Civilinė byla Nr. e2A-2390-1097/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22367-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2022 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. S.-L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei Ž. S.-L. dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sąlygų ir įrodymų vertinimo.

2.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Ž. S.-L. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 3 077,57 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. apie 14.47 val., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, atsakovė, vairuodama transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Mercedes Benz), pravažiuodama pro stovintį automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Mazda), buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė minėtą automobilį Mazda ir jį apgadino. Atsakovė apie sukeltą eismo įvykį policijai nepranešė ir pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė su atsakove buvo sudariusi Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio Mercedes Benz valdytojo civilinė atsakomybė, todėl ieškovei kilo pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė išmokėjo 3 077,57 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovės teigimu, prieš atlikdama manevrą, atsakovė turėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, privalėjo apsidairyti ir įvertinti kelyje esančias kliūtis, o iš apgadintos transporto priemonės fotonuotraukų matyti, kad automobilio Mazda apgadinimai yra žymūs, tokį kontaktą, įvertinus eismo įvykio aplinkybes ir vietą, atsakovė turėjo jausti ir girdėti. Atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl turi pareigą ieškovei atlyginti žalą – išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovė turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos sumokėtas sumas grąžintų atsakinga už žalos padarymą atsakovė, nes pastaroji pasišalino iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

4.       Atsakovė Ž. S.-L. prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl ginčo įvykio 2020 m. kovo 24 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta nesant duomenų, jog atsakovė suprato, kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą, dėl ko pastarajai buvo atsiradusi prievolė, nesant kito eismo įvykio dalyvio, pranešti policijai. Protokole nurodyta, kad automobilis Mercedes Benz neremontuotas, o fotolentelėse nesimato jokių šio automobilio apgadinimų, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar automobilis Mazda buvo apgardintas 2019 m. balandžio 24 d. įvykio automobilių stovėjimo aikštelėje metu. Šias abejones patvirtina 2022 m. gegužės 10 d. eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra aišku, koks asmuo ar subjektas patyrė žalą bei koks žalos pagrindas.

5.       Trečiasis asmuo Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą, atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti ieškovės nurodytais motyvais. Nurodė, kad teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo įvykio metu automobiliui Mazda padaryta žala buvo realiai pašalinta, o už atliktus darbus, kliento pageidavimu, tiesiogiai remontą atlikusiai bendrovei sumokėjo trečiasis asmuo. Atsakovės pateiktas UAB „Impulsana“ 2022 m. gegužės 10 d. surašytas dokumentas pavadinimu „Eksperto išvada (duomenys neskelbtini)“ turi būti vertinamas kritiškai, nes tai nėra eksperto išvada Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) prasme, o klausimai tyrimui buvo suformuluoti netinkamai ir tendencingai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės Ž. S.-L. 3 077,57 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, 69 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidų.

7.       Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 24 d. apie 14.47 val. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, atsakovė, vairuodama transporto priemonę Mercedes Benz, pravažiuodama pro stovintį automobilį Mazda, kliudė minėtą automobilį Mazda ir jį apgadino. Eismo įvykio kaltininke, vadovaujantis Vilniaus AVPK surašytu administracinio nusižengimo protokolu, pripažinta atsakovė. Ji apie sukeltą eismo įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė, apdraudusi automobilio Mercedes Benz valdytojo civilinę atsakomybę, remdamasi autoserviso UAB ,,Inchcape Motors“ išrašyta 2019 m. gegužės 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėjo 3077,57 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama atlyginti patirtą žalą (3077,57 Eur), tačiau atsakovė atsisakė ją atlyginti, nurodydama, jog ne ji 2019 m. balandžio 24 d. sukėlė eismo įvykį, ir ginčydama prašomos priteisti žalos dydį.

8.       Teismas nurodė, kad pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nustatytais atvejais. Šios pareigos nevykdymo neigiamos teisinės pasekmės numatytos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 60.1 punkte: jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai KET nustatytais atvejais. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką, taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Be to, vairuotojo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą, t. y. būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl to, teismo teigimu, aplinkybė, kad atsakovė nebuvo nubausta administracine tvarka už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, neturi įtakos atsakovės atleidimui nuo civilinės atsakomybės.

