Civilinė byla Nr. e2A-2398-392/2021

      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33215-2020-7

      Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Č. (A. Č.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Ž. (S. Ž.) ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos bei palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo A. Č. priteisti 15 929,10 Eur skolą, 16 614 Eur mokėjimo palūkanas, 137,34 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis ir atsakovas buvo verslo partneriai ir BUAB „Travestus“ akcininkai. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi BUAB „Travestus“ iškelta bankroto byla. Abiem akcininkams bankrutuojanti įmonė liko skolinga, todėl jų kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje. BUAB „Travestus“ veiklą vykdė vystydami nekilnojamojo turto (daugiabučio) statybos projektą, adresu (duomenys neskelbtini). Abu akcininkai laidavo (sudarė atskiras laidavimo sutartis) už BUAB „Travestus“ kredito sutarties įvykdymą. Kreditas buvo skirtas pirmiau nurodyto nekilnojamojo turto (daugiabučio) vystymui. BUAB „Travestus“ negrąžinus kredito, palūkanų ir delspinigių, kredito davėjo Danske bank reikalavimo teises perėmusi UAB „Intrum Lietuva“ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3578-661/2019, iš solidarių skolininkų S. Ž. ir A. Č. prisiteisė 100 296,61 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas. Ieškovo teigimu, kuomet buvo vykdoma UAB „Travestus“ komercinė veikla ir bandoma įgyvendinti nekilnojamojo turto (daugiabučio) statybos projektą, ieškovas savo verslo partneriui atsakovui 2009 m. sausio 16 d. paskolino 55 000 Lt (15 929,10 Eur) sumą. Šalys pasirašė skolos raštelį, tačiau skolos raštelyje skolos grąžinimo termino šalys nenurodė. Atsakovas turi prievolę grąžinti ieškovui 15 929,10 Eur skolą, tačiau šios prievolės gražiuoju nevykdo ir neketina vykdyti. Ieškovas ir O. Z. (O. Z.) 2020 m. balandžio 20 d. buvo sudarę reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria ieškovas buvo pardavęs O. Z. visas reikalavimo teises į skolą. Apie 2020 m. balandžio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymą atsakovas buvo informuotas 2020 m. gegužės 14 d. pranešimu, kuris buvo išsiųstas registruotu paštu. O. Z. atsakovui 2020 m. liepos 3 d. išsiuntė pareikalavimą grąžinti skolą registruotu paštu. 2020 m. liepos 3 d. pareikalavimas įteiktas 2020 m. liepos 7 d. Atsakovas į pareikalavimą nesureagavo. Ieškovas paaiškino, kad 2020 m. liepos 30 d. ieškovas ir O. Z. nutraukė 2020 m. balandžio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Ieškovas atsakovą 2020 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu informavo apie reikalavimo teisių grąžinimą ieškovui ir pareikalavo atsakovo grąžinti skolą ieškovui. Pareikalavimas išsiųstas registruotu paštu, dviem atsakovo žinomais adresais, t. y. (duomenys neskelbtini), ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimas abiem nurodytais ir siųstais adresais buvo įteiktas 2020 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovas į pareikalavimą nesureagavo ir nereaguoja iki pat šio ieškinio teismui pateikimo dienos. Atsakovas, žinodamas aplinkybes apie turimą skolą ieškovui, niekada nesiūlė skolos grąžinti, nebendradarbiavo su ieškovu. Nurodė, kad atsakovas ėmėsi nesąžiningų veiksmų, kuriais perleido savo turimą reikalavimo teisę į bankroto byloje gautinas pinigines lėšas savo buvusiai sutuoktinei J. Č.. Tokiu būdu siekdamas išvengti kreditorių (ieškovo ir kito kreditoriaus UAB „Ardemus“) reikalavimų dėl skolų grąžinimo patenkinimo. 2009 m. sausio 16 d. skolos raštelyje nėra nurodytas skolos grąžinimo terminas ar data, tad atsakovas privalo grąžinti paskolą per 30 kalendorinių dienų, kurios skaičiuojamos nuo ieškovo pareikalavimo įteikimo, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. (skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d.). Ieškinio pateikimo teismui dieną 30 kalendorinių dienų terminas yra suėjęs. Atsakovas gražiuoju skolos neketina grąžinti, nereaguoja į jam siunčiamus pranešimus ir reikalavimus. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.872 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ieškovas už naudojimąsi paskolintais pinigais iš atsakovo prašo priteisti ir 16 614 Eur mokėjimo palūkanų: nuo 2009 m. sausio 17 d. (paskolintų pinigų naudojimosi pradžia) iki 2020 m. rugsėjo 16 d. (30 dienų termino grąžinti paskolą pabaiga) už 4 260 dienų. Už 1 metus/365 dienas, skaičiuojant 8,94 proc. metinių palūkanų nuo 15 929,10 Eur sumos, gaunasi 1 424,06 Eur suma per metus (15 929,10 x 8,94 : 100), už 1 dieną išeina 3,90 Eur (1 424,06 : 365), todėl už bendrą 4 260 dienų skaičių bus 16 614 Eur palūkanų (3,90 x 4 260). Ieškovas iš atsakovo prašo už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. (ieškinio pateikimo dienos), t. y. už 63 dienas, priteisti 137,34 Eur kompensuojamųjų palūkanų (15 929,10 x 5 : 100 = 796,46 Eur/metams, 796,46 : 365 = 2,18 Eur/dienai, todėl 63 x 2,18 = 137,34 Eur) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

