Baudžiamosios bylos Nr. 1-787-1023/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07444-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.1.1; 2.1.16.1.1; 1.1.7.2.1

2.10.1.3; 2.10.1.4;

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 9 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį,

V. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1954 m. lapkričio 17 d., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Butrimonių g. 8, Stakliškių k., Stakliškių sen., Prienų r. sav., vedęs, nedirbantis,  neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

Kaltinamasis J. J. 2018 m. vasario 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su Vytautu J. K., N. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nupjovė ir pagrobė 11 juodalksnio medžių, tuo nukentėjusiajai N. S. padarė 500 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. J. K. 2018 m. vasario 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su J. J., N. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nupjovė ir pagrobė 11 juodalksnio medžių, tuo nukentėjusiajai N. S. padarė 500 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju, J. J. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 103-104, 107), kad V. J. K. yra jo kaimynas. V. J. K. apie tris metus gyveno ir prižiūrėjo N. S. priklausančią sodybą, esančią Verknės g., Stakliškėse, Prienų r. 2018 m. vasario 8 d. ryte, J. K. pasiūlė nupjauti ir M. N. parduoti N. S. priklausančius alksnius. Tą pačią dieną, apie pietus jis skolintu traktoriumi „T40“ nuvažiavo į N. S. sklypą, kur jau buvo atėjęs V. J. K., kuris parodė iki kur yra N. S. sklypas, rodė kuriuos medžius pjauti, o jis pjovė. Nupjovęs gal 11 juodalksnių, apie 35 centimetrų storio, nupjovė šakas, medžių kamienus supjaustė apie 1-2 metrų ilgio rąstais. Tuo metu atėjo netoliese gyvenantis S. B., kurio V. J. K. paprašė padėti sutvarkyti, sudėti į krūvą nupjautas medžių šakas, įkelti nupjautus rąstus. Jis neklausė ar V. J. K. turi išduotą leidimą pjauti medžius, nežino ar N. S. buvo leidusi V. J. K. pjauti jai priklausančius medžius. Kai prikrovė pilną priekabą, t.y. apie 2,5 kubinių metrų medienos, S. B. nuėjo namo, o jis su V. J. K. nuvažiavo traktoriumi į N. sodybą. Jis sakė, kad M. N. namuose nėra, o jo motina V. J. K. už 2,5 kubinių metrų juodalksnio sumokėjo 100 Eur. Jis iš traktoriaus priekabos už ūkinio pastato išvertė medžių rąstus ir išvažiavo. Traktoriuje V. J. K. kaip atlygį už medžių pjovimą davė 20 Eur. Jis suprato, kad N. S. priklausančius medžius jai priklausančiame sklype nupjovė ir pardavė be leidimo, suprato, kad vykdo nusikaltimą. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi. Jam girdint V. J. K. nesakė S. B., kad be leidimo pjauna juodalksnius. Žalą gamtai ir padarytą žalą nukentėjusiajai atlygino.

Apklaustas įtariamuoju, V. J. K. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 128-129, 132), kad apie tris metus neatlygintinai prižiūri ir gyvena N. S. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) Prie sodybos yra N. S. priklausantis žemės sklypas su krūmynais ir pavieniais medžiais. 2018 m. sausio mėnesį su J. J. sutiko M. N., kuris paklausė ar gali jam paruošti ir parduoti malkų. 2018 m. vasario 8 d. ryte jis J. J. pasiūlė nupjauti ir M. N. parduoti N. S. priklausančius alksnius. Prieš pietus J. J. į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) atvažiavo traktoriumi „Belarus“ ir atsivežė benzininį pjūklą. Traktoriumi nuvažiavo apie 300 metrų nuo minėtos sodybos ir suradę krūmynuose storesnių alksnių juos pradėjo pjauti. Netrukus atėjo netoliese gyvenantis S. B., kuris išgirdęs benzopjūklo garsą, nusprendė padėti pjauti medžius. S. B. neklausė kodėl, kieno prašymu ar leidimu jie pjauna alksnius, jis norėjo padėti kaip kaimynas. J. J. nupjovė 11 juodalksnių, augusių maždaug 50 kvadratinių metrų plote, juos supjovė benzopjūklu į rąstus, kuriuos jis su S. B. sukrovė į traktoriaus priekabą. Tada visi trys išvažiavo į M. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pakeliui paleido S. B.. Į M. N. namus nuvažiavo dviese su J. J.. M. N. namuose nerado, bet rado jo motiną M. N., kuriai pasakė, kad atvežė malkų. M. N. pasakė, kad už atvežtus juodalksnio rąstus sumokėtų 100 Eur. Pinigus paėmė jis, o J. J. kieme prie ūkinio pastato išvertė rąstus. Traktoriuje J. J. davė 50 Eur, nes medžius pjovė jis savo benzininiu pjūklu, vežė savo traktoriumi ir priekaba. Jam liko 50 Eur. Stakliškėse pirko alkoholio, maisto ir nuėjo pas S. B., jo namuose abu gėrė alkoholį. J. J. pas S. B. neatėjo, alkoholio negėrė. S. B. davė 10 Eur už pagalbą kraunant rąstus. Nesakė S. B., kad neteisėtai nupjovė ir pagrobė juodalksnius. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi. Nusikaltimą įvykdė, nes reikėjo pinigų alkoholiui. Padarytą žalą ir žalą gamtai atlygino.

