Civilinė byla Nr. e2-717-790/2019

      Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01010-2018-9

      Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.2; 3.4.1.9

                                                                                  (S) 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telekonta“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo tarptautinio atviro konkurso „Vaizdo stebėjimo kamerų sistemos duomenų perdavimo ir apdorojimo paslaugų pirkimas”, pirkimo Nr. 409631 (toliau – ir pirkimas), sąlygas (techninės specifikacijos 30 ir 31 punktus) neteisėtomis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad pirkimo sąlygos, kuriose numatytas reikalavimas vaizdo stebėjimo kamerų sistemos duomenis perduoti išimtinai tik šviesolaidinėmis skaidulomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 37 straipsnio 5 dalies nuostatoms ir nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją. Pagal ginčijamas sąlygas paslaugos turi būti teikiamos naudojant konkrečią technologiją. Tokiu būdu yra diskriminuojami tiekėjai, siūlantys kitas pažangias technologijas, kuriomis galima pasiekti tas pačias funkcines savybes. Norėdami pateikti pasiūlymą dėl duomenų perdavimo šviesolaidinėmis skaidulomis, jie turėtų jungtis prie šviesolaidinių kabelių infrastruktūros. Dėl šios priežasties tiekėjų, turinčių tokią infrastruktūrą, ir tiekėjų, kurie nevaldo šviesolaidinių kabelių infrastruktūros, padėtis nėra lygiavertė. Duomenys gali būti perduodami ne tik šviesolaidinėmis skaidulomis, bet ir kitais būdais. Perkančiajai organizacijai nėra skirtumo, kaip bus vykdomas vaizdo duomenų perdavimas, jeigu jis bus atliktas tinkamai ir kokybiškai, t. y. perkančioji organizacija yra suinteresuota rezultatu, bet jai nėra aktualu, kokiu būdu toks rezultatas bus pasiektas.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad nors perkančioji organizacija nenagrinėjo jos pateiktos pretenzijos, nes ši pretenzija buvo pateikta praleidus teisės aktuose nustatytą terminą, pagal kasacinio teismo praktiką tai neužkerta jai kelio ginti savo teises teisminiu būdu. Teismas turi teisę ex officio (pagal pareigas) vertinti pirkimo sąlygas, kai perkančiosios organizacijos veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti. Tęsiant pirkimo procedūras pagal neteisėtas sąlygas ir sudarius pagal jas sutartį, toks pirkimas būtų laikomas neteisėtu dėl prieštaravimo imperatyvioms VPĮ normoms, o pirkimo sutartis privalėtų būti nutraukta.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.

5.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė, pateikusi pretenziją atsakovei praėjus 8 dienoms nuo pretenzijų pateikimo termino pabaigos, nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Toks termino praleidimo laikas negali būti vertinamas kaip nereikšmingas viešųjų pirkimų vykdymo operatyvumo ir ekonomiškumo aspektu, o ieškovė nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, tik pažymėjo, kad kreipėsi į atsakovę, kai įvertino visus dokumentus ir sužinojo apie pirkimo sąlygų neteisėtumą. Vykdydama jai, kaip ūkio subjektui, keliamus rūpestingumo ir apdairumo reikalavimus, ieškovė turėjo visas galimybes laiku pareikšti pretenziją ir tinkamai įvykdyti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą. Kaip nurodė atsakovė, ji dar 2018 m. rugpjūčio 14 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbusi išankstinę techninę specifikaciją, kurioje buvo nurodytas ieškovės ginčijamas reikalavimas duomenis perduoti šviesolaidine skaidula. Be to, ieškovė ne pirmą kartą susidūrė su viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu, jai turėjo būti žinoma, kad VPĮ įtvirtinti pakankamai trumpi pretenzijų teikimo terminai, nes jau anksčiau ieškovė buvo inicijavusi ginčą Šiaulių apygardos teisme dėl perkančiosios organizacijos nustatytų pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad atsakovės priimtas sprendimas – pretenzijos palikimas nenagrinėta – yra neteisėtas, neatitinkantis VPĮ nuostatų.

6.       Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas praleidžia terminus pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka arba teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje dalyku, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad perkančiosios organizacijos teisei priešingas elgesys yra akivaizdus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju jis neturi pagrindo dėl ieškovės iškeltų reikalavimų spręsti ex officio (savo iniciatyva).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Ieškovė UAB „Telekonta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo
2019 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

8.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 
4232 straipsnio 3 dalimi, ieškovė, kreipdamasi į teismą, turėjo nurodyti priežastis, dėl kurių ji nesutinka su atsakovės sprendimu nenagrinėti jos pretenzijos, o ne priežastis, kodėl pateikė pretenziją vėliau nei per 10 dienų nuo pirkimo sąlygų paskelbimo. Ieškovė nesutinka su atsakovės sprendimu, kadangi visos pirkimo procedūros, kurios bus vykdomos pagal neteisėtas ir konkurenciją ribojančias pirkimo sąlygas, bus neteisėtos. Teismas, norėdamas nutraukti bylą CPK 4233 straipsnio pagrindu, turėjo įvertinti, ar ieškovės nurodytos nesutikimo su atsakovės sprendimu nenagrinėti pretenziją priežastys yra pagrįstos, taip pat jis turėjo pagrįsti, kodėl aplinkybė, kad vykdomos pirkimo procedūros bus neteisėtos, nėra laikoma pagrįsta priežastimi nagrinėti bylą iš esmės.

8.2.                      Aplinkybė, kad ieškovė pateikė pretenziją pavėlavusi 8 dienomis, kai yra vykdomas sudėtingas techninis pirkimas, neturėtų jai sukliudyti skųsti neteisėtas pirkimo sąlygas.

8.3.                      Kreipimosi į perkančiąją organizaciją terminai – tai procedūriniai terminai. Priešingai nei ieškinio senaties terminai, jie neatima teisės kreiptis į teismą ir neužkerta kelio ginti teisme savo pažeistas teises. Operatyvumo principas viešuosiuose pirkimuose neturi pirmenybės prieš kitus principus, šis principas turi būti vertinamas kartu su veiksmingumo ir kitais viešųjų pirkimų principais.

8.4.                      Nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmai buvo akivaizdžiai neteisėti (pirkimo sąlygose buvo įtvirtintas reikalavimas perduoti duomenis konkrečia duomenų perdavimo technologija, o tai yra draudžiama pagal VPĮ 37 straipsnio 5 dalį), be to, ginčo sąlygos diskriminavo tiekėjus ir varžė konkurenciją, todėl teismas turėjo ex officio spręsti dėl jų teisėtumo.

9.       Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

10.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė laiku nepateikė pretenzijos dėl savo neapdairumo ir nerūpestingumo. Atsakovė dar 2018 m. rugpjūčio 14 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis buvo paskelbusi išankstinę techninę specifikaciją, kurioje, be kita ko, buvo nurodyta, kad duomenys iš numerių atpažinimo ir vaizdo stebėjimo kamerų turėtų būti perduodami būtent šviesolaidine skaidula, išskyrus atskirai nurodytus atvejus. Taigi, ieškovei apie šį reikalavimą buvo žinoma daugiau nei 3,5 mėn. iki pretenzijos pateikimo termino pabaigos. Pastabų ir pasiūlymų dėl techninės specifikacijos projekto pateikimo terminas buvo pratęstas, tokias pastabas buvo galima teikti iki 2018 m. rugsėjo 11 d., tačiau ieškovė neteikė jokių pastabų, pasiūlymų ar paklausimų dėl ginčo sąlygos.

10.2.                      Ieškovė nenurodė iš esmės jokių pretenzijos pateikimo termino praleidimo priežasčių, taip pat nereiškė prašymo atnaujinti šį terminą. 

10.3.                      Ieškovės argumentai, esą viešųjų pirkimų bylose praleistas terminas gali būti atnaujintas neįrodinėjant jo praleidimo priežasčių ir nepagrindžiant jų svarbos, neatitinka terminų atnaujinimo instituto turinio ir prigimties. Vadovaujantis CPK 4232 straipsnio 3 dalimi, ieškovė turėjo nurodyti, o teismas vertinti būtent pretenzijos pateikimo termino praleidimo priežastis. Tokia pozicija atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotą šios nuostatos aiškinimą.

