Civilinė byla Nr. e2A-578-370/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00177-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.10; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIC REFRIGERATION GROUP“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1621-896/2018 pagal ieškovo Darment OY ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTIC REFRIGERATION GROUP“ dėl įpareigojimo įvykdyti prievolinius įsipareigojimus natūra.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė įpareigoti atsakovę įvykdyti prievolę natūra – perduoti ieškovui 4 (keturis) vnt. 950 l talpos toninių cilindrų ir 2 920 kg freono R404a (toninėje taroje), kurių įsigijimo kainą ieškovas sumokėjo pagal atsakovės išrašytą 2017 m. gruodžio 8 d. išankstinę sąskaitą faktūrą PROFORMA INVOICE Serija 20171 Nr. 218 (toliau ir – 2017 m. gruodžio 8 d. sąskaita faktūra), taip pat priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į atsakovę su tikslu iš jos įsigyti 8 vnt. toninių cilindrų 950 l talpos ir 5 920 kg freono R404a (toliau ir – prekės). Šalių tarpusavio susirašinėjimu buvo suderintos pirkimo–pardavimo sąlygos. Tą pačią dieną ieškovas iš atsakovės gavo išankstinę sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti įsigyjami prekių kiekiai bei kaina, taip pat nustatytas apmokėjimo terminas – 2017 m. gruodžio 9 d., kadangi ši diena buvo šeštadienis (nedarbo diena), ieškovas sumokėjo už prekes 151 600 Eur sekančią darbo dieną – 2017 m. gruodžio 11 d. Nors prieš mokėjimą elektroniniu paštu su atsakove buvo susitarta, kad prekės bus pristatytos per 2 dienas nuo sumokėjimo, ieškovas tik 2018 m. sausio 4 d. gavo pusę prekių (4 vnt. (iš 8 vnt.) toninių cilindrų ir 3 000 kg R404a freono). Ieškovas nesutiko su atsakovės 2018 m. sausio 8 d. elektroniniu paštu atsiųsta nauja sąskaita su didesne kaina už prekes, pareiškė pretenziją dėl likusių prekių perdavimo, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė jas perduoti.
3. Ieškovo teigimu, šalys nesusitarė dėl prekių pirkimo–pardavimo kainos, kaip prekių pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, keitimo. Išankstinėje sąskaitoje faktūroje nurodyta kaina buvo suderinta ir buvo laikoma šalių galutine, šalys jokia forma nederino ir neužfiksavo susitarimo dėl didesnės kainos. Kadangi atsakovė prekių pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojo perduoti prekes ieškovui, ji yra įpareigotina įvykdyti šią prievolę natūra – perduoti likusias prekes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 4 dalis, 6.213 straipsnio 2 dalis, 6.330 straipsnio 1 dalis).
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui savalaikiai neįvykdžius piniginės prievolės 2017 m. gruodžio 8 d. sąskaita faktūra tapo negaliojanti, o ginčo šalys susitarė dėl naujų tiekimo sąlygų. Tiksli mokėjimo data nurodoma, nes freono rinkoje kainos keičiasi savaitėmis, t. y. jos nėra fiksuotos. Laiku negavus apmokėjimo, pasiūlymas parduoti freoną atitinkamomis sąlygomis yra anuliuojamas. Taigi, ieškovas privalėjo sumokėti už freoną ne vėliau sąskaitoje faktūroje nurodytu terminu – iki 2017 m. gruodžio 9 d. Tai yra esminė sąlyga freono prekybos rinkoje, kurią ieškovas žinojo, nes ne pirmą kartą iš atsakovės pirko freoną. Iš 2017 m. gruodžio 11 d. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovė geranoriškai ieškovui suteikė galimybę sąskaitoje faktūroje nurodytą mokėjimą atlikti po termino, tačiau ieškovas neįvykdė pažado sumokėti ir 2017 m. gruodžio 11 d. pateikti apmokėjimo patvirtinimo kopiją.
