Civilinė byla Nr. 2S-1263-601/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.3.; 122.4
(S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Axis Industries“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Axis Industries“ ieškinį atsakovui firmai UPTK, trečiajam asmeniui UAB „Mažeikių magma“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas pareiškęs teismui ieškinį dėl 66 561,67 Lt skolos už atliktus darbus, 7110,22 Lt delspinigių, 8,05 proc. procesinių palūkanų, 2210,16 Lt žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą arba pinigines lėšas 73 671,89 Lt sumai (skola ir delspinigiai).
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nustatė, kad atsakovas yra juridinis asmuo, esantis užsienio valstybėje, todėl ieškovui kyla pareiga pateikti įrodymus apie atsakovo finansinę padėtį ir kitas aplinkybes, sudarančias prielaidas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo finansinę padėtį ir kitas aplinkybes, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį ir pritaikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovo turtą arba pinigines lėšas taip, kad bendra byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma būtų lygi ieškinio sumai, t. y. 73 671,89 Lt. Motyvuose nurodo:
- teismas nepagrįstai sprendė, jog kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, esantis užsienio valstybėje, ieškovui kyla pareiga pateikti įrodymus apie atsakovo finansinę padėtį, kadangi kreditoriui labai dažnai nėra žinoma sunki atsakovo finansinė padėtis, ketinimai paslėpti turtą ar jį perleisti kitiems asmenims, todėl objektyviai neturi galimybių pateikti teismui nutartyje nurodytų duomenų, ieškovui, kaip privačiam juridiniam asmeniui, yra prieinama tik ribotos apimties informacija apie kitų asmenų turtinę padėtį, kuri nėra vieša, tuo labiau gauti tokius duomenis iš užsienio valstybės yra faktiškai neįmanoma, tam neskiriant didelių išlaidų ir laiko sąnaudų;
- aplinkybės, jog atsakovas, net ir gavęs raginimą sumokėti skolą ir toliau vengia piktybiškai ir nepagrįstai sumokėti įsiskolinimą, atsakovo vėlavimas likviduoti skolą per 3 mėn., vengimas bendradarbiauti su ieškovu, patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir laikytinos pakankama grėsme tam, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas;
- ieškovas teismui pateikė įrodymus apie tai, kad raginimai atsakovui sumokėti reikalaujamas sumas buvo įteikti;
- pareikšto ieškinio suma yra didelė, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, toks reikalavimas laikytinas didelės apimties.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 144 str. 1 d., dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Ji remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus skolininko finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė reikalavimo suma, lyginant ją su šio asmens nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis ir turimais įsipareigojimais.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 66 561,67 Lt skolos bei 7110,22 Lt delspinigių (bendra įsiskolinimo suma sudaro 73 671,89 Lt). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vertinant reikalavimo sumos dydį būtina atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Nagrinėjamoje byloje šalys yra juridiniai asmenys, todėl įsiskolinimo suma (73 671,89 Lt) nelaikytina didele, be to, priimant skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma atsakovo turtinė padėtis, ieškovas nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismams, duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, apie jo įsiskolinimus kitiems kreditoriams, apie jam teismuose iškeltas bylas ar pradėtus išieškojimus ne teismo tvarka, nepateikė, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas vengia su juo bendradarbiauti, priešingai iš byloje pateiktų dokumentų ir paties ieškovo nurodytų aplinkybių nustatyta, jog ieškovas 2010-11-05 raštu dėl įsiskolinimo sumokėjimo, kreipėsi į atsakovą, ir pastarasis 2010-12-29 sumokėjo dalį įsiskolinimo 5 000 EUR, taip sumažindamas bendrą įsiskolinimo sumą ieškovui, kitų rašytinių įrodymų (raginimų, pretenzijų), patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovas vengia bendradarbiauti, ieškovas teismui nepateikė. Be to, byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, duodančių pagrindą spręsti, jog atsakovas gali imtis veiksmų turtą paslėpti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovas turtą mėgintų perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip sumenkintų savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti galimo ieškinio patenkinimo šiam ieškovui atveju. Remiantis aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją, atskirajame skunde nurodomais motyvais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 str., 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Evaldas Burzdikas
Kolegijos teisėjai Rūta Palubinskaitė
Albinas Čeplinskas