Baudžiamoji byla Nr. 1-208-795/2014

(Proceso Nr. 1-33-1-00882-2012-1)

Procesinio sprendimo kategorija; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.2.; 1.1.3.2.; 1.2.4.5.; 1.2.26.2.;2.3.6

(S)

KLAIPĖDOS  MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant T. N., Kristinai Mečinskienei, Rasai Legenzovaitei ir Alinai Bružienei, dalyvaujant:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui Aidui Giniočiui,

nukentėjusiajam E. S.,

kaltinamiesiems T. U. ir S. U.,

kaltinamųjų gynėjui advokatui M. N.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio – profesinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, ir

T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio – profesinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė:

S. U. ir T. U., veikdamas bendrininkų grupe, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, bei nesunkiai sužalojo žmogų:

2012 m. birželio 18 d., apie 00 val. 30 min., viešoje vietoje – saugomojoje UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrovės apsaugos darbuotojui J. S., paprašius pasišalinti iš teritorijos, elgdamasis įžūliai, S. U., sudavė J. S. kumščiu vieną kartą į veidą, apie du kartus į galvą, apie septynis kartus į krūtinę, pečius, pilvą ir parvertė J. S. ant žemės. J. S. pabėgus iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos, S. U. pasivijo jį K. gatvės važiuojamojoje dalyje ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė kumščiais apie du kartus J. S. į galvą ir apie 3 kartus į krūtinę, parvertė ant žemės J. S. bėgant į netoli K. gatvės esančius laukus, T. U. ir S. U. pasivijo J. S. ir T. U. pagaliu sudavė jam vieną kartą į dešinį petį, o S. U. pagaliu sudavė vieną kartą į dešinę ranką, po to S. U., sugriebęs J. S., parvertė jį ant žemės ir kumščiais apie 15 kartų sudavė jam į galvą, tuo pačiu metu T. U. pagaliu apie dešimt kartų sudavė J. S. per apatinę pilvo dalį, lytinius organus ir kojas. T. U. ir S. U. spyrė apie penkis kartus J. S. į šonus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. U., du kartus spyrė J. S. tarp krūtinės ir kaklo, o T. U. du kartus spyrė į dešinį šoną. Tokiais bendrais veiksmais T. U. ir S. U., rodė nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir padarė J. S. šiuos sužalojimus: galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimais kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po akies jungine, poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje iš kairės, odos nubrozdinimu pakaušio dešinėje, galvos smegenų sukrėtimu, odos nubrozdinimus krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje kairiojo raktikaulio krūtinkaulinio galo projekcijoje, dešinio raktikaulio projekcijoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio peties išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimus dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešinės mentės projekcijoje, poodines kraujosruvas juosmens kairėje, prie kairės pažastinės duobės, dešinėje alkūninėje duobėje, dešiniame rieše bei dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje bei dešinės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, nesunkiai sutrikdžiusius J. S. sveikatą.

Kaltinamasis S. U. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2012 m. birželio 17 d., apie 23.30 val., su broliu T. U. važiavo automobiliu link perkėlos. Važiuodami P. gatve, pasuko į šalutinį kelią ir privažiavo betoninį atitvarą. Jie norėjo apsisukti ir išvažiuoti, tačiau prie automobilio priėjo nukentėjusysis J. S., rankoje laikydamas pagalį. Jis, nieko nesakęs, trenkė pagaliu per pravirą automobilio langą ir pataikė automobilio vairuotojui T. U. į smilkinį.  S. U. išlipo iš automobilio, siekdamas išsiaiškinti, kodėl jis taip pasielgė. Eidamas link vyriškio, jis šaukė, kad yra policijos pareigūnas, iš kišenės traukė savo tarnybinį pažymėjimą. Netikėtai nukentėjusysis jam sudavė pagaliu į veidą. S. U., supratęs, kad J. S. elgiasi chuliganiškai, norėjo jį sulaikyti. Jis rankomis įsikibo nukentėjusiajam į pečius ir jie susigrūmė. Grumtynių metu J. S. sudavė kumščiu S. U. į veidą. S. U. smūgių J. S. nesudavė, sugriebęs laikė jį už drabužių. J. S. išsinėrė iš megztinio ir pabėgo. T. U. stovėjo šalia. S. U. paskambino į policiją ir kartu su T. U. ėmė persekioti J. S.. Nubėgę kelis šimtus metrų, išgirdo lojant šunį ir pamatė žolėje tupintį J. S.. Jis rankoje laikė pagalį. S. U. sušuko, kad tuoj atvažiuos policija. J. S. atsistojo ir trenkė pagaliu S. U.. S. U. smūgį blokavo ranka ir, panaudojęs kovinių imtynių veiksmus, J. S. pargriovė ant žemės. J. S. priešinosi, bandė suduoti S. U.. Pribėgo T. U., atėmė iš J. S. pagalį ir numetė. S. U. laikė J. S. prispaustą prie žemės ir dar kartą paskambino bendruoju pagalbos telefonu. J. S. ėmė atsiprašinėti, prašė jį paleisti. Atvykus policijos pareigūnams, S. U. nulipo nuo J. S.. J. S. apsivertė ant nugaros ir apsimetė, kad prarado sąmonę. Pareigūnai patikėjo, kad J. S. yra be sąmonės ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Grumtynių metu S. U. sąmoningai nesudavė J. S. nė vieno smūgio. S. U. mano, kad sužalojimai nukentėjusiojo kūne galėjo atsirasti tuo metu, kai jis du kartus grumtynių metu buvo parvirtęs ant žemės ir kai veržėsi ištrūkti iš S. U. sulaikymo. Be to, S. U. manymu, nukentėjusysis galėjo būti sužalotas ir anksčiau, iki šio įvykio. S. U. ir T. U. pagalių rankose neturėjo ir jais nukentėjusiojo nemušė. S. U. nesuprato, kad juos užpuolęs žmogus buvo apsaugos darbuotojas, nes tamsoje neįžiūrėjo jo aprangos ypatumų. Nukentėjusįjį jis ir T. U. persekiojo, siekdami jį sulaikyti ir perduoti policijos pareigūnams, kaip nusikaltimą padariusį asmenį. Nukentėjusiojo jie nesmaugė, ant jo nesišlapino. Atvykstančių policijos pareigūnų laukė įvykio vietoje. Pareigūnai automobilį jiems atidavė ryte, apie 5 val.. Kitą dieną S. U. automobilį apžiūrėjo garaže ir apstebėjo, kad vairuotojo pusės lango rėmas yra apgadintas, ant jo likusi smūgio žymė. Jis paprašė komisariato darbuotojo apžiūrėti automobilį.

Asmens blaivumo pažyma patvirtina, kad 2012 m. birželio 18 d., 04.12 val. s.U. iškvėptame ore etilo alkoholio nerasta (I t., b.l. 81).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM specialisto išvadoje Nr. G 1051/12(03) užfiksuota, kad S. U. buvo padarytas galvos sumušimas su poodinėmis kruaujosruvomis kairio antakio išoriniame gale, dešinės akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva odos nubrozdinimais nosies nugarėlės dešinėje, kliniškai nustatytas nosies kaulų lūžimas, poodinė kraujosruva kairiojo peties išoriniame paviršiuje. Minimus sužalojimus S. U. galėjo gauti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais, galimai naktį iš 2012 m. birželio 17 d. į 18 d. Dėl nosies kaulo lūžimo S. U. sveikata sutrikdyta nesunkiai (I t., b.l. 141).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM papildomoje specialisto išvadoje 2012-07-24 Nr. G 1315/12(03) užfiksuota, kad nustatytą poodinę kraujosruvą, odos nubrozdinimus nosies nugarėlės dešinėje su nosies kaulų lūžimu S. U. galėjo gauti bukos traumos pasekoje, paveikus nosies sritį  kietu buku daiktu, galimai ir mediniu pagaliu, turinčiu keturis nelygius kampus, ar kitas panašias savybes (I t., b.l. 142-143).

Liudytoja gydytoja I. K. parodė, kad ji apžiūrėjo pacientą S. U., vėliau siuntė tirti radiologui. Gydytoja pagal požymius – nežymią nosikaulio kreptaciją padarė preliminarų vertinimą, kad buvo nosies kaulo lūžimas, tačiau radiologas įvertino ir nustatė, kad lūžimo nebuvo. Taigi pirminė jos diagnozė dėl nosies kaulo lūžimo nepasitvirtino.

Specialistas Rimantas P. P. paaiškino, kad kaltinamojo S. U. nosies kaulų lūžis buvo nustatytas remiantis Klaipėdos universitetinės ligoninės pateikta LOR gydytojos I. K. konsultacija. Gydytoja I. K. apžiūrėjo S. U. ir įtarė nosies kaulų lūžimą, ji siuntė atlikti rentgeno nuotraukas. Gydytoja medicininiuose dokumentuose nurodė, kad S. U. nosies linijos menama ašis yra tiesi, palapuojant jaučiama labai nežymi nosikaulių kreptacija be dislokacijos požymių. Rentgenologas apžiūrėjo ir aprašė rentgeno nuotraukas, nustatė, kad nosikaulio lūžimo nėra. Rentgenograma yra įrodymas, kad lūžimo nėra. Gydytoja tik įtarė nosies kaulų lūžimą, tačiau rentgenograma to nepatvirtino. Nosikaulio nežymi kreptacija yra tik vienas iš nosies kaulo lūžimo be dislokacijos požymis. Kreptacija taip pat gali liudyti ir sumušimą. Specialistui tyrimo metu rentgenogramos nebuvo pateiktos, todėl diagnozė nustatyta tik iš medicininių dokumentų.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM ekspertizės akte 2014-02-26 Nr. G EG 438/14(03) konstatuota, kad S. U. naktį iš 2012 m. birželio 17 d. į 2012 m. birželio 18 d. buvo padarytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairiojo antakio išoriniame gale, dešinės akies apatiniame voke, poodine kraujosruva, odos nubrozdinimais nosies nugarėlės dešinėje, poodinė kraujosruva kairiojo peties išoriniame paviršiuje. Dėl šių sužalojimų S. U. sveikata sutrikdyta nežymiai. 2012-06-20 specialisto išvadoje Nr. G1051/12(03) nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas keičiamas į nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą (IV t., b.l. 12-14).