5. Atsakovė pažymėjo, kad pagrįstai laikė, jog pasiūlymo terminas prekėms įsigyti baigėsi. Iš atsakovės 2018 m. sausio 30 d. elektroninio laiško ieškovui matyti, kad atsakovė ir ieškovo direktorė 2018 m. sausio 3 d. sudarė naują susitarimą dėl freono pardavimo mažesnį kiekį didesne kaina, nes pasikeitė freono kaina ir pasiūla rinkoje, kuri pakeitė nebegaliojantį susitarimą pagal 2017 m. gruodžio 8 d. sąskaitą faktūrą. Pats ieškovas patvirtina, kad 2018 m. sausio 4 d. prekes iš atsakovės gavo (4 vnt. toninių cilindrų ir 3 000 kg freono R404a). Freonas ieškovui naujomis sąlygomis buvo pateiktas kitokioje talpoje, nei nurodyta nebegaliojančioje išankstinėje sąskaitoje faktūroje. Atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovo ieškinys aiškiai nepagrįstas, ieškovas nesąžiningai siekia gauti freoną pagal nebegaliojančios išankstinės sąskaitos faktūros kainas, kokių rinkoje šiai dienai apskritai nebėra. Atsakovė ne kartą siūlė ieškovui grąžinti prekes, jei jo netenkina prekių kokybė, kiekis ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę UAB „BALTIC REFRIGERATION GROUP“ perduoti ieškovui Darment OY 4 vnt. toninių cilindrų 950 l talpos ir 2 616 kg R404a (toninėje taroje) freono; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovės 5 697,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė 2017 m. gruodžio 8 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria šalys susitarė dėl prekių – freono R404a (toninėje taroje) 5 920 kg, 8 vnt. balionų tonycilinder (950 l) pirkimo–pardavimo už 151 600 Eur kainą, prekių perdavimo terminas – nuo 2 iki 3 dienų nuo kainos už prekes sumokėjimo. Teismo vertinimu, ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. sumokėjo už prekes, todėl atsakovei kilo pareiga perduoti ieškovei prekes (CK 6.330 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į šalių susirašinėją elektroniniu paštu (po to, kai atsakovė išsiuntė ieškovui 2017 m. gruodžio 8 d. sąskaitą faktūrą, ieškovas nurodė, jog ją apmokės vėliausiai iki antradienio, t. y. 2017 m. gruodžio 12 d., o atsakovės darbuotojas atsakydamas į tai nurodė: „gerai, dėkoju, informuosiu kai bus naujos informacijos“) ir nustatęs, kad ieškovas pervedė pirmą darbo dieną po nustatyto apmokėjimo termino – 2017 m. gruodžio 11 d., o lėšos sekančią po apmokėjimo dieną buvo įskaitytos atsakovės banko sąskaitoje.
8. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta 2017 m. gruodžio 8 d., nebuvo pakeista žodžiu 2018 m. sausio 3 d. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos įrodymus atsakovės atstovai – direktorė E. P. ir jos sutuoktinis M. P. 2018 m. sausio 3 d. buvo Jungtiniuose Arabų Emiratuose (atostogavo), o skambučiai iš M. P. telefono numerio buvo peradresuojami į numerį (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nurodė ieškovės atstovė, yra kontoros telefonas, todėl labiau tikėtina, kad telefonu su atsakovės atstovu E. K. kalbėjo ieškovės darbuotoja E. M., kurios pareigos nesusijusios su prekių pirkimais. Pokalbis truko 1 min 22 sekundes, todėl, atsakovės atstovui nurodžius, jog jis nelabai gerai kalba angliškai, teismo vertinimu, neįtikinama, jog sutarties sąlygos per tokį trumpą pokalbį galėjo būti pakeistos. Be to, liudytojų E. K., M. R. ir M. K. parodymus teismas vertino kaip nepatikimus, nes šie liudytojai yra atsakovės akcininkai, tiesiogiai suinteresuoti bendrovės pelningumu. Taip pat, teismas atsižvelgė ir į tai, kad 2018 m. sausio 8 d. elektroniniame laiške atsakovės atstovas nurodė, jog freono kaina jau yra 67 Eur, todėl abejotina, jog atsakovė ieškovei už šią kainą perdavė 3 000 kg freono, nes bendra jo kaina būtų 201 000 Eur, o ieškovė buvo sumokėjusi tik 151 600 Eur.
