vertino nekompetentingai – apžvelgė pateiktų įsigytų vaistų čekius išskirdamas tik vieną įsigytą vaistą. Teismas taip pat nepagrįstai nekonstatavo prieš ieškovę taikyto psichologinio smurto.
13. Atsakovė UAB „Open Agency“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė: apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
13.1 ieškovė teigia, jog santykiai su tiesioginiais vadovais pablogėjo, kuomet atsakovė prarado stambų klientą. Tai yra išgalvotos aplinkybės, nepagrįstos jokiais faktiniais įrodymais byloje;
13.2 nurodo, jog pasibaigus bandomajam ieškovės laikotarpiui, ieškovės elgesys reikšmingai pasikeitė, darbo kokybė itin suprastėjo. Viso bandomojo laikotarpio metu ieškovė noriai dirbo, reagavo į duodamas pastabas. Deja, tačiau praėjus 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui ieškovė darbo vietoje pradėjo elgtis savavališkai, nesilaikė nustatytos darbo drausmės, nustatytais terminais neatlikdavo jai pavestų darbų, nereaguodavo į teikiamas pastabas dėl darbų kokybės, jos nebuvo įmanoma rasti darbo vietoje darbo metu, ji nebuvo pasiekiama telefonu ar el. paštu;
13.3 pastebėjus, jog ieškovės darbo kokybė reikšmingai suprastėjo, ieškovės tiesioginis vadovas L. P. 2022-08-02 inicijavo pokalbį su ieškove dėl darbo kokybės bei nedelsiant po pokalbio parašė reziumuojantį el. laišką, kuriame aiškiai matoma, jog šalys susitarė 2 mėnesius gerinti darbų kokybę, taip pat sutarė po pirmojo mėnesio organizuoti pakartotinį susitikimą darbo rezultatams aptarti. Šiam el. laiškui ieškovė neprieštaravo. Priešingai, gavusi el. laišką patvirtino jo gavimą, nurodė, jog atsaku pasidalins vėliau, tačiau jo taip niekada ir nepateikė, priešingai, dalyvavo po to sekančiuose darbo kokybės gerinimo ir aptarimo susitikimuose;
13.4 ieškovės konfliktai su tiesioginiu vadovu bei kolegomis prasidėjo būtent tada, kuomet ieškovei nepavyko pagerinti darbo rezultatų – konkrečiai – praėjus 1 mėnesiui po darbo kokybės gerinimo plano vykdymo t. y. rugpjūčio gale. Tą ir pati ieškovė patvirtino savo paaiškinimuose teismo posėdžių metu;
13.5 aiškina, jog darbo kokybei ne tik negerėjant, tačiau ir žymiai prastėjant, darbuotojai negerinant darbo rezultatų ir dėl to pradedant konfliktuoti ne tik su tiesioginiu vadovu, tačiau ir kitais kolegomis, buvo inicijuoti ieškovės susitikimai su atsakovės direktoriumi dėl darbo sutarties nutraukimo abipusiu sutarimu, taip pat vyko komunikacija ir el. paštu. Ieškovė savo apeliaciniame skunde iškreipia dėstomas aplinkybes, nurodydama, jog buvo verčiama nutraukti darbo sutartį. Tai yra išimtinai gynybinė, niekuo nepagrįsta pozicija;
13.6 darbo sutartį buvo pasiūlyta nutraukti bendru sutarimu, išmokant ieškovei abiejų šalių sutarto dydžio kompensaciją. To neneigia ir pati ieškovė, savo paaiškinimuose duotuose teismo posėdžių metu patvirtindama, jog direktorius siūlė nutrauki darbo sutartį bendru sutarimu, patvirtino ir tai, jog pati aktyviai teikė pasiūlymus, organizavo susitikimus su direktoriumi;
13.7 ieškovė aktyviai dalyvavo teikdama savo pasiūlymus dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų bei dėl darbo sutarties nutraukimo bendru sutarimu nereiškė jokių priekaištų;