Kaltinamasis T. U. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2012 m. birželio 17 d., apie 23.30 val., automobiliu BMW, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), su broliu važiavo prie marių. Važiavo P. g., rekonstruojamu keliu, pasiklydo, privažiavo betoninį atitvarą, suprato, kad pravažiavimo nėra. T. U. sustabdė automobilį. Staiga pajuto smūgį į kairį smilkinį. Pamatė prie automobilio stovintį vyrą, apsirengusį tamsiais drabužiais, rankoje laikantį pagalį. S. U. iššoko iš automobilio, sušuko, kad yra policijos pareigūnas, bandė sulaikyti vyriškį. T. U. matė, kad tas pats vyras pagaliu sudavė S. U. į veidą. S. U., bandydamas vyrą sulaikyti, įsikibo jam į pečius ir jie abu nuvirto ant žemės. S. U. užvirto ant vyro. Vyras daužė ranka S. U. į dešinį smilkinį, bandė suduoti smūgius ir į kitas kūno vietas. T. U. priėjus prie besigrumiančio brolio ir nepažįstamo vyriškio, vyriškus išsinėrė iš drabužio ir pabėgo. S. U. ir T. U. paskambino į policiją ir nuėjo ieškoti užpuoliko. Brolis ėjo priekyje T. U.. Netrukus T. U. išgirdo šaukiant S. U., kad iškviesta policija, pamatė S. U. ir vyrą stovinčius kovinėje parengtyje. Vyras puolė S. U. su pagaliu, sudavė jam į ranką. S. U. smūgį blokavo, ir abu apvirto. T. U. pribėgus, pagalys gulėjo ant žemės. Jis pagalį paėmė ir numetė tolyn. S. U. prašė T. U. padėti apversti vyriškį ir šaukė, kad T. U. jo nemuštų. Vyriškis sudavė T. U. į smilkinį. T. U. sudavė vyriškiui. Jie vyriškį apvertė ir laikė, kol atvyko policijos pareigūnai. Buvo tamsu, tačiau vyro kūne kraujuojančių žaizdų nesimatė. T. U. buvo nežymiai sužalota ranka ir lūpa, kirstinė žaizda smilkinyje. Iki atvykstant policijos pareigūnams, vyriškis buvo sąmoningas. Automobilį T. U. apžiūrėjo garaže sekančią dieną. Ant lango rėmo pastebėjo purvo ir medžio detalių. T. U. nustebo, kai policijos pareigūnai pasakė neradę ant automobilio išorinių apgadinimų. Į garažą buvo atvykęs policijos specialistas ir dar kartą apžiūrėjo automobilį. Apžiūroje dalyvavo T. U. ir S. U.. Dėl kokios priežasties apžiūros protokole nenurodyta, kad apžiūroje dalyvavo S. U., jis negali atsakyti.

Asmens blaivumo pažyma patvirtina, kad 2012 m. birželio 18 d., 04.42 val. T. U. iškvėptame ore etilo alkoholio nerasta (I t., b.l. 84).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM specialisto išvadoje 2012-06-20 Nr. G 1052/12(03) užfiksuota, kad T. U. buvo padarytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimais  kaktos – kairio skruosto srityje, kairiojo žando srityje, muštinėmis žaizdomis kairio žando gleivinėje. Minėtus sužalojimus T. U. galėjo gauti bukos traumos pasekmėne, paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais, galimai 2012 m. birželio 17 į 18 naktį. Dėl sužalojimo T. U. sveikata sutrikdyta nežymiai (I t., b.l. 146)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM papildomoje specialisto išvadoje 2012-09-24 Nr. pG 1837/12(03) užfiksuota, kad T. U. galvoje galima išskirti  ne mažiau dviejų trauminio poveikio vietų: kairysis skruostas su kakta ir kairio žando sritis (I t., b.l. 147-148).

Specialistas Rimantas P. P. paaiškino, kad trauma galėjo susidaryti ir vieno smūgio metu, praslystant traumuojančiam objektui paviršiumi arba dinaminio poveikio metu.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti nukentėjusiojo J. S., kuris bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu yra miręs, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Nukentėjusysis J. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad 2012 m. birželio 18 d., apie 00.30 val., į jo saugomą UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią K. g., įvažiavo baltos spalvos automobilis BMW. J. S. išėjo iš sargo pastato ir keletą minučių laukė, kol automobilis išvažiuos. J. S. mano, kad automobilyje sėdėję asmenys turėjo jį matyti, nes teritoriją apšviečia geležinkelio pervažoje įrengtas apšvietimas. Automobiliui neišvažiavus, J. S. priėjo ir pareikalavo išvažiuoti. Automobilyje sėdėjo du vyrai. Jie grubiai atkirto, kad J. S. nesikabinėtų. Kilo ginčas. Iš automobilio išlipo S. U. ir bandė suduoti J. S. smūgį į veidą. J. S. nuo smūgio išsisuko ir nustūmė jo ranką. Tada S. U. kita ranka sudavė J. S. į apatinį žandikaulį. J. S. ir S. U. susigrūmė, S. U. parvertė nukentėjusįjį ant žemės ir sudavė apie dešimt smūgių į galvą, pečius. Gindamasis J. S. taip pat sudavė keletą smūgių S. U.. Norėdamas ištrūkti, J. S. išsinėrė iš megztinio. Megztinis liko S. U. rankose. Tuo metu automobilio vairuotojas sėdėjo automobilyje. J. S. ėmė bėgti. Bėgdamas keliu, pamatė atvažiuojantį automobilį. Jis automobilį sustabdė ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Vairuotojas surinko telefono numerį ir telefoną padavė J. S.. J. S. telefonu pranešė, kad buvo sumuštas nepažįstamų asmenų ir iškvietė pareigūnus atvykti į Kairių g., prie perkėlos. Automobiliui nuvažiavus, J. S. pavijo S. U. ir sugriebė už marškinėlių, bandė pargriauti ant žemės. J. S. priešinosi, gindamasis nuo S. U. suduotų smūgių, sudavė smūgį S. U.. grumtynių metu suplyšo J. S. sportiniai marškinėliai. Jis iš marškinėlių išsinėrė ir nubėgo į netoliese esančią saugomą teritoriją prašyti kito sargo pagalbos. Pribėgęs prie  sargo namelio, pamatė atbėgančius S. U. ir T. U.. Jie abu rankose turėjo pagalius. J. S. nuo žemės pakėlė pagalį ir nubėgo toliau. Bėgdamas pavargo, pradėjo prašyti kaltinamųjų susitarti geruoju. S. U. ir T. U. grasino, kad primuš, užmuš J. S., T. U. trenkė J. S. pagaliu į dešinės rankos riešą. Nuo smūgio iš J. S. rankos iškrito pagalys. S. U. sugriebė J. S. už kaklo ir jį smaugė. J. S. priešinosi įvyko grumtynės. J. S. pargriuvo ant nugaros. S. U. atsisėdo jam ant pilvo ir dešiniu keliu spaudė jo kairiąją ranką, o dešinę ranką laikė prispaudęs T. U.. T. U. lazda sudavė J. S. apie dešimt smūgių į kojų šlaunų vidinę pusę ir į lyties organus. J. S. buvo praradęs sąmonę. Atsipeikėjęs pajuto, kad yra tempiamas link miškelio. T. U. nusišlapino J. S. ant veido. T. U. bandė apversti J. S. ant pilvo. J. S. priešinosi, šaukė. S. U. kojos keliu prispaudė J. S. kaklą. S. U. suėmė J. S. ranką ir ją suko, kad šis apsiverstų ant pilvo. J. S. išgirdo atvykstančius policijos pareigūnus. Tik tada S. U. nulipo nuo J. S.. J. S. vėl apsivertė ant nugaros, bet negalėjo atsikelti, jam skaudėjo visą kūną, ypač galvą. Gulėdamas ant žemės, J. S. išgirdo S. U. kalbant su policijos pareigūnu, suprato, kad jie yra pažįstami. Matant policijos pareigūnams, T. U. dar porą kartų spyrė J. S. į šoną, pareigūnas liepė jam liautis. Netrukus atvažiavo dar vienas policijos pareigūnų ekipažas. Vienas pareigūnas apžiūrėjo J. S., patikrino pulsą ir pasakė, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Po to J. S. prarado sąmonę, atsipeikėjo vežamas į ligoninę. Ligoninėje jam diagnozuotas galvos, krūtinės ląstos ir veido sumušimas. Nukentėjusysis buvo išleistas gydytis į namus. J. S. dieną prieš šį įvykį šventė draugo gimtadienį, gėrė alkoholinius gėrimu. Sekančią dieną, birželio 17 d. jis jautė pagirias, tačiau alkoholio nebevartojo (I t., b.l. 15-17, 18-19, 22, 23, 24).

Šiuos savo parodymus nukentėjusysis J. S. 2012 m. birželio 20 d. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas vietą, kurioje 2012 m. birželio 18 d. sustojo baltos spalvos automobilis BMW, vietas, kuriose buvo mušamas automobilio vairuotojo ir keleivio ir vietą, kurioje jis gulėjo atvykus policijos pareigūnams. Pastarojoje vietoje parodymų patikrinimo vietoje metu buvo rastas medinis pagalys. Šioje vietoje aukšta žolė patikrinimo metu buvo išgulėta, žolėje rasta metalinių monetų 20 cnt ir 50 cnt nominalios vertės (I t., b.l. 29-33, 36-37).

Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu rastas pagalys paimtas ir apžiūrėtas. Jam apžiūros metu suteiktas Nr. 3 (I t., b.l. 38-400.

Dokumentas – Mirties liudijimas (įrašo Nr. 499) patvirtina, kad nukentėjusysis J. S. 2012 m. lapkričio 28 d. mirė (I t., b.l. 28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus 2012-06-20 specialisto išvadoje Nr. G1054/12(03) konstatuota, kad J. S. padaryti sužalojimai: galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimais kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po akies jungine, poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje iš kairės, odos nubrozdinimu pakaušio dešinėje, galvos smegenų sukrėtimu, odos nubrozdinimai krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje kairiojo raktikaulio krūtinkaulinio galo projekcijoje, dešinio raktikaulio projekcijoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio peties išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešinės mentės projekcijoje, poodinės kraujosruvos juosmens kairėje, prie kairės pažastinės duobės, dešinėje alkūninėje duobėje, dešiniame rieše bei dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje bei dešinės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje. Minimus sužalojimus J. S. galėjo gauti bukos traumos pasekmėje, sumušus nurodytas vietas kietais bukais daiktais. Rasti pailgos formos odos nubrozdinimai  bei poodinės kraujosruvos galėjo gautis paveikus šias vietas kietu buku pailgos formos daiktu.  Visus nurodytus sužalojimus J. S. galėjo patirti naktį iš 2012 m. birželio 17 d. į 18 d. Dėl nurodytų sužalojimų J. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai (I t., b.l. 46-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus 2012-09-24 papildomoje specialisto išvadoje Nr. G1835/12(03) konstatuota, kad pagal 2012-06-20 specialisto išvadoje Nr. G1054/12(03) užfiksuotus sužalojimus, J. S. kūne galima išskirti aštuoniolika trauminių poveikių vietų: kairė akis, dešinė akis, kairė ausis, viršutinė lūpa, pakaušio dešinė pusė, kairio raktikaulio sritis, dešinio raktikaulio sritis, dešinio peties išorinis paviršius, dešinio peties užpakalinis paviršius, dešinės mentės projekcija, juosmens kairė pusė, kairė pažastinė duobė, dešinė alkūninė duobė, dešinys riešas, dešinė plaštaka, dešinės šlaunies vidurinio trečdalio priekinis paviršius, dešinės šlaunies apatinio trečdalio  priekinis paviršius bei dešinės šlaunies išorinis paviršius. Apžiūros metu rastos pailgos formos poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai: kairio raktikaulio srityje, 6 cm ilgio nubrozdinimas, 6x0,3 cm odos nubrozdinimas dešinio peties srityje, 25x12 cm odos nubrozdinimas dešinės mentės projekcijoje, 11x5 cm poodinė kraujosruva juosmens kairėje, 12x0,5 cm poodinė kraujosruva dešinėje alkūninėje duobėje, 20x6 cm poodinė kraujosruva dešinės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, bei 8x2,5 cm poodinė kraujosruva dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje galėjo gautis paveikus tas vietas kietu buku pailgos formos daiktu, galimai ir mediniu pagaliu ar kitu į jį panašiu daiktu (I t., b.l. 50-52).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus 2012-12-27  papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2560/12(03) konstatuota, kad visi J. S. kūne nustatyti sužalojimai įgauti bukos traumos pasekoje. Sužalojimai neatspindi traumuojančio daikto paviršiaus savybių, o tik bendrines, būdingas kieto buko daikto poveikiui, todėl specialistas negali atsakyti, kurie sužalojimai padaryti rankomis, kurie kojomis. Neįtikima, kad sužalojimai J. S. kūne būtų atsiradę nesuduodant jam nė vieno smūgio. J. S. kūne galima išskirti 18 trauminio poveikio vietų. Užduotyje nurodytas smūgių skaičius – 56 smūgiai, gali neatitikti apžiūros metu nustatyto smūgių skaičiaus, nes į tą pačią vietą galėjo būti ir keli trauminiai poveikiai, arba buvo nepakankama jėga suduota, kad susidarytų matomi išoriniai sužalojimai. Sužalojimų J. S. lytinių organų srityje nebuvo konstatuota. Rastos poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje bei dešinės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje (trys trauminio poveikio vietos) (I t., b.l. 165-168).