9. Nustatęs, kad nė viename elektroniniame laiške, kuriuose buvo derinamos sandorio sąlygos, nebuvo kalbama apie tarą, kurioje bus freonas, teismas sprendė, jog labiau tikėtinos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad tara, kurioje atsakovė jai teikė freoną, neturėjo reikšmės. Tam, kad visiškai tenkinus ieškinį, ieškovas nepagrįstai nepraturtėtų (nes gautų prekių, kurių vertė didesnė 7 600 Eur nei sumokėta kaina), teismas sprendė esant pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui freoną ieškovo prašomoje taroje, tačiau sumažinant paties freono kiekį, skirtumą apskaičiuojant pagal 2017 m. gruodžio 8 d. sudarytos sutarties 1 kg freono kainą (25 Eur), o tai sudaro 304 kg freono. Todėl atsakovę įpareigojo perduoti 2 616 kg freono (o ne prašytus 2 920 kg).
10. Teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, nes ieškovės reikalavimas yra susijęs ne su piniginių prievolių nevykdymu, o su prievolės įvykdymu natūra, todėl įstatyminės palūkanos pagal CK 6.37 straipsnį šiuo atveju negali būti priteistos.
11. Atsižvelgdamas į tai, kad patenkinta 85 proc. ieškinio dalis, atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų priešpriešinį įskaitymą, teismas nusprendė iš atsakovės ieškovei priteisti 5 697,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismo išvada, kad atsakovė negalėjo tikėtis, kad lėšos bus pervestos tą pačią darbo dieną ar savaitgalį yra nepagrįsta ir neatitinka ne tik šalių susirašinėjimo, freono rinkos ypatumų, tačiau ir pačios 2017 m. gruodžio 8 d. mokėjimo sąskaitos faktūros sąlygų. 2017 m. gruodžio 8 d. sąskaitos faktūros išrašymas, kvalifikuotinas ne kaip pirkimo–pardavimo santykių įforminimas, tačiau kaip susitarimas, kad ieškovui įvykdžius išankstinėje sąskaitoje nurodytą sąlygą – nustatytu terminu atlikus avansinį mokėjimą, bus sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis – perduotos prekės ir jų pardavimas įformintas sąskaita faktūra. Tai iš esmės atitinka preliminarios sutarties sudarymą. Ieškovui 2017 m. gruodžio 8 d. elektroniniame laiške patvirtinus, kad mokėjimo pavedimą atliks 2017 m. gruodžio 8 d., atsakovė priėmė šią sąlygą ir išankstinio mokėjimo sąskaitoje faktūroje nurodė mokėjimo terminą iki 2019 m. gruodžio 9 d. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas mokėjimą atliko ne sutartu laiku, t. y. ne iki 2017 m. gruodžio 9 d., nes mokėjimas gautas 2017 m. gruodžio 12 d. Priešingai nei nustatė teismas, šalys nesusitarė, kad apmokėjimo terminas iki 2017 m. gruodžio 12 d. Ieškovui neįvykdžius pareigos atlikti avansinį mokėjimą iki nustatyto termino, baigėsi ir atsakovės pareiga perduoti ieškovui prekes, t. y. pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, ji baigėsi ikisutartinėje stadijoje.