9.       Įvertinęs iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos gautą vaizdo įrašą, fotonuotraukas, eksperto V. M. paaiškinimus, ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog įvykio metu atsakovė du kartus kliudė automobilį Mazda, o transporto priemonių kontaktų negalima pavadinti ,,nestipriais“. Nurodė, kad automobilio masė yra 1560 kg ir jam išjudinti reikalingas didelės jėgos poveikis. Įvertinęs pateiktas fotonuotraukas, teismas darė išvadą, kad automobiliui Mazda įvykio metu buvo: nubraukta kairiojo rato arka ir šalia esančių durelių galinė sritis; nubraukta abiejų kairės pusės durelių apatinė sritis; nubraukta ir įlenkta vairuotojų durelių apatinė sritis; nubraukta priekinio kairiojo rato arkos priekinė dalis ir šalia esančio priekinio sparno kairysis šonas; ties vieta už deformuotų vairuotojo durelių įlenktas kairysis slenkstis. Teismas pripažino, kad visi ieškovės nurodyti transporto priemonės Mazda apgadinimai buvo padaryti ginčo įvykio metu, o atsakovė juos pastebėti turėjo, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismas nurodė, kad įvykio metu automobilių kontaktai turėjo sukelti reikšmingus garsus, nebūdingus įprastinėms transporto priemonių eismo sąlygoms. Teismo vertinimu, atsakovė suvokė, ar remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį. Atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, todėl turi pareigą atlyginti ieškovei žalą. Teismas konstatavo, jog atsakovė savo atsikirtimų į ieškinį neįrodė, o ieškovė įrodė ieškinio pagrįstumą tikimybės principu, todėl yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 

10.       Nustatydamas priteistiną žalos atlyginimo dydį, teismas rėmėsi ieškovės pateikta autoserviso UAB ,,Inchcape Motors“ remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gegužės 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog, kaip paaiškino ieškovė ir trečiasis asmuo, ieškovė nereiškia atsakovei reikalavimų dėl priekinio bamperio apdailos bei slenksčių remonto kainos priteisimo, šie darbai buvo išskirti į atskirą sąmatą. Teismo teigimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės Mazda priekinės kairės pusės durys būtų buvusios apgadintos iki ginčo įvykio, o nurodytų durelių defektai yra matomoje vietoje ir ženklūs, jų nepastebėti neįmanoma. Byloje nėra duomenų, kad tokie pažeidimai būtų buvę padaryti anksčiau, t. y. atsakovė to neįrodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė Ž. S.-L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismas netinkamai taikė atsakovei civilinę atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Vairuotojo veiksmai tokiu atveju turi būti vertinami pagal rūpestingo ir atidaus asmens elgesio matą ir būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šias aplinkybes turi įrodyti draudikas. Šiuo atveju teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Ši teismo išvada grindžiama išimtinai subjektyviomis prielaidomis, prieštaraujančiomis byloje surinktiems įrodymams. Teismas privalėjo vadovautis administracinio pažeidimo protokole nurodyta aplinkybe, kad atsakovė nesuprato, jog savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą. Byloje nustatyto aplinkybės – automobilis Mercedes Benz neturi jokių kontakto požymių, vaizdo įraše automobilio Mazda kėbulas vos įžiūrimai sujuda, automobilio signalizacija neįsijungia, nėra jokio kontakto garso (vaizdo įraše matomas praeivis niekaip nereaguoja), atsakovė išlipa iš sustojusio automobilio ir nueina link stovėjimo aikštelės laiptų – patvirtina, kad atsakovė nesuvokė ir, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) asmens elgesio standartu, negalėjo ir neturėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad automobilis Mercedes Benz taip pat apdraustas ir atsakovei nebuvo prasmės šalintis iš įvykio vietos. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė suprato ar galėjo suprasti įvykus eismo įvykiui, todėl nėra pagrindo taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą išimtį.

11.2.                      Teismo išvada, kad buvo du automobilių kontaktai, nepagrįsta ir padaryta netinkamai vertinant teismo eksperto išvadą bei byloje esantį vaizdo įrašą. Teismo eksperto V. M. 2022 m. gegužės 10 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) vienareikšmiškai nustatyta, kad galėjo būti tik vienas automobilių kontaktas. Ekspertas paneigė aplinkybę dėl tariamo antro kontakto, kurio nesimato ir byloje esančiame vaizdo įraše.

