Baudžiamoji byla Nr. 1-255-1015/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14977-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3; 1.2.14.1.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,
sekretoriaujant Rasai Pladaitei,
dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,
kaltinamajam J. P., jo gynėjui advokatui Aurimui Gasiūnui,
nukentėjusiajai J. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 9duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
J. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis 2019 m. balandžio 12 d., apie 20.00 val., kino centro „Forum Cinemas Vingis“, esančio Savanorių pr. 7, Vilniuje, patalpose, pagrobė ant prekystalio paliktą svetimą turtą - mobiliojo ryšio telefoną „iPhone XS MAX“, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai J. M. 1600 eurų turtinę žalą.
Šiais veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad 2019 m. balandžio 12 d. jis atvyko į kino centrą „Forum Cinemas Vingis“, norėdamas pasikeisti bilietus, nes susirgo jų vaikas ir jie galvojo į kiną nueiti kitą dieną. Vaikas tuo metu buvo paliktas automobilyje, jam kilo temperatūra. Jam priėjus prie kasos bilietų keitimas užtruko, kasininkės kvietė viena kitą. Jis pasikeitė bilietą, pasiėmė lankstinuką, gulintį prie kasos, viską sudėjo į kuprinę ir skubiai nuėjo prie savo automobilio. Kai jo kuprinėje pradėjo skambėti, jis tik tada suprato, kad lankstinuke yra telefonas. Kadangi automobilyje miegojo vaikas, jis išjungė telefoną ir galvojo, kad nuveš vaiką namo, tada grįš į kino centrą ir grąžins telefoną. Tačiau buvo jau vėlu, vaikas sirgo, todėl tą dieną jis negalėjo mesti vaiko ir grįžti į kino centrą, o sekančią dieną darbo reikalais buvo suplanuota išvyka į Vokietiją. Į Vokietiją jis važiavo vienas automobiliu, visur atsiskaitinėjo grynais pinigais, todėl jokių dokumentų, patvirtinančių šį faktą pateikti negali. Vokietijoje buvo apie savaitę laiko. Grįžus iš Vokietijos, jie išvyko į Egiptą ir tuomet gavo tyrėjos žinutę, kad yra kviečiamas atvykti į policiją. Jis paskambino tyrėjai ir pasakė, kad kai grįš iš Egipto, tada atvyks ir jie sutarė, kad į policiją atvyks balandžio 22 ar 23 dieną. Tuo metu jis jau buvo pamiršęs apie tą telefoną, nes jį užgriuvo šeimyniniai rūpesčiai, darbai ir tas telefonas visą tą laiką taip ir gulėjo kuprinėje, jis juo nesinaudojo. Po to jis nuvyko į policiją, grąžino telefoną kartu su lankstinuku, papasakojo įvykio aplinkybes, kaip jį paėmė ir. Jis pripažįsta, kad jis paėmė telefoną, tačiau teigia, kad telefonas atvirai negulėjo, jis buvo lankstinuke, tada tyčia pasisavinti telefono jis nenorėjo. Jam važiuojant automobiliu telefonas pradėjo skambėti, tada jis įkišo ranką į kuprinę ir ištraukė telefoną. Lankstinukas buvo ne visai minkštas, telefonas iš jo neišslydo. J. P. taip pat nurodė, kad jam bilietus keitė apie 15 minučių, jis buvo labai susinervinęs, nes automobilyje buvo paliktas sergantis vaikas, todėl jis viską greitai paėmė – bilietus, lankstinuką, įsidėjo juos į kuprinę ir nuėjo skubiai prie automobilio. Tuo metu lankstinuke gulinčio telefono jis nematė ir sąmoningai jo neėmė. Kad lankstinuke yra telefonas jis suprato tik tuomet, kai jis pradėjo skambėti, jam jau važiuojant automobiliu. Kaltinamasis pateikė kino teatro lankstinuką, kuriame gulėjo telefonas (prijungtas prie bylos). J. P. pripažįsta kaltę, kad pasielgė neteisingai, laiku negrąžino telefono ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Prašo jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, jam susitaikius su nukentėjusiąja.
