Administracinė byla Nr. I-968-331/2017
Proceso Nr. 3-61-3-00096-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,
dalyvaujant pareiškėjams A. M. ir D. K.,
pareiškėjų atstovei advokatei G. G.,
atsakovės atstovui advokatui H. I.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. K. ir A. M. skundą atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 10-931 pareiškėja D. K. atleista iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo pareigų (A lygio, 9 kategorija) (I t., b. l. 9).
Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 10-924 pareiškėjas A. M. atleistas iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo pareigų (A lygio, 9 kategorija) (I t., b. l. 41).
Pareiškėja skundu (I t., b. l. 1–7) kreipėsi į teismą ir prašo:
1) panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-931;
2) grąžinti D. K. į tarnybą;
3) priteisti iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
4) priteisti iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijoje Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiąja specialiste. 2015 m. rugpjūčio 7 d. jai buvo įteiktas įspėjimas apie pareigybės panaikinimą, o 2015 m. gruodžio 10 d. buvo atleista iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 44 str. 1 d. 9 p., kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Mano, jog atleista iš pareigų neteisėtai, jos pareigybės panaikinimas nėra realus, įstatyme nustatytos garantijos nebuvo taikomos tinkamai, tokiais Širvintų rajono savivaldybės administracijos veiksmais buvo pažeistos jai nustatytos teisės ir garantijos.
2015 m. rugpjūčio 4 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius (122) bei patvirtinta nauja Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūra. Nors naujai patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų skaičius yra tik 3 punktais mažesnis, buvo atleisti net 24 darbuotojai ir valstybės tarnautojai. Naujai patvirtintoje atsakovės struktūroje taip pat nenumatyta esminių pakeitimų, t. y. tam tikri administracijos skyriai buvo sujungti, kitų skyrių tik pakeisti pavadinimai bei įkurtas vienas naujas skyrius ir trys naujos pareigybės. Seniūnijos taip pat išliko lygiai tokios pačios. Iš šių pakeitimų akivaizdu, kad iš esmės nenumatytas jokių funkcijų atsisakymas. Visos funkcijos, kurios yra priskirtos savivaldybės kompetencijai vykdomos, liko tokios pačios. Nei šiame savivaldybės tarybos sprendime, nei jokiame kitame sprendime nėra patvirtintas savivaldybės vykdomų funkcijų keitimas ar mažinimas, atsisakymas. Joks pareigybių sąrašas kartu su nauja savivaldybės administracijos struktūra nebuvo patvirtintas. Taigi savivaldybės taryba priėmė sprendimą neturėdama jokios išsamios informacijos apie planuojamus realius struktūrinius pertvarkymus.
Pareiškėja dirbo Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiąja specialiste. Pagrindinės jos funkcijos buvo finansinių išteklių paskirstymas bendrojo lavinimo mokykloms, neformaliojo ugdymo įstaigoms, kitoms švietimo įstaigoms; tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti apskaičiavimas ir paskirstymas; bendrojo lavinimo mokyklų, neformaliojo ugdymo įstaigų, kitų švietimo įstaigų išlaidų sąmatų, ataskaitų tikrinimas ir analizavimas ir kt. Atsakovės struktūroje Finansų ir biudžeto skyriaus funkcijos išliko, tik jis buvo sujungtas su Buhalterijos skyriumi ir tapo Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyriu. Poskyrio darbuotojų skaičius liko lygiai toks pat, tačiau iš Finansų ir biudžeto skyriuje dirbusių keturių darbuotojų tik trys buvo paliktos dirbti Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyryje, o pareiškėja buvo atleista. Į Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrį buvo perkelta buvusi Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus darbuotoja L. B., ji ir perėmė pareiškėjos funkcijų vykdymą. Taigi pareiškėjos vykdytos funkcijos išliko visiškai nepakeistos, tiesiog jos buvo perduotos kitoms (-ai) darbuotojoms (-ai), t. y. funkcijos tiesiog buvo perskirstytos.
Pareiškėjos nuomone, atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo panaikinti pareigybę ir atleisti iš pareigų, nes po struktūrinių pertvarkymų jos vykdytos funkcijos nebuvo panaikintos ar jų atsisakyta, todėl poreikis atleisti pareiškėją nepagrįstas.
Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje, jei laikotarpiu nuo pranešimo apie naikinamą pareigybę įteikimo iki šios pareigybės panaikinimo dienos (imtinai) yra (atsiranda) laisva karjeros valstybės tarnautojo pareigybė. Atsakovė visiškai ignoravo šią savo kaip darbdavio pareigą. Iki pat atleidimo iš pareigų dienos pareiškėjai nebuvo pateiktas nė vienas pasiūlymas eiti kitas pareigas. Pareiškėjos vykdytos funkcijos buvo perduotos į Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrį perkeltai buvusio Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus darbuotojai L. B., o pareiškėjai ši pareigybė nebuvo pasiūlyta, nebuvo suteikta jokios informacijos, ar atsakovės struktūroje yra kitų laisvų pareigybių. Atsakovė visiškai nebendravo su pareiškėja, neteikė jokios informacijos, kokios naujos pareigybės yra steigiamos ir kokias galėtų ji eiti. Darbuotojai neturėjo jokios informacijos, kokios yra savivaldybės tarybos priimto sprendimo priežastys, kokie planuojami pokyčiai, kaip pareigybės bus perskirstytos patvirtinus naują struktūrą, kurie darbuotojai bus atleisti ir kokiais kriterijais vadovaujantis bus paliekami dirbti.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Pareiškėjas A. M. skundu (I t., b. l. 31–38) kreipėsi į teismą ir prašo:
1) panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-924;
2) grąžinti jį į tarnybą,
3) priteisti iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
4) priteisti iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad nuo 2004 m. kovo 1 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijoje Žemės ūkio skyriaus vyresniuoju specialistu, nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d. dirbo vyriausiuoju specialistu (valstybės tarnautoju). 2015 m. rugpjūčio 6 d. jam buvo įteiktas įspėjimas apie pareigybės panaikinimą, o 2015 m. gruodžio 10 d. buvo atleistas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p. (kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė). Pareiškėjas mano, kad jis atleistas iš pareigų neteisėtai, jo pareigybės panaikinimas nėra realus, įstatyme nustatytos garantijos nebuvo taikomos tinkamai, tokiais Širvintų rajono savivaldybės administracijos veiksmais buvo pažeistos jam nustatytos teisės ir garantijos. Naujai patvirtintoje atsakovės struktūroje nenumatyta esminių pakeitimų, t. y. tam tikri administracijos skyriai buvo sujungti, kitų skyrių tik pakeisti pavadinimai bei įkurtas vienas naujas skyrius ir trys naujos pareigybės. Iš šių pakeitimų akivaizdu, kad iš esmės nenumatytas jokių funkcijų atsisakymas. Visos funkcijos, kurios yra priskirtos savivaldybės kompetencijai ir jos vykdomos, liko tokios pačios. Taigi, keičiantis tik struktūrinio padalinio pavadinimui ar kitiems neesminiams pareigybės aprašymo elementams, karjeros valstybės tarnautojo pareigybė negali būti naikinama.
Pareiškėjas dirbo Žemės ūkio skyriaus vyriausiuoju specialistu. Pagrindinės jo funkcijos šiame skyriuje buvo pieno kvotų, o jas panaikinus, pieno apskaitos administravimas, traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimas, techninė priežiūra. Atsakovės struktūroje Žemės ūkio skyrius išliko, tik buvo pervadintas į Žemės ūkio ir turto valdymo skyrių. Iš 11 Žemės ūkio skyriuje dirbusių darbuotojų iš viso buvo atleista 8. Trys darbuotojos liko dirbti pakeistame skyriuje, paskirta nauja skyriaus vedėja, taip pat šiuo metu laisva skyriaus vedėjo pavaduotojo vieta, tačiau iš esmės visos funkcijos, kurias vykdė buvusio Žemės ūkio skyriaus darbuotojai, išliko. Tiesiog dalis funkcijų buvo perskirstytos kitiems skyriams. Pareiškėjo pareigos bei vykdytos funkcijos taip pat išliko nesumažintos. Pareiškėjo nuomone, atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo panaikinti pareigybę ir atleisti jį iš pareigų, kadangi po struktūrinių pertvarkymų pareiškėjo vykdytos funkcijos nebuvo panaikintos ar jų nebuvo atsisakyta, todėl poreikis atleisti pareiškėją nepagrįstas. Iki pat atleidimo iš pareigų dienos jam nebuvo pateiktas nė vienas pasiūlymas eiti kitas pareigas, nors kitam specialistui buvo siūlomos būtent pareiškėjo funkcijos. Atsakovė visiškai nebendravo su pareiškėju, neteikė jokios informacijos, kokios naujos pareigybės yra steigiamos ir kokias galėtų eiti pareiškėjas.
Darbo kodekso (toliau – DK) 135 str. nustatyta, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius. Pareiškėjas Širvintų rajono savivaldybės administracijoje dirba daugiau nei 11 metų, tačiau atsakovė, priimdamas sprendimą dėl laisvos darbo vietos pasiūlymo ir pareiškėjo atleidimo, visiškai nevertino šių jam taikomų socialinių garantijų ir taip pažeidė jo teises. Atsakovės pasirinkimas, ką palikti dirbti, yra visiškai neaiškus, darytas slapčia. Šiuo atveju nei konkrečiai su pareiškėju, nei su kitais darbuotojais atsakovė visiškai nebendravo ir nebendradarbiavo. Darbuotojai neturėjo jokios informacijos, kokios yra savivaldybės tarybos priimto sprendimo priežastys, kokie planuojami pokyčiai, kaip pareigybės bus perskirstytos patvirtinus naują struktūrą, kurie darbuotojai bus atleisti ir kokiais kriterijais vadovaujantis bus paliekami dirbti.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime (I t., b. l. 68–73) su D. K. skundu nesutinka. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjos atleidimas iš pareigų vykdytas laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo sumažino didžiausią Širvintų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičių iki 122 bei patvirtino naują administracijos struktūrą. Taip pat šiuo aktu savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su sprendimo įgyvendinimu. Akivaizdu, kad, iš esmės pakeitus atsakovės struktūrą, atsirado realus poreikis peržiūrėti administracijoje dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų vykdomas funkcijas, pareigybių aprašymus bei performuoti pareigybes taip, kad būtų tinkamai įgyvendintas savivaldybės tarybos sprendimas bei pagrindinis jo tikslas – optimizuoti savivaldybės administracijoje dirbančių darbuotojų ir valstybės tarnautojų darbo krūvį, išvengti funkcijų dubliavimo. Šis savivaldybės sprendimas skundžiamas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kai kurios pareigybės įgyvendinant teisės aktų suteiktas galias administracijos direktoriaus buvo panaikintos, patvirtinti nauji pareigybių aprašymai, todėl, vadovaujantis VTĮ 44 str. 1 d. 9 p., buvo atleista dalis administracijos darbuotojų ir dirbusių valstybės tarnautojų. Pareiškėja visiškai nepagrįstai nurodo, kad būtent savivaldybės taryba, tvirtindama naują administracijos struktūrą, turėjo, be kita ko, išdėstyti savo poziciją ir dėl pareigybių paskirstymo bei patvirtinti pareigybių sąrašus. Vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 30 str. 1 d. savivaldybės administracijos struktūrą bei didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Tai įstatymo jam suteikta diskrecinė teisė organizuoti savivaldybės administracijos darbą, o savivaldybės tarybos pritarimas steigiant naujas ar panaikinant esamas pareigybes bei skiriant ir atleidžiant darbuotojus nėra reikalingas. Šios teisės administracijos direktoriaus kompetencijai yra priskirtos ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos nuostatuose. Savivaldybės taryba tvirtina tik maksimalų pareigybių skaičių, kurio administracijos direktorius negali viršyti, tačiau jis gali savo nuožiūra spręsti dėl mažesnio pareigybių savivaldybės administracijoje skaičiaus. Kadangi šiuo atveju buvo patvirtinta visiškai nauja savivaldybės administracijos struktūra (iš 14 administracijos skyrių palikta 11), naikinti dalį pareigybių buvo būtina, kad būtų tinkamai įgyvendintas savivaldybės tarybos sprendimas. Pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta dėl struktūrinių pertvarkymų Širvintų r. savivaldybės administracijoje. Savivaldybės administracijos struktūrinių pertvarkymų realumą patvirtina akivaizdžiai sumažėjęs administracijoje dirbančių asmenų skaičius. Buvo sumažintas tiek administracijos struktūrinių padalinių, tiek ir pareigybių skaičius, o naujai įsteigtos buvo tik kelios pareigybės.
