Civilinė byla Nr. 3K-3-17/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.1; 27.7; 50.5 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. sausio 31 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Beltateksas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Beltateksas“ ieškinį atsakovams UAB ,,Sarteksas“, UAB ,,Autooazė“, A. S. firmai dėl juridinio asmens valdymo organo sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir draudimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių, sudarytų pažeidžiant  privataus juridinio asmens organų kompetenciją, negaliojimą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, aiškinimo ir taikymo klausimai. 

Ieškovas UAB „Beltateksas“  (toliau – ieškovas) yra atsakovo UAB „Sarteksas“ (iki 2002 m. kovo 21 d. AB „Sarteksas“) akcininkas (dalyvis), kuriam priklauso 44,3 proc. akcijų. UAB „Sarteksas“, vadovaujantis jo steigimo dokumentais, yra sudarytas vienasmenis valdymo organas – bendrovės administracijos vadovas, ir kolegialus valdymo organas – bendrovės valdyba. Ieškovui atsakovo UAB ,,Sarteksas“ valdyboje atstovauja A. L. Atsakovas UAB „Sarteksas“ ir atsakovas UAB „Autooazė“ 1999 m. spalio 15 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 8-99N, kuri periodiškai buvo pratęsinėjama, pasirašant sutarties priedus. 2008 m. gegužės 20 d. priedu Nr. 9 sutarties galiojimo terminas pratęstas iki 2011 m. gegužės 31 d., 2009 m. balandžio 6 d. priedu Nr. 10 - iki 2013 m. gegužės 31 d. Atsakovas UAB „Sarteksas“ ir A. S. firma 1999 m. birželio 24 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 3-99N, kurią 2008 m. rugsėjo 1 d. priedu Nr. 13 pratęsė iki 2011 m. rugsėjo 1 d.

Ieškovas nurodė, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas sprendimus dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies nuomos gali priimti valdyba, pritarus visuotiniam akcininkų susirinkimui ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančiųjų balsų. Ieškovo teigimu, UAB „Sarteksas“ administracijos vadovas A. K. vienvaldiškai, neturėdamas įgaliojimų, priima sprendimus dėl bendrovės ilgalaikio turto nuomos sutarčių sudarymo ir jų pratęsimo (kurie laikytini savarankiškais sandoriais) ir nesilaiko Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų. Atsakovai UAB ,,Autooazė“ ir A. S. firma yra nesąžiningos sandorio šalys, nes iš įsiteisėjusių teismų sprendimų žinojo, kad atsakovo vadovas neturėjo teisės sudaryti nuomos sutarčių be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo ir valdybos sprendimo.

Ieškovas prašo uždrausti atsakovo UAB „Sarteksas“ administracijos vadovui A. K. per finansinius metus be atskirų visuotinių akcininkų susirinkimų pritarimų, priimtų 2/3 akcininkų balsų dauguma, ir bendrovės valdybos sprendimų priimti vienasmenius sprendimus ir atlikti veiksmus dėl UAB „Sarteksas“ ilgalaikio turto, kurio suminė balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, nuomos sandorių ir panaikinti atsakovo UAB ,,Sarteksas“ sudarytų nuomos sutarčių pratęsimo sandorius, sudarytus su atsakovais UAB ,,Autooazė“ ir A. S. firma - 2008 m. gegužės 20 d. priedą Nr. 9, 2009 m. balandžio 6 d. priedą Nr. 10, 2008 m. rugsėjo 1 d. priedą Nr. 13.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Sarteksas“ įregistruotas 1995 m. vasario 1 d., jo direktorius yra A. K., veiklos apribojimų neįregistruota.

Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-354-451/2006 nustatyta, jog 1999 m. spalio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 8-99N, sudaryta atsakovų AB „Sarteksas“ ir UAB „Autooazė“, vėliau pratęsta 2004 ir 2006 metais, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, nepažeidžia sandorio šalių valios laisvės, viešojo intereso, todėl sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais šios sutarties priedus – 2008 m. gegužės 20 d. priedą Nr. 9 ir 2009 m. balandžio 6 d. priedą Nr. 10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčija 1999 m. birželio 24 d. UAB „Sarteksas“ ir A. S. firmos sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 3-99N teisėtumo, neįrodė, kaip 2008 m. rugsėjo 1 d. sutarties priedas Nr. 13 pažeidžia ieškovo, kaip akcininko, teises, todėl jo reikalavimą pripažinti priedus Nr. 9, 10, 13 negaliojančiais nuo jų sudarymo momento atmetė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo, kaip akcininko, pažeistų teisių teisėtumo klausimas ir ginčijamos teisės (nuomoti bendrovės ilgalaikį turtą, kurio vertė viršija 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo) suteikimas akcininkų valdybai ir valdybos -  administracijos vadovui, buvo detaliai, išsamiai ištirtas ir išnagrinėtas Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-554-568/2005, Nr. 2-704/20005, Nr. 2-354-451/2006. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti aplinkybėmis ir faktais, nustatytais nurodytose civilinėse bylose, kurių sprendimai įsiteisėję (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Teismo nuomone, byloje neįrodyta aplinkybė, kad atsakovai UAB ,,Autooazė“ ir A. S. firma, sudarydami ginčijamus nuomos sutarčių priedus, veikė nesąžiningai, todėl laikė, kad CK 1.82 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią privataus juridinio asmens sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, nepažeista. Teismas nurodė, kad atsakovų sudaryti nuomos sutarties pratęsimo sandoriai laikytini nuginčijamais, kurie gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, kai yra būtina apginti sąžiningos šalies privačius interesus, nes kitu atveju būtų nusižengta reikalavimui išlaikyti atsiradusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Tokio būtinumo šioje byloje teismas nenustatė. Be to, teismas pažymėjo, kad jeigu ieškinį reiškia privataus juridinio asmens dalyvis – akcininkas – dėl bendrovės sudarytos nuomos sutarties nuginčijimo tuo pagrindu, kad buvo pažeista juridinio asmens valdymo organų kompetencija, tai jis turi įrodyti, kad jo teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė. Tokių aplinkybių byloje teismas nenustatė. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi, todėl ieškinį atmetė (CPK 178 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. birželio 23 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad negyvenamosios patalpos atsakovams UAB ,,Autooazė“ ir A. S. firmai nuomojamos apie dešimt metų, 2008 metais atsakovas UAB ,,Sarteksas“ sudarė nuomos sutartis ir su kitomis bendrovėmis, tačiau jos ieškovo neginčijamos; šalių santykiai priešiški, ieškovas ir atsakovo UAB ,,Sarteksas“ direktorius A. K. turi didžiąją dalį bendrovės akcijų (atitinkamai 44,3 ir 50,04 proc.) ir jų suteikiamų balsų, šių akcininkų nesutarimai tęsiasi ilgą laiką, visuotinio akcininko susirinkimų sprendimai, kuriems reikalingi 2/3 akcininkų balsų, galimi tik jiems bendrai nutarus; ieškovo atstovas A. L. buvo ne kartą kviestas atvykti į valdybos posėdžius, tačiau juose nedalyvavo. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal atsakovo UAB ,,Sarteksas“ įstatus, įregistruotus 2002 m. kovo 21 d., jo veikla susijusi su nekilnojamojo turto nuoma. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas – juridinio asmens dalyvis ir jo atstovas A. L., būdamas atsakovo juridinio asmens organo dalyvis, taip pat yra atsakingi už juridinio asmens veiklą, jų organų priimamus sprendimus, todėl turi veikti sąžiningai ir protingai, juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Dėl to teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ginčijamais sandoriais atsakovai neteisėtai apribojo ieškovo teisę dalyvauti bendrovės valdymo procese, taip pažeisdami ieškovo interesus. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis turėjo teisę vadovautis anksčiau nagrinėtose bylose, kurios sprendimai įsiteisėję, nustatytomis aplinkybėmis, nes visose bylose dalyvavo tie patys asmenys, iš dalies sutampa įrodinėjimo dalykas, nustatytos aplinkybės ir faktai, kurie teismui nekelia abejonių (CPK 182 straipsnis), todėl turi prejudicinę galią. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčijamus sandorius atsakovo UAB ,,Sarteksas“ direktorius sudarė vienvaldiškai, be valdybos sprendimo, tačiau 2009 m. spalio 14 d. valdybos nutarimu šiems sandoriams pritarta, nutarimas byloje neginčijamas; byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovo teises ar teisėtus interesus, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepažeidė CPK 179, 182, 185 straipsnių reikalavimų. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovo UAB ,,Sarteksas“ atstovas A. K. turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, remdamasi tuo, kad nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį yra ieškovo pareiga (CPK 45 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ieškinyje A. K. nurodytas atsakovu, todėl įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo pagrindo.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas  UAB ,,Beltateksas“  prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad A. K. įtrauktas į bylą atsakovu, nevertino įrodymų visumos (CPK 185 straipsnio 1 dalis), taip nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos ir nepagrįstai atsisakė taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Kasatoriaus nuomone, byloje vertinami A. K. veiksmai, einant UAB ,,Sarteksas“ vadovo pareigas,  bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl A. K. turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje. Teismai pripažino, kad A. K. sudarė ginčijamus sandorius, neturėdamas privalomo valdybos sprendimo, kuriam turėjo pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas, t. y. jog jis netinkamai atliko bendrovės vadovo pareigas. Taigi teismai pasisakė dėl A. K., kaip UAB ,,Sarteksas“ vadovo, atliktų pareigų, nors jis neįtrauktas į bylą, ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

2. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad 2009 m. spalio 14 d. įvykęs atsakovo UAB ,,Sarteksas“ valdybos posėdis yra tinkamas pritarimas bendrovės vadovo sudarytiems ginčo sandoriams, netinkamai aiškino ir taikė Akcinių bendrovių įstatymo 34, 35, 37 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Ginčijamų sandorių sudarymo ir 2009 m. spalio 14 d. atsakovo UAB ,,Sarteksas“ valdybos posėdžio metu galiojusi Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 4 dalis nustatė, kad tam, jog valdyba galėtų priimti sprendimus ir jos posėdis būtų laikomas įvykusiu, būtina, kad posėdyje dalyvautų daugiau kaip 2/3 valdybos narių. Pagal UAB ,,Sarteksas“ įstatų 10.2 punktą valdybą sudaro 3 nariai, valdybos posėdyje dalyvavo 2 nariai, tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad valdybos sprendimas patvirtinti ginčijamus sandorius priimtas pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo laikyti atsakovo UAB ,,Sarteksas“ 2009 m. spalio 14 d. valdybos posėdį neįvykusiu, o jo metu priimtus sprendimus – niekiniais (CK 1.80 straipsnio 1dalis). Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad įstatuose gali būti numatyta, jog valdyba, prieš priimdama šios straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Atsakovo įstatų 7.2.15, 9.3.7 ir 10.11.2 punktuose reikalaujama gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, priimtą 2/3 balsų dauguma, valdybos sprendimui išnuomoti didesnės kaip 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikį turtą. Atsakovams UAB  ,,Autooazė“ ir A. S. firmai išnuomotas didesnės nei 1/20 atsakovo įstatinio kapitalo vertės ilgalaikis turtas, todėl ginčijamiems sandoriams turėjo būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Apeliacinės instancijos teismas į šiuos reikalavimus neatsižvelgė. Kasatorius valdo 44,3 proc. atsakovo UAB ,,Sarteksas“ akcijų ir tai jam suteikia lemiamą įtaką priimant sprendimus, kuriems priimti reikalinga 2/3 balsų dauguma visuotiniame akcininkų susirinkime,  t. y. ginčijamų sandorio teisėtas sudarymas neįmanomas be kasatoriaus pritarimo. Sudarant ginčo sandorius buvo pažeista ieškovo teisė dalyvauti bendrovės valdymo procese ir teisėtas interesas kontroliuoti savo investicijas į bendrovę, tačiau apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

3. Teismai, pripažindami, kad atsakovo UAB ,,Sarteksas“ kontrahentų – UAB ,,Autooazė“ ir A. S. fimos – nesąžiningumas neįrodytas, pažeidė kasacinės instancijos teismo suformuotą įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo nurodydamas, kad atsakovo UAB ,,Sarteksas“  kontrahentų nesąžiningumas neįrodytas, nepateikė jokių šią išvadą pagrindžiančių motyvų, nors byloje pateikti konkretūs įrodymai, kad kontrahentai žinojo, jog ginčo sandoriams sudaryti buvo reikalingi atskiri atsakovo UAB ,,Sarteksas“ valdybos sprendimai ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimai, priimti 2/3 balsų dauguma. Abu kontrahentai yra verslininkai, todėl jiems taikytini didesni atsargumo ir atidumo reikalavimai (CK 1.5 straipsnis), jie buvo supažindinti su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-354-510/2007, kurioje pasisakyta apie atsakovo UAB ,,Sarteksas“ vadovo teisės sudaryti sandorius bendrovės vardu apribojimus, todėl negalėjo nežinoti, kad sudaro sandorius su šios teisės neturinčiu UAB ,,Sarteksas“ valdymo organu.