Nukentėjusioji J. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. ji su drauge atvažiavo į kino teatrą, priėjo prie kasos ir padėjo telefoną ant prekystalio. Nusipirkusios bilietus jos išėjo, o telefoną paimti ji pamiršo. Maždaug po 10 minučių ji pradėjo tikrinti daiktus ir pamatė, kad telefono nėra. Tada ji pradėjo skambinti į savo telefoną ir skambutis suveikė. Ji pamanė, kad telefoną paliko automobilyje. Po kino filmo ji apieškojo savo automobilį ir neradusi telefono vėl pradėjo skambinti į savo telefono numerį, tačiau telefonas jau buvo išjungtas. Ji suprato, kad kažkas ne taip, nes tą telefoną sunku išjungti, todėl iš karto kreipėsi į policiją. Kad ji paliko telefoną prie kasų, ji suprato tik tuomet, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, iš pradžių ji galvojo, kad telefoną jai ištraukė iš kišenės. Ji atsimena, kad kai ėjo nuo automobilio iki kino teatro, telefoną ji laikė rankoje. Jos su drauge dar bėgo per pėsčiųjų perėją ir telefoną ji laikė. Praėjus gal 10 minučių nuo jos nuėjimo nuo kasų ji skambino į savo telefoną gal 20 kartų, kino seanso metu taip pat skambino, nes tikėjosi, kad telefoną kažkas ras, pakels ir atsilieps. Po filmo, kuris tęsėsi 1,5 val. – 2 val., telefonas jau buvo išjungtas. Ji nemano, kad telefonas galėjo išsikrauti, nes jis sunkiai išsikrauna. Taip pat ji buvo sugrįžusi prie kasų ir klausė kasininkių, ar jos nematė telefono. Ji neatmeta galimybės, kad telefoną galėjo palikti prie kasų, taip pat galėjo telefoną uždėti lankstinuku ar padėti ant lankstinuko, tačiau į lankstinuką telefono ji nebuvo įdėjusi, nes telefonas yra per didelis ir tai būtų nepatogu. Be to, telefonas yra sunkus ir jis iškristų iš lankstinuko ir lankstinuke jis tikrai būtų pastebėtas. Ikiteisminio tyrimo metu ji kalbėjo su tyrėja ir ši jai sakė, kad jos telefonu buvo kažkur skambinta. Jai tikrinant telefoną, informacija apie skambučius buvo ištrinta, įjungus telefoną ji jokių jo naudojimo pėdsakų nepastebėjo. Šiuo telefonu ji naudojosi apie pusę metų. Po šio įvykio ji paskambino mobiliojo ryšio operatoriui, pranešė apie telefono vagystę, sumokėjo 80 eurų dydžio frančizę ir jai davė naują telefoną. Ji neprieštarauja dėl susitaikymo su kaltinamuoju. Pagrobto telefono vertę ji nurodė pagal jo įsigijimo kainą.
Liudytoja G. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. balandžio 12 d. ji dirbo kino centro „Forum Cinemas Vingis“ kasoje ir visų aplinkybių neprisimena. Peržiūrėjus vaizdo įrašą ji atsiminė asmenį, kuris keitė bilietus į animacinį filmą, kurį ji aptarnavo. Keičiant bilietus jie turi jungtis prie administratorės kompiuterio, bilietai yra keičiami į konkretų filmą ir šie duomenys yra saugomi trumpai. Ji atsimena, kad tuo metu įvyko painiava, nes bilietai buvo keičiami jau ne pirmą kartą, iš pradžių jie buvo keičiami telefonu, todėl ji susipainiojo ir kreipėsi į administratorę. Kaltinamasis jos neskubino ir nesakė, kad automobilyje yra paliktas sergantis vaikas. Mano, kad kaltinamasis turėjo tikslą pasisavinti telefoną, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad jis buvo sutrikęs, žvalgėsi, ar niekas nemato, jo elgesys išsiskyrė iš kitų žmonių elgesio. Galimai ji taip pat aptarnavo ir telefono savininkę. Aptarnaujant kaltinamąjį ji telefono ant prekystalio nematė. Dėl esančios stiklinės pertvarkos, už kurios padėti lankstinukai, ji telefono galėjo ir nepamatyti. Mergina, kuriai dingo telefonas, prie jos priėjusi nebuvo ir nesiteiravo dėl palikto telefono, nes pas juos yra radinių biuras. Kino centro lankstinukai visada guli padėti ant prekystalio. Liudytoja patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l. 32).