Finansų ir biudžeto skyrius, kuriame iki atleidimo pareiškėja dirbo vyriausiąja specialiste (A lygio 9 kategorija), savivaldybės tarybos sprendimu buvo panaikintas. Naujai Savivaldybės tarybos patvirtintame Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriuje buvo įsteigtas Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyris, tačiau įsteigus iš esmės naują administracijos padalinį, vykdantį gerokai platesnes funkcijas, nei anksčiau veikęs Finansų ir biudžeto skyrius, šių (buvusio ir naujojo) skyrių tapatinimas nėra galimas. Taip pat negalima tapatinti naujai įsteigtų pareigybių su pareigybėmis, kurios buvo panaikintos. Pareiškėja nurodo, kad jos pareigybė faktiškai išliko, tik buvo perduota kitam darbuotojui, tačiau šie teiginiai yra nepagrįsti. Naujųjų pareigybių aprašymų turinys iš esmės skiriasi nuo ankstesniųjų. Vien tai, kad nepakito pareigybės pavadinimas (skyriaus vyriausiasis specialistas) nereiškia, kad konkreti pareiškėjos pareigybė išliko. Šiuo atveju atskiros pareigybės, kuriai būtų priskirta vykdyti funkcijas, identiškas funkcijoms, kurias vykdė pareiškėja iki struktūros pasikeitimo, nebeliko.
Aplinkybes, kad pareiškėjos pareigybės faktiškai nebeliko, patvirtina Finansų ir biudžeto skyriaus pareigybių aprašymai. Pareiškėjos teiginiai, kad jos vykdytų funkcijų realiai nebuvo atsisakyta, o įsteigus naują skyrių šios pareigybės nebuvo būtina atsisakyti, yra nepagrįsti. Pareiškėjos pareigybės panaikinimas nebuvo fiktyvus, ji realiai panaikinta savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, todėl egzistavo VTĮ 44 str. 1 d. 9 p. nurodytas pagrindas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų. Pareiškėja 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymu buvo atleista iš pareigų laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų, apie atleidimą pranešta prieš 4 mėnesius, t. y. nepažeidžiant įstatymo nustatytų terminų (VTĮ 43 str. 1 d.).
Pareiškėja teigia, kad buvo atleista nesilaikant atleidimo iš einamų pareigų procedūrų, t. y. iki ją atleidžiant nebuvo pateiktas nė vienas pasiūlymas eiti kitas pareigas. Pagal VTĮ 43 str. 1 d. karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas.
Atsakovė pažymi, kad atleidimo iš valstybės tarnybos procedūriniai reikalavimai atleidžiant pareiškėją iš pareigų nebuvo pažeisti. Jai pasiūlyti eiti kitas pareigas neturėjo galimybės, nes administracijoje nebuvo laisvų pareigų, kurias pareiškėja galėjo eiti. Iš 2015 m. gruodžio 11 d. direktoriaus įsakymu patvirtinto valstybės tarnautojų ir darbuotojų sąrašo matyti, kad atleidimo dieną naujai įsteigtame Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriuje laisvų tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigybių nebuvo. Vadovaujantis VTĮ 43 str. 1 d. aukštesnės kategorijos pareigybės atsakovė pareiškėjai siūlyti neprivalėjo. Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriuje pareiškėjos atleidimo dieną buvo laisvos 2 pareigybės: Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo (A lygio 14 kategorijos) bei Buhalterijos poskyrio vadovo (A lygio 11 kategorijos). Pareiškėjos eitos Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos buvo žemesnės kategorijos (A lygio 9 kategorijos), be to, skiriasi specialieji reikalavimai eiti šias pareigas, vykdomos funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė, todėl atsakovė neturėjo pareigos perkelti pareiškėją į aukštesnes pareigas. Dar prieš savivaldybei 2015 m. rugpjūčio 4 d. priimant sprendimą dėl naujos savivaldybės administracijos struktūros, viešai apie šį siūlymą bei jo priežastis buvo skelbiama savivaldybės interneto puslapyje, savivaldybės tarybos sprendimas taip pat buvo skelbiamas viešai. Apie pareigybės panaikinimą pareiškėja buvo informuota nedelsiant, kai tik buvo pradėti struktūriniai pertvarkymai, taigi buvo sudarytos realios galimybės savivaldybės administracijos darbuotojams sužinoti apie vykstančius struktūrinius pasikeitimus bei gauti visą juos dominančią informaciją. Kadangi pareiškėjos atleidimas iš darbo yra teisėtas, pagrindo panaikinti 2015 gruodžio 7 d. Širvintų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymą Nr. 10-931 nėra.
Atsiliepime į pareiškėjo A. M. skundą (II t., b. l. 1–6) atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija paaiškino, kad Žemės ūkio skyrius, kuriame pareiškėjas ėjo vyriausiojo specialisto pareigas, savivaldybės tarybos sprendimu buvo panaikintas. Vietoje šio skyriaus naujai savivaldybės tarybos patvirtintoje struktūroje buvo įsteigtas iš esmės naujas struktūrinis padalinys – Žemės ūkio ir turto valdymo skyrius, kuriam paskirta vykdyti platesnes funkcijas, nei vykdė panaikintas Žemės ūkio skyrius, todėl šių funkcijų tapatinimas nėra galimas. Pagrindinės ankstesnės struktūros Žemės ūkio skyriaus veiklos sritys buvo žemės ūkis, melioracija, kaimo plėtra, o naujai įsteigto Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus specialistams priskiriamos ir tokios funkcijos kaip savivaldybei priklausančio turto valdymas ir naudojimas. Tai patvirtina 2015 m. gruodžio 7 d. patvirtinti Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus pareigybių aprašymai bei anksčiau veikusio Žemės ūkio skyriaus veiklos nuostatai bei pareigybių aprašymai. Šie skirtumai visiškai paneigia pareiškėjo teiginius, jog realiai skyriaus vykdomų funkcijų apimtis nepakito, buvo pakeistas tik pavadinimas, o struktūriniai pertvarkymai nebuvo realūs, bei patvirtina, kad pareiškėjo pareigybė faktiškai buvo panaikinta.
Naujųjų pareigybių aprašymų turinys iš esmės skiriasi nuo ankstesniųjų. Skyriui priskyrus naujas funkcijas, atsirado poreikis įsteigti ir visiškai naujas pareigybes, perskirstyti anksčiau vykdytas funkcijas. Vien tai, kad nepakito pareigybės pavadinimas (skyriaus vyriausiasis specialistas), nereiškia, kad konkreti pareiškėjo pareigybė išliko. Atskiros pareigybės, kuriai būtų priskirta vykdyti funkcijas, identiškas funkcijoms, kurias vykdė pareiškėjas iki struktūros pasikeitimo, nebeliko. Pareiškėjo teiginiai, kad jo vykdytų funkcijų realiai nebuvo atsisakyta, o įsteigus naują skyrių nebuvo būtinybės šios pareigybės atsisakyti, yra nepagrįsti.
Pareiškėjas iš pareigų atleistas laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų: jam apie atleidimą pranešta prieš 4 mėnesius, t. y. nepažeidžiant įstatymo nustatytų terminų, paskirta mokėti 6 mėnesių išeitinė išmoka.
Pagal VTĮ 43 str. 1 d. karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Atsakovė pažymi, kad atleidimo iš valstybės tarnybos procedūriniai reikalavimai atleidžiant pareiškėją iš pareigų nebuvo pažeisti. Pareiškėjui pasiūlyti eiti kitas pareigas ji neturėjo galimybės, nes administracijoje nebuvo laisvų pareigybių, kurias pareiškėjas galėjo eiti. Skyriaus vedėjo ar skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės pareiškėjui pasiūlytos nebuvo, nes jis ėjo žemesnės kategorijos pareigas (A lygio 9 kategorijos), o skyriaus vedėjo pareigybė yra A lygio 13 kategorijos, vedėjo padėjėjo – A lygio 11 kategorijos. VTĮ 43 d. suteikia garantiją eiti tik tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, todėl aukštesnės kategorijos pareigybės atsakovė pareiškėjui siūlyti neprivalėjo. Be to, skiriasi specialieji reikalavimai šioms pareigybėms, vykdomos funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė. Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 9 kategorija) pareigybė pareiškėjui pasiūlyta nebuvo, nes jis neatitiko specialiųjų reikalavimų, keliamų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, t. y. pareiškėjas neatitiko laisvai pareigybei eiti keliamo reikalavimo turėti socialinių mokslų srities viešojo administravimo krypties magistro laipsnio išsilavinimą, nes jis turi zooinžinerinį išsilavinimą. Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams yra suteikta diskrecijos teisė valstybės tarnautojų pareigybių aprašymuose nustatyti specialiuosius reikalavimus. Dėl pirmenybės teisės būti paliktam dirbti atsakovė pažymėjo, kad ši garantija pareiškėjui negalėjo būti taikoma, nes, panaikinus jo pareigybę, jis neatitiko kitoms pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad pagal DK 135 straipsnį pirmenybės teisė taikoma tik kai atitinkamo darbuotojo kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačias specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją. Dar prieš savivaldybei 2015 m. rugpjūčio 4 d. priimant sprendimą dėl naujos savivaldybės administracijos struktūros, viešai apie šį siūlymą bei jo priežastis buvo skelbiama savivaldybės interneto puslapyje, savivaldybės tarybos sprendimas taip pat buvo skelbiamas viešai. Apie pareigybės panaikinimą pareiškėjas buvo informuotas nedelsiant, kai tik buvo pradėti struktūriniai pertvarkymai, taigi buvo sudarytos realios galimybės savivaldybės administracijos darbuotojams sužinoti apie vykstančius struktūrinius pasikeitimus bei gauti visą juos dominančią informaciją.
Institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą yra viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, naudojama siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas, todėl vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus. Atsakovė struktūrinius pertvarkymus vykdė atsižvelgdama į savivaldybės tarybos sprendimą bei poreikį efektyvinti savivaldybės administracijos darbą. Kadangi pareiškėjo atleidimas iš darbo yra teisėtas, pagrindo panaikinti 2015 m. gruodžio 7 d. Širvintų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymą Nr. 10-924 nėra.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
S k u n d a s t e n k i n t i n a s i š d a l i e s.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjų (valstybės tarnautojų) atleidimo iš tarnybos, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad A. M. nuo 2004 m. kovo 1 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresniuoju specialistu, nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d. Žemės ūkio skyriaus vyriausiuoju specialistu (A lygis 9 kategorija) (I t., b. l. 49–50).
D. K. Širvintų rajono savivaldybės administracijoje dirbo nuo 1991 m. sausio 1 d., nuo 2009 m. sausio 1 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiąja specialiste (I t. , b. l. 17–19).
Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 1-103 (I t., b. l. 42–43) 1 punktu nuo 2015 m. gruodžio 11 d. nustatytas didžiausias leistinas Širvintų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičius – 122 (2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1-46 šis skaičius padidintas iki 130, VIII t., b. l. 27); 2 punktu nuo 2015 m. gruodžio 11 d. patvirtinta Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūra; 4 punktu Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su šio sprendimo įgyvendinimu.
Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 1-103 2 punktu patvirtintoje nuo 2015 m. gruodžio 11 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūroje (I t., b. l. 44): vietoje Žemės ūkio skyriaus (I t., b. l. 47–48) buvo numatytas Žemės ūkio ir melioracijos skyrius (Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 1-192 (I t., b. l. 45) 3 punktu buvo numatyta įkurti Žemės ūkio ir turto valdymo skyrių), vietoje Finansų ir biudžeto skyriaus (I t., b. l. 47–48) buvo numatytas Ekonomikos ir strateginio planavimo skyrius, susidedantis iš Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrio ir Buhalterijos poskyrio (b. l. 44).
D. K. 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 6 d. įspėjimas Nr. (6.17)-13-2049 (I t., b. l. 8) apie užimamos pareigybės panaikinimą nuo 2015 m. gruodžio 11 d.
A. M. 2015 m. rugpjūčio 20 d. buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 6 d. įspėjimas Nr. (6.17)-13-2119 (I t., b. l. 40) apie užimamos pareigybės panaikinimą nuo 2015 m. gruodžio 11 d.
Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 10-902 (I t., b. l. 105–106) įsteigė Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus pareigybes ir patvirtino jų pareigybių aprašymus (I t., b. l. 107–138); 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 10-920 (II t., b. l. 21) įsteigė Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus pareigybes ir patvirtino jų aprašymus (II t., b. l. 22–47).
2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 10-931 (I t., b. l. 9) D. K. 2015 m. gruodžio 10 d. buvo atleista iš Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 9 kategorija) pareigų pagal VTĮ 44 str. 1 d. 9 p. (dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo).