13.8 tarp šalių buvo suderinta ir sutarta 1,5 VDU išeitinė išmoka, atitinkamai buvo parengtas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo ir pateiktas ieškovei. Ieškovė kiek vėliau pakeitė savo poziciją bei nusprendė nebenutraukti darbo sutarties bendru sutarimu. Priešingai, ši nurodė, jog pageidauja darbo sutartį nutraukti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 59 straipsnį išmokant ne mažesnę nei 6 mėnesių VDU išmoką bei neslėpdama noro pasipelnyti iš susidariusios situacijos;
13.9 ieškovė melagingai teigia, neva VDI inspektorė konstatavo blogą savijautą darbe. Pažymi, kad VDI inspektorė siekė sutaikyti šalis, jokių aplinkybių ši nekonstatavo, nes tai nėra jos kompetencijos ribose;
13.10 ieškovei jau iš anksto buvo paaiškinta, jog darbas iš namų nebus suteikiamas nes 2023 m. sausio 25 d., t. y. dieną prieš, nuotolinis darbas jai buvo atšauktas dėl to, kad jos nėra įmanoma pasiekti darbo metu nei telefonu, nei el. paštu, darbai nėra atliekami laiku;
13.11 VDI atlikus tyrimą buvo pateiktos rekomendacijos ieškovės atžvilgiu taikyti Mobilios psichologinės krizės įveikimo paslaugą. Atsakovė nedelsiant kreipėsi į VDI dėl psichologo pagalbos suteikimo ieškovei. Atsižvelgiant į tai, jog VDI neteikė šios paslaugos, atsakovė pasamdė privačią psichoterapeutę susidariusiai situacijai spręsti, pas kurią konsultavosi būtent dėl situacijos sprendimo su ieškove. Ieškovė pas psichoterapeutę ėjo savo noru, niekieno neverčiama;
13.12 2023-01-26 buvo gautas ieškovės prašymas dirbti nuotoliniu būdu. Su prašymu buvo susipažinta 2023-01-27 ryte, tačiau tą dieną ieškovė jau darbe nepasirodė. Prašyme buvo nurodyta, jog prašoma leisti dirbti nuotoliu iki ieškovė bus supažindinta su profesinės rizikos vertinimo išvadomis. Nesulaukusi atsakymo, 2023-01-27 ieškovė savavališkai darbe jau nebepasirodė. Vėlesnėmis neatvykimo į darbą dienomis ieškovė Absence programoje nurodė, jog neatvykimo priežastis ta pati, kaip ir 2023-01-27 žinutėje. Ieškovei nurodžius, jog ši vyks pas gydytoją, atsakovė pagrįstai laukė informacijos apie paskirtą biuletenį, tačiau tokios informacijos negavo. Nepavykus susisiekti su ieškove telefonu, atsakovė 2023-01-31 pateikė prašymą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą nuo 2023-01-27, kuriame buvo aiškiai nurodyta, jog nuotolinis darbas ieškovei nėra suteiktas;
13.13 2023-02-03 buvo gautas ieškovės pasiaiškinimas, tačiau vėlgi dėstomos visai kitos priežastys nei nurodyta 2023-01-27 prašyme skirti nuotolinį darbą. Buvo bandoma susisiekti su ieškove, tačiau nepavykus su ieškove susisiekti telefonu, atsakovė 2023-02-03 el. laišku prašė ieškovės atvykti į darbą darbo metu. Pakartotinai 2023-02-07 ieškovė dar kartą buvo kviesta atvykti į darbovietę, tačiau neatvyko;
13.14 teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo;
13.15 atsakovė pažymi, jog ieškovė melagingai teigia, kad ligos metu buvo toliau vykdoma komunikacija, tačiau nepateikia jokių šį faktą pagrindžiančių įrodymų;
13.16 kaip teisingai nurodė teismas, ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžių metu mobingo sąvokos taikymo atsisakė;
13.17 ieškovė melagingai teigia, neva atsakovė siekė nutraukti darbo sutartį tik jos valia;
13.18 darbo vietos keitimą bei skundo Valstybinei darbo inspekcijai pateikimą vertina kaip ieškovės norą kelti konfliktą ir kenkti darbdaviui;