Liudytoja E. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad tikslios dienos neatsimena, ji kartu su nukentėjusiąja J. M. ėjo į kino centro „Forum Cinemas Vingis“ kasą nusipirkti bilietų. J. nupirko bilietus, o ji nuėjo prie maisto produktų. Priėjusi prie jos J. paklausė, kur yra jos telefonas, jos peržiūrėjo rankines, kišenes, grįžo prie kasos, bet telefono ten nebuvo. Tada jos nuėjo prie automobilio, nes manė, kad telefoną galėjo palikti ten, tačiau automobilyje telefono nebuvo. Tada ji iš savo telefono skambino į J. telefono numerį ir iš pradžių signalas buvo, bet vėliau telefonas jau buvo išjungtas. Liudytojai sunku pasakyti, kada ji paskutinį kartą matė J. telefoną. telefonas buvo naujas, jis negalėjo išsikrauti. Kino teatre ji pas J. telefono jau nematė. J. yra truputį išsiblaškiusi, todėl ji neatmeta galimybės, kad besikrapštydama piniginėje, J. galėjo telefoną padėti ant prekystalio šalia kasos. Kaltinamojo kino teatre ji nematė.
J. M. 2019 m. balandžio 13 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 12 d. laikotarpyje nuo 20.10 val. iki 20.20 val., kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, esančiame Savanorių pr. 7, Vilnius, iš striukės išorinės kišenės buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „iPhone XS Max“, tuo buvo padaryta - 1600 eurų turtinė žala (1 tomas, b.l. 7)
2019 m. balandžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėtos, aprašytos ir fotografuotos kino teatro „Forum Cinemas“ fojė patalpos, kuriuose buvo pagrobtas nukentėjusiajai J. M. priklausantis mobilaus ryšio telefonas „iPhone XS Max“ (1 tomas, b.l. 11-14).
2019 m. balandžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2019 m. balandžio 12 d. vaizdo įrašas. Šiame protokole be kita ko užfiksuota, kaip 19:50:18 val. prie trečios kasos prieina vyriškis, vilkintis juoda odine striuke (kaltinamasis), rankose laiko telefoną, šnekasi su bilietų pardavėja, maigo telefoną, paskui perduoda savo telefoną pardavėjai kažką parodyti. Kasininkė, pažiūrėjusi telefoną, grąžina jį asmeniui. Vyriškis toliau kažką maigo telefone, šnekasi su kasininke. 19:52:49 val. vyriškis renkasi bilietus. Bilietų pardavėja atsistoja, kažkur nueina, vyriškis maigo telefoną, užsideda juodą kuprinę, laukia grįžtančios kasininkės, žvalgosi į abi puses. 19:56:29 val. kasininkė grįžta, vyriškis šnekasi telefonu. 19:57:21 val. baigia šnekėti telefonu, kažką kalbasi su kasininke ir 18:58:25 val. nueina nuo kasų. 19:58:28 val. prie kasos prieina dvi merginos. Viena mergina, vilkinti šviesia striuke, rankose laiko lankstinuką su telefonu, jį pasideda prie kasos esančio stalviršio. Jos draugė tuo metu naudojasi telefonu. Mergina, vilkinti šviesią striukę, nusiima nuo peties juodos spalvos kuprinę, pasideda šalia kasos esančio stalviršio, draugė ateina arčiau ir jos abi renkasi bilietus. Išsirinkusios bilietus, draugės susimoka ir 19:59:19 val. išeina. Telefoną su lankstinuku paliko ant stalviršio. 19:59:28 val. prieina moteriškė, išsirenka bilietus, susimoka ir išeina. 20:00:15 val. prie trečios kasos prieina tas pats vyriškis, vilkintis juoda odine striuke, ant peties užsimovęs juodą kuprinę, duoda savo telefoną kasininkei, taisosi kuprinę, žvalgosi į visas puses. 