11.3.                      Teismas nepagrįstai kritiškai vertino eksperto išvadą dėl nestipraus automobilių kontakto buvimo, o sprendimą grindė trečiojo asmens subjektyviomis prielaidomis dėl automobilio masės įtakos jo sujudinimui. Automobilio sujudėjimas priklauso nuo automobilio spyruoklių bei amortizatorių ir automobilį veikiančios jėgos, o ne nuo jo masės. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti tik nežymus automobilio Mazda kėbulo sujudėjimas. Automobilis Mercedes Benz nebuvo remontuotas, nes po įvykio ant jo neatsirado sugadinimų, o tai patvirtina, kad kontaktas su automobiliu Mazda nebuvo stiprus. 

11.4.                      Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie ankstesnius automobilio Mazda apgadinimus, buvusius iki ginčo įvykio. Teismas nepagrįstai rėmėsi trečiojo asmens vertinimu, kad su eismo įvykiu nesusiję tik prekinio bamperio apgadinimai, nes ignoravo eksperto išvados aiškius argumentus, kad automobilio Mazda apgadinimai, matomi nuotraukose, negalėjo atsirasi dėl kontakto su automobiliu Mercedes Benz. Teismas nenustatė ir neįvertino, kokio masto buvo ankstesni, iki ginčo įvykio buvę, automobilio Mazda apgadinimai, ir kokią įtaką jie turėjo automobilio Mazda remonto išlaidoms.

11.5.                      Teismas netikrino ir nevertino 2019 m. gegužės 16 d. Remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė visą ieškinyje nurodytą žalą, tačiau šioje sąmatoje nurodyti ir kiti darbai, kurie neturi jokių sąsajų su byloje nustatytais sugadinimais. Byloje nėra įrodymų, kad prašyta priteisti suma būtų tiesiogiai susijusi su per ginčo įvykį padaryta žala.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

12.1.                      Teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus – sprendime pasisakyta tiek dėl visų proceso dalyvių pateiktų paaiškinimų, įrodymų, taip pat ištirti ir pakomentuoti atsakovės teismui teikti duomenys, įskaitant ir UAB „Impulsana“ dokumentą, pavadintą ,,Eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)“, teismas taip pat nagrinėjo ginčui aktualios administracinio nusižengimo bylos medžiagą.

12.2.                      Teismas nustatė, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga bei apdairi, ir pagrįstai taikė atsakovei civilinę atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019 yra konstatavęs, kad pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka šios normos tikslą bei civilinės atsakomybės draudimo esmę. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, jog apeliantės veiksmai pasišalinant iš įvykio vietos vertintini kaip padaryti dėl neatsargumo. Tai, kad automobilių kontaktas buvo pakankamai stiprus, kas turėjo sukelti atitinkamą garsą, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog buvo du atskiri apeliantės automobilio kontaktai į stovinį automobilį Mazda. Abu atsakovės automobilio kontaktai į stovintį automobilį Mazda sutampa su jos automobilio sustabdymo momentu. Tokie kontaktai tiek garsine, tiek mechanine prasme turėjo būti juntami/girdimi, tačiau atsakovė neapsidairė, nepasitikrino, ar galėjo kliudyti kitą transporto priemonę, ir iš eismo įvykio pasišalino. 

12.3.                      Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. M. patvirtino, kad kategoriškos išvados, dėl to, jog buvo tik vienas automobilių kontaktas, pateikti negali, nes šiam faktui patvirtinti arba paneigti jam nebuvo pateikta pakankamai duomenų. Todėl teismo išvada dėl labiau tikėtinų įvykio metu buvusių dviejų kontaktų padaryta laikantis pagrindinių įrodymų vertinimo principų.

12.4.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad visi defektai, kurių pašalinimo išlaidas ieškovė prašė atlyginti, yra susiję su ginčo įvykiu, o su įvykiu nesusijusių defektų šalinimo išlaidų iš atsakovės nėra prašoma priteisti. 

