Civilinė byla Nr. 2-1-548/2013

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.3.; 30.2.; 30.10.;

44.5.2. 116.1.

(S)

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 23 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis,

sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Vilmai Balandytei, atsakovui J. G., jo atstovui advokatui Liutaurui Kinderiui, tretiesiems asmenims K. V., A. V., R. V., jų atstovei advokato padėjėjai Daivai Markauskaitei, trečiajam asmeniui D. G., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovėms Aldonai Paplauskienei, Sonatai Jonikavičienei, Gražinai Bendikienei,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims R. V., E. V.,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo (Žin., 2010, Nr. 31-1434; 2010, Nr. 54-2654) 5.3 punktas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartis t. 1, b. l. 52) ieškinį atsakovui J. G., tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, D. G., R. V., A. V., E. V., K. V., R. V. dėl savavališko statinio nugriovimo,

n u s t a t ė:

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. G., tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, D. G., R. V., A. V., E. V., K. V., R. V. prašydama (t. 1, b. l. 3-4):

1. Įpareigoti atsakovą J. G. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą statinį, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškinyje nurodė jog J. G. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytas apie 300 m2 ploto ir apie 4,5 m aukščio statinys, kurio stogas ir sienos iš išorės apkalti profiliuota skarda, iš vidaus- dailylentėmis. Fasaduose sumontuoti pakeliami garažo vartai, durys bei langai. Statinio viena dalis yra kitos (individualiems namams statyti ir eksploatuoti) paskirties sklype, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), kita dalis –žemės ūkio paskirties sklype, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat statinys pastatytas ant gretimo sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. V., ribos. Statinys neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.11 punkte apibrėžtos stoginės (stoginė – inžinerinis statinys, stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų) žmonėms ar daiktams pridengti) sąvokos. Statinys neatitinka nesudėtingo statinio, kuris gali būti iki 80 m2 ploto, kuriam nereikalingas leidimas statyti (STR 1.01.07:2002 1 priedas, 1 lentelė) sąvokos. Esamo statinio vertikali projekcija plane neatitinka kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų stoginės 12I1g. duomenų. Statinys neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.1 punkte apibrėžtos laikino statinio (laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip tris metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių) ir nesudėtingo laikino statinio, kuriam nereikalingas leidimas statyti, bet reikalingas pripažinimas tinkamu naudoti, nurodant datą iki kurios leista naudoti statinį, sąvokų. Pastato statybai vykdyti buvo privalomas statybos leidimas. Pastatui neatlikti kadastriniai matavimai ir jis neužregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Statinį J. G. pastatė savavališkai, neturėdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, todėl 2008 m. sausio 17 d. surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. 2-SSA-088-01.

Ieškovės atstovė Vilma Balandytė teisminio nagrinėjimo metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog Statybos įstatymo 28 straipsnyje numatyta teisė įteisinti pastatus tik tada, kai tokia statyba galima. Statinys pastatytas neišlaikius trijų metrų atstumo nuo gretimo sklypo, sklypo savininkų sutikimo atsakovas lig šiol nepateikė, todėl tokio statinio įteisinti negalima ir jis turi būti nugriautas (t. 2, b. l. 121).