2.       Atsakovas prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba kaip paduotą suėjus ieškinio senaties terminui. Nurodo, kad priešingai nei teigia ieškovas ieškinyje, atsakovas yra įvykdęs savo 15 929,10 Eur prievolę, paaiškina, kad pasitikėjo ieškovu, kad jis sunaikins skolos raštelį, kai atsakovas sumokės pirmiau nurodytą sumą. Atsakovo teigimu, praėjo daugiau negu 10 metų nuo prievolės įvykdymo, o senaties terminas suėjo 2019 m. balandžio 17 d., todėl ieškovas ieškinį pareiškė suėjus senaties terminui. Pinigai buvo paskolinti neatlygintinai, todėl ieškovo reikalavimas dėl mokėjimo palūkanų yra nepagrįstas. Pinigai buvo paskolinti kaip privačiam asmeniui, todėl palūkanų norma turėtų būti ne 8,94 proc., bet 6,9 proc., ir dėl šio reikalavimo nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas, todėl ieškovo palūkanų skaičiavimas nuo 2009 m. sausio 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. negalimas, todėl turi būti atmestinas, kaip praleidus ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui S. Ž. iš atsakovo A. Č. 15 929,10 Eur skolą, 7 120,31 Eur mokėjimo palūkanas, 137,34 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 23 186,75 Eur sumos nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 637,57 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovo A. Č. 7,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovo turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

4.       Teismas nustatė, kad 2009 m. sausio 16 d. atsakovas A. Č. pasirašė skolos raštelį, kuriame nurodė, kad jis iš ieškovo S. Ž. pasiskolino 55 000 Lt sumą. Iš ieškovo 2020 m. rugpjūčio 12 d. pranešimo matyti, kad ieškovas pranešė atsakovui apie sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti skolą.

5.       Teismas, spręsdamas dėl senaties termino praleidimo, nurodė, jog iš skolos raštelyje skolos grąžinimo terminas nenurodytas. Nors atsakovas atsiliepime nurodo, kad šalys buvo sutarusios skolą grąžinti per 3 mėnesius, t. y. 2019 m. balandžio 16 d., ieškovas šios aplinkybės nepatvirtino. Šalys nenurodė, kad skolos grąžinimo terminą nustatė kitu dokumentu. Teismo vertinimu, kadangi skolos raštelyje skolos grąžinimo terminas nebuvo nurodytas, tai paskola turi būti grąžinta per 30 dienų nuo pareikalavimo. Įvertinęs, kad reikalavimas grąžinti paskolą atsakovui buvo pareikštas 2020 m., teismas laiko, kad 10 m. senaties terminas ieškiniui paduoti nėra praleistas, kadangi jis skaičiuotinas nuo pareikalavimo grąžinti skolą.

