ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams M. S. ir V. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš bendraatsakovių M. S. ir V. S. 442,16 Lt nuostolių atlyginimą regreso teise, visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 72 Lt žyminį mokestį, bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2011-11-27 dėl M. S., vairavusio V. S. priklausančią transporto priemonę RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta P. K. priklausanti transporto priemonė FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi transporto priemonė RENAULT LAGUNA nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl minėto įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 442,16 Lt draudimo išmoką, o ieškovas šią draudimo išmoką kompensavo.

Atsakovas V. S. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad įvykio metu automobilis buvo pastatytas remontuoti, todėl mėnesį nutarė juo nevažinėti, tačiau M. S. pasiėmė automobilio raktus, važiavo atbuline eiga ir kieme įvažiavo į kitą automobilį, įlenkdamas jo dureles ir įskeldamas veidrodėlį. Prašė atsižvelgti į sunkią jo materialinę padėtį ir priteistą skolą leisti mokėti dalimis.

Atsakovas M. S. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad maždaug prieš metus laiko name (duomenys neskelbtini) nuo stalo pasiėmė V. S. automobilio raktelius, automobiliu pavažiavo apie du metrus ir atsitrenkė į stovintį Fiat Punto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino – priteisė iš bendraatsakovių M. S. ir V. S. solidariai 442,16 Lt nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-12-05 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Priteistą skolą – 442,16 Lt – teismas įpareigojo sumokėti per 3 mėnesių laikotarpį, pirmąjį mėnesį sumokant 150 Lt, likusius 2 mėnesius po 146,08 Lt kas mėnesį mokamomis įmokomis. Teismas taip pat priteisė iš kiekvieno bendraatsakovio po 36 Lt žyminio mokesčio ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Teismas nurodė, kad automobilį RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra V. S., vairavo ir avarijos kaltininku buvo pripažintas M. S., todėl 442,16 Lt suma buvo priteista iš bendraatsakovių solidariai, nes ieškovas turi teisę reikalauti, kad asmuo, atsakingas už žalos padarymą  arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

    III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

Apeliantas V. S. apeliaciniu skundu prašo išnagrinėti ieškinį ir priteisti skolą taip – V. S. ir M. S. po 221,08 Lt. Taip pat prašo priteistą skolą leisti grąžinti per 3 mėnesius dėl apelianto sunkios materialinės padėties.

IV. Apeliacinės  instancijos  teismo  nustatytos  bylos aplinkybės, teisiniai  argumentai  ir išvados

            Apeliacinis skundas  atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, ginčo dėl atsakovo V. S. atsakomybės, dėl nustatytos žalos dydžio nėra, tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta solidaria bendraatsakovių atsakomybe.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Nagrinėjamu atveju buvo išmokėtos išmokos, kai kaltininkas M. S. padarė žalą, naudodamas V. S. neapdraustą transporto priemonę, dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, ir ieškovas reikalavimo teisę įgijo tiek į atsakingą už žalos padarymą asmenį, tiek į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. nustatyto imperatyvo teismas yra saistomas, todėl negali riboti ieškovo teisės reikalauti taikyti civilinę atsakomybę įstatymo nurodytiems subjektams. Dėl to konstatuotina, kad minėto įstatymo 23 str. 1 d. formuluotė negali būti suprantama kaip atsakomybės subjektų alternatyva, o turi būti taikomos solidariosios atsakomybės sąlygos (LR CK 6.6 str. 3 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias solidarią atsakomybę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pagal apelianto V. S. apeliacinį skundą keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl to apelianto V. S. apeliacinis skundas dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimo atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.