Administracinė byla Nr. eA-1280-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02349-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Onrama“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Onrama“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Onrama“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Onrama“, apeliantas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas       panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2014 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. ATK2-12/14 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu atsakovo nutarimu paskirta 5 000 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimus. Pažymėjo, jog atsakovas nustatė, kad UAB „Onrama“ priklausančiame bare, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Baras), 2013 m. lapkričio 29 d. apie 01.45 val. barmenė R. V. pardavė pirkėjui A. G., kuriam nustatytas 2,56 promilės girtumas, 2 butelius alkoholinio kokteilio „Smile Cola – lime taste“ ir 1 butelį alaus „Tauras stiprusis“, kuriuos pirkėjas išsinešė iš baro. Pabrėžė, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai negali būti atsakingi už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento. Alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytose pakuotėse, kartu su vienkartiniais indais, bare yra iškabinti plakatai, informuojantys pirkėjus apie pareigą nuo 22 iki 8 val. bare įsigytą alkoholį vartoti tik vietoje, barmenė asmeniškai informavo pirkėją apie šią pareigą, bare yra stalai, leidžiantys alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, pardavimo metu greta pirkėjo buvo ir kitų asmenų, kurie sudarė įspūdį, kad alkoholiniai gėrimai bus vartojami kelių asmenų kompanijoje, tačiau pirkėjas savavališkai išsinešė alkoholinius gėrimus iš baro, piktavališkai nepakluso nustatytai tvarkai. Pažymėjo, kad UAB „Onrama“ nuolat organizuoja susirinkimus darbuotojams, primindama pareigą laikytis Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Skundžiamame nutarime nenurodžius, kokių dar veiksmų pareiškėjas turėjo imtis, buvo priimtas neteisėtas nutarimas. Pareiškėjas nesutiko, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti neblaiviam asmeniui. Skundžiamame nutarime nurodytą asmenį barmenė pažįsta, kadangi jis dažnai lankosi bare, tačiau jis barmenei pasirodė neblaivus ir jam asmeniškai alkoholinių gėrimų ji nepardavė. Barmenė įsitikinusi, kad alkoholinius gėrimus pirkėjui jo prašymu galėjo nupirkti kiti blaivūs asmenys. Barmenės pirminiai paaiškinimai buvo pateikti aiškiai nežinant, apie kokį pardavimą ir kokį pirkėją yra kalbama. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta jokių pareiškėjo kaltės įrodymų. Pareiškėjas kaip juridinis asmuo atliko visus įmanomus veiksmus, kuriuos galėjo atlikti tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai. Papildomai pažymėjo, kad skundžiamas nutarimas priimtas praleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad neblaiviam pirkėjui parduotų alkoholinių gėrimų kamšteliai buvo tik prasukti, kamštelius paliekant pirkėjui, tai leido jam patogiai ir nevaržomai išsinešti gėrimus iš baro. Nebuvo užtikrintas imperatyvus Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimas parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pirkėjui buvo sudarytos visos galimybės tokius alkoholinius gėrimus išsinešti uždarytoje gamyklinėje taroje. Be to, vienam pirkėjui buvo parduotas itin didelis alkoholinių gėrimų kiekis, tai turėjo kelti pagrįstų abejonių, kad alkoholiniai gėrimai nebus vartojami vietoje, duomenų apie su pirkėju buvusius kitus asmenis nėra. Pareiškėjas yra viešojo maitinimo įmonė, alkoholinių gėrimų pilstymas stiklinėse, taurėse, bokaluose, stikliukuose ir pan. yra neatsiejama įprasto viešojo maitinimo veikla. Tai, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti neblaiviam asmeniui, patvirtina asmens blaivumo testo duomenys (2,56 promilės girtumas), be to, pareigūnai nurodė, kad pirkėjas svyravo, griuvinėjo, todėl pareiškėjo valioje buvo identifikuoti tokį asmenį kaip neblaivų pagal išorinius požymius. Pabrėžė, kad juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Pažymėjo, kad ekonominė sankcija pareiškėjui skirta nepažeidžiant termino, kadangi ji skirta pagal Departamento 2014 m. kovo 7 d. protokolą Nr. ATK2-036, nuo kurio skaičiuojamas vieno mėnesio terminas. Skundžiamas nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, yra motyvuotas, išvada priimta argumentuotai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento 2014 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. ATK2-12/14 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus,    kuriuo pareiškėjui paskirta 5 000 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimus. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 29 d. dirbant pagal priemonių planą dėl alkoholiu prekiaujančių subjektų patikrinimo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus specialistai privažiavo prie pareiškėjui priklausančio baro turėdami tikslą nustatyti, ar vykdoma naktinė prekyba alkoholiniais gėrimais, ir nustatė, kad apie 01.35 val. iš baro išėjo svirduliuojantis, griuvinėjantis vyras, kuris rankose nešėsi tris butelius alkoholinių gėrimų, paminėtas vyras paaiškino alkoholinius gėrimus nusipirkęs bare, iš kurio išėjo, barmenė patvirtino jam pardavusi alkoholinius gėrimus apie 01.30 val.

Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu, 18 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 2 dalimi. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad byloje įrodytas faktas, jog 2013 m. lapkričio 29 d. apie 01.30 val. bare neblaiviam pirkėjui buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, kuris nusipirktus alkoholinius gėrimus išsinešė iš    baro. Pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir alkoholinių gėrimų pirkėjo, barmenės pirminis 2013 m. lapkričio 29 d. paaiškinimai yra nuoseklūs, tarp jų nėra prieštaravimų. Abejoti bylos baigtimi nesuinteresuotų pareigūnų paaiškinimais teismui nebuvo pagrindo. Barmenė savo parodymus 2013 m. lapkričio 29 d. ir 2013 m. gruodžio 18 d. paaiškinimuose keitė, tai teismas vertino kaip siekį padėti pareiškėjui išvengti atsakomybės.

Teismo nuomone, nors pareiškėjas nurodė, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytose pakuotėse, kartu su vienkartiniais indais, ir pirkėjas buvo perspėtas, jog juos           galima vartoti tik vietoje, tačiau tai yra pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti   atsakomybės, kadangi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininko T. S. 2014 m. vasario 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. 20-11-PR5-600, vyresniojo specialisto E. A. 2014 m. vasario 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. 20-11-PR5-596, vyresniojo specialisto R. K. 2014 m. vasario 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. 20-11-PR5-597, specialisto D. D. 2014 m. vasario 13 d. tarnybiniame pranešime                      Nr. 20-11-PR5-598, vyresniojo specialisto R. A. 2014 m. vasario 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. 20-11-PR5-599 užfiksuota, kad kamšteliai nuo alkoholinių gėrimų pirkėjui buvo palikti, butelių kamšteliai buvo tik prasukti, taip pirkėjui buvo sudarytos palankios sąlygos ir faktiškai leista patogiai uždarius tarą išsinešti nusipirktus alkoholinius gėrimus iš baro, todėl teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais nebuvo užtikrintas nupirktų alkoholinių gėrimų pardavimas visiškai atidarytoje pakuotėje ir vartojimas tik vietoje, kaip įpareigoja Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas. Be to, apie vienkartinių stiklinių pateikimą pirkėjui nei pati barmenė, nei pirkėjas savo paaiškinimuose nurodę nebuvo, tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ir pareigūnų pranešimuose. Pabrėžė, kad bare iškabinti skelbimai apie pareigą alkoholinius gėrimus vartoti vietoje ir barmenės šios pareigos priminimas pirkėjui nebuvo pakankami siekiant užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi. Barmenė tik formaliai paaiškino apie pareigą, tačiau savo veiksmais – palikdama nupirktų alkoholinių gėrimų kamštelius pirkėjui, neįpildama nupirkto alkoholinio gėrimo į tam skirtas taures – realiai pardavė uždarytus butelius, tik prasuktus, ir leido išsinešti alkoholinius gėrimus iš baro. Teismas atmetė pareiškėjo teiginį, jog pirkimo metu greta pirkėjo buvo ir kitų asmenų, kurie sudarė įspūdį, kad alkoholiniai gėrimai bus vartojami kelių asmenų kompanijoje, kadangi byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra, o iš paties pirkėjo paaiškinimo turinio nustatė, kad alkoholinius gėrimus pirkęs vienas, barmenė 2013 m. lapkričio 29 d. savo paaiškinime nurodė, jog įspėjo pirkėją nupirktus alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, todėl tokius pareiškėjo teiginius teismas vertino kaip norą suklaidinti teismą ir išvengti atsakomybės. Taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, jog pirkėjas barmenei pasirodė neblaivus ir jam asmeniškai alkoholinių gėrimų ji nepardavė, o alkoholinius gėrimus pirkėjui jo prašymu galėjo nupirkti kiti blaivūs asmenys, kadangi pats pirkėjas savo paaiškinime patvirtino pirkęs alkoholinius gėrimus bare ir jam jie buvo parduoti. Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 755 patvirtino, kad pirkėjui nustatytas 2,56 promilės girtumas. Tokio laipsnio girtumas negalėjo būti nepastebėtas ir nesukelti jokio įtarimo barmenei. Tokius išorinius požymius, kokius pastebėjo pareigūnai (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkas T. S., viršininkas ir vyresnieji specialistai R. A., E. A., R. K., specialistas D. D.) – pirkėjo svyravimas, griuvinėjimas, akivaizdus neblaivumas – turėjo pastebėti ir barmenė. Barmenė paaiškinime patvirtino, kad pirkėjas jai pasirodė išgėręs, tačiau nepaaiškino, kodėl neblaiviam asmeniui ji pardavė alkoholinius gėrimus, vadinasi, elgėsi nepakankamai atidžiai ir atsakingai.