13.19 akcentuoja, jog ieškovei nebuvo suteiktas darbas iš namų, atsakovė privalėjo kontroliuoti vykstančius procesus bei užtikrinti, kad darbuotoja atvyktų į darbą, atitinkamai būtent dėl to ieškovė laikotarpiu nuo 2022-01-27 iki 2023-02-10 buvo kviečiama atvykti į darbą. Jokia diskriminacinė politika ieškovės atžvilgiu šiuo aspektu taikoma nebuvo, nes buvo siekiama kontroliuoti darbo procesą;
13.20 atsakovei iki bylos Darbo ginčų komisijoje iškėlimo nebuvo žinoma, jog ieškovė apskritai gydosi dėl (duomenys neskelbtini) ligų, niekuomet nebuvo nurodoma, jog (duomenys neskelbtini). Tą patvirtino ir pati ieškovė, teismo posėdžių metu nedviprasmiškai nurodydama, jog tai jos asmeninis reikalas ir apie ligas bei galimai patiriamą stresą atsakovės neinformavo;
13.21 atsakovė nurodo, jog iš ieškovės pateikto išrašo apie nedarbingumus matoma, jog ieškovė sirgo laikotarpiu nuo 2022-09-14 iki 2022-11-25 nepertraukiamai. Viso šio nedarbingumo metu, atsakovė buvo informuojama, jog ieškovei yra (duomenys neskelbtini). Atsakovė niekada nebuvo informuota, jog ieškovei būtų taikytas (duomenys neskelbtini) gydymas, jog būtų pirkusi skirtus receptinius vaistus ir ypač dėl atsakovės veiksmų;
13.22 atkreipia dėmesį, jog ieškovė pateikia stenogramas tik sau palankių pokalbių vietų, nepateikdama informacijos apie visą vykusį pokalbį ir jo kontekstą ir taip iškreipdama pokalbio esmę.
14. Apeliantė (atsakovė) UAB „Open Agency“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu, pripažįstant, jog atleidimas buvo teisėta ir pagrįsta priemonė bei panaikinti sprendimą dėl 20 767,05 Eur už priverstinę pravaikštą priteisimo šį reikalavimą atmetant. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. teismas, priimdamas sprendimą konstatavo, jog ieškovė nurodytu laikotarpiu nuo 2023-01-27 iki 2023-02-10 dirbo nuotoliniu būdu. Tačiau, priimdamas tokį sprendimą teismas nenurodė kuo remiantis buvo konstatuota, jog ieškovė dirbo nuotoliniu būdu. Teismas visiškai nevertinio atsakovės teiktų rašytinių paaiškinimų, pačios ieškovės parodymų dėl nuotolinio darbo skyrimo tvarkos ir pareigos jos laikytis;
14.2. teismas neteisingai interpretavo ir aiškino atsakovės vidaus dokumentų nuostatas, neatsižvelgė į atsakovės nurodytų įstatymų nuostatas;
14.3. ieškovė neginčijo, kad ji buvo informuota, jog darbas nuotoliniu būdu, esant svarbioms aplinkybėms gali būti suderintas ir vyksta tik po tiesioginio vadovo arba direktoriaus sutikimo davimo. Akcentuoja, kad konkrečiu atveju nei tiesioginio vadovo L. P., nei atsakovės direktoriaus A. K. sutikimai gauti nebuvo, atitinkamai ieškovei ir nuotolinis darbas nebuvo skirtas;
14.4. teismas nevertino fakto bei pateiktų šį faktą pagrindžiančių įrodymų, jog nebuvo duotas sutikimas ieškovei dirbti nuotoliu, atitinkamai teismas priėmė neteisėtą sprendimą konstatuodamas, jog ieškovė dirbo nuotoliu, nors šio fakto net nevertino byloje, neatsižvelgė į pateiktus įrodymus;
14.5. nesutiktina su teismo išvada, jog nebuvo įrodyta ieškovės tyčia. Priešingai, ieškovė tyčia negavusi sutikimo į darbą neatvyko, tyčia eilę kartų kviečiama atsakovės direktoriaus atvykti į darbą to nedarė. Teismo posėdžių metu nurodė, jog net ir neplanavo atvykti į darbą iki nebus paskirtas mediatorius, o vėliau 2023-10-30 posėdžio metu nurodė, jog neplanavo atvykti į darbą iki atsakovė neprisiims atsakomybės už savo veiksmus. Ieškovės tyčiniai veiksmai ir savavališkas neatvykimas į darbą ir lėmė jos atleidimą;