6.       Atsakovas, teigdamas, jog skolą grąžino, nepateikė jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Atsakovas nurodė, kad grąžintinus pinigus jis grynais be dokumentų pasiskolino iš V. M., tačiau į bylą nepateikti tai patvirtinantys rašytiniai duomenys. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. nurodė, kad pinigus atsakovui paskolino 2009 m. gegužės, birželio mėnesiais. Teismas įvertinęs, kad atsakovas negalėjo tiksliai prisiminti, kada tiksliai grąžino paskolą, kad pinigų skolinimasis iš V. M. vyko žodžiu (kai tuo metu buvo nustatytas reikalavimas tokio dydžio paskolos sandorį sudaryti raštu), kad atsakovas nenurodė, iš kokių lėšų po keleto mėnesių grąžino pinigus V. M., sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovas ieškovui skolos negrąžino, tuo labiau, kad nėra tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Dėl nurodytų priežasčių, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 15 929,10 Eur (55 000 Lt) skolos sumą.

7.       Teismas įvertinęs, kad skolos raštelyje nebuvo aptartas paskolos atlygintinumas, kad faktiškai buvo skolinami pinigai, dėl ko taikoma prezumpcija (CK 6.872 straipsnio 3 dalis), kad paskolos sutartis yra atlygintinė, teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad jam nekyla pareiga mokėti atsakovui palūkanų. Šalims nesusitarus dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nurodydamas palūkanų normų dydį, remiasi paskolų namų ūkiams palūkanų norma, t. y. kita palūkanų norma nei nurodyta CK 6.872 straipsnio 2 dalyje. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad palūkanoms apskaičiuoti taikytina ieškovo prašoma priteisti palūkanų norma ir priteisė 7 120,31 Eur palūkanas. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo 137,34 Eur kompensuojamąsias palūkanas bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

8.       Ieškinį patenkinus iš dalies (70,95 proc.), teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 2 637,57 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas skolos ieškovui negrąžino, nepagrįsta. Paskolos suteikimo metu 2009 m. ieškovą ir atsakovą siejo geri santykiai ir tarpusavio pasitikėjimas. Todėl atsakovui grąžinus paskolą ieškovui ir ieškovui patvirtinus, jog jis skolos raštelį sunaikins, atsakovas ieškovu patikėjo, tačiau ieškovas to nepadarė. Liudytojai V. M. ir V. B. patvirtino, jog matė, kaip atsakovas grąžino pinigus ieškovui. Vienas iš liudytojų – V. M. tuos pinigus atsakovui ir paskolino. Tuo tarpu ieškovo teiginiai, kad atsakovas jam skolos negrąžino nepatvirtina jokie įrodymai, išskyrus jo paties paaiškinimai. Pasak apelianto, paties ieškovo elgesys patvirtina, jog skola jam buvo grąžinta, nes daugiau nei 10 metų nereikalavo tų pinigų grąžinti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog anksčiau minėti liudytojai teisme davė tikrovės neatitinkančius ar melagingus parodymus, todėl pagrindo jais nesiremti nėra.