Teismas kartu pažymėjo, jog skundžiamas nutarimas priimtas 2014 m. kovo 20 d. nepažeidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų nutarimui priimti, kadangi Departamentas, surinkęs visą tyrimui reikalingą medžiagą, 2014 m. kovo 7 d. priėmė protokolą Nr. ATK2-036, pagal kurį buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Akcentavo, kad protokolas gali būti surašomas tik turint surinktą visą medžiagą dėl pažeidimo. Bylos medžiaga patvirtino, kad 2014 m. kovo 3 d. buvo gauta paskutinioji svarbi medžiaga iš Žaliakalnio policijos nuovados 2014 m. vasario 25 d. lydraščiu Nr. 20-25-2-S-731, kurią gavus buvo pripažintas jos pakankamumas fiksuoti pažeidimą. Vadinasi, pareiškėjo teiginys apie praleistą terminą nutarimui priimti yra nepagrįstas.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Tokia teismo išvada buvo grindžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2058/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1018/2013, 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-123/2013).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamame sprendime nebuvo tinkamai įvertinta, kad atsakovo nutarimas priimtas praleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį vieno mėnesio terminą. Šis terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2013 m. lapkričio 29 d., nes būtent šią dieną policija nustatė visas pagrindines aplinkybes, kuriomis grindžiamas nutarimas. Vėlesnis aplinkybių patikslinimas ar nereikšmingas papildymas negali daryti įtakos termino skaičiavimo pradžiai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas barmenei dėl tų pačių Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų (padarytų tais pačiais veiksmais) surašytas dar 2013 m. gruodžio 18 d. Policijos surinktos medžiagos perdavimas Departamentui negali būti pagrindas atnaujinti nustatytą terminą ir skaičiuoti jį iš naujo. Policija buvo kompetentinga taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 ir 35 straipsnius. Paskutinė diena paskirti baudą buvo 2014 m. sausio 18 d., tačiau nutarimas priimtas tik 2014 m. kovo 20 d., t. y. neteisėtai.

2. Skundžiamame sprendime tinkamai neįvertinta, kad atsakovo nutarime nurodytu      atveju alkoholiniai gėrimai buvo parduoti laikantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos išimties sąlygų. Alkoholiniai gėrimai A. G. nebuvo parduoti, juos nupirko kitas asmuo. Alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje pakuotėje vartoti vietoje. Buvo atlikti visi teisėti veiksmai (proporcingi draudimui), kuriuos buvo įmanoma atlikti siekiant laikytis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto normos reikalavimų. Veikia aktyviai ir deda visas pastangas, kad darbuotojai tinkamai vykdytų alkoholinių gėrimų prekybą ir nepažeistų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Atsakovas neįrodė įmonės kaltės ir nenurodė, kokių konkrečių veiksmų neatlikimas patvirtina šios teisės normos pažeidimą. Negali kontroliuoti nė vieno pirkėjo veiksmų po pardavimo fakto. Pirkėjas gėrimus iš baro išsinešė savavališkai. Atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-134/2013, 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013.

3. Skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgta į tai, kad atsakovo nutarime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, t. y. ignoruotas faktas, jog alkoholiniai gėrimai tiesiogiai A. G. tikrai nebuvo parduoti. Alkoholinius gėrimus jo prašymu galėjo nupirkti kiti blaivūs asmenys. Nėra nė vieno įrodymo, kuris užtikrintai galėtų patvirtinti, jog nutarime nurodytas asmuo tikrai pats asmeniškai pirko bare alkoholinius gėrimus, o įmonės darbuotoja jam juos pardavė. Tarp barmenės pateiktų paaiškinimų nėra jokių tarpusavio prieštaravimų. Įmonė nepažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimų.