14.6. teismas neįvertino ir pačios ieškovės eilės nurodymų procesiniuose dokumentuose, jog nuotolinis darbas įmonėje suderinamas per Absence programėlę pateikus užklausą ir gavus patvirtinimą. Byloje nėra ginčijamas faktas, jog ieškovė per Absence programėlę sutikimo negavo, atitinkamai darbas nuotoliu nebuvo vykdomas;
14.7. DK 52 straipsnio 2 dalis nurodo, jog nuotolinis darbas yra tvirtinamas tik esant sveikatos priežiūros išvadai. Šiuo konkrečiu atveju laikotarpiu nuo 2023-01-27 iki 2023-02-10 tokios sveikatos išvados ieškovė nepateikė, nes jos neturėjo, ji išduota nebuvo. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas;
14.8. nesutinka su teismo argumentu, jog atsakovė 2023 m. vasario 1 d. – vasario 10 d. (išskyrus 2023 m. vasario 2 d.) nedavė ieškovei naujų darbo užduočių, o tai negali lemti, kad ieškovė apskritai nedirbo būdama nuotolinėje darbo vietoje;
14.9. profesinės rizikos vertinimas buvo atliktas bei jokių pažeidimų nustatyta nebuvo, be kita ko, ieškovė su šiuo vertinimu buvo supažindinta pasirašytinai, jo neginčija.
15. Ieškovė K. M. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė: apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą dalyje dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
15.1. nurodo, jog nesutinka su atsakovės argumentais, jog po bandomojo laikotarpio suprastėjo ieškovės darbo kokybė. Taip pat nurodo, jog niekada nebuvo supažindinta su Darbo kodekso nustatytomis procedūromis, kas yra privaloma darbdaviui. Nebuvo supažindinta nei su pareiginėmis nuostatomis, nei su darbo tvarka, nei su įmonės procedūromis;
15.2. darbdavys niekada nepateikė ieškovės darbo kokybės vertinimo, nei pagrįstų pastabų dėl ieškovės elgesio, atliekamo darbo;
15.3. nurodo, kad nebuvo nustatytos darbo drausmės įmonėje, nebuvo ieškovės padarytų pažeidimų, taip pat nebuvo nustatytų darbo kokybės kriterijų;
15.4. pažymi, jog darbdavio taikyto psichologinio smurto įrodymai, kai direktorius žinodamas ieškovės sunkėjančią sveikatos būklę dėl stresinės atleidimo tokiu būdu situacijos, rašė niekuo nepagrįstus kaltinančius laiškus dėl neva darbo drausmės, siekiant menkinti ir bauginti ieškovę;
15.5. nurodo, jog įmonėje nebuvo jokių struktūrinių pokyčių nebuvo pakeistos visų darbuotojų darbo vietos. Ieškovė kaip darbuotoja nebuvo supažindinta su jokiais įmonėje vykusiais pokyčiais;
15.6. darbdavys privalo suteikti saugią darbo aplinką, tačiau ieškovei tai nebuvo suteikta;
15.7. ieškovei vienintelei iš visos darbovietės per visą įmonės veiklą buvo visiškai nepagrįstai atšauktas darbas iš namų 2023-01-25 dieną. Tai įrodo, kad prieš ieškovę buvo taikoma diskriminacijos, susidorojimo politika;
15.8. nurodo, jog pranešusi apie prastą savijautą darbdaviui, jis neturėjo pagrindo laukti biuletenio, kadangi dar nebuvo aišku, ar ieškovei bus išduotas biuletenis. Taip pat nurodo, jog apie nedarbingumą visada ir praneši darbdaviui po fakto;
15.9. darbo iš namų sąlyginė tvarka, pagal nusistovėjusią praktiką apsiribojo tik tuo, kad norint dirbti iš namų darbuotojui reikia užpildyti prašymą, o vadovui jį patvirtinti. Darbdavys neatliko savo pareigos tą prašymą patvirtinti ir neturėjo visiškai jokio pagrindo netvirtinti darbo iš namų;
15.10. paaiškino, jog kai dirbama iš namų, elementaru, kad yra sutaupomas laikas, kurį darbuotojas atitinkamai skirsto savo asmeninėms veikloms. Tad, kaip yra organizuojamas darbas – ar dirbama iš namų, ar iš ofiso, atitinkamai ir planuojamas asmeninis laikas asmeninėms veikloms;