2015 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 10-924 (I t., b. l. 41) 1 punktu A. M. 2015 m. gruodžio 10 d. buvo atleistas iš Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 9 kategorija) pareigų pagal VTĮ 44 str. 1 d. 9 p. (dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo).
Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 10-1022 (I t., b. l. 139–158) patvirtino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis sąrašą.
Pareiškėjai skunde teigia, kad jų atleidimas VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu buvo neteisėtas, pareigybių panaikinimas nėra realus, jiems nebuvo tinkamai pritaikytos teisės aktuose nustatytos garantijos.
Atsakovė su pareiškėjų teiginiais nesutinka, teigdama, kad pareiškėjų atleidimas įvykdytas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) (toliau – ir VTĮ), Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 356 redakcija) (toliau – ir Metodika) ir kiti teisės aktai.
VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.
Metodikos 4 punkte nustatyta, kad rengdamas pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba įstaigos struktūrinio padalinio vadovas analizuoja teisės aktuose nustatytus įstaigos ir (arba) įstaigos struktūrinio padalinio uždavinius ir funkcijas. Jeigu valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamos funkcijos ir šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui keliami specialūs reikalavimai, nustatyti teisės aktuose, minėtos funkcijos ir reikalavimai turi būti nurodyti rengiamame valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme. Metodikos 5 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo rengimo etapai: 5.1. pareigybės paskirties aprašymas; 5.2. bendrųjų ir/ar specialiųjų veiklos sričių nustatymas; 5.3. pareigybei priskiriamų funkcijų nustatymas; 5.4. pavaldumo nustatymas; 5.5. specialių reikalavimų, keliamų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, nustatymas; 5.6. pareigybės pavadinimo aprašymas; 5.7. pareigybės lygio nustatymas; 5.8. pareigybės kategorijos nustatymas. Metodikos 11 punkte nustatyta, kad atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas, nustatomi specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai: 11.1. nustatomas reikiamas išsilavinimas: studijų sritis (sritys), kvalifikacinis laipsnis ir/ar profesinė kvalifikacija, papildomai galima nurodyti ir studijų kryptį (kryptis); studijų srities galima nenurodyti, jeigu darbo patirtis yra svarbesnė už įgytą išsilavinimą; 11.2. įstaigų vadovų, priimamų į pareigas konkurso būdu, ir karjeros valstybės tarnautojų darbo patirtis nustatoma atsižvelgiant į rekomenduojamą darbo patirtį, o patarėjams nustatoma privaloma jų darbo patirtis (šios metodikos 2 priedas); 11.3. jeigu reikia, nustatomos būtinos mokėti užsienio kalbos ir šių užsienio kalbų mokėjimo lygis; nustatant užsienio kalbų mokėjimo lygius, vadovaujamasi 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas); 11.4. jeigu reikia, nustatoma pageidaujama kompiuterinio raštingumo kvalifikacija pagal Visuotinio kompiuterinio raštingumo standartą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2016, arba nurodoma, su kokiomis programomis turi mokėti dirbti valstybės tarnautojas;11.5. jeigu reikia, nustatoma, su kokiais teisės aktais valstybės tarnautojas turi būti gerai susipažinęs;11.6. jeigu reikia, nustatomi kiti būtini specialūs reikalavimai, susiję su pareigybei priskiriamų funkcijų specifika (atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susijusius su atstovavimu Lietuvos interesams Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) institucijose, sveikatos reikalavimus, reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą, leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir kita).
D ė l p a s i ū l y m o e i t i k i t a s p a r e i g a s.
Pareiškėjai teigia, kad atsakovas objektyviai negalėjo pasiūlyti pareiškėjams jokių kitų pareigų, nes naujas pareigybių sąrašas ir skyrių bei atskirų pareigybių aprašymai patvirtinti bei jų funkcijos nustatytos vėliau nei įteiktas įspėjimas apie pareigybės panaikinimą (VIII t., b. l. 44–59).
Teismas laiko, kad šie pareiškėjų teiginiai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, naujas pareigybių sąrašas, skyrių bei atskirų pareigybių aprašymai patvirtinti bei jų funcijos nustatytos tik 2015 m. gruodžio 7 ir 11 d. (I t., b. l. 139–158; 105–106, 107–138; II t., 21, 22–47), o įspėjimai apie pareigybių panaikinimą pareiškėjams buvo įteikti 2015 m. rugpjūčio 7 d. (I t., b. l. 8) ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. (I t., b. l. 40). Iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad įspėjus pareiškėjus, kad jų pareigybės bus naikinamos, sprendimas dėl funkcijų perskirstymo nebuvo priimtas, atsakovas dar neturėjo informacijos, reikalingos įvertinti, kokios funkcijos yra perteklinės, nereikalingos, koks pareigybių naikinimo realus poreikis, ar pareiškėjai atitinka specialiuosius reikalavimus, numatytus naujai tvirtinamų pareigybių aprašymuose. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė, vykdydama pareiškėjų atleidimo iš valstybės tarnybos procedūras, iš esmės paneigė įstatymų garantuotą teisę būti paskirtam į kitas karjeros valstybės tarnautojų pareigas. Tokią teismo išvada atitinka LVAT suformuota teismų praktika analogiškose bylose (LVAT administracinėse bylose Nr. A-163-492/2017; Nr. A-1053-662/2017).
D ė l A . M . p a r e i g y b ė s p a n a i k i n i m o.
LVAT grąžindamas šią administracinę bylą nagrinėti iš naujo pažymėjo, kad teismas turėjo ištirti bei nustatyti, ar realiai buvo sumažintas pareigybių skaičius naujame padalinyje, sujungus prieš tai veikusius padalinius, kuriuose dirbo pareiškėjai (V t., b. l. 169–177).
Pareiškėjai teigia, kad jų pareigybių panaikinimas nebuvo realus.
Teismas sutinka su šiais pareiškėjų teiginiais, nes LVAT pasisakydamas dėl Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies tarpusavio ryšio, yra pažymėjęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos taikytinos tuo atveju, kai naikinama karjeros valstybės tarnautojo užimama pareigybė. Tačiau paties pareigybės panaikinimo ši teisės norma nereglamentuoja. Tai reiškia, kad šios normos nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta (LVAT administracinėse bylose Nr. A143-247/2010; Nr. A662-674/2011; Nr. A756-346/2011; Nr. A261-1074/2013 ir kt.). Sprendžiant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, pirmenybė turi būti teikiama su pareigybės (pa)naikinimu susijusių teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (formai), šiuo tikslu, be kita ko, išsiaiškinant (nustatant) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. būtina nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (LVAT administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012).