4. Skundžiamame sprendime neįvertinta, jog atsakovo nutarime nėra įrodyta UAB „Onrama“ kaltė. Departamentas privalėjo įrodyti įmonės kaltę. Nutarimas yra neteisėtas, kadangi priimtas neįrodžius esant visus pažeidimo sudėties elementus. Tiek skundžiamame sprendime, tiek nutarime visiškai nenagrinėta, ar barmenė veikė intra vires, t. y. pagal jai suteiktus įgaliojimus. Pažeistas in dubio pro reo principas, kadangi visos abejonės buvo nepagrįstai aiškinamos tik įmonės nenaudai. Neįvertintas faktas, kad po Departamento nutarimo atlikti papildomą tyrimą priėmimo nebuvo atliktas joks tyrimas ir nebuvo nustatytos jokios naujos aplinkybės, galinčios įrodyti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo faktą.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų argumentų. Pažymi, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto       ir 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas. Tai, jog pareiškėjas kaip juridinis asmuo nesilaikė      šių Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, įrodo ne tik įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimas pareiškėjo barmenės–padavėjos R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-356-919/2014, bet ir visi šioje byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismo ir Departamento pozicija neprieštarauja ir naujausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai kitose tokio pobūdžio bylose (2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-481/2014, 2014 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-641/2014, 2014 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1270/2014, 2014 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1160/2014). Teismas, vertindamas byloje esančias aplinkybes, nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. ATK2-12/14, kuriuo pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto bei 4 dalies 2 punkto pažeidimus buvo paskirta 5 000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas (bylai aktuali 2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2103 redakcija) nustato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte (bylai aktuali 2013-04-25 įstatymo Nr. XII-264 redakcija) nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis (bylai aktuali 2012-06-21 įstatymo       Nr. XI-2103 redakcija) numato, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tūkstančių litų iki penkių tūkstančių litų bauda, už šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą - nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda. 

Aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto turinį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr. 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Šioje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjui, turinčiam licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, priklausančiame Bare Alkoholio kontrolės įstatymo    18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytu draudžiamu laiku (2013-11-29 apie 01.45 val.) barmenė R. V. pardavė neblaiviam pirkėjui A. G., kuriam nustatytas 2,56 promilės girtumas, 2 butelius alkoholinio kokteilio „Smile Cola – lime taste“ ir 1 butelį alaus „Tauras stiprusis“, kuriuos pirkėjas išsinešė iš baro.

Pasisakydama dėl byloje aiškintinų Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies      13 punkto ir 4 dalies 2 punkto pažeidimų, kolegija pažymi, kad nurodyta nagrinėjamai bylai reikšminga faktinė aplinkybė pirmosios instancijos teismo nustatyta remiantis byloje esančiais įrodymais, kurių pareiškėjas nepaneigė ir iš esmės neginčija. Pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar yra pareiškėjo kaltė dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimo. Pareiškėjas tvirtino, jog alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavusi barmenė elgėsi taip, kad šie gėrimai pirkėjo būtų vartojami vietoje, tačiau pirkėjas savavališkai išsinešė alkoholinius gėrimus iš baro, piktavališkai nepakluso nustatytai tvarkai. Be to, pareiškėjo teigimu, nutarimas priimtas praleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (žr. 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas, inter alia dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo, taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės bei Tabako kontrolės įstatymų požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Kaip nustatyta šioje administracinėje byloje, alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė apelianto darbuotoja barmenė-pardavėja, t. y. asmuo, veikiantis UAB „Onrama“ vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės barmenės-pardavėjos funkcijos. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo darbuotojos padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto bei šio straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimai laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais. Kalbant apie Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nesilaikymą, pažymėtina, kad pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti iš paties pažeidimo fakto, buvo neefektyvios. Pažymėtina ir tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte ir 4 dalies 2 punkte numatyti pažeidimai pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokius pažeidimus pareiškėjo, kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos. Šiame kontekste pastebėtina, kad (kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO) paminėtos pareiškėjo barmenės R. V. kaltė dėl šių (aptariamų) Alkoholio kontrolės įstatymo draudžiamojo pobūdžio nuostatų pažeidimo, be kita ko, yra patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-2939-660/2014. Šioje administracinėje byloje tai patvirtina pirmosios instancijos teismo aptarti ir, kolegijos manymu, teisingai įvertinti įrodymai.

Pasisakydama dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Šioje dalyje (2007-06-21 įstatymo Nr. X-1198 redakcija) nurodyta, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos (šiuo atveju atsakovas) bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia daryti išvadą, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne vieno mėnesio terminas. Tai reiškia, kad jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas vieno mėnesio terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Antra vertus, aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą), aptariamas vieno mėnesio terminas yra pradedamas skaičiuoti.

Nagrinėjamu atveju atsakovas paskutinius duomenis apie pareiškėjo galbūt padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintų nuostatų pažeidimus iš policijos komisariato gavo 2014 m. kovo 3 d., protokolą Nr. ATK2-036, kuriuo konstatavo pareiškėjo padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatų pažeidimo faktus, surašė 2014 m. kovo 7 d., o nutarimą priėmė 2014 m. kovo 20 d., t. y. nepraleidęs Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio    2 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

Pasisakydama dėl pareiškėjui atsakovo parinkto baudos dydžio, kolegija pažymi, kad pareiškėjui paskirta bauda yra individualizuota, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir pažeidimo pobūdį. Todėl Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 ir 8 dalių taikymo požiūriu ji (pareiškėjui paskirta bauda) taip pat pripažintina pagrįsta.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Onrama“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė