Civilinė byla Nr. 2A-1948-221/2016

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02849-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.4.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.21

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. R. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R., V. R. ieškinį atsakovei K. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. R. dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovai prašė teismo nustatyti bendravimo su R. M. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką: A. R. ir/ar V. R. bendrauja su anūku R. M. R., pasiimdami jį iš jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje kiekvieno mėnesio neporinės savaitės šeštadienį 11 val., ir jį grąžindami į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną sekmadienį iki 12 val.; Naujųjų metų šventimui A. R. ir/ar V. R. vaiką pasiima kiekvienais poriniais metais gruodžio 31 d. nuo 15 val. iki 20 val.; poriniais metais Šv. Velykas A. R. ir/ar V. R. švenčių pirmą dieną praleidžia su vaiku, pasiimdami jį iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą iki 19 val.; neporiniais metais Šv. Kalėdas A. R. ir/ar V. R. praleidžia su vaiku, pasiimdami jį švenčių dieną 11 val. ir į vaiko gyvenamąją vietą grąžina tą pačią dieną iki 19 val.; sekančią dieną po vaiko gimimo dienos balandžio 27 d. A. R. ir/ar V. R. pasiima anūką iš jo gyvenamosios vietos 16 val. ir į vaiko gyvenamąją vietą vaiką grąžina tą pačią dieną iki 19 val., jei ši diena ne darbo diena, vaikas paimamas 11 val. ir į gyvenamąją vietą grąžinamas iki tos pačios dienos 19 val.; vasaros atostogų metu A. R. ir/ar V. R. su vaiku praleidžia 10 dienų; apie buvimo vietą ir atostogų laiką vaiko motina informuojama prieš dvi savaites iki planuojamo atostogų praleidimo; vaikas paimamas atostogų dieną 11 val. ir į vaiko gyvenamąją vietą grąžinamas paskutinę atostogų dieną iki 19 val.; vaiko ligos atveju vaiko ir A. R. ir/ar V. R. bendravimas nukeliamas kitam savaitgaliui; vaiko motina apie vaiko ligą A. R. ir/ar V. R. informuoja bendravimo dienos išvakarėse. Ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad jie kaip artimieji giminaičiai turi sudaryti anūkui R. M. R. kiek įmanoma palankesnes sąlygas vystytis, paruošti jį gyvenimui, todėl vaiko interesus gali užtikrinti glaudus bendravimas su visais juo besirūpinančiais asmenimis. Ieškovams nesuprantamas atsakovės siekis riboti senelių iš tėvo pusės bendravimą su anūku. Ieškovai nėra asocialūs, žalingą įtaką vaikui darantys asmenys. Atsakovė leidžia savo tėvams bendrauti su R. M. R., o seneliai iš tėvo pusės yra diskriminuojami. Atsakovė nenorą leisti vaikui bendrauti su ieškovais argumentuoja jo neįgalumu, tačiau kita vaiko močiutė L. L. buvo paskirta vaiko laikinąją globėja, atsakovei išvykus dirbti į užsienį. Neaišku, kodėl vaikas gali gyventi pas vieną močiutę, tačiau negali lankytis pas kitą. Anūko ir senelių bendravimo neturi įtakoti vaiko tėvo ir motinos santykiai, teikiamo materialinio išlaikymo dydis. Bendravimas su ieškovais anūkui suteikia malonumą, jis nejaučia diskomforto. Ieškovai turi visas sąlygas ir galimybes užtikrinti vaiko poreikius ir prisidėti prie gydymo proceso, kai jis vyks.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su juo iš dalies sutiko. Nurodė, kad ji šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, jos sūnų R. M. R. globoja jos motina L. L. Į užsienį išvyko užsidirbti pinigų sūnaus gydymui, kuris jau yra suplanuotas. Sūnui R. M. R. nustatytas vidutinis neįgalumas laikotarpiui nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. Vaikas serga autizmu, beveik nekalba, jam būtina logopedo ir psichologo pagalba. Vaiko tėvas R. R. gyvena užsienyje, teikia 100 Eur per mėnesį išlaikymą, gera valia neprisideda prie vaiko gydymo išlaidų. Atsakovė neprieštaravo, kad sūnus R. M. R. bendrautų su ieškovais, tačiau teigė, kad jų prašoma nustatyti bendravimo su anūku tvarka neatitinka jo sveikatos būklės, gydymo grafiko, kuris yra preliminariai aptartas su specialistais. Ieškovai nesikreipė į atsakovę dėl bendravimo tvarkos nustatymo gera valia. Nesutiko, kad ieškovų bendravimo su anūku tvarka būtų nustatyta analogiška tėvo bendravimo su R. M. R. tvarkai, nes gyvenimas užsienyje R. R. neatleidžia nuo pareigos pagal galimybes bendrauti su vaiku, juo rūpintis, dalyvauti auklėjime. Sutiko, kad ieškovai galėtų matytis su anūku tokia tvarka: A. R. ir/ar V. R. bendrauja su anūku R. M. R., pasiimdami jį iš jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje kiekvieno mėnesio neporinėmis savaitėmis sekmadienį 11 val. ir jį grąžindami į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; poriniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) A. R. ir/ar V. R. praleidžia su vaiku, pasiimdami jį 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžina 19 val.; sekančią dieną po vaiko gimimo dienos (duomenys neskelbtini) A. R. ir/ar V. R. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 16.30 val., jeigu tai yra darbo diena, o jeigu nedarbo diena 11 val., ir grąžina jį tą pačią dieną 19 val.; vaiko ligos atveju jis lieka savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); vaiko motina arba globėja apie vaiko ligą informuoja A. R. ir V. R.; atsižvelgiant į vaiko gydymo plano pasikeitimus, ieškovų bendravimo tvarka su vaiku gali būti keičiama geranorišku susitarimu.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį patenkinti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu patenkino ieškinį – nustatė ieškovų V. R. ir A. R. bendravimo su jų anūku R. M. R. šią tvarką: A. R. ir (ar) V. R. bendrauja su anūku R. M. R., pasiimdami jį iš jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje kiekvieno mėnesio neporinės savaitės šeštadienį 11 val. ir jį grąžindami į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną sekmadienį iki 12 val.; Naujųjų metų šventimui A. R. ir (ar) V. R. vaiką pasiima kiekvienais poriniais metais gruodžio 31 d. nuo 15 val. iki 20 val.; poriniais metais Šv. Velykas A. R. ir (ar) V. R. švenčių pirmą dieną praleidžia su vaiku, pasiimdami jį iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą iki 19 val.; neporiniais metais Šv. Kalėdas A. R. ir (ar) V. R. praleidžia su vaiku, pasiimdami jį švenčių dieną 11 val. ir į vaiko gyvenamąją vietą grąžina tą pačią dieną iki 19 val.; sekančią dieną po vaiko gimimo dienos balandžio 27 d. A. R. ir (ar) V. R. pasiima anūką iš jo gyvenamosios vietos 16 val. ir į vaiko gyvenamąją vietą vaiką grąžina tą pačią dieną iki 19 val., jei ši diena ne darbo diena, vaikas paimamas 11 val. ir į gyvenamąją vietą grąžinamas iki tos pačios dienos 19 val.; vasaros atostogų metu A. R. ir (ar) V. R. su vaiku praleidžia 10 dienų; apie buvimo vietą ir atostogų laiką vaiko motina informuojama prieš dvi savaites iki planuojamo atostogų praleidimo; vaikas paimamas atostogų dieną 11 val. ir į vaiko gyvenamąją vietą grąžinamas paskutinę atostogų dieną iki 19 val.; vaiko ligos atveju vaiko ir A. R. ir (ar) V. R. bendravimas nukeliamas kitam savaitgaliui; vaiko motina apie vaiko ligą A. R. ir (ar) V. R. informuoja bendravimo dienos išvakarėse; nurodė, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, pirmoji ieškovų V. R. ir A. R. bendravimo su anūku R. M. R. diena yra artimiausia diena tenkanti pagal šią nustatytą tvarką.

Teismas nustatė, kad ieškovai yra R. M. R. seneliai iš vaiko tėvo pusės. Vaiko tėvų santuoka nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. R., priteistas išlaikymas vaikui. Trečiojo asmens R. R. bendravimo tvarka su sūnumi R. M. R. nustatyta Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu. Tarp vaiko motinos K. R. ir vaiko tėvo R. R. bei ieškovų V. R. ir A. R. yra susidarę itin konfliktiški santykiai. Vaiko tėvas R. R. gyvena Anglijoje nuo 2015 m. spalio mėnesio, vaiko motina K. R. taip pat išvyko dirbti į užsienį. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymu R. M. R. laikinąja globėja paskirta jo močiutė iš motinos pusės L. L. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovų bendravimas su jų anūku R. M. R. darytų jam žalingą, neigiamą poveikį, prieštarautų vaiko interesams. Nustatė, kad, prieš prasidedant konfliktiškiems santykiams tarp šalių, vaikas bendravo su ieškovais. Konstatavo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovų parodymus, jog jie gali sudaryti anūkui visas sąlygas darniam vystymuisi, t. y. anūkui skiria atskirą kambarį, automobiliu važiuoja pramogauti, be to, esant reikalui, gali skubiai pristatyti anūką į reikiamą vietą (gydymo įstaigą ar pan.), anūkui esant ieškovų namuose, visiškai jį išlaiko. Pažymėjo, kad atsakovė neprieštarauja, jog R. M. R. bendrautų su ieškovais. Padarė išvadą, kad nepilnamečio R. M. R. bendravimas su ieškovais atitinka vaiko interesus, yra svarbus berniuko raidai, tarp ieškovų ir vaiko yra stiprus emocinis ryšys, todėl vaikui turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su seneliais. R. M. R. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, vaikui diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas, t. y. kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimas, žymus kalbos neišsivystymas. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog R. M. R. yra planuojami užsiėmimai gydymo tikslais šeštadienį ir sekmadienį, atsakovės atstovė pagal įgaliojimą L. L. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog iki šiol nevedė anūko pas logopedus ar kitus gydytojus šeštadieniais ir sekmadieniais. Nors teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog planuoja pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su ISADD Lietuva dėl intervencinės paslaugos autizmui ir lėtesniam vystymuisi, tačiau pateikė tik standartinį bendradarbiavimo sutarties projektą, kuris nėra patvirtintas, jame nėra nurodytas užsiėmimų laikas. Teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovė teismo posėdžio metu išreiškė nuoširdų norą prisidėti prie anūko R. M. R. gydymo, kartu su juo dalyvauti užsiėmimuose, byloje esančiuose dokumentuose dėl vaiko sveikatos būklės ne kartą konstatuota komunikacijos su vaiku svarba, mokėjimas išklausyti, artimesnio emocinio kontakto su vaiku siekimas ir kt. Teismas atsižvelgė ir į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo A. B. teismo posėdyje išreikštą neprieštaravimą, kad būtų patvirtinta ieškovų prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Padarė išvadą, jog R. M. R. bendravimas su seneliais V. R. ir A. R. ieškinyje nurodytu laiku ir tvarka nepakenks mažamečio vaiko interesams, priešingai, vaiko tėvams K. R. ir R. R. esant užsienyje, vaikas turės visas sąlygas palaikyti ryšį tiek su seneliais iš vaiko motinos pusės, tiek su seneliais iš vaiko tėvo pusės, patvirtinus minėtą bendravimo tvarką, bus sudarytos sąlygos nepertraukiamam vaiko tėvo R. R. ir vaiko bendravimui internetu ar telefonu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą ir nutraukti civilinę bylą arba atmesti ieškinį, prijungti rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. R. yra nustatyta laikina globa, L. L., o ne atsakovė turi sudaryti sąlygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.172 straipsnis). Šiuo metu užsienyje gyvenanti atsakovė negali sudaryti sąlygų ieškovams bendrauti su vaiku.

Netinkamai taikytas CK 3.176 straipsnis. CK 3.176 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta išankstinė ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. artimi giminaičiai gali kreiptis į teismą dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais tik tuo atveju, jei tėvai nevykdo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimieji giminaičiai nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu (CK 3.176 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nebuvo priėmęs sprendimo dėl atsakovės įpareigojimo netrukdyti ieškovams bendrauti su anūku R. M. R. Kadangi kreipimosi į teismą būtina sąlyga yra arba ieškovų nesutikimas su vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu arba priimto sprendimo nevykdymas, o atsakovė nebuvo įpareigota netrukdyti ieškovams bendrauti su vaiku, nebuvo nustatytas įpareigojimo pažeidimas, šiuo atveju nebuvo laikytasi išankstinės privalomos neteisminės ginčo nagrinėjamos tvarkos, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo nutraukti bylą, o ne priimti sprendimą.

Pažeistos CK 3.164 straipsnio 1 dalies, 3.177 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 380 straipsnio 2 dalies, Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes nesiaiškinta, ar vaikas R. M. R. gali išreikšti nuomonę. R. M. R. nuomonė gali būti išreikšta ir gaunant psichologo išvadas. Kaip matyti iš vaiko teisių apsaugos institucijos išvados, jos atstovai taip pat nebendravo su vaiku ir nebandė aiškintis vaiko nuomonės. Dėl to sprendimas priimtas pažeidžiant prioritetines vaiko teisių apsaugos nuostatas (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis).

Teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovų bendravimas su jų anūku R. M. R. darytų jam žalingą, neigiamą poveikį, prieštarautų vaiko interesams, padaryta neįvertinus ieškovų elgesio ir paaiškinimų 2016 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu. Iš šio teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad net teismo posėdžio metu ieškovai įžeidinėjo atsakovę. Tai patvirtina atsakovės paaiškinimus, kad ieškovai nepagarbiai apie ją atsiliepia. Jeigu ieškovai nesugeba valdytis teismo posėdžio metu, rodo nepagarbą atsakovei, jos tėvams, galima numatyti, kaip ieškovai apie atsakovę ir jos tėvus kalba ne viešai. Nevertintos ieškovų charakterio savybės, ar jos neturės neigiamos įtakos mažamečiui vaikui, kuris turi sveikatos problemų. Nevertinta, kad vaikas nekalba, dėl to nebus galima sužinoti, ar ieškovai nedarys neigiamos įtakos atsakovės sūnui, nenustatinės jo prieš atsakovę ir jos tėvus. Nevertinta, kad ieškovų paaiškinimai dėl vaiko sveikatos, t. y., kad jis neturi sveikatos problemų, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Nustatant ieškovų maksimalią bendravimo su anūku tvarką, pažeisti vaiko interesai, kadangi neatsižvelgta, jog vaikas turi būti nuolat ugdomas ne tik pas specialistus, bet vaiko lavinimo pratimai turi būti atliekami ir namuose, rekomendacijos turi būti įgyvendinamos sistemingai. Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad šeimoje būtina nustatyti vienodas auklėjimo taisykles. Nustačius ieškovų prašomą bendravimo su vaiku tvarką, bus nutraukiamas vaiko lavinimas namuose, vaikas nežinos, kokių taisyklių reikia laikytis, kadangi iš ieškovės V. R. paaiškinimų matyti, kad ji nesuvokia, jog vaikas turi mišrų raidos sutrikimą.

Pažeistos CPK 376 straipsnio nuostatos, nes teismas nebuvo aktyvus, neatskleidė bylos esmės, nenustatė esminių faktų, ar vaikas gali išreikšti savo nuomonę, ar byloje reikalinga skirti psichologinę ekspertizę, nevertino ieškovų dorovinių, moralinių, asmeninių charakterio savybių, vaiko ligos ir specialistų rekomendacijų dėl auklėjimo, bendravimo šeimoje, nesiaiškino, ar vaikui reikalingi užsiėmimai namuose, kaip vaikas turi būti auklėjamas, ar specialistų rekomendacijos bus vykdomos, kai vaikas bus pas ieškovus. Netinkamai taikyti CK 3.176 ir 3.156 straipsniai, kadangi artimųjų giminaičių teisė bendrauti su anūku savo apimtimi nėra lygi tėvo teisei bendrauti su vaiku. Nepasisakyta, kodėl yra netinkamas atsakovės siūlomas bendravimas kas trečią mėnesio sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val. Suabsoliutintos buitinės, materialinės ieškovų sąlygos, nenagrinėta, ar emocinė aplinka bus saugi vaikui, ar bendravimas užtikrins vaiko sveikatos gerėjimą, nedarys priešingo poveikio vaiko sveikatai.

Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.              Apeliacinis skundas paduotas įsiteisėjus teismo sprendimui. Atsakovė nepateikė prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Atsakovė apeliacinio skundo pateikimo terminu buvo Lietuvoje, nėra svarbių aplinkybių, leidžiančių atnaujinti terminą skundui paduoti. Skundžiant įsiteisėjusį teismo sprendimą, pažeidžiamos procesinės teisės normos, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai, ieškovų teisės.

8.2.              Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymu nebuvo panaikintos motinos teisės ar pareigos vaikui, vaikas nebuvo atskirtas nuo motinos, nebuvo kitaip suvaržytos motinos teisės. Laikinoji globėja negalėjo įgyti vaiko motinos teisių ir pareigų visa apimtimi, tuo labiau, jog administracinis aktas numato tik laikinas L. L. pareigas – globoti vaiką. Be to, byloje dalyvavo atsakovė ir jos motina, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas priėmė sprendimą dėl byloje nedalyvavusių asmenų.

8.3.              CK 3.176 straipsnyje nėra įsakmiai nurodyta, jog vaiko teisių apsaugos institucija privalo įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais, nurodyta, kad ji tai gali padaryti. Atsakovė šio argumento nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme. Atsakovė nereaguodavo į vaiko teisių apsaugos institucijos rekomendacijas. Be to, atsakovė neprieštaravo, kad jos sūnus bendrautų su seneliais ir ateityje, tačiau siūlė vaiko interesams prieštaraujančią bendravimo tvarką. Taigi atsakovė deklaravo, kad ji neatsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su seneliais. Vaiko teisių apsaugos institucija nėra įpareigota spręsti ginčus dėl vienokios ar kitokios bendravimo tvarkos nustatymo, tokiu atveju ji tik gali pasisakyti teikdama išvadą.

8.4.              Įstatymas nenumato, jog visais atvejais vaikas turi būti išklausomas teisme tiesiogiai. Išklausomas tik tas vaikas, kuris sugeba išreikšti savo pažiūras (CK 3.177 straipsnis). R. M. R. yra 4 metai, jis serga autizmu. Vaiko nuomonė buvo išreikšta per jo motiną, ieškovus, liudytojus. Šalims pripažinus faktus, pareiškus, jog vaiko apklausa nėra tikslinga, vaikui negalint išreikšti savo nuomonės, vaikas neapklaustas pagrįstai.

8.5.              Vaikui gyvenant su seneliais iš motinos pusės ir nesudarant jam sąlygų bendrauti su seneliais iš tėvo pusės, neužtikrinamos vaiko teisės. Bendravimo galimybių suteikimas, o ne jų nepagrįstas ribojimas atitinka vaiko interesus. Specialistų rekomendacijos nurodo bendravime apsiriboti viena kalba – lietuvių. Kalbėti su vaiku lietuviškai įmanoma tik ieškovų šeimoje ir vaikų darželyje. Dėl to priimtas teismo sprendimas užtikrina vaiko interesus.

8.6.              Byloje šalys naudojosi teisininkų pagalba, buvo tinkamai atstovaujamos. Teismas negali pažeisti arba nepaisyti rungimosi, dispozityvumo, nešališkumo ar kitų principų. Atsakovė galėjo pateikti įrodymus, prašymus. Vaikas pas ieškovus yra prižiūrėtas ir jaučiasi laimingas. Naujų reikalavimų, nepagrįstų argumentų pateikimas prieštarauja pačios bylos esmei ir įstatymo normoms. Atsakovės motinos namuose atliktini užsiėmimai galimi atlikti ir ieškovų namuose, tuo labiau, jog ieškovų namai nėra R. M. R. svetima aplinka.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

       Dėl naujų įrodymų

  12. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios  instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnio 3 dalis). Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: su ISADD Lietuva sudarytą bendradarbiavimo sutartį, prašydama juos priimti. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, taip pat tuo, kad išvardintų naujų įrodymų turinys žinomas kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims (jie pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą), tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėtas įrodymas priimtinas.

      Dėl faktinių aplinkybių

13. Byloje nustatyta, kad ieškovai V. R. ir A. R. yra nepilnamečio R. M. R. seneliai iš tėvo (trečiojo asmens R. R.) pusės. Atsakovė K. R. yra nepilnamečio R. M. R. mama. Vaiko tėvų santuoka nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. R., iš tėvo vaikui priteistas išlaikymas. Trečiojo asmens R. R. bendravimo tvarka su sūnumi nustatyta Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu. Kadangi nepilnamečio vaiko tėvai išvykę į užsienį, 2015 m. lapkričio 6 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu jo laikinąja globėja paskirta močiutė iš motinos K. R. pusės – L. L. Tarp vaiko motinos K. R., tėvo R. R. ir ieškovų yra susidarę  konfliktiški santykiai. Seneliams iš tėvo pusės draudžiama bendrauti su anūku, todėl jie kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas jų ieškinį patenkino. Su sprendimu nesutinka atsakovė K. R.

      Dėl atsakovo tinkamumo

14. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareikštas netinkamam atsakovui. Anot apeliantės, ne ji, bet laikina vaiko globėja, t. y. jos mama L. L., turėjo būti atsakove byloje.

15. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais: konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas.

16. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Vaiko laikinoji globa (rūpyba) – tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijose (CK 3.253 straipsnis). Vaiko globėjas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis jo sveikata ir mokymusi, laisvalaikiu, auklėti vaiką, netrukdyti jam bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitus svarbius klausimus.

17. Kaip minėta nutarties 13 punkte, nepilnamečiui vaikui nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta vaiko močiutė iš motinos pusės – L. L. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apeliante dėl laikinosios globėjos pareigų, pastebi ir tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama K. R., jai nebuvo ir nėra apribota motinos valdžia. Teisėjų kolegijos vertinimu, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymu nebuvo panaikintos motinos teisės ar pareigos vaikui (tai įsakyme nėra nurodyta). Pažymėtina ir tai, kad CK 3.159 straipsnyje nurodyta, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nagrinėjamajame procese dalyvavo tiek pati apeliantė, kuri teikė ne vieną atsiliepimą byloje, tiek jos mama, kuri kartu su advokatu atstovavo apeliantę byloje, teikė paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė atsiliepimuose į ieškinį, kaip argumentą nurodžiusi tai, jog vaiko seneliai iš tėvo pusės į ją nesikreipė, nederino bendravimo su vaiku tvarkos, kad ji neprieštarauja dėl bendravimo su seneliais. Iš to spręstina, kad pati mama nėra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo bei priežiūros, jo interesų gynimo. Todėl manytina, kad tiek laikinoji globėja turi teises ir pareigas vaikui, tiek vaiko mama nėra praradusi šių teisių ir pareigų.

18. Iš bylos medžiagos spręstina, kad pagrindinis konfliktas kilęs būtent tarp vaiko mamos ir tėvo bei senelių iš tėvo pusės. Konstatuojant, kad tiek laikinoji globėja, tiek mama turi teises ir pareigas vaikui, manytina, kad ieškovai turėjo teisę pasirinkti atsakovą, kuris, jų nuomone, labiausiai pažeidžia jų teises. Įvertinant nagrinėjamos bylos situaciją, taip toli pažengusį procesą, atsižvelgiant ir į laikinosios globėjos paaiškinimus svarstant klausimą dėl bendravimo su anūku tvarkos nustatymo (derino klausimus su vaiko mama, tam net buvo atidėtas teismo posėdis), bylos nagrinėjimo metu nė viena iš šalių nekėlė klausimo dėl pasirinktos atsakovės tinkamumo, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomu argumentu naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo.

         Dėl išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos

19. Apeliantės įsitikinimu, netinkamai taikytas CK 3.176 straipsnis, nes šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta išankstinė ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. artimi giminaičiai gali kreiptis į teismą dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais tik tuo atveju, jei tėvai nevykdo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimieji giminaičiai nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu. Nagrinėjamu atveju, pasak apeliantės, Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius tokio įpareigojimo nebuvo priėmęs.

20. Visų pirma, iš bylos medžiagos spręstina, kad toks apeliantės, nei jų atstovių reikalavimas pirmosios instancijos teisme keliamas nebuvo. Negalima sutikti su apeliante ir dėl to, kad į Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių ieškovai nesikreipė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai ieškinyje nurodę, jog kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių padėti išspręsti susidariusią konfliktinę situaciją, tačiau jiems buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Teismo posėdžio metu Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas patvirtino, kad ieškovai kreipėsi į skyrių dėl to, kad, esant konfliktiškiems santykiams, jiems nėra sudarytos sąlygos bendrauti su anūku, buvo bandoma kalbėtis su šalimis, tačiau dialogas neįvyko.

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ir pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį, tiek teisme nagrinėjant bylą, atsakovė neprieštaravo, kad jos sūnus bendrautų su seneliais, tam siūlė, jos manymu, tinkamą vaiko bendravimo su seneliais tvarką. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.

       Dėl vaiko teisės būti išklausytam teisme

22. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentu, jog vaiką neapklausus teisme, pažeistas CK 3.177 straipsnis, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, nesutinka.

23. CK 3.177 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras. Kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant bylas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) išaiškinta, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl bendravimo su tėvu ir už jį atsakyti paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius, todėl teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420-378/2016; kt.). Taigi vaiko nuomonė yra viena iš visumos vertintinų aplinkybių, tačiau ne visa lemianti.

24. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teisme pati atsakovė prašė sūnaus neapklausti, nes ji abejojo, ar vaikas sugebės teismo posėdyje išreikšti savo pažiūras ir norus, o dalyvavimas teismo posėdyje, kaip teigė atsakovė, kaip tik gali pakenkti jo sveikatai. Pastebėtina ir tai, kad pačiame apeliaciniame skunde, teikdama kitus skundo argumentus, apeliantė nurodo, jog teismas nevertino, kad vaikas nekalba. Apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktoje ISAAD įvertinimo ataskaitoje apie vaiko kalbą nurodoma, kad jo žodynas varganas, veblenimas yra visomis kalbomis (anglų, rusų ir lietuvių), reikia įdėti daug pastangų, kad vaikas galėtų kalbėti. Byloje buvo pateiktos ir kitų medikų ir socialinių darbuotojų analogiškos išvados. Taigi, šalims pripažinus faktus, kad vaikas negali išreikšti savo nuomonės, kad vaiko apklausa nėra tikslinga, o tik traumuojanti vaiką procedūra, pirmosios instancijos teismas CK 3.177 straipsnio nuostatų nepažeidė.

         Dėl vaiko interesų pažeidimo

25. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovų bendravimas su jų anūku darytų jam žalingą, neigiamą poveikį, prieštarautų vaiko interesams, padaryta neįvertinus ieškovų elgesio ir paaiškinimų, nevertintos ieškovų charakterio savybės, ar jos neturės neigiamos įtakos mažamečiui vaikui, kuris turi sveikatos problemų, nevertinta, kad vaikas nekalba, dėl to nebus galima sužinoti, ar ieškovai nedarys neigiamos įtakos atsakovės sūnui, nenustatinės jo prieš atsakovę ir jos tėvus, nevertinta, kad ieškovų paaiškinimai dėl vaiko sveikatos, t. y., kad jis neturi sveikatos problemų, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Nustatant ieškovų maksimalią bendravimo su anūku tvarką, pažeisti vaiko interesai, kadangi neatsižvelgta, jog vaikas turi būti nuolat ugdomas ne tik pas specialistus, bet vaiko lavinimo pratimai turi būti atliekami ir namuose, rekomendacijos turi būti įgyvendinamos sistemingai.

26. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Pritartina ieškovams, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodantiems, kad, vaiko tėvams išvykus į užsienį, Lietuvoje artimiausi vaiko giminaičiai yra jo seneliai tiek iš motinos, tiek ir iš tėvo pusės. Vaikui gyvenant su seneliais iš motinos pusės ir nesudarant jam sąlygų bendrauti su kitais, t. y. seneliais iš tėvo pusės, neužtikrinamos jo teisės, numatytos CK 3.161 straipsnio 3 dalyje. Bendravimo su artimaisiais giminaičiais teisė yra savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais – seneliais galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Vadovaujantis šiuo principu, bet koks trečiųjų asmenų bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo, kad toks bendravimas nepakenks vaiko interesams, našta tenka būtent artimiesiems giminaičiams, siekiantiems palaikyti šeimos ryšius su vaiku. Tačiau nustatyta įrodinėjimo pareiga vienai ar kitai šaliai neatima teisės visiems kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims įrodinėti bylai reikšmingų aplinkybių, nes įrodinėjimas yra ne tik šalių ir kitų byloje dalyvaujančių byloje asmenų pareiga, bet ir jų teisė. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas, jog tarp R. M. R. ir jo senelių iš tėvo pusės yra stiprus emocinis ryšys. kad nėra įrodymų, jog bendravimas su seneliais anūkui darytų žalingą poveikį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl jų nekartoja, mano jog teismo sprendimas ne pažeidžia, kaip nurodo apeliantė, bet užtikrina vaiko interesus. Vaikaitis su seneliais, ką pripažino pati atsakovė ir jos atstovė, laikinoji vaiko globėja, noriai bendrauja, vaikas būna laimingas. 

29. Kolegijos nuomone, ieškovų prašoma ir pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaikaičiu tvarka nėra per daug intensyvi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad R. M. R. tėvas (ieškovų sūnus) negyvena Lietuvoje, todėl jis negali skirti laiko bendravimui su sūnumi, o tokia vaiko ir jo senelių iš tėvo pusės bendravimo tvarka, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. iš dalies sutampanti su nustatyta bendravimo su tėvu tvarka, padės užpildyti bendravimo su tėvu spragą bei palaikyti ryšį su tėvo gimine, kas yra svarbu visapusiškai ir harmoningai vaiko raidai, vaiko tapatybės jausmui. Niekuo nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka bus nutraukiamas vaiko lavinimas namuose, kad vaikas nežinos, kokių taisyklių reikia laikytis. Teisėjų kolegijos nuomone, jei kokių nors aplinkybių seneliai ir nežinojo, tai teisminio bylos nagrinėjimo metu jas sužinojo, sužinojo ir apie ISAAD išvadas, todėl privalės jų laikytis. Pažymėtina ir tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, šalys (ieškovai, atsakovė) arba viena iš jų gali kreiptis į teismą dėl ginčijamu sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo.

       Dėl teismo vaidmens

30. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 376 straipsnio nuostatas (nebuvo aktyvus, neatskleidė bylos esmės, nenustatė, ar vaikas gali išreikšti savo nuomonę, nevertino ieškovų dorovinių, moralinių savybių, vaiko ligos ir pan.).

31. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir tesėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, bylos esmę, iš byloje esančių ir pakankamų įrodymų padarė pagrįstas išvadas, kad vaikaičio bendravimas su seneliais nepažeis vaiko teisių ir teisėtų interesų. Pastebėtina ir tai, kad bylos šalys naudojosi teisininkų pagalba, buvo tinkamai atstovaujamos, kad teismas negali pažeisti arba nepaisyti rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo, nešališkumo ir kitų principų (CPK 12, 13, 17, 21 straipsniai).

33. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui teisėjų kolegija nepasisako.

34. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

         Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinėje instancijoje. Ieškovai už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 300 Eur. Išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos.

36. Iš apeliantės valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, patirtos apeliaciniame procese – 8,69 Eur (CPK 96 straipsnis).

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą

Priteisti iš apeliantės K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovams V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantės K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 8,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai              Evaldas Burzdikas

                            Nijolia Indreikienė

                            Virginija Lozoraitytė