Atsakovas J. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 93-94), kuriame nurodė, jog stoginė 12I1g yra registruota Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas, 2005 m. rugsėjo 14 d. išduotas statybos leidimas Nr. 122, kuriuo patvirtintas statybos projektas Nr. 05/01-TP, parengtas Tomo Gailiaus projektavimo biuro. Projekte buvo suprojektuotas ir numatytas dengtas kiemas, numatyti šio statinio geometrinis išdėstymas ir formos. Stoginė suprojektuota šalinant buvusios savavališkos statybos, pripažintos Kauno apskrities viršininko 2005 metais savavališkos statybos aktu Nr. 2, padarinius. Teismo posėdžio metu atsakovas J. G. paaiškino, kad pastatai pastatyti prieš dvidešimt metų laikantis visų reikalavimų. Pastatus statė ant savo žemės, suteikė žmonėms darbo vietas, tačiau teismai nesibaigia, nes nuolat rašomi skundai, nes nesutaria su trečiaisiais asmenimis. Prašo leisti įteisinti statybą, nes jau parengęs detalųjį planą dėl sklypų sujungimo. Atsakovo atstovas advokatas Liutauras Kinderis papildomai paaiškino, kad stoginė buvo pastatyta dar 1998 metais. Nustačius, kad stoginė yra savavališka statyba, atsakovui buvo leista stoginę įsiteisinti ir dėl to 2005 m. rugsėjo 14 d. išduotas statybos leidimas Nr. 122, pagal statybos projektą Nr. 05/01-TP, parengtą Tomo Gailiaus projektavimo biuro. Kaišiadorių rajono teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012, panaikintas statybos leidimas Nr. 122 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 30 d. statytojui J. G. išduotas statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas, tačiau tai nepaneigia tai, kad stoginė buvo pastatyta pagal leidimą Nr. 122, todėl laikytina, jog stoginė pastatyta pagal neteisėtai išduotą dokumentą. Nurodo, jog kaimynai V., pirkdami savo sklypą matė, jog stoginė pastatyta neišlaikius 3 metrų atstumo tarp sklypų, tačiau šį sutikimą atsakovas gavo iš ankstesnio jo sklypo savininko P.. Tai, kad stoginė pastatyta dvejuose skirtingos paskirties sklypuose taip pat bus pašalinta, nes parengtas detalusis planas dėl dviejų sklypų sujungimo. Mano, kad stoginės nugriovimas yra neadekvati priemonė, todėl prašo taikyti Statybos įstatymo 281 straipsnį ir leisti statinį įteisinti per tam tikrą terminą.

Trečiasis asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio 2013 m. spalio 22 d. metu trečiojo asmens atstovės Gražina Bendikienė ir Dalia Jocienė nurodė (t. 2, b. l. 83-85), kad su ieškiniu sutinka iš dalies, savavališkos statybos padarinius reikia pašalinti juos įteisinus. Paaiškino, kad nuo 2003 metų atsakovas G. rengia teritorijos planavimo dokumentus. Teritorijos planavimas jau eina į pabaigą, todėl bus galima pradėti pastatų įteisinimo procedūras. Papildomai paaiškino, jog 1998 m. išduoto statybos leidimo galiojimas baigėsi 2003 m. J. G. 2003 metais pradėjo rengti teritorijų planavimo dokumentus. Norint tęsti 2003 metais pradėtą teritorijų planavimą, reikėjo įsiteisinti statinius, nes J. G. neturėjo statybą leidžiančio dokumento, todėl 2005 metais surašytas savavalinės statybos aktas. 2005 m. išduotas statybos leidimas Nr. 122 besibaigiančiai statybai, tačiau projektu stoginė nebuvo suprojektuota ir nebuvo juo leista statyti stoginę. Trečiojo asmens atstovės Sonata Jonikavičienė ir Aldona Paplauskienė teismo posėdžio 2013 m. gruodžio 6 d. metu taip pat prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nes pasikeitus įstatyminiams aktams šiuo metu galima įteisinti savavališką statybą, todėl teismas gali leisti atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka paruošti projektinę dokumentaciją, gauti reikiamus dokumentus (t. 2, b. l. 116-119).

Trečiasis asmuo D. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. 2, b. l. 31-33) kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime ir teisminio nagrinėjimo metu trečiasis asmuo D. G. nurodė, kad prašoma nugriauti stoginė suprojektuota ir pastatyta remiantis 2005 m. rugsėjo 14 d. išduotu statybos leidimu Nr. 122. Taip pat nurodo, jog dėl stoginės statybos buvo suderintas projektas su Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, gautas gretimo sklypo savininko sutikimas statyti stoginę. Naujasis gretimo žemės sklypo savininkas apie buvusių žemės sklypo savininkų išduotą sutikimą nežinoti negalėjo, nes stoginė J. G. sklype jau buvo pastatyta. Pirkdami sklypą tretieji asmenys pasirašė sklypo įsigijimo dokumentus, taip pat ir perdavimo aktą. Be to, vietovėje, kurioje yra stoginė, jos statyba galima, jos statyba neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams. Atsakovo J. G. iniciatyva rengiamas detalus planas, kuriuo du greta esantys sklypai bus sujungti į vieną. Taip pat nurodė, jog stoginę reikėjo uždengti jau 1997 metais, nes vystant gamybą, pagal veterinarijos reikalavimus, žmonės negalėjo vaikščioti lauku, todėl 1997 metais gautas tuometinių kaimynų sutikimas dėl stoginės uždengimo (t. 2, b. l. 81-82, 119).