15.11. nuotolinis darbas įmonėje yra pilnai vykdomas bet kokiomis aplinkybėmis, nes darbo pobūdis pilnai leidžia tą daryti. Tai, kad tvirtinamas ar atmetamas darbas iš namų, niekaip nepagrindžia nuotolinio darbo galimybės nebuvimo. Bet kokiu atveju ieškovės pateiktus prašymus dėl darbo iš namų darbdavys privalėjo priimti, vertinti ir patvirtinti. Tai, kad darbdavys netvirtino prašymų įrodo tai, kad jis nevykdė savo tiesioginių pareigų ir tai, kad taikė diskriminacinę politiką ieškovės atžvilgiu;
15.12. teismas atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad šiurkštaus pažeidimo nebuvo;
15.13. teigia, jog dvi savaites darbdavys nevykdė savo tiesioginės pareigos imtis tiesioginės atsakomybės dėl susidariusios itin nemalonios ieškovės darbinės situacijos, kenkiančios ieškovės sveikatai;
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – dokumentą, pavadintą atsiliepimo teikto darbo ginčo komisijoje bei atsiliepimo į ieškinį palyginimą. Ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių šie įrodymai negalėjo būti pateikti ankščiau.
19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015)
20. Teismas, remdamasis bylos duomenimis ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad kartu su ieškovės apeliaciniu skundu pateikti įrodymai galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Be to, ieškovė nenurodo jokių aplinkybių dėl naujo įrodymo prijungimo prie bylos. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).
Dėl papildomų paaiškinimų (ne)prijungimo
21. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. vasario 6 d. gauti apeliantės atsakovės rašytiniai paaiškinimai. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. vasario 23 d. gauti apeliantės ieškovės rašytiniai paaiškinimai.
22. CPK
42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Vilniaus apygardos teisme gauti apeliantės (atsakovės) paaiškinimai dėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis). Pažymėtina, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų paaiškinimų turinio, atsakovė šiais paaiškinimais, atsikirsdama į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti naujais motyvais. Atsižvelgiant į tai, atsakovės rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti ir juos vertinti.
Dėl apeliacinių skundų (ne)pagrįstumo
Dėl darbo sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo
23. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; pagal 6 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, o pagal 7 punktą – šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
24. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).
25. Atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).
26. Nagrinėjamu atveju 2022-03-15 atsakovė UAB „Open agency“ sudarė darbo sutartį su ieškove K. M. dirbti interneto planuotojos pareigose. Sutartyje buvo nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis. 2023-02-10 ieškovei buvo pateiktas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo dėl šiurkštaus pažeidimo – neatvykimo į darbą visą darbo dieną/pamainą. Ieškovė iš darbo atleista dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo – neatvykimo į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punktas).
27. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl tarp ieškovės ir atsakovės netinkamos komunikacijos, netinkamo aplinkybių vertinimo, netinkamo teisės aktų normų aiškinimo ir taikymo, atsakovė priėjo prie nepagrįstos išvados, kad ieškovės padarytam pažeidimui taikytinos Darbo kodekso 58 straipsnio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės padaryti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai nebuvo įrodyti (CPK 185 straipsnis).
28. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).
29. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne.
30. Darbo sutartis DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbuotojui neatvykus į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties, gali būti nutraukta darbdaviui įrodžius darbuotojo neatvykimo į darbą faktą ir atitinkamai darbuotojui neįrodžius priežasčių, dėl kurių jis negalėjo atvykti į darbą, svarbumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).
31. Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2023-01-27 iki 2023-02-10 (išskyrus 2023-02-02) ieškovė į darbą neatvyko. Taigi, neatvykimo į darbo vietą faktas nėra ginčijamas ir teismo pagrįstai pripažintas nustatytu. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, sudarančiu pagrindą darbo sutarčiai nutraukti, gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
32. Darbo vieta – tai vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą. Darbo vietos, darbo funkcijų atlikimo vietos sąvokos siauresnės ir siejamos su adresu, kuriuo darbuotojas, vykdydamas darbovietės nurodymus, konkrečiu laikotarpiu vykdo darbo funkcijas (2021 m. birželio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021).
33. Ieškovė, aiškindama savo neatvykimą į darbą atsakovės buveinėje, argumentavo, kad dirbo nuotoliu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovė įrodė neatvykimo į darbą priežastis ir aplinkybes. Atsakovė, ginčydama šią teismo išvadą, apeliaciniame skunde argumentuoja, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad konkrečiu atveju ieškovei nuotolinis darbas nebuvo patvirtintas.
34. DK 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas (teledarbas). Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu (DK 52 straipsnio 2 dalis). Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka (DK 52 straipsnio 3 dalis).
35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės darbo nuotoliu aplinkybė buvo įrodyta.
36. Įvertinus byloje esančius duomenis, dar kartą išklausius šalių, liudytojų paaiškinimus, nustatyta, jog ieškovė buvo informuota ir to neginčija, jog darbas nuotoliniu būdu, esant svarbioms aplinkybėms, gali būti suderintas ir vyksta tik po tiesioginio vadovo arba direktoriaus sutikimo davimo. Atsakovės Darbo tvarkos taisyklių 5.7 punkte numatyta, jog dėl laikino nebuvimo darbo vietoje (daugiu nei 30 min.) darbuotojai turi gauti savo tiesioginio vadovo išankstinį žodinį sutikimą. Ieškovės darbo sutartyje yra nurodyta, jog ieškovės darbo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Vadinasi nebūnant darbo sutartyje nurodytoje darbo vietoje – t. y. adresu (duomenys neskelbtini), norint dirbti nuotoliniu būdu yra būtinas sutikimas Darbo tvarkos taisyklių 5.7 punkto pagrindu. Darbo tvarkos taisyklių 10.4.2. punkte numatyta, kad neatvykimas į darbo vietą yra laikomas šiurkščiu pažeidimu.
37. Bylos duomenimis, ieškovei buvo nuolat primenama el. laiškais, jog darbas iš namų įmanomas, tą suderinus su vadovu. Ieškovė tokios tvarkos neginčija. Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad atsakovės įmonėje egzistavo vidinė tvarka, jog nuotolinis darbas vyksta su darbdaviu suderinta tvarka.
38. Laikotarpiu nuo 2023-01-27 iki 2023-02-10 (išskyrus 2023-02-02) nei tiesioginio vadovo L. P., nei atsakovės direktoriaus A. K. sutikimai nebuvo gauti.
39. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei 2023-01-24 buvo atšauktas 2023-01-25 nuotolinis darbas bei iš anksto pranešta, jog darbas iš namų nebus skiriamas. Paaiškintos priežastys, t. y. nes ieškovė tvarkosi asmeninius reikalus darbo metu iš anksto to nesuderinusi, todėl nėra pasiekiama darbo metu, neatlieka savo funkcijų, nesilaiko darbams skirtų terminų, kolegoms nepavyksta sklandžiai susisiekti su ieškove darbo metu.
40. Nors ieškovė aiškina, jog galiojo taisyklė apie darbą nuotoliu informuoti Absence programėlėje, taip pat nurodo, jog ji paaiškino, apie būtinybę dirbti nuotoliu dėl sveikatos, dėl nesaugios aplinkos, tačiau teisėjų kolegija atmeta tokius argumentus kaip deklaratyvius. Byloje neginčijamai nustatyta, jog prašymą dirbi nuotoliu Absence programėlėje privalo patvirtinti vadovas ir tik gavus patvirtinimą, darbas nuotoliu yra galimas.
41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo nurodyta, jog nuotolinis darbas jai nebus suteikiamas tiek 2023-01-24 el. laišku, tiek 2023-01-26 su VDI inspektore vykusio susitikimo metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuotolinis darbas ieškovei nebuvo skirtas. Ieškovė taip pat neįrodė svarbių neatvykimo į darbą priežasčių.
42. Darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo ( DK 21 straipsnio 3 dalis) DK 32 straipsnis įtvirtinta, jog pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo santykiams būdingas pavaldumas reiškia, jog darbo funkcijų atlikimas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir teisėtų jo nurodymų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).
43. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė daugiau nei 2 savaites kvietė ieškovę atvykti į darbą, tačiau ieškovė tokių nurodymų nevykdė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog neplanavo atvykti į darbą iki nebus paskirtas mediatorius bei kol atsakovė neprisiims atsakomybės. Kitų svarbių priežasčių nenurodė. Tokios aplinkybės iš esmės patvirtina, jog ieškovė nepakluso darbdavio reikalavimams atvykti į darbo vietą.
44. Atsižvelgiant į būtinybę vertinti dėl kintančios ekonominės ir socialinės situacijos vykstančią darbo santykių dinamiką, formuojama nuostata, kad darbuotojo nebuvimas darbo vietoje nebūtinai lemia jo veiksmų kvalifikavimą kaip pravaikštos, jeigu, įvertinus darbo funkcijų pobūdį, ypatumus, faktiškai susiklosčiusią darbo tvarką ir sąlygas, yra nustatoma, kad darbuotojas, nors būdamas kitoje vietoje, tinkamai vykdė savo darbo pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2011; 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).
45. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog aplinkybė, kad atsakovė 2023 m. vasario 1 d. – vasario 10 d. (išskyrus 2023 m. vasario 2 d.) nedavė ieškovei naujų darbo užduočių, negali lemti, kad ieškovė apskritai nedirbo būdama nuotolinėje darbo vietoje. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei nustatytu laikotarpiu neatvykstant į darbo vietą, atsakovė neskyrė jokių darbinių funkcijų ieškovei. Atsakovės teigimu, ieškovei buvo fiksuojamos pravaikštos, dėl to nebuvo skiriamos jokios darbinės užduotys. Ieškovė kitokių duomenų į bylą nėra pateikusi. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog ji organizuoja savaitinius nuotolinius susitikimus, kurie visiems darbuotojams yra privalomi. Kaip matoma iš pridedamo 2023-02-09 susitikimo prisijungimų į susitikimus žurnalo ieškovė į privalomus susitikimus nesijungė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė minėtu laikotarpiu būtų vykdžiusi darbo funkcijas, atlikusi užduotis. Ieškovė nepateikė jokių duomenų ar įrodymų apie jos realiai atliktas darbines funkcijas / įvykdytus ar vykdytus darbus dirbant nuotoliu.
