Civilinė byla Nr. e2-1470-1012/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28280-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 3.2.6.1;

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,

sekretoriaujant Romai Railianienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,

atsakovo atstovui advokatui Venjamin Dubrovskij,

liudytojams E. B., V. K., L. S., R. M., D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šakių autobusų parkas“ ieškinį atsakovui UAB „Elklita“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje – UAB „Magora“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Elklita“ 7232, 08 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. ieškovas UAB „Šakių autobusų parkas“ ir atsakovas UAB „Elklita“ pasirašė Prekių pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2014/09 LS-35 (toliau taip pat – Sutartis) dėl 22 keleivinių bilietų kasos aparatų BSA-4F įsigijimo. Pagal Sutartį įsigyti kasos aparatai ieškovui buvo perduoti 2014 m. lapkričio 20 d., pasirašius Turto priėmimo-perdavimo aktą, ir ieškovas netrukus juos pradėjo naudoti pagal paskirtį. Ieškovas pažymi, kad Sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti kasos aparatus, kurių kokybė atitinka Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų techninius reikalavimus ir jie yra tinkami naudoti pagal paskirtį, taip pat paruošti parduodamus kasos aparatus darbui eurais ir litais. Paaiškina, kad 2015 metų balandžio mėnesį Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau taip pat - Inspekcija) pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu paaiškėjo, kad negautų pajamų ataskaitoje už 2015 metų sausio mėnesį, kurią ieškovas pateikė Inspekcijai, buvo neteisingai nurodyta negautų pajamų už 2015 metų sausio mėnesį tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais maršrutuose M-677 Šakiai - Klaipėda ir M-680 Šakiai - Vilnius su nuolaida parduotus bilietus suma. Pažymi, kad ieškovas rengė minėtą ataskaitą remdamasis pagal Sutartį įsigytų ir naudojamų kasos aparatų BSA-4F duomenimis. Ieškovas nurodo, kad gavęs atsakovo bei minimų kasos aparatų garantinį aptarnavimą vykdančios UAB „Magora“ paaiškinimus, padarė išvadą, kad ataskaitoje, kurią ieškovas pateikė Inspekcijai, negautų pajamų suma už 2015 metų sausio mėnesį tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais maršrutuose M-677 Šakiai - Klaipėda ir M-680 Šakiai - Vilnius su nuolaida parduotus bilietus neteisingai nurodyta dėl netinkamo kasos aparatų BSA-4F veikimo dviejų valiutų laikotarpyje. Pažymi, nors ieškovas nedelsdamas informavo patikrinimą atliekančius pareigūnus ir Inspekciją apie priežastis, kurios lėmė neteisingos ataskaitos pateikimą, pateikė patikslintą ataskaitą apie 2015 metų sausio mėnesį su nuolaida parduotus tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus, tačiau 2015 m. balandžio 27 d. įgalioti Inspekcijos pareigūnai surašė patikrinimo aktą Nr. KKA-L-15-03, kuriuo konstatuota, kad ieškovo pateiktoje ataskaitoje negautų pajamų sumos neatitinka su sumomis nustatytomis patikrinimo metu, taip pažeidžiant Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos aprašo, patvirtinto 2000 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 478, 9 punktą. Nurodo, kad remdamasis patikrinimo aktu Nr. KKA-L-15-03 Inspekcijos viršininkas 2015 m. gegužės 26 d. priėmė įsakymą Nr. 2B-106 „Dėl vežėjų išlaidų (negautų pajamų), patirtų dėl keleiviams taikytų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų, kompensavimo“ (toliau - Įsakymas), kuriame nurodyta išskaičiuoti iš ieškovo visas jau atlygintas maršrutuose M-677 Šakiai - Klaipėda ir M-680 Šakiai - Vilnius 2015 metų sausio mėnesio negautas pajamas (7679, 76 Eur) iš ieškovo 2015 metų balandžio mėnesio negautų pajamų atlyginimo sumos. Ieškovas nurodo, kad Inspekcijai priėmus sprendimą jau kompensuotą negautų pajamų dydį už 2015 metų sausio mėnesį išskaičiuoti iš ieškovo 2015 metų balandžio mėnesio negautų pajamų atlyginimo sumos, ieškovas patyrė 7232,08 Eur dydžio žalą. Ieškovo vertinimu, jis minėtą 7232,08 Eur dydžio žalą patyrė dėl atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl prašo atsakovo atžvilgiu taikyti sutartinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo 7232,08 Eur dydžio žalos atlyginimą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad nors dviejų valiutų laikotarpyje kasos aparatai ataskaitose neteisingai rūšiavo pavienius bilietus be nuolaidos („pilnus“), ir į 50 proc. ir 80 proc. lengvatų įplaukų skaitiklius buvo sumuojami kai kurie „pilni“ bilietai, tačiau kai kurie kasos aparatų „neteisingi“ duomenys neturėjo įtakos lengvatinių nuolaidų sumos paskaičiavimui kasos aparatų ataskaitų skaitiklyje „KOMPENSUOJ.NUOLAIDOS“, kuris yra vienintelis teisėtas šaltinis kompensuojamų lengvatinių nuolaidų sumos nustatymui. Atsakovas pažymi, kad ieškovo teiginys dėl kasos aparatų BSA-4F netinkamo veikimo neatitinka tikrovės, kadangi transporto bilietų fiskalinis kasos aparatas Elklita BSA-4F yra įteisintas teisės aktų nustatyta tvarka, įrašytas į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelio sąrašą, identifikacinis Nr. 1016, kasos aparato Elklita BSA-4F darbo programos įteisintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės įmonės „Infostruktūra“ Kasos aparatų ekspertizių departamento 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. KSP-20 ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos valstybės įmonės „Infostruktūra“ Finansų ir strateginio planavimo departamento Kasos aparatų ekspertizės sektoriaus 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. KSP-37. Atsakovo vertinimu, Inspekcijos sprendimas išskaičiuoti iš 2015 m. balandžio mėn. negautų pajamų atlyginimo sumos 7679,76 Eur, dėl ko ieškovas patyrė 7232,08 Eur dydžio žalą, atsirado ne dėl atsakovo, o būtent dėl ieškovo kaltės, aplaidumo bei nerūpestingumo, pasirenkant kasos aparatų duomenų neteisingą paskaičiavimo būdą, metodiką ir pateikiant Inspekcijai neteisingą ataskaitą. Pažymi, kad parduodant kasos aparatus BSA-4F ieškovui atsakovas prie kiekvieno kasos aparato pridėdavo „Vartotojo instrukciją“ bei „Administratoriaus instrukcija“, kuriose išsamiai ir detaliai apibrėžtas kasos aparato veikimas. Paaiškina, kad parduodant 2014 metais naujus kasos aparatus BSA-4F, ryšium su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje, atsakovo darbuotojai važiuodavo į autobusų parkus (tame tarpe ir į ieškovo autobusų parką), kuriems buvo parduoti šie kasos aparatai ir atlikdavo išsamų instruktažą dėl naujų kasos aparatų darbo ypatumų. Pažymi, kad Keleivinių bilietų kasos aparatų ELKLITA BSA-4F garantinio aptarnavimo sąlygų (kurios yra Priedas Nr. l prie kasos aparatų pirkimo-pardavimo Sutarties Nr. 2014/09) 9 punkte nurodyta, kad „sugedus ar atsiradus darbo sutrikimams aparatą reikia nedelsiant išjungti ir kreiptis į aptarnavimo įmonę“, tačiau dėl kasos aparatų darbo sutrikimų 2015 m sausio-vasario mėnesiais ieškovas į aptarnavimo įmonę nesikreipė ir nepareiškė jokių pretenzijų dėl jų netinkamumo naudojimui.

