Civilinė byla Nr. e2-198-881/2026

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00462-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;

3.4.4.2.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos dziudo federacijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. ir 2025 m. gruodžio 17 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos dziudo federacijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo viešajai įstaigai Dziudo klubui „DZIUDO TEM“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Lietuvos dziudo federacija (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Dziudo klubui „DZIUDO TEM“ (toliau – ir įstaiga) nemokumo (bankroto) bylą.

2.       Pareiškime nurodė, kad VšĮ Dziudo klubas „DZIUDO TEM“ yra skolinga pareiškėjai 9 761,07 Eur. Įstaiga 2024 metais turto (nei ilgalaikio, nei trumpalaikio) neturėjo, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 14 449 Eur. Iš 2024 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įstaiga turėjo 2 672 Eur nuostolį. 2025 m. spalio 14 d. portalo www.rekvizitai.lt duomenimis, įstaiga nuo 2022 m. balandžio 29 d. (t. y. beveik 3,5 metų) neturi darbuotojų, tai reiškia, kad įstaiga jau ilgą laiką faktiškai nevykdo veiklos ir negeneruoja pajamų, kuriomis būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Įstaigos metinės veiklos ataskaitose už 2022 metus, 2023 metus ir 2024 metus pažymima, kad ataskaitiniais laikotarpiais dirbančių pagal darbo sutartis asmenų nebuvo, už paslaugas vykdant veiklą pajamų negauta. Iš 2023 ir 2022 metų finansinių dokumentų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos) matyti, kad įstaigos veikla buvo nuostolinga.

3.       VšĮ Dziudo klubas „DZIUDO TEM“ atsiliepime į pareiškimą su bankroto bylos iškėlimu nesutiko. Nurodė, kad padengė skolą pareiškėjai, kuris susidarė dėl tarp šalių vykusių teisminių procesų. Iš finansinių dokumentų matyti, jog priteista piniginė suma įstaigai yra reikšminga. Pati pareiškėja ilgą laiką nevykdo įstaigai palankaus įsiteisėjusiojo teismo sprendimo ir iš pareiškėjos procesinių veiksmų matyti, kad ji siekia įstaigos likvidavimo, kad tokiu būdu neliktų asmens, kurio naudai turi būti įvykdytas teismo sprendimas bei nutraukta baudžiamoji byla.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė iškelti VšĮ Dziudo klubui „DZIUDO TEM“ bankroto bylą.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1908-1164/2025 pareiškėjai iš VšĮ Dziudo klubo „DZIUDO TEM“ buvo priteistos 8 309,07 Eur bylinėjimosi išlaidos, įstaigai apskundus minėtą sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2446-779/2025 sprendimą palikus nepakeistą, pareiškėjai iš įstaigos priteistos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos. Nurodyti teismų procesiniai sprendimai įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 23 d. Taigi, bendra įstaigos skola pareiškėjai – 9 761,07 Eur. Nors įstaiga prašė atidėti sprendimo vykdymą, tačiau 2025 m. spalio 27 d. nutartimi prašymas nebuvo patenkintas. Iš įstaigos byloje pateikto 2025 m. spalio 28 d. bankinio pavedimo išrašo nustatyta, kad įstaiga pervedė pareiškėjai 9 761,07 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1908-1164/2025, pareiškėjai iš įstaigos priteistos 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidos. Iš 2025 m. lapkričio 3 d. bankinio pavedimo išrašo nustatyta, kad įstaiga minėtą sumą pervedė pareiškėjai. Iš 2025 m. lapkričio 3 d. kreditorių sąrašo nustatyta, kad įstaiga turi 3 kreditorius, kurių bendra reikalavimų suma – 25 009 Eur. Šie kreditoriai yra bendrovės akcininkai, kurie į bylą yra pateikę pranešimą, kad reikalavimų dėl bendrovei suteiktos paskolos nereiškia. Nustatyta ir tai, kad suteiktos paskolos įvykdymo terminas yra iki teisminių procesų pabaigos. Be šios nagrinėjamos bylos, tarp šalių vyksta dar trys teisminiai ginčai. Šios aplinkybės lemia išvadą, kad paskolos sumos grąžinimo terminas dar nėra suėjęs. Kitų kreditorių įstaiga neturi. Įstaiga tai pat neturi skolos valstybės biudžetui. Įstaigoje nėra darbuotojų. Įstaigos atžvilgiu yra išieškoma 2 050 Eur suma iš debitorės.