Byloje surinkti duomenys įrodo, kad tos funkcijos, kurias atliko pareiškėjas A. M., išliko, jas vykdančių tarnautojų ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius nėra sumažėjęs. Bendras Širvintų rajono savivaldybės administracijoje patvirtintas valstybės tarnautojų ir dirbančių pagal darbo sutartis darbuotojų skaičius padidintas iki 130 (VIII t., b. l. 27).
Pagal naują struktūrą (I t., b. l. 139–146) Žemės ūkio ir turto valdymo skyriuje 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 10-1022 Žemės ūkio ir turto valdymo skyriuje buvo patvirtinta 7 valstybės tarnautojų etatai. Iki tol galiojęs pareigybių sąrašas (patvirtintas 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 10-574, I t., b. l. 151–158) Žemės ūkio skyriui numatė 10 tarnautojų ir darbuotojų etatų.
Byloje nustatyta, kad tiek buvusio Žemės ūkio skyriaus tarnautojai, tiek naujai sukurto Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus tarnautojai vykdo valstybės deleguotas iš valstybės biudžeto finansuojamas funkcijas; valstybė yra patvirtinusi ir Širvintų rajono savivaldybės administracijoje finansuoja 11 darbuotojų etatų, tiek darbuotojų buvo iki atleidimo 2015 m., tiek pat liko ir kitais 2016 m. (II t., b. l. 133). Žemės ūkio ir turto valdymo skyrius pilna apimtimi perėmė funkcijas, kurias vykdė Žemės ūkio skyrius, papildomai buvo priskirtos funkcijos – savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas ir naudojimas, joms vykdyti skyrius pasipildė dviem valstybės tarnautojų pareigybėm. Nors papildomos funkcijos, susijusios su turto valdymu ir naudojimu, buvo įtrauktos į naujai patvirtintus pareigybių aprašymus, patys Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus nuostatai pareigybių aprašymų tvirtinimo metu nebuvo parengti.
Byloje pateikti pareigybių aprašymai patvirtina, kad pareiškėjo eitos pareigybės funkcijos (tvarko paraiškas, naudojamas administruojant pieno gamybos kvotų administravimo sistemą, pieno pardavimo tiesioginiam vartojimui deklaracijas; koordinuoja ir organizuoja darbus susijusius su pieno gamybos kvotomis bei tiesioginėmis išmokomis už kvotinį pieną; konsultuoja ir teikia metodinę paramą pieno gamintojams kooperacijos klausimais; tvarko Žemės ūkio skyriaus raštvedybą; vykdo tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, energetinius augalus, braškes ir avietes, pagal Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones administravimą; registruoja traktorius, savaeiges ir žemės ūkio mašinas bei jų priekabas, išduoda valstybinių numerių ženklus, registravimo dokumentus, teikia registro duomenis, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus; konsultuoja technikos remonto, techninio aptarnavimo, naudojimo, saudaus darbo bei įsigijimo klausimais, I t., b. l. 49–50) yra tapačios Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės (A lygis 9 kategorija) (II t., b. l. 36–40) funkcijoms, jas papildant 7.22-7.37 punktuose numatytoms funkcijomis, susijusiomis su savivaldybės turto valdymu, panaudos sutarčių rengimu, nekilnojamojo turto ir kadastrinių matavimų registravimu, turto perėmimu savivaldybės nuosavybėn, turto nuomos kainų nustatymu.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad iš esmės esant tapačioms funkcijoms anksčiau buvo numatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą zooinžinerinį išsilavinimą (I t., b. l. 49–50), naujai pareigybei nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą magistro kvalifikacinį laipsnį socialinių mokslų studijų srities viešojo administravimo krypties išsilavinimą. Teismas įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, laiko, kad aptariamu atveju atsakovas dirbtinai nustatė naujai įsteigtai pareigybei specialiąsias sąlygas išsilavinimui, paneigiančias asmens teisę likti tarnyboje. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų nei pagrįstų argumentų teismui, kurie patvirtintų objektyvią būtinybę minėtoms pareigybėms nustatyti specialiuosius reikalavimus, kad tai būtų turėję kokybinę reikšmę minėtos pareigybės funkcijoms vykdyti, nei pagrįstų argumentų, kad pareiškėjo kvalifikacija, kompetencija būtų netikusi pareigybių aprašymuose numatytų funkcijų vykdymui. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017 pažymėjo, kad papildant valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą naujomis funkcijomis, turi būti įvertinta pareigybės reikšmė ir jos įtaka įstaigos veiklos rezultatams, patikrinta, ar naujų funkcijų įrašymas turi esminės reikšmės pareigybės lygiui ir kategorijai. Pareigybės lygio ir kategorijos keitimas turi būti pagrįstas struktūrinio padalinio uždaviniais ir funkcijomis, pareigybės turiniu, savarankiškumo, atsakomybės lygiu ir kitais vertinimo kriterijais. Taigi, valstybės tarnautojo pareigybės lygio ir kategorijos pakeitimas nėra vienašališkas įstaigos vadovo sprendimas.Todėl teismas pritaria pareiškėjo argumentams, kad jo eitos pareigybės funkcijos ir paskirtis išliko ir realiai pareigybė nebuvo panaikinta. Tokią teismo išvadą patvirtina LVAT praktika administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl kito Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės panaikinimo realumo ir pagrįstumo (LVAT administracinėje byloje Nr. A-163-492/2017).
D ė l D . K . p a r e i g y b ė s p a n a i k i n i m o.
Pagal naują struktūrą (patvirtintą 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 10-1022, I t., b. l. 139–146) Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriuje numatyti 12 tarnautojų ir darbuotojų etatų (1 skyriaus vedėjas, 4 Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrio tarnautojai, 7 Buhalterijos poskyrio tarnautojai ir darbuotojai). Iki tol galiojęs pareigybių sąrašas (patvirtintas 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 10-574, I t., b. l. 151–158) Finansų ir biudžeto skyriui numatė 5 tarnautojų etatus, Buhalterijos skyriui 9 tarnautojų ir darbuotojų etatus.