12.2. Teismas nepagrįstai nevertino freono rinkos ypatumų. Atsakovei buvo svarbus mokėjimo įvykdymo laikas, todėl laukė kol ieškovas atsiųs patvirtinimą apie atliktą mokėjimą, tačiau ieškovas jo neatsiuntė. Šalys susitarė dėl specialios prekės – freono – pirkimo–pardavimo, kurio kainos kinta nuolat, šį produktą yra sunku gauti dėl rinkos pusiausvyros nebuvimo, nežinant už kokią kainą įsigysi prekę, jo perpardavimo kaina „į ateitį“ nėra fiksuojama, o įsigijus tam tikrą kiekį produkto, jo pardavimas už fiksuotą kainą iš esmės vykdomas tarsi „gyvos eilės“ principu – t. y. tas kas pirmesnis sumoka, tas pirmesnis ir gauna prekę. Todėl labai svarbus atsiskaitymo laikas. Kol nebuvo gautas išankstinis mokėjimas iš ieškovo (ar bent jau įrodymai apie atliktą mokėjimą), jam reikalingas atsakovės turimos prekės kiekis ieškovui nebuvo rezervuotas. Taigi ieškovas, neatlikęs mokėjimo, neturėjo pirmumo prieš kitus atsakovės klientus.
12.3. Ieškovui elektroniniu paštu ne kartą patvirtinimus dėl freono poreikio, jo sumokėta avansinė įmoka buvo laikoma iki 2018 m. sausio mėnesio, ir kai atsakovė gavo naują prekių partiją, ieškovas jau turėjo pirmumą prieš kitus atsakovės klientus, nes jau buvo atlikęs avansinį mokėjimą. Atsakovės direktorius 2018 m. sausio 3 d. paskambino telefonu ieškovo atstovui M. P., tačiau atsiliepė ieškovo direktorė E. P. (atsakovės direktorius neturėjo pagrindo abejoti į skambutį atsiliepusio asmens tapatybe, be to, atsakovės akcininkai – liudytojai patvirtino, kad atsakovės direktorius kreipėsi pokalbio telefonu metu „(duomenys neskelbtini)“) ir telefoninio pokalbio metu šalys susitarė dėl naujos freono kainos (47,4 Eur / kg) ir dėl kitokių talpų, kuriose bus pristatytas freonas. Šio telefoninio pokalbio fakto ir jo turinio ieškovas nepaneigė nei elektroniniuose susirašinėjimuose, nei ieškinyje, nei paaiškinimuose teismo posėdžio metu. Ieškovo išgalvotą versiją, kad M. P. buvo išvykęs atostogauti, telefoną numeriu (duomenys neskelbtini) paliko ofise, todėl skambutį peradresavus, juo atsiliepė E. M., paneigė pačios liudytojos E. M. parodymai, jog kontoroje yra naudojamas tik vienas telefonas numeriu (duomenys neskelbtini). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad telefoninis pokalbis vyko ne su ieškovo direktore E. P., o ieškovo atstovų telefonas buvo paliktas kontoroje ir pokalbis vyko su E. M., kuri bendrovėje dirbo tik 3 savaites, nieko nesupranta ir nežino apie prekybą freonu. Teismas nepagrįstai atsakovės liudytojų parodymus pripažino nepatikimais tuo pagrindu, kad E. K., M. R. ir M. K. yra atsakovės akcininkai, o tuo tarpu ieškovo akcininkės ir direktorės E. P. parodymus, kurie prieštarauja kitiems bylos duomenims, laikė patikimais ir jais vadovavosi.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. 2017 m. gruodžio 8 d. sąskaita faktūra nebuvo įforminta preliminarioji sutartis, priešingai, ji patvirtina pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, nes šalys susitarė dėl esminės sutarties sąlygos – prekės ir jos kiekio, taip pat suderino kainą, prekių kokybę. Ieškovas laiku sumokėjo prekių kainą, nes mokėjimą atliko pirmą darbo dieną (pirmadienį), einančią po ne darbo dienos (CK 1.121 straipsnio 2 dalis), be to, iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad pati atsakovė sutiko su vėlesniu mokėjimu (pratęsė iki 2017 m. gruodžio 12 d.).