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

13.1.                      Teismo posėdžio metu apklaustas išvadą parengęs V. M. patvirtino, jog kategoriškos išvados, dėl to, kad buvo tik vienas automobilių kontaktas, pateikti negali. Ginčydama teismo išvadą dėl įvykusių dviejų automobilių kontaktų, atsakovė turėtų pateikti argumentus dėl bylos įrodymų visumos, o ne tik fragmentiškai cituoti eksperto išvadą. Be to, pateikta išvada nelaikytina eksperto išvada CPK prasme.

13.2.                      Sąvoka „nestiprus“ yra vertinamoji, todėl nėra aišku, pagal kokius objektyvius kriterijus turėtų būti vertinamas automobilių kontakto stiprumas, kokie yra šio stiprumo lygiai. Objekto svoris (masė) turi tiesioginę įtaką skaičiuojant jį veikiančios jėgos dydį. Taigi, bendrieji fizikos dėsniai ir taisyklės patvirtina teismo išvadą, kad automobilių kontaktas negali būti vertinamas kaip nestiprus.

13.3.                      Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad automobilis Mercedes Benz nebuvo apgadintas. Po ginčo įvykio automobilio Mercedes Benz priekinis bamperis buvo apgadintas ir tai įrodo šio apgadinimo nuotraukos fotolentelėje, esančioje administracinio nusižengimo medžiagoje.

13.4.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė suprato, jog įvyko eismo įvykis. Būtent susidūrimas, o ne kokios nors kitos priežastys, nulėmė tai, kad atsakovė nedelsdama sustabdė savo vairuojamą automobilį ir pradėjo judėti atgal, t. y. tokie atsakovės veiksmai leidžia pagrįstai teigti, jog susidūrimą ji pajuto. 

13.5.                      Atliekant remonto darbus, laikantis automobilio gamintojo nustatytų techninių reikalavimų, kartais yra būtina nuimti ir uždėti ne tik pažeistas detales, bet ir gretimas, su jomis susijusias detales. Atsakovės nurodomi remonto darbai, kuriuos ji įvardina kaip nesusijusius su ginčo įvykiu, yra reikalingi tam, kad tinkamai ir kokybiškai būtų nudažytas automobilis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16.       2019 m. sausio 22 d. draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2020 m. vasario 21 d. buvo apdraudusi automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (e. t. 1, b. l. 6).

17.       2019 m. balandžio 24 d. apie 14.47 val. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė, vairuodama transporto priemonę Mercedes Benz, pravažiuodama pro stovintį automobilį Mazda, kliudė minėtą automobilį Mazda ir jį apgadino.

18.       Ieškovė, remdamasi autoserviso UAB ,,Inchcape Motors“ išrašyta 2019 m. gegužės 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 18) ir apgadinto automobilio Mazda draudiko Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka (e. t. 1, b. l. 19), 2021 m. sausio 28 d. išmokėjo 3 077,57 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti (t. 1, b. l. 14, 49, 50).

19.       2020 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-22215-2020 nustatė, kad 2019 m. balandžio 24 d. apie 14.47 val. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį Mercedes Benz E350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodama pro stovintį automobilį Mazda CX-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalis (iki 2020 m. sausio 1 d.). Protokole taip pat nurodyta, kad: ,,byloje nėra duomenų, kad Ž. S.-L. suprato, kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą, dėl ko pastarajai buvo atsiradusi prievolė, nesant kito eismo įvykio dalyvio, pranešti policijai. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant KET reikalavimus, gali būti padaromas tik vairuotojui suvokiant, kad įvyko eismo įvykis (jo metu buvo padaryta žala) su kuriuo jis susijęs ir sąmonintai neteisėtai (nepranešus policijai ar kitaip pažeidžiant KET) paliekant eismo įvykio vietą (LVAT nutartis Nr. N444-2061/2009). Atsižvelgiant į eismo įvykio pavojingumo laipsnį, Ž. S.-L. asmenybę, transporto priemonių apgadinimus, kontakto pobūdį, pastaroji administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnį netrauktina.“ (e. t. 1, b. l. 20, 73). Administracinio nusižengimo protokole taip pat nurodyta, kad: ,,pagal turimus duomenis, nustačius automobilio naudotoją, Ž. S.-L., sužinojusi apie tiriamą eismo įvykį, neneigė galėjusi būti nurodytoje vietoje, kviečiama iš karto atvyko į kelių policijos valdybą, geranoriškai bendradarbiavo tiriant administracinį nusižengimą, galimo eismo įvykio fakto neneigė. Kategoriškai tvirtino jo nejutusi. Automobilis neremontuotas. Peržiūrėjus filmuotą vaizdo įrašą, nustatyta, kad kontaktas buvo nestiprus, stovintis automobilis nežymiai sujudėjo. Priartėjusi prie jo Ž. S.-L., pavažiavo atgal, pataisiusi vairo padėtį, pabaigė automobilio statymo manevrą priekine eiga. Po kontakto nesureagavusi, automobilį palikusi toje pačioje vietoje, jį užrakino ir net neatsisukdama nuėjo savo reikalais“. 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9425-2020 už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje (iki 2020 m. sausio 1 d.), atsakovei skirta 10 Eur bauda (e. t. 1, b. l. 21, 74, 75).

