Civilinė byla Nr. e2-104-516/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01440-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-5403-560/2015 pagal ieškovės S. U. ieškinį atsakovams L. P. ir G. B. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys A. U., J. U., ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.
Ieškovė S. U. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų L. P. ir G. B. nuostolių atlyginimą – 66 612, 60 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir pingines lėšas esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, kurių suma ar vertė neviršija ieškinio sumos. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, sužinoję apie pareikštą ieškinį atsakovai gali perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodė, kad teismui nepatenkinus prašymo atsakovai atsidurtų geresnėje padėtyje, kadangi galėtų laisvai disponuoti savo turtu ir išvengti teismo sprendimo vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovės S. U. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė vienintelį pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – didelę ieškinio sumą.
Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovų siekį paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitokį akivaizdžiai nesąžiningą elgesį; nepateikė įrodymų, jog egzistuoja reali grėsmė, kad galimai ieškovei palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas; nustatė, kad motyvai dėl turto perleidimo tretiesiems asmenis yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl pareikšto turtinio reikalavimo apimties negali būti pateisintas įstatyme nurodytomis sąlygomis, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien darant prielaidą, kad atsakovas finansiškai nepajėgus pareikšto reikalavimo apimtyje, niekaip negali užtikrinti CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo pasiekimo, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis tokiu atveju negali būti pasiektas asmens, kuriam tokios priemonės taikomos, finansinių galimybių pagerinimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė S. U. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugo priemonių taikymą (CPK 144-145 str.).
- Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl atsakovų turtinės padėties perkėlė ieškovei. Kadangi informacija, susijusi su atsakovų gaunamomis pajamomis nėra vieša, ieškovė neturi galimybės jos gauti. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie būtų pajėgūs įvykdyti teismo sprendimą. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovė turto neturi, o atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas, jam taikomas areštas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovai siekai paslėpti turtą ir egzistuoja reali grėsmė galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui bei pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos tik tuo pagrindu, kad ieškinio suma yra žymi. Apeliantės įsitikinimu, ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė, todėl ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Šioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau teismas neanalizuoja ir nevertina ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų iš esmės, t. y. taip, kad jau šioje stadijoje būtų kategoriškai atsakyta į klausimą, ar pateikti įrodymai yra pakankami ieškovo nurodytoms aplinkybėms patvirtinti ir ar pasitvirtinusių / nepasitvirtinusių aplinkybių kontekste ieškinys yra tenkintinas.
Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
Nors nagrinėjamu atveju atsakovai atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė, tačiau iš jų atsiliepimų į ieškinį (t. 1, el. b. l. 56-58, 62-64) matyti, kad atsakovai iš esmės neneigia fakto, kad pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms, ieškinys teoriškai galėtų būti tenkinamas taip pat nenurodo, jog ieškovė apskritai nepateikė jokių įrodymų jos argumentams patvirtinti ar ieškinio faktinis pagrindas niekaip nesusijęs su ieškinio reikalavimu, kad ieškovė pasirinko netinkamą (neįmanomą įgyvendinti) savo galbūt pažeistų interesų gynybos būdą ar pan. Šios nurodytos aplinkybės, inter alia, ieškovės teismui pateikti įrodymai ir argumentai, atsakovų atsiliepimai ieškinį leidžia daryti išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina nustatyti ne tik ieškovės reikalavimo tikėtiną pagrįstumą, bet ir aplinkybę, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; ir kt.).
Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis), turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Pripažintinas pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalėjo tokį prašymą pagrįsti jai prieinamais atsakovų finansinę būklę pagrindžiančius įrodymais (pvz., viešai prieinamais duomenimis iš valstybės registrų ar pan.), ypač atsižvelgiant į tai, kad ją byloje atstovauja profesionalus teisininkas (advokato padėjėjas), tačiau to nepadarė. Vis dėlto pažymėtina ir tai, kad atsakovams yra lengviau įrodyti savo turtinę padėtį (šiuo atveju- kad byloje pareikštų reikalavimų suma jiems nėra didelė), tačiau teikdami atsiliepimus į ieškinį, kuriuose inter alia pasisakė ir dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismui jie taip pat tokių įrodymų nepateikė. Taigi, nors šalys nėra pateikusios atsakovų finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepimuose į ieškinį, atskirajame skunde) nurodytas aplinkybes bei siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei teisingai išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusi ginčą (t.y. ar ieškinio suma laikytina didele atsakovams), vertina viešuosiuose registruose esančią informaciją.
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovė G. B. nekilnojamojo turto neturi, atsakovas L. P. nuosavybės teise valdo du gyvenamuosius namus bei kiemo statinius, esančius Vilniaus r., Mickūnų sen., (duomenys neskelbtini) g. 89, žemės sklypą, esantį Vilniaus r., Mickūnų k., (duomenys neskelbtini) k. Atsakovai nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie jų darbo užmokestį ar kitas gaunamas pajamas, santaupas. Pažymėtina, kad atsakovas L. P. savo atsiliepime į ieškinį (t. 1, el. b. l. 56-58) nurodė, kad jo turtinė padėtis nėra gera, banko sąskaitose yra tik nežymios pinigų sumos.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pirmiau nurodytus duomenis, inter alia tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė nekilnojamojo turto neturi, o atsakovui priklausantis turtas yra įkeistas bankui, byloje nėra duomenų apie kitas atsakovų turimas pajamas, priėjo išvadą, kad 66 612,60 Eur suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė, todėl ji objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir ieškovės reikalavimo įvykdymui užtikrinti būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendžiant klausimą dėl taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių masto, atkreiptinas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014). Remdamasis šiais kriterijais, teismas nurodo pirmiausia areštuoti atsakovų nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir tik jo nepakankant pareikštam reikalavimui užtikrinti – pinigines lėšas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės atskirasis skundas tenkintinas – skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, atsakovams L. P. ir G. B. taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant 66 612,60 Eur vertės atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar nepakankant pareikštam byloje reikalavimui užtikrinti – pingines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti.
Ieškovės S. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
Ieškovės pareikštam reikalavimui užtikrinti solidariai areštuoti atsakovei G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį parduoti, mainyti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Bendra turto arešto suma – 66 612,60 Eur (šešiasdešimt šeši tūkstančiai šeši šimtai dvylika eurų 60 ct).
Atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti atsakovams G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. P. (a. k(duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas, leidžiant atsakovams pinigines lėšas gauti ir disponuoti gaunamo darbo užmokesčio dalimi, neviršijančia 1 MMA dydžio, pragyvenimui, tame tarpe atsiskaitymui su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas bei su ieškove.
Išaiškinti ieškovei, kad dėl turto suradimo ir aprašymo ji turi kreiptis į antstolį, kuris taip pat privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, neviršijant 1 MMA dydžio per vieną kalendorinį mėnesį, kuri gali būti panaudota kaip lėšos atsakovų pragyvenimui, atsiskaitymams su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas bei su ieškove. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Areštuotas atsakovų kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas perduodamas saugoti tiems asmenims, pas kuriuos jis yra. Areštuotu turtu, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba reikšmingo vertės sumažėjimo, leidžiama naudotis.
Turtas areštuojamas galimam trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti.
Nutartis vykdoma skubiai.
Nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė