Civilinė byla Nr. e2S-534-324/2021

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00559-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.7.5; 3.3.2.4; 3.3.2.5

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. A.-Z. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei R. A.-Z. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas teismo prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo jam palikti prigimtinę Z. pavardę, atsakovei – ikisantuokinę A. pavardę; nepilnametės dukros B. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui po 120 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad vaiko lėšomis disponuos atsakovė; nustatyti prašomą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti jos ir ieškovo santuoką dėl ieškovo kaltės; priteisti jai iš ieškovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo jai palikti prigimtinę A. pavardę, ieškovui – prigimtinę Z. pavardę; nepilnametės dukros B. Z. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters B. Z. išlaikymui po 275 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad vaiko lėšomis disponuos atsakovė; priteisti iš ieškovo 2 140 Eur nepilnametės dukters B. Z. išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti prašomą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra B. Z. tvarką; padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovė priešieškiniu taip pat prašo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

4.       Nurodė, kad paduodama priešieškinį ji gali sumokėti tik 100 Eur žyminio mokesčio dalį. Šiuo metu atsakovės gaunamų pajamų pakanka tik jos pačios ir vaiko minimaliems poreikiams tenkinti, jos pajamos nedidelės, iš esmės ji viena rūpinasi nepilnamečiu vaiku, ieškovas tik minimaliai finansiškai prisideda prie judviejų vaiko išlaikymo, per mėnesį vaiko poreikiams apytiksliai išleidžiama apie 911 Eur, per pastaruosius tris mėnesius (rugsėjį, spalį, lapkritį) ieškovas visiškai neprisidėjo prie dukros išlaikymo, 2020 m. gruodžio 22 d. pinigų likutis jos vardu atidarytoje banko sąskaitoje buvo 168,28 Eur, atsakovė taip pat moka skolą Valstybiniam studijų fondui, advokato teisinės pagalbos išlaidas padėjo apmokėti artimieji, todėl ji neturi galimybės sumokėti likusią žyminio mokesčio sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi nustatė atsakovei septynių dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkino, įpareigojo atsakovę per septynias dienas sumokėti 300 Eur žyminio mokesčio dalį. Atidėjo atsakovei 264 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Nurodė, kad nepašalinus nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų, priešieškinis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

6.       Pažymėjo, kad atsakovė už priešieškinį sumokėjo tik mažą dalį, t. y. 100 Eur žyminio mokesčio, kai už priešieškinį mokėtinas 664 Eur dydžio žyminis mokestis. Teismas savo iniciatyva patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovės gaunamas pajamas. Teismo vertinimu, minėti duomenys nepatvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra tokia bloga, jog būtų pagrindas atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atsakovė per mėnesį gauna apie 1 220 Eur dydžio pajamas, susijusias su darbo santykiais, neatskaičius mokesčių. Atsakovės pateiktas banko sąskaitos išrašas yra neinformatyvus – jame nenurodyta, kokiai datai suformuotas banko išrašas, todėl, teismo vertinimu, jis nepatvirtina, kad priešieškinio pateikimo dieną atsakovė iš viso turėjo 168,28 Eur santaupų. Iš atsakovės pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, jog atsakovė kas mėnesį sumoka apie 150 Eur mokesčių už komunalinius patarnavimus, apie 46 Eur už būsto renovaciją, apie 80 Eur paskolos Valstybiniam studijų fondui, be to, kaip nurodoma priešieškinyje, dukros išlaikymui kas mėnesį reikia apie 550 Eur, kurie turi būti mokami abiejų tėvų (t. po 275 Eur kiekvieno iš tėvų). Nors atsakovė nurodo, kad ieškovas pastaruosius tris mėnesius (rugsėjį-lapkritį) neprisidėjo prie dukros išlaikymo, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi iš ieškovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. liepos 28 d. iki teismo sprendimo priėmimo, todėl, ieškovui vengiant teikti šalių nepilnametei dukrai laikiną materialinį išlaikymą, atsakovė turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio laikino materialinio išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui išieškojimo iš ieškovo. Įvertinęs tai, kad atsakovė nepateikė jos turimas santaupas priešieškinio pateikimo dieną pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovė kas mėnesį gauna stabilias, su darbo santykiais susijusias pajamas, teismas sprendė, kad atsakovės turtinė padėtis nėra tokia sunki, jog ji neturėtų galimybės sumokėti už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalies, taip pat padarė išvadą, kad ji per ilgesnį laiką turėtų galimybę sutaupyti dalį už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą - atsakovę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, įpareigojant ją sumokėti 100 Eur žyminio mokesčio. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

7.2.       Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 straipsnio 3 d., 84 straipsnis). Šiuo metu atsakovė gali sumokėti tik 100 Eur žyminio mokesčio.

7.3.       Atsakovė pajamas gauna iš dviejų darboviečių: (duomenys neskelbtini). Pateiktame dokumente yra išsami informacija apie atsakovės per mėnesį gaunamas pajamas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2020 m. lapkričio mėnesio. Apibendrinus penkių mėnesių duomenis apie atsakovės pajamas matyti, kad vidutiniškai per mėnesį ji gauna 859 Eur dydžio pajamas, neatskaičius mokesčių, susijusias su darbo santykiais. Iš atsakovės pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, jog jos  mėnesio išlaidos siekia 826 Eur, kai atsakovė per mėnesį gauna 859 Eur dydžio pajamas, todėl šiuo metu atsakovės gaunamų pajamų pakanka tik jos pačios ir vaiko minimaliems poreikiams patenkinti. Atsakovei advokato teisinės pagalbos išlaidas pradėjo apmokėti artimieji, nes ji neturi pakankamai pajamų. Tai pagrindžia atsakovės sunkią turtinę padėtį, be to, nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti, todėl darytina išvada apie  pagrindą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

7.4.       Atsakovui teikiant vos 160 Eur išlaikymą per mėnesį nepilnametei dukrai, nėra įmanoma patenkinti net minimalių B. Z. poreikių. Atsakovei vienai tenka rūpintis dukra, todėl jai tenka didesnė materialinė našta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

3.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

4.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atidėjo atsakovei 264 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

5.       Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

6.       Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Atitinkamai, vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018).

7.       Nors įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio mokėjimą, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims, numatė ir atvejus, kai besikreipiantys į teismą asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis), atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys) ir teismui nustatyta tik teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad teismas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą sprendžia tik esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokio prašymo patenkinimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl finansinę padėtį pagrindžiantys dokumentai turi būti vertinami tam tikros laiko perspektyvos atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-128/2014; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; kt.). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178, 179 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017).

8.       Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad atsakovės už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 664 Eur. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio dalį, nuo kitos žyminio mokesčio dalies prašė atleisti. Savo prašymą grindė tuo, kad šiuo metu gaunamų pajamų pakanka tik jos pačios ir vaiko minimaliems poreikiams patenkinti. Atsakovė turi nedideles pajamas, ji vienintelė rūpinasi nepilnamete dukra, ieškovas tik minimaliai finansiškai prisideda prie judviejų vaiko išlaikymo. Atsakovei advokato teisinės pagalbos išlaidas pradėjo apmokėti artimieji.

9.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės turtinė padėtis nėra tokia sunki, jog ji neturėtų galimybės sumokėti už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalies ir per ilgesnį laiką sutaupyti dalį už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio ateityje (pastarosios mokesčio dalies mokėjimo būtinybė sietina su byloje priimtinu sprendimu dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidas atitinkamai paskirsčius tarp šalių).

10.       Kaip nurodyta nutarties 13 punkte, pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178, 179 straipsniai), kuris privalo ne tik deklaratyviai pareikšti apie negalėjimą sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį, bet ir pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, pagrindžiančius jo turtinę padėtį prašymo atleisti nuo mokesčio mokėjimo pateikimo metu. Pažymėtina, kad teikdama savo prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, atsakovė jokių jos sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų neteikė ir tik pirmosios instancijos teismui 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustačius priešieškinio trūkumus, pateikė dukters poreikiams reikalingų lėšų suvestinę, atsakovės banko sąskaitos išrašus, Valstybinio studijų fondo pateiktą informaciją bei (duomenys neskelbtini) pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas.

11.       Savo iniciatyva patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė per mėnesį gauna apie 1 220 Eur dydžio pajamas neatskaičius mokesčių, susijusias su darbo santykiais. Tai, kad atsakovė atskirajame skunde nurodė, jog jos pajamos per penkerius mėnesius vidutiniškai sudarė tik 859 Eur, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė vertinant atsakovės turtinę padėtį, kadangi atsakovė neatskleidė teismui, jog ji, be nurodytų pareigų, dar yra (duomenys neskelbtini) vadovė. Duomenų apie iš šių organizacijų gaunamas pajamas atsakovė nepateikė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pristatytas banko sąskaitos išrašas yra neinformatyvus – jame nenurodyta data, kuriai suformuotas banko išrašas, todėl jis nepatvirtina, kad priešieškinio pateikimo dieną atsakovė iš viso turėjo 168,28 Eur santaupų. Atsakovė ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė savo banko sąskaitų išrašų, rodančių piniginių lėšų kiekį bei apyvartą, leidžiančių spręsti apie itin sunkią jos turtinę padėtį bei sudarančių  pagrindą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nors atsakovė nurodo, kad iš esmės ji viena išlaiko šalių nepilnametę dukrą, tačiau Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi iš ieškovo yra priteistas laikinas nepilnametės dukters išlaikymas po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. liepos 28 d. iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovas vengia teikti šalių nepilnametei dukrai teismo priteistą laikiną išlaikymą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (iki 2021 m. sausio 1 d. buvo skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka), taigi išmoka vaikui 2020 m. sudarė 60,06 Eur, o nuo 2021 m. sausio 1 d. 70 Eur. Tai irgi paneigia apeliantės teiginį apie jai vienai tenkančią pareigą išlaikyti dukrą (nėra duomenų, kad tokios išmokos vaikui apeliantė negauna).

12.       Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties ir prašymo nepagrindė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl atleidimo nuo didžiosios žyminio mokesčio dalies (85 procentų) už priešieškinį mokėjimo. Apeliacinio proceso metu surinkti įrodymai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovės turtinė padėtis trukdo jai šiuo metu sumokėti 300 Eur žyminio mokesčio dalį ir 264 Eur teismui priėmus galutinį sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                        Virginija Gudynienė