10.4.                      Teismas turėtų ex officio spręsti ginčą tik tuo atveju, jeigu jis būtų konstatavęs, kad ginčijami pirkimo sąlygų reikalavimai yra akivaizdžiai neteisėti. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų, be kita ko, iš atsakovės byloje pateiktų duomenų ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, matyti, kad pirkimo sąlygos nėra akivaizdžiai neteisėtos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo nutraukta civilinė byla dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, nustačius, kad ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikiusi šios kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegali šia tvarka pasinaudoti (CPK 293 straipsnio 2 dalis), yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2018 m. lapkričio 21 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis paskelbė apie vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugų pirkimą. Pirkimo techninėje specifikacijoje atsakovė nustatė specialius reikalavimus duomenų perdavimo įrangai, be kita ko, techninės specifikacijos 30 punkte įtvirtino reikalavimą, kad duomenys iš numerių atpažinimo ir kamerų turi būti perduodami šviesolaidine skaidula (-omi), išskyrus paskutinius 60 metrų tarp duomenų perdavimo įrangos ir vaizdo kameros, taip pat išskyrus priedelyje nurodytas išimtis, o techninės specifikacijos
31 punkte nustatė, kad visi šviesolaidinio ryšio kanalai turi atitikti LST EN 60793-2-50:2004 standarto B1.3 klasės (ITU-T G.652c/d) arba lygiaverčio standarto reikalavimus; šviesolaidinių skaidulų optiniai, geometriniai ir mechaniniai parametrai turi būti pastovūs per visą gijų ilgį.

13.       Ieškovė 2018 m. gruodžio 11 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje prašė panaikinti techninės specifikacijos 30 ir 31 punktuose nurodytą reikalavimą, kad duomenys iš vaizdo kamerų turi būti perduodami šviesolaidinėmis skaidulomis ir pakoreguoti pirkimo sąlygas taip, kad nebūtų sudaromas išskirtinis pranašumas šviesolaidinėms technologijoms. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad pirkimo sąlygos yra pritaikytos tik konkrečiai vaizdo duomenų perdavimo technologijai ir naudotinai įrangai – duomenų perdavimui šviesolaidiniais tinklais – todėl jos suteikia pranašumą tiekėjams, platinantiems minėtos technologijos vaizdo duomenų perdavimo paslaugas, sudaro išskirtines sąlygas pirkimo dalyviams, jau dabar turintiems optinių tinklų infrastuktūrą Kauno mieste. Dėl šios priežasties ieškovė vertino, kad pirkimo sąlygos riboja tiekėjų konkurenciją ir yra neteisėtos. Atsakovė 2018 m. lapkričio 12 d. raštu informavo ieškovę, kad 2018 m. gruodžio 12 d. vykusiame atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje buvo nutarta nenagrinėti minėtos ieškovės pretenzijos, kadangi ji pateikta nesilaikant VPĮ 102 straipsnio 1 dalie 2 punkte nustatytų pretenzijos pateikimo terminų. Ieškovė pateikė ieškinį teismui, prašydama pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis.

14.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė ieškovės inicijuotą civilinę bylą CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad ieškovė nesilaikė VPĮ imperatyviai nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos (ieškovė kreipėsi su pretenzija į atsakovę praleidusi VPĮ nustatytą pretenzijų pateikimo terminą) ir tinkamai nepagrindė termino praleidimo priežasčių, todėl, teismo vertinimu, ji prarado teisę teisme ginčyti atsakovės nustatytas pirkimo sąlygas. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino pretenzijos pateikimo termino praleidimo priežastis, o ne ieškovės motyvų, kuriais remdamasis ji nesutinka su atsakovės sprendimu nenagrinėti pretenzijos, pagrįstumą. Be to, anot ieškovės, net ir laikydamas, kad ji praleido pretenzijos pateikimo terminą, teismas turėjo ex officio vertinti pirkimo sąlygų teisėtumą. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nesilaikė viešųjų pirkimų byloms nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, tačiau byloje keliami klausimai dėl tokios tvarkos nesilaikymo padarinių – ieškovės vertinimu, aplinkybė, kad ji nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, neturi esminės įtakos jos galimybei reikšti reikalavimus teisme dėl pirkimo sąlygų panaikinimo, ir ji, kreipdamasi į teismą, net neturi pagrįsti, dėl kokių priežasčių praleido terminą kreiptis į perkančiąją organizaciją su pretenzija, bet gali nurodyti kitus nesutikimo su atsakovės sprendimu motyvus.