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė prejudiciją reglamentuojančias teisės normas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vadovavosi ankstesniuose pirmosios instancijos sprendimuose, priimtuose tarp tų pačių šalių, nustatytomis aplinkybėmis. Sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-354-451/2006, peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo savo sprendimą, tačiau, atmesdamas ieškinį, ginčą iš esmės išsprendė teisingai. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija skirtingai nei pirmosios instancijos teismas išaiškino kompetencijos pasiskirstymą tarp UAB ,,Sarteksas“ organų, ši nutartis kasacinės instancijos teismo nepakeista. Dėl to, kastoriaus nuomone, susiklostė situacija, kai galioja du savo motyvacija vienas kitam prieštaraujantys teismų sprendimai, t. y. egzistuoja prejudicinių faktų kolizija. Tokiu atveju, kasatoriaus teigimu, teismas privalo vadovautis aukštesnės instancijos teismų sprendimais kaip autoritetingesniais arba motyvuoti, kodėl vadovaujasi žemesnės instancijos teismų sprendimais. Apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, dėl to buvo neteisingai nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės byloje: atsakovo UAB ,,Sarteksas“ organų kompetencija, visuotinio akcininkų susirinkimo dalyvavimas šios bendrovės valdymo procese, bendrovės kontrahentų sąžiningumas ir kt.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą  atsakovai UAB ,,Sarteksas“, UAB ,,Autooazė“ ir A. S. firma prašė skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovų nuomone, kasatorius piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir jam būtina taikyti įstatyme nustatytas sankcijas (CPK 95 straipsnis). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kasatorius neprašė atsakovo UAB ,,Sarteksas“ direktoriaus A. K. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, tikslindamas ieškinį, A. K., kaip savarankiško proceso dalyvio, nenurodė, nors šis tiesiogiai dalyvavo teismo procese, atstovaudamas UAB ,,Sarteksą“ kaip bendrovės vadovas. Be to, atsakovų teigimu, teismai nenusprendė dėl A. K. teisių ir pareigų, nes atmetė ieškinį ir apeliacinį skundą; teismų procesiniuose sprendimuose išdėstyti teiginiai dėl A. K., kaip administracijos vadovo, veiksmų yra faktinių aplinkybių nustatymas ir analizė pagal ginčo dalyko apimtis, todėl nėra kasatoriaus nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

2. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad valdybos sprendimai, kuriais pritarta sudarytiems nuomos sandoriams, turėtų būti laikomi niekiniais dėl to, jog nebuvo reikalingos šiems sprendimams priimti balsų daugumos. Atsakovų nuomone, sprendimai valdybos posėdžiuose priimti reikiama balsų dauguma, kasatoriui atstovaujantis valdybos narys buvo kviestas atvykti į valdybos posėdžius, tačiau neatvykdavo, visi valdybos sprendimai nustatytais terminais ir tvarka neužginčyti, todėl laikytini galiojančiais. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), t. y. nenustatytas imperatyvas, draudžiantis atlikti atitinkamus veiksmus. Ginčo sandoriai nepažeidžia juridinio asmens steigimo dokumentų, nes nuosavo turto nuoma yra atsakovo UAB ,,Sarteksas“ veiklos sritis. UAB ,,Sarteksas“ visuotinis akcininkų susirinkimas 1997 m. kovo 29 d. sprendimu leido valdybai išnuomoti įmonės nekilnojamojo turto dalį, viršijančią 5 proc. kapitalo, ir nutarė įtraukti į įmonės veiklos rūšis ,,nuosavo turto išnuomojimo“ ūkinę veiklą, o valdyba nuosavo turto išnuomojimo sutartis pasirašyti įgaliojo direktorių A. K.. Dėl to A. K. veiksmai administruojant nuomą yra teisėti ir pagrįsti, ginčo sandoriai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, nepažeidžia sandorio šalių ir kasatoriaus bei viešojo intereso.

3. Kasatorius nepagrįstai aiškina dėl šalių ginčų priimtus teismų sprendimus ir juose nustatytas faktines aplinkybes remdamasis res judicata principu. Savo teisės aiškinimu kasatorius suteikia prejudicinę galią ne teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms, o jų teisės aiškinimui, o tai, atsakovų nuomone, nepagrįsta. Be to, atsakovų teigimu, savaip interpretuodamas kitose bylose išspręstų ginčų esmę, kasatorius nepagrįstai suteikia teisės aiškinimo prioritetą paskutiniam laiko atžvilgiu teismo procesiniam sprendimui, o ne tam, kuriame padarytos išvados labiau atitinka faktinę ir teisinę bylos esmę. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-704/2005, atmetė M. L., kaip atsakovo UAB ,,Sarteksas“ valdybos nario, ieškinį dėl administracijos vadovo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, draudimo administracijos vadovui priimti sprendimus, kuriame nustatyta, jog A. K. turi teisę sudaryti sandorius dėl bendrovės ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo, nuomos, nes tokia teisė jam teisėtai suteikta UAB ,,Sarteksas“ valdybos; apeliacinės instancijos teismas šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodytoje byloje teismas taip pat nustatė, kad sudarytų sandorių pagrindu buvo vykdyta ūkinė veikla, bendrovės valdymo organai, žinodami apie tokių sandorių buvimą, savo veiksmais jiems pritarė, nors jie buvo sudaryti be atskiro valdybos ir akcininkų susirinkimo sprendimo (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Teismai nustatė, kad įgaliojimus pasirašyti turto nuomos sutartis valdyba administracijos vadovui suteikė 1997 m. lapkričio 7 d. nutarimu. Iš esmės analogiški kasatoriaus reikalavimai kaip ir šioje byloje atmesti Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-1887/2004, Nr. 2-13516/2004 ir  Nr. 2-554-568/2005, aukštesnių instancijų teismai šiuos sprendimus paliko nepakeistus. Taigi, atsakovų nuomone, šiose bylose teismai išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo atsakovo UAB ,,Sarteksas“ administracijos vadovo ir valdybos teises, todėl turėjo pagrindą vadovautis juose nustatytomis aplinkybėmis ir suformuluota teisine motyvacija bei precedentais. Kasatorius nepagrįstai remiasi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-354-510/2007, nes šioje byloje kasatoriaus reikalavimai, susiję su atsakovo UAB ,,Sarteksas“ sudarytų sandorių panaikinimu, atmesti. Kasatorius, pareikšdamas prevencinį ieškinį, turėjo įrodyti, kad dėl neteisėtų veiksmų gali atsirasti žala. Šiuo atveju kasatorius, reikalaudamas nutraukti sudarytas nuomos sutartis, kurios yra atsakovo UAB ,,Sarteksas“ pajamų šaltinis, ir uždrausti jas sudaryti, siekia pasunkinti įmonės ūkinę būklę ir piktnaudžiauja savo teisėmis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl sąlygų, kuriomis sandoriai, sudaryti pažeidžiant privataus juridinio asmens teisnumą, gali būti pripažinti negaliojančiais

                     

          Šiuolaikinei civilinei teisei plėtojantis civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties išsaugojimo (favor contractus) principų linkme, galiojantys įstatymai trečiųjų sąžiningų asmenų interesų apsaugos naudai riboja galimybę nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumą. Šių santykių reglamentavimas inter alia grindžiamas į nacionalinę teisę perkeltomis Europos Bendrijų Tarybos pirmosios direktyvos 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo nuostatomis, todėl aiškintinas atsižvelgiant į direktyvoje įtvirtintus tikslus, vienas iš kurių yra siekis užtikrinti trečiųjų šalių apsaugą, priimant nuostatas, kiek įmanoma ribojančias pagrindus, kuriais remiantis bendrovės vardu prisiimti įsipareigojimai negalioja. 

           Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Jeigu juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris kartu pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas, jam taikomos niekinių sandorių negaliojimo taisyklės, įtvirtintos CK 1.80 straipsnyje. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandoris šalis veikė tikrai nesąžiningai. Su CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu koreliuoja CK 2.83 straipsnio normos, reglamentuojančios sandorių, sudarytų pažeidžiant privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, teisines pasekmes. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti.

CK 1.82 straipsnyje numatyti sandoriai, pažeidžiantys juridinio asmens teisnumą, yra nuginčijami, todėl reikalavimą dėl jų pripažinimo negaliojančiais gali reikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys įvardyti CK 1.82 straipsnio 3 dalyje: ieškinį dėl sandorio, pažeidžiančio juridinio asmens teisnumą, pripažinimo negaliojančiu turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjai, juridinio asmens dalyviai; įstatymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinčius teisę pareikšti tokį ieškinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tą ieškinį reiškiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaičiaus turėjimas). Aptariamų įstatymo normų negalima taikyti atskirtai nuo CPK 5 straipsnio, kuriame atskleidžiamas konstitucinės teisės kreiptis į teismą turinys. Teisminė gynyba garantuojama asmeniui, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, įstatymu suteikta teisė kreiptis į teismą negali būti naudojama kitais negu pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynyba tikslais, priešingas asmens elgesys gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise (CK 1.137 straipsnis). Taigi, tam, kad privačiojo juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris būtų nuginčytas, būtina sąlygų visuma: pirma, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; antra, turi būti įrodytas juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; trečia, turi būti nustatytas sandorį ginčijančio asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimas.

Šiomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis yra pagrįsta precedentinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d.  nutartis,  priimta  civilinėje byloje UAB ,,Beltateksas“ v. UAB ,,Sarteksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-534/2007, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Vertindamas iš esmės analogiškų kaip ir nagrinėjamoje byloje kasatoriaus reikalavimų pagrįstumą, kasacinis teismas toje nutartyje konstatavo, kad privačiojo juridinio asmens dalyvis, ginčijantis bendrovės sudarytą nuomos nutartį tuo pagrindu, jog ją sudarant buvo pažeista juridinio asmens organų kompetencija, turi įrodyti, kad ta sutartis pažeidė jo subjektines teises ar teisėtus interesus; teisių pažeidimo motyvavimas vien tik akcininko teisių suvaržymu yra pernelyg abstraktus, todėl pajamas bendrovei duodančios sutarties nuginčijimas tuo pagrindu, kad pažeista juridinio asmens organų kompetencija, nekeliant sutarties nuostolingumo (jeigu jis negali būti pašalintas kitu būdu,  pavyzdžiui, peržiūrint sutartį, pašalinant esminę sutarties šalių nelygybę, akcininkui priteisiant nuostolius iš bendrovės valdymo organų narių dėl nuostolingos sutarties sudarymo ir vykdymo) ar kitų  svarbių aspektų, neatitinka reikalavimo paisyti sutartinių santykių stabilumo ir sutartis pripažinti negaliojančiomis tik tada, jeigu pažeistų teisių negalima apginti kitais būdais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamoje nutartyje plėtojama ankstesnė kasacinio teismo praktika - 2006 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vasmangas“ v. UAB „Valdo leidykla“, bylos Nr. 3K-3-567/2006, dėl leidybos teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, kai ieškinį reiškia pats juridinis asmuo, būtina išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan. ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi oficialiosios konstitucinės doktrinos dėl teismų precedentų nuostatų ir pažymima, kad teismų sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos sąlygos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai, tokiai, kuri būtų grindžiama teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui ir kitais civilinio proceso principais, kad tokios pat (analogiškos) bylos būtų sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, konkuruojančias su esamomis, bet paisant jau įtvirtintų. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“,  bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus žaluma“ v. N. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2009; kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta objektyvios būtinybės nukrypti nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl privataus juridinio asmens teisnumą pažeidžiančių sandorių nuginčijimo sąlygų, todėl toliau pasisako dėl jų buvimo nagrinėjamoje byloje.

 

Dėl sandorių nuginčijimo sąlygų nagrinėjamoje byloje buvimo

 

a)      dėl juridinio asmens kompetencijos pažeidimo

 

          Juridinio asmens organo kompetencijos pažeidimas reiškia, kad sandoris turi valios trūkumą, kuris gali būti pašalintas juridiniam organui pritarus jo sudarymui (CK 1.79, 2.84 straipsniai).  Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad juridinio asmens kompetencija nepažeista, atsakovo valdybos 2009 m. spalio 14 d. posėdžio nutarimą įvertinęs kaip kompetentingo juridinio asmens valdymo organo pritarimą vadovo sudarytoms ginčijamoms sutartims. Kasatorius su tokiu teismo vertinimu nesutinka, teigdamas, kad dėl kvorumo nebuvimo valdybos susirinkimas turėjo būti laikomas neįvykusiu, o jame priimtas nutarimas - niekiniu. Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką  reglamentuoja  CK 2.82 straipsnio 4 dalies normos, kuriose įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais pagal juridinio asmens kreditorių, juridinio asmens valdymo organo, juridinio asmens dalyvio ar kitų įstatymuose nustatytų asmenų ieškinius, jeigu sprendimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Dėl aptariamų įstatymo normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jos nustato savarankiškus juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir tiesiogiai nesieja jų su sandorių negaliojimo pagrindais. Juridinio asmens organo susirinkimo kvorumo nebuvimas gali būti pagrindas prašyti jame priimtą sprendimą pripažinti negaliojančiu, bet ne teismui ex officio spręsti, kad jis yra niekinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „AVG  Lankesa“ v. M. Š., bylos Nr. 3K-3-513/2009). Nagrinėjamoje byloje kasatorius nereiškė ieškinio dėl 2009 m. spalio 14 d. valdybos posėdžio nutarimo, kuriuo pritarta nuomos sutarčių sudarymui, nuginčijimo, todėl bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo kvestionuoti jo galiojimo. 2009 m. spalio 14 d. valdybos posėdžio nutarimas nenuginčytas, todėl pagrįstai apeliacinės instancijos teismo vertintas kaip vieno iš kompetentingų juridinio asmens valdymo organų pritarimas vadovo sudarytoms ginčijamoms sutartims. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje tinkamai neištirta, ar ginčijamų sutarčių sudarymui buvo reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. 1998 m. Akcinių bendrovių įstatymo, galiojusio sudarant ankstesnes nuomos sutartis tarp tų pačių šalių, 27 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad valdybos sprendimams dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, priimtas ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančiųjų balsų. Sudarant ginčo sutartis galiojo 2000 m. Akcinių bendrovių įstatymas, kuriame įtvirtintas kitoks aktualių klausimų reguliavimas. Šio įstatymo (ginčo sandorių sudarymo metu galiojusi redakcija) 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valdyba turi kompetenciją priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo nuomos. Taigi, įstatyme neliko nuostatos dėl privalomojo visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo valdybos sprendimui, šis klausimas paliktas juridinio asmens nuožiūrai – pagal 34 straipsnio 5 dalį bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba, prieš priimdama šio straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Bylą nagrinėję teismai netyrė ir nenustatė, ar pagal ginčo sandorių sudarymo metu galiojusį Akcinių bendrovių įstatymą ir bendrovės įstatus valdybos sprendimui dėl ginčo sandorių buvo reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas ir ar toks pritarimas buvo gautas. Dėl aptartų aplinkybių visumos teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasatoriaus argumentas, jog bylą nagrinėję teismai tinkamai neištyrė, ar sudarant ginčo sandorius buvo pažeista juridinio asmens kompetencija, pagrįstas.

            

b)      dėl sandorį sudariusių  asmenų sąžiningumo

 

             Ar juridinio asmens kompetenciją pažeidžiantį sandorį sudaręs asmuo buvo sąžiningas, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju nustatinėjant reikšmingas faktines aplinkybes. Kasatorius, reikšdamas ieškinį, nurodė, kad atsakovai UAB ,,Autooazė“ ir A. S. firma yra nesąžiningos sandorio šalys, nes iš įsiteisėjusių teismų sprendimų žinojo, jog atsakovo vadovas neturėjo teisės sudaryti nuomos sutarčių be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo ir valdybos sprendimo; A. S. iki 2004 m. rugpjūčio 10 d. buvo UAB ,,Sarteksas“ valdybos narys, todėl turėjo žinoti jos steigimo dokumentų nuostatas dėl bendrovės organų kompetencijos. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas iš esmės netyrė ir nevertino šių ieškovo argumentų, apsiribodamas teiginiu, jog kitos sandorio šalies sąžiningumas neįrodytas. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą kasatorius apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė argumentus dėl atsakovų nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad atsakovų nesąžiningumas neįrodytas, tačiau kasatoriaus pateiktų argumentų taip pat neanalizavo. Dėl aptartų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentas, jog byloje tinkamai neištirta aplinkybė dėl atsakovų UAB ,,Autooazė“ ir A. S. firmos nesąžiningumo sudarant ginčijamas sutartis, pagrįstas.

 

c)      dėl kasatoriaus teisių pažeidimo

 

            Minėta, kad būtina privačiojo juridinio asmens sandorio nuginčijimo CK 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais, sąlyga - ieškinį pareiškusio asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimas. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad šios aplinkybės kasatorius neįrodė. Teismai vertino, kad kasatoriaus reikalavimai yra užsitęsusio akcininkų konflikto, o ne subjektinių teisių pažeidimo  rezultatas. Teismai nustatė, kad patalpų nuoma yra įstatuose įtvirtinta atsakovo veiklos rūšis, nuomos sutartys sudarytos ne tik su atsakovais, bet ir su kitais nuomininkais, byloje neįrodyta, jog ginčijami sandoriai yra nuostolingi bendrovei, valdyba pritarė vadovo sudarytiems sandoriams. Byloje nustatyta, kad kasatoriaus atstovas 2006 m. birželio 2 d. - 2009 m. spalio 14 d. laikotarpiu atsisakė dalyvauti atsakovo AB ,,Sarteksas“ valdybos posėdžiuose, dėl šios aplinkybės teismai atmetė kasatoriaus argumentą dėl jo nušalinimo nuo bendrovės valdymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai dėl kasatoriaus teisės ar teisėto intereso pažeidimo, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Taigi byloje nėra vienos iš būtinų privačiojo juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio nuginčijimo sąlygų - sandorį ginčijančio asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimo.

 

Dėl kitose civilinėse bylose priimtų teismų sprendimų prejudicinės ir precedentinės reikšmės nagrinėjamoje  byloje

 

Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią – juo nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pozityvusis res judicata principo taikymo efektas pasireiškia tuo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje – pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant proceso teisės normas  dėl prejudicinių faktų taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

 Bylą nagrinėję teismai kasatoriaus reikalavimus atmetė remdamiesi ir tuo, kad anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose pagal kasatoriaus ieškinius dėl nuomos sutarčių su UAB ,,Autooazė“ ginčijimo buvo įvertinti ir atmesti teisiniai argumentai analogiški tiems, kuriais kasatorius grindžia savo poziciją šioje byloje. Taip apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi,  priimta civilinėje byloje UAB ,,Beltateksas“ v. UAB ,,Sarteksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-534/2007, paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimą, kuriuo UAB ,,Beltateksas“ ieškinys atmestas, bei Kauno apygardos teismo nutartį; prijungtose Kauno miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-544-568/2005 ir Nr. 2-704/2005 kasatoriaus ieškiniai atsakovams dėl pažeistų teisių gynimo atmesti, peržiūrėti apeliacine tvarka ir įsiteisėję; teisėjų kolegija konstatavo, kad visose bylose dalyvavo tie patys asmenys, iš dalies sutampa įrodinėjimo dalykas, nustatytos aplinkybės ir faktai, kurie nekelia abejonių teismui, todėl turi prejudicinę galią. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų pozicija dėl prejudicinės ankstesnių sprendimų galios teisiškai ydinga, nes: pirma, nėra vienos iš privalomų teismo sprendimų prejudicinės galios sąlygų – nagrinėjamoje byloje atsakovu dalyvauja ankstesnėse bylose nedalyvavęs asmuo – A. S. firma; antra, skundžiamuose teismų sprendimuose neįvardyta, kokios konkrečios aplinkybės ar teisiniai santykiai, nustatyti teismų nurodomose civilinėse bylose ir reikšmingi nagrinėjamam ginčui, taikomi kaip turintys prejudicinę galią. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tai neturi įtakos skundžiamų teismų sprendimų teisėtumo vertinimui.

 

Dėl CPK 47 straipsnio 1 dalies ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto santykio

 

Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos nagrinėjamai bylai aktualios nuostatos dėl teismo pareigos įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ir  jų neįtraukimo į bylą procesinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. v. Kamajų ŽŪB, bylos Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Euroimport Rudorfer GmbH v. UAB ,,Filipolis“, bylos Nr. 3K-3-81/2004; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt.,  bylos Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB ,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008). Pirma, materialusis trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), dalyvavimo byloje pagrindas - jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi; nors šie asmenys nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, jog išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva. Antra, CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą; aptartos įstatyminės nuostatos reiškia ir tai, kad, kvalifikuodamas ginčo materialius teisinius santykius, teismas turi įvertinti ir tuos teisinius ryšius, kurie ginčo šalis sieja su kitais asmenimis bei materialiosios teisės normas, kuriose nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Trečia, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“; nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai; taigi absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus reikalavimai dėl A. K., kaip UAB ,,Sarteksas“ vadovo, veiklos ir jo sudarytų sandorių nuginčijimo teismų sprendimais atmesti kaip nepagrįsti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad priimti teismų sprendimai pakeitė A.K. teises ar pareigas. Bylą nagrinėję teismai nenusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ar pareigų, todėl kasatoriaus argumentai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo atmestini.

 

Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl bylą nagrinėjusių teismų padarytų materialiosios ir proceso teisės taikymo klaidų nesudaro įstatyme įtvirtino pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamus teismų sprendimus. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 dalį teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, yra pagrindas peržiūrėti bylą, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kaip nurodyta pirmiau, byloje nenustatyta vienos iš būtinų kasatoriaus reikalavimo patenkinimo sąlygų - jo subjektinės teisės ar  teisėto intereso pažeidimo, taip pat nenustatyta pagrindo panaikinti ar pakeisti šią skundžiamų teismų sprendimų dalį, todėl nėra pagrindo teigti, kad ištaisius teismų padarytas klaidas kasatoriaus ieškinys būtų patenkintas.

 

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo

 

Atsakovai prašo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Atsakovams kasacinės instancijos teisme atstovavo advokatas S. Dambrauskas; kartu su atsiliepimu pateiktas 2010 m. spalio 5 d.  mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovas  AB ,,Sarteksas“ už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 1800 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, pagal kurį už atsiliepimo (į kasacinį skundą) surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą, taip pat į tai, kad ginčas nebuvo labai sudėtingas, daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovų prašymą ir priteisti iš kasatoriaus 1300 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

 

Kasacinės instancijos teisme patirta 74,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 31 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš  kasatoriaus.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Beltateksas“ atsakovui AB ,,Sarteksas“ 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Beltateksas“ 74,38 Lt (septyniasdešimt keturis litus, 38 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą valstybei.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                Virgilijus Grabinskas

 

 

                                                                                                            Sigita Rudėnaitė

 

 

                                                                                                            Janina Stripeikienė