20.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės, eismo įvykio metu vairavusios žalos padariusį ir ieškovės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustą automobilį, nukentėjusiam automobiliui Mazda remontuoti patirtas išlaidas – išmokėtą 3 077,57 Eur draudimo išmoką. Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, rėmėsi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. aplinkybe, jog atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti šį teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Teismo sprendimas ginčijamas argumentuojant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė esant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sąlygas, netinkamai įvertino įrodymus, tiek spręsdamas dėl atsakovės elgesio eismo įvykio metu, tiek dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio.

Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sąlygų

21.       Byloje keliant klausimą dėl transporto priemonės valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudiko teisės reikalauti, kad draudėjas atlygintų draudimo išmoką, išmokėtą atlyginant draudėjo padarytą žalą, būtina įvertinti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslus ir paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Toks civilinės atsakomybės draudimo tikslas suponuoja bendrą principą, jog draudikas, kuris sumokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, neturi teisės reikalauti regreso būdu iš draudėjo ar apdraustojo draudiko nukentėjusiam asmeniui sumokėtos sumos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

22.       Taigi, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas iš bendrojo principo išimtį nustatantis ir dėl to griežtai baigtinis sąrašas atvejų, kai draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo – privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojas, sukėlęs eismo įvykį ir dėl to padaręs žalos.

23.       Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas turi teisę reikalauti, kad už žalos padarymą atsakingas asmuo grąžintų išmokėtą išmoką, jei pastarasis pasišalino iš įvykio vietos. Toks reguliavimas sietinas su tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, viena iš svarbiausių su juo susijusių vairuotojo (eismo dalyvio) pareigų pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, pranešti policijai apie įvykį, bei imtis kitų veiksmų, išvardintų TPVCAPDĮ 12 straipsnyje. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog administracinio teisės pažeidimo byloje, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės, nebuvo pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, nėra pakankama daryti išvadą, kad asmuo buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Dėl to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien aplinkybė, kad asmuo nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti nesant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos situacijos, dėl kurios draudikas turėtų teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką.

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką. Kasacinis teismas savo praktikoje yra atskleidęs protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standarto turinį tokio pobūdžio situacijose ir išaiškinęs, kad maksimaliai apdairaus asmens standarto taikymas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais neatitiktų šios teisės normos išimtinio pobūdžio, nes reikštų, jog visais atvejais, kai transporto priemonės vairuotojas, išgirdęs bent menkiausią garsą, nesustoja ir nepatikrina, ar kas nors neatsitiko, yra pagrindas spręsti, kad vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kasacinis teismas pabrėžė, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato ne transporto priemonės vairuotojo atsakomybės sąlygas, bet civilinės atsakomybės draudimo apimtis. Savo esme ši teisės norma nustato nedraudžiamuosius įvykius. Nedraudžiamieji įvykiai yra reikšmingos draudimo sutarties sąlygos, todėl jų aiškinimas negali paneigti paties civilinės atsakomybės draudimo esmės ir tikslo ar taip jį riboti, kad pats civilinės atsakomybės draudimas taptų daugeliu atvejų beprasmis. Dėl to kasacinis teismas išaiškino, kad pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka šios normos tikslą bei civilinės atsakomybės draudimo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