6.       Teismas nustatė, kad įstaiga yra ne pelno siekianti organizacija, veikianti pagal viešosios įstaigos teisinę formą, kurios pagrindinis tikslas – sportinė, ugdomoji ir visuomeninė veikla, o ne pelno siekimas. Pagal 2024 metų finansinių ataskaitų duomenis: įstaigos pajamos buvo 2 919 Eur; sąnaudos – 5 591 Eur; grynasis veiklos rezultatas – -2 672 Eur (neigiamas). Teismo vertinimu, neigiamas finansinis rezultatas ne pelno siekiančioje organizacijoje savaime nereiškia nemokumo fakto, nes tokios organizacijos nevykdo veiklos pelno siekimo tikslais, be to, veiklos finansavimas dažnai yra nereguliarus, projektinis ar sezoninis, o laikinas sąnaudų lyginant su pajamomis viršijimas nėra laikomas nemokumo požymiu, jei įsipareigojimai yra vykdomi. Nekilnojamojo registruoto turto įstaiga neturi. Iš balanso duomenų matyti, kad ilgalaikio turto įstaiga neturi, trumpalaikis turtas buvo 0 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 14 449 Eur. Duomenų apie esamus pradelstus įsipareigojimus nėra, o pareiškėjai, kaip kreditorei, kuri kreipėsi dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo, skola šios nutarties priėmimo dieną yra padengta, kitų kreditorių atžvilgiu įsipareigojimų vykdymo terminai nėra suėję. Teismas padarė išvadą, kad įstaiga nėra nemoki, nes nemokumas siejamas ne su apskaitiniu nuosavo kapitalo dydžiu, o su nesugebėjimu vykdyti pradelstų prievolių.

7.       Teismas pažymėjo, kad esminė aplinkybė šioje byloje yra ta, kad skola, dėl kurios pareiškėja kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra apmokėta, taigi, reikalavimas nebeegzistuoja. Tuo atveju, jeigu iki bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimo kreditoriaus reikalavimas yra patenkinamas, toks pareiškimas laikomas netekusiu faktinio ir teisinio pagrindo, o bankroto byla negali būti keliama.

8.       Teismas konstatavo, kad VšĮ Dziudo klubas „DZIUDO TEM“ yra nepelno siekianti organizacija, kurios finansiniai duomenys turi būti vertinami atsižvelgiant į jos veiklos specifiką, nėra nustatyta įstaigos nemokumo, o skola, dėl kurios buvo inicijuotas bankroto procesas, yra apmokėta, kitų pradelstų įsipareigojimų nenustatyta, jų vykdymo terminai nėra suėję. Pasak teismo, bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik bendrovėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir kai išanalizavus visus įrodymus, teismui nelieka abejonių dėl nemokumo fakto.

9.       Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi netekino pareiškėjos prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

10.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2025 m. gruodžio 16 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išspręstas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įvertinęs pareiškėjos argumentus, kad įstaiga skolą pareiškėjai sumokėjo jau po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui, ir tuo, jog pareiškėja remiasi suformuota teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-301-450/2025, 2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinės bylos Nr. e2-914-577/2025), teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas minėtose nutartyse yra konstatavęs, jog teismas gali nukrypti nuo įstatyme bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