Ieškovas pateikė dubliką, nurodydamas, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad įsigytų kasos aparatų darbo klaidos ieškovui tapo žinomos 2015 metų balandžio mėnesį ir, paaiškėjus netinkamam kasos aparatų darbui, 2015 m. balandžio 23 d. ieškovas raštu Nr. SR-176 kreipėsi į atsakovą, o 2015 m. balandžio 28 d. gavęs atsakovo raštą Nr. 15/04-12 ir remdamasis jame nurodyta informacija, kreipėsi į UAB „Magora“. Pažymi, kad atsakovas 2015 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 15/04-12 aiškiai nurodo, kad nuolaidų suma Kontrolinėje juostoje Z ir Maršruto ataskaitoje turi sutapti. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovo naudota nuolaidų metodika buvo neteisinga ir būtent tai yra žalos atsiradimo priežastimi. Ieškovas pažymi, kad tiek nuolaidas, tiek nuolaidų sumas apskaičiuoja atsakovo parduoti kasos aparatai, būtent dėl apskaitos funkcijos vykdymo kasos aparatai ELKLITA BSA-4F ir buvo įsigyti. Ieškovas nurodo, kad savo veikloje tiesiog naudojosi kasos aparatų ataskaitomis ir nemano, kad jis privalėjo pagal kažkokią metodika perskaičiuoti kasos aparatų duomenis.

Atsakovas pateikė tripliką, nurodydamas, kad atsakovo nuomonę dėl ieškovo kaltės pateikiant Inspekcijai neteisingą ataskaitą patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, kurio 2016 m. balandžio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-3791-281/2016 konstatuota, kad „dėl faktinės aplinkybės, kad kasos aparatai teisingai fiksavo pilnus bilietus ir bilietus su nuolaidomis kontrolinėje juostoje, ginčo nėra <...>. Atsižvelgiant į tai, teikiant ataskaitą dviejų valiutų laikotarpyje ir atidžiai bei rūpestingai elgiantis, t.y. „pilnų“ ir lengvatinių bilietų pinigines įplaukas ir jų kiekius skaičiuojant iš kontrolinių juostų, buvo galima pateikti tikslią ataskaitą“. Atsakovo vertinimu, tai yra prejudicinis faktas.

Trečiasis asmuo UAB „Magora“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad palaiko atsakovo poziciją. Trečiasis asmuo pažymi, kad kai kurie kasos aparatų „neteisingi“ duomenys neturėjo įtakos lengvatinių nuolaidų sumos paskaičiavimui kasos aparatų ataskaitų skaitiklyje „KOMPENSUOJ.NUOLAIDOS“, kuris yra vienintelis teisėtas šaltinis kompensuojamų lengvatinių nuolaidų sumos nustatymui. Pažymi, kad dėl kasos aparatų darbo sutrikimų 2015 m sausio-vasario mėnesiais ieškovas į aptarnavimo įmonę nesikreipė ir nepareiškė jokių pretenzijų dėl jų netinkamumo naudojimui. Trečiojo asmens nuomone, kai kurių duomenų klaidas laiku galėjo ir net privalėjo nustatyti pats ieškovas. Pažymi, kad Inspekcijos sprendimas išskaičiuoti iš 2015 m. balandžio mėn. negautų pajamų atlyginimo sumos 7679,76 Eur, dėl ko ieškovas patyrė 7232,08 Eur dydžio žalą, atsirado ne dėl atsakovo, o būtent dėl ieškovo kaltės, dėl jo aplaidumo bei nerūpestingumo, pasirenkant kasos aparatų duomenų neteisingą paskaičiavimo būdą, metodiką.

Teismo posėdžių metu ginčo šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. ieškovas UAB „Šakių autobusų parkas“ ir atsakovas UAB „Elklita“ pasirašė Prekių pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2014/09 LS-35 (Sutartis) dėl 22 keleivinių bilietų kasos aparatų BSA-4F įsigijimo (1 t., e. b. l. 22-25). Pagal Sutartį įsigyti kasos aparatai ieškovui buvo perduoti 2014 m. lapkričio 20 d., pasirašius Turto priėmimo-perdavimo aktą (1 t., e. b. l. 7), ir ieškovas netrukus juos pradėjo naudoti pagal paskirtį.

2015 metų balandžio mėnesį Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (Inspekcija) pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu paaiškėjo, kad negautų pajamų ataskaitoje už 2015 metų sausio mėnesį, kurią ieškovas pateikė Inspekcijai, buvo neteisingai nurodyta negautų pajamų už 2015 metų sausio mėnesį tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais maršrutuose M-677 Šakiai - Klaipėda ir M-680 Šakiai - Vilnius su nuolaida parduotus bilietus suma. 2015 m. balandžio 27 d. įgalioti Inspekcijos pareigūnai surašė patikrinimo aktą Nr. KKA-L-15-03 (1 t., e. b. l. 11-12), kuriuo konstatuota, kad ieškovo pateiktoje ataskaitoje negautų pajamų sumos neatitinka su sumomis nustatytomis patikrinimo metu, taip pažeidžiant Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos aprašo, patvirtinto 2000 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 478, 9 punktą. Inspekcijos viršininkas 2015 m. gegužės 26 d. priėmė įsakymą Nr. 2B-106 „Dėl vežėjų išlaidų (negautų pajamų), patirtų dėl keleiviams taikytų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų, kompensavimo“, kuriame nurodyta išskaičiuoti iš ieškovo visas jau atlygintas maršrutuose M-677 Šakiai - Klaipėda ir M-680 Šakiai - Vilnius 2015 metų sausio mėnesio negautas pajamas (7679, 76 Eur) iš ieškovo 2015 metų balandžio mėnesio negautų pajamų atlyginimo sumos (1 t., e. b. l. 30-31).

Dėl prejudicinių faktų

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 5) pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009; 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009; 2007-05-10  nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2015-07-03 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2015; kt.).

Iš į nagrinėjamą bylą pateikto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3791-281/2016 pagal UAB „Šakių autobusų parkas“ skundą atsakovei Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija), trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Elklita“ (1 t., e. b. l. 159-162) nustatyta, kad 2013-03-22 UAB „Šakių autobusų parkas“ ir Inspekcija sudarė Keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais sutartį, pagal kurią vežėjo išlaidos (negautos pajamos) dėl keleiviams taikytų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų kompensuojamos (atlyginamos) pagal pateiktas ataskaitas apie parduotus bilietus su nuolaida. Remiantis UAB „Šakių autobusų parkas“ Inspekcijai pateikta ataskaita apie parduotus su nuolaida važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus per 2015 m. sausio mėnesį, UAB „Šakių autobusų parkas“ maršrute M677 Šakiai-Klaipėda pardavė 620 bilietų su 50 proc. nuolaida ir 80 bilietų su 80 proc. nuolaida, o maršrute M-680 Šakiai-Vilnius pardavė 2441 bilietų su 50 proc. nuolaida ir 277 bilietų su 80 proc. nuolaida bei iš viso patyrė 7 679,76 Eur išlaidų. Inspekcija, atlikusi bendrovės patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjos 2015 m. sausio mėnesio ataskaitoje nurodytos negautų pajamų sumos dėl maršrutų M677 Šakiai-Klaipėda ir M680 Šakiai-Vilnius neatitinka faktiškai nustatytų duomenų. Remiantis 2015-04-27 patikrinimo aktu, nustatyta, kad maršrute Šakiai-Klaipėda faktiškai parduota 606 bilietų su 50 proc. nuolaida ir 77 bilietų su 80 proc. nuolaida, o maršrute Šakiai-Vilnius – 2367 bilietų su 50 proc. nuolaida ir 267 bilietų su 80 proc. nuolaida, todėl iš viso bendrovė patyrė 7 232,08 Eur išlaidų. 2015-05-26 Inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 2B-106, vadovaujantis Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos aprašu, Vežėjų išlaidų (negautų pajamų) dėl keleiviams taikytų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų kompensavimo (atlyginimo) tvarkos aprašu, 1.2 punktu nuspręsta už Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos aprašo 11.3 p. pažeidimą išskaičiuoti iš UAB „Šakių autobusų parkas“ visas jau atlygintas maršrutuose Šakiai-Klaipėda ir Šakiai-Vilnius 2015 m. sausio mėn. negautas pajamas, iš viso – 7 679,76 Eur, iš šio vežėjo 2015 m. balandžio mėn. negautų pajamų atlyginimo sumos. Nors nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI-3791-281/2016 nebuvo tiriamas galimas atsakovo parduotų kasos aparatų netinkamas veikimas, tačiau šioje byloje buvo tiriamas nagrinėjamoje byloje aktualus ieškovo patirtų nuostolių dydis, faktinės aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl teismas šiuo atveju remiasi administracinėje byloje Nr. eI-3791-281/2016 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia sutartinės atsakomybės nuostatomis, t. y. atsakovas netinkamai įvykdė Sutarties 1 straipsnio 8 punktą, nustatantį, kad perkami kasos aparatai privalo būti atsakovo paruošti darbui eurais ir litais. Dėl to, ieškovo teigimu, ieškovas parengė netikslią ataskaitą Inspekcijai už 2015 m. sausio mėnesį parduotus bilietus.

Pažymėtina, kad dėl faktinės aplinkybės, jog ginčo kasos aparatai teisingai fiksavo „pilnus“ bilietus ir bilietus su nuolaidomis kontrolinėje juostoje Z, ginčo tarp šalių nėra, kas taip pat nustatyta ir administracinėje byloje Nr. eI-3791-281/2016. Atsakovas nurodo, kad ieškovui teikiant ataskaitą Inspekcijai dviejų valiutų laikotarpyje ir atidžiai bei rūpestingai elgiantis, t. y. „pilnų“ ir lengvatinių bilietų pinigines įplaukas ir jų kiekius skaičiuojant iš kontrolinių juostų Z, buvo galima pateikti tikslią ataskaitą, todėl atsakovas nėra atsakingas už ieškovo Inspekcijai pateiktos ataskaitos netikslumus.

Po to, kai Inspekcija patikrino ieškovo pateiktą ataskaitą už 2015 m. sausio mėn. ir nustatė, kad šioje ataskaitoje ieškovo pateikti duomenys yra klaidingi, ieškovas 2015-04-23 raštu Nr. SR-176 „Dėl kasos aparatų BSA-4F“ (1 t., e. b. l. 14) kreipėsi į atsakovą su prašymu paaiškinti, kodėl ginčo kasos aparatų Maršruto ataskaitoje ir Kontrolinėje juostoje Z bilietų skaičius ir pinigų sumos nesutampa. Atsakovas 2015-04-28 raštu Nr. 15/04-12 (1 t., e. b. l. 15) nurodė, kad jei Maršruto ataskaitoje ir Kontrolinėje juostoje Z bilietų skaičius ir pinigų sumos nesutampa, reikia vadovautis Kontrolinės juostos Z duomenimis, tačiau nuolaidų suma Kontrolinėje juostoje Z ir Maršruto atskaitoje turi sutapti.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Minėta, kad ginčo šalių sudarytos Sutarties 1 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad perkami kasos aparatai privalo būti atsakovo paruošti darbui eurais ir litais. 2017 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. K. (trečiojo asmens UAB „Magora“ darbuotojas), kuris apmokė ieškovo atsakingą darbuotoją dirbti su ginčo kasos aparatais, patvirtino, kad jeigu duomenys į ginčo aparatus yra įvedami pagal instrukciją, kasos aparato duomenys bet kurioje iš ataskaitų turi būti teisingi, o tikrinti ataskaitų duomenų teisingumą reiktų tik kilus abejonėms (garso įrašas nuo 01:41:04 iki 02:41:01). Byloje esančiose ginčo kasos aparatų vartotojo instrukcijoje (1 t., e. b. l. 118-138) bei administratoriaus instrukcijoje (2 t., e. b. l. 35-48) nėra nurodyta, kad bet kuri iš aparato spausdinamų ataskaitų turėtų būti tikrinama su Kontroline juosta Z. 2017 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja ieškovo atsakinga darbuotoja R. M. patvirtino, kad buvo apmokyta D. K., jokių įspėjimų, kad kažkurios ataskaitos gali būti netikslios, nebuvo (garso įrašas nuo 00:03:42 iki 00:29:04). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovo darbuotojai (autobusų vairuotojai) būtų vedę duomenis apie parduotus bilietus ne pagal atsakovo parengtas vartotojo instrukcijas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas netinkamai įvykdė savo sutartinę pareigą, t. y. atsakovo parduoti ginčo kasos aparatai neatitiko Sutarties 1 straipsnio 8 punkto nuostatų, nes 2015 m. sausio mėnesio maršrutų M677 Šakiai-Klaipėda ir M680 Šakiai-Vilnius Maršruto ataskaitose ir Kontrolinėje juostoje Z bilietų skaičius ir pinigų sumos nesutapo (CPK 178 straipsnis).