Specialistas R. P. P. patvirtino specialisto išvadas Nr. G1054/12(03) ir Nr. G1054/12(03) paaiškino, kad J. S. buvo suduota 18 smūgių pakankama jėga sužalojimams susidaryti. Galėjo būti suduota ir daugiau smūgių mažesne jėga ir nesusidarė kūno sužalojimai. Sužalojimai negalėjo atsirasti J. S. griūnant ant žemės, nes griuvimo metu susidaro dinaminio pobūdžio sužalojimai ant atsikišusių kūno dalių, kontaktuojančių su paviršiumi, ant kurio žmogus nugriūna. Nukentėjusiajam griūnant ant žemės ar žolės neįtikima, kad susidarytų nosies kaulų lūžiai ir sužalojimai akių srityse. Specialisto atliktų tyrimų metu J. S. kakle, gerklose nebuvo rasta smaugimo požymių. Apžiūros metu ir pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nebuvo konstatuota sužalojimų lytiniuose organuose, tačiau buvo padaryti sužalojimai priekiniame šlaunų paviršiuje. R.P. P. pats apžiūrėjo nukentėjusįjį J. S. 2012 m. birželio 20 d. J. S. galvoje ir liemens srityje konstatuota daug sužalojimų. Jis buvo žalojamas smūgiais ir pailgu daiktu, kurio ilgis už plotį didesnis. Nukentėjusysis galėjo netekti sąmonės dėl smūgių į galvą smegenų srityje. Jei nukentėjusysis netenka sąmonės dėl smaugimo, paprastai lieka žymės smaugimo vietoje. Šiuo atveju, tokių žymių nebuvo užfiksuota. Sąmonės praradimą galima ir susimuliuoti, tačiau šiuo atveju GMP darbuotojų buvo nustatyti sąmonės netekimo simptomai (III t., b.l. 117-118).

Všį Klaipėdos universitetinės ligoninės etanolio koncentracijos kraujo serume tyrimo akte konstatuota, kad nukentėjusiojo J. S. kraujyje rasta 1,38 prom. alkoholio (I t., b.l. 55).

Liudytojas gydytojas - psichiatras S. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiojo J. S. kraujo tyrimo metu rasta 1,38 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kad tokia alkoholio koncentracija išliktų žmogaus kraujyje praėjus parai laiko nuo alkoholinių gėrimų pavartojimo, turi būti išgertas didelis kiekis alkoholio Per parą laiko iš žmogaus organizmo pasišalina apie 0,5 l išgerto alkoholinio gėrimo, kurio stiprumas 40°. Tačiau yra daug faktorių, nuo kurių priklauso alkoholio pasišalinimo iš organizmo sparta. Sprendžiant pagal J. S. kraujyje rastą alkoholio koncentraciją ir jo paaiškinimą, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš parą laiko iki kraujo paėmimo, galima daryti išvadą, kad J. S. buvo išgėręs apie 0,75 l alkoholinių gėrimų.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta 2012 m. birželio 18 d., 01.15-02.55 val. Apžiūrėta vieta – aikštelė, esanti remontuojamame kelyje, kurioje sustatyta sunkiasvorė UAB (duomenys neskelbtini) technika. Viduryje aikštelės, ant keliuko stovi automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos. Po varikliu, ant žemės, matosi išbėgęs aušinimo skystis. Ant automobilio variklio gaubto padėtas medinis kuolas 0,5 cm (?) ilgio . Už automobilio ant žvyro krūvos rastas numestas juodos spalvos megztinis su užrašu „saugos tarnyba G“. Netoli megztinio rasta mėlynos spalvos vasarinė šlepetė. K. g., 100 m atstumu nuo automobilio, rasti suplėšyti baltos spalvos marškinėliai su užrašu „Žemaitijos pienas“. Išvažiavus iš aikštelės ir nuvažiavus apie 100 m matomas žvyro takas. Juo važiuojant 200 m, dešinėje pusėje, rasta išgulėta žolė. Šalia išgulėtos vietos rastas medinis strypas apie 0,5 cm (?) ilgio. Įvykio vietoje apžiūrėjus automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad trūkusi aušinimo skysčio žarna. Matomi seni prekinio kairės pusės sparno sulankstymai, kairės pusės prekinio bamperio įtrūkimas. Daugiau apgadinimų nepastebėta (I t., b.l. 85-87, 89-95).

Automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. birželio 18 d., po apžiūros, grąžintas savininkui T. U. (I t., b.l. 96).

Daiktų, rastų įvykio vietos apžiūros metu, apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus juodos spalvos megztinį, priekinėje jo dalyje ant kišenėlės yra baltos spalvos užrašas „Saugos tarnyba“. Ant dešinės pusės rankovės užrašas „G“. Apžiūrėjus baltos spalvos marškinėlius, nustatyta, kad jie suplėšyti. Apžiūrėjus mėlynos spalvos guminę šlepetę, nustatyta, kad ji 43 dydžio. Taip pat apžiūrėti du mediniai pagaliai: 1) medinis pagalys 87,5 cm ilgio, 4,5 cm pločio; 2) medinis pagalys, kurio vienas galas bukas, o kitas nusmailintas. Pagalio ilgis 72,5 cm , plotis 2,5 cm. Pagalio bukasis galas nudažytas raudonos spalvos dažais. Viename šone įkalta vinis (I t., b.l. 97-98, 99-103).Mėlyna šlepetė po apžiūros grąžinta savininkui kaltinamajam S. U. (I t., b.l. 106-107).Juodos spalvos megztinis po apžiūros grąžintas savininkui nukentėjusiajam J. S. (I t., b.l. 18-109).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertizės akte 2014-09-15 Nr. 140-(732)-IS1-4578 konstatuota, kad ant tirti pateikto pagalio (Nr.1), paimto 2012-06-20 nukentėjusiojo J. S. parodymų patikrinimo vietoje metu, kraujo nerasta. Rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateikto pagalio (Nr. 2), paimto 2012-06-18 įvykio vietos apžiūros metu, rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR;

Ant tirti pateikto pagalio (Nr. 3), paimto 2012-06-18 įvykio vietos apžiūros metu, kraujo nerasta; rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR;

(IV t., b.l. 49-63);

Liudytojas M. J. parodė, kad 2012 m. birželio 18 d., apie 00.40 val., važiavo namo K. g., Klaipėdos m. Važiuodamas pamatė priešais atbėgantį žmogų. Žmogaus viršutinė kūno dalis buvo nuoga. Pamatęs M. J. automobilį, žmogus pradėjo eiti link automobilio, rodydamas ranka, kad M. J. sustotų. M. J. sustojo. Žmogus paprašė paskambinti policijai. M. J. surinko BPC telefono numerį ir padavė vyrui kalbėti. Iš vyro pokalbio su BPC dispečere, M. J. suprato, kad jis buvo užpultas nepažįstamų vyrų. Vyras paminėjo, kad užpuolikai jį persekioja su pagaliu. Baigęs pokalbį, vyras grąžino telefoną, o pats nubėgo. M. J. nepastebėjo, kad vyras rankoje laikytų pagalį. Kitų vyrų liudytojas nematė.

Liudytojas policijos pareigūnas G. D. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį S. U., jie yra bendradarbiai. 2012 m. birželio mėn., dirbant su patruliu D. Ž., gavo pranešimą, kad P. gatvėje vyksta konfliktas su apsaugos darbuotoju. Kas pranešė apie konfliktą, liudytojas neatsimena. Atvykęs į įvykio vietą, pastebėjo stovintį automobilį, įjungtu varikliu ir žibintais. Automobilio durelės buvo atidarytos. Automobilyje žmonių nebuvo. Ant automobilio kapoto buvo padėtas pagalys kampuotomis briaunomis. Ant žvyro krūvos mėtėsi megztinis. Eidamas gatve, rado numestus marškinėlius.  Vaikščiodami pareigūnai priėjo dar vieną apsaugos postą. Poste buvęs apsaugos darbuotojas paaiškino matęs kažką nubėgant ir parodė į kurią pusę. Pareigūnams nuvažiavus iki (duomenys neskelbtini) poligono, pastebėjo stovinčius abu kaltinamuosius. Šalia jų, žolėje, gulėjo žmogus, iki pusės nuogas, sumuštu veidu. Liudytojui atsimena, kad nukentėjusiojo veide buvo didelė kraujosruva. Ar nuo nukentėjusiojo dvelkė šlapimu, liudytojas nežino, neatkreipė dėmesio.  Vyras gulėjo ant nugaros, ant jo pilvo matėsi kraujosruvos, panašios į mušimo pagaliu žymes. Vyras kažką sumurmėjo ir prarado sąmonę. G. D. patikrino nukentėjusiojo pulsą ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, patrulį ir operatyvinį budėtoją. Netoli nukentėjusiojo buvo numestas pagalys raudonu galu. Kaltinamieji medikų pagalbos neprašė. Vėliau G. D. pastebėjo, kad S. U. buvo sužalota nosis. Liudytojas nepastebėjo T. U. kūne sužalojimų. S. U. paaiškino, kad nukentėjusysis – aikštelės sargas, pirmas juos užpuolė, trenkė pagaliu į mašiną. Dėl to prasidėjo konfliktas. Automobilio langai nebuvo išmušti.

Liudytojas policijos pareigūnas D. Ž. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį S. U., žino, jog kaltinamasis dirba policijoje.  2012 m. birželį, naktį, dirbo ekipaže su pareigūnu G. D.. Buvo gauti du pranešimai apie konfliktą prie perkėlos. Vienas pranešimas buvo apie tai, kad užpultas apsaugos darbuotojas, kitas, kad apgadintas automobilis. Nuvykę į įvykio vietą P. g., (duomenys neskelbtini) saugomoje teritorijoje, pareigūnai rado stovintį tuščią automobilį. Ant automobilio variklio dangčio gulėjo pagalys. Tikrindami įvykio vietą, jie važiavo K. g., išgirdo lojant šunį. Nusileidę keliu, pamatė šalia kelio stovinčius kaltinamuosius. Prie jų žolėje gulėjo žmogus. Žmogus buvo iki pusės nuogas, kruvinu veidu. Žmogus norėjo kažką pasakyti, tačiau prarado sąmonę. Nukentėjusysis kvėpavo, jo pilvas kilnojosi. Abiejų kaltinamųjų veidai taip pat buvo sukruvinti. Buvo iškviesti medikai. Laukiant medikų, S. U. paaiškino, kad juos užpuolė apsaugos darbuotojas, apgadino automobilį, sumušė S. U. ir T. U. mediniu pagaliu. Jie paaiškino, kad vyriškį jie sulaikė, o sulaikymo metu tarpusavyje susimušė.