11.       Teismas nurodė, kad 2025 m. spalio 28 d. įstaiga pervedė pareiškėjai 9 761,07 Eur, o 2025 m. lapkričio 3 d. – 762,30 Eur. Pareiškimas dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo teismui pateiktas 2025 m. spalio 17 d., tačiau, anot teismo, pareiškimas pateiktas pareiškėjai įvertinus aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 14 d. priėmė įstaigos prašymą dėl civilinėse bylose, kurių teisminio proceso Nr. 2-69-3-05183-2022-3, iš įstaigos pareiškėjai priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo vykdymo atidėjimo. Teismo vertinimu, toks pareiškėjos elgesys inicijuojant įstaigai bankroto bylą negali būti pripažintas sąžiningu, Todėl teismas,  įvertinęs bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, padarė išvadą, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nėra.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Pareiškėja Lietuvos dziudo federacija atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį ir 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti pareiškėjai iš įstaigos 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti pareiškėjai žyminį mokestį; 2) patikslinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartyje nurodytą atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindą – vietoje Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 22 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų, nurodyti JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą, iš nutarties motyvuojamosios dalies pašalinant motyvus, susijusius su įstaigos nemokumo vertinimu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Nėra ginčo dėl to, kad įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pagrindu įstaigos skola pareiškėjai buvo 9 761,07 Eur. Atlikusi įstaigos finansinės padėties vertinimą (turto neturi, darbuotojų neturi, veiklos nevykdo, turi skolų) bei įsitikinusi, kad priverstinio vykdymo procesas būtų savitikslis (nėra turto iš kurio galima būtų išieškoti skolą, bus išlaidų antstoliui), pareiškėja nusprendė inicijuoti atsakovei bankroto bylą. 2025 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjos pranešimas įstaigai dėl nemokumo proceso inicijavimo buvo įteiktas 2025 m. rugsėjo 25 d. Šiame pranešime buvo nurodytas prievolės įvykdymo terminas iki 2025 m. spalio 16 d. Gavusi pranešimą, įstaiga kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Šis prašymas iš esmės buvo grindžiamas argumentais, kad yra rengiamas kasacinis skundas ir kad įstaiga susiduria su finansiniais sunkumais, nenurodant, jog padėtis ateityje kaip nors pagerės.

12.2.                      Neginčytina, kad tokiu atveju, jeigu pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dieną būtų priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, sustabdymo, pareiškėja negalėtų būti laikoma sąžininga, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigai, tačiau kyla klausimas, ar nepagrįsto prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pateikimas gali riboti pareiškėjos teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tokio pobūdžio prašymus įstaiga gali teismui teikti neribotą skaičių, tačiau tai negali sukelti tokių pasekmių, kad įstaiga išvengtų bankroto proceso. Prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pateikimas teismui nesustabdo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, neapriboja jo įgytos vykdytinumo savybės. Taigi, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos sumos nėra sumokėtos per pranešime dėl bankroto bylos inicijavimo nustatytą terminą, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir šios teisės įgyvendinimas negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu.

12.3.                      Teismas, konstatavęs pareiškėjos nesąžiningumą, šios išvados nepagrindė nei teismų praktika, nei įstatymais. Lieka neaišku, ar tokiais atvejais kreditorius turėtų laukti nutarties dėl prašymo atidėti sprendimo vykdymą priėmimo, ar jos įsiteisėjimo (sudarant prielaidas skolininkui teikti nepagrįstus atskiruosius skundus). Vertinant pareiškėjos nesąžiningumą aplinkybės turi būti vertinamos retrospektyviai, t. y. turi būti vertinamos tos aplinkybės, kurios egzistavo ir buvo žinomos 2025 m. spalio 17 d., t. y. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dieną. Tą dieną jau buvo pasibaigęs 2025 m. rugsėjo 24 d. pranešime nurodytas skolos apmokėjimo terminas, skola nebuvo apmokėta, o įstaigos veiksmai, t. y. pateiktas nepagrįstas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, akcentuojant sunkią finansinę padėtį, tik dar labiau sustiprino pareiškėjos įsitikinimą, kad įstaigos būklė atitinka bankroto bylos iškėlimo sąlygas. Pareiškėjai negalėjo būti žinoma, kad 2025 m. spalio 28 d. įstaiga sumokės skolą.