20:00:30 val. kasininkė grąžina asmeniui telefoną. 20:00:46 val. kasininkė išeina, vyriškis, vilkintis juoda striuke, nusiima nuo peties juodos spalvos kuprinę, žvalgosi į abi puses. Užsideda kuprinę ant peties ir prie savęs arčiau 20:00:59 val. prisistumia ant stalviršio esantį lankstinuką su telefonu ir pasiima į rankas. Vyras žvalgosi. 20:01:18 val. prie trečios kasos, kur ir pirko bilietus, ateina mergina, vilkinti šviesią striukę, kuri ir paliko telefoną ant stalviršio. Ieško, neranda ir išeina. Vyras žvalgosi į abi puses. 20:01:30 val. vyras nusiima kuprinę ir į ją įsideda telefoną su lankstinuku. 20:04:00 val. kasininkė grįžta, vyras susimoka ir išeina (1 tomas, b.l. 37-39).
2019 m. balandžio 29 d. vyriausiosios tyrėjos A. V. tarnybiniame parnešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad asmuo, galimai pavogęs telefoną, turėjo savo mobilaus ryšio telefone elektroninius kino seanso bilietus ir darė tų bilietų grąžinimą ar keitimą. 2019 m. balandžio 26 d. buvo gautas UAB „Forum Cinemas“ el. pranešimas, kuriame nurodama, kad asmuo pirko jų puslapyje internetu 2019 m. balandžio 11 d., 10:58 val. bilietus, kuriuos pakeitė kažkoks vyras „Vingio“ kasoje 2019 m. balandžio 12 d., 20.18 val. Daugiau panašiu laiku nebuvo jokių bilietų grąžinimų. Bilietai pirkti R. P. vardu. Patikrinus per POLIS II duomenų bazę nustatyta, kad tokiu vardu ir pavarde yra registruota tik viena moteris R. P.. Sulyginus jos sutuoktinio J. P., gim. (duomenys neskelbtini), duomenų bazėje rastą fotonuotrauką su vaizdo įraše užfiksuotu asmeniu, galimai pavogusiu mobilaus ryšio telefoną, nustatyta, kad tai tas pats asmuo (1 tomas, b.l. 47).
2019 m. birželio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. P. savanoriškai grąžino mobiliojo ryšio telefoną iPhone XS MAX (1 tomas, b.l. 50). Grąžintas telefonas buvo apžiūrėtas 2019 m. birželio 5 d. daiktų apžiūros protokolu, nufotografuotas (1 tomas, b.l. 52-53; 55-58) bei grąžintas J. M. (1 tomas, b.l. 59).
2019 m. liepos 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. P. pateikė medicininės pažymos kopiją, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ maršruto kopiją ir lėktuvo bilieto kopiją (1 tomas, b.l. 81-82). Iš pateiktos medicininės pažymos matyti, kad E. P., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. sirgo (1 tomas, b.l. 84). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys ir lėktuvo bilieto kopija liudija, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. J. P. buvo užsisakęs kelionę į Egiptą (1 tomas, b.l. 85; 86).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas „Forum Cinemas“ reklaminis lankstinukas, kurį, kaltinamojo teigimu, jis pasiėmė su savimi kartu su į juo įdėtu mobilaus ryšio telefonu (1 tomas. b.l. 149).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystė – tai tyčinis neatlygintinas svetimo turto pagrobimas, turint tikslą jį pasisavinti, t. y. pagrobtą turtą valdyti, naudotis ir disponuoti juo kaip savu. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t.y. daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.