Byloje pateikti pareigybių aprašymai (I t., b. l. 105–138) patvirtina, kad pareiškėjos eitos pareigybės funkcijos (finansinių išteklių paskirstymas bendrojo lavinimo mokykloms, neformaliojo ugdymo įstaigoms, kitoms švietimo įstaigoms; tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti apskaičiavimas ir paskirstymas; bendrojo lavinimo mokyklų, neformaliojo ugdymo įstaigų, kitoms švietimo įstaigų išlaidų sąmatų, ataskaitų tikrinimas ir analizavimas; kontroliuoja, kad minėtos įstaigos taupiai ir pagal paskirtį naudotų specialios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti lėšas, I t., b. l. 17–19) yra tapačios Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybei (A lygis 11 kategorija) numatytoms funkcijoms, joms numatyta ta pati veiklos sritis (I t., b. l. 113–115).
Byloje pateikti pareigybių aprašymai patvirtina, kad pareiškėja neatitiko Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybei (A lygis 9 kategorija) keliamo reikalavimo turėti darbo patirties strateginių plėtros ir/ar veiklos planų rengimo srityje arba darbo patirties projektų, finansuojamų Europos Sąjungos lėšomis, rengimo ir įgyvendinimo sirtyje, reikalavimo mokėti anglų kalbą A2 lygiu (I t., b. l. 119–120), be to minėtai pareigybei buvo priskirtos funkcijos, kurias iki pertvarkos vykdė kita tarnautoja V. G. (valstybinės žemės ir vandens telkinių nuomos mokesčio administravimas, valstybinės žemės sklypų naudotojų apskaitos vedimas, žemės ir vandens telkinių nuomos mokesčio apskaitos tvarkymas, programinio savivaldybės biudžeto sudarymo koordinavimas, duomenų teikimas valstybės registrui bei vietinių rinkliavų nustatymo funkcijų vykdymas) (I t., b. l. 116–118). Pareiškėjos atliekamos funkcijos buvo priskirtos Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybei (A lygis 11 kategorija), papildant šią pareigybę (7.8, 7.14, 7.16-7.29 punktais) (I t., b. l. 113–115). Taigi iš esmės toms pačioms pareiškėjos funcijoms vykdyti buvo nustatyta didesnė kategorija. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų objektyvią būtinybę minėtai pareigybei nustatyti žymiai aukštesnę kategoriją, kad tai būtų turėję kokybinę reikšmę minėtos pareigybės funkcijoms vykdyti, nei pagrįstų argumentų, kad pareiškėjos kvalifikacija, kompetencija būtų netikusi pareigybės aprašyme (I t., b. l. 113–115) numatytų funkcijų vykdymui. Todėl teismas pritaria pareiškėjos argumentams, kad jos eitos pareigybės funkcijos ir paskirtis išliko ir realiai pareigybė nebuvo panaikinta.
D ė l p i r m e n y b ė s t e i s ė s l i k t i d a r b e.
LVAT grąžindamas šią administracinę bylą nagrinėti iš naujo pažymėjo, kad teismas turėjo ištirti bei nustatyti, ar nebuvo pažeista pareiškėjų pirmumo teisė užimti atitinkamas pareigybes naujai įsteigtuose padaliniuose (V t., b. l. 169–177).
Valstybės tarnautojo pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius, VTĮ normomis nėra reglamentuota, todėl taikytinas Darbo kodeksas. Darbo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymą valstybės tarnautojams nustato VTĮ 5 straipsnis, pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. DK 135 straipsnyje nurodytos garantijos yra siejamos su priežastimis, dėl kurių darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo. Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, taikomos DK 135 straipsnio nuostatos (LVAT 2017 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2754-492/2017).
DK 135 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi 2015 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, jog kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 str.). DK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.
LVAT yra pažymėjęs, kad kai yra naikinamos visos tos pačios specialybės ir tos pačios pareigos, sprendžiant klausimą dėl karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimo į laisvas pareigas (VTĮ 43 str. 1 d.), DK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata taikytina tik tuomet, kai yra keli pareigybės aprašyme numatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atitinkantys pretendentai šias pareigas užimti (LVAT adminstracinėje byloje Nr. A662-272/2013). Be to, kiekvienu atveju būtina vertinti, ar specialiųjų reikalavimų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius ( LVAT administracinėse bylose Nr. A438-1743/2009; Nr. A438-686/2011).
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. M. 1999-2004 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio konsulatvimo tarnyboje Širvintų biure, nuo 2004 m. dirba Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje (VI t., b. l. 29–43, 95–103). Taigi pareiškėjas atitinka DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygą (turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje). Pareiškėjas yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą Lietuvos veterinarijos akademijoje 1980-1985 metais (studijų sritis – žemės ūkis ir veterinarija, studijų kryptis – biomedicina, kvalifikacija – zooinžinierius).
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtinta pareiškėjo A. M. teiginius, kad jo išsilavinimas, patirtis ir profesinė kvalifikacija buvo lygiavertė priimtų dirbti po struktūrinių pertvarkymų pagal darbo sutartis vykdyti žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus funkcijas, asmenų turimai kvalifikacijai (V t., b. l. 124–155) ir aukštesnė už E. P. (A lygio 8 kategorija) kvalifikaciją (VI t., b. l. 3). Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių šiuos pareiškėjo teiginius. Pareiškėjui turint ne mažesnį kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą, jo kvalifikacijai esant ne mažesnei nei po pertvarkymų priimtų asmenų, laikytina, kad buvo pažeista jo pirmenybės teisė būti paliktam dirbti.
D. K. valstybės tarnautojo stažas atsakovės įstaigoje skaičiuojamas nuo 1994 m. (VI t., b. l. 104–106). Taigi pareiškėja atitinka DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygą (turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje). Atsakovė neginčija, kad pareiškėja atitiko naujai įsteigtos Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės (A lygis 9 kategorija) bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, tačiau teigia, kad į šias pareigas buvo priimta V. G., kadangi nei V. G. nei pareiškėjai neturint pirmumo teisės pagal DK 135 straipsnį, buvo priimta V. G., kuri iki pertvarkos atliko naujai įsteigtai pareigybei būdingas funkcijas. Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos valstybės tarnybos stažas 6 metais ilgesnis nei V. G. (VIII t., b. l. 60), V. G. kvalifikacija yra žemesnė už D. K. (VI t., b. l. 185, 188). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šiuos pareiškėjos teiginius. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atleidžiant D. K. buvo pažeista jos pirmenybės teisė būti paliktai dirbti.
D ė l p a ž e i s t ų t e i s i ų g y n i m o.
Nustačius pareiškėjų atleidimo procedūrų pažeidimus, fiktyvų pareigybių panaikinimą, pažeistą pirmumo teisę užimti pareigas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų atleidimas iš pareigų buvo neteisėtas, todėl skundžiami 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymai Nr. 10-931 ir Nr. 10-924 naikinami kaip neteisėti ir nepagrįsti.
Pareiškėjai prašo juos grąžinti į tarnybą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pagal DK 300 straipsnio 4 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.
Nustatęs, kad pareiškėjo eitos pareigybės funkcijos ir paskirtis išliko ir realiai pareigybė nebuvo panaikinta, tokias aplinkybes pripažįsta pakankamomis grąžinti pareiškėjus į eitas valstybės tarnyboje arba lygiavertes pareigas. Teismas, nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjai į pirmesnį darbą negali būti grąžinami dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jiems gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (Darbo kodekso 300 str. 4 d.).
Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija įpareigotina išmokėti pareiškėjams vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (o ne iki įvykdymo), kadangi tokį reikalavimą pareiškė pareiškėjai (I t., b. l. 1-7, 31-38).
Pagal LVAT praktiką (2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-163-492/2017) teismas, priteisdamas pagal Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalį vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, turi iš šios sumos išskaityti darbuotojo (tarnautojo) gautą išeitinę išmoką.
Pareiškėjai taip pat prašo teismo priteisti jiems nepagrįstai sumažintus išeitinės išmokos dydžius.
DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta išeitinė išmoka sumokama tuo atveju, kai valstybės tarnautojas nėra grąžinamas į valstybės tarnybą. Teismui nustačius, kad pareiškėjai grąžintini į valstybės tarnybą, jiems pakartotinai ši išmoka nepriteistina ir, kaip minėta, pagal LVAT praktiką išmokėta išeitinė išmoka išskaitoma iš priteisiamų sumų už priverstinės pravaikštos laiką.
Pareiškėjų reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas, nes tarnybos (darbo) santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis.
D ė l b y l i n ė j i m o s i i š l a i d ų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 str. 5 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Šioje administracinėje byloje pareiškėjų skundai tenkintini iš dalies. Pareiškėjai prašo priteisti po 1100 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų primą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (900 Eur už pareiškimo parengimą, įrodymų rinkimą, tvirtinimą, pateikimą teismui; 200 Eur už atstovavimą teisme), po 200 Eur už 2016 m. rugsėjo 12 d. paaiškinimų rengimą ir papildomų įrodymų rinkimą; po 200 Eur už 2016 m. spalio 17 d. papildomų paaiškinimų rengimą; po 100 Eur už atstovavimą 2016 m. spalio 17 d. teismo posėdyje, po 100 Eur už atstovavimą 2017 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje (VIII t., b. l. 30, 37). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad nurodytos teismo išlaidų sumos pareiškėjų buvo sumokėtos (VIII t., b. l. 31–36, 38–43).
2016 m. spalio 17 d. teisme buvo gautas pareiškėjų prašymas priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (VII t., b. l. 171), tačiau kadangi patirtos išlaidos nebuvo sukonkretintos, detalizuotos (kokius paaiškinimus rengiant, kokiame teismo posėdyje atstovaujant patirtos), prašymas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčą nagrinėjant teisme galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.), kurių 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Skundai šioje administracinėje byloje pateikti 2016 m. sausio 7 d., advokatė G. G. pareiškėjus atstovavo posėdžiuose: 2016 m. vasario 26 d. (trukmė 18 min., II t., b. l. 178–179), 2016 m. balandžio 1 d. (trukmė 2 val. 26 min., IV t., b. l. 182–184), 2016 m. spalio 17 d. (1 val. 39 min., VII t., b. l. 192–196), 2017 m. balandžio 13 d. (1 val. 29 min., VIII t., b. l. 61–64), todėl išlaidų dydžio klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2015 metų III ketvirčio (735,10 Eur), 2015 m. IV ketvirčio (756,9 Eur), 2016 metų I ketvirčio (748,0 Eur), 2016 metų II ketvirčio (771,9 Eur), 2016 metų IV ketvirčio (822,8 Eur) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali rekomenduojama priteisti suma už skundo parengimą šiuo atveju yra 1837,75 Eur (2,5x735,10 Eur); pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, maksimali priteistina teismo išlaidų už 1 valandos atstovavimą ir pasirengimą posėdžiui suma yra 73,51 Eur (0,1x735,10 Eur), 75,69 Eur (0,1 x 756,9 Eur), 77,19 Eur (0,1 x 771,9 Eur), 82,28 Eur (0,1 x 822,8 Eur); pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, maksimali rekomenduojama priteisti suma už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu procese, parengimą 74,8 Eur (0,1 x 748,0 Eur), 77,19 Eur (0,1 x 771,9 Eur).
Pagal pareiškėjų pateiktus įrodymus, jie advokatui už skundo parengimą sumokėjo 900 Eur, t.y. sumą neviršijančią rekomenduojamų maksimalių dydžių.
Pareiškėjai už atstovavimą teisme prašo priteisti po 400 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 10 punktu, atstovavimo šioje administracinėje byloje laikas apvalintinas iki 6 val. (18 min.+2 val. 26 min.+1 val. 39 min.+1 val. 29 min. = 5 val. 52 min.) ir laikytina, kad pareiškėjų prašoma priteisti 400 Eur suma už atstovavimą byloje neviršija rekomenduojamų dydžių.
Matyti, kad pareiškėjų prašoma priteisti suma po 200 Eur už kiekvieną papildomų paaiškinimų rengimą viršija rekomenduojamus dydžius.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40-41 straipsniais, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į tai, kad pareiškėjų skundai tenkintini iš dalies, į pareiškėjų atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjams iš atsakovės priteisia po 1450 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 103 straipsnio 2 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjų D. K. ir A. M. skundus patenkinti iš dalies.
Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-931 ir grąžinti D. K. į Širvintų rajono savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 9 kategorijos) arba lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas.
Įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjai D. K. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš šios sumos išskaičius pareiškėjos gautą išeitinę išmoką.
Priteisti D. K. iš atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos 1450 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Kitą skundo dalį atmesti.
Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-924 ir grąžinti A. M. į Širvintų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 9 kategorijos) arba lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas.
Įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjui A. M. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš šios sumos išskaičius pareiškėjo gautą išeitinę išmoką.
Priteisti A. M. iš atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos 1450 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Henrikas Sadauskas