15.       Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose (CPK 4232 straipsnio 1 dalis, VPĮ 101 straipsnio 3 dalis) įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas tiekėjams VPĮ nustatytais atvejais prieš pareiškiant reikalavimus teisme laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją, taip pat nustatyti konkretūs tiek pretenzijų pateikimo, tiek ir jų nagrinėjimo terminai. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014). Tiekėjai, siekdami efektyviai apginti savo galimai pažeistas teises, negali nepaisyti jiems nustatytų procedūrinių reikalavimų, be kita ko, reikalavimo laikytis privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Priešingu atveju jie turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

16.       Aplinkybė, kad perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti pretenziją, ne visais atvejais užkerta kelią tiekėjui ginti savo teises teisme. CPK 4232 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia.

17.       Pirmiau minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją, nurodydama, kad ieškovė pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai praleidusi VPĮ nustatytą pretenzijų pateikimo terminą. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 4232 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą pretenzijos pateikimo termino praleidimo kontekste (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015), yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta ieškovo procesinio elgesio taisyklė teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos aiškintina plačiai ir turi būti suprantama kaip apimanti įvairius atvejus: tiek situacijas, kai ieškovas iš esmės sutinka (šios aplinkybės nekvestionuoja) su pretenzijos termino praleidimu, tačiau vertina, kad dėl tam tikrų priežasčių jam neturėtų būti taikomi griežčiausi terminų praleidimo padariniai (pvz., nurodo objektyvias ir išskirtines priežastis, pateisinančias termino praleidimą); tiek ir tokius ginčus, kai tiekėjas ir perkančioji organizacija, be kita ko, nesutaria, ar iš tiesų terminas pretenzijai pateikti buvo praleistas, t. y. ginčijasi dėl šio termino skaičiavimo ir taikymo tvarkos. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai byloje nustatoma, kad perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, šie jos veiksmai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovo pateiktos priežastys, dėl kurių jis nesutinka su tokiu jos sprendimu, nepagrįstos ir nepakankamos pateisinti termino praleidimą, teismai privalo spręsti dėl ieškovo veiksmų, kuriais nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, padarinių taikymo (CPK 293 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio.

18.       Išdėstyti kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad ieškovės pozicija, esą ji, nesutikdama su atsakovės sprendimu nenagrinėti jos pretenzijos dėl to, kad ji buvo pateikta praleidus teisės aktuose nustatytą terminą, neturėjo pareigos įrodyti, kad šis terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių, o ne dėl jos nerūpestingumo ir neapdairumo, nėra pagrįsta. Iš šios nutarties 17 punkte išdėstytų aplinkybių matyti, kad tuo atveju, kai  tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti dėl to, kad praleistas jos pateikimo terminas, tiekėjas, siekdamas, kad jo reikalavimai būtų nagrinėjami teisme, turi įrodyti, kad jis nepraleido pretenzijos pateikimo termino (nurodyti motyvus, pagrindžiančius, kad perkančioji organizacija netinkamai nustatė termino pradžios momentą ir pan.) arba pagrįsti, kad terminas pretenzijai pateikti buvo praleistas dėl objektyvių ir išskirtinių aplinkybių. Tiekėjui nepagrindus, kad jis pateikė pretenziją nepraleidęs teisės aktuose įtvirtinto termino ar kad šį terminą jis praleido dėl aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jam ginti savo teises laiku, taip pat teismui nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą dėl ieškovo reikalavimų spręsti ex officio, jo atžvilgiu turi būti taikomi teisės aktuose nurodyti išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo padariniai.