25.       Taigi, nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad keliamas klausimas dėl civilinės atsakomybės draudimo apimties ir nedraudžiamojo įvykio (ne)buvimo, todėl, sprendžiant dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo, turėjo būti taikomas ne maksimaliai apdairaus asmens standartas, o pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sąlygų, teisingai nurodė, kad taikytinas pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, jog, kaip minėta, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo atveju sprendžiama ne dėl atsakovės civilinės atsakomybės ar atleidimo nuo jos, o, kaip minėta, dėl civilinės atsakomybės draudimo apimties ir nedraudžiamųjų įvykių. Dėl to nurodyto standarto taikymas ir situacijos vertinimas neturi paneigti privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo tikslo bei esmės. Atsakovės elgesys turėjo būti vertinamas siejant ne su paties žalos padariusio eismo įvykio aplinkybėmis (šiuo atveju – administracinio pažeidimo protokole konstatuotu pažeidimu, kai atsakovė buvo neatidi, statydama automobilį nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė šalia buvusį automobilį ir jį apgadino), o su atsakovės elgesiu, kai ji išvyko iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai. Kitaip tariant, nurodytu standartu remiantis turi būti vertinamas ne eismo įvykis (dėl kurio atsirado žala), o atsakovės išvykimo iš jo vietos aplinkybės.

Dėl atsakovės elgesio įvertinimo pagal pakankamai apdairaus ir rūpestingo asmens standartą

26.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo įvykio metu automobilių kontaktai turėjo sukelti reikšmingus garsus, nebūdingus įprastinėms transporto priemonių eismo sąlygoms; kad atsakovė turėjo pastebėti automobilių apgadinimus; kad atsakovė suvokė, ar remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, jog sukėlė eismo įvykį. Dėl to, teismo teigimu, atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, todėl turi pareigą atlyginti ieškovei žalą. Taigi, teismo atliktas aplinkybių vertinimas iš esmės rėmėsi tuo, kad transporto priemonės vairuotojas turi būti maksimaliai apdairus ir atidus ir, esant bent menkiausiam įtarimui dėl kontakto, privalo sustoti ir atidžiai patikrinti, ar nieko neatsitiko. Teismo vertinimu, taip nepasielgusios atsakovės elgesys neatitinka protingo (rūpestingo ir atidaus) žmogaus standarto ir yra vertintinas kaip neatsargus elgesys.

27.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sąlygas ir kasacinio teismo praktikoje atskleidžiamą jų turinį, pripažįsta nurodytą teismo išvadą nepagrįsta ir neatitinkančia teismų praktikoje suformuotos nurodytos išimtinės nuostatos taikymo sąlygų.

28.       Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nepakankamai įvertino tai, kad, kaip buvo minėta, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo atveju sprendžiama ne dėl transporto priemonės vairuotojo (atsakovės) civilinės atsakomybės sąlygų ar atleidimo nuo jos, bet dėl civilinės atsakomybės draudimo apimties ir savo esme ši teisės norma nustato nedraudžiamuosius įvykius. Nedraudžiamųjų įvykių aiškinimas negali paneigti paties civilinės atsakomybės draudimo esmės ir tikslo ar taip jį riboti, kad pats civilinės atsakomybės draudimas taptų beprasmis. Tai privalo būti įvertinta sprendžiant dėl taikytino pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standarto turinio bei apimties konkrečiu nagrinėjamu atveju, t. y. vertinant atsakovės elgesį nepranešant apie įvykį policijai ir išvykstant iš įvykio vietos.

29.       Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad turi būti nustatyta, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau neatsižvelgė į tai, jog šias aplinkybes turi įrodyti draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Nagrinėjamu atveju iš teismo sprendimo turinio matyti, jog išvada dėl atsakovės sąmoningo ar itin nerūpestingo pasišalinimo iš įvykio vietos buvo grindžiama bendro pobūdžio teiginiu, jog atsakovė turėjo suvokti įvykusį automobilių kontaktą. Taigi, iš esmės buvo laikyta, kad automobilių kontakto ir apgadinimo faktas yra pakankamas laikyti, jog vairuotoja suvokė ar privalėjo suvokti susidūrimą įvykus. Manytina, kad toks vertinimas atitiktų maksimaliai griežtą rūpestingo asmens standarto taikymą, tačiau, taikant pirmiau aptartą pakankamai rūpestingo asmens standartą, byloje turėtų būti duomenų bei įrodymų apie galimą atsakovės suvokimą apie įvykusį įvykį arba apie tokias aplinkybes, kurioms esant vidutinis rūpestingas asmuo turėjo suvokti apie įvykį.