Iš nurodytų teisėtai surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – J. P. 2019 m. balandžio 12 d., apie 20.00 val., kino centro „Forum Cinemas Vingis“, esančio Savanorių pr. 7, Vilniuje, patalpose, paėmė ant prekystalio paliktą svetimą turtą – nukentėjusiosios J. M. mobiliojo ryšio telefoną „iPhone XS MAX“, kurio vertė 1600 eurų.
Kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę pripažino, nurodydamas, jog jam 2019 m. balandžio 12 d. atvykus į kino centrą „Forum Cinemas Vingis“ pasikeisti bilietų, keitimo procedūra užtruko apie 15 minučių, todėl jam pasikeitus bilietus, jis pasiėmė reklaminį lankstinuką, gulintį prie kasos, viską susidėjo į kuprinę ir nuskubėjo prie savo automobilio, kuriame buvo paliktas jo sergantis vaikas; jam važiuojant automobiliu, jis išgirdo kuprinėje skambutį ir tik tada suprato, jog lankstinuke, kurį jis paėmė, buvo telefonas; kadangi automobilyje miegojo vaikas, jis išjungė telefoną ir galvojo, kad nuveš vaiką namo, tada grįš į kino centrą ir grąžins telefoną, tačiau buvo jau vėlu, vaikas sirgo, todėl tą dieną jis negalėjo mesti vaiko ir grįžti į kino centrą, o sekančią dieną darbo reikalais jis išvyko į Vokietiją, grįžęs iš Vokietijos išvyko į Egiptą ir jam būnant Egipte gavo žinutę iš tyrėjos, jog yra kviečiamas atvykti į policiją. Grįžęs iš Egipto jis iš karto nuvyko į policiją bei grąžino telefoną. Kaltinamojo teigimu, jis tik važiuodamas automobiliu ir išgirdęs kuprinėje skambutį suprato, kad kartu su lankstinuku paėmė svetimą telefoną, nes jis buvo įdėtas į lankstinuko vidų, tyčia vogti kino centre telefoną jis nenorėjo. Nurodytą aplinkybę (kad jis paėmė svetimą turtą) neabejotinai patvirtina ir pats faktas, jog jis gražino nukentėjusiosios telefoną, be to, vaizdo įraše bei kituose duomenyse užfiksuota informacija, kad iš tikrųjų po to, kai nukentėjusioji, kaip išplaukia iš jos parodymų, paliko telefoną prie kasos, minėtoje kasoje dėl bilietų pakeitimo buvo kaltinamasis.
Aplinkybes dėl telefono pasigedimo parodė nukentėjusioji J. M., nurodžiusi, kad 2019 m. balandžio 12 d. ji su drauge E. S. atvažiavo į kino teatrą, priėjo prie kasos ir po to, kai įsigijo bilietus, pasigedo telefono; iš pradžių galvojo, kad gal telefoną paliko automobilyje, vėliau buvo nuėjusi prie kasos, ieškodama jo; pasigedusi telefono savo telefono numeriu skambino iš draugės telefono - iš pradžių signalas buvo geras, o vėliau telefonas ja buvo išjungtas, kas jai pasirodė įtartina ir ji kreipėsi į policiją dėl telefono vagystės; nurodė, jog neatmeta galimybės, kad telefoną paliko prie kasų, galėjo telefoną uždėti lankstinuku ar padėti ant lankstinuko, tačiau į lankstinuką telefono ji tikrai nebuvo įdėjusi, nes telefonas yra per didelis ir tai būtų nepatogu, jis yra sunkus, iškristų iš lankstinuko ir lankstinuke jis tikrai būtų pastebėtas. Iš dalies analogiškas aplinkybes nurodė ir apklausta liudytoja E. S.. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja G. L., dirbusi nagrinėjamo įvykio dieną kino centro „Forum Cinemas Vingis“ kasoje, nurodė, kad su kaltinamojo bilietų keitimu buvo įvykusi kažkokia painiava, todėl bilietų keitimas užtruko; neatsimena, kad kaltinamasis būtų ją skubinęs ir nesakė, kad automobilyje yra paliktas sergantis vaikas; aptarnaujant kaltinamąjį, ji telefono ant prekystalio nematė, nes dėl esančios stiklinės pertvaros, už kurios padėti lankstinukai, ji telefono galėjo ir nepamatyti.