Nukentėjusioji N. S. parodė (b. l. 42-44, 46-47), kad jai priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario mėnesį, be jos leidimo išpjauta ir pagrobta vienuolika įvairaus storio juodalksnių. Vieno juodalksnio medžio vertė 50 Eur. Jai padaryta 550 Eur turtinė žala. Nežino koks kiekis medienos pagrobtas. Vėliau sužinojo, kad juodalksnius išpjovė  giminaitis V. J. K., S. B. ir J. J., kuriems ji niekada nedavė leidimo pjauti jai priklausančius medžius. V. J. K. niekada neprašė leisti jam pjauti jai priklausančius juodalksnius, niekada nebuvo jokios kalbos apie medžių pjovimą. Žino, kad V. J. K. medieną pardavė M. N. ir mediena yra jos sodyboje. Atsisako pasiimti pagrobtą medieną. Pagrobtus juodalksnius dovanoja M. N.. Dėl įvykdytos 11 juodalksnių vagystės jai padaryta 550 Eur turtinė žala, tačiau  civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad ikiteisminis būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nors S. B., J. J., V. J. K. neatsiprašė.

Be kaltinamųjų V. J. K. ir J. J. prisipažinimų, jų ir nukentėjusiosios N. S. parodymų, kaltinamųjų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

• S. B. įtariamojo apklausos protokolas (b. l. 75-76), kuriame nurodyta, kad jis gyvena apie 1 kilometro atstumu nuo N. S. sodybos. Žino, kad netoli sodybos yra N. S. priklausantis žemės sklypas su krūmynais ir apaugęs medžiais.  2018 m. vasario 8 d. matė, kad  N. S. priklausančiame žemės sklype, stovėjo J. J. priklausantis traktorius „Belarus“. Pamatęs J. J. traktorių ir išgirdęs benzopjūklo garsą, nuėjo pažiūrėti ir padėti dirbti. Atėjęs prie stovinčio traktoriaus, pamatė kad J. J. benzininiu pjūklu pjauna juodalksnius. Jis jau buvo nupjovęs keletą medžių, nupjovęs jų šakas, o V. J. K. metė į traktoriaus priekabą maždaug 1-2 metrų ilgio rąstus. Jis pasisiūlė padėti pjauti ir krauti nupjautų medžių rąstus. Žinojo, kad žemės sklypas priklauso N. S., tačiau V. J. K. gyveno ir prižiūrėjo jai priklausančią sodybą, todėl pagalvojo, kad jis su J. J. pjauna juodalksnius N. S. leidimu. Apie atlygį už darbą nekalbėjo, V. J. K. padėjo krauti medžius neatlygintinai, kaip kaimynui. Kiek tiksliai juodalksnių nupjovė J. J. nurodyti negali, bet galėjo nupjauti 11 juodalksnių. Kai prikrovė pilną priekabą juodalksnio rąstų, jis nuėjo namo. Neklausė ir nežino kam J. J. ir V. J. K. nupjovė medžius ir kam paruošė rąstus. Nežino kur jie ketino vežti rąstus. Kai pabaigė darbą, V. J. K. pasakė, kad atsineš butelį degtinės. J. J. ir V. J. K. traktoriumi ir pakrauta priekaba kažkur nuvažiavo, o jis liko namuose. Gal po 1-2 valandos,  nusipirkęs alkoholio ir maisto atėjo V. J. K., abu gėrė alkoholį. Neprisimena ar V. J. K. už pagalbą kraunant rąstus jam davė pinigų, nes buvo neblaivus. Apie tai, kad įvykdyta medžių vagystė, sužinojo, kai atvyko policijos pareigūnai, nesuprato, kad daro nusikaltimą.
• 2018 m. birželio 4 d. nutarimas (b. l. 79-84), kuriuo ikiteisminis tyrimas S. B. atžvilgiu buvo nutrauktas.
• Liudytojos M. N. apklausos protokolas (b. l. 52-53), kuriuo nustatyta, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario pradžioje, prie sodybos atvažiavo pažįstamas V. J. K. ir dar kažkoks vyras. Atėjęs V. J. K. pasakė, kad jis atvežė  juodalksnio malkų. V. J. K. nesakė kieno tos malkos, kur jas gavo. Mediena buvo supjauta į rąstus, įvairaus storio. Už medieną V. J. K. paprašė 100 Eur. Kadangi malkų reikėjo, ji V. J. K. padavė 100 Eur, o kitas vyras su traktoriumi ir priekaba už ūkinio pastato išvertė krūvą rąstų. Kaip vėliau pamatė, tai galėjo būti apie 3 kubiniai metrai šviežiai pjautų juodalksnio rąstų. Ji paskambino sūnui M. N., kurio paprašė supjauti malkas. Po poros dienų atvažiavęs sūnus pjovė malkas. Tik tada sužinojo, kad mediena gali būti vogta. Pirkdama medieną nežinojo, kad mediena neteisėtai nupjauta ir pavogta.
• Liudytojo M. N. apklausos protokolas (b. l. 56-57), kuriame nurodyta, kad jo mama M. N. gyvena (duomenys neskelbtini) V. J. K. pažįsta nuo vaikystės, su juo bendrauja telefonu. Žino, kad J. J. ir V. J. K. išsipirkdavo miško ir pjaudavo medžius.  2017 m. pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena, kalbant telefonu V. J. K. pasiūlė pirkti medienos. Su V. J. K. nekalbėjo apie medienos kainą. Suprato, kad miško jie išsipirkę. 2018 m. vasario mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, telefonu mama pasakė, kad V. J. K. ir dar vienas vyras atvežė priekabą juodalksnio rąstų. Mama sakė, kad už rąstus V. J. K. parašė, o ji sumokėjo 100 Eur. Po keleto dienų jis atvažiavęs į mamos sodybą pamatė, kad už ūkinio pastato išversta apie 3 kubiniai metrai įvairaus storio, apie 1-2 metrų ilgio rąstų. Malkų reikėjo mamai, todėl jis iš karto pradėjo pjauti juodalksnio rąstus. Mama nežinojo, kad iš V. J. K. pirko vogtą medieną. N. S. atsisakė pasiimti juodalksnio medieną.
• Parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b. l. 134-135), kuriuo įtariamasis V. J. K. parodė N. S. priklausantį sklypą, kuriame nupjovė ir pagrobė 11 juodalksnių, nupjautų medžių kelmus, bei M. N. priklausančią sodybą, kur pardavė pagrobtą medieną ir ją išvertė.
• Daiktų apžiūros protokolas (b. l. 38, 41), kuriuo apžiūrėta M. N. sodyboje esanti supjauta juodalksnio mediena, kuri pagal pakvitavimą perduota saugoti M. N..
• Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio duomenys (b. l. 24-36), kuriais nustatyta, kad N. S. priklausančioje miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), šio kadastrinio sklypo ribose neturint Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio išduoto leidimo kirsti mišką iškirsta – 11 žalių juodalksnio medžių, kurių tūris 4,005 kubinių metrų. Šiais veiksmais neteisėtą veiką atlikę asmenys padarė 360,45 Eur žalos.
• Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos raštas (b. l. 37), kuriame nurodyta, kad V. J. K. atlygino 360,45 Eur turtinę žalą gamtai, tarnyba pretenzijų neturi.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad J. J. ir V. J. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, nes jie 2018 m. vasario 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrai, N. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nupjovė ir pagrobė 11 juodalksnio medžių, tuo nukentėjusiajai N. S. padarė 500 Eur turtinę žalą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už J. J. ir V. J. K. padarytas nusikalstamas veikas gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba viešieji darbai, arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Nukentėjusioji dėl jai nusikalstama padarytos žalos civilinio ieškinio nepareiškė, nurodydama, kad pavogtos medienos ji atsisako, ją dovanoja, sutinka su proceso užbaigimu baudžiamuoju įsakymu. Protokoluose, kuriuos pasirašė kaltinamieji, jiems buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jie susipažindinti su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamieji J. J. ir V. J. K. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamieji sutiko dėl siūlomos jiems paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 145-153).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamieji padarė tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo V. J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). 

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis J. J. praeityje neteistas (b. l. 91), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 92-93), nedirba (b. l. 94), psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (b. l. 99). Kaltinamasis V. J. K. praeityje neteistas (b. l. 112), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 113), nedirba (b. l. 114), psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (b. l. 119). Nukentėjusieji civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajai 2018 m. birželio 8 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 142). Kaltinamieji sutinka su prokuroro pasiūlyta viešųjų darbų bausme, kuri atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamųjų asmenybes, ankstesnį kaltinamųjų elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamiesiems.

Vadovaujantis BK 641 straispniu, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamųjų atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, V. J. K. ir J. J. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108-109, 140-141).

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką V. J. K. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. vasario 14 d. 16.25 val. iki 2018 m. vasario 15 d. 09.30 val. (b. l. 140-141).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a  (į s a k o):

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. J. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. J. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

V. J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. K. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. J. K. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. J. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 14 d. 16.25 val. iki 2018 m. vasario 15 d. 09.30 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Išaiškinti J. J. ir V. J. K., kad jie, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamiesiems pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamieji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                                          Vaida Baumilė