Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-16192-843/2015

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15520-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,

sekretoriaujant Jolantai Savickaitei,

dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui T. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

T. B. 2015-09-20, apie 11.35 val., Ukmergės r., Vaitkuškyje, kelio Vytinė-Vaitkuškis-Ukmergė 2,65 km, vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 108 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Taip T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 129 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą.

Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo T. B. savo kaltės nepripažino teigdamas, kad 2015-09-20 Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole užfiksuotą automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytu laiku vairavo ne jis, nes pats retai važiuoja už vairo, įprastai jį vežioja įmonės darbuotojas. Nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra šios įmonės savininkas ir direktorius. Protokole nurodytas automobilis priklauso jo vadovaujamai įmonei. Mano, jog nurodytu laiku automobilį vairavo arba įmonės vairuotojas, arba Latvijos pilietis S. A., kuris tuo metu buvo atvažiavęs pirkti automobilį ir kurio vairuotojo pažymėjimo nuorašą T. B. pateikė teismui. Minėtas Latvijos pilietis į Vilnių atvažiavo sekmadienį, jis norėjo pirkti šį automobilį, todėl paėmė jį, norėdamas pabandyti važiuoti. Jis pats tuo metu buvo Vilniuje, ilsėjosi. Šis Latvijos pilietis gyvena Rygoje, tačiau tikslaus jo adreso jis nežino. Įmonei priklausančio automobilio pardavimu užsiima ne jis, o įmonės vairuotojas B. G., jis pats Latvijos piliečio A. S. nepažįsta. Minėtą automobilį Latvijos piliečiui perdavė įmonės vairuotojas, kuris prieš tai padarė A. S. vairuotojo pažymėjimo kopiją.

Teismo posėdyje liudytojas B. G. nurodė, kad jis dirba T. B. vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu. Automobilis „Volvo V70“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei, juo naudojasi tas, kam jo reikia, t.y. ir T. B., ir liudytojas. Su T. B. buvo sutarta, kad šis automobilis sekmadieniais stovės kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kadangi minėtą automobilį įmonė nutarė parduoti, todėl sekmadienį, t.y. 2015-09-20, apie 9.00-9.30 val. jis davė šiuo automobiliu pasivažinėti potencialiam pirkėjui - Latvijos piliečiui A. S., kuris norėjo parodyti šį automobilį meistrui, gyvenančiam Ukmergėje. Visi automobilio dokumentai ir raktai buvo laikomi pas liudytoją. Su latviu jis susitiko prie parduodamo automobilio, t.y. kieme prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trumpai su juo pasikalbėjo angliškai, jis paprašė leisti automobilį parodyti meistrui, gyvenančiam Ukmergėje, liudytojas padavė jam raktelius ir jis išvažiavo. Jam nežinoma, kur tuo metu buvo T. B.. Nors anksčiau jis to žmogaus nebuvo matęs, tačiau parduodamas automobilis buvo draustas KASKO draudimo, todėl jam nekilo abejonių dėl jo saugumo. Su šiuo žmogumi dėl automobilio pirkimo jie tarėsi telefonu, maždaug prieš savaitę iki jo atvažiavimo. Tą dieną jis su Latvijos piliečiu daugiau susiskambinęs nebuvo. Grąžinti automobilį A. S. turėjo palikdamas jį tame pačiame kieme. Liudytojas jam sakė, kad jis paskambintų jam grįžęs ir jeigu jis tuo metu negalės ateiti prie automobilio, susitarė, kad raktelius nuo jo paliks automobilyje. Tą dieną jis su latviu daugiau susiskambinęs nebuvo, nuvažiavo į kiemą, iš kurio buvo paimtas automobilis, ir laukė jo ten.    

Nors administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo neigia padaręs jam inkriminuojamą teisės pažeidimą teigdamas, jog stacionariu matuokliu viršyto greičio fiksavimo metu jis automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, nes tuo metu buvo namuose Vilniuje ir ilsėjosi, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.

T. B. kaltė yra grindžiama byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. 39U-39485523-15, kuriuo stacionariu greičio matavimo prietaisu MultaRadar S580, 2015-09-20, 11.35 val., buvo užfiksuotas automobilio VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršytas greitis (b.l. 7). Pats T. B. teismo posėdyje neneigė, jog minėtas automobilis priklauso jo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole asmens, viršijusio leistiną greitį, asmens atvaizdas nėra ryškus, jame užfiksuotas stambių veido bruožų vyras, tačiau vizualiai palyginus protokole užfiksuotą asmens atvaizdą su T. B. bei jo vairuotojo pažymėjime esančia nuotrauka, galima konstatuoti, kad sutapimai yra pakankami išvadai, jog yra tikimybė, kad automobilį pažeidimo užfiksavimo metu vairavo būtent jis. Šią tikimybę sustiprina policijos pareigūno M. J. 2015-10-09 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2015-10-09, apie 21.00, Ukmergės g. už KET pažeidimą sustabdžius automobilį VOLVO, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. B., paaiškėjo, kad šis automobilis 2015-09-20, apie 11.35 val., Ukmergės r., Vaitkuškyje, viršijo leistiną greitį. T. B. su pažeidimu sutiko (b.l. 6). Pažymėtina tai, kad liudytojo B. G. teigimu, Latvijos pilietis neva 2015-09-20 vairavęs automobilį, buvo smulkesnis už patį liudytoją, o liudytojas B. G. yra smulkesnis už T. B.. 