47. Apibendrinant pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė buvus šalių susitarimą ir suderinimą dėl ieškovės darbo nuotoliu ginčo laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, fiksavus ieškovės pareigos atvykti į darbą pažeidimus, atsakovė turėjo pagrindą konstatuoti šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nutraukti darbo sutartį (DK 58 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punktas).
48. Bylos medžiaga nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės neatvykimas į darbą negalėjo būti laikomas šiurkščiu nusižengimu, ar kad atleidimas iš darbo laikytinas neproporcinga poveikio priemonė.
49. Kasacinio teismo praktikoje (kuri aktuali ir taikant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatas) pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).
50. Darbo teisinių santykių šalys net ir esant galimai darbo pareigų pažeidimo situacijai yra saistomos bendrųjų teisės principų. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis).
51. Įvertinus tai, kad ieškovei be paaiškinimų ir susitarimų neatvykstant į darbą, nereaguojant į el. laiškus, nepavykstant susisiekti telefonu, įvertinus ieškovės elgesį ir jos paaiškinimus, ieškovės neatvykimus į darbą pagrįstai darbdavės kvalifikuotas šiurkščiu pažeidimu, o atleidimas iš darbo laikytinas adekvačia poveikio priemone nagrinėjamu atveju.
52. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog byloje pateiktas ieškovės apeliacinis skundas, kuriuo ieškovė iš esmės kėlė reikalavimus dėl nepriteistos neturtinės ir turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, prašė priimti sprendimą tenkinant ieškovės reikalavimus priteisti ieškovės patirtą turtinę žalą lygią 392,69 Eur ir neturtinę žalą, lygią 20 000 Eur.
53. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovė pagrįstai atleido ieškovę iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, t. y. ieškovė pagrįstai atleista iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 punkto pagrindu, akivaizdu, jog ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl ieškovės turtinės bei neturtinės žalos kompensacijos nustatymo ir priteisimo teisinės reikšmės šios bylos teisingam išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su atsakove, kad skundžiamu sprendimu buvo konstatuotas teisėto ieškovės atleidimo iš darbo faktas, t. y. atleidimas pripažintas teisėtu. Dėl to sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 20 767,05 Eur išeitinė išmoka už priverstinę pravaikštą keistina ir ieškovės reikalavimas dėl išmokos už priverstinę pravaikštą atmestinas.
55. Įvertinusi visus kitus apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundų argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos baigties
56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau netinkamai jas įvertino bei nepagrįstai darbuotojos padaryto pažeidimo nekvalifikavo kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
57. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu bei dėl 20 767,05 Eur sumos už priverstinę pravaikštą priteisimo, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo
58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
59. Ieškovė pateikė duomenis, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 6 599,33 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė įrodymus, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 4 840 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
60. Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Iš ieškovės atsakovei priteisiamas 4 840,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Atsakovės nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, patirtos realiai ir pripažintinos pagrįstomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
61. Atsakovas pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 630,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus tokio pobūdžio išlaidų dydžio.
62. Kadangi atsakovas prašė pakeisti sprendimo dalį dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu ir ieškovės reikalavimą dėl priteisimo už priverstinę pravaikštą atmesti, laikytina, jog patenkinta 100 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistinas 3 630,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 – 331, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą dalyje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pakeisti, pripažįstant, jog ieškovės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimas buvo teisėtas; sprendimo dalį dėl 20 767,05 Eur priteisimo už priverstinę pravaikštą pakeisti nurodant, jog reikalavimas atmetamas.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir atsakovei UAB „Open Agency“, į. k. 302414298, iš ieškovės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 4 840,00 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Open Agency“, į. k. 302414298, iš ieškovės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 630,00 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Donata Kravčenkienė
Kristina Lysionok
Renata Volodko