19.       Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nei pateikdama pretenziją atsakovei, nei nagrinėjant bylą teisme nenurodė objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių jai laiku pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, taip pat nesuformulavo prašymo atnaujinti praleistą pretenzijos pateikimo terminą. Nors byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad kreipėsi į atsakovę iš karto po to, kai įvertino visus pirkimo dokumentus ir sužinojo apie pirkimo sąlygų neteisėtumą, bei teigė, kad teisės aktuose nustatyto termino praleidimas 8 dienomis negali užkirsti kelio ginčyti sudėtingo techninio pirkimo neteisėtas sąlygas, šios aplinkybės nepagrindžia, kad ieškovė tinkamai įgyvendino teisę skųsti pirkimo sąlygas ar kad ji praleido pretenzijos pateikimo terminą dėl objektyvių priežasčių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė jau ne pirmą kartą dalyvauja panašaus turinio pirkimuose ir ne pirmą kartą skundžia analogiško turinio pirkimų sąlygas (ieškinyje ieškovė nurodė ginčijusi analogiškas vaizdo duomenų perdavimo paslaugų pirkimo sąlygas Joniškio rajono savivaldybės administracijos vykdytame pirkime), be to, atsakovei pateiktoje pretenzijoje pati ieškovė nurodė, kad išanalizavo pirkimo sąlygas pasitelkusi turimas technines žinias ir ilgametę patirtį. Tai reiškia, kad ieškovė yra savo srities profesionalė, kuriai yra žinoma viešųjų pirkimų vykdymo tvarka ir pirkimo procedūrų atlikimo terminai. Atskirajame skunde ieškovė neginčija atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji dar 2018 m. rugpjūčio 14 d. Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje buvo paskelbusi išankstinę techninę specifikaciją, kurioje buvo nurodyti ieškovės kvestionuojami pirkimo objektui keliami reikalavimai, todėl jau nuo šių duomenų paskelbimo ieškovė turėjo galimybę susipažinti su pirkimo sąlygomis ir kelti klausimus dėl jų pagrįstumo. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovė neabejotinai turėjo galimybę laiku įvertinti pirkimo sąlygas ir nepažeisdama nustatytų terminų jas ginčyti.

20.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamos bylos kontekste teisės aktuose nustatyto termino praleidimas 8 dienomis negali būti laikomas nereikšmingu. Siekiant viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo, viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti itin trumpi atskirų procedūrų (be kita ko, ir pretenzijų pateikimo, jų išnagrinėjimo) terminai, kurie įpareigoja tiekėjus ginčų dėl viešojo pirkimo procedūrų metu elgtis apdairiai ir laiku inicijuoti savo galimai pažeistų teisių gynimą. Pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus. Ieškovė pateikė pretenziją po 18 dienų nuo pirkimo paskelbimo, taigi, ji beveik dvigubai pratęsė VPĮ nustatytą pretenzijos pateikimo terminą. Toks termino praleidimas nėra atsitiktinis ir nežymus.

21.       Teismo vertinimu, nėra pagrįstas ieškovės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo spręsti dėl ginčijamų techninės specifikacijos nuostatų teisėtumo ex officio. Kaip matyti iš kasacinio teismo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015), teismų iniciatyvos teisė spręsti tam tikrus klausimus ex officio koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu. Tai reiškia, kad tiekėjui praleidus terminą pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, tokie tiekėjo reikalavimai turėtų būti vertinami teisme tik tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingas elgesys yra akivaizdus. 