12.4.                      Skolos sumokėjimo momentas (2025 m. spalio 28 d.) siejasi ne su Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties priėmimu, bet su aplinkybe, kad 2025 m. spalio 28 d. įstaigai pasirašytinai buvo įteikta Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. teismo nutartis, kuria priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstaiga prievolę įvykdė tik po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme, nors galimybę ją įvykdyti turėjo dar iki kreipimosi į teismą, ir tai leidžia manyti, kad būtent tai paskatino prievolės įvykdymą. Įstaiga neturėjo lėšų prievolės įvykdymui (neturi turto, veiklos nevykdo). Tą padarė iš dalininkų pasiskolintų lėšų, kurie suinteresuoti ne atsiskaityti su pareiškėja, bet tuo, kad įstaigai nebūtų iškelta bankroto byla.

12.5.                      Pastaruosius 5 metus vienintelė veikla, kuria užsiima įstaiga, yra bylinėjimasis su pareiškėja. Įstaiga, pasinaudodama jos buvusia naryste Lietuvos dziudo federacijoje, tėra įrankis perimti federacijos valdymą ir (ar) funkcijas, kenkti Lietuvos dziudo federacijai. Už įstaigos advokato teikiamas teisines paslaugas mokama ne per įstaigos banko sąskaitą, bet pareiškėjai priešiškų asmenų. Buvo baiminamasi priverstinio skolos išieškojimo iš į įstaigos sąskaitą pakliuvusių lėšų. Tokiu būdu buvo didinami įstaigos skoliniai įsipareigojimai, o siekiant nemokėti priteistų bylinėjimosi išlaidų, iš esmės susidarė situacija, kai įstaiga gali toliau bylinėtis su pareiškėja, naudodamasi pareiškėjos pinigais.

12.6.                      Teismas atsisakė iškelti bankroto bylą įstaigai padengus skolą pareiškėjai. Šis pagrindas yra įtvirtintas JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Taigi, teismas neturėjo pagrindo vertinti įstaigos nemokumo, taikydamas JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą sąlygą, kadangi toks vertinimas tapo nebeaktualus ir nebeturintis teisinės reikšmės. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas turėtų pašalinti motyvus, susijusius su įstaigos nemokumo vertinimu, kadangi toks vertinimas galėtų daryti poveikį pareiškėjos teisėms ar pareigoms ir sukurti teisinius padarinius ateityje.

12.7.                      Teismui atsisakius iškelti įstaigai bankroto bylą tuo pagrindu, kad ji patenkino pareiškėjos finansinį reikalavimą jau inicijavus bankroto procesą, laikoma, jog byla baigta, nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 87 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas teisinis reguliavimas ir pareiškėjai turėjo būti grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis.

13.       Dziudo klubas „DZIUDO TEM“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Civilinėje byloje Nr. e2-1908-1164/2025 pareiškėja net nepateikė teismui prašymo išduoti vykdomąjį raštą, taigi, net nebandžiusi pradėti išieškojimo veiksmų, siekė pradėti įstaigos nemokumo procesą. Pati pareiškėja ilgą laiką nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1656-1041/2022, kurioje įstaigos reikalavimai buvo patenkinti. Dėl nurodyto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 1-03-2-00064-2025-5 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį (Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas), kuris šiuo metu yra užbaigtas, baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui. Pareiškėja siekia, kad įstaiga būtų likviduota, taip neliekant asmens, kurio naudai turi būti įvykdytas teismo sprendimas, kartu nutraukiant baudžiamąją bylą. Toks pareiškėjos procesinis elgesys rodo, kad tikėtina, jog ji ir toliau nevykdytų teismų sprendimų, kuriais būtų nuspręsta dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo, taip siekdama apsunkinti įstaigos veiklą ir sudaryti sąlygas jos likvidavimui.