13.2. Iki pat 2018 m. sausio 4 d. elektroninio susirašinėjimo metu atsakovė nenurodė ieškovui, kad šis prekių kainą, nurodytą 2017 m. gruodžio 8 d. sąskaitoje, sumokėjo už dvigubai mažesnį kiekį, o tik teigė, jog vis dar laukia prekių, kurias gavus, pristatys ieškovui. Tai paneigia, kad sutartis dėl prekių kiekio buvo pakeista. Tuo atveju, jeigu sutartis buvo pakeista, atsakovė, kaip verslininkė, turėjo iškart reaguoti ir informuoti ieškovą, kad pastarasis yra neteisus laikydamas, jog užsakė 8 vnt. toninių cilindrų, o ne mažesnį kiekį.
13.3. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovė, sudarydama sutartį, neturėjo prekių, tačiau tikėjosi jas gauti ir pristatyti ieškovui, kitaip tariant, atsakovė sudarė sutartį su ieškovu dėl prekių, kurių realiai nebuvo įsigijusi pati (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnis).
13.4. Teismas teisingai nustatė, kad 2018 m. sausio 3 d. telefoninio pokalbio metu nebuvo keistas prekių kiekis. Atsakovės motyvai dėl pokalbio turinio yra laikytini prielaidomis, nes į bylą nėra pateiktas telefoninio pokalbio įrašas, be to, atsakovė pokalbio turinį įrodinėja liudytojų (atsakovės akcininkų), parodymais, kuriais negalima remtis dėl liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi. Iš šalių pateiktų 2018 m. sausio 3 d. skambučių išklotinių matyti, kad atsakovės direktoriaus 9 val. 15 min skambutis ieškovo atstovui M. P. į numerį (duomenys neskelbtini) buvo peradresuotas į ieškovo bendrai naudojamą mobilųjį numerį (duomenys neskelbtini), nenurodant žymos, kad skambutis vyko užsienyje. E. P. paso žymos patvirtina, kad 2018 m. sausio 3 d. ji buvo išvykusi į Jungtinius Arabų Emiratus, todėl negalėjo bendrauti su atsakovės direktoriumi. Vienintelė darbuotoja kuri galėjo bendrauti su atsakovės direktoriumi, yra E. M., kuri, kaip liudytoja, patvirtino, jog pokalbio metu apie užsakymo sąlygų keitimą nebuvo kalbama.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bylos šalys susitarė dėl esminių sandorio elementų – dėl prekių (freono), jos kiekio (toninėje taroje 5 920 kg, balionas tonycylinder (950 l), 8 vnt.), kainos (151 600 Eur), prekių perdavimo (nuo 2 iki 3 dienų nuo kainos sumokėjimo), padarė išvadą, jog apeliantė ir ieškovas 2017 m. gruodžio 8 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Remdamasis šalių atstovų susirašinėjimu el. paštu teismas sprendė, kad nors 2017 m. gruodžio 8 d. sąskaitoje faktūroje mokėjimo terminas buvo nustatytas iki 2017 m. gruodžio 9 d., apeliantės atstovas sutiko dėl apmokėjimo termino iki 2017 m. gruodžio 12 d. Kadangi 2017 m. gruodžio 9 d. buvo šeštadienis (nedarbo diena), teismo vertinimu, ieškovės 2017 m. gruodžio 11 d. (pirmadienį) atliktas mokėjimas laikytinas tinkamu (CK 1.121 straipsnio 2 dalis). Atmetęs apeliantės argumentus dėl pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo žodžiu 2018 m. sausio 3 d., kaip neįrodytus, ir padaręs išvadą, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. sumokėjo sutartą kainą, tačiau apeliantė pateikė ieškovei ne visą sutartą prekių kiekį (3 000 kg freono R404a 4 vnt. cilindruose po 750 kg, bendra kaina – 9 400 Eur (po 2 350 Eur už cilindrą)), nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, įpareigojant apeliantę pateikti ieškovei likusį prekių kiekį – 4 vnt. toninių cilindrų 950 l talpos ir 2 616 kg freono R404a.