Teismas pažymi, kad būtų neprotinga ir nepagrįsta reikalauti iš kasos aparatus įsigyjančio ūkio subjekto (ieškovo) kiekvieną kartą tikrinti kasos aparato spausdinamų skirtingų ataskaitų duomenis, kai nekyla jokios pagrįstos abejonės dėl aparatų tinkamo veikimo. Juk kasos aparatai ir yra įsigyjami, be kita ko, tam, kad būtų palengvintas ūkio subjekto darbas ir tinkamai apskaitytos ūkinės operacijos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teikė įrodymus, kad ginčo aparatai atitinka keliamus reikalavimus ir jais galima prekiauti Lietuvoje (1 t., e. b. l. 115), o tai tik dar kartą patvirtina, jog ieškovas neturėjo pagrindo abejoti įsigytų ginčo aparatų veikimo tinkamumu ir/ar spausdinamų ataskaitų duomenų teisingumu. Pažymėtina, kad iki 2015 m. sausio 1 d. ieškovo darbuotojai išbandė įsigytus ginčo kasos aparatus ir nenustatė jokių veiklos sutrikimų ir/ar netinkamų ataskaitų formavimo. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir todėl jam kyla sutartinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą.

Dėl priteistinos žalos dydžio

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Elklita“ 7232, 08 Eur žalos atlyginimo, t. y. ta suma, kuri Inspekcijos buvo išskaičiuota už neteisingos ataskaitos už 2015 m. sausio mėnesį pateikimą.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 304, 8.5 punkte nustatyta, kad Inspekcija nustatyta tvarka atlygina kelių transporto vežėjams jų negautas dėl važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų pajamas, kontroliuoja kelių transporto lengvatų teikimo tvarką, analizuoja nustatytus pažeidimus ir imasi priemonių tokių pažeidimų prevencijai. Transporto lengvatų įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su lengvatų taikymu, kompensuojamos (atlyginamos) pagal su jais sudarytas sutartis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Vyriausybės nustatyta tvarka. Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 478 (toliau – Aprašas, redakcija, galiojusi nuo 2008-12-07 iki 2016-03-15), 7 punkte nustatyta, kad vežėjai, turintys Inspekcijos išduotas licencijas (leidimus) verstis keleivių vežimu ir leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais, pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 10 dienos pateikia Valstybinei kelių transporto inspekcijai pagal sudarytas su ja sutartis ataskaitas apie parduotus su nuolaida važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus. Inspekcija, įvertinusi šias ataskaitas, per 15 darbo dienų po ataskaitos už praėjusį mėnesį gavimo, vadovaudamasi Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195, pateikia Finansų ministerijai mokėjimo paraiškas šių vežėjų išlaidoms (negautoms pajamoms) dėl transporto lengvatų kompensuoti (atlyginti) Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytomis lėšomis.