13.2.                      Pareiškėja, neturėdama pagrindo, atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutarties motyvus, kuriais yra įvertintas įstaigos nemokumas. Toks prašymas neturi teisinio pagrindo, kadangi motyvų pašalinimas nesukels teisinių pasekmių pareiškėjai. Tuo atveju, jeigu pareiškėja ir toliau teiktų pareiškimus dėl nemokumo bylos iškėlimo įstaigai, bet kokiu atveju teismas vertintų įstaigos turtinę padėtį pagal tuo metu esančią padėtį. Visa tai paneigia pareiškėjos nurodomas aplinkybes, esą ji nematė prasmės pradėti išieškojimo veiksmus iš įstaigos, kadangi vienintelis pareiškėjos tikslas yra inicijuoti nemokumo procesus, tačiau tokie procesiniai veiksmai neturi nieko bendro su sąžiningumo principu. Pareiškėjos reikalavimai buvo nevykdomi ne dėl to, kad įstaiga yra nemoki, o todėl, jog įstaiga nesutinka su teismų sprendimais, priimtais civilinėse bylose Nr. e2A-2446-779/2025 ir Nr. e2A-2446-779/2025, bei rengė kasacinį skundą, kuris buvo pateiktas per įstatyme nustatytus procesinius terminus.

13.3.                      Įstaiga pateikė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo ir tuo metu, kai įstaiga kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šis prašymas net nebuvo išspręstas. Pareiškėja žinojo priežastis, dėl kurių įstaiga neapmokėjo bylinėjimosi išlaidų ir žinojo konkretų terminą, kada įstaigos nurodytos priežastys išnyks, t. y. atitinkamai arba iki tol, kol teismas išnagrinės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo, arba iki tol, kol sueis procesinis terminas kasacinio skundo pateikimui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja šias priežastis ignoravo, nusprendė iš karto kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos procesinis elgesys yra nesąžiningas ir ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).   

15.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu

16.       Apeliantė Lietuvos dziudo federacija atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius iškelti VšĮ Dziudo klubui „DZIUDO TEM“ bankroto bylą pastarajai padengus įsiskolinimą apeliantei (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas), teismas neturėjo pagrindo vertinti įstaigos nemokumo, kadangi toks vertinimas tapo nebeaktualus ir nebeturintis teisinės reikšmės. Apeliantė prašo pašalinti teismo motyvus, susijusius su įstaigos nemokumo įvertinimu, kadangi toks vertinimas galėtų daryti poveikį pareiškėjos teisėms ar pareigoms ir sukurti teisinius padarinius ateityje. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas turėjo išspręsti 570 Eur žyminio mokesčio grąžinimo klausimą.

17.       JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos atsisakymo iškelti bankroto bylą sąlygos – teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį (asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti).

18.       Nagrinėjamu atveju aktuali JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, nurodanti, kad bankroto byla negali būti iškelta, vadinasi, juridinio asmens bankroto procesas negali būti pradėtas, jei šis patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Ši nuostata yra imperatyvi, be to, ji skatina skolininką – veiklos tolesniu vykdymu suinteresuotą juridinį asmenį, nedelsiant savanoriškai su kreditoriumi atsiskaityti, taip išvengiant neigiamų bei jo veiklą ribojančių padarinių. Tokiu būdu sudaromos sąlygos juridiniam asmeniui toliau dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje, taip pat preziumuojant, kad kreditoriaus reikalavimą gebančio patenkinti subjekto išsaugojimas rinkoje atitinka ir viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-877-854/2024).

19.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad susiklosčius aptariamai situacijai (kreditoriaus reikalavimo patenkinimui iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo), teismas, atsisakydamas iškelti bankroto bylą JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, neatlieka juridinio asmens finansinės būklės, jo gyvybingumo vertinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1005-450/2024, 2024 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-877-854/2024, 2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-914-577/2025).

20.       Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad aptariama situacija iš esmės skiriasi nuo tos, kuomet bankroto bylą iniciavusio kreditoriaus reikalavimai patenkinami jau po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą priėmimo, kadangi tokiu atveju pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs įmonės nemokumą. Tokiu atveju reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020).