30.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyti teisiškai reikšmingi faktai: atsakovės vairuojamas automobilis automobilių stovėjimo aikštelėje turėjo tiesioginį kontaktą(-us) su aikštelėje stovėjusiu kitu automobiliu Mazda. Nors byloje kilo klausimas dėl automobilių kontaktų skaičiaus (du ar vienas susilietimas), ginčo dėl bent vieno susidūrimo byloje nėra – šią aplinkybę patvirtino atsakovės užsakymu tyrimą atlikęs ekspertas 2022 m. gegužės 10 d. eksperto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), ji nustatyta administracinio nusižengimo byloje, taip pat jos neginčijo ir atsakovė. Byloje pateiktos fotonuotraukos ir 2022 m. gegužės 10 d. eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina automobilio Mazda kėbulo apgadinimus – nubrozdinimus. Vieninteliai duomenys byloje apie automobilio Mercedes Benz apgadinimus – automobilio nuotraukos, kuriose fiksuoti itin nežymūs, vos matomi kėbulo nubrėžimai; aplinkybė, jog šis automobilis po įvykio būtų remontuotas, neįrodinėta, o administracinio pažeidimo protokole nurodyta aplinkybė dėl šio automobilio neremontavimo neginčyta (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių bei eigos (išskyrus automobilių kontaktų skaičių): atsakovė atvažiavo į automobilių statymo aikštelę automobiliu Mercedes Benz; jį statydama kliudė automobilį Mazda; automobilį Mercedes Benz pastatė šalia kliudyto automobilio Mazda ir, išlipusi iš transporto priemonės, nuėjo. Eismo įvykis policijoje fiksuotas vėliau, kai apgadintą automobilį aikštelėje rado ir apie tai policijai pranešė automobilio Mazda valdytojas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė, pasistačiusi automobilį šalia apgadintojo, išlipusi iš automobilio nuėjo, o vėliau, grįžusi – išvažiavo; nėra ginčo dėl jos elgesio – automobilių jį neapžiūrinėjo, policijai apie įvykį nepranešė. Šios įvykio aplinkybės ir atsakovės elgesys fiksuoti administracinio pažeidimo protokole, kuriame taip pat nurodyta, kad atsakovė, sužinojusi apie tiriamą eismo įvykį, neneigė galėjusi būti nurodytoje vietoje, kviečiama iš karto atvyko į kelių policijos valdybą, geranoriškai bendradarbiavo tiriant administracinį nusižengimą, galimo eismo įvykio fakto neneigė, tačiau kategoriškai tvirtino jo nejutusi. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad atsakovė, pastačiusi automobilį ir iš jo išlipusi, neatsigręždama ir neapžiūrėjusi automobilių, paliko automobilį įvykio vietoje, šalia nukentėjusio automobilio, ir nuėjo link stovėjimo aikštelės laiptų. Vaizdo įraše fiksuota, kad pro šalį ėjęs praeivis niekaip nereagavo į automobilio statymo procesą. Tokios aplinkybės leidžia abejoti teismo ir ieškovės atstovo teiginiais, kad automobilių kontaktas neabejotinai turėjo sukelti aiškiai girdimą bei identifikuojamą garsą. Ieškovės atstovas, grįsdamas teiginius dėl atsakovės suvokimo apie įvykį, rėmėsi vaizdo įraše matomu automobilio judėjimu kai, pasak ieškovės atstovo, automobilis sustoja judėjęs tuo metu, kad įvyksta kontaktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši prielaida nepagrįsta kitais byloje esančiais įrodymais, be to, nepaneigia atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, kad ji reagavo į automobilyje sumontuotų parkavimo jutiklių garsinius signalus. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė apeliaciniame skunde, teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovės vairuotas automobilis Mercedes Benz buvo apdraustas, todėl iš esmės nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovė būtų turėjusi paskatą šalintis iš įvykio vietos. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog atsakovė suvokė ar, pritaikius pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartą, turėjo suvokti, jog įvyko aptarto pobūdžio eismo įvykis, ir būtų sąmoningai ar nerūpestingai pasišalinusi iš eismo įvykio vietos (CPK 185 straipsnis). Dėl to, esant nustatytoms byloms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog atsakovės elgesys neatitiko pakankamai protingo (atidaus ir rūpestingo) asmens standarto.