Tretieji asmenys R. V., A. V., R. V. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (t. 2., b. l. 11-14), kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka visiškai. Savo atsiliepimą grindžia ieškinyje nurodytais motyvais, taip pat nurodo, jog J. G. gretimo sklypo savininkai K. V. ir E. V. nėra davę atsakovui sutikimo projektuoti ir statyti stoginę neišlaikant 3 metrų atstumo nuo jiems priklausančio sklypo ribos. Be to Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012, statybos leidimas Nr. 122 ir 2006 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas panaikinti, todėl negalioja nuo jų išdavimo dienos.

Trečiasis asmuo R. V. teismo posėdžio 2012 m. spalio 22 d. metu paaiškino, jog gyvena netoliese atsakovo, maždaug 15-20 metrų atstumu, ir prašo stoginę nugriauti, nes tokiu būdu atsakovas plečia gamybą. Dėl šios veiklos daromas neigiamas poveikis aplinkai ir prašo ieškinį tenkinti (t. 2, b. l. 81).

Tretieji asmenys R. V. ir A. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad žemės sklypą, besiribojantį su atsakovo žemės sklypu, nusipirko 1999 metais iš Juozaičio. Jokios stoginės tuo metu nebuvo. 2005 metais atsakovas pradėjo intensyvias statybas, kurių metu atsirado ir stoginė. Atsakovas užsiima šaldytų produktų gamyba, o tai nepriimtina kaimynams, nes kelia didelį diskomfortą. Taip pat nurodė, kad vyksta detaliojo plano derinimas, tačiau jis yra parengtas su trūkumais, kurie turi būti pašalinti ir mano, kad tai gali dar gali ilgai užsitęsti. Šiuo metu vyksta bylos teisme dėl poveikio aplinkai. Mano, jog detalusis planas neturi jokios įtakos šiai bylai, nes jis nesutiekia teisės statyti statinius nesilaikant atstumo be gretimo sklypo savininkų sutikimo (t. 2, b. l. 81, 121).

Trečiasis asmuo K. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad sklypą įsigijo prieš 15 metų, 1998 metais. Kai sklypą įsigijo nuo G. sklypo juos skyrė 1,5 metrų tinklinė tvora, už jos buvo kelelis. Vėliau atsirado kuolai, toliau siena, uždengta stogu. Konfliktas kilo dėl kaimyno plečiamos gamybinės veiklos. Kaimynas apie šią savo veiklą jų neinformavo, sutikimų neprašė. Dažnai ryte dėl jo atliekamos veiklos lauke tvyro nemalonus kvapas. Prašo stoginę nugriauti, nes neišlaikytas 3 metrų atstumas nuo jiems priklausančio sklypo ribos (t. 2, b. l. 121).

Trečiųjų asmenų R. V., A. V., R. V., K. V. ir E. V. atstovė advokatės padėjėja Daiva Markauskaitė teismo posėdžių metu su ieškiniu sutiko ieškinyje ir atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog stoginė pastatyta nesilaikant 3 metrų atstumo tarp sklypo ribos ir statinio. V. sklypą įsigijo 1998 m. gegužės 14 d. iš B. P.. Tai, kad atsakovas turėjo tuometinių savininkų sutikimą statyti stoginę, kuris kelia įtarimą, tačiau visiškai neturi jokios reikšmės, nes atsakovo teigimu tik 2005 metais išduotas statybos leidimas Nr. 122 stoginei statyti. Todėl, atsakovas G. turėjo pateikti jau 2005 metais esamų gretimų savininkų sutikimus. Tokių sutikimų tretieji asmenys nėra pasirašę. Teismo sprendimu statybos leidimas Nr. 122 ir 2006 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas panaikinti, todėl negalioja nuo jų išdavimo dienos (t. 2, b. l. 82,120-121).

Trečiasis asmuo E. V. į teismo posėdį neatvyko, jį tinkamai atstovauja advokatės padėjėja Daiva Markauskaitė, todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Liudytoja L. N. teismo posėdžio 2013 m. gruodžio 6 d. metu paaiškino, jog su atsakovu pasirašė sutartį 2005 metais dėl statybos techninės priežiūros. Tačiau negali nieko pasakyti apie dokumentaciją bei statybos leidimą, nes su dokumentacija išsamiai nesusipažino, nežinojo, jog tuo metu kyla ginčas tarp gretimų sklypų savininkų. Be to jos neinformavo apie statybos pradžią (t. 2, b. l. 116).

Liudytojas B. P. teismo posėdžio 2013 gruodžio 6 d. metu paaiškino, jog jis buvo sklypo bendrasavininkis. Sklypą pardavė kartu su seserimi. Nurodė, jog su kaimynais G. jie nesibarė, sugyveno taikiai, ir J. G. parašė sutikimą, kad nereikš jokių pretenzijų dėl to, ką daro G. savo sklype. Jau tuo metu, iki sklypo pardavimo 1998 metais V., G. vykdė gamybinę veiklą, statė šiltnamius, rekonstravo pastatus. Parduodant sklypą V. buvo dengta tvora. Negali pasakyti tikslios datos, kada parašė sutikimą dėl stoginės statybos (t. 2, b. l. 116).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovui J. G. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytas apie 300 m2 ploto ir apie 4,5 m aukščio statinys, kurio stogas ir sienos iš išorės apkalti profiliuota skarda, iš vidaus - dailylentėmis. Fasaduose sumontuoti pakeliami garažo vartai, durys bei langai. Statinio viena dalis yra kitos (individualiems namams statyti ir eksploatuoti) paskirties sklype, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), kita dalis – žemės ūkio paskirties sklype, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat statinys pastatytas ant gretimo sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. V., ribos. Dėl šių darbų atsakovui 2008 m. sausio 17 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 2-SSA-08-01. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597, redakcija Nr. 14, 2007 m. gegužės 3 d.) 28 straipsnio 1 dalies 3 punktu pateikė savavališkos statybos aktą pagal priklausomybę apskrities viršininkui, o Kauno apskrities viršininko administracija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnį, taip pat SĮ 28 straipsnio 1 dalyje, statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 20.1.1.1. punktu prašo įpareigoti atsakovą J. G. pastatą - stoginę nugriauti. Faktinių duomenų patikrinimo metu vietoje 2010 m. rugsėjo 10 d. aktu Nr. FAK-526, situacijos planu ir nuotraukomis patvirtinta, jog atsakovas statinio nenugriovė, naudoja ūkinei veiklai (t. 1. b. l. 74-76). Atsakovas per Statybos įstatymo 28 str. 3 d. nustatytą terminą negavo statybą leidžiančio dokumento ir neįvykdė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl savavališkos statybos padariniai turi būti šalinami teismui priimant vieną iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje numatytų sprendimų. Kadangi nustatyta, jog atsakovo atlikti statybos darbai nėra draudžiami, jam leistina įteisinti atliktą stoginės statybą.   