22.       Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo spręsti, kad ginčijamos pirkimo sąlygos yra akivaizdžiai neteisėtos. Pirma, ieškovė ir atsakovė yra pateikusios specialistų išvadas, kuriose išdėstytos pozicijos prieštarauja tarpusavyje. Ieškovės pateiktoje 2019 m. vasario 15 d. specialisto R. L. išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad šviesolaidinė skaidula kaip terpė ir technologija savaime neužtikrina jokių duomenų perdavimo kiekio, greičio, vėlavimo, patikimumo ir saugumo, savo ruožtu atsakovės pateiktoje 2019 m. sausio 16 d. specialisto V. B. išvadoje nurodyta, kad saugumo ir patikimumo požiūriu informacijos perdavimas optiniu kabeliu yra kokybiškai ir techniškai pranašesnis už perdavimą bevieliais tinklais dėl prieinamumo ir vientisumo (arba patikimumo) savybių. Antra, aplinkybę, kad ginčijamos pirkimo sąlygos nėra akivaizdžiai neteisėtos, patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 m. vasario 22 d. išvadoje išdėstyta pozicija. Minėtoje išvadoje Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą ir nustatyti, ar ginčijamas techninis parametras yra būtinas atsakovės norimam rezultatui pasiekti, taip pat ar jis yra pagrįstas, proporcingas ir neriboja konkurencijos, reikia turėti specialių žinių. Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, siekiant nustatyti ginčijamo techninės specifikacijos reikalavimo pagrįstumą, turi būti nustatyta, ar pagal pirkimo objekto specifiką perkančiosios organizacijos poreikius objektyviai galėjo atitikti ir kitokia vaizdo perdavimo technologija, kuri būtų lygiavertė nustatytai ginčijamu reikalavimu, taip pat būtina įvertinti, ar perkančioji organizacija būtų galėjusi pasiekti pirkimo tikslą techninėje specifikacijoje įvardinusi konkrečius vaizdo perdavimo funkcinius reikalavimus ir (ar) apibrėžusi siekiamą rezultatą. Šios aplinkybės, anot Viešųjų pirkimų tarnybos, turėtų būti nustatytos nagrinėjant bylą teisme.

23.       Ieškovė, vadovaudamasi kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, taip pat nurodė, kad viešųjų pirkimų bylose nustatytoms priežiūros procedūroms yra keliami ne tik operatyvumo, bet ir veiksmingumo reikalavimai, kad tiekėjų galimybė pasinaudoti priežiūros procedūromis turi būti įgyvendinama ne formaliai, o realiai, kad spartaus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo poreikiu negali būti pateisinamas viešųjų pirkimų principų paneigimas. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė, išdėsčiusi šiuo teiginius, faktiškai nesusiejo jų su nagrinėjamu atveju susiklosčiusia situacija – ieškovė, minėta, nenurodė, dėl kokių priežasčių ji nesikreipė į perkančiąją organizaciją per VPĮ nustatytą pretenzijų pateikimo terminą, o kartu ir nepagrindė, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos pateiktą pretenziją – todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju buvo paneigtas priežiūros procedūros veiksmingumo reikalavimas ir tiekėjos galimybė pasinaudoti priežiūros procedūromis buvo apribota dėl formalių priežasčių. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta įstatymų leidėjo įtvirtinta ikiteisminė ginčo stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012)

24.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Atsakovė prašo atlyginti jos išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir priteisti iš ieškovės 3 236,71 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nėra išskirta, koks koeficientas turi būti taikomas nustatant maksimalią už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistiną sumą, todėl šiuo atveju taikytinas Rekomendacijų 8.16 punktas, pagal kurį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali priteistina suma nustatoma taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pastebėtina, kad tokio paties dydžio koeficientas taikomas nustatant maksimalią už atskirojo skundo parengimą priteistiną sumą. Apskaičiuojant maksimalią atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 970,30 Eur. Maksimali atsakovei už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteistina suma siekia 388,12 Eur (970,30 Eur x 0,4).

26.       Atsakovės prašoma priteisti 3 236,71 Eur suma viršija maksimalią Rekomendacijų pagrindu priteistiną sumą. Nors atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir nesant įrodymų, kad pareikalautos atlyginti išlaidos yra neprotingai didelės, ieškovė turėtų atlyginti visas atsakovės faktiškai patirtas išlaidas, vis dėlto, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą žymiai nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti atsakovei jos prašomą sumą. Pažymėtina, kad ieškovės atskirajame skunde keliami klausimai nebuvo ypatingai sudėtingi ir nereikalavo iš atsakovės atstovo kokių nors specifinių žinių, o atskirąjį skundą parengęs atsakovės atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jam neabejotinai buvo žinomos visos byloje susiklosčiusios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tinkamai atlygins Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota 388,12 Eur suma, priteistina iš ieškovės. 

27.       Kadangi ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas.  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188764867) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ (juridinio asmens kodas 144803197) 388,12 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                      Marius Bajoras