Liudytojas policijos pareigūnas V. M. parodė, kad 2012 m. birželio mėn., budėjimo metu, iš BPC buvo persiųsti du pranešimai, apie tai, kad užpultas apsaugos darbuotojas ir kitas, apie tai, kad policijos pareigūnui reikalinga pagalba. VPK į įvykio vietą išsiuntė patrulius. Po pusvalandžio įvykio vietoje buvęs patrulis informavo, kad reikalingas operatyvinis darbuotojas. V. M. tarnybiniu automobiliu išvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje rado tuščią automobilį įjungtu vidaus degimo varikliu ir šviesomis. V. M. išjungė automobilio variklį.  Ant automobilio variklio dangčio buvo padėtas pagalys.  Pagal pareigūnų nurodymus, V. M. nuvyko į vietą, kurioje buvo abu kaltinamieji ir policijos pareigūnai. Šalia kaltinamųjų, ant žolės gulėjo žmogus, stambaus kūno sudėjimo, iki pusės nuogas. Vyras gulėjo ant nugaros. V. M. arti gulinčio vyriškio nebuvo priėjęs, todėl jokių matomų sužalojimų nepastebėjo, ar vyras buvo sąmoningas, netyrė. Netoli vyriškio mėtėsi pagalys raudonu galu. Kiek pamena, S. U. ir jo brolis medikų pagalbos neprašė. S. U. paaiškino, kad apsaugos darbuotojas juos užpuolė, trenkė pagaliu per pravertą automobilio langą jo broliui. Apžiūrėdamas automobilį stebėjo ar nėra apgadinimu, buvo įtrūkęs bamperis, įlenktas sparnas, šie sugadinimai atrodė senesni, o daugiau sugadinimų nepastebėjo. Jokio įbrėžimo ant vairuotojo durelių nepastebėjo. Kodėl neapžiūrėjo automobilio išsamiau, neatsimena. Automobilį po apžiūros grąžino kaltinamiesiems. Kodėl taip pasielgė, negali pasakyti. Tvirtina, kad kaltinamajam S. U. nebuvo padaryta išimtis dėl jo darbo policijoje. V. M. grįžus į policijos komisariatą, jo jau laukė abu kaltinamieji. Jie norėjo rašyti pareiškimus, tačiau atsisakė pasitikrinti girtumą, todėl V. M. pareiškimų nepriėmė.  Atsisakydami tikrintis girtumą, kaltinamieji tvirtino, kad jie įvykio metu nukentėjo, todėl neprivalo „pūsti“.  Vėliau abu kaltinamieji buvo patikrinti alkotesteriu, paaiškėjo, kad jie yra visiškai blaivūs.  S. U. ir T. U. surašė laisvos formos pranešimus apie įvykį.

Liudytojas policijos pareigūnas R. K. parodė, kad 2012 m. birželio 18 d., apie 1 val., gavo VPK budėtojo pranešimą, kad P. g. vyksta konfliktas su apsaugos darbuotoju. Pranešėjas nurodė, kad apsaugos darbuotojas kelis kartus sudavė, aplamdė automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą, prie karjero, pastebėjo abu kaltinamuosius. Su jais buvo kitas policijos ekipažas. Ant žolės gulėjo vyras sužalotu veidu. Vyras buvo gyvas. Kaltinamieji pranešę, kad tarp jų ir gulinčio vyro įvyko konfliktas. Netrukus atvyko greitoji pagalba ir gulintį vyrą išvežė. Vyras buvo be sąmonės.

Liudytoja policijos pareigūnė G. T. parodė, kad ji buvo iškviesta į įvykio vietą, Kairių g., į saugomą (duomenys neskelbtini) teritoriją. Vykdama žinojo, jog įvyko muštynės, ir, kad dalyvavo policijos pareigūnas. Atvykusi ji pamatė greitosios pagalbos automobilį, įvykio vietoje jau buvo policijos pareigūnai V. M., G. D. ir specialistas. Teritorija buvo nežymiai apšviesta, atlikdami apžiūra pareigūnai naudojosi savo šviestuvais. V. M. vietoje rašė įvykio vietos apžiūros protokolą, G. T. jį pasirašė tik po apžiūros, protokolo neskaitė. G. T. fotografavo įvykio vietą. Matė saugomoje aikštelėje stovintį baltos spalvos BMW automobilį, išjungtu varikliu. Po automobiliu buvo išbėgęs aušinimo skystis. Ant automobilio variklio dangčio buvo padėtas pagalys. G. T. pagalį fotografavo, tačiau negali atsakyti, kodėl nuotraukos nėra jos pateiktame kompaktiniame diske su nuotraukomis. Automobilio viduje buvo alaus skardinių. Automobilio sparnas ir bamperis buvo įtrūkę, daugiau apgadinimų liudytoja nepastebėjo.  Nuo automobilio, kelių metrų atstumu, mėtėsi vyriška šlepetė, megztinis. Liudytoja juos sudėjo į policijos paketus ir perdavė tyrėjui V. M.. Pamatė dar vieną pagalį, numestą netoli automobilio, ant žolės. Šio pagalio G. T. neapžiūrėjo ir neėmė, nes manė, kad jis nesusijęs su įvykiu.  Toliau nuo įvykio vietos, ant asfaltuoto kelio rado marškinėlius. Juos paėmė ir perdavė tyrėjui. Nuvykus į vietą, kurioje vyko muštynės, rado išgulėtą vietą žolėje. Tyrėjas ant žolės rado pagalį raudonu galu.  Iš kur konkrečiai tyrėjas paėmė šį pagalį, liudytoja neatsimena. Po apžiūros G. T. grįžo į policijos įstaigą. Netrukus prie jos priėjo S. U. ir paklausė, kur tyrėjai. G. T. atkreipė dėmesį, kad S. U. marškinėliai buvo kruvini. Liudytoja įvykio vietoje nukentėjusiojo ir kaltinamojo S. U. nematė.

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad policijos pareigūnė G. T. 2012 m. lapkričio 12 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė elektroninę laikmeną (CD) su 2012 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis (II t., b.l. 4).

Elektroninės laikmenos apžiūros protokole užfiksuota, kad G. T. pateiktoje laikmenoje automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukos. Ant automobilio kapoto padėtas pagalys, vairuotojo durelės atidarytos. Automobilio salono ir bagažinės nuotraukos. Taip pat nufotografuota guminė šlepetė, padangos protektoriaus raštas, įsispaudęs žvyrkelyje apsaugos darbuotojo megztinis, susukti šviesūs marškinėliai, ištryptos žolės ir pagalio joje nuotraukos (II t., b.l. 5-19).

Liudytoja gydytoja L. K. parodė, kad 2012 m. birželio 8 d., apie 00,40 val., greitosios medicinos pagalbos stotyje gautas pranešimas apie sumuštą žmogų prie (duomenys neskelbtini) kanalo. Įvykio vietoje medikų brigadą pasitiko policijos pareigūnai. Jie parodė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis – vyras gulėjo ant žolės, maždaug 10 m nuo kelio. Jis gulėjo ant nugaros, buvo be sąmonės – nereagavo į išorinius ir skausmo dirgiklius. Nukentėjusiojo veidas buvo sumuštas, sutinęs, sumušta galva ir krūtinė. Vyras buvo iki pusės nuogas. Truputį toliau nuo nukentėjusiojo, šalikelėje mėtėsi medinis kuolas. Nuo nukentėjusiojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Šalia policijos pareigūnų stovėjo civiliais rūbais apsirengęs vyras, jo drabužiai buvo aptaškyti krauju, tačiau akivaizdžiai sužalotas šis vyras nebuvo. Medicinos darbuotojams paprašius padėti įkelti nukentėjusįjį į automobilį, vyras civiliais drabužiais nusikeikė ir atsisakė padėti. Vežamas į ligoninę nukentėjusysis sąmonės nebuvo atgavęs.

Liudytoja V. A. parodė, kad ji dirba felčere greitosios medicinos pagalvos stotyje. 2012 m. birželio mėn., dienos neatsimena, nakties metu, apie 2 val., greitosios medicinos pagalbos stotis gavo iškvietimą vykti prie (duomenys neskelbtini) kanalo, kur guli sužeistas žmogus. Greitosios pagalbos brigadoje vyko V. A. ir gydytoja L. K.. Įvykio vietoje liudytoja pastebėjo stovinčius du policijos tarnybinius automobilius. Šalia pareigūnų stovėjo civiliai apsirengęs vyras. Pievoje gulėjo žmogus.  Nukentėjęs buvo be sąmonės, nereagavo į aplinką. Jis buvo iki pusės uogas, veidas stipriai sumuštas, kruvinas ir patinęs. Krūtinėje matėsi sumušimai ir nubrozdinimai, tarsi mušant pagalio galu. Tokią išvadą V. A. padarė pamačiusi netoli vyro numestą pagalį ir išgirdusi kalbant policijos pareigūnus, kad jis buvo sumuštas pagaliu. Liudytoja neatkreipė dėmesio, ar nukentėjusiojo plaukai buvo šlapi, taip pat nepajuto sklindančio šlapimo ir alkoholio kvapo. Įvykio vietoje daugiau niekas neprašė medicininės pagalbos.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad V. B. GMP iškvietimą gavo 2012 m. birželio 18 d., 1.09 val., atvyko į įvykio vietą 1.20 val. Iškvietė policijos pareigūnai, iškvietimo priežastis – rastas sumuštas žmogus. Ligonio vardas ir pavardė nežinomi. Diagnozė – galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas ir girtumas. Objektyviai tiriant nustatyta: be sąmonės, į dirgiklius nereaguoja. Sumušta galva, veide kraujosruvos, sumušimo žymės krūtinės srityje, pilvas minkštas, iš burnos – alkoholio kvapas (III t., b.l. 183).