9.2.       Apelianto nuomone, ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą. Byloje esant tik šalių paaiškinimams – ieškovo, kad terminas dėl skolos grąžinimo nebuvo sutartas, atsakovo – kad terminas buvo, teismas turėjo įvertinti ir kitus byloje esančius įrodymus, įskaitant ir ieškovo paaiškinimus apie tai kodėl jis 10 metų nereikalavo grąžinti skolos. Apeliantas nurodo, jog įrodymų byloje visuma patvirtina, kad labiau tikėtina, jog šalys paskolos grąžinimo terminą buvo sutariusios žodžiu, kaip kad nurodė atsakovas, ir jis buvo 3 mėn., t. y. 2009 m. balandžio 16 d. Tai reiškia, kad 10 metų senaties terminas suėjo 2019 m. balandžio 16 d. Ieškovas ieškinį pareiškė 2020 m. lapkričio 19 d., t. y. suėjus senaties terminui. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad 10 m. senaties terminas ieškiniui paduoti nėra praleistas.

9.3.       Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl mokėjimo palūkanų priteisimo, teismas nepagrįstai taikė prezumpciją, jog paskolos sutartis atlygintinė. Šalys buvo verslo partneriai, juos siejo geri santykiai, ieškovas atsakovui pinigus skolino labai trumpam laikui, t. y. 3 mėn., tai patvirtina, jog pinigus skolino neatlygintinai. Ieškovas taip pat niekada nereikalavo sumokėti jokių palūkanų. Kadangi atsakovas prievolę ieškovui yra įvykdęs dar 2009 m., tai teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo kompensuojamąsias palūkanas. Kadangi visi ieškovo piniginiai reikalavimai atsakovo atžvilgiu turi būti atmesti arba kaip nepagrįsti, arba kaip suėjus ieškinio senaties terminui, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo ir procesines palūkanas.

9.4.       Ginčas yra kilęs iš tipinių teisinių santykių – paskolos sutarties skolos raštelio pagrindu, joje nėra jokių sudėtingų teisinių aspektų, taip pat nėra daug ir sudėtingų aplinkybių. Taigi byla nėra sudėtinga nei teisiniu, nei faktiniu aspektu, jos apimtis yra nedidelė. Todėl 2 964,50 Eur dydžio išlaidos už advokato pagalbą yra nepagrįstai per didelės. Jos turėtų būti sumažintos bent per pusę tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas visgi nuspręstų, jog ieškinys turi būti patenkintas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas.

10.       Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia sietina su ieškovo raštišku pareikalavimu grąžinti paskolą, t. y. 2020 m. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad šalys buvo susitarusios, kad skola bus grąžinta po 3 mėnesių. Ginčo skolos raštelyje nėra nurodytos skolos grąžinimo datos. Sunku įsivaizduoti, kad šalys raštu sudarydamos paskolos sandorį (pasirašydami skolos raštelį), atskirai ir, būtent žodžiu, susitartų dėl skolos grąžinimo termino, t. y. 3 mėnesių. Tuo labiau, apeliantas byloje nepateikė įrodymų, kad ieškovas pareikalavo skolą grąžinti anksčiau nei 2020 m., kas svarbu norint ieškinio senaties pradžios skaičiavimą sieti su kita, nei 2020 m. raštiško pareikalavimo data. Bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame skunde apeliantas laikėsi ir laikosi pozicijos, kad skolą pagal skolos raštelį grąžino. Byloje rašytinių įrodymų apie skolos grąžinimą apeliantas nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu. Ieškovas nurodo, kad skolos pinigų grąžinimo tiesioginių įrodymų (pav.: pakvitavimų, banko pavedimų) ir netgi netiesioginių rašytinių įrodymų (pvz.: liudytojo V. M. ir apelianto paskolos sutartis ar skolos raštelis dėl pinigų paskolinimo, kad apeliantas galėtų grąžinti ieškovui skolą) nėra. Vieninteliai įrodymai, kuriais apeliantas bando įrodinėti pinigų pagal skolos raštelį grąžinimo faktą, yra jo paties pasikviestų liudytojų parodymai, kurie, pasak ieškovo, yra prieštaringi. Su liudytoju V. M. apeliantą galimai sieja ir kiti santykiai, kurie patvirtina liudytojo suinteresuotumą liudyti išimtinai apelianto naudai, nuslepiant tikruosius situacijos faktus. Dėl mokėjimo palūkanų priteisimo, ieškovo nuomone, vien tai, kad anot apelianto susitarimas buvo dėl trumpo laikotarpio pinigų paskolinimo ir ieškovas ilgą laikotarpį nereikalavo grąžinti skolos, niekaip nepaneigia minėtos paskolos atlygintinumo prezumpcijos. Byloje nėra ginčo, kad 2009 m. abi bylos šalys buvo verslininkai, todėl tikėtina, kad gautus pinigus apeliantas naudojo verslui, todėl mokėjimo palūkanas teismas pagrįstai priteisė. Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija palūkanų normos dydžio. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo naudai priteisė kompensuojamąsias palūkanas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