Remiantis Aprašo 9 punktu, vežėjai atsako už nurodytų ataskaitų duomenų teisingumą. Aprašo 11.3 punkto nustatyta, kad Inspekcija, nustačiusi, jog vežėjas pateikia ataskaitas apie parduotus su nuolaida važiavimo keleiviniu transportu bilietus, kuriose gautų pajamų už parduotus su nuolaida važiavimo bilietus sumos didesnės, negu turėtų būti pagal pirminius apskaitos dokumentus, kurių pagrindu jos buvo sudarytos, nekompensuoja (neatlygina) vežėjui visų konkrečiame maršrute, kurio duomenys nesutampa, per ataskaitinį kalendorinį mėnesį, už kurį pateiktos su šiame punkte nurodytais pažeidimais parengtos ataskaitos, patirtų išlaidų (negautų pajamų) dėl transporto lengvatų. Vadovaujantis Aprašo 12 punktu, Inspekcija, nustačiusi, kad vežėjas padarė šio Aprašo 11.1–11.4 punktuose nurodytą pažeidimą, tačiau jam iki pažeidimo nustatymo jau buvo kompensuotos (atlygintos) per ataskaitinį kalendorinį mėnesį, kurį buvo padarytas pažeidimas, išlaidos (negautos pajamos) dėl transporto lengvatų, išskaičiuoja šio Aprašo 11.1–11.4 punktuose nurodytą nekompensuojamų (neatlyginamų) vežėjo išlaidų (negautų pajamų) dalį iš per kitą ataskaitinį kalendorinį mėnesį (kitus ataskaitinius kalendorinius mėnesius) šio vežėjo išlaidų (negautų pajamų) dėl transporto lengvatų kompensavimo (atlyginimo). Remiantis šia Aprašo nuostata, darytina išvada, kad vežėjui atsakomybė dėl ataskaitoje nurodytų duomenų neatitikimų kyla neatsižvelgiant į jo kaltę. Aprašo 11.3 punkte aiškiai įtvirtinta, kad už tokį pažeidimą nekompensuojamos visos konkrečiame maršrute, kurio duomenys nesutampa, dėl lengvatų patirtos išlaidos.

Teismo vertinimu, Inspekcijos viršininko 2015 m. gegužės 26 d. priimtu įsakymu Nr. 2B-106 „Dėl vežėjų išlaidų (negautų pajamų), patirtų dėl keleiviams taikytų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų, kompensavimo“, kuriame nurodyta išskaičiuoti iš ieškovo visas jau atlygintas maršrutuose M-677 Šakiai - Klaipėda ir M-680 Šakiai - Vilnius 2015 metų sausio mėnesio negautas pajamas iš ieškovo 2015 metų balandžio mėnesio negautų pajamų atlyginimo sumos, ieškovo patirtas nuostolis (negautos valstybės subsidijos) yra tiesiogiai susijęs su ginčo kasos aparatų netinkamu veikimu, už kurį pagal Sutartį yra atsakingas atsakovas. Kitaip tariant, ieškovo patirti nuostoliai buvo tiesiogiai nulemti atsakovo sutartinės pareigos netinkamo vykdymo, nes, jei ginčo kasos aparatai būtų tinkamai veikę ir bet kurioje jų spausdinamoje ataskaitoje pateikiami duomenys būtų buvę teisingi, ieškovas būtų pateikęs Inspekcijai teisingą ataskaitą ir būtų gavęs iš valstybės biudžeto nustatytas subsidijas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kartu procesinių palūkanų priteisimas skatina skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę. Reikalavimas priteisti šias palūkanas yra akcesorinis, ir tenkinamas, jei patenkintas pagrindinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanų dydis nustatytas įstatyme (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), pagrindas šių palūkanų priteisimui yra ieškovo prašymas jas priteisti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (7 232,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ginčo sumos dydį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus.

Ieškovas prašo priteisti 163,00 Eur žyminio mokesčio, 2000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 550,00 Eur išlaidų už ekspertinio įvertinimo parengimą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus (1 t., e. b. l. 106-109; 148-149; 2 t., e. b. l. 168-176). Teismo vertinimu, ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir protingo dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo. CPK 88 straipsnio 1 dalyje yra išvardintos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovo prašomos priteisti išlaidų už ekspertinio įvertinimo parengimą priskirtinos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl priteistinos iš atsakovo.

Byloje iš viso patirta 4,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atitinkamai iš atsakovo valstybės naudai priteistina ši suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Elklita“, j. a. k. 110312519, ieškovui UAB „Šakių autobusų parkas“, j. a. k. 174273897, 7232,08 Eur (septynis tūkstančius du šimtus trisdešimt du eurus ir 8 ct.) žalos atlyginimo, 2713,00 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų ir 6 proc. (šešių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 232,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos

Priteisti iš atsakovo UAB „Elklita“, j. a. k. 110312519, į valstybės biudžetą 4,62 Eur (keturis eurus ir 62 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                               Asta Jakutytė – Sungailienė