Liudytoja J. D. parodė, kad ji dirba UAB „G.“ rinktinės vadove. UAB „G.“ yra sudariusi sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) pagal kurią saugo (duomenys neskelbtini) objektus. 2012 m. birželio 18 d., apie 2.25 val., paskambino vyriausiasis šaulys A. S. ir pranešė, kad  saugomame UAB (duomenys neskelbtini) objekte, K. g., sumuštas šaulys J. S.. J. D. nedelsdama nuvyko į įvykio vietą. UAB (duomenys neskelbtini) saugomoje aikštelėje stovėjo baltas BMW automobilis, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat matė policijos tarnybinį automobilį ir du pareigūnus. Jie apžiūrinėjo įvykio vietą, pareigūnė moteris fotografavo. Liudytoja matė, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje rado ir į plastikinį policijos paketą supakavo J. S. tarnybinį megztinį, marškinėlius, vyrišką guminę šlepetę. J. D. taip pat fotografavo įvykio vietą.  Ji apžiūrėjo automobilį BMW iš išorės. Jokių akivaizdžių sužalojimų ant automobilio nepastebėjo. Liudytoja atkreipė dėmesį į tai, kad po automobiliu buvo išbėgęs skystis. Automobilio vairuotojo durelių lango stiklas buvo praviras, tačiau pilnai nebuvo atidarytas.  Ant rėmo jokių apgadinimų J. D. nematė. Ant automobilio variklio dangčio medinio pagalio nebuvo. Apžiūrėjusi įvykio vietą, J. D. važiavo į ligoninę pas J. S.. J. S. matė ligoninės priėmimo skyriuje. Jis buvo nuogas iki pusės, krūtinė ir veidas kruvini, ant krūtinės matėsi daug smulkių įbrėžimų, žaizdelių. Ypač stipriai buvo sužalota viena J. S. akis, ji neatsimerkė, buvo labai sutinusi. J. S. paaiškino, kad jį užpuolė du nepažįstami vyrai, atvažiavę į objektą automobiliu. J. S. papasakojo, kad jį mušė pagaliais. Po gydytojų apžiūros nukentėjusįjį J. S. į namus išvežė sūnus E. S.. J. D. grįžo į įvykio vietą tęsti apžiūros ir užtikrinti objekto apsaugą. Kartu su ja į įvykio vietą atvažiavo UAB „G.“ specialistas R. S.. Policijos pareigūnų įvykio vietoje nebebuvo. Liudytoja nutarė apžiūrėti automobilį BMW iš vidaus. Atidariusi dureles, salone pamatė ant priekinės panelės keleivio pusėje pastatytą atidarytą alaus „Kalnapilis“ skardinę. Ant galinės sėdynės gulėjo uždaryta alaus skardinė. J. D. automobilio saloną nufotografavo.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2012 m. birželio 18 d., apie 3 val., šaulys A. S. informavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) saugomame objekte sumuštas UAB „G.“ darbuotojas J. S.. Liudytojas nuvažiavo į įvykio vietą. Čia jau buvo J. S. sūnus E. S., viršininkė J. D., policijos pareigūnai. J. D. apžiūrinėjo baltos spalvos automobilį BMW, stovintį saugomoje teritorijoje. R. S. ant automobilio sužalojimų nepastebėjo. Į įvykio vietą buvo atvažiavęs apsaugos tarnybos „G.“ pareigūnas. Ši tarnyba saugo šalia esantį objektą. R. S. buvo nuėjęs į UAB „G.“ apsaugos postą ir kalbėjo su apsaugos darbuotoju R. L.. Jis papasakojo naktį išgirdęs triukšmą ir pamatęs bėgantį pusiau nuogą žmogų, o paskui jį du vyrus. Du vyrai rankose turėjo pagalius, o pusiau nuogas vyras pagalio neturėjo. Vyrai su pagaliais šaukė: „stok, už mušiu“. Visi nubėgo į miškelį. R. L. girdėjo triukšmą, sklindantį iš miškelio.

Liudytojas UAB „G.“ šaulys K. Ž. parodė, kad 2012 m. birželio 18 d., apie 3 val., šaulys A. S. pranešė, kad UAB (duomenys neskelbtini) saugomame objekte įvyko muštynės, kurių metu nukentėjo UAB „G.“ apsaugos darbuotojas J. S.. A. S. apie muštynes pranešė policija. Liudytojui atvykus į įvykio vietą, joje buvo policijos pareigūnai. Jie liudytojui įvykio aplinkybių nepaaiškino. Saugomoje teritorijoje stovėjo baltos spalvos BMW automobilis. K. Ž. buvo priėjęs prie automobilio, apgadinimų nepastebėjo.  Automobilis nebuvo subraižytas, sulankstytas, stiklai nebuvo išdaužti. Po automobiliu buvo išbėgęs skystis iš radiatoriaus. Vairuotojo durelių stiklas buvo šiek tiek praviras. Ant automobilio kapoto medinio pagalio nebuvo. Vėliau atvažiavo nukentėjusiojo J. S. sūnus E. S. ir UAB „G.“ pamainos viršininkė J. D.. Buvo atvažiavęs specialistas R. S.. Jie fotografavo automobilį. J. D. išvažiavo į ligoninę pas J. S., o K. Ž. nurodė saugoti objektą. Netrukus išvažiavo ir policijos pareigūnai. Po 40 min. grįžo J. D., dar kartą apžiūrėjo automobilį. Apie 5 val. atvažiavo tarnybinis policijos automobilis. Juo atvažiavo du uniformuoti pareigūnai ir vienas civilis vyras. Jie iš UAB (duomenys neskelbtini) aikštelės ištempė automobilį BMW. Apie 5.10 val. liudytojas, važiuodamas į saugomą (duomenys neskelbtini) objektą matė automobilį BMW stovint po viaduku.

Liudytojas R. L. parodė, kad jis dirbo UAB „G.“ apsaugos darbuotoju. 2012 m. birželio 17-18 naktį, budėjo apsaugos poste, K. g., saugojo AB (duomenys neskelbtini) techniką. Naktį pro sargo namelį pastebėjo prabėgantį vyriškį. Vyras buvo iki pusės nuogas,  rankose jokių pagalių neturėjo. Žmogų vijosi kiti du žmonės. Jie rankose turėjo pagalius arba į juos panašius daiktus. Nerukus iš miško pusės išgirdo šūksnius.  Praėjus apie pusvalandžiui nuo šio įvykio, R. L. iškvietė apsaugos darbuotojus. Atvykus UAB „G.“ darbuotojams, padarė įrašą žurnale.

Liudytojas UAB „G.“ apsaugos darbuotojas R. J. parodė, kad 2012 m. birželio mėn., tikslios dienos neatsimena, paskambino UAB (duomenys neskelbtini) objekto apsaugos darbuotojas ir pranešė, kad pro jo objektą prabėgo du žmonės, vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. R. J. atvyko į postą per 9 minutes nuo pranešimo gavimo. Apsaugos darbuotojas paaiškino, kad į miško pusę nubėgo du vyrai. Jie patikrino saugomą objektą, pažeidimų nenustatė. Į įvykių registravimo žurnalą R. J. įrašė duomenis apie iškvietimą.

Nukentėjusysis E. S. parodė, kad nukentėjusysis J. S. yra jo tėvas. Jie abu dirbo UAB „G.“ apsaugos darbuotojais. Darbo grafikas buvo sunkus, todėl susitarė su tėvu J. S., kad J. S. pavaduos jį darbo metu, saugant objektą K. g. Apie susikeitimą niekam nepranešė. Naktį paskambino rinktinės darbuotojas ir pranešė, kad tėvas yra sumuštas. E. S. nuvažiavo į tarnybos vietą. Joje buvo atvykę policijos pareigūnai, rinktinės vadovė. Vėliau E. S. važiavo į ligoninę. J. S. buvo sužalotas, sumuštas, kruvinas. Tėvas papasakojo, kad į saugomą teritoriją įvažiavo automobilis. Jame sėdėjo du vyrai ir gėrė alkoholinius gėrimus. Paprašyti išvažiuoti iš teritorijos, jie sumušė J. S., nusišlapino jam ant galvos. Tėvas buvo blaivus, nuo jo dvelkė šlapimo kvapas. Dėl savavališko susikeitimo tarnybos metu E. S. buvo paskirta drausminė nuobauda. E. S. mano, kad tėvo mirtį įtakojo minėti sužalojimai ir stresas.

Liudytojas policijos pareigūnas R. B. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį S. U., juos sieja darbiniai santykiai. Liudytojas neatsimena, ar jam skambino kaltinamasis S. U., ar policijos budėtojas, ir prašė atvažiuoti apžiūrėti automobilio, nes nakties metu apžiūrą atlikę pareigūnai galėjo nepastebėti apgadinimų. Automobilis buvo garaže. Liudytoją R. B. pasitiko abu kaltinamieji S. U. ir T. U.. S. U. ant automobilio lango rėmo parodė įbrėžimą. R. B. ikiteisminio tyrimo neatliko, žino, kad ikiteisminio tyrimo veiksmus jis gali atlikti tik gavęs prokuroro pavedimą. Šiuo atveju papildomą automobilio apžiūrą jis atliko kaltinamojo S. U. nurodymu ne kaip pareigūno, o kaip nukentėjusio asmens. Automobilio apžiūros protokole nurodytas tik vienas dalyvavęs kaltinamasis – T. U., nes šame dokumente nebūtina nurodyti visus dalyvavusius asmenis. Liudytojas R. B. pats nusprendė į protokolą įtraukti tik T. U..

Liudytojas policijos pareigūnas R. B. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį S. U.. Jis dalyvavo automobilio apžiūroje. Apžiūra vyko privačiame garaže. Pranešimą apie tai, kad reikia apžiūrėti automobilį, jis gavo budėjimo metu. Automobilio apžiūroje dalyvavo abu kaltinamieji. Liudytojas apžiūros metu aptiko prie vairuotojo durelių įlenkimą, paėmė mikrodaleles.  Ar automobilio apžiūros metu buvo sužalotas S. U., neatsimena. T. U. veide matėsi mėlynė.

Automobilio apžiūros protokole užfiksuota, kad 2012 m. birželio 18 d., 19.25-19.45 val., garaže (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio apžiūros metu ant vairuotojo durelių lango rėmo matomas 3,5 cm ilgio ir 0,5 cm pločio įbrėžimas. KTB specialistas nuo įbrėžimo ant daktiloskopinės kortelės paėmė mikrodaleles ir padarė įbrėžimo mikrosilo atlieją. Apžiūrą atliko tyrėjas R. B., dalyvavo kaltinamasis T. U. ir R. B.. (I t., b.l. 109-112).

Klaipėdos apskritie Vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų biuro 2013-01-04 specialisto išvadoje Nr. 30-19-IS1-1174 užfiksuota, kad ant tyrimui pateiktos mikrosilo išliejos užfiksuotas pėdsakas neryškiai, todėl įrankio identifikavimui netinka. Specialistas negalėjo atsakyti, ar ant automobilio BMW 524, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) durelių lango rėmo užfiksuotas pėdsakas galėjo būti padarytas mediniu daiktu (I t., b.l. 161).

Kaltinamųjų gynėjo advokato M. N. pateiktas dokumentas: Antstolės L. N. kontoros Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas 2013-06-12 Nr. 65/13/16. Protokole užfiksuota, kad antstolė L. N., vykdydama S. U. pavedimą konstruoti CD laikmenoje failų nr. DSCN5718 ir Nr. DSCN5719 nuotraukose matomą baltos spalvos automobilio vairuotojo durelių rėmo, per vidurį, baltos spalvos defektą, atsiradusį smūgio pasekoje. Antstolė konstatuoja, kad išdidinus failuose Nr. DSCN5718 ir Nr. DSCN5719 esančias nuotraukas, ant automobilio kairės pusės priekinių (vairuotojo) durelių lango juodos spalvos rėmo per vidurį, matoma pailgos baltos spalvos dėmė (III t., b.l. 18-23).

2012 m. birželio 26 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad dalyvaujant kaltinamajam S. U. apžiūrėti daiktai: džinsiniai šortai, ant kurių šlaunų srityje matomos įvairaus dydžio ir formos dėmės, panašios į kraują. Taip pat apžiūrėtas bliuzonas, kurio priekinė dalis ir abejos rankovės išteptos dėmėmis, panašiomis į kraują Po apžiūros šie daiktai nufotografuoti ir grąžinti kaltinamajam S. U. (I t., b.l. 113-116).

2012 m. birželio 26 d., Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius raštu Nr. 41D9K0-68 informavo ikiteisminio tyrimo įstaigą, kad 2012 m. birželio 18 d., 00.40 val., centro informacinėje sistemoje užregistruotas S. U. (skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) ir J. S. (skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) pranešimai apie galimai įvykusį konfliktą, kurio metu apgadintas automobilis, (duomenys neskelbtini), bei įvykęs užpuolimas, (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 117).