Dėl savavališkos statybos

Pagal SĮ 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

2008 m. sausio 7 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 2-SSA-08-01 (t. 1, b. l. 7-8), kuriame užfiksuota, kad J. G. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). pastatytas apie 300 m2 ploto ir apie 4,5 m aukščio statinys, kurio stogas ir sienos iš išorės apkalti profiliuota skarda, iš vidaus- dailylentėmis. Fasaduose sumontuoti pakeliami garažo vartai, durys bei langai. Statinio viena dalis yra kitos (individualiems namams statyti ir eksploatuoti) paskirties sklype, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), kita dalis –žemės ūkio paskirties sklype, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat statinys pastatytas ant gretimo sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. V., ribos. Statinys neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 6.11 punkte apibrėžtos stoginės (stoginė – inžinerinis statinys, stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų) žmonėms ar daiktams pridengti) sąvokos. Statinys neatitinka nesudėtingo statinio, kuris gali būti iki 80 m2 ploto, kuriam nereikalingas leidimas statyti (STR 1.01.07:2002 1 priedas, 1 lentelė) sąvokos. Esamo statinio vertikali projekcija plane neatitinka kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų stoginės 12I1g. duomenų. Statinys neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 6.1 punkte apibrėžtos laikino statinio (laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip tirs metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių) ir nesudėtingo laikino statinio, kuriam nereikalingas leidimas statyti, bet reikalingas pripažinimas tinkamu naudoti, nurodant datą iki kurios leista naudoti statinį, sąvokų. Atsakovas privalėjo turėti statybos projektą ir gauti leidimą stoginei statyti, tačiau jo neturėjo.

Nepriklausomai nuo to, kada savavališka ir neteisėta statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-492/2008). CK 4.103 straipsnis numato, kad tais atvejai, kai statinys yra pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama, o teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo (SĮ 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymas (Žin., 2010, Nr. 84-4401) 2010 m. liepos 2 d. Nr. XI-992) 24 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymo dėl savavališkų statybų nuostatos taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl nepriklausomai nuo to, kad stoginė savavališkai buvo pastatyta 2005 metais, šių statybų padariniai šalintini pagal dabar galiojančius statybą reglamentuojančius teisės aktus. 

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktą ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys (nepriklausomai nuo jų teisimės padėties) ar jų teisių perėmėjai. Kitos bylos ieškinio dalykas gali sutapti tik iš dalies arba netgi būti skirtingas. Gali nesutapti ir kitos bylos ieškinio pagrindas. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose ir kad pirmiau išnagrinėtoje byloje nebūtų dirbtinai įrodinėjami faktai, kurie kitoje byloje būtų laikomi prejudiciniais.

Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-312-423/09 (buvęs Nr. I-458-423/08) pagal pareiškėjo J. G. skundą Kauno apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui A. V. dėl 2008 m. sausio 17 d. Savavališkos statybos akto Nr. 2-SSA-08-01 panaikinimo 2009 m. birželio 4 d. sprendime pasisakė, jog byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui J. G. nei pastato 12Ilg dalies (153 kv.m.), kuri inventorizuota 2005 m. lapkričio 15 d., nei kadastre neužfiksuotos dalies (apie 150 m2) statybai neišduotas leidimas, todėl tokį naują statinį pareiškėjas pasistatė savavališkai. Registro įrašu apie pastato 12I1g įregistravimą pagal 2006 m. kovo 30 d. pripažinimo naudoti aktą pripažinti tinkamai naudoti ūkinio pastato2I2/p rekonstravimas, priestato Ii2/p statyba, ūkinio pastato 312/p, Ii2/p rekonstravimas. Leidimas šiems statiniams statyti yra 2005 m. rugsėjo 14 d. Nr. 122, kuriuo leista rekonstruoti ūkio pastatą (unikalus Nr. 49/990-0046-02-4) ir priestato statyba. Todėl šis leidimas negali būti pagrindu stoginei 12I1g statyti bei ją pripažinti tinkama naudoti. 2008 m. sausio 17 d. Savavališkos statybos aktas Nr. 2-SSA-08-01 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti, o skundas nepagrįstas ir atmestinas (t. 2, b. l. 108-110). Nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi (bylos Nr. A662 -796/2010), pagal pareiškėjo J. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimo nutartyje pasisakė, jog keistini Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo motyvai, kuriais pripažintina, kad 2008 m. sausio 17 d. savavališkos statybos aktas Nr. 2-SSA-08-01 pagrįstas ir teisėtas, (t. 1, b. l. 65-72), nes savavališkos statybos aktas nėra skundžiamas, jis negali būti teisminio nagrinėjimo objektu ir teismas administracinį procesą pagal atsakovo J. G. skundą dėl 2008 m. sausio 17 d. savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-312-423/09 (buvęs Nr. I-458-423/08) 2009 m. birželio 4 d. sprendimo pagrindu valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2013 m. spalio 22 d. duomenimis stoginė 12I1g neįregistruota, įregistruotas 2008 sausio 17 d. savavališkos statybos aktas Nr. 2-SSA-08-01 (t. 3, b. l. 54-55).