21.       Anksčiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui sutikti su apeliante, kad įstaigai sumokėjus pareiškėjai skolą, dėl kurios inicijuota bankroto byla, ir tai padarius iki tol, kol pirmosios instancijos teismas dar nebuvo priėmęs nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo, įstaigos mokumo vertinimas neturėjo būti atliekamas – bankroto bylą turėjo būti atsisakyta iškelti vien šiuo (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkto) savarankišku pagrindu.

22.       Dėl apeliantės prašymo pašalinti teismo motyvus, susijusius su įstaigos mokumo įvertinimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog galimybė skųsti vien teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tik tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, 28 punktas; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019).

23.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad apskųstoje 2025 m. gruodžio 16 d. nutartyje pateiktas įstaigos mokumo įvertinimas galėtų daryti poveikį apeliantės teisėms ar pareigoms ir sukurti teisinius padarinius ateityje. Juridinio asmens nemokumo (likvidumo ir balanso testais) įvertinimas yra atliekamas kiekvienoje konkrečioje byloje individualiai, priklausomai su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo atliekamas juridinio asmens finansinės padėties įvertinimas neatsiejamai susijęs su įrodymų vertinimu, tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo konkrečioje byloje atliktas įrodymo vertinimas negali būti tapatinamas su prejudiciniu faktu, kurio pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-823/2025).

24.       Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad pirmosios instancijos atliktas įstaigos mokumo įvertinimas šiuo atveju neturi prejudicialumo savybės, o tokios teismo procesinės sprendimo dalies įsiteisėjimas nesukuria apeliantės nurodomo teisinio efekto, t. y. kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų tuo procesiniu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo reikalavimas dėl apskųstos nutarties motyvų pašalinimo netenkinamas.

25.       Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pagrįstu laiko atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė 570 Eur žyminio mokesčio, kurį apeliantė sumokėjo už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, grąžinimo apeliantei klausimo.

26.       Jau minėta, kad pareikštą reikalavimą bankroto bylą įstaigai iškelti atsisakyta tuo pagrindu, jog prasidėjus bankroto bylos iškėlimo procesui įstaiga patenkino pareiškėjos finansinį reikalavimą, kuriuo remdamasi pareiškėja inicijavo šį procesą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiu atveju byla baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės (nepasisakius dėl atsakovo (ne)mokumo iš esmės). Tokiu atveju manytina, kad sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo atlyginti jos sumokėtą žyminį mokestį, taikytinas CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punkte apibrėžtas teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis darytina išvada, kad jeigu nesant pareiškėjos kaltės byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, sumokėtas žyminis mokestis (jo dalis) gali būti grąžinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-507-330/2022).

27.       Apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliantei grąžintinas jos sumokėtas 570 Eur žyminis mokestis. Apeliantei išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

28.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti papildomą procesinį sprendimą pagal apeliantės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, įvertinęs, kad pareiškėjos elgesys inicijuojant įstaigai bankroto bylą negali būti pripažintas sąžiningu. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dieną jau buvo pasibaigęs apeliantės 2025 m. rugsėjo 24 d. įstaigai pateiktame pranešime nurodytas skolos apmokėjimo terminas, skola nebuvo apmokėta, tuo tarpu prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pateikimas teismui nesustabdė įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, neapribojo jo įgytos vykdytinumo savybės.

29.       Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Teismų praktikoje piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą „spaudimą“ kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-236-823/2018; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-497-943/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1297-241/2019).

30.       Kadangi civilinė byla pagal pareiškėjos Lietuvos dziudo federacijos pareiškimą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo yra baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išsprendimui taikytinas CPK 94 straipsnyje apibrėžtas teisinis reguliavimas. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, kada lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-248/2021).

31.       Bylos medžiagos įvertinimas leidžia pripažinti, kad apeliantės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl bankroto bylos proceso inicijavimo, VšĮ Dziudo klubui „DZIUDO TEM“ nepatenkinus pareiškėjos finansinio reikalavimo, pagrįsto įsiteisėjusiais teismų sprendimais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tokiu atveju apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos ar jų dalis turi būti atlygintos.