Garso įrašo apžiūros protokole užfiksuoti skambučiai:

2012 m. birželio 18 d., 0.40.19 val., telefono skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini): Vyras pranešėjas: būkit maloni, policiją iškvieskit pagalbos, K. gatvė, (duomenys neskelbtini) postas. Aš apsaugos darbuotojas S. Užpuolė atvažiavę nepažįstami. ... BPC dispečerė: Greitosios pagalbos nereikia? Vyras: „Ne, aš pasprukau, čia žmogų sustabdžiau‘.... Vyras: „greitai kvieskit. Aš postą saugojau, o mane sumušė“; BPC dispečerė: „gerai, vardą ir pavardę savo pasakykit“. Vyras: „J. S.“

2012 m. birželio 18 d., 0.40.26 val., telefono skambutis iš telefono Nr.8(duomenys neskelbtini);

Vyras: Laba diena, (duomenys neskelbtini). Čia apsaugos darbuotojas užpuolė (keiksmažodis) sudaužė mašiną. Perkėlos 10 atsiųskit prašau pareigūnus“; BPC dispečeris:  kas atsitiko?“ Vyras: „nu ta prasme, na muštynės, nu konfliktas įvyko ir viskas“. BPC dispečeris: Tarp apsaugos darbuotojo ir jūsų?“ Vyras: „jo“. BPC dispečeris: „dabar mušate, nesimušate?“, Vyras: „ne, šiuo metu nesimušame, jis pabėgo...galit iškviesti, ta prasme“; BPC dispečeris: „Jūsų vardas, pavardė, pasakykite prašau“; Vyras: „S. U.“

(I t., b.l. 117, 118-119).

Garso įrašo, pateikto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apžiūros protokole, užfiksuoti šie S. U. skambučiai į policijos įstaigą:

2012-06-18, 00.49.36 val., telefono skambutis:

Pranešėjas: „laba diena, vade esu S. U.. Truputėli turim konfliktą, galima (duomenys neskelbtini) kuo greičiau ekipažą atsiųsti“; ...“Jo, ta prasme, važiuojant link .... privažiavom, įvažiavom į tą kelią, apsauginis išdaužė stiklus keiksmažodis nu į akį davė“;

2012-06-18,  01.02.25 val., telefono skambutis:

Pranešėjas: „Laba, S. trukdo. Aš esu S. U., nu ar atvažiavo kas nors“; Policijos pareigūnė moteris: „kur, (duomenys neskelbtini)?“; Pranešėjas: „taip, (duomenys neskelbtini)“;... Policijos pareigūnė moteris: „o tu, kaip dalyvis esi, S?“ Pranešėjas: „Aš nukentėjęs, man snukį išdaužė, mašiną sudaužė, keiksmažodis“. Garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad šio garso įrašo metu girdisi pašaliniai garsai, nereikšmingi bylai (I t., b.l. 121, 122-124);

Lietuvos teismo ekspertizės centro 20104-11 ekspertizės akte Nr. 11-726(14) pateikta garso įraše, gamyklinis Nr. fmA111073520C08 (įrašas pateiktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato), užfiksuoto fone vykstančio dviejų vyrų V1 ir V2 (V?- dešifravimo teisingumu abejojama) pokalbio stenograma:

V?: -Mušė....

V1:-Ar mažas?

V2:-Vyrai, aš atsisėsiu.

V1:- Keiksmažodis, tik nejudėk, keiksmažodis. Aš tau pasakau.

V2: -aš atsisakysiu, vyrai.

V1:- klausyk, tu...

V2:-Vyrai, aš aš pats. Aš bučiuoju rankų.

V1:- Eik tu sau. Reiktų..., jeigu tu tam pritari. Kalbėjausi su...

(IV t., b.l.44-47).

Liudytojas UAB „G.“ juristas V. M. parodė, kad J. S. ir E. S. dirbo įmonėje apsaugos sargybiniais. Gavus duomenų apie apsaugos darbuotojo J. S. sužalojimą, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, netiriant paties įvykio aplinkybių. Tuo metu, kai buvo sužalotas J. S., apsaugos poste turėjo dirbti jo sūnus E. S..  Apie darbuotojų susikeitimą nebuvo informuota įmonės administracija ir pamainos vadas. Patikrinimo metu E. S. paaiškino, kad tą dieną jis blogai jautėsi, todėl nutarė pasikeisti budėjimą su tėvu J. S.. Darbo grafikas yra sudaromas iš anksto, su juo darbuotojai supažindinami. Darbuotojai turi dirbti griežtai pagal darbo grafiką, o susikeitimas gali įvykti tik su vadovybės žinia ir sutikimu. Visi darbuotojai yra supažindinti su įmonės vidaus tvarkos taisyklėmis. J. S., savavališkai susikeisdamas budėjimo laiką su E. S. veikė savavališkai ir pažeidė įmonės vidaus tvarkos taisykles. Liudytojo manymu, nors ir ne pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbdamas saugomame objekte J. S. atliko apsaugos darbuotojo funkcijas ir privalėjo užtikrinti objekto saugumą.

UAB „G.“ pateikti dokumentai:

2012-08-07 pažyma „Dėl J. S. darbo vietojos ir laiko pagrindinėje darbovietėje“ patvirtina, kad nukentėjusysis J. S. UAB „G.“ Klaipėdos rinktinėje dirba nuo 2007-03-01. UAB (duomenys neskelbtini) objektas yra K. g., jame saugoma sunkioji statybinė technika, naudojama kelio rekonstrukcijos darbams. Pagal numatytą darbo grafiką UAB (duomenys neskelbtini) objekte K. g., laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 17 d., 7 val., iki 2012 m. birželio 18 d., 7 val., objekte turėjo dirbti apsaugos sargybinis E. S.. 2012 m. birželio 17 d., 19 val., E. S. ir J. S. savavališkai, neteisėtai susikeitė pamainomis ir apie tai neinformavo nei rinktinės vyriausiojo šaulio, nei rinktinės vado (I t., b.l. 44);

UAB „G.“ 2012-06-29 tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Klaipėdos rinktinės vyresniojo apsaugos sargybinio E. S. padarytų darbo drausmės pažeidimų“. Išvadoje nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyti duomenys byloja apie tai, kad UAB „G.“ Klaipėdos rinktinės vyresnysis apsaugos sargybinis E. S. padarė darbo drausmės pažeidimą: 2012 m. birželio 17 d., 19 va., perdavė objektą, k. g., Klaipėda, saugoti vyresniajam šauliui J. S., nors E. S. šį objektą privalėjo saugoti iki 2012 m. birželio 18 d., 7 val. (III t., b.l. 53-60).

UAB „G.“ pateikti dokumentai:

2012-11-15 Nr. SD/2011-714 Pranešimas dėl informacijos pateikimo. Pranešime nurodyta, kad  2012 m. birželio 18 d., apie 1.40 val., pagal apsaugos darbuotojo telefoninį pranešimą į UAB (duomenys neskelbtini) saugomos technikos aikštelę K. g., Klaipėdoje, atvyko UAB „G.“ Apsaugos departamento greitojo reagavimo patrulis R. J. (I t., b.l. 193);

UAB „G.“ įvykių registracijos žurnalo išrašas patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas R. L. 1.40 val. žurnale padarė įrašą, kad pastebėjo du įtartinus asmenis. Išėjęs juos perspėjo ir jie pabėgo į mišką. Po to jų ieškojo policija (I t., b.l. 194).

Išanalizavęs ir įvertinęs duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji S. U. ir T. U. mušdami nukentėjusįjį J. S. rankomis ir lazda (lazdomis), padarė jam šiuos sužalojimus: galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimais kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po akies jungine, poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje iš kairės, odos nubrozdinimu pakaušio dešinėje, galvos smegenų sukrėtimu, odos nubrozdinimus krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje kairiojo raktikaulio krūtinkaulinio galo projekcijoje, dešinio raktikaulio projekcijoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio peties išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimus dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešinės mentės projekcijoje, poodines kraujosruvas juosmens kairėje, prie kairės pažastinės duobės, dešinėje alkūninėje duobėje, dešiniame rieše bei dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje bei dešinės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, nesunkiai sutrikdžiusius J. S. sveikatą. Nukentėjusysis J. S. buvo mušamas viešoje vietoje –UAB (duomenys neskelbtini) technikos saugojimo aikštelėje, vėliau K. g., prie viešo automobilių kelio. Kaltinamieji T. U. ir S. U. UAB (duomenys neskelbtini) technikos saugojimo aikštelėje kilusio konflikto tarp jų ir nukentėjusiojo J. S. neneigia ir pripažįsta nukentėjusįjį pargriovę ant žemės bandydami jį sulaikyti, tačiau tvirtina, kad taip pasielgė išprovokuoti paties nukentėjusiojo J. S.. Anot S. U. ir T. U., J. S., tyčia viena kartą mediniu pagaliu smogė sėdinčiam automobilyje T. U. ir praskėlė jam smilkinį, apgadino automobilio lango rėmą, po to pagaliu smogė išlipusiam iš automobilio S. U. į veidą ir sulaužė nosį. Jie, siekdami apsiginti nuo agresyviai besielgiančio nukentėjusiojo, bandė jį sulaikyti, o nukentėjusiajam pabėgus, jį vijosi ir sulaikė šalia kelio, krūmuose. Kaltinamieji tvirtina, kad nukentėjusiajam jie nesudavė nė vieno smūgio, o sužalojimai ant nukentėjusiojo kūno galėjo atsirasti jam besigrumiant su kaltinamaisiais ir jiems bandant sulaikyti nukentėjusįjį. Visus šiuos kaltinamųjų argumentus paneigia kiti bylos duomenys. Nukentėjusysis J. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad konfliktas tarp jo ir kaltinamųjų S. U. ir T. U. kilo po to, kai jis pareikalavo kaltinamųjų išvažiuoti iš UAB (duomenys neskelbtini) aikštelės. S. U., išlipęs iš automobilio, ėmė mušti  J. S., o jam pabėgus iš apsaugos posto, pasivijo jį prie miškelio ir bendrai su T. U. mušė medinėmis lazdomis ir kumščiais (I t., b.l. 15-17, 18-19, 22-24). Ir nors nukentėjusiojo J. S. nepavyko išklausyti teisiamojo posėdžio metu, nes nukentėjusysis 2012 m. lapkričio 28 d. mirė, tačiau nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamųjų veiksmus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados, kuriose nurodyti padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes. 2012-06-20 specialisto išvadoje Nr. G1054/12(03) konstatuota, kad J. S. sužalojimai padaryti sumušus akte nurodytas vietas kietais bukais daiktais ir pailgos formos kietu buku įrankiu (I t., b.l. 46-48). 2012-09-24 papildomoje specialisto išvadoje Nr. G1835/12(03) konstatuota, kad J. S. kūne galima išskirti aštuoniolika trauminių poveikių vietų: kairė akis, dešinė akis, kairė ausis, viršutinė lūpa, pakaušio dešinė pusė, kairio raktikaulio sritis, dešinio raktikaulio sritis, dešinio peties išorinis paviršius, dešinio peties užpakalinis paviršius, dešinės mentės projekcija, juosmens kairė pusė, kairė pažastinė duobė, dešinė alkūninė duobė, dešinys riešas, dešinė plaštaka, dešinės šlaunies vidurinio trečdalio priekinis paviršius, dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekinis paviršius bei dešinės šlaunies išorinis paviršius. Pailgos formos poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai: kairio raktikaulio srityje, dešinio peties srityje, dešinės mentės projekcijoje, juosmens kairėje, dešinėje alkūninėje duobėje, dešinės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, bei dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje galėjo gautis paveikus šias vietas kietu buku pailgos formos daiktu, galimai ir mediniu pagaliu ar kitu į jį panašiu daiktu (I t., b.l. 50-52). 2012-12-27  papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2560/12(03) nurodyta, kad visi J. S. kūne rasti sužalojimai negalėjo atsirasti nesuduodant jam nė vieno smūgio (I t., b.l. 165-168). Specialistas R. P. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad specialisto išvadose aprašyti sužalojimai negalėjo atsirasti J. S. griūnant ant žemės, nes griuvimo metu susidaro dinaminio pobūdžio sužalojimai ant atsikišusių kūno dalių, kontaktuojančiu su paviršiumi, ant kurio žmogus nugriūna. Nukentėjusiajam griūnant ant žemės ar žolės neįtikima, kad susidarytų nosies kaulų lūžiai ir sužalojimai akių srityse. J. S. galvoje ir liemens srityje konstatuota daug sužalojimų, nukentėjusysis buvo žalojamas smūgiais ir pailgu daiktu, kurio ilgis už plotį didesnis (III t., b.l. 117-118). Liudytojai policijos pareigūnai G. D., D. Ž., V. M. ir R. K. patvirtino, kad atvykę į įvykio vietą, žolėje prie kelio rado gulintį sumuštą nukentėjusįjį. Liudytojai parodė, kad nukentėjusysis buvo iki pusės nuogas, jo veidas ir krūtinė buvo sužaloti. Liudytojos – greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojos L. K. ir V. A. patodė, kad atvykusios pagal iškvietimą į K. g., policijos pareigūnai žolėje šalia kelio parodė gulintį vyrą. Vyras buvo be sąmonės, sumuštas jo veidas ir krūtinė, sumušta galva. Aplinkybę, kad nukentėjusysis J. S. bėgo nuo kaltinamųjų ir buvo jų persekiojamas patvirtino liudytojai M. J. ir R. L.. Liudytojas M. J. parodė, kad apie 1 val. nakties važiavo Kairių g. ir pamatė keliu  atbėgantį nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo iki pusės nuogas, uždusęs, sustabdęs M. J. vairuojamą automobilį, prašė pagalbos paskambinant į policiją. Liudytojas R. L. parodė, kad nusikaltimo dieną jis dirbo – saugojo UAB (duomenys neskelbtini) techniką, stovinčią netoli K. g., ir naktį matė link miško bėgantį iki pusės nuogą vyrą, bei j besivejančius du vyrus su lazdomis rankose.

Nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje: nukentėjusysis J. S. iš pradžių buvo mušamas UAB (duomenys neskelbtini) saugomos technikos aikštelėje, vėliau pievoje šalia viešo kelio, kur bet kuriuo metu galėjo atsirasti pašaliniai asmenys, kurie dėl tokio kaltinamųjų elgesio galėjo būti šokiruoti. Pagal teismų praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2013 ir kt.). Šioje byloje atvira (neaptverta) UAB (duomenys neskelbtini) technikos saugojimo aikštelė ir šalikelė pripažįstama viešąja vieta, nes šiose vietose bet kada, taip pat ir veikos padarymo metu, galėjo patekti kiti asmenys. Dėl kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto fakto, buvo sutrukdyta nukentėjusiojo sveikata, be to, buvo sutrikdyta UAB (duomenys neskelbtini) objekto apsauga“. Nukentėjusysis buvo mušamas viešoje vietoje – atviroje teritorijoje ir prie automobilių kelio, kur bet kokiu metu galėjo atsirasti žmonės ir dėl kaltinamųjų veiksmų pasijusti šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti. Taigi S. U. ir T. U. nusikalstamos veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik J. S. sveikatos sutrikdymas, bet ir viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymas. Veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos padarymo motyvai reikšmės neturi. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek asmeniniai ar kitokie. Motyvas nėra šios nusikalstamos veikos požymis (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-405/2013). Nustačius, kad kaltinamieji S. U. ir T. U. viešoje vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį J. S. ir šiais savo veiksmais sukėlė pavojingas pasekmes – viešosios tvarkos sutrikdymą, kaltinamųjų T. U. ir S. U. veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, metu, smurtaujant prieš nukentėjusįjį J. S., buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata.

Kaltinamajame akte, aprašant S. U. ir T. U. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta, jog jie smurtavo prieš nukentėjusįjį J. S. iš chuliganiškų paskatų ir dėl šio asmens tarnybos funkcijų vykdymo, pastarąją veiką kaltinamajame akte kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos – reiškia, kad veiką kaltininkas padarė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiškos paskatos.

Sprendžiant, ar S. U. ir T. U. veiksmai sužalojant nukentėjusįjį J. S., buvo padaryti iš chuliganiškų paskatų, būtina nustatyti kaltinamųjų fizinio smurto panaudojimo priežastį, ar smurtas buvo panaudotas visai be priežasties, konflikto iniciatorių, kuris asmuo (nukentėjusysis ar kaltinamieji) pirmas ėmėsi smurto veiksmų. Kaltinamieji ginčija nukentėjusiojo J. S. sumušimo faktą, teigia gynęsi nuo agresyviai nusiteikusio ir juos netikėtai užpuolusio J. S.. Kaltinamieji tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodami parodymus teisme tvirtino, kad pirmas prie jų automobilio priėjo nukentėjusysis ir, nieko nesakęs, sudavė smūgį lazda per automobilio šoną, pataikydamas automobilyje sėdinčiam T. U. į smilkinį, bei lazda sudavė smūgį iš automobilio išlipusiam S. U. į veidą. Įvykio vietos apžiūros metu ant kaltinamųjų automobilio variklio dangčio rastas ir paimtas medinis pagalys (I t., b.l. 85-87, II t., b.l. 7). Automobilio apžiūros protokole užfiksuota, kad 2012 m. birželio 18 d., 19.25-19.45 val., garaže (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant vairuotojo durelių lango rėmo matomas 3,5 cm ilgio ir 0,5 cm pločio įbrėžimas (I t., b.l. 109-112). Apžiūrą atlikę policijos pareigūnai R. B. ir R. B. patvirtino matę ant automobilio priekinių durelių lango rėmo nedidelį įbrėžimą ir jį aprašę apžiūros protokole, nufotografavę, padarę įbrėžimo vietos mikrosilo atlieją, kaip to reikalauja BPK 207 straipsnio taisyklės. Ir nors šis tyrimo veiksmas buvo atliktas nesilaikant BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų rinkimo ir fiksavimo taisyklių (automobilis nebuvo apžiūrėtas įvykio vietoje, tuoj po įvykio grąžintas kaltinamųjų disponavimui ir apžiūrėtas jų privačioje valdoje praėjus daugiau nei pusei paros nuo įvykio. Apžiūrą atliko pareigūnai, neturintys ikiteisminį tyrimą atliekančio ir jam vadovaujančio pareigūno atskirus pavedimo atlikti tyrimo veiksmus. Liudytojas policijos pareigūnas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino neatsimenantis, kieno pavedimu vyko apžiūrėti T. U. garaže stovinčio automobilio, bet neatmeta galimybės, kad šiuos veiksmus atliko policijos pareigūno S. U. telefoniniu prašymu), tačiau duomenų, paneigiančių automobilio apgadinimo faktą byloje nėra. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM specialisto išvada 2012-06-20 Nr. G 1052/12(03) patvirtina, kad kaltinamajam T. U. naktį iš 2012 m. birželio 17 d. į 18 d. buvo padarytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimais  kaktos – kairio skruosto srityje, kairiojo žando srityje, muštinėmis žaizdomis kairio žando gleivinėje (I t., b.l. 146). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM ekspertizės aktas 2014-02-26 Nr. G EG 438/14(03) patvirtina, kad kaltinamajam S. U. tą pačią naktį buvo padarytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairiojo antakio išoriniame gale, dešinės akies apatiniame voke, poodine kraujosruva, odos nubrozdinimais nosies nugarėlės dešinėje, poodinė kraujosruva kairiojo peties išoriniame paviršiuje (IV t., b.l. 12-14). Nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad paprašius kaltinamųjų išvažiuoti iš teritorijos, tarp jų kilo ginčas. Iš automobilio išlipęs S. U. ranka sudavė J. S. į apatinio žandikaulio kairiąją pusę, prasidėjo grumtynės, kurių metu S. U. sudavė nukentėjusiajam apie 10 smūgių, nukentėjusysis gindamasis taip pat sudavė smūgius kaltinamajam (I t., b.l. 15-17, 18-19, 22, 23, 24). Nukentėjusiojo išklausyti teisiamajame posėdyje nėra galimybės, nes J. S. 2012 m. lapkričio 28 d. mirė (I t., b.l. 28). Nustatyta, kad tarp kaltinamųjų S. U. ir T. U. bei nukentėjusiojo J. S. kilo konfliktas dėl kaltinamųjų buvimo UAB (duomenys neskelbtini) saugomo objekto teritorijoje. Tikėtina, kad šio konflikto metu nukentėjusysis galėjo suduoti smūgius kaltinamiesiems, ar suduoti smūgį į automobilį. Tokiu atveju, kaltinamojo S. U. veiksmai – išlipęs iš automobilio sudavė smūgius nukentėjusiajam, galėtų būti vertinami kaip atkirtis pavojingam kėsinimuisi, o ne kaip chuliganiškos paskatos. Nustatyti vėlesni abiejų kaltinamųjų veiksmai – jie persekiojo iš įvykio vietos pabėgusį nukentėjusįjį ir jį sumušė, suduodami daugybę smūgių ne tik rankomis, bet ir pailgos formos daiktu, galimai lazda, turėjo aiškią priežastį – atkeršyti nukentėjusiajam. Nukentėjusiojo neapklausus teisme, remiantis vien tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais nukentėjusiojo parodymais ir visiškai priešingais kaltinamųjų parodymais, nėra galimybės nustatyti šio konflikto pradžios ir vystymosi, taip pat nustatyti, kas inicijavo konfliktą: nukentėjusysis, suduodamas smūgį lazda į automobilį, ar T. U. į veidą, ar patys kaltinamieji, be priežasties suduodami smūgius nukentėjusiajam, negalima patikimai spręsti, kad kaltinamieji veikė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, t.y. veikė iš chuliganiškų paskatų.

Remiantis teismų praktika apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuomone, ši norma yra imperatyvi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, todėl visos abejonėmis vertinamos kaltinamųjų naudai. Todėl teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamieji T. U. ir S. U. mušdami nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. S. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, ar dėl nukentėjusiojo tarnybos pareigų vykdymo.

Kaltinamųjų T. U. ir S. U. veikoje nesant chuliganiškų motyvų ir motyvo sužaloti nukentėjusįjį dėl jo tarnybos pareigų vykdymo, t.y., būtinųjų nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 10 punkte, kvalifikuojančių požymių, ši jų veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta iš chuliganiškų paskatų ir dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo.

              Kaltinamųjų S. U. ir T. U. veika kvalifikuojama kaip dviejų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (LAT 2009-05-26 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-249/2009).