Taigi, kaip minėta, faktinės aplinkybės, jog iš tikrųjų nukentėjusiosios J. M. mobilaus ryšio telefoną paėmė būtent kaltinamasis, nustatytos neabejotinai.
Visgi, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis neigia aplinkybę, jog telefoną paėmė tyčia, t. y. kad jo tyčia pagrobti svetimą turtą susiformavo jau prieš telefono paėmimą, nurodydamas, kad jį paėmė netyčia kartu su lankstinuku ir tik vėliau, pradėjus skambėti telefonui suprato, kad jį paėmė bei dėl tam tikru būdu susidėjusių aplinkybių negrąžino.
Peržiūrėjus byloje esantį nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašą iš kino centro „Forum Cinemas Vingis“ matyti, kaip kaltinamasis pirmą kartą prie minėtos kasos prieina 19:50:18 val. bei nuo jos nueina 19.58:25 val. Būtent po kaltinamojo prie kasos prieina dvi merginos (nukentėjusioji J. M. ir liudytoja E. S.) bei matyti, kad J. M. padeda ant stalviršio prie kasos ant matomo šviesaus paviršiaus kažkokį spalvotą daiktą (iš spalvinės gamos bei formato yra pagrindo manyti, jog ten lankstinuko priekinis viršelis, t. 1, b. l. 149), bei ant viršaus padeda juodos spalvos kuprinę, bei vėliau, kaip galima spręsti – nusipirkusios bilietus, nueina nuo kasos. Po nukentėjusiosios 19:59:28 val. prie kasos prieina moteris su vyru, o po 20:00:15 val. prieina kaltinamasis, matyti, kad jis duoda savo telefoną kasininkei, taisosi ant peties užmestą kuprinę, žvalgosi. 20:00:30 val. kasininkė grąžina asmeniui telefoną. 20:00:46 val. kasininkė išeina bei tuo momentu, kai kasininkė pasišalina, nusiėmęs kuprinę nuo peties, tikėtina, įsideda lankstinuką į ją (vėliau vėl matyti šviesus stalviršio paviršius toje vietoje, kur, kaip minėta, tikėtina buvo padėtas lankstinukas); vėliau kaltinamasis dar žvalgosi, pristumia arčiau savęs ant stalviršio esantį kažkokį daiktą, pasiima jį į rankas, 20:01:18 val. prie kasos ateina nukentėjusioji, žvilgsniu apžiūri prie kasos esantį stalviršį ir nueinam 20:01:30 val. kaltinamasis nusiima kuprinę ir į ją kažką įsideda, 20:04:00 val. kasininkė grįžta, kaltinamasis susimoka ir išeina (vaizdo įrašas prisegtas prie t. 1 bylos viršelio).
Taigi įvertinęs nurodytas vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes teismas pažymi, kad galima prielaida, jog nurodytais veiksmais – keliais kaltinamojo veiksmais, kuriais jis kažką įsideda į kuprinę, jis ir paėmė nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną, pažymint, kad tuo metu jis akivaizdžiai žvalgosi, o vėliau – elgiasi vėl visiškai ramiai. Visgi akivaizdžių išvadų daryti, teismo vertinimu, neleidžia, neleidžia ne itin gera vaizdo įrašo kokybė bei kameros vaizdo apėmimo zona. Abejones kaltinamojo parodymais (jog telefonas buvo lankstinuke ir tokiu būdu jis buvo paimtas netyčia) kelia ir tai, jog įvertinus lankstinuko pobūdį (maketą, minkštus viršelius, pakankamai slidų popierių) bei mobilaus telefono dydį bei svorį, abejotina, jog telefonui esant lankstinuko viduje galima buvo jo nepajusti bei kad telefonas neišslydo iš jo.