16. Apeliantė nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai 2017 m. gruodžio 8 d. sąskaitos faktūros išrašymą kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo santykių įforminimą, priešingai, apeliantės teigimu, šios sąskaitos faktūros išrašymas atitinka preliminariąją sutartį, tačiau sąskaitoje faktūroje nustatytu terminu (iki 2017 m. gruodžio 9 d.) nesumokėjus avansinio mokėjimo, laikytina, kad pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Teismas, vertindamas apeliantės argumento, kad 2018 m. sausio 3 d. telefoninio pokalbio metu šalys susitarė dėl naujos prekių (freono) kainos ir kitokių talpų pagrįstumą, neteisingai pripažino liudytojų E. K., M. R. ir M. K. parodymus nepatikimais, nes jie yra apeliantės akcininkai, nors liudytojos E. P., kuri yra ieškovės akcininkė ir direktorė, parodymais vadovavosi. Be to, apeliantės nuomone, teismas, vertindamas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, privalėjo, tačiau neatsižvelgė į freono rinkos ypatumus.
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir sutartinių įsipareigojimų įvykdymo
17. CK 1.71 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais; sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).
18. Kasacinis teismas praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, jog suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką)
19. Bendrosios sutarties sudarymo nuostatos reglamentuotos CK 6.162-6.187 straipsniuose. Sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, be jau minėtų teisės normų, yra reikšmingi ir CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą. Iš CK 6.154, 6.159 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019 21 punktas).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė. Iš šalių darbuotojų susirašinėjimų elektroniniu paštu matyti, kad 2017 m. gruodžio 8 d. apeliantės darbuotojas el. paštu išsiuntė ieškovui 2017 m. gruodžio 8 d. sąskaitą faktūrą (PROFORMA INVOICE serija 20171 Nr. 218) 151 600 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad mokėtina 148 000 Eur už 5 920 kg freono R404a (toninėje taroje) (1 kg kaina 25 Eur) ir 3 600 Eur už 8 vnt. balionų toncylinder (950 l) (1 vnt. kaina 450 Eur), taip pat sąskaitoje faktūroje nurodytas sumokėjimo terminas – 2017 m. gruodžio 9 d. Tą pačią dieną (2017 m. gruodžio 8 d.) šalys toliau tęsė susirašinėjimą, ieškovo atstovas kelis kart teiravosi dėl prekių pristatymo datos, nurodė, kad pinigus vėliausiai perves antradienį ryte, apeliantės darbuotojas išreiškė sutikimą, nurodė, kad prekės bus pristatytos 2-3 dienos po pinigų gavimo į banko sąskaitą, atsakydamas į ieškovo atstovo paklausimą, apeliantės darbuotojas patvirtino, jog prekių pristatymas bus vykdomas pagal išankstinėje sąskaitoje faktūroje nurodytas kainas (el. bylos t. 1, b. l. 62-71). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 11 d. pervedė į apeliantės banko sąskaitą, nurodytą 2017 m. gruodžio 8 d. sąskaitoje faktūroje 151 600 Eur (el. bylos t. 1, b. l. 31; t. 3, b. l. 3), kurie į apeliantės banko sąskaitą pateko 2017 m. gruodžio 12 d. (el. bylos t. 2., b. l. 12); bei, kad ieškovei buvo pristatyti 4 vnt. cilindrų po 750 kg freono, iš viso 3 000 kg (el. bylos t. 1, b. l. 36-37).
21. Įvertinusi nurodytų duomenų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalims susitarus dėl esminių sutarties sąlygų (prekių, kainos, pristatymo), tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai.
22. Nors apeliantė teigė, kad 2018 m. sausio 3 d. telefoninio pokalbio metu susitarė dėl kitos prekių kainos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog apeliantė neįrodė buvus susitarimą dėl kitokios nei 2017 m. gruodžio 8 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos prekių kainos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).