              Abu kaltinamieji buvo nusikalstamų veikų bendravykdytojai, nusikaltimų objektyvioji pusė realizuota bendrais jų veiksmais. Kaltinamasis S. U. viešoje vietoje nukentėjusįjį J. S. ir suduodamas jam smūgius į galvą, pargriaudamas nukentėjusįjį J. S. ir suduodamas smūgius į krūtinę pečius ir pilvą, o kaltinamasis T. U. matydamas šiuos S. U. veiksmus ir pats suduodamas smūgius J. S., suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo žeminimo ir jo žalojimo procese ir norėjo taip veikti.

Kaltinamajame akte aprašant šią kaltinamųjų  S. U. ir T. U. nusikalstamą veiką, buvo nurodyta aplinkybė, kad jie pavartojo J. S. atžvilgiu necenzūrinius žodžius. S. U., T. U. pritariant, nutempė J. S. link miškelio, po to, atsistojo... Nusikaltimų numatytų BK 284 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja įrodinėti kaltininkų elgesio prieš ir po nusikaltimo padarymo, šios aplinkybės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ir kaltinamųjų atsakomybės dydžiui, yra perteklinės ir iš kaltinimo pašalinamos.

Kaltinamajame akte aprašant S. U. ir T. U. pareikštą kaltinimą buvo nurodyta aplinkybė, kad S. U., sudavė J. S. kumščiu ne mažiau kaip 2 kartus į galvą, ne mažiau kaip septynis kartus į krūtinę, pečius, pilvą, sudavė kumščiais ne mažiau kaip du kartus J. S. į galvą ir ne mažiau kaip 3 kartus į krūtinę, ne mažiau kaip 15 kartų sudavė į galvą, tuo pačiu metu T. U. pagaliu ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė J. S. per apatinę pilvo dalį, lytinius organus ir kojas. T. U. ir S. U. spyrė ne mažiau kaip po penkis kartus J. S. į šonus. S. U. smaugė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis J. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kaltinamieji jam sudavė apie 56 smūgius į galvą, krūtinę, pilvą, kaklą, lyties organus. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad J. S. kūne galima išskirti ne mažiau kaip 18 trauminių poveikių vietų (I t., b.l. 165-168). Teisiamojo posėdžio specialistas R.P. P. paaiškino, kad į vieną vietą galėjo būti suduota ir daugiau smūgių, arba smūgiai galėjo būti suduoti nepakankama smūgio jėga ir nepalikti sužalojimų. Smaugimo požymių kakle nenustatyta, o sąmonę nukentėjusysis galėjo prarasti dėl smūgių, suduotų į galvą. Kaltinamieji S. U. ir T. U. tvirtino nesudavę nukentėjusiajam nė vieno smūgio. Kadangi tikslus nukentėjusiajam J. S. suduotų smūgių skaičius nebuvo nustatytas, taip pat objektyviais duomenimis nebuvo nustatyta, kad J. S. įvykio metu buvo smaugiamas, iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad S. U. smaugė nukentėjusįjį tol, kol jis prarado sąmonę, bei patikslinamos smūgių sudavimo aplinkybės, nurodant, kad kaltinamieji nukentėjusiajam sudavė apie tam  tikrą kaičių smūgių į kaltinime nurodytas kūno vietas. Pažymėtina, kad kaltinamųjų veikos kvalifikavimui įtakos turi ne suduotų smūgių skaičius, o nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumas (šiuo atveju nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), toks kaltinime nurodytos aplinkybės patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Kaltinime taip pat buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis T. U. nusišlapino nukentėjusiajam J. S. ant galvos. Kaltinamasis T. U. neprisipažino šlapinęsis ant nukentėjusiojo J. S.. Nukentėjusysis J. S. , duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, parodė, kad jis buvo praradęs sąmonę, o ją atgavęs, pajuto, kad kaltinamasis T. U. šlapinasi jam ant  galvos. Liudytojos greitosios medicinos pagalbos gydytoja L. K. ir felčerė V. A. parodė nejutusios nuo nukentėjusiojo J. S. sklindančio šlapimo kvapo. Kadangi ši aplinkybė teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, patikimų duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo J. S. parodymus, kad T. U. šlapinosi jam ant galvos, negauta, ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinama.

Nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, T. U. ir S. U. padarė netiesiogine tyčia: suduodami ne mažiau kaip 18 smūgių nukentėjusiajam J. S., jie suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingi padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, kaltinamieji padarė tiesiogine tyčia: jie suprato, kad įžūliais smurtiniais veiksmais – stumdydami ir mušdami nukentėjusįjį J. S. – demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo.

S. U. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Administracinių nuobaudų neturi. S. U. yra policijos pareigūnas, dirba (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės ir kaltinamojo S. U. asmenybės teigiamas vertinimas nepašalina jo padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės. Kaltinamasis S. U. neprisipažino padaręs nusikaltimą ir viso teisminio įrodymų tyrimo metu tvirtino, kad nukentėjusysis J. S. pats išprovokavo konfliktą, sudavė smūgius T. U. ir S. U., apgadino jų automobilį, o sulaikomas virto ir pats susižalojo. Jis nusikaltimu padarytos žalos ar bent jos dalies nepašalino, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata ir jo gydymu. Kaltinamojo S. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe su T. U. (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, S. U. už kiekvieną nusikaltimą skiriama BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, artima BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus subendrinamos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu S. U. įpareigojamas dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Siekiant padėti kaltinamajam S. U. pakeisti savo elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skiriama šiame straipsnyje nenumatytas įpareigojimas – įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kaltinamajam S. U. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (II t., b.l. 81-82,83).

T. U. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, tačiau 2008 m. spalio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuroro nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (II t., b.l. 155). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. T. U. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, nuosprendžio priėmimo metu nedirba. Šios aplinkybės ir kaltinamojo T. U. asmenybės teigiamas vertinimas nepašalina jo padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės. Kaltinamasis T. U. taip pat neprisipažino padaręs nusikaltimą, nusikaltimu padarytos žalos ar bent jos dalies nepašalino, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata ir jo gydymu. Kaltinamojo T. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe su S. U. (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, T. U. už kiekvieną nusikaltimą skiriama BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, artima BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus subendrinamos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu T. U. įpareigojamas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Siekiant padėti kaltinamajam T. U. pakeisti savo elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skiriama šiame straipsnyje nenumatytas įpareigojimas – įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kaltinamajam T. U. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (II t., b.l. 84-85,86).

Nukentėjusysis E. S., pradėjus teisminį įrodymų tyrimą, paštu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo jis kaltinamųjų T. U. ir S. U. reikalauja atlyginti 1000 Lt turtinę žalą bei 10 000 Lt neturtinę žalą (III t., b.l. 41-42). E. S. buvo kviečiamas į 2013 m. birželio 20 d. teisiamąjį posėdį liudyti. Teisiamojo posėdžio metu jis paprašė pripažinti jį nukentėjusiuoju, nes dėl tėvo J. S. mirties patyrė turtinę ir neturtinę žalą. E. S. protokoline teismo nutartimi buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Įrodymų tyrimas buvo pradėtas 2013 m. birželio 20 d. ir padaryta pertrauka iki 2013 m. rugsėjo 12 d. 2013 m. liepos 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nukentėjusiojo E. S. civilinis ieškinys (III t., b.l. 41). Civiliniame ieškinyje E. S. nurodo, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos jis patyrė turtinę žalą, kurią sudaro nukentėjusiojo J. S. slauga laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d.- 500 Lt ir vaistai, masažai bei kitos gydymo priemonės -500 Lt. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis gydymo išlaidų nedetalizuoja, bet prie civilinio ieškinio prideda vaistų įsigijimo  kvitus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo už J. S. gydymui pirktus vaistus: 2012-06-18 už „Dolmen 25MG/gr“ sumokėjo 14,16 Lt, „Uniclofen 0,1“ - 16,19 Lt ir vitaminus akims „Plius Liutein“ - 21,80 Lt; 2012-06-22 už „Bromazepam 3 mg“ sumokėjo 7,47 Lt; 2012-06-29 už „Betaloc zok 50 mg“ ir „Procoralan 20K“ sumokėjo 31,78 Lt; 2012-07-09 už „Acuzide 20 mg“ sumokėjo 14,90 Lt; 2012-07-10 už „Kalio chloridas 750 mg“ ir „911 Ocopnik. Gelis- balzamas“ sumokėjo 28,34 Lt; 2012-08-10 už „Imodium“ ir „Tardyferon“ sumokėjo 37,72 Lt; 2012-11-05 už „Panangin“ ir „Širdies darbą gerinantys lašai“ sumokėjo 19,17 Lt; 2012-10-14 už „Xanax“ sumokėjo 45,82 Lt; 2012-11-08 už „Cardova“ ir „Deocaps“ sumokėjo 18,08 Lt;2012-11-26 už „Nebilet“ ir „Zofistar“ sumokėjo 31.30 Lt; Po pertraukos į 2013 m. rugsėjo 12 d. teisiamąjį posėdį E. S. neatvyko ir nepateikė prašymo civilinį ieškinį nagrinėti jam nedalyvaujant. Kadangi nedalyvaujant nukentėjusiajam E. S. nustatyti patirtos turtinės ar neturtinės bylos dydžio neatidėjus bylos nagrinėjimo neįmanoma, ne visi nukentėjusiojo pateikti dokumentai yra susiję su J. S. sužalojimų gydymu (didžioji dalis kvituose nurodytų vaistų skirti gydyti lėtiniams koronariniams susirgimams, taip pat regėjimo stiprinimui), taip pat ne visoms ieškinyje nurodytoms išlaidoms pagrįsti pateikti dokumentai, todėl, vadovaujantis BPK 252 straipsniu, E. S. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems S. U. ir T. U. pareiškė 395,70 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl jų nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (I t., b.l 59-61). Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Nukentėjusysis J. S. dėl kaltinamųjų S. U. ir T. U. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos -395,70 Lt buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Kaltinamieji S. U. ir T. U., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo solidariai atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas.

Elektroninės laikmenos (CD):  Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedas (III t., b.l. 24); . Klaipėdos AVPK budėtojų dalies filmuota medžiaga (III t., b.l. 52) ir telefoninių pokalbių įrašai (III t., b.l. 164-165) paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: trys mediniai pagaliai, supakuoti popieriniame pakete, baltos spalvos marškinėliai, supakuoti policijos pakete, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

Tiriamoji medžiaga – pavyzdžiai su kaltinamųjų T. U. ir S. U. seilių mėginiais, supakuoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pakete, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 2 ir 3 punktais, S. U. įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, jam paskirti įpareigojimą –šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 2 ir 3 punktais, S. U. įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, jam paskirti įpareigojimą –šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 2 ir 3 punktais, S. U. įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, jam paskirti įpareigojimą –šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

S. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

T. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 2 ir 3 punktais, S. U. įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, jam paskirti įpareigojimą –šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 2 ir 3 punktais, S. U. įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, jam paskirti įpareigojimą –šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 2 ir 3 punktais, S. U. įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, jam paskirti įpareigojimą –šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

T. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų S. U. ir T. U. solidariai 395,70 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo E. S. pareikštą 11000 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Elektronines laikmenas (CD) nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti baudžiamojoje byloje .

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: tris medinius pagalius, supakuotus popieriniame pakete, baltos spalvos marškinėlius, supakuotus policijos pakete, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Tyrimo medžiagą – pavyzdžius su kaltinamųjų T. U. ir S. U. seilių mėginiais, supakuotus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pakete, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                  Kristina Baškienė