32.       Nors įstaiga atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad apeliantė, užuot inicijavusi priverstinio vykdymo veiksmus, kreipėsi dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo, tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, tokia aplinkybė nepanaikina pareiškėjos teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi pateikdama teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ji įgyvendino įstatymo jai suteiktą teisę. Piktnaudžiavimo procesu ar akivaizdžiai nepagrįstos bylos inicijavimo aplinkybės nenustatytos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantės skundo argumentais dėl jos teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Minėta, kad įstaiga prievolę pareiškėjai įvykdė tik po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme, nors turėjo galimybę ją įvykdyti iki pareiškėjos kreipimosi į teismą. Įstaigos kreipimasis į teismą dėl įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimo vykdymo sustabdymo ar ketinimas teikti kasacinį skundą neapriboja apeliantės teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlygintos.

33.       Pareiškėja prašė atlyginti 2 420 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Šias išlaidas grindė 2025 m. spalio 27 d. sąskaita, jos apmokėjimą patvirtinančiais mokėjimo nurodymais. Sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo priteisti iš įstaigos 2 420 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas, pažymėtina, kad gali būti atlyginamos tik pagrįstos ir realiai patirtos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos išlaidų, kurias prašoma atlyginti, pobūdį ir suteiktų paslaugų apimtį sprendžia, kad jos turi būti sumažinamos.

34.       Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Už Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.16 ir 8.17 papunkčiuose nurodytų dokumentų parengimą numatytas maksimalus užmokesčio dydis, kuris apskaičiuojamas taikant atitinkamai 0,4 ir 0,1 koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateiktos sąskaitos matyti, kad teisinių paslaugų teikimo apimtį sudaro pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo parengimas. Rekomendacijose nėra detalizuota, koks yra maksimalus dydis, priteistinas už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo parengimą, todėl Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodytu 0,4 koeficientu.

35.       Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; Rekomendacijų 7 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo parengtas 2025 metų IV ketvirtį, maksimali pareiškėjai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 954,80 Eur (2 387 Eur x 0,4), todėl pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sumažinama iki nurodytos sumos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad reikėtų nukrypti nuo Rekomendacijų pagrindu apskaičiuoto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio. Nagrinėjama byla nėra itin sudėtinga, reikalaujanti išskirtinai didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pagrįstas advokato suteiktų teisinių paslaugų vertės, laiko sąnaudų ir atlyginimo už paslaugas dydis yra 954,80 Eur ir tokia išlaidų atlyginimo suma priteisiama pareiškėjai iš VšĮ Dziudo klubo „DZIUDO TEM“.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

36.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi iš esmės tinkamai taikė JANĮ nuostatas, tačiau nepagrįstai neišsprendė žyminio mokesčio, apeliantės sumokėto už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, grąžinimo klausimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šį klausimą išsprendžia. Priimdamas apskųstą 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuojančias teisės normas, todėl ši nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjai iš VšĮ Dziudo klubo „DZIUDO TEM“ priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas iš esmės patenkintu, todėl apeliantė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliantė pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur išlaidas už teisines paslaugas (atskirojo skundo parengimą). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteisiamos apeliantei iš VšĮ Dziudo klubo „DZIUDO TEM“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjai Lietuvos dziudo federacijai (juridinio asmens kodas 191606076) 2025 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 21346 sumokėtą 570 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt eurų) dydžio žyminį mokestį.

Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos Lietuvos dziudo federacijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti pareiškėjai Lietuvos dziudo federacijai (juridinio asmens kodas 191606076) iš viešosios įstaigos Dziudo klubo „DZIUDO TEM“ (juridinio asmens kodas 300909592) 954,80 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų ir aštuoniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti pareiškėjai Lietuvos dziudo federacijai (juridinio asmens kodas 191606076) iš viešosios įstaigos Dziudo klubo „DZIUDO TEM“ (juridinio asmens kodas 300909592) 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                   Vilija Mikuckienė