Taip pat Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 pagal Kauno apygardos prokuratūros patikslintą ieškinį, ginant viešąjį interesą, atsakovams: J. G., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos bei tretiesiems asmenims: D. G., R. V., A. V., E. V., K. V., O. B., V. B., R. V. ir UAB „D. G. ir partneriai“ dėl projektavimo sąlygų sąvado, nuolatinės komisijos posėdžių protokolų, statybos leidimų, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimo ir dėl statytojo įpareigojimo pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinius (t. 2, b. l. 33-49), nutarė <...> panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2005-09-14 statytojui J. G. išduotą statybos leidimą Nr. 122. Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-03-30 statytojui J. G. išduotą statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą <...>. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-382-324/2013, 2013 m. birželio 27 d. nutartimi pakeitė sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 (t. 2, b. l. 81-105). Sprendimo dalis, kuria panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2005-09-14 statytojui J. G. išduotas statybos leidimas Nr. 122 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-03-30 statytojui J. G. išduotas statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas, palikta nepakeista.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, jog atsakovo J. G. atlikti statybos darbai, neturint leidimo statybai ir jie pripažintini savavališka statyba, kurios padarinius reikia šalinti įstatymo nustatyta tvarka, nes atsakovas ir po savavališkos statybos akto surašymo per SĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą negavo statybą leidžiančio dokumento.

Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo

Sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, turi būti remiamasi Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimu, bylos nagrinėjimo metu galiojančių SĮ, STR redakcijų, CK 4.103 straipsnio nuostatomis.

Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje irgi pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, nagrinėdamas bylą dėl savavališkos bei statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, pirmiausia turėtų išsiaiškinti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, o jei galima – atsižvelgdamas į sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki statybos buvusią padėtį, spręsti dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo, t. y. ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriaunant leisti statybą įteisinti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs bendrąjį visuomenės interesą saugoti aplinką, užtikrinti statybos normų laikymąsi, siekiant tvarkingos teritorijų plėtros, galiausiai – siekį atkurti teisės viršenybę, pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį (žr. Hamer v. Belgique, no 21861/03, judgment of 27 November 2007; Saliba v. Malta, no. 4251/02, judgment of 8 November 2005). Be to, turi būti paisoma pareigos nustatyti teisingą susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, t. y. būtina įvertinti ar pagal nacionalinę teisę galima įteisinti konkretų neteisėtą statinį, ar asmens teises buvo galima suvaržyti švelnesne nei pastato nugriovimas priemone (pvz., įpareigojimu nebenaudoti pastato, nutraukti statybos darbus ar pan.).

CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Aktualioje SĮ 28 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio SĮ 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio SĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17 nutarimai). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