12.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo priteisti 15 929,10 Eur skolą, 16 614 Eur mokėjimo palūkanas, 137,34 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui S. Ž. iš atsakovo A. Č. 15 929,10 Eur skolą, 7 120,31 Eur mokėjimo palūkanas, 137,34 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 23 186,75 Eur sumos nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 637,57 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo paaiškinimus, tai, jog atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad skolą grąžino sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovas ieškovui skolos negrąžino. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

13.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl skolos priteisimo, nurodo, jog teismo išvada, kad atsakovas skolos ieškovui negrąžino, nepagrįsta. Pasak apelianto, ieškovas patvirtino, jog skolos raštelį sunaikins, apeliantui grąžinus paskolą, tačiau to nepadarė. Tai, kad apeliantas grąžino ieškovui paskolą, patvirtina liudytojai V. M. ir V. B., kurie matė, kaip atsakovas grąžino pinigus ieškovui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog liudytojai teisme davė tikrovės neatitinkančius ar melagingus parodymus, todėl pagrindo jais nesiremti nėra.

14.       CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Pagal bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose skolininkui nustatyta pareiga įrodyti, jog jis paskolą grąžino.

15.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas įrodinėdamas pinigų grąžinimą ieškovui, nepateikė tai patvirtinančio dokumento, t. y. pakvitavimo ar banko pavedimų, rėmėsi liudytojų parodymais. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog skolą ieškovui grąžino 2009 m. balandžio mėn., tačiau teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti kada grąžino skolą, teigė, jog gegužės, birželio mėn. Toks atsakovo pozicijos nenuoseklumas verčia abejoti jo paaiškinimais apie skolos grąžinimą ieškovui. Atsakovas nurodė, kad grąžintinus pinigus jis pasiskolino iš V. M., tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad pinigus skolinosi iš liudytojo, jog galėtų grąžinti ieškovui skolą. Be to nenurodė iš kokių lėšų po keleto mėnesių pinigus grąžino. Liudytojų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai taip pat nepatvirtina skolos grąžinimo fakto. Nors liudytojai patvirtino, kad atsakovas iš V. M. gavo pinigus, kuriuos perdavė ieškovui, tačiau jie negalėjo tiksliai nurodyti kada tai įvyko. Liudytojas V. B. nežinojo pinigų perdavimo tikslo, jo nuomone pinigai buvo perduoti įmonė skolos dengimui. Todėl liudytojų paaiškinimai neleidžia daryti išvados, kad atsakovo ieškovui perduoti pinigai buvo skirti skolos grąžinimui. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas ieškovui skolos negrąžino. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti argumentai, kad paties ieškovo elgesys patvirtina, jog skola jam buvo grąžinta, nes daugiau nei 10 metų ieškovas nereikalavo pinigų grąžinti, pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