23. Nagrinėjamu atveju apeliantė susitarimą dėl didesnės kainos, kiekio nei nurodyta 2017 m. gruodžio 8 d. sąskaitoje faktūroje grindė rašytiniu įrodymu – 2018 m. sausio 3 d. skambučių išklotine, kuriuo įrodinėjo buvus telefoninį pokalbį tarp apeliantės atstovo ir ieškovo direktorės, tačiau nesant pokalbio garso įrašo, be kita ko, atsižvelgiant į pokalbio trukmę (1 min 22 s), liudytojų prieštaringus parodymus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad labiau tikėtina, jog šalys žodžiu nepakeitė pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Šios išvados nepaneigia apeliantės į bylą pateikti dokumentai (Europos energetikos ir aplinkosaugos partnerystės lankstinukas, freono gamintojų ir tiekėjų pranešimai) dėl freono patekimo į Europos Sąjungos rinką ribojimo, gamintojų ketinimų sustabdyti freono prekybą, kainų didinimą (el. bylos t. 2, b. l. 36-45, 55-57, 96-153). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai, kad freono kvotos mažinamos savaime neįrodo šalių susitarimo dėl freono kainos pakeitimo, tokio susitarimo egzistavimą turi įrodyti apeliantėš, teigianti, kad toks susitarimas buvo. Be to, nors apeliantė laikėsi pozicijos, kad šalys dėl freono pirkimo–pardavimo bendradarbiavo ne pirmą kartą, iš byloje esančių duomenų negalima daryti pagrįstos išvados, kad, kaip teigė apeliantė, ir anksčiau šalims perkant–parduodant freoną jo kaina nebuvo fiksuojama.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktas). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad priešingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, jos (ne)keitimo aplinkybes nesirėmė išimtinai vien liudytojos ieškovo darbuotojos E. M. parodymais, atmesdamas kitų liudytojų parodymus, kaip nepatikimus, teismas padarė išvadą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, jos sąlygų, įvertinęs visų bylos duomenų, įrodymų visumą, kitaip tariant, tiek šalių procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu šalių, liudytojų nurodytas aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius šalių santykius ar kad pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Bylos duomenų analizė leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas atliko visapusišką bylos įrodymų vertinimą.
25. Taigi, nustačius, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ir konkrečiai konstatavus, jog šalys žodžiu sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl 5 920 kg freono R404a (toninėje taroje) (1 kg kaina 25 Eur) ir 8 vnt. balionų toncylinder (950 l) (1 vnt. kaina 450 Eur), kurių bendra kaina 151 600 Eur, o ieškovė sumokėjo nurodytą kainą, tačiau apeliantė pristatė tik dalį prekių – 4 vnt. cilindrų po 750 kg freono, iš viso 3 000 kg, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę perduoti ieškovei likusias prekes. Kadangi pagal 2018 m. sausio 3 d. sąskaitą faktūrą 1 vnt. baliono kaina 2 350 Eur, o iš viso už 4 vnt. pristatytų balionų – 9 400 Eur (el. bylos t. 2, b. l. 83), pritartina skundžiamame sprendime teismo atliktam skaičiavimui, kad iš pirkimo–pardavimo sutartimi sutartos prekių kainos išminusavus balionų kainą, vadovaujantis CK 6.330 straipsnio 1 dalimi, ieškovei priteistina 2 616 kg freono R404a 4 (keturiuose) vnt. toniniuose cilindruose 950 l talpos.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino bylos duomenis, nepažeisdamas ginčui aktualių teisės normų, teismų praktikos išaiškinimų, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovas pateikė prašymą priteisti 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2019 m. vasario 15 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2019 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymą.
28. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
29. Pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, (8.11 papunktis) maksimalus priteistinas užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis – 1 216,41 Eur (1,3 x 935,70 Eur (2018 m. 3 ketv.)).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovas pateikė duomenis, kad nurodytas bylinėjimosi išlaidas realiai patyrė, tačiau prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija maksimalų priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, nustatytą Rekomendacijose. Atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, šalių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkintinas iš dalies, ieškovui iš apeliantės priteistina 1 216 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIC REFRIGERATION GROUP“ (juridinio asmens kodas 300077761) ieškovui Darment OY (juridinio asmens kodas 09368266) 1 216 Eur (vienas tūkstantis du šimtai šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Danguolė Martinavičienė
Jūratė Varanauskaitė