Savavališkos statybos aktas patvirtina, kad atsakovo pastatyta stoginė neatitinka surašant savavališkos statybos aktą galiojančio SĮ, nei šiuo metu galiojančio SĮ 2 straipsnio 6 dalyje numatyto nesudėtingo statinio, nei 2 straipsnio 4 dalyje numatyto laikino statinio sąvokų. Taip pat neatitinka stoginės sąvokos, nes stoginė – inžinerinis statinys, stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų) žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės, kuris gali būti atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato (Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 5 straipsnio 1 dalis, (2010-09-27 AM įsakymas Nr. D1-812 (Žin., 2010, Nr. 115-5903), 6 staipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 11 dalis, 2002-04-16 AM įsakymas Nr.184 (Žin., 2002, Nr.43-1639). Statinys pastatytas dvejuose skirtingos paskirties sklypuose: individualiems namams statyti ir eksploatuoti, unikalus Nr. 4950-0005-0270, ir žemės ūkio paskirties sklype, unikalaus Nr. 4950-0005-0160. Taip pat pastatytas nesilaikius 3 metrų atstumo nuo gretimo sklypo, priklausančio E. V., ribos. Remiantis SĮ 20 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovo nesudėtingo statinio statybai šiuo metu yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti statinį.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad stoginės, adresu (duomenys neskelbtini) statyba teritorijoje, kurioje yra ginčo pastatas, apskritai neleidžiama. Teismas sutinka su ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teiginiu, jog ginčo statinys pastatytas ant dviejų sklypų: sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) paskirtis yra žemės ūkio, o sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) paskirtis yra Kita, tačiau atsakovas J. G. yra pradėjęs šių dviejų žemės sklypų sujungimo procedūrą. Kaip matyti iš byloje pateikto rengiamo detalaus plano sprendinių, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) prijungiamas prie žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat, nors žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) paskirtis yra žemės ūkio, tačiau detaliuoju planu jo paskirtis bus pakeista į Kitą paskirtį. Teismo posėdyje apklausta trečiojo asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo specialistė Sonata Jonikavičienė nurodė, jog G. detalus planas buvo svarstytas nuolatinėje statybų komisijoje, radus trūkumų, buvo atmestas, tačiau juos ištaisius, 2013 04 23 buvo suderintas. Byloje pateikti kiti įrodymai – 2013-07-31 viešojo svarstymo su visuomene susirinkimo protokolas liudija, jog detalaus planavimo procesas yra eigoje, tačiau nėra baigtas. Be to, šiuo metu yra rengiamas Rumšiškių mstl. bendrasis planas. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino specialistė Sonata Jonikavičienė, spalio mėnesio pabaigoje buvo bendrojo plano svarstymas su visuomene, nagrinėjami gauti pasiūlymai ir bus vykdomos baigiamosios procedūros. Rumšiškėse numatoma dviguba žemės paskirtis gyvenamoji ir komercinė. Šiai dienai pažymėta komercinė paskirtis.

Iš civilinėje byloje esančio 2010-09-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FAK-526 (t. 1. b. l. 74-76), detalaus plano projekto (t. 3, b. l. 59), taip pat proceso šalių paaiškinimų matyti, jog ginčo stoginė yra greta žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, jog šio žemės sklypo savininkai yra tretieji asmenys E. V. bei K. V. (t. 3, b. l. 37-40), kurie šį sklypą įsigijo 1998-05-14 sutartimi iš buvusių savininkų S. J. bei B. P. (t. 3, b. l. 66). Teismui pateiktas buvusių savininkų S. J., A. J. bei B. P. pasirašytas 1997 06 24 sutikimas (t. 3, b. l. 57), kuriuo minėti asmenys sutinka, kad kaimynas J. G. pasistatytų dengtą kiemą tarp savo ūkinio pastato ir tvoros nors ir neišlaikant atstumo nuo sklypo ribos, taip pat neprieštarauja, kad J. G. pastatuose būtų vykdoma maisto produktų gamyba. Teismo posėdžio metu apklaustas B. P. patvirtino, jog jis ir kiti asmenys šį sutikimą pasirašė, nurodė, jog į G. vykdomą veiklą jie nesikišo. Tuo metu stovėjo dengta tvora, viskas buvo padaryta pagal jų sutikimus, jie neturėjo jokių pretenzijų. Iš minėtų aplinkybių darytina išvada, jog J. G. statant dengtą kiemą turėjo gretimo sklypo savininkų sutikimą statyti nesilaikant trijų metrų atstumo nuo sklypo ribos ir šią teisę įgyvendino. Įgyvendinus šią teisę, sutikimas žemės sklypo savininkui sukėlė neatšaukiamas teisines pasekmes (CK 1.63 straipsnio, 1.64 straipsnio). Be to, įsigyjant žemės sklypą tretieji asmenys apie stoginės – dengto kiemo buvimą arčiau nei trys metrai nuo ribos turėjo žinoti, nes ji, kaip nurodo, liudytojas B. P., tuo metu jau stovėjo, o jis visą valdą pirkėjams aprodė. Todėl laikytina, jog tretieji asmenys E. V. bei K. V. savo sutikimą dėl statinio – stoginės statybos nesilaikant trijų metrų atstumo iki žemės sklypo ribos išreiškė pasirašydami 1998-05-14 pirkimo pardavimo sutartį ir jis yra galiojantis. Be to teismas pažymi, jog SĮ 23 straipsnio 25 dalis numato, jog minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tretieji asmenys J. G. yra pateikę pretenzijas dėl statybos per vienerius nuo statybos pradžios.

Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) įkurta 1992-08-05, veikia ? (duomenys neskelbtini), 2005-06-23 įmonė gavo ES veterinarijos patvirtinimą Nr. 49-03, įmonėje dirba 33 darbuotojai (apylinkės gyventojai), įmonė per metus į biudžetą (PVM, Sodros mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Taršos mokesčio, Nekilnojamojo turto ir kitų mokesčių) sumoka iš viso apie 400000,00 Lt (prijungtos bylos t. 1, b. l. 84-85, t. 3, b .l. 103a-103c). UAB „(duomenys neskelbtini)“, ūkinės veiklos pobūdis – šaldytų pusgaminių (koldūnų, cepelinų ir kt) gamyba. Įmonė veikia šiuose nurodytu adresu esančiuose statiniuose: ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šaldytuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kituose kiemo statiniuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (prijungtos bylos t. 2, b. l. 105-108, t. 1, b. l. 100). Trečiasis asmuo D. G. patvirtino, jog 1997 metais, vykdant gamybinę veiklą, dėl veterinarijos reikalavimų iškilo būtinybė uždengti kiemą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui. Statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Vertinant padaryto pažeidimo pobūdžio ir statinio – stoginės nugriovimo, kaip kraštutinės priemonės santykį, teismas konstatuoja, kad pastatyta stoginė pažeidžia liepiamąsias normas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais daro išvadą, jog nagrinėjamo ginčo atveju, viešasis interesas bus apgintas ne tik pritaikius kraštutinę priemonę, statinio nugriovimą, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka leidus jį įsiteisinti. Pažymėtina, kad pagal SĮ 28 straipsnio 9 dalį, statytojui neįvykdžius teismo reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinys nugriaunamas statytojo lėšomis.

Sprendžiant, kokį terminą savavališkų statybų įteisinimui nustatyti, pažymėtina, kad teismo nustatytas terminas turėtų būti realus, atspindintis statytojui būtinų atlikti procedūrų apimtį šioje konkrečioje situacijoje. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, tame tarpe tai, jog sąlygos detaliajam planui parengti galioja iki 2015 06 19, bendrojo Rumšiškių miestelio plano sąlygos galioja 5 metus, daro išvadą, jog stoginės įteisinimui yra pagrindas skirti vienerių metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Išaiškintina, jog atsakovas, vadovaujantis SĮ 1 priedu, turi sumokėti nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą.

Ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, nes reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytą stoginę atmetamas, tačiau savavališkos statybos padariniai pašalinami kitu būdu – leidžiant atsakovui per teismo nustatytą terminą įteisinti savavališką statybą. Nepaisant to, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, teismas pripažįsta, kad bylinėjimosi išlaidos neturi būti skirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), kadangi ieškinio esmę sudaro savavališkos statybos padarinių pašalinimas, o teismo pasirinktas kitoks tokių padarinių pašalinimo būdas nei prašė ieškovė, nereiškia, kad kokia nors ieškinio dalis buvo nepagrįsta. Ieškinio pagrindu priimant tokį sprendimą savavališkos statybos padariniai yra pašalinami. Tai reiškia, kad ieškinio tikslai yra pasiekti, o dėl visų su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų yra kaltas atsakovas, kuris per jam įstatymų suteiktą terminą nepašalino savavališkos statybos padarinių neteisminiu keliu (CPK 96 str.)  

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 144 Lt dydžio žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, ir 26,60 Lt bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Viso iš atsakovo priteistina 171 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 273 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a : 

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. G., tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, D. G., R. V., A. V., E. V., K. V., R. V. dėl savavališko statinio nugriovimo tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 1 (vienerius) metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą stoginės 12I1g, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), statybai. Jeigu per nustatytą terminą atsakovas šio reikalavimo neįvykdys, per keturis mėnesius nuo šio termino pabaigos jis privalo savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą stoginę. 

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170,60 Lt (vieno šimto septyniasdešimties litų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                      Ričardas Juodis