Bet kokiu atveju iš kaltinamojo parodymų taip pat matyti, kad nėra abejonių dėl to, kad jis tą pačią dieną, praėjus palyginus nedideliam laiko tarpui, suvokė, jog paėmė svetimą telefoną su lankstinuku, nes jis pats parodė, kad telefonui suskambus (nukentėjusioji parodė, kad telefonu skambinti pradėjo gal praėjus 10 minučių) jam važiuojant automobiliu, jis į jį neatsiliepė ir išjungė, nes tuo metu, anot jo, automobilyje miegojo sergantis vaikas. J. P. taip pat teigė, kad nuvežęs vaiką namo jis norėjo grįžti į kino centrą bei grąžinti paimtą telefoną, tačiau visgi to nepadarė, teigdamas, kad buvo jau vėlu, o vaikas sirgo. Nors šie kaltinamojo parodymai atrodo logiški, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. P., neturėdamas galimybės tą pačią dieną grįžti į kino centrą ir grąžinti telefoną, turėjo realią galimybę imtis kitokių veiksmų – pvz. perskambinti paimtu telefonu į prieš tai skambėjusį numerį, pranešti BPC ar kino teatrui apie paimtą paliktą telefoną ir pan., tačiau jokių realių veiksmų, siekdamas grąžinti minėtą telefoną, jis nepadarė, nors iš anksto žinojo, kad, kaip nurodė, kitą dieną turės išvykti į Vokietiją, be to, ir grįžęs iš Vokietijos išvyko ilsėtis į Egiptą. Savo ruožtu įvertinus pakankamai didelę telefono vertę (kurią galima buvo nuspėti iš minėto telefono), kaltinamasis turėjo suprasti, kad dėl telefono dingimo nukentėjusioji neabejotinai kreipsis į policiją, visgi, kaip minėta, duomenų, kad jis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekiant grąžinti paimtą svetimą daiktą, byloje nėra. Taigi toks kaltinamojo elgesys neabejotinai patvirtina (net tikint jo paaiškinimais apie netyčia paimtą telefoną ir pan.) vagystei konstatuoti būtiną požymį – t. y. tikslą užvaldyti svetimą daiktą (jo tiesioginę tyčią) bei, atitinkamai, minėto svetimo daikto faktinį užvaldymą bei turėjimą savo žinioje (disponavimą), kadangi jis, kaip minėta, paėmęs svetimą telefoną, nesiėmė jokių veiksmų jį grąžinti teisėtam savininkui, pranešti apie tai, kad jis paėmė telefoną, pvz., BPC ar grąžinti į kino teatrą ir pan.
Taigi atsižvelgdamas į nurodytų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis pagrobė svetimą turtą, paimdamas paliktą nukentėjusiajai priklausantį turtą, bei jį pasisavindamas, t. y. jis pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Teismo posėdyje kaltinamasis ir nukentėjusioji patvirtino, kad šiuo metu jie yra susitaikę, kaltinamasis yra atlyginęs nukentėjusiajai padarytą žalą, nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi ir sutinka, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.
BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu šiuo atveju egzistuoja visos BK 38 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Visų pirma, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo iš esmės pripažino (pripažino visas faktines aplinkybes), teigdamas, jog suvokęs, kad paėmė telefoną, jis visgi nesiėmė jokių veiksmų grąžinti jį teisėtam savininkui (pvz., pranešdamas policijos įstaigai, kino teatrui, kuriame paėmė telefoną ir pan.) ir tokiu būdu jį pasisavino. Nors prokuroras tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip nenuoširdžius, nes jo teigimu, kaltinamasis neigia subjektyviąją pusę – t. y. kad jis tyčia paėmė paliktą telefoną nuo prekystalio, visgi teismas konkrečiu atveju, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pagrindas, numatytas BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, gali būti konstatuojamas. Iš jau aptartų įrodymų matyti, jog iš tikrųjų byloje nėra jokių liudytojų, tiesiogiai mačiusių, kaip kaltinamasis paėmė svetimą telefoną, pateiktas vaizdo įrašas irgi, kaip minėta – nėra geros kokybės, be to, ir kasos pozicija (tai, kad uždengiama dalis klientų zonoje esančios erdvės, filmavimo kampas ir pan.) lemia, kad tikslių aplinkybių vaizdo įraše nėra užfiksuota. Nors kaltinamojo asmenybė buvo nustatyta patikrinus asmenį, pirkusį bilietus į kiną internetu, kurie po to buvo keičiami į kitus bilietus (1 tomas, b.l. 47), ir tokiu būdu buvo su juo susisiekta ir pan., tačiau kyla abejonės, ar vien šios aplinkybės leistų pareikšti kaltinimą V. P. dėl vagystės, jeigu jis kategoriškai neigtų savo kaltę. Taigi šiuo atveju būtent J. P. prisipažinimas, jog jis paėmė telefoną bei telefono grąžinimas iš esmės ir lėmė, kad, pirmiausia, nukentėjusioji atgavo savo turtą, ir antra - atitinkamai leido išaiškinti aktualią veiką. Taigi visa tai leidžia teismui spręsti, kad yra nustatyta viena iš sąlygų, kai asmuo gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės pagal BK 38 straipsnį – jo prisipažinimas, juolab prisipažinimo įtvirtinimas kaip minėtos sąlygos, teismo vertinimu, nėra savitikslis – jo esmė, kad nusikalstama veika būtų išaiškinta bei, be kita ko, būtų aišku, jog asmuo neigiamai žiūri į savo padarytą veiką ir pan. Teismui šiuo atveju nekyla abejonių, jog kaltinamasis iš tikrųjų neigiamai vertina savo elgesį bei gailisi dėl to.
Taip pat šiuo atveju egzistuoja ir kitos BK 38 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, nes kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja ir visiškai jai atlygino padarytą žalą, t.y. grąžino pagrobtą telefoną bei sumokėjo 400 eurų neturtinei žalai (dėl patirtų nepatogumų ir pan.) atlyginti. Tokia tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios valia dėl susitaikymo buvo išdėstyta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek (ypač) teisme, pateikus 2020 m. vasario 3 d. jų abiejų pasirašytą prašymą nutraukti baudžiamąją bylą. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam yra būdingas nusikalstamas elgesys - J. P. yra teisiamas pirmą kartą (1 tomas, b.l. 93), buvo kelis kartus baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus (1 tomas, b.l. 96-97), vykdo individualią veiklą, yra vedęs, augina mažametį vaiką. Taigi šių J. P. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visuma bei jau minėtos aplinkybės dėl jo prisipažinimo, leidžia teismui spręsti, kad šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nebenusikals bei laikysis teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių. Atitinkamai teismas, įvertinęs nurodytų argumentų visumą, taip pat sprendžia, kad šiuo atveju pats baudžiamasis procesas būtų pakankama priemonė padaryti įtaką kaltinamojo elgesiui, įvertinus jį kaip netinkamą.
Taigi teismas sprendžia, kad tikslinga kaltinamojo J. P. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, pastebint, kad be jau nurodytų įstatyme numatytų pagrindų buvimo, teismo vertinimu, šiuo atveju tai atitiktų ir teisingumo interesus (minėta, kad, teismo nuomone, šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įtvirtinta baudžiamosios atsakomybės paskirtis gali būti pasiekta ir be bausmės paskyrimo, juolab su tokia proceso baigtimi sutinka ir nukentėjusioji).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina (1 tomas, b.l. 109-110).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
J. P. (J. P.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja J. M. ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti J. P., kad:
1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Teisėja Ingrida Mikužytė