16.       Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė prezumpciją, jog paskolos sutartis atlygintinė. Šalys buvo verslo partneriai, juos siejo geri santykiai, ieškovas atsakovui pinigus skolino labai trumpam laikui, t. y. 3 mėn., tai patvirtina, jog pinigus skolino neatlygintinai. CK 6.872 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog sutartis yra atlygintinė. Šios prezumpcijos apeliantas nepaneigė. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys nėra susitarę dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią sutarties sudarymo momentu. Byloje nustatyta, kad šalys dėl palūkanų nesusitarė. Ieškovas prašė priteisti 8,94 proc. dydžio palūkanas, kurios atitinka komercinių bankų vidutinę palūkanų normą. Įvertinus tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog palūkanoms apskaičiuoti taikytina ieškovo prašoma priteisti palūkanų norma. Kadangi reikalavimams dėl palūkanų taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė ieškovės prašomas palūkanas priteisti už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d.

17.       Apeliantas nurodo, jog kadangi prievolę ieškovui yra įvykdęs dar 2009 m., tai teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo kompensuojamąsias palūkanas ir procesines palūkanas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nenurodė jokių objektyvių argumentų kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priteistų kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų yra neteisingas ir turi būti panaikintas. Iš esmės vienintelis argumentas yra tai, jog apeliantas skolą ieškovui yra grąžinęs. Kadangi teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas ieškovui skolos negrąžino, nėra pagrindo daryti išvados, jog teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė kompensuojamąsias palūkanas ir procesines palūkanas.

18.       Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo pareiškė nepraleidęs ieškinio senaties termino. Nurodo, kad įrodymų byloje visuma patvirtina, kad labiau tikėtina, jog šalys paskolos grąžinimo terminą buvo sutariusios žodžiu, kaip kad nurodė atsakovas, ir jis buvo 3 mėn., t. y. 2009 m. balandžio 16 d. Tai reiškia, kad 10 metų senaties terminas suėjo 2019 m. balandžio 16 d. Ieškovas ieškinį pareiškė 2020 m. lapkričio 19 d., t. y. suėjus senaties terminui. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta.

19.       Nustatyta, kad 2009 m. sausio 16 d. skolos raštelyje skolos grąžinimo terminas nenurodytas. Byloje nėra įrodymų, jog šalys skolos grąžinimo terminą nustatė kitu dokumentu. Ieškovas nepatvirtino, jog jie su atsakovu susitarė žodžiu, kad skola bus grąžinta po 3 mėnesių. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas pareikalavo skolą grąžinti anksčiau nei 2020 m. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog susitarimo skolą grąžinti po 3 mėnesių nebuvo. Kadangi skolos raštelyje skolos grąžinimo terminas nebuvo nurodytas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.873 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai sprendė, jog paskola turi būti grąžinta per 30 dienų nuo pareikalavimo. Pažymėtina, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo pareikalavimo grąžinti skolą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2020 m. rugpjūčio 12 d. atsakovui išsiuntė pranešimą reikalaudamas grąžinti skolą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog 10 metų senaties terminas ieškiniui paduoti nėra praleistas.

20.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas ieškovui priteisė 2 637,57 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog byla nebuvo sudėtinga nei teisiniu, nei faktiniu aspektu, jos apimtis yra nedidelė, todėl priteistos išlaidos už advokato pagalbą yra per didelės, jos turėtų būti sumažintos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo išlaidos yra pagrįstos ir realios, be to, vien tik ta aplinkybė, jog byla nesudėtinga, savaime nereiškia, jog ieškovo atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų ieškiniui paruošti. Teisėjų kolegijos vertinimu, procesinio dokumento parengimas objektyviai užima laiko, taip pat ir dalyvavimas teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neteisingos, neadekvačios advokato turėtoms laiko ir darbo sąnaudoms.

21.       Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovas sumokėjo 1 331 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis tik iš dalies. Byla detaliai buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Visos faktinės aplinkybės atskleistos, rengiant apeliacinį skundą nekilo naujų teisės taikymo klausimų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakankama suma už atsiliepimo į skundą surašymą laikytina 500 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                         Loreta Braždienė

                                                                                Virginijus Kairevičius

                        Tatjana Žukauskienė