31.       Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino atsakovės (transporto priemonės vairuotojos) civilinės atsakomybės sąlygų ir civilinės atsakomybės draudimo apimties bei nedraudžiamųjų įvykių konstatavimo sąlygų nustatymo standartus, todėl, spręsdamas dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo, pritaikė per griežtą maksimaliai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartą, iš esmės paties eismo įvykio aplinkybę laikydamas pakankama nustatyti atsakovės pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Byloje neįrodyta, kad atsakovė suvokė, ar, remiantis pakankamai protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Bylos duomenys yra pakankami pripažinti labiau tikėtina, jog atsakovė nesuvokė įvykus eismo įvykį ir jos išvykimas iš eismo įvykio vietos negali būti pripažintas sąmoningu veikimu, sudarančiu prielaidas įvykį pripažinti nedraudiminiu. Priešinga išvada paneigtų transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmę ir tikslą, nes jį taip apribotų, jog civilinės atsakomybės draudimas taptų beprasmis.

32.       Įvertinusi nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės teisę reikalauti, kad atsakovė, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustos transporto priemonės valdytoja, grąžintų draudikei žalai atlyginti išmokėtą draudimo išmoką. Nenustačius pagrindo taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo nustatant atlygintinos žalos dydį

33.       Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl prašomos grąžinti draudimo išmokos dydžio pagrįstumo, t. y. dėl to, ar visi nukentėjusio automobilio Mazda apgadinimai, už kurių remontą buvo paskaičiuota draudimo išmoka, buvo padaryti ginčo įvykio metu ir, atitinkamai, ar pagrįstai prašoma priteisti jų remonto išlaidas iš atsakovės. 

34.       Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto, t. y. nesant nustatyto pagrindo ieškovei, kaip atsakovės vairuoto automobilio valdytojų civilinės atsakomybės draudikei, reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, ir, atitinkamai, atmetus ieškinį šiuo pagrindu, ginčas dėl draudimo išmokos dydžio netenka teisinės reikšmės.

Dėl procesinės bylos baigties

35.       Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sąlygų ir neatsižvelgęs į tai, jog tai sietina su civilinės atsakomybės draudimo apimtimi, nepagrįstai konstatavo esant pagrindą taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo pagrindu išmokėtą draudimo išmoką. Nenustačius, kad atsakovės elgesys išvykstant iš eismo įvykio vietos neatitiko pakankamai rūpestingo asmens standarto, nėra pagrindo pripažinti ieškovės teisę reikalauti grąžinti draudimo išmoką TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminę reikšmę turinčių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, priimant naują sprendimą, ieškinys yra atmestas, ieškovės ir jos pusėje dalyvavusio trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovei iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnis).

38.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

39.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė duomenis apie 974 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų: 69 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (e. t. 2, b. l. 198), 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (e. t. 2, b. l. 16, 17), 605 Eur išlaidų už ekspertizės išvadą (e. t. 2, b. l. 14, 15). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sudėtingumą, nagrinėtų klausimų pobūdį, atstovavimą teismo posėdžiuose, atliktų procesinių veiksmų kiekį ir rengtų procesinių dokumentų skaičių bei apimtį, sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pripažintinos atitinkančiomis Rekomendacijose nurodytus kriterijus, protingumo bei proporcingumo principus. Išlaidas eksperto išvadai teismas pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, jų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės. Atsakovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas teisinei pagalbai, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

40.       Atmetus ieškinį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atmesti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei Ž. S.-L. dėl draudimo išmokos priteisimo.

Priteisti atsakovei Ž. S.-L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 974 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 6,34 Eur (šešis eurus 34 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                  Asta Jakutytė-Sungailienė 

                                                                           Rūta Latvelė 

                                                                                                               Ieva Navickaitė-Sakalauskienė