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teismo posėdžio metu neigiant automobilio vairavimo faktą, teismas kreipėsi į UAB „TELE 2“, prašydamas pateikti bylai reikšmingą informaciją, o būtent judriojo ryšio telefono Nr.(duomenys neskelbtini), kurio naudotojas yra T. B. arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ , 2015 m. rugsėjo 20 d. įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų pranešimų (SMS) suvestinę laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 15.00 val., nurodant jo buvimo vietą (celes su jų veikimo zonomis) kontakto su kitais abonentais metu (b.l. 16). Iš teismui pateiktos UAB „TELE 2“ informacijos matyti, kad 2015-09-20, judriojo ryšio telefono Nr. (duomenys nesklebtini) laikotarpiu nuo 10.52 val. iki 10.53 val., buvo bazinės stoties B476 (Perkūnkiemio g. 3, Vilnius) veikimo zonoje, 11.13 val. šis telefono numeris buvo bazinės stoties C137 (Aukštadvario k., Vilniaus r.) veikimo zonoje ir laikotarpiu nuo 13.27 val. iki 13.28 val. šis telefonas buvo bazinės stoties D586 (Panoteriai, Jonavos r.) veikimo zonoje. UAB „TELE 2“ duomenimis, miestuose celės veikimo spindulys dažniausiai yra 0,2 – 1 km antenos spinduliavimo kryptimi, užmiestyje – 5-20 km antenos spinduliavimo kryptimi (b.l. 21-24). Aukštadvario k., Vilniaus r., kuriame 11.13 val. buvo užfiksuota judriojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vieta, yra maždaug 10 km atstumu nuo kelio 231 Vytinė-Vaitkuškis- Ukmergė, kuriame 11.35 val. ir buvo užfiksuotas automobilio VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršytas greitis. UAB „TELE2“ pateikti duomenys taipogi paneigia T. B. nurodytą aplinkybę, jog savo judriojo ryšio telefoną 2015-09-20 jis buvo palikęs automobilyje Volvo, t.y. pats juo nesinaudojo, nors iš pateiktų skambučių išklotinės matyti, kad aukščiau nurodytų bazinių stočių veikimo celių zonose iš nurodyto telefono buvo fiksuojami išeinantys skambučiai. Kadangi tiek T. B., tiek liudytojo B. G. teigimu, automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo nustatymo metu jau neva buvo perduotas potencialiam pirkėjui – Latvijos piliečiui A. S., mažai tikėtina, kad jis ieškotų svetimame automobilyje palikto mobilaus telefono ir juo naudotųsi.

Nors liudytojas B. G. ir patvirtino teismui, kad 2015-09-20 T. B. automobiliu VOLVO nesinaudojo, nes tą pačią dieną, ryte jis perdavė šį automobilį potencialiam pirkėjui iš Latvijos, kad šis parodytų jį meistrui, tačiau šiuo atveju teismas nesivadovauja liudytojo B. G. teismo posėdyje duotais parodymais, nes T. B. yra tiesioginis įmonės, kurioje jis dirba, vadovas. Kadangi T. B. už inkriminuojamą teisės pažeidimą gresia teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, B. G. gali būti suinteresuotas tuo, kad jo tiesioginis vadovas išsaugotų vairuotojo pažymėjimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2015-10-09 administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu  T. B. paaiškinimų apskritai nedavė (b.l. 1) ir jokio asmens 2015-09-20 galimai vairavusį jo įmonei priklausantį automobilį VOLVO,  nenurodė, nors tokia pareiga yra numatyta Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, kuriame suponuojama transporto priemonės savininko pareiga žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojasi jo automobiliu, ir, pareikalavus pareigūnui, apie tai jam pranešti. T. B. nenurodžius tokio asmens, jam pagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už greičio viršijimą. Pažymėtina tai, kad teismo posėdžio metu T. B., pateikęs Latvijos piliečio A. S. vairuotojo pažymėjimą, jokių tikslesnių šio asmens duomenų (gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio) nei jis pats, nei liudytojas B. G. nenurodė, nors neva kalbėjo su šiuo asmeniu telefonu dėl įmonei priklausančio automobilio pirkimo. Teismui išsiuntus A. S. pranešimą dėl informacijos pateikimo jo vairuotojo pažymėjime nurodytu adresu, joks atsakymas gautas nebuvo (b.l. 17-19).

Atsižvelgęs į šiuos byloje esančius duomenis teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovauja  T. B. ir liudytojo B. G. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, įvertinęs jų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi ir remiasi kitais byloje esančiais ir pirmiau aptartais įrodymais, kurie patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – T. B. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį, pažymos apie baustumą duomenimis, jam jau buvo skirta administracinė nuobaudą, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius T. B. – ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį nėra, T. B. skirtina ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

T. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 300 € baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

              Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 15052071